LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJA
N U T A R I M A S
DĖL DRAUDIMO TARPININKŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. rugsėjo 28 d. Nr. N-113
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 94-4246) 193 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
draudimo priežiūros komisijos
2004 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-113
draudimo tarpininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės
I. Bendrosios nuostatos
1. Draudimo tarpininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja draudimo tarpininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) sąlygas, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo, taip pat ir apdraustojo ikisutartines ir sutartines teises ir pareigas, draudimo išmokos mokėjimo tvarką.
2. Sudarius draudimo sutartį, šiose taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi.
3. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Apdraustasis – draudimo tarpininkas (draudimo brokerių įmonė, užsienio valstybės nepriklausomų tarpininkų įmonės filialas, draudimo agentų įmonė ar draudimo agentas).
Draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti draudimo tarpininkų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.
Draudėjas – asmuo, sudaręs draudimo sutartį su draudiku. Draudėju gali būti pats draudimo tarpininkas ar, Draudimo įstatymo 169 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, draudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialas. Draudėju taip pat turi teisę būti ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė.
II. Draudimo objektas
5. Draudimo objektas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už turtinę žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 2 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų apdraustojo veiksmų vykdant draudimo tarpininkavimo veiklą.
III. Draudiminis įvykis
7. Draudiminis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas apdraustajam ar draudikui dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliktų apdraustojo neteisėtų veiksmų, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, jeigu reikalavimas atitinka visas šias sąlygas:
7.3. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą šių taisyklių 5 punkte;
7.4. pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą šių taisyklių 5 punkte, dėl neteisėtų apdraustojo veiksmų vykdant draudimo tarpininkavimo veiklą;
7.5. pareikštas dėl draudimo tarpininkavimo veiklos, atliekamos ir (ar) atliktos draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu;
7.6. pareikštas dėl Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje atliekamos ir (ar) atliktos draudimo tarpininkavimo veiklos.
Vienu draudiminiu įvykiu laikomas įvykis, kilęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad dėl tokio įvykio gali būti pareikšti kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų reikalavimai. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai apdraustajam ar draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą.
8. Jeigu nukentėjusiam trečiajam asmeniui žala, kuri atsirado dėl neteisėtų apdraustojo veiksmų vykdant draudimo tarpininkavimo veiklą, padidėjo po to, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pareiškė apdraustajam ar draudikui šių taisyklių
7 punkte numatytus kriterijus atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas, net jeigu reikalavimas pareikštas pasibaigus terminui, kuris nustatytas 7.3 punkte, yra draudiminis įvykis.
IV. NedraudiminiS įvykiS
9. Nedraudiminis įvykis yra pateikimas reikalavimo atlyginti žalą (nuostolius):
9.2. padarytą apdraustojo tyčine veika. Draudėjas ir draudikas gali atskirai susitarti, kad draudimo išmoka mokama ir tuo atveju, kai žala padaroma apdraustojo tyčine veika. Tokiu atveju draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš apdraustojo;
9.4. atsiradusią dėl netinkamo sutarties dėl draudimo tarpininkavimo atlikimo vykdymo, kai sutartinės civilinės atsakomybės ribos, numatytos sutarties sąlygose, viršija civilinės atsakomybės ribas, numatytas įstatyme. Tokiu atveju draudimo apsauga galioja tokia apimtimi, kokios yra sutartinės civilinės atsakomybės ribos, numatytos įstatyme;
9.7. tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygotą šių įvykių (neatsižvelgiant į tai, kad žalos (nuostolių) atsiradimui ar jų dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės):
9.7.1. karo, agresijos, priešiškų užsienio jėgų veiksmų, karinio pobūdžio veiksmų (nepriklausomai nuo to, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinio karo, maišto, revoliucijos, sukilimo, vidaus neramumų pasiekusių sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;
9.7.2. bet kokio pobūdžio teroristinio akto (pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimas panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir panašiai, siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat ir paveikti ar įbauginti vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį);
9.8. dėl draudimo sutarties galiojimo teritorijoje esančių valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose numatytų veikų padarymo. Draudėjas ir draudikas gali atskirai susitarti, kad draudimo išmoka mokama ir tuo atveju, kai žala atsirado dėl draudimo sutarties galiojimo teritorijoje esančių valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose numatytų veikų padarymo. Tokiu atveju draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš apdraustojo;
9.10. kai reikalavimus dėl žalos turtui reiškia su apdraustuoju susiję asmenys. Su apdraustuoju susiję asmenys – tai juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ar yra kontroliuojami apdraustojo arba kartu su apdraustuoju yra kontroliuojami trečiosios šalies. Šis punktas netaikomas, kai draudėjas (draudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, numatytas Draudimo įstatymo 169 straipsnio 2 dalyje, ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė) kartu yra ir nukentėjęs trečiasis asmuo;
Kontrolė – tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai įsigytas arba valdomas įmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) paketas, suteikiantis jo savininkams arba valdytojams teisę į daugiau kaip 20 procentų balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime, taip pat teisė skirti (išrinkti) ar atšaukti administracijos vadovą, daugiau negu pusė valdybos arba stebėtojų tarybos narių (juos atitinkančių valdymo ir (ar) priežiūros organų), faktiškai kontroliuoti susijusio asmens priimamus sprendimus (dėl didesnės negu kitų asmenų akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) dalies valdymo, sudarytų sutarčių ar kitų aplinkybių);
9.11. padarytą dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, taip pat nesąžiningos konkurencijos ir (ar) veiksnių, ribojančių konkurenciją;
9.12. kilusią dėl apdraustajam patikėto, jo žinioje esančio turto, dokumentų (nesvarbu, koks jų išraiškos būdas ar forma), daiktų (tarp jų magnetinių juostų, diskų, diskelių ir kitų duomenų laikmenų, pinigų) visiško ar dalinio praradimo, sunaikinimo, pametimo, netekimo;
9.13. jeigu veika (veiksmas, neveikimas), kuria buvo padaryta žala, buvo apdraustojo atlikta tuo metu, kai jis neturėjo teisės vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklos;
9.14. padarytą dėl kasos vedimo trūkumų arba mokėjimo tvarkos pažeidimų bei dėl apdraustojo personalo įvykdyto išeikvojimo;
9.15. kai reikalavimas pareiškiamas dėl apdraustojo pasikartojančių profesinių klaidų, kurios įvyko ne pirmą kartą draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Šis punktas taikomas, jeigu šalys dėl jo susitarė;
V. Draudimo suma ir draudimo įmoka
10. Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise).
11. Metinė minimali draudimo tarpininko civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 1 000 000 eurų vienam draudiminiam įvykiui ir ne mažesnė kaip 1 500 000 eurų visiems draudiminiams įvykiams, galintiems atsirasti dėl apdraustojo neteisėtų veiksmų, atliktų per vienerius draudimo sutarties galiojimo metus.
12. Draudimo įmokos dydis nustatomas draudiko ir draudėjo susitarimu. Draudimo įmokos dydis nurodomas draudimo liudijime (polise).
13. Šalių susitarimu draudimo įmoka gali būti vienkartinė arba mokama dalimis. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas neįgyja šių taisyklių 58 punkte numatytos teisės vienašališkai nutraukti draudimo sutartį, tačiau turi teisę išieškoti nesumokėtas draudimo įmokas iš draudėjo.
14. Atsižvelgdamas į draudimo rizikos pobūdį, draudikas ir draudėjas savo susitarimu gali nustatyti besąlyginę išskaitą draudiminio įvykio atveju, kurios dydis privalo būti nurodomas draudimo liudijime (polise). Besąlyginė išskaita – tai suma, kuria draudikas kiekvieno draudiminio įvykio atveju sumažina draudimo išmoką, jei draudimo išmoka mokama apdraustajam. Jeigu draudimo išmoka mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas nesumažina draudimo išmokos besąlyginės išskaitos suma, tačiau apdraustasis ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po to, kai draudikas sumoka draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, privalo sumokėti draudikui besąlyginės išskaitos sumą. Draudikas privalo nedelsdamas informuoti apdraustąjį apie draudimo išmokos mokėjimo nukentėjusiam trečiajam asmeniui dieną. Besąlyginė išskaita negali būti didesnė kaip 10 000 eurų.
VI. Draudimo sutarties sudarymas ir įsigaliojimas
15. Draudimo sutartis sudaroma rašytine forma. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas draudimo tarpininko civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (polisas), kuriame privalo būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.991 straipsnyje nurodyti rekvizitai, taip pat įrašas: „Draudimo tarpininko civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (polisas)“ bei nuoroda į šias taisykles (nurodomas taisyklių pavadinimas, „Valstybės žinių“ numeris ir publikacijos numeris).
16. Draudėjas, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, draudikui pareikalavus privalo pateikti raštišką prašymą.
17. Sudarant draudimo sutartį, draudėjas ir apdraustasis privalo suteikti jam žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jei tos aplinkybės nėra ir negali būti žinomos draudikui, kurias draudikas prašo nurodyti raštiškame prašyme arba dėl kurios papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, svarbius draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.
18. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutarties, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas neįvykdo šių taisyklių 17 punkte nurodytos pareigos. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti skundžiamas teismui.
19. Jeigu draudėjas ar apdraustasis neįvykdo šių taisyklių 17 punkte nustatytos pareigos ir draudikas, žinodamas tai, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas negali remtis tuo, kad 17 punkte nurodyta pareiga neįvykdyta.
20. Draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių susitarimu nustatytos dienos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime (polise), ir draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar pirmąją jos dalį, jeigu šalys susitaria, kad draudimo įmoka mokama dalimis.
VII. Draudimo sutarties terminas
VIII. Draudimo rizikos padidėjimas ir sumažėjimas
24. Jeigu draudimo rizika padidėja po draudimo sutarties sudarymo, draudėjas ir apdraustasis privalo nedelsiant raštu pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, kai pats tai sužino. Galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui sudarant draudimo sutartį.
25. Padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę reikalauti padidinti draudimo įmoką. Sudarant draudimo sutartį, draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui tvarką, kurios laikantis bus apskaičiuojama padidinta draudimo įmoka.
IX. APDRAUSTOJO pareigos įvykus draudiminiam įvykiui
27. Apdraustasis privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, raštu pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas kyla iš apdraustojo profesinės veiklos.
28. Įvykus draudiminiam įvykiui ir gavęs reikalavimą atlyginti žalą, apdraustasis privalo laikytis draudiko nurodymų ir veikti taip, kad žala būtų sumažinta arba jos išvengta.
29. Be raštiško draudiko sutikimo apdraustasis neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.
30. Įvykus draudiminiam įvykiui, apdraustasis turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai apdraustajam duoti.
31. Draudikas privalo šių taisyklių XIV skyriuje nustatyta tvarka atlyginti apdraustajam būtinas išlaidas, patirtas vykdant pareigą, numatytą šių taisyklių 28 punkte.
32. Jeigu apdraustajam pareiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo teisme, jis apie tai nedelsdamas privalo informuoti draudiką.
33. Draudikas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo apdraustojo pranešimo apie pareikštą ieškinį turi teisę pareikalauti, kad apdraustasis įgaliotų draudiko paskirtus asmenis atstovauti apdraustojo interesams teisme. Jeigu apdraustojo interesams teisme atstovauja draudiko paskirti asmenys, draudikas šių taisyklių XIV skyriuje nustatyta tvarka privalo atlyginti apdraustajam patirtas ir iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atlyginimo už atstovo pagalbą teisme išlaidas.
X. Bendrosios žalos dydžio nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo nuostatos
35. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi apdraustasis ir nukentėjęs trečiasis asmuo.
36. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.
37. Kai teismas yra priėmęs sprendimą ar nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį apdraustajam dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinančią taikos sutartį.
38. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.
39. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę į draudimo išmoką turintiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka paskirstoma proporcingai, atsižvelgiant į šių asmenų skaičių ir žalos dydį.
XI. APDRAUSTOJO kreipimasis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo NuKENTĖJUSIAM TREČIAJAM ASMENIUI
40. Apdraustasis privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus, kad būtų išmokėta draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui:
40.2. dokumentus apie neteisėtus apdraustojo veiksmus vykdant draudimo tarpininkavimo veiklą, dėl kurių atsirado žala, jų aplinkybes ir padarinius;
41. Draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką per terminą, nustatytą Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje.
42. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka apdraustajam ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus delspinigius ir (ar) palūkanas.
43. Jeigu praėjus šių taisyklių 41 punkte nustatytam terminui draudimo išmoka neišmokama ar nepradedama mokėti, draudikas raštu privalo informuoti apdraustąjį, nukentėjusį trečiąjį asmenį ir motyvuotai nurodyti draudimo išmokos nemokėjimo priežastis.
XII. NuKENTĖJUSIO trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė
45. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi tiesioginio reikalavimo teisę į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus, kad būtų išmokėta draudimo išmoka:
46. Būtinos sąlygos įgyvendinti tiesioginio reikalavimo teisę yra draudiminio įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir ta aplinkybė, kad draudėjas nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.
XIII. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS APDRAUSTAJAM
48. Jeigu apdraustasis yra atlyginęs žalą, draudimo išmoka mokama apdraustajam tik tuo atveju, jeigu jis buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, kad draudikas nepagrįstai tokio sutikimo nedavė.
49. Jeigu apdraustasis yra atlyginęs dalį žalos, draudimo išmoka mokama apdraustajam tik tuo atveju, jeigu apdraustasis buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, kad draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo, be to, jeigu draudikas nukentėjusiam trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką dėl neatlygintos žalos dalies.
XIV. APDRAUSTOJO išlaidų, numatytų 31 ir 33 punktuose, atlyginimas
50. Apdraustojo išlaidos, nurodytos šių taisyklių 31 ir 33 punktuose, atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką.
51. Atlyginamos išlaidos, nurodytos šių taisyklių 31 ir 33 punktuose, kartu su draudimo išmoka gali viršyti draudimo sumą tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nustatytu atveju.
52. Apdraustojo išlaidos, patirtos siekiant sumažinti žalą ar stengiantis jos išvengti, neatlyginamos, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudiminis įvykis. Apdraustojo išlaidos, patirtos laikantis draudiko nurodymų (28 punktas), atlyginamos net ir tuo atveju, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudiminis įvykis.
xv. DRAUDIKO TEISĖ IŠREIKALAUTI SUMOKĖTAS SUMAS IŠ APDRAUSTOJO
54. Jeigu draudiminis įvykis įvyksta dėl apdraustojo didelio neatsargumo, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą ar jos dalį iš apdraustojo. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į apdraustojo veiksmus, priežastinį ryšį su padaryta žala, kitas aplinkybes.
XVI. DVIGUBAS draudimas
55. Įvykus draudiminiam įvykiui ir nustačius, kad apdraustojo civilinė atsakomybė apdrausta draudimo tarpininkų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu kelių draudikų, kiekvieno draudiko mokama draudimo išmoka sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudimo sutartį. Draudikų mokamos draudimo išmokos negali viršyti draudimo sumos ir bendro žalos dydžio.
XViI. DraUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS
56. Draudikas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitai draudimo įmonei, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
57. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitai draudimo įmonei, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudimo sutartis nutraukiama. Tokiu atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.
XVIII. Draudimo sutarties nutraukimas ir pakeitimas
58. Draudimo sutartis gali būti nutraukta bet kurios iš šalių vienašališkai tik kai yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas. Šalys turi teisę nutraukti draudimo sutartį šalių susitarimu Civilinio kodekso 6.1009 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, taip pat kai draudėjas pateikia draudikui įrodymus apie kitą draudimo sutartį, galiojančią (įsigaliosiančią) nuo draudimo sutarties nutraukimo momento, taip pat šių taisyklių 57 punkte numatytu atveju. Visais kitais atvejais, nenumatytais šiose taisyklėse, šalys neturi teisės nutraukti draudimo sutarties. Draudimo sutartis gali būti keičiama teisės aktų nustatyta tvarka.
XIX. Baigiamosios nuostatos
60. Sutarties šalys gali susitarti dėl kitų sąlygų, gerinančių nukentėjusiojo trečiojo asmens padėtį. Jei šalių susitarimu nustatytos sąlygos blogina nukentėjusio trečiojo asmens padėtį, palyginus su šių taisyklių sąlygomis, taikomos šių taisyklių sąlygos. Visi šiose taisyklėse numatyti šalių susitarimai, draudimo sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti rašytiniai.
61. Draudimo sutarties sąlygas, nenustatytas šiose taisyklėse, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.