LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL PROFESINIO RENGIMO STANDARTŲ PATVIRTINIMO

2008 m. birželio 26 d. Nr. ISAK-1872 /A1-209

Vilnius

Vadovaudamosi Profesinio rengimo standartų rengimo, atnaujinimo ir įteisinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. ISAK-771/A1-91 (Žin., 2003, Nr. 56-2512), 19 punktu:

1. Tvirtiname pridedamus penktojo profesinio lygio profesinio rengimo standartus^*:

1.1. Aplinkosaugininko (kodas S585001);

1.2. Biomedicinos technologo (kodas S542101);

1.3. Burnos higienisto (kodas S572404);

1.4. Cheminių procesų technologo (kodas S552401);

1.5. Dailės ir technologijų mokytojo (kodas S514605);

1.6. Dantų techniko (kodas S572403);

1.7. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo (kodas S514507);

1.8. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo (kodas S514302);

1.9. Lietuvių gestų kalbos vertėjo (kodas S522302);

1.10. Mokytojo padėjėjo (kodas S514404);

1.11. Pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojo (kodas S514509);

1.12. Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo (kodas S514402);

1.13. Pagrindinės mokyklos muzikos mokytojo (kodas S514603);

1.14. Pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojo (kodas S514506);

1.15. Pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos mokytojo (kodas S514505);

1.16. Pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojo (kodas S514504);

1.17. Plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologo (kodas S562103);

1.18. Pradinio ugdymo mokytojo (kodas S514403);

1.19. Radiologijos technologo (kodas S572503);

1.20. Rekreacijos technologo (kodas S581207);

1.21. Socialinio darbuotojo (kodas S576203);

1.22. Socialinio pedagogo (kodas S576204);

1.23. Socialinių mokslų mokytojo (kodas S514508);

1.24. Šokio mokytojo (kodas S514604);

1.25. Vaistininko padėjėjo (kodas S572702).

2. Nustatome, kad aukštosios mokyklos, vykdančios studijas pagal atitinkamas neuniversitetinių studijų programas, turi suderinti savo studijų programas iki 2008 m. rugsėjo 1 d. su šio įsakymo 1 punktu patvirtintais profesinio rengimo standartais.

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

APLINKOSAUGININKO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S585001.

3. Suteikiama kvalifikacija – aplinkosaugininkas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Aplinkosaugininko rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, Standarto rengimo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus, remiantis kitų šalių patirtimi ir moksline literatūra. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Standartas apibrėžia minimalius aplinkosaugininko rengimo reikalavimus darbui šiose veiklos srityse: ūkio subjektų poveikio aplinkos kokybei valdymas; aplinkos tyrimų organizavimas ir vykdymas; aplinkosauginės informacijos ir dokumentų rengimas bei valdymas; įmonės, užsiimančios aplinkosaugine veikla, organizavimas.

5.3. Aplinkosaugininkas vykdo įvairių ūkio subjektų poveikio aplinkai stebėjimą ir kontrolę, t. y., vertina ir kontroliuoja teršalų išmetimus į aplinkos orą, vandenį, dirvožemį, organizuoja atliekų bei nuotekų tvarkymą, kontroliuoja poveikį kraštovaizdžiui ir žmogui. Aplinkosaugininkas kontroliuoja ūkio subjektų „švarią gamybą“ ir veiklos atitikimą geriausiai prieinamiems gamybos būdams (GPGB): t. y. vertina energijos ir vandens išteklių naudojimą, technologinę įrangą ir procesus, žaliavas ir gaminius aplinkosauginiu požiūriu. Planuoja aplinkos taršos mažinimą, racionaliai naudojant gamtos išteklius, mažinant nuotekų taršą, atliekų kiekius ir išmetimų į aplinkos orą kiekį. Aplinkosaugininkas numato ypatingas ekologines situacijas, kurias gali sukelti cheminės medžiagos, nuotekų, srutų, dumblo, naftos produktų išsiliejimai į aplinką, netinkamas atliekų tvarkymas ir organizuoja tokių situacijų prevenciją bei poveikio likvidavimą. Organizuoja aplinkosaugos vadybos sistemų diegimą.

5.4. Aplinkosaugininkas ima aplinkos oro ir teršalų, išmetamų į aplinkos orą, nuotekų, paviršinio ir požeminio vandens, dirvožemio mėginius. Organizuoja monitoringo programų rengimą, atlieka monitoringą pagal patvirtintas programas, vykdo saugomų teritorijų priežiūrą.

5.5. Aplinkosaugininkas rengia paraiškas leidimams, licencijoms ir kitus dokumentus ūkinei veiklai, susijusiai su aplinkosauga, organizuoti ir vykdyti. Skaičiuoja ir deklaruoja mokesčius už taršą iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių, mokesčius už apmokestinamus gaminius ir pakuotę bei mokesčius už gamtos išteklius. Rengia ataskaitas apie aplinkosauginį institucijos darbą. Aplinkosaugininkas teikia informaciją žiniasklaidai, visuomenei apie aplinkosauginę veiklą institucijoje, rengia informacinius aplinkosauginius leidinius ir organizuoja aplinkosauginius renginius.

5.6. Asmenys, įgiję aplinkosaugininko kvalifikaciją, dirba įvairiose pramonės, žemės ūkio ir komunalinių paslaugų įmonėse, valstybinėse ir vietos savivaldos institucijose

5.7. Aplinkosaugininko darbo sėkmę lemia profesinės žinios ir praktiniai įgūdžiai bei asmeninės savybės: iniciatyvumas, pasitikėjimas savimi, energingumas, atkaklumas, sąžiningumas.

6. Aplinkosaugininko tikslas – planuoti, valdyti ir vertinti įvairių ūkio subjektų daromą poveikį aplinkai.

7. Aplinkosaugininko veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Aplinkosaugininko kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam aplinkosaugininko darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.4. kolektyvinis darbas;

9.5. matematinis raštingumas;

9.6. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Aplinkosaugininko kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Aplinkosaugininko rengimo standarto

1 priedas

APLINKOSAUGININKO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Ūkio subjektų poveikio aplinkos kokybei valdymas	1.1. Stebėti ir kontroliuoti poveikį aplinkai 1.2. Vertinti gamybos išteklių, procesų ir rezultatų tinkamumą aplinkosauginiu požiūriu 1.3. Planuoti aplinkosaugines priemones 1.4. Prognozuoti ypatingas ekologines situacijas, numatyti tinkamus veiksmus jų prevencijai ir poveikio likvidavimui 1.5. Organizuoti aplinkosaugos vadybos sistemos diegimą ir priežiūrą
2. Aplinkos tyrimų organizavimas ir vykdymas	2.1. Imti mėginius aplinkos tyrimams 2.2. Organizuoti monitoringo programų rengimą 2.3. Atlikti įvairių biosferos komponentų monitoringą 2.4. Prižiūrėti saugomas teritorijas
3. Aplinkosauginės informacijos ir dokumentų rengimas bei valdymas	3.1. Rengti dokumentus aplinkosauginei veiklai organizuoti ir vykdyti 3.2. Skaičiuoti ir deklaruoti aplinkosauginius mokesčius 3.3. Rengti aplinkosaugines ataskaitas 3.4. Informuoti visuomenę aplinkosaugos klausimais
4. Įmonės, užsiimančios aplinkosaugine veikla, organizavimas	4.1. Tirti verslo aplinką aplinkosaugos srityje 4.2. Organizuoti aplinkosauginės įmonės valdymą 4.3. Organizuoti ir vertinti aplinkosauginės įmonės veiklą

