VALSTYBINĖS GEODEZIJOS IR KARTOGRAFIJOS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ REGLAMENTO GKTR 2.12.01:2001 PATVIRTINIMO
2001 m. kovo 22 d. Nr. 19
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2729, Nr. 118-3045; 1998, Nr. 115-3245; 1999, Nr. 107-3100) 1 straipsnio 2 dalimi:
1. Tvirtinu geodezijos ir kartografijos techninį reglamentą GKTR 2.12.01:2001 „Lietuvos valstybinis geodezinis vertikalusis tinklas“.
PATVIRTINTA
Valstybinės geodezijos ir kartografijos
tarnybos prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės direktoriaus
2001 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 19
TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ REGLAMENTAS
I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis geodezijos ir kartografijos techninių reikalavimų reglamentas taikomas sudarant Lietuvos valstybinį geodezinį vertikalųjį tinklą.
2. Vertikalusis tinklas yra geodezinio pagrindo dalis, kurio svarbiausia paskirtis yra garantuoti aukščių sistemos vieningumą visoje šalies teritorijoje. Jį sudaro vietovėje įtvirtinti punktai, kuriuose geodeziniais matavimais nustatytos koordinatės, geopotencialinis aukštis ir sunkio pagreitis vieningoje sistemoje. Lietuvos geodezinis vertikalusis tinklas susietas su Europos ir pasaulio vertikaliaisiais tinklais.
3. Vertikaliojo tinklo punktų koordinatės nustatomos 1994 m. valstybinėje Lietuvos koordinačių sistemoje (LKS 94).
4. Geopotencialinis aukštis nustatomas valstybinėje Lietuvos aukščių sistemoje (LAS), kuri priimama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Iki priėmimo naudojama Baltijos (Kronštato) normalinių aukščių sistema.
5. Sunkio pagreitis nustatomas valstybinėje Lietuvos sunkio sistemoje (LSS), kuri priimama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Iki priėmimo naudojama 1971 m. Tarptautinio gravimetrinio tinklo sunkio sistema (IGSN 71).
6. Vertikaliojo tinklo parametrai naudojami geodezijoje, kartografijoje, geofizikoje, navigacijoje ir kitose mokslo bei technikos srityse.
7. Vertikaliojo tinklo sudarymo nuostatos:
• tinklo punktų tankumas ir matavimų tikslumas turi būti suderinti su tarptautiniais reikalavimais, keliamais vertikaliesiems tinklams;
• tinklas turi būti susietas su esamais Lietuvos ir Europos geodeziniais tinklais;
• tinklo struktūra turi būti suderinta su šalies litomonitoringo sistema;
• tinklo matavimai kartojami ne rečiau kaip kas 20 metų;
• tinklo sudarymo projektus, matavimų terminus, nuoseklumą bei datas nustato Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (VGKT).
8. Lietuvos valstybinio vertikaliojo tinklo geodeziniai parametrai nustatomi pagal tokias tikslumo normas:
• punktų geopotencialinių aukščių vidutinės kvadratinės paklaidos turi būti ne didesnės už 10 mm aukščių sistemos pradžios atžvilgiu;
• gruntiniais ženklais įtvirtintų punktų geodezinių koordinačių ir elipsoidinių aukščių vidutinės kvadratinės paklaidos - ne didesnės už 20 mm Lietuvos valstybinio GPS pirmosios ir antrosios klasės punktų atžvilgiu;
• sieniniais ženklais įtvirtintų punktų geodezinių koordinačių vidutinės kvadratinės paklaidos - ne didesnės už 10 m, o elipsoidinių aukščių vidutinės kvadratinės paklaidos - ne didesnės už 5 cm;
• sunkio pagreičio vidutinės kvadratinės paklaidos - ne didesnės už 1 mgal Lietuvos valstybinio gravimetrinio tinklo punktų atžvilgiu.
9. Turi būti atlikta geodeziniams matavimams naudojamų prietaisų metrologinė patikra ir kalibravimas. Prietaisai tiriami, tikrinami ir reguliuojami juos įsigijus, po remonto ir prieš lauko darbų sezono pradžią. Prietaisų tyrimų, tikrinimo ir reguliavimo programos turi būti parengtos atsižvelgiant į jų konstrukcijos ir veikimo ypatumus, pateiktus prietaisų gamykliniuose aprašymuose, ir patvirtintos VGKT.
II. NUORODOS
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
| Eil. Nr. |
Terminas |
Termino apibrėžimas |
| 1 |
Geodezinis ženklas |
Speciali metalinė arba gelžbetoninė konstrukcija su fiksuota fizine žyme, skirta geodeziniams parametrams nustatyti |
| 2 |
Geodezinis punktas |
Vietovėje įtvirtintas geodezinis ženklas, turintis nustatytus geodezinius parametrus |
| 3 |
Elipsoidas |
Geodezinių koordinačių sistemoje priimtas elipsoidas, naudojamas Žemės formai ir gravitacijos laukui nustatyti |
| 4 |
Kvazigeoidas |
Normalinių aukščių atskaitos paviršius, einantis per aukščių sistemos pradžią |
| 5 |
Taško elipsoidinis aukštis |
Per tašką einančios elipsoido normalės atkarpa nuo elipsoido paviršiaus iki taško |
| 6 |
Taško normalinis aukštis |
Per tašką einančios elipsoido normalės atkarpa nuo kvazigeoido paviršiaus iki taško |
IV. VALSTYBINIO GEODEZINIO VERTIKALIOJO TINKLO STRUKTŪRA
12. Geopotencialinių aukščių skirtumų matavimams optimizuoti geodeziniai punktai įrengiami linijose, kurios jungiamos į poligonus. Pirmosios klasės vertikalusis tinklas sudaromas pagal VGKT patvirtintą schemą (1 pav.). Bendras visų pirmosios klasės tinklo linijų ilgis yra apie 1900 km. Tinklą sudaro penki uždari poligonai. Vidutinis poligono perimetras - 500 km.
13. Lietuvos valstybinio geodezinio vertikaliojo pirmosios klasės tinklo sąsaja su Latvijos tinklu numatyta ties Būtinge, Joniškiu ir Turmantu, su Baltarusijos tinklu – ties Šalčininkais ir Margionimis, su Lenkijos tinklu – ties Lazdijais ir su Rusijos Federacijos Kaliningrado srities tinklu – ties Kybartais bei Mikytais.
Į pirmosios klasės tinklą įjungiami Europos vertikaliojo tinklo (EUVN) ir tarptautinio projekto „Baltijos jūros lygis“ (BSL) tinklo Lietuvos GPS stotys VILNIUS, ŠIAULIAI ir MOLAS.
14. Antrosios klasės tinklu užpildomas pirmosios klasės poligonų vidus ir jų išorė, apribota valstybės siena. Šalies teritorijoje vertikaliojo tinklo punktai išdėstomi taip, kad neliktų vietovės taškų, nutolusių daugiau kaip 15 km nuo pirmosios arba antrosios klasės punktų. Vidutinis antrosios klasės poligono perimetras - 120 km. Tinklo mazgus arba pradinius punktus jungiančių linijų ilgiai turi būti ne didesni už 50 km.
15. Į vertikalųjį tinklą įjungiami Baltijos jūros mareografai ir nulinės bei pirmosios klasės gravimetriniai punktai.
16. Būtina numatyti vertikaliojo tinklo sąsajas su praeityje darytomis pirmosios arba antrosios klasės niveliacijos linijomis.
17. Vertikaliojo tinklo projekte turi būti pažymėti geodeziniai punktai, kuriuose bus atliekami GPS matavimai.
V. GEODEZINIO PUNKTO ĮTVIRTINIMAS
19. Vertikaliojo tinklo punktas vietovėje turi būti įtvirtintas gruntiniu arba sieniniu geodeziniu ženklu. Gruntinio ženklo vietą žymi apkasimas ir sargelis. Panaudojami esami tinkamos konstrukcijos geodeziniai ženklai, o tose tinklo vietose, kur jų nepakanka, įrengiami nauji. Jų konstrukcija turi būti suderinta su VGKT.
20. Vidutinis atstumas tarp gretimų punktų vertikaliojo tinklo linijose turi būti ne ilgesnis už 1,5 km, didžiausias – 2,5 km. Gruntiniais ženklais įtvirtinti punktai išdėstomi linijose ne rečiau kaip kas 6 km. Didesni atstumai leistini tik miestuose. Gruntiniais atraminiais ženklais įtvirtinti punktai išdėstomi tolygiai visoje šalies teritorijoje ne didesniais kaip 50 km atstumais.
21. Gruntinis ženklas yra gelžbetoninis arba metalinis. Jo apačia įgilinta ne mažiau kaip 1,8 m, o viršutinė markė įtvirtinta žemiau žemės paviršiaus ne mažiau kaip 0,1 m. Pastatytų tinkamų gruntinių ženklų brėžiniai pateikti 2 pav.
2 pav. Gruntinių ženklų tipų kodai ir brėžiniai
22. Gruntinis atraminis ženklas yra iš gelžbetonio monolito arba metalinis, kurio apačia įgilinta ne mažiau kaip 2,3 m, o pagrindo plotas ne mažesnis už 0,5 m2. Ženklo viršutinė markė įtvirtinta žemiau žemės paviršiaus ne mažiau kaip 0,5 m. Pastatytų gruntinių atraminių ženklų brėžiniai pateikti 3 pav. Šalia atraminio ženklo 50 – 150 m atstumu turi būti papildomas gruntinis ženklas.
3 pav. Gruntinių atraminių ženklų tipų kodai ir brėžiniai
23. Sieninis ženklas yra metalinis strypas su galvute, kurio galas įtvirtintas sienoje ne mažiau kaip 10 cm gylyje, o matuoklės pastatymo vieta yra griežtai fiksuota. Pastatytų tinkamų sieninių ženklų brėžiniai pateikti 4 pav.
4 pav. Sieninių ženklų tipų kodai ir brėžiniai
24. Naujai statomi vertikaliojo tinklo ženklai turi būti markiruoti nesikartojančiais penkiaženkliais numeriais, kurių pirmasis skaitmuo žymi tinklo klasę.
Nauji gruntiniai ženklai tinkami matavimams ne anksčiau kaip praėjus vienam žiemos sezonui po jų pastatymo, sieniniai ženklai tinkami matavimams praėjus savaitei po jų įtvirtinimo. Naujų vertikaliojo tinklo ženklų, suderintų su VGKT, brėžiniai pateikti 5 pav.
5 pav. Suderintų su VGKT naujų vertikaliojo tinklo ženklų tipų kodai ir brėžiniai: a) gruntinio atraminio, b) gruntinio, c) sieninio, d) gruntinio ženklo markės
25. Vertikaliojo tinklo sudarymas pradedamas nuo išsamios informacijos apie esamus geodezinius punktus surinkimo, linijų projektavimo ir punktų rekognoskavimo suprojektuotose linijose. Rekognoskuojant surandami ir apžiūrimi senieji ženklai, įvertinama jų būklė bei panaudojimo galimybės, parenkamos naujų punktų vietos. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas gruntiniais atraminiais ženklais įtvirtintų punktų paieškai.
26. Naujai statomų gruntinių ženklų vietos parenkamos taip, kad ženklai nekliudytų ūkinei veiklai, būtų netoli lengvai pastebimų vietovės objektų, padedančių surasti ženklą, ir įtvirtinami lengvai drenuojamame (stambiagrūdžiame) grunte su žemu gruntinio vandens horizontu. Ypač geros hidrogeologinės sąlygos parenkamos atraminiams ženklams. Statomų gruntinių ženklų artumoje neturi būti objektų, dengiančių žymią dangaus skliauto dalį ir trukdančių GPS matavimams.
Gruntiniai ženklai nestatomi nuošliaužose, šlaituose, aktyvaus karsto rajonuose, pelkėtuose arba užliejamuose plotuose, šalia veikiančių karjerų, esamų arba numatomų statybviečių, eksploatuojamų vandenviečių bei naftos gręžinių.
Parinkus gruntinių ženklų vietas šalia geležinkelių, automobilių kelių arba kitokių inžinerinių statinių, jų statymo sąlygos preliminariai derinamos su šiuos objektus eksploatuojančiomis organizacijomis. Žemės ūkio, miškų arba kitokių naudmenų plotuose gruntinių ženklų statymas derinamas su žemių savininkais arba naudotojais.
27. Naujiems sieniniams ženklams įtvirtinti parenkami mūriniai, betoniniai arba gelžbetoniniai kapitaliniai pastatai bei statiniai, pastatyti ne mažiau kaip prieš 10 metų, kuriuose nėra pastebimų irimo arba deformacijų požymių. Įtvirtinant ženklus, gali būti panaudojami neveikiantieji gelminiai gręžiniai.
Sieniniai ženklai statomi 0,3–0,6 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Jų vietos parenkamos taip, kad ant ženklo galvutės būtų galima vertikaliai pastatyti 3 m ilgio matuoklę.
Parinkus įtvirtinimo vietas, sieninių ženklų statymas derinamas su pastatų (statinių) savininkais arba naudotojais.
VI. GEODEZINIŲ KOORDINAČIŲ IR ELEPSOIDINIO AUKŠČIO NUSTATYMAS
28. Gruntiniu ženklu įtvirtinto punkto geodezinės koordinatės ir elipsoidinis aukštis nustatomi GPS matavimais statiniu metodu. Naudojami GPS prietaisai, kurių erdvinio vektoriaus ilgio nustatymo vidutinė kvadratinė paklaida yra ne didesnė už 5 + D40-6 mm, čia D - vektoriaus ilgis km.
29. Esant atstumams iki pradinių punktų didesniems už 10 km, matuojama tik dvidažniais GPS imtuvais.
30. Kiekvienas gruntiniu ženklu įtvirtintas punktas matuojamas nuo ne mažiau kaip trijų valstybinio GPS pirmosios arba antrosios klasės punktų, stengiantis išlaikyti kuo optimalesnę sankirtą.
31. GPS matavimų sesija turi būti ne trumpesnė už laiką, reikalingą užregistruoti ne mažiau kaip 300 matavimų, kai jų registravimo intervalas – ne trumpesnis už 15 sekundžių, ir padėties nustatymo tikslumo silpninimo koeficientas – ne didesnis už 3.
32. GPS antena turi būti centruojama, gulsčiuojama ir orientuojama pagal pasaulio šalis. Atstumas nuo geodezinio ženklo žymės iki antenos turi būti matuojamas 1 mm tikslumu.
33. Sieniniu ženklu įtvirtinto punkto geodezinės koordinatės ir elipsoidinis aukštis nustatomi greta įrengiant laikiną GPS punktą ir nuo jo perduodant geodezinius parametrus papildomais geodeziniais matavimais.
Sieninio ženklo geodezinės koordinatės gali būti nustatomos pagal topografinį žemėlapį, garantuojantį reikalaujamą tikslumą, o elipsoidinis aukštis – pagal normalinį aukštį ir kvazigeoido modelį.
VII. NORMALINIO AUKŠČIO NUSTATYMAS
34. Geodezinio punkto normalinis aukštis Hn skaičiuojamas iš formulės:
čia c - geopotencialinis skaičius (pradinio ir nustatomo taško geopotencialų skirtumas),
– vidutinis integralinis normalinis sunkio pagreitis Hn dydžio atkarpoje virš elipsoido.
35. Vidutinis integralinis normalinis sunkio pagreitis priklauso nuo LKS 94 normaliojo sunkio lauko GRS 80 ir skaičiuojamas iš formulės:
čia 
– GRS 80 normaliojo sunkio lauko pagreitis elipsoido paviršiuje:
= 978032,67715 mgal – normalinis sunkio pagreitis elipsoido paviršiuje ties ekvatoriumi, k80 = 0,001931851353, 
= 0,00669438002290, B94 – LKS 94 geodezinė platuma;
– aukščio pataisa:
Čia 
– apytikslis normalinis aukštis.
VIII. GEOPOTENCIALŲ SKIRTUMO NUSTATYMAS
36. Vertikaliojo tinklo punktų geopotencialų skirtumas nustatomas iš formulės
,
čia g - gretimų geodezinių punktų vidutinis sunkio pagreitis,
h - aukščių skirtumas tarp gretimų geodezinių punktų.
37. Sunkio pagreitis gali būti nustatomas iš gravimetrinio žemėlapio, garantuojančio reikalaujamą tikslumą, arba santykiniais gravimetriniais matavimais nuo* valstybinio gravimetrinio tinklo punktų.
38. Aukščių skirtumas tarp vertikaliojo tinklo punktų turi būti nustatomas geometriniu niveliavimu. Gali būti naudojami skaitmeniniai arba analoginiai nivelyrai. Nivelyrai turi garantuoti ne didesnę kaip 0,5 mm du kartus niveliuoto vieno kilometro ilgio linijos aukščių skirtumų vidurkio vidutinę kvadratinę paklaidą pirmosios klasės tinkle ir ne didesnę kaip 0,7 mm – antrosios klasės tinkle.
39. Matuoklės turi būti ištisinės, su invarine juostele, sferiniais gulsčiukais ir papadėmis bei davikliais juostelės ir oro temperatūrai matuoti.
40. Matuoklės turi būti statomos ant sukaltų į gruntą 30-60 cm ilgio metalinių kuolų, o esant asfalto ar betono dangai - ant 6-7 cm ilgio sukaltų plieninių vinių su sferinėmis galvutėmis.
42. Nivėlyro vizavimo ašies polinkio kampo reikšmės leistinumas tikrinamas ne rečiau kaip vieną kartą per darbo savaitę.
43. Prieš lauko darbų sezoną matuoklės turi būti kalibruojamos stacionariniame komparatoriuje. Kalibruojant nustatomos matuoklių invaro juostelių brūkšnių padėties paklaidų ir juostelės ilgio priklausomybės nuo temperatūros lygtys.
44. Geodezinio vertikaliojo tinklo punktų aukščių skirtumai matuojami tiesiogine ir atgaline kryptimi. Stočių skaičius tarp gretimų geodezinių punktų turi būti lyginis. Keičiant niveliavimo kryptį, matuoklės turi būti sukeičiamos vietomis.
Kuolai turi būti sukalti ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki matavimų pradžios.
Matuojant dvi stovo kojos turi būti statomos išilgai matavimo linijos, o trečioji – paeiliui iš kairės ir dešinės. Kiekvienoje stotyje nivelyrą būtina gulsčiuoti, žiūroną nukreipus į tą pačią matuoklę.
45. Matavimų tvarka stotyse, nustatant aukščių skirtumus pirmosios klasės tinkle:
nelyginėje stotyje – rodmenys pagal atgalinę, priekinę, priekinę ir atgalinę matuoklę; lyginėje stotyje – rodmenys pagal priekinę, atgalinę, atgalinę ir priekinę matuokles.
Rodmenys fiksuojami ne mažesniu kaip 0,05 mm tikslumu. Du kartus išmatuotų aukščių skirtumų nesutapimas stotyje neturi viršyti 0,3 mm. Kiekvienoje stotyje nustatomi atstumai iki matuoklių ne mažesniu kaip 0,1 m tikslumu.
Vizavimo spindulio ilgis neturi viršyti 50 m. Vizavimo spindulių ilgių skirtumas stotyje turi būti ne didesnis už 0,5 m, o skirtumų susikaupimas tarp gretimų punktų – ne didesnis už 1,0 m. Vizavimo spindulio atstumas nuo žemės paviršiaus ar kitų kliūčių turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m.
Matuoklės juostelės temperatūra fiksuojama 0,5° C tikslumu. Oro temperatūra turi būti fiksuojama ties abiem matuoklėmis 0,5 ir 2,5 m aukštyje 0,1° C tikslumu.
46. Matavimų tvarka stotyse, nustatant aukščių skirtumus antrosios klasės tinkle, tokia pati kaip ir pirmosios klasės tinkle. Du kartus išmatuotų aukščių skirtumų nesutapimas stotyje neturi viršyti 0,4 mm. Kiekvienoje stotyje nustatomi atstumai iki matuoklių ir fiksuojama matuoklės juostelės arba oro temperatūra 0,5° C tikslumu. Vizavimo spindulio ilgis neturi viršyti 65 m. Vizavimo spindulių ilgių skirtumas stotyje turi būti ne didesnis už 1,0 m, o skirtumų susikaupimas tarp gretimų punktų – ne didesnis už 2,0 m. Vizavimo spindulio atstumas nuo žemės paviršiaus ar kitų kliūčių turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.
47. Apkaitų rodmenys pataisomi:
matuojant pirmosios klasės tinkle – matuoklių invaro juostelių ilgio priklausomybės nuo
temperatūros, brūkšnių padėties ir refrakcijos pataisomis; matuojant antrosios klasės tinkle - matuoklių invaro juostelių ilgio priklausomybės nuo
temperatūros ir brūkšnių padėties pataisomis.
48. Rodmens pataisa ■ dėl invaro juostelės ilgio priklausomybės nuo temperatūros skaičiuojama iš formulės:
čia am – rodmuo metrais, 
– matuoklės juostelės metrinio intervalo ilgio priklausomybės nuo temperatūros lygtis:
čia k1 ir k 2– lygties koeficientai, tm – matuoklės juostelės temperatūra matavimo metu, tk -matuoklės juostelės temperatūra kalibravimo metu.
49. Rodmens pataisa dėl invaro juostelės brūkšnių padėties paklaidų skaičiuojama iš . formulės:
Čia lo..., ln – lygties koeficientai, am – rodmuo metrais.
50. Refrakcijos pataisa skaičiuojama iš formulės:
čia S - vizavimo spindulio ilgis metrais, Zo – nivelyro aukštis (Zo = 1,5 m), Z1 Z2 – oro temperatūros matavimo aukštis virš žemės paviršiaus (Z1 = 0,5 m, Z2 = 2,5 m), t1 t2 - oro temperatūra, išmatuota Z1, ir Z2 aukščiuose virš žemės paviršiaus, am – rodmuo metrais.
52. Mėnulio ir Saulės pataisa skaičiuojama iš formulės:
čia L – atstumas tarp geodezinių punktų kilometrais, vM ir vS – vertikalės nuokrypis dėl Mėnulio ir Saulės poveikio, AM ir AS – Mėnulio bei Saulės azimutai, A – krypties tarp geodezinių punktų azimutas.
53. Aukščių skirtumų, išmatuotų tiesiogine ir atgaline kryptimi, nesutapimai 
turi būti:
mm – pirmosios klasės tinkle,
mm – antrosios klasės tinkle, čia L - atstumas tarp geodezinių punktų kilometrais.
54. Vieno km ilgio linijos aukščių skirtumų vidutinė kvadratinė paklaida skaičiuojama iš formulės:
čia q – aukščių skirtumų nesutapimų kiekis.
55. Aukščių skirtumų vidutinės kvadratinės paklaidos turi būti ne didesnės už:
- 0,5 mm/km pirmosios klasės tinkle;
- 0,7 mm/km antrosios klasės tinkle.
56. Geopotencialų skirtumų nesąryšiai skaičiuojami iš formulės:
čia Cp,Cg –pradinio ir galinio geodezinių punktų geopotencialiniai skaičiai.
57. Geopotencialų skirtumų nesąryšiai turi būti:
kgal-mm – pirmosios klasės tinkle;
kgal-mm – antrosios klasės tinkle.
IX. TECHNINĖS ATASKAITOS SANDARA
59. Techninę ataskaitą apie atliktus geodezinius darbus, sudarant valstybinį geodezinį vertikalųjį tinklą, turi sudaryti:
60. Rekognoskuotų geodezinių punktų apraše turi būti:
• kodas (numeris, jei geodeziniam punktui nesuteiktas kodas),
• pavadinimas,
• ženklo rūšis (gr., sien., atr.),
• ženklo tipo kodas,
• ženklo įtvirtinimo metai,
• paskirtis,
• vietos aprašas,
• istoriškai susiklosčiusių paieškos, apžiūrų, rekognoskavimo rezultatai,
• įtraukimo arba neįtraukimo į vertikalųjį tinklą priežastys.
61. Vertikaliojo tinklo punktų apraše turi būti:
• kodas (pvz., 62V15060),
• pavadinimas (pvz., 15060),
• klasė (1 arba 2),
• 1:10 000 mastelio žemėlapio lapo nomenklatūra (pvz., 03-043-023-2-2-3),
• apytikslis normalinis aukštis, fiksuotas 0,01 m tikslumu,
• apytikslio normalinio aukščio nustatymo data (metai, mėnuo, diena, pvz., 2000.05.30),
• apytikslį normalinį aukštį nustačiusios organizacijos pavadinimas (pvz., VGTU GI),
• elipsoidinio aukščio nustatymo metodas (GPS arba GD – pagal geoido modelį),
• elipsoidmis aukštis, fiksuotas 0,001 m tikslumu, jei nustatymo metodas – GPS, ir 0,01 m tikslumu, jei nustatymo metodas – GD,
• elipsoidinio aukščio vidutinė kvadratinė paklaida, fiksuota 1 mm tikslumu,
• elipsoidinio aukščio nustatymo data (metai, mėnuo, diena, pvz., 2000.07.04), 9 koordinačių nustatymo metodas (GPS arba Z – pagal žemėlapį),
• elipsoidinės koordinatės, fiksuotos 0,00001 sekundės tikslumu, jei nustatymo metodas – GPS, ir 0,1 sekundės tikslumu, jei nustatymo metodas – Z,
• plokštuminės koordinatės, fiksuotos 0,001 m tikslumu, jei nustatymo metodas – GPS, ir 1 m tikslumu, jei nustatymo metodas – Z,
• plokštuminių koordinačių vidutinės kvadratinės paklaidos, fiksuotos 0,001 m tikslumu, jei nustatymo metodas – GPS, ir 0,1 m tikslumu, jei nustatymo metodas – Z,
• sunkio pagreitis, fiksuotas 0,1 mgal tikslumu,
• sunkio pagreičio vidutinė kvadratinė paklaida, fiksuota 0,1 mgal tikslumu,
• ženklo rūšis (gr., sien., atr.),
• ženklo tipo kodas,
• ženklo įtvirtinimo metai,
• ženklą įtvirtinusi organizacija,
• informacija apie sargelį (Y – yra, N – nėra),
• informacija apie apkasimą (Y – yra, N – nėra),
• vietos aprašas su adresu.
62. Aukščių skirtumų skaičiavimo žiniaraštyje turi būti:
• punktų kodai,
• stočių skaičius,
• išmatuotas atstumas tarp punktų, fiksuotas 0,01 km tikslumu,
• matavimų tiesiogine kryptimi data ir pasaulinis laikas,
• tiesiogine kryptimi niveliuojant išmatuotas aukščių skirtumas, fiksuotas 0,00001 m tikslumu,
• pataisa dėl juostelės ilgio priklausomybės nuo temperatūros, fiksuota 0,01 mm tikslumu, o pataisa dėl juostelės brūkšnių padėties paklaidų, fiksuota 0,01 mm tikslumu,
• refrakcijos pataisa, fiksuota 0,01 mm tikslumu,
• Mėnulio ir Saulės pataisa (pirmosios klasės tinkle), fiksuota 0,01 mm tikslumu,
• pataisytas aukščių skirtumas, gautas matuojant tiesiogine kryptimi, fiksuotas 0,00001 m tikslumu,
• matavimų atgaline kryptimi data ir pasaulinis laikas,
• atgaline kryptimi išmatuotas aukščių skirtumas, fiksuotas 0,00001 m tikslumu,
• pataisa dėl juostelės ilgio priklausomybės nuo temperatūros, fiksuota 0,01 mm tikslumu,
• pataisa dėl juostelės brūkšnių padėties paklaidų, fiksuota 0,01 mm tikslumu,
• refrakcijos pataisa, fiksuota 0,01 mm tikslumu,
• Mėnulio ir Saulės pataisa (pirmosios klasės tinkle), fiksuota 0,01 mm tikslumu,
• pataisytas aukščių skirtumas, gautas matuojant atgaline kryptimi, fiksuotas 0,00001 m tikslumu,
• galutinis aukščių skirtumas, fiksuotas 0,0001 m tikslumu.
63. Geopotencialų skirtumų žiniaraštyje turi būti:
• punktų kodai,
• matavimo data,
• išmatuotas atstumas, fiksuotas 0,01 km tikslumu,
• vidutinis sunkio pagreitis, fiksuotas 0,1 mgal tikslumu,
• galutinis aukščių skirtumas, fiksuotas 0,0001 m tikslumu,
• geopotencialų skirtumas, fiksuotas 0,0001 kgal-m tikslumu.
64. Punktų kataloge turi būti pateikta:
• geodezinius parametrus nustačiusios organizacijos pavadinimas,
• pavadinimas,
• kodas,
• normalinis aukštis,
• geopotencialinis skaičius,
• sunkio pagreitis,
• LKS 94 elipsoidinės ir plokštuminės koordinatės,
• LKS 94 elipsoidinis aukštis,
• padėtis (1:10 000 mastelio žemėlapio iškarpa su pažymėta punkto vieta ir primatavimais, žemėlapio lapo nomenklatūra),
• regimojo horizonto brėžinys (gruntiniais ženklais įtvirtintiems punktams),
• sieninio ženklo vieta (fotografija su pažymėtais primatavimais sieniniais ženklais įtvirtintiems punktams),
• ženklo brėžinys,
• vietos aprašas su adresu.
Punktų katalogo lapų pavyzdžiai pateikti 2 priede.
65. Vertikaliojo tinklo schema turi būti sudaryta 1:50 000-1:100 000 mastelio žemėlapyje. Geodeziniams punktams žymėti naudojami šie sutartiniai simboliai:
|
|
GPS stotis, |
|
- punktas įtvirtintas, atraminiu ženklu, |
|
|
mareografas, |
|
punktas, įtvirtintas gruntiniu ženklu, |
|
|
punktas, sutampantis su GPS tinklo punktu, |
|
- punktas, įtvirtintas sieniniu ženklu. |
Greta simbolio įrašomas punkto kodas.
66. Kiekvienas valstybinio geodezinio vertikaliojo tinklo punktas perduodamas apsaugai žemės (pastato), kuriame punktas įtvirtintas, savininkui (naudotojui). Valstybiniam žemės fondui priklausančioje žemėje pastatyti punktai apsaugai perduodami vietos savivaldos administracijai. Sudaromi trys punkto perdavimo apsaugai akto egzemplioriai, kurių pirmasis įteikiamas žemės (pastato) savininkui arba naudotojui, antrasis – savivaldybių žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai, o trečiasis – Valstybinei geodezijos ir kartografijos tarnybai. Akto pavyzdys pateiktas 3 priede.
67. Vertikaliojo tinklo punktų aprašo ir geopotencialų skirtumų failai turi susidėti iš įrašų. Vienas įrašas skiriamas duomenims apie vieną geodezinį punktą ar geopotencialų skirtumą saugoti. Failai kompiuterinės atminties laikmenoje turi būti užkoduoti pagal Baltic RIM simbolių kodavimo lentelę ir pateikti CDF (kableliais atskirti duomenys) formatu. Failų įrašų pavyzdžiai pateikti 4 priede. Kompiuterinės atminties rūšis priimama VGKT ir geodezinius darbus atliekančios organizacijos abipusiu susitarimu.
1 priedas (informacinis)
PANAUDOTIEJI ŠALTINIAI IR DOKUMENTAI
1. Report on the Symposium of the IAG Subcommission for the European Reference Frame (EUREF) helcįin Helsinki, 3-6 May 1995. Mūnchen, 1995. 298 p.
2. Report on the Symposium of the IAG Subcommission for the European Reference Frame (EUREF) held in Ankara, 22-25 May 1996. Mūnchen, 1996. 357 p.
3. Report on the Symposium of the IAG Subcommission for the European Reference . Frame (EUREF) held in Sofia, 4-7 June 1997. Mūnchen, 1997. 274 p.
4. Report on the Symposium of the IAG Subcommission for Europe (EUREF) held in Bad Neuenahr – Ahrvveiler, 10-13 June 1998. Frankfurt am Main, 1999. 284 p.
5. Geodesy Surveing in the Future, The Importance of Heights, Gavle, Sweden, 15-17th of March, 1999, 418 p.
6. T. J. Kukkamaki. Formeln und Tabellen zur Berechnung der nivellitischen Refraktion. Helsinki, 1939.18 p.
8. J. Skeivalas. Koreliuotų geodezinių matavimų rezultatų matematinis apdorojimas. V.: Technika, 1995. 272 p.
12. Techninių reikalavimų reglamentas. III ir IV klasių niveliacija. Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba prie LRV. Vilnius, 1999. 43 p.
13. Z. Tamutis, V. Tulevičius, A. Žalnierukas. Geodezija 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992. 292 p.
2 priedas (privalomas)
GEODEZINIO VERTIKALIOJO TINKLO PUNKTŲ KATALOGO LAPŲ PAVYZDŽIAI
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS GEODEZIJOS INSTITUTAS
GEODEZINIO VERTIKALIOJO PIRMOSIOS KLASĖS TINKLO PUNKTAS
10018
52V10018
| Baltijos (Kronštato) sistemos (1998 m. geodeziniai matavimai): |
LKS 94 sistemos koordinatės normalinis aukštis (1998 m. GPS matavimai): |
| Hn = 137,227 m geopotencialinis skaičius |
B = 54°12'18,95204“ x = 6 007 682,241 m L = 23°29'20,18052“ y = 466 658,676 m |
| C = 134,68144 kgal-m |
|
| IGSN 71 sistemos sunkio pagreitis gravimetrinis žemėlapis): |
Elipsoidinis aukštis (1:200 000 mastelio (1998 m. GPS matavimai): |
| g = 981 407,3 mgal |
He = 164,134 m |
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS GEODEZIJOS INSTITUTAS
GEODEZINIO VERTIKALIOJO PIRMOSIOS KLASĖS TINKLO PUNKTAS
15060
62V15060
| Baltijos (Kronštato) sistemos aukštis (1999 m. geodeziniai matavimai): |
LKS 94 sistemos koordinatės normalinis (1:10 000 mastelio žemėlapis): |
|
| Hn = 172,035 m geopotencialinis skaičius |
B = 54°11'13,4" x – 6 005 784 m L = 24o44'06'9" y = 547 987 m |
|
| C =168,84375 kgal m |
|
|
| IGSN 71 sistemos sunkio pagreitis (1:200 000 mastelio gravimetrinis žemėlapis): |
Elipsoidinis aukštis (1898 m. geoido modelis): |
|
| g = 981 394,1 mgal |
He = 198,16 m |
|
| Varėnos r. Vydenių sen. mūrinio pastato šiaurinėje sienoją. Vydenių k„ seniūnijos dviaukščio
Punkto vietą apraše A. Butkus 1999.04
|
|
3 priedas (privalomas)
GEODEZINIO PUNKTO PERDAVIMO APSAUGAI AKTO PAVYZDYS
GEODEZINIO PUNKTO PERDAVIMO APSAUGAI
AKTAS Nr.
20__m.__________mėn. ____d. ___VYDENIAI__
(gyvenamoji vieta)
Mes, žemiau pasirašę, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto atstovas__________________________________________ perdaviau ir____________________________
__________________________________________________________________ priėmiau apsaugai
(žemės (pastato) savininko arba naudotojo pavardė ir adresas)
Lietuvos valstybinio geodezinio vertikaliojo pirmosios klasės tinklo punktą 15060 , kuris yra
|
|
Varėnos r. Vydenių sen. Vydenių k.,____________ (punkto adresas) seniūnijos dviaukščio mūrinio pastato šiaurinėje sienoje. _________________________________________ _________________________________________ _________________________________________ _________________________________________ _________________________________________ (punkto vietos aprašymas)
|
Aktas sudarytas trimis egzemplioriais.
Pirmasis akto egzempliorius {teiktas žemės (pastato) savininkui (naudotojui)_____________
Antrasis akto egzempliorius įteiktas__________________Varėnos_____________________
miesto (rajono) žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai.
Trečiasis akto egzempliorius saugomas Valstybinėje geodezijos ir kartografijos tarnyboje prie LR Vyriausybės, Vilnius, Ukmergės g. 41, tel. 72 57 90, faks. 72 57 91.
Žemės (pastato) savininkas (naudotojas), geodezinius punktus priėmęs apsaugai, apie geodezinio punkto pažeidimą arba sunaikinimą įsipareigoja nedelsdamas informuoti ______Varėnos___
miesto (rajono) žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą, esančią ___J. Basanavičiaus g. 7______
________________________________________________________________________________
(adresas)
A. V. Perdavė_____________________
(parašas)
A. V. Priėmė___________________
(parašas)
Miesto (rajono) žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos atstovas
________________________________________________________________________________
(v., pavardė, parašas)
______________
4 priedas (privalomas)
GEODEZINIŲ PUNKTŲ APRAŠO IR GEOPOTENCIALŲ SKIRTUMŲ FAILŲ ĮRAŠŲ PAVYZDŽIAI
1. Vertikaliojo tinklo punktų aprašo failo įrašų pavyzdys
Pirmas įrašas
64V10005,10005,l,03-046-022-4-3-2,72.25,1998.07.09,VGTU GI,GPS,96.660,3,1998.07.21,
įrašo tęsinys
GPS,55,03,22.72571,24,18,54.34734,6102323.948,520132.012,0.010,0.010,981474.0,0.7,
įrašo pabaiga
gr.,G-ll,1998,VGTU GI,Y,Y,Jonavos r. Dumsių sen. Konstantinavos k.
Antras įrašas
64V-3905,3905,l,03-046-022-4-4-l,77.50,1998.07.09,VGTUGI,GD,101.98,32,
įrašo tęsinys
1998.12.01,Z, 55,02,18.4,24,19,44.9,6100340,521039.,5.0,5.0,981474.3,0.7,
įrašo pabaiga
sien.,KAM-B,1933,KAM,N,N,Jonavos r. Dumsių sen. Gaižiūnų k.