_________________

Aplinkosaugininko rengimo standarto

2 priedas

APLINKOSAUGININKO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibudinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Ūkio subjektų poveikio aplinkos kokybei valdymas	1.1. Stebėti ir kontroliuoti poveikį aplinkai	Teršalų išmetimai į aplinkos orą. Teršiančios medžiagos nuotekose. Vandens išteklių naudojimas: kiekiai, požeminis, paviršinis vanduo, jo kokybė. Atliekų susidarymas ir tvarkymas. Dirvožemio tarša. Poveikis kraštovaizdžiui ir žmogui.	1.1.1. Vertinti biosferos komponentų sudėtį ir kokybę	Apibūdinta biosferos sudedamųjų dalių sudėtis ir kokybė. Įvertintas vandens išteklių ribotumas ir svarba. Apibūdinti pagrindiniai ir specifiniai teršalai atmosferoje, teršiančios medžiagos vandenyse, nuotekose ir dumble, dirvožemio teršalai. Išanalizuotas taršos poveikis aplinkai ir žmogui. Įvertinta paviršinių ir požeminių vandenų kokybė. Klasifikuojamos atliekos ir taikomi tinkami tvarkymo būdai. Įvertintas žmogaus poveikis kraštovaizdžiui.
			1.1.2. Analizuoti teršiančias medžiagas atmosferos ore, paviršiniuose ir požeminiuose vandenyse, nuotekose, dirvožemyje bei taršos poveikį aplinkai ir žmogui
			1.1.3. Nagrinėti atliekų susidarymo šaltinius, atliekų rūšiavimą, surinkimo sistemas, perdirbimo būdus ir įrenginius
			1.1.4. Suprasti antropogeninį poveikį kraštovaizdžiui
			1.1.5. Suprasti aplinkos poveikį žmogui
	1.2. Vertinti gamybos išteklių, procesų ir rezultatų tinkamumą aplinkosauginiu požiūriu	Energijos ištekliai. Žaliavos. Technologinė įranga. Technologiniai procesai. Gaminiai. „Švari gamyba“, Geriausi prieinami gamybos būdai (GPGB).	1.2.1. Parinkti tinkamus energijos šaltinius ir žaliavas	Parinkti veiksmingi energijos šaltiniai. Parinkta tinkama aplinkosauginiu požiūriu įranga ir kokybiškos žaliavos. Įvertinta technologinių procesų įtaka aplinkai. Įvertintas gaminio poveikis aplinkai.
			1.2.2. Parinkti aplinkosauginiu požiūriu veiksmingą technologinę įrangą, užtikrinančią geriausių prieinamų gamybos būdų įgyvendinimą (GPGB)
			1.2.3. Vertinti technologinių procesų įtaką aplinkai
			1.2.4. Nustatyti gaminio poveikį aplinkai
	1.3. Planuoti aplinkosaugines priemones	Aplinkosauginės priemonės: aplinkos oro taršos mažinimui; racionaliam gamtos racionaliam gamtos išteklių naudojimui; nuotekų taršos mažinimui; atliekų mažinimui; dirvožemio valymui; biologinės įvairovės išsaugojimui	1.3.1. Taikyti metodus ir technologijas, leidžiančias mažinti oro, nuotekų, dirvožemio taršą ir atliekų susidarymą	Parinktas tinkamas oro valymo metodas ir įrenginiai.
	1.3. Planuoti aplinkosaugines priemones		1.3.2. Taikyti biologinio valymo technologijas užterštam dirvožemiui ir nuotekoms valyti 1.3.3. Planuoti organizacines ir technologines aplinkosaugines priemones, vykdant ūkinę veiklą pagal darniosios plėtros principus 1.3.4. Analizuoti ir prognozuoti aplinkosauginių priemonių rezultatus 1.3.5. Planuoti ir taikyti biologinės įvairovės išsaugojimo priemones	Parinktos apytakinės ar kartotinio panaudojimo vandens sistemos. Parinktos naujausios nuotekų valymo technologijos. Išanalizuota biologinė įvairovė ir pasiūlytos tinkamos jos išsaugojimo priemonės.
	1.4. Prognozuoti ypatingas ekologines situacijas, numatyti tinkamus veiksmus jų prevencijai ir poveikio likvidavimui	Cheminės medžiagos. Nuotekų, srutų, dumblo, naftos produktų išsiliejimai į aplinką. Atliekų keliamas pavojus. Ypatingų ekologinių situacijų poveikio likvidavimo ir prevencinės priemonės.	1.4.1. Atpažinti veiksnius, galinčius sukelti ypatingas ekologines situacijas 1.4.2. Išmanyti ypatingų ekologinių situacijų valdymo būdus ir priemones joms išvengti 1.4.3. Numatyti tinkamus veiksmus avarijų prevencijai ir jų poveikio likvidavimui	Atpažintos ir apibūdintos pavojingos cheminės medžiagos, esančios ūkio subjekte. Nurodytos nuotekų, srutų, dumblo, naftos produktų išsiliejimų galimybės ir galimas jų poveikis aplinkai. Nustatyti atliekų susidarymo šaltiniai ir įvertintas jų keliamas pavojus. Parengtas ypatingų ekologinių situacijų valdymo planas.
	1.5. Organizuoti aplinkosaugos vadybos aplinkosaugos vadybos sistemos diegimą ir priežiūrą	Informacija vadovams. Darbo planavimas ir koordinavimas diegiant sistemą. Darbuotojų aplinkosauginis mokymas. Aplinkosauginės vadybos sistemos analizė. Padalinių, dalyvaujančių aplinkosaugos vadybos sistemoje, priežiūra.	1.5.1. Analizuoti aplinkosaugos vadybos sistemas	Išanalizuotos aplinkosaugos aplinkosaugos vadybos sistemos. Parengti aplinkosaugos vadybos sistemų diegimo planai. Išanalizuota ūkio subjekto veikla pagal aplinkosaugos vadybos sistemų reikalavimus.
			1.5.2. Planuoti aplinkosaugos vadybos sistemų diegimo darbus
			1.5.3. Vertinti įmonės veiklos atitikimą aplinkosaugos vadybos sistemų reikalavimams
2. Aplinkos tyrimų organizavimas ir vykdymas	2.1. Imti mėginius aplinkos tyrimams	Aplinkos oro ir teršalų, išmetamų į aplinkos orą, mėginiai. Paviršinio, požeminio vandens ir nuotekų mėginiai. Dirvožemio mėginiai.	2.1.1. Žinoti mėginių tipus, jų paėmimo būdus, paėmimo laiko, vietų, saugojimo ir vežimo reikalavimus	Laikantis Lietuvoje galiojančių standartų reikalavimų paimti oro ir teršalų, išmetamų į aplinkos orą, paviršinių ir požeminių vandenų, nuotekų, biologinių rodiklių, dirvožemio mėginiai
			2.1.2. Imti oro ir teršalų, išmetamų į aplinkos orą, paviršinių ir požeminių vandenų, nuotekų, biologinių rodiklių, dirvožemio mėginius
			2.1.3. Išmanyti pagrindinius analizuojamus rodiklius ir analizės metodus
	2.2. Organizuoti monitoringo programų rengimą	Aplinkos oro monitoringas. Paviršinio vandens ir nuotekų monitoringas. Požeminio vandens monitoringas. Dirvožemio monitoringas. Augalijos, gyvūnijos monitoringas.	2.2.1. Išmanyti aplinkos monitoringo tikslus, principus, struktūrą	Apibūdinti aplinkos monitoringo tikslai, principai, struktūra. Parengta monitoringo programa oro, vandens, dirvožemio kokybės stebėjimui ūkio subjekte.
	2.2. Organizuoti monitoringo programų rengimą		2.2.2. Rengti įmonėje organizuojamo monitoringo programą
	2.3. Atlikti įvairių biosferos komponentų monitoringą	Aplinkos oro monitoringas. Paviršinio vandens ir nuotekų monitoringas. Augalijos, gyvūnijos monitoringas. Kraštovaizdžio monitoringas.	2.3.1. Atlikti nesudėtingus vandens, nuotekų monitoringe taikomus lauko ir laboratorinius tyrimus	Išanalizuoti Lietuvos standartų, reglamentuoj ančių oro, vandens, nuotekų monitoringe taikomus metodus, reikalavimai. Atlikti nesudėtingi vandens ir nuotekų monitoringo tyrimai. Pagal instrukciją atlikti augalijos, gyvūnijos, kraštovaizdžio monitoringe taikomi stebėjimai.
	2.3. Atlikti įvairių biosferos komponentų monitoringą		2.3.2. Atlikti augalijos, gyvūnijos, kraštovaizdžio monitoringą, naudojantis galiojančiomis instrukcijomis
	2.4. Prižiūrėti saugomas teritorijas	Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų sistema. Saugomos augalų, gyvūnų ir grybų rūšys. Labiausiai Lietuvoje paplitę augalai, gyvūnai ir grybai. Draudžiama veikla saugomose teritorijose.	2.4.1. Žinoti Lietuvos saugomų teritorijų sistemą	Išanalizuota Lietuvos saugomų teritorijų sistema. Atpažinti būdingiausi ir saugomi krašto augalai, gyvūnai ir grybai. Išanalizuoti pateikti saugomų teritorijų tvarkymo planai.
			2.4.2. Pažinti būdingiausias ir saugomas krašto augalų, gyvūnų ir grybų rūšis
			2.4.3. Analizuoti saugomų teritorijų tvarkymo planus
			2.4.4. Žinoti draudžiamą veiklą saugomose teritorijose
3. Aplinkosauginės informacijos ir dokumentų rengimas bei valdymas	3.1. Rengti dokumentus aplinkosauginei veiklai organizuoti ir vykdyti	Paraiškos aplinkosauginiams leidimams, licencijoms gauti. Paraiškos registruotis aplinkosauginiuose registruose. Atliekų tvarkymo reglamentai. Vandentvarkos procesų reglamentai.	3.1.1. Naudoti norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkosauginę veiklą	Užpildytos paraiškos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimui, veiklos licencijai gauti, registruotis aplinkosauginiuose registruose. Išanalizuoti atliekų tvarkymo ir vandentvarkos procesų reglamentai.
			3.1.2. Naudoti duomenų bazių informacija 3.1.3. Rengti paraiškas aplinkosauginiams leidimams, licencijoms gauti ir registruotis registruose
			3.1.4. Analizuoti atliekų tvarkymo ir vandentvarkos reglamentus
	3.2. Skaičiuoti ir deklaruoti aplinkosauginius mokesčius	Mokesčiai už taršą iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių. Mokesčiai už apmokestinamus gaminius ir pakuotę. Mokesčiai už gamtos išteklius.	3.2.1. Žinoti aplinkosauginius mokesčius ir juos taikyti veikloje	Apibūdinti aplinkosauginiai mokesčiai ir jų taikymas. Apskaičiuoti ir deklaruoti mokesčiai už taršą iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių, mokesčiai už apmokestinamus gaminius ir pakuotę, mokesčiai už gamtos išteklius.
	3.2. Skaičiuoti ir deklaruoti aplinkosauginius mokesčius		3.2.2. Skaičiuoti ir deklaruoti mokesčius už taršą iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių, mokesčius už apmokestinamus gaminius ir pakuotę, mokesčius už gamtos išteklius
	3.3. Rengti aplinkosaugines ataskaitas	Ataskaitos: vandens ir nuotekų; į aplinkos orą išmetamų teršalų; atliekų tvarkymo	3.3.1. Nagrinėti ūkio subjektų veiklą aplinkosauginiu aspektu	Parengta ūkio subjekto ataskaita apie vandens naudojimą ir nuotekų išleidimą, teršalų išmetimą į aplinkos orą ir atliekų tvarkymą
			3.3.2. Skaičiuoti galimus teršalų išmetimus į aplinką
			3.3.3. Vertinti pasiektus aplinkosauginius rezultatus, vykdant veiklą
	3.4. Informuoti visuomenę aplinkosaugos klausimais	Informacija žiniasklaidoje. Aplinkosauginių renginių organizavimas. Informacinių aplinkosauginių leidinių rengimas.	3.4.1. Nustatyti informacijos poreikį, šaltinius ir jais naudotis	Parengta informacija žiniasklaidai apie ūkio subjekto aplinkosauginę veiklą. Parengtas institucijos pristatymas, naudojant informacines technologijas. Parengtas lankstinukas apie aplinkosauginę veiklą. Parengta paskaita apie įmonę ir aplinkosaugą.
			3.4.2. Pristatyti instituciją ir jos aplinkosauginę veiklą žiniasklaidoje
			3.4.3. Organizuoti aplinkosauginius renginius institucijoje, švietimo ir mokymo įstaigose, bendruomenėje
			3.4.4. Rengti informacinius aplinkosauginius leidinius
4. Įmonės, užsiimančios aplinkosaugine veikla, organizavimas	4.1. Tirti verslo aplinką aplinkosaugos srityje	Išorinė aplinka. Paklausa. Pasiūla. Vidinė aplinka (infrastruktūra, technologijos, gamybos, finansiniai ir žmonių ištekliai).	4.1.1. Taikyti norminius teisės aktus, reglamentuojančius pasirinktą verslą	Apibūdintas rinkos tyrimo organizavimas. Nustatyta aplinkosauginių paslaugų paklausa ir pasiūla. Išanalizuota įmonės infrastruktūra, technologijos, gamybos, finansiniai ir žmonių ištekliai.
			4.1.2. Vertinti rinką
			4.1.3. Vertinti įmonės gamybinius, finansinius ir žmonių išteklius
			4.1.4. Vertinti įmonės konkurencingumą
	4.2. Organizuoti aplinkosauginės įmonės valdymą	Planavimas. Organizavimas. Vadovavimas. Kontrolė.	4.2.1. Taikyti pagrindinius planavimo principus	Parengtas įmonės veiklos planas. Sudaryta organizacinė įmonės valdymo struktūra. Sudarytos saugios darbo sąlygos. Įvertinta finansinė ir ūkinė veikla. Parengta paraiška veiklai vykdyti leidimui gauti. Apibūdinti dokumentų valdymo principai. Parengti įmonės dokumentai.
			4.2.2. Sudaryti organizacinę įmonės valdymo struktūrą
			4.2.3. Vadovauti darbuotojams, sudaryti saugias darbo sąlygas
	4.3. Organizuoti ir vertinti aplinkosauginės įmonės veiklą	Leidimas vykdyti aplinkosauginę veiklą. Aplinkosauginės dokumentacijos tvarkymas.	4.2.4. Tvarkyti ūkinius finansinius procesus
			4.3.1. Užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi
			4.3.2. Tvarkyti įmonės dokumentaciją

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

BIOMEDICINOS TECHNOLOGO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S542101.

3. Suteikiama kvalifikacija – technologas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Biomedicinos technologo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Standartas apibrėžia minimalius biomedicinos technologo rengimo reikalavimus darbui šiose pagrindinėse veiklos srityse: darbo vietos organizavimas; ėminių valdymas; laboratorinių tyrimų atlikimas; laboratorinių tyrimų kokybės užtikrinimas.

5.3. Biomedicinos technologas dirba visų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, visuomenės sveikatos centruose, mokslinių tyrimų institutuose ir kitose įstaigose, atliekančiose laboratorinius, aplinkos ir mokslo taikomuosius laboratorinius tyrimus.

5.4. Biomedicinos technologas paruošia reagentus, laboratorinę įrangą ir kitas darbo priemones įvairiems laboratoriniams tyrimams atlikti, vadovaudamasis higienos normomis, tarptautiniais (ISO) standartais, saugaus darbo ir sveikatos instrukcijomis, kitais normatyviniais dokumentais, įvertina darbo aplinkos sąlygas, surinka ėminius, pristato į laboratoriją, ženklins ėminius, dirba su įranga ir informacinėmis technologijomis, dirba pagal parengtus laboratorijos vidaus dokumentus, atlieka ar padeda atliekant įvairius laboratorinius, aplinkos ir mokslo taikomuosius laboratorinius tyrimus, pildo laboratorijos dokumentus, kompetencijos ribose palygina tyrimų rezultatus su norma, registruoja tyrimų rezultatus, kontroliuoja laboratorinių tyrimų kokybę visais laboratorinių tyrimų atlikimo etapais bei užtikrina tyrimų rezultatų patikimumą.

5.5. Sėkmingą biomedicinos technologo darbą įtakoja asmeninės savybės: kruopštumas, sąžiningumas, dėmesingumas, darbštumas, humaniškumas.

6. Biomedicinos technologo tikslas – savarankiškai ir komandoje atlikti įvairius laboratorinius, aplinkos ir mokslo taikomuosius laboratorinius tyrimus.

7. Biomedicinos technologo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Biomedicinos technologo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam biomedicinos technologo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. kūrybiškumas;

9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.5. kolektyvinis darbas;

9.6. taktiškumas;

9.7. matematinis raštingumas;

9.8. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Biomedicinos technologo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Biomedicinos technologo rengimo standarto

1 priedas

BIOMEDICINOS TECHNOLOGO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Darbo vietos organizavimas	1.1. Paruošti darbo vietą ir priemones 1.2. Įvertinti darbo aplinkos sąlygas 1.3. Taikyti higienos reikalavimus laboratorijoms
2. Ėminių valdymas	2.1. Bendrauti su pacientu/užsakovu 2.2. Imti ir priimti ėminius 2.3. Vertinti ėminių tinkamumą tyrimui
3. Laboratorinių tyrimų atlikimas	3.1. Savarankiškai ir kolektyviai dirbti su laboratorine įranga ir informacinėmis technologijomis 3.2. Atlikti ar padėti atliekant laboratorinius tyrimus 3.3. Įvertinti tyrimų su norma atitiktį
4. Laboratorinių tyrimų kokybės užtikrinimas	4.1. Užtikrinti tyrimų rezultatų patikimumą 4.2. Kontroliuoti laboratorinių tyrimų kokybę visais laboratorinių tyrimų atlikimo etapais

_________________

Biomedicinos technologo rengimo standarto

2 priedas

BIOMEDICINOS TECHNOLOGO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Darbo vietos organizavimas	1.1. Paruošti darbo vietą ir priemones	Reagentai, tyrimų įrenginiai, matavimo priemonės, mitybos terpės, laboratoriniai indai ir instrumentai, nukenksminimo priemonės	1.1.1. Komplektuoti darbo priemones konkrečiam tyrimui atlikti pagal metodiką 1.1.2. Žinoti fizines ir chemines medžiagų savybes 1.1.3. Gaminti ir saugoti reagentus, mitybos terpes, nukenksminimo priemones 1.1.4. Suprasti metrologijos principus 1.1.5. Taikyti laboratorijoje naudojamų cheminių medžiagų ir reagentų laikymo ir naudojimo reikalavimus	Sukomplektuotos pagal metodiką darbo priemonės. Apibūdintos fizinės ir cheminės medžiagų savybės konkrečiam tyrimui. Pagaminti reagentai, mitybos terpės, nukenksminimo priemonės. Išvardyti metrologijos metodai, apibūdinti jų principai. Išvardyti laboratorijoje naudojamų cheminių medžiagų ir reagentų naudojimo reikalavimai, laikymo sąlygos.
	1.2. Įvertinti darbo aplinkos sąlygas	Darbo ir civilinės saugos, higienos reikalavimai. Temperatūros ir santykinės drėgmės režimo registravimo dokumentai. Darbų saugos ir sveikatos instrukcijos.	1.2.1. Vertinti žalingų veiksnių poveikį žmogaus organizmui, aplinkai ir organizmo reaktyvumo reikšmę patologijai	Išvardyti žalingi (biologiniai, fiziniai, cheminiai) veiksniai ir paaiškintas jų poveikis žmogui ir aplinkai. Apibūdinti darbo saugos ir sveikatos reikalavimai. Įvertintos darbo vietos sąlygos, mikroklimatas.
			1.2.2. Taikyti darbo vietai keliamus saugos ir sveikatos reikalavimus
			1.2.3. Vertinti darbo vietos aplinkos sąlygas
	1.3. Taikyti higienos reikalavimus laboratorijoms	LR normatyviniai dokumentai (higienos normos, rekomendacijos, metodiniai nurodymai) laboratorijoms. Saugaus darbo ir sveikatos instrukcijos. Dezinfekuoj ančių medžiagų charakteristika ir praktinis pritaikymas.	1.3.1. Žinoti normatyvinius dokumentus, taikomus sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijoms	Paaiškinti higienos normų, metodikų reikalavimai, instrukcijos ir techninės sąlygos laboratorijoms. Parinktos nukenksminimo priemonės ir atlikta dezinfekcija, sterilizacija.
			1.3.2. Žinoti dezinfektantų veikliąsias medžiagas, poveikį ir saugos reikalavimus
			1.3.3. Gaminti įvairios koncentracijos dezinfektantus
			1.3.4. Nukenksminti biologinę medžiagą, laboratorinius instrumentus ir prietaisus
			1.3.5. Vertinti dezinfekcijos ir sterilizacijos efektyvumą	Patikrintas dezinfekcijos ir sterilizacijos veiksmingumas, atlikta sterilizatorių kontrolė. Išvardytos ir sugrupuotos dezinfekuojančios medžiagos pagal veikliąsias sudedamąsias dalis, nurodytos jų naudojimo, ir laikymo sąlygos. Pagaminti reikiamos koncentracijos įvairūs dezinfekuojantys tirpalai.
2. Ėminių valdymas	2.1. Bendrauti su pacientu/užsakovu	Informacija pacientams, užsakovams. Dokumentai, reglamentuojantys ėminių paėmimą.	2.1.1. Taikyti medicinos etikos ir deontologijos principus bendraujant su pacientais/užsakovais ir kolegomis	Paaiškinti medicinos etikos ir deontologijos principai ir reikalavimai. Informuotas pacientas/užsakovas prieš ėminių paėmimą ir imant ėminius. Apibūdintas paciento/užsakovo paruošimas tyrimams ir susietas su tyrimų rezultatais. Apibūdintos gyvybei pavojingos būklės ir pademonstruota neatidėliotina pagalba. Palyginti žmogaus amžiaus tarpsnių anatominiai, fiziologiniai, genetiniai, psichologiniai ypatumai. Apibūdinti žmogaus kaip psichinio ir socialinio individo bruožai.
			2.1.2. Instruktuoti pacientą/užsakovą prieš ėminių paėmimą ir imant ėminius
			2.1.3. Bendravimas prieš ėminių ėmimą ir imant ėminius
			2.1.4. Atpažinti gyvybei pavojingas būkles ir teikti pagalbą
			2.1.5. Išmanyti žmogaus amžiaus tarpsnių, anatominius, fiziologinius, genetinius, psichologinius ypatumus
			2.1.6. Suvokti žmogų kaip psichinį ir socialinį individą
	2.2. Imti ir priimti ėminius	Eminių tipai, jų ėmimas. Ėminių ženklinimo, gabenimo ir saugojimo taisyklės. Normatyviniai dokumentai, ėminių vertinimo kriterijai. Ėminių tipai: biologiniai skysčiai, išskyros, audiniai ir kt.	2.2.1. Žinoti dokumentus, reglamentuojančius ėminių ėmimo taisykles	Nurodytos žmogaus biologinių skysčių, išskyrų, audinių ir farmacinių, medicininių bei aplinkos ėminių ėmimo taisyklės. Išvardyti dokumentai, reglamentuojantys ėminių ėmimo taisykles. Pademonstruotas ėminių ženklinimas, registracija, užpildyti dokumentai. Apibūdintos ėminių saugojimo ir gabenimo sąlygos.
			2.2.2. Imti žmogaus biologinius skysčius, išskyras, audinius, aplinkos, vaistų ir farmacinių preparatų ėminius
			2.2.3. Ženklinti ėminius, tvarkyti ėminių ėmimo ir priėmimo dokumentus
			2.2.4. Žinoti ėminių gabenimo ir saugojimo sąlygas
	2.3. Vertinti ėminių tinkamumą tyrimui	Veiksniai, įtakojantys tyrimų rezultatus	2.3.1. Žinoti ikianalizinius veiksnius, turinčius įtakos tyrimų rezultatams	Išvardyti objektyvūs ir subjektyvūs ikianalizinio etapo veiksniai, turintys įtakos tyrimų rezultatams. Nurodyti ėminių vertinimo kriterijai ir įvertinti ėminiai. Išvardytos neatitikčių prevencijos priemonės ir procedūros.
			2.3.2. Vertinti ėminius pagal metodinius nurodymus
			2.3.3. Taikyti neatitikčių prevencijos priemones
3. Laboratorinių tyrimų atlikimas	3.1. Savarankiškai ir kolektyviai dirbti su laboratorine įranga ir informacinėmis technologijomis	Laboratorinės įrangos techninė dokumentacija, pasai. Laboratorinės įrangos ir informacinių technologijų naudojimas. Duomenų bazės.	3.1.1. Suprasti laboratorinės įrangos veikimo principus	Paaiškinti laboratorinės įrangos veikimo principai. Pademonstruotas laboratorinės įrangos ir informacinių technologijų valdymas. Parengtas verslo planas ir paaiškintas rinkodaros mechanizmas. Paaiškinti tarptautiniai medicinos terminai.
			3.1.2. Valdyti laboratorinę įrangą ir informacines technologijas
			3.1.3. Registruoti laboratorinių tyrimų rezultatus
			3.1.4. Bendrauti užsienio kalba ir skaityti specialybės literatūrą
	3.2. Atlikti ar padėti atliekant laboratorinius tyrimus	Tyrimų metodikos, techninės sąlygos, tarptautiniai ISO standartai, laboratorijų vidaus dokumentai	3.2.1. Atlikti laboratorinius tyrimus savarankiškai ir kolektyviai pagal metodikas	Pritaikyti tyrimų metodai ir metodų principai. Pademonstruota tyrimų atlikimo technika. Nurodytos galimos klaidos ir būdai jas šalinti. Išvardytos pagrindinės vaistų grupės ir jų pasiskirstymas žmogaus organizme, pasišalinimo iš organizmo būdai bei įtaka tyrimų rezultatams.
			3.2.2. Šalinti tyrimų paklaidas
			3.2.3. Žinoti pagrindines vaistų grupes, jų poveikį organizmui, pasiskirstymą biologiniuose skysčiuose, audiniuose ir nepageidaujamą šalutinį poveikį
	3.3. Įvertinti tyrimų su norma atitiktį	Normos, tarptautiniai (ISO) standartai, normatyviniai aktai, techninės sąlygos	3.3.1. Palyginti tyrimų rezultatus su norma atsižvelgus į naudojamą laboratorinę diagnostinę įrangą	Tyrimų rezultatai palyginti su norma. Paaiškinta tyrimų rezultatų klinikinė ir praktinė reikšmė. Išdėstyti anatominiai ir fiziologiniai organizmo ypatumai atsižvelgiant į amžiaus tarpsnius. Nurodytos vaistų grupės, turinčios įtakos tyrimų rezultatams. Pažymėti tyrimų rezultatai dokumentuose ir duomenų bazėse. Pakomentuota LR SAM įstatyminė bazė, reglamentuojanti medicininės paslapties saugojimą atliekant biomedicininius tyrimus pacientui ir vertinant jų rezultatus.
			3.3.2. Analizuoti tyrimų rezultatų reikšmę
			3.3.3. Išmanyti žmogaus normalią ir patologinę anatomiją ir fiziologiją
			3.3.4. Vertinti vaistų veikimo mechanizmą ir vaistų įtaką tyrimų rezultatams
			3.3.5. Registruoti tyrimų rezultatus dokumentuose ir duomenų bazėse
			3.3.6. Teikti informaciją apie tyrimų rezultatus įstatymų nustatyta tvarka
4. Laboratorinių tyrimų kokybės užtikrinimas	4.1. Užtikrinti tyrimų rezultatų patikimumą	Kokybės vadovas, laboratorijos vidaus dokumentai	4.1.1. Taikyti valdymo procedūras ir darbo nuostatus	Išnagrinėtos valdymo procedūros ir darbo instrukcijos. Apibūdinti tyrimo metodo principai, panaudoti tyrimų metodų aprašai. Išvardyti kokybės kriterijai, paaiškinta jų svarba kokybės valdymui. Apibūdintos pamatinės medžiagos ir jų savybės.
			4.1.2. Naudoti tyrimų metodų aprašus
			4.2.1. Naudoti kokybės kriterijus
	4.2. Kontroliuoti laboratorinių tyrimų kokybę visais laboratorinių tyrimų atlikimo etapais	Vidinio kokybės valdymo programos	4.2.2. Žinoti pamatines medžiagas ir jų savybes

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

BURNOS HIGIENISTO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S572404.

3. Suteikiama kvalifikacija – burnos higienistas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Burnos higienisto rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Standartas apibrėžia minimalius burnos higienisto rengimo reikalavimus darbui šiose pagrindinėse veiklos srityse: darbo vietos organizavimas; burnos priežiūros paslaugų teikimas pacientui; dalyvavimas sveikatos stiprinimo veikloje.

5.3. Burnos higienistas dirba visų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose įstaigos asmens sveikatos priežiūros ar odontologinės priežiūros, ar burnos priežiūros licencijas bei kitose įstaigose, siekiant užtikrinti burnos sveikatą.

5.4. Burnos higienistas teikia pacientui dantų ir burnos priežiūros paslaugas, atlieka profesionalią burnos higieną, dirba su dentaliniu rentgeno diagnostikos aparatu, vertina dentalines rentgenogramas, laikosi darbo aplinkos ir naudojamų priemonių higienos reikalavimų. Jis dalyvauja kuriant įvairias sveikatos gerinimo ir stiprinimo programas, gali įdiegti naujus burnos ir dantų ligų profilaktikos metodus; konsultuoja, kaip išsaugoti sveikus dantis ar prižiūrėti dantų protezus bei savarankiškai sprendžia iškilusias burnos sveikatos problemas.

5.5. Burnos higienistui reikalingos šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kruopštumas, sąžiningumas, dėmesingumas, darbštumas, humaniškumas.

6. Burnos higienisto tikslas – teikti burnos priežiūros paslaugas pacientams ir konsultuoti.

7. Burnos higienisto veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Burnos higienisto kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam burnos higienisto darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. kūrybiškumas;

9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.5. kolektyvinis darbas;

9.6. taktiškumas;

9.7. matematinis raštingumas;

9.8. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Burnos higienisto kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Burnos higienisto rengimo standarto

1 priedas

BURNOS HIGIENISTO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Darbo vietos organizavimas	1.1. Įrengti ir prižiūrėti darbo vietą 1.2. Parinkti ir taikyti burnos higienos ir kitas odontologines medžiagas, instrumentus, įrenginius
2. Burnos priežiūros paslaugų teikimas pacientui	2.1. Įvertinti paciento bendrąją burnos ir dantų būklę 2.2. Atpažinti burnos ir dantų ligas 2.3. Atlikti burnos priežiūros procedūras 2.4. Teikti būtinąją medicinos pagalbą 2.5. Padaryti, išryškinti ir įvertinti dantų rentgenogramą
3. Dalyvavimas sveikatos stiprinimo veikloje	3.1. Mokyti ir konsultuoti klientus/pacientus sveikos gyvensenos, burnos priežiūros 3.2. Organizuoti ir vykdyti epidemiologinius tyrimus

_________________

Burnos higienisto rengimo standarto

2 priedas

BURNOS HIGIENISTO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Darbo vietos organizavimas	1.1. Įrengti ir prižiūrėti darbo vietą	Teisės aktai ir norminiai dokumentai. Įrenginiai: seilių ir dulkių siurbimo sistema, sukimo sistemos, polimerizacijos lempos, burnos irigatoriai. Rankų, paviršių, instrumentų dezinfektantai. Sterilizatoriai. Vakcinacijos schema. Užkrečiamos ligos.	1.1.1. Įrengti burnos higienisto kabinetą 1.1.2. Dirbti su odontologiniais įrenginiais 1.1.3. Žinoti aseptikos ir antiseptikos reikalavimus 1.1.4. Taikyti medicinos normas, įstatymus bei kitus norminius dokumentus, reglamentuojančius darbo vietą, aplinką ir sąlygas	Apibūdintas darbo vietos įrengimas. Pademonstruotas darbas su įrenginiais. Įvertinta darbo sauga pateiktoje situacijoje. Išvardyti reikalavimai burnos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos veiklai. Paruošta darbo vieta laikantis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų.
	1.2. Parinkti ir taikyti burnos higienos ir kitas odontologines medžiagas, instrumentus, įrenginius	Medikamentai: priešuždegiminiai, analgetikai, antimikrobiniai, centrinę nervų sistemą veikiantys. Diagnostiniai instrumentai. Akmenų šalinimui skirti instrumentai. Alginatas. Gipsas. Atspaudiniai šaukštai. Mašininis instrumentų aštrinimo įrenginys. Natūralūs ir sintetiniai aštrinimo akmenys.	1.2.1. Parinkti ir taikyti instrumentus, įrenginius skirtus mineralizuotam ir nemineralizuotam dantų apnašui šalinti 1.2.2. Išmanyti svarbiausias vaistų grupes, jų poveikį atskiroms organų sistemoms ir organams 1.2.3. Dirbti su alginatinėmis atspaudinėmis medžiagomis ir lieti gipsinius modelius 1.2.4. Aštrinti akmenų šalinimui naudojamus instrumentus	Pasirinkti ir pritaikyti instrumentai bei priemonės konkrečiam pacientui. Išaštrinti instrumentai. Nuimtas alginatinis atspaupas bei išlietas gipsinis modelis. Išskirtos vaistų grupės ir jų poveikis atskiroms organų sistemoms ir organams. Atrinktos odontologinės medžiagos ir instrumentai pagal pateiktą situaciją.
			1.2.5. Pažinti odontologines medžiagas ir skirtingų odontologų specialistų naudojamus instrumentus
2. Burnos priežiūros paslaugų teikimas pacientui	2.1. Įvertinti paciento bendrąją, burnos ir dantų būklę	Ėduonies intensyvumo ir paplitimo vertinimas. Periodonto būklės vertinimo indeksai. Burnos higienos vertinimo indeksai. Išorinis ir vidinis burnos tyrimas. Gyvybinių funkcijų normos.	2.1.1. Žinoti dažniausiai pasitaikančių organizmo sistemų ligų simptomus, plitimo būdus bei galimas komplikacijas 2.1.2. Nustatyti burnos higienos ir periodonto būklės vertinimo indeksus 2.1.3. Tirti paciento veidą ir burnos ertmę 2.1.4. Išmanyti paciento pagrindinių gyvybinių funkcijų normą ir patologiją 2.1.5. Bendradarbiauti su gydytoju odontologų ir kitais specialistais	Įvertinta paciento burnos, dantų bei periodonto būklė. Apibūdintos paciento gyvybinės funkcijos.
	2.2. Atpažinti burnos ir dantų ligas	Diagnozuoti: ėduonį (kariesą), nekariozines dantų ligas, sąkandžio anomalijas, gingivitą ir periodontitą	2.2.1. Išmanyti bendrąją žmogaus, burnos ir dantų anatomiją, fiziologiją, patologiją 2.2.2. Pažinti labiausiai paplitusias burnos ir dantų ligas 2.2.3. Žinoti ėduonies ir periodonto ligų atsiradimo priežastis	Apibūdintos ėduonies ir periodonto ligų atsiradimo priežastys. Išspręstos pateiktos klinikinės situacijos.
	2.3. Atlikti burnos priežiūros procedūras	Plombų ir dantų paviršių poliravimas: poliravimo pastos, gumytės, šepetėliai, diskeliai, juostelės. Poliravimas oro abrazijos būdu. Išorinis dantų balinimas. Nuskausminimo būdai: aplikacinė nejautra, infiltracinė nejautra, laidinė nejautra, inraligamentinė nejautra. Psichoprofilaktikos metodai. Burnos ir dantų ligų profilaktikos priemonės: burnos ertmės irigacija, dantenų masažas, fluoro lakai, geliai, tirpalai, silantinės medžiagos. Diagnozavus vidutinio sunkumo periodontitą būtina periodontologo konsultacija. Viršdanteninių ir podanteninių apnašų šalinimas.	2.3.1. Poliruoti dantų ir plombų paviršius, koreguojant dantų spalvos pokyčius 2.3.2. Žinoti skausmo sąvoką, funkcinius poslinkius organizme, žalojantį skausmo poveikį 2.3.3. Atlikti psichoprofilaktiką ligonio baimei, vidinei įtampai, stresinei situacijai sušvelninti 2.3.4. Taikyti infiltracinio ir aplikacinio nuskausminimo metodus 2.3.5. Pašalinti virš ir po dantenomis esančius akmenis 2.3.6. Taikyti burnos ir dantų ligų profilaktikos priemones įvairioms gyventojų grupėms	Nupoliruoti dantų ir plombų paviršiai. Atlikti vietiniai nuskausminimo metodai. Atlikta burnos ertmės irigacija. Pašalintas viršdanteninis ir podanteninis apnašas su instrumentais bei skaleriu, nupoliruoti dantų ir plombų paviršiai. Atliktos fluoro junginių aplikacijos.
	2.4. Teikti būtinąją medicinos pagalbą	Būtinoji pagalba nelaimingų atsitikimų atvejais, apalpus, ištikus šokui, anafilaksinio šoko metu. Gyvybinių funkcijų vertinimo schemos.	2.4.1. Išmanyti būtinosios pagalbos pagrindus	Įvertintos gyvybinės funkcijos. Apibūdintas anafilaksinio šoko, skubios pagalbos algoritmas. Imituotas būtinosios pagalbos teikimas.
			2.4.2. Atpažinti ir įvertinti pagrindinius gyvybinių funkcijų sutrikimų požymius
			2.4.3. Teikti būtinąją pagalbą komplikacijų, nelaimingų atsitikimų atvejais
	2.5. Padaryti, išryškinti ir įvertinti dantų rentgenogramą	Dentalinis rentgeno diagnostikos aparatas. HN:33. Ryškalai. Fiksažas. Dentalinės ir panoraminės rentgenogramos.	2.5.1. Dirbti su dentaliniais rentgeno diagnostikos aparatais	Atlikta padarytos dentalinės rentgenogramos analizė
			2.5.2. Atlikti dantų rentgenogramą skirtingomis technikomis
			2.5.3. Skirti dantų rentgenogramoje sveiką dantį ir jį supančius audinius nuo pažeistųjų
3. Dalyvavimas sveikatos stiprinimo veikloje	3.1. Mokyti ir konsultuoti klientus/pacientus sveikos gyvensenos, burnos priežiūros	Odontologinių ligų profilaktikos metodai. Odontologinių ligų rizikos veiksniai. Paveldimų ligų diferencinė diagnostika. Burnos priežiūros priemonės: dantų valymo metodai; dantų šepetėliai; dantų pastos; burnos skalavimo tirpalai; tarpdančių valymo priemonės.	3.1.1. Žinoti veiksnius, užtikrinančius burnos ertmės organų sveikatą 3.1.2. Žinoti ir mokėti įvertinti ligą, rizikos veiksnius bei paveldėjimą ir žalingų įpročių įtaką sveikatai 3.1.3. Mokyti gyventojus sveikos gyvensenos 3.1.4. Parinkti burnos priežiūros priemones ir metodus 3.1.5. Kurti odontologinių ligų profilaktikos programas	Apibūdinti veiksniai, užtikrinantys burnos ertmės organų sveikatą. Aprašyti rizikos veiksniai turintys įtakos žmogaus sveikatą. Parinktos burnos priežiūros priemones. Apibūdinti profilaktikos programų rengimo struktūriniai elementai.
3. Dalyvavimas sveikatos stiprinimo veikloje	3.2. Organizuoti ir vykdyti epidemiologinius tyrimus	Dantų ėduonies paplitimo ir intensyvumo rodikliai. Epidemiologinių tyrimų rūšys. Taikomųjų mokslinių tyrimų struktūra. Burnos higienos vertinimo indeksai. Periodonto būklės vertinimo indeksai.	3.2.1. Išmanyti burnos ir dantų ligų paplitimą, intensyvumą, jų priklausomybę nuo įvairių veiksnių 3.2.3. Žinoti epidemiologinių tyrimų organizavimo principus 3.2.3. Parengti taikomąjį tiriamąjį darbą	Pasirinkta ir apibūdinta epidemiologinio tyrimo rūšis pagal nagrinėjamą problemą

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

CHEMINIŲ PROCESŲ TECHNOLOGO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S552401.

3. Suteikiama kvalifikacija – technologas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Cheminių procesų technologo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Standartas apibrėžia minimalius cheminių procesų technologo rengimo reikalavimus darbui šiose veiklos srityse: darbo vietos organizavimas; cheminio proceso kokybės valdymas; cheminių medžiagų valdymas; darbo padalinyje organizavimas.

5.3. Cheminių procesų technologas dirba technologu, techniku, chemiku, analitiku, laborantu, padalinio vadovu, inžinieriumi, pardavimo vadybininku valstybinėse ir privačiose maisto perdirbimo, chemijos, biotechnologijos pramonės, švaros paslaugas teikiančiose, cheminėmis medžiagomis, laboratorinėmis priemonėmis ir technologine įranga prekiaujančiose įmonėse, mokslo institutuose, mokymo įstaigose, specializuotose laboratorijose, visuomeniniuose sveikatos, teismo ekspertizės, muitinės, kriminalinių tyrimų centruose.

5.4. Cheminių procesų technologas išmano gamybinei (laboratorinei) įrangai keliamus reikalavimus, parengia darbui reikalingas priemones ir naudoja įrangą, vadovaudamasis įmonės vidinės kokybės sistema ir kokybės vadybai skirtais standartais. Išmano darbo patalpų įrengimui keliamus reikalavimus. Vadovaudamasis patvirtinta cheminio proceso technine dokumentacija, vykdo cheminį procesą ar atlieka analizę, įvertina cheminio proceso kokybę ir pateikia rezultatus, analizuoja įmonės/laboratorijos kokybės sistemos principus. Atpažįsta cheminių medžiagų pavojingumo klases, išmano cheminių medžiagų tiekimo, laikymo tvarką, analizuoja cheminių atliekų tvarkymo procedūras, įvertina produkcijos atitikimą specifikacijoms.

5.5. Išmano padalinio darbo organizavimo ir personalo mokymo tvarką bei saugaus darbo organizavimo padalinyje principus, vykdo cheminių medžiagų apskaitą ir išmano matavimo priemonių metrologinės patikros sistemą, savo kompetencijų ribose dalyvauja įmonės inovacinių projektų rengime.

5.6. Sėkmingą cheminių procesų technologo darbą lemia chemijos ir technologijos fundamentaliosios žinios, eksperimentiniai praktiniai įgūdžiai, nuolatinis domėjimasis naujovėmis ir jų diegimas, kvalifikacijos kėlimas ir tobulinimas.

5.7. Cheminių procesų technologui reikalingos šios asmeninės savybės: kruopštumas, pareigingumas, darbštumas, sąžiningumas, iniciatyvumas.

6. Cheminių procesų technologo tikslas – cheminių procesų valdymas.

7. Cheminių procesų technologo veiklos sritys ir kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Cheminių procesų technologo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam cheminių procesų technologo darbui bei tobulėjimui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.4. kolektyvinis darbas;

9.5. matematinis raštingumas;

9.6. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Cheminių procesų technologo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Cheminių procesų technologo rengimo standarto

1 priedas

CHEMINIŲ PROCESŲ TECHNOLOGO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Darbo vietos organizavimas	1.1. Analizuoti gamybinei (laboratorinei) įrangai keliamus reikalavimus 1.2. Parinkti darbui reikalingas priemones ir naudoti įrangą 1.3. Parengti darbo vietą 1.4. Analizuoti darbo patalpų įrengimui keliamus reikalavimus
2. Cheminio proceso kokybės valdymas	2.1. Analizuoti cheminio proceso techninę dokumentaciją 2.2. Valdyti cheminį procesą 2.3. Vertinti cheminio proceso kokybę ir pateikti rezultatus 2.4. Analizuoti įmonės/laboratorijos kokybės sistemos principus
3. Cheminių medžiagų valdymas	3.1. Organizuoti cheminių medžiagų tiekimą ir sandėliavimą 3.2. Analizuoti cheminių atliekų tvarkymo procedūras 3.3. Įvertinti produkcijos atitiktį specifikacijoms
4. Darbo padalinyje organizavimas	4.1. Organizuoti padalinio darbo ir personalo mokymą 4.2. Apskaityti chemines medžiagas ir atlikti matavimo priemonių metrologinę patikrą 4.3. Organizuoti saugų darbą padalinyje

_________________

Cheminių procesų technologo rengimo standarto

2 priedas

CHEMINIŲ PROCESŲ TECHNOLOGO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Darbo vietos organizavimas	1.1. Analizuoti gamybinei (laboratorinei) įrangai keliamus reikalavimus	Gamybinės (laboratorinės) įrangos techninė dokumentacija. Darbo instrukcijos.	1.1.1. Suprasti prietaisų veikimo principus 1.1.2. Analizuoti prietaisų veikimo schemas	Išnagrinėta įrangos techninė dokumentacija ir apibūdinti prietaisų veikimo principai. Išnagrinėtos prietaisų veikimo schemos ir darbo instrukcijos.
	1.2. Parinkti darbui reikalingas priemones ir naudoti įrangą	Cheminių medžiagų saugos duomenų lapai. Cheminiai indai. Įrangos techninė dokumentacija. Darbo instrukcija.	1.2.1. Parengti instrumentus, priemones ir įrangą cheminiam procesui 1.2.2. Išmanyti šiuolaikinės laboratorinės, gamybinės įrangos darbo galimybes ir jos priežiūros ypatumus 1.2.3. Valdyti cheminio proceso įrangą	Išnagrinėta cheminių medžiagų saugos duomenų lapuose pateikiama informacija. Pasirinkti instrumentai, priemonės ir įranga cheminiam procesui. Išnagrinėta įrangos techninė dokumentacija ir darbo instrukcijos, apžvelgtos cheminio proceso įrangos naudojimo galimybės.
	1.3. Parengti darbo vietą	Kokybės vadovas	1.3.1. Analizuoti darbo sąlygų atitikimą darbo vietos reikalavimams	Nustatytas darbo sąlygų atitikimas darbo vietos atitikimas darbo vietos reikalavimams. Aprašyta cheminių medžiagų ir prietaisų būklė. Paaiškinti įmonės vidinės kokybės sistemos reikalavimai.
	1.3. Parengti darbo vietą	Kokybės vadovas	1.3.2. Fiksuoti cheminių medžiagų ir prietaisų būklę
	1.4. Analizuoti darbo patalpų įrengimui keliamus reikalavimus	Norminiai dokumentai, reglamentuojantys laboratorijoms ir darbo patalpoms keliamus reikalavimus	1.4.1. Išmanyti darbo vietos įrengimo bendruosius nuostatus	Išnagrinėti ir apibūdinti norminiai dokumentai, reglamentuojantys laboratorijoms ir darbo patalpoms keliamus reikalavimus. Išnagrinėtos ir apibūdintos bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės. Apibūdinti norminiai dokumentai, reglamentuojantys darbo vietos įrengimą (triukšmas, apšvietimas, elektromagnetinis laukas, darbas su kompiuteriais, apsauga nuo biologinių medžiagų poveikio ir kt.). Paruoštas profesinių rizikos faktorių vertinimo pasas konkrečiai darbo vietai.
			1.4.2. Žinoti bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus
			1.4.3. Žinoti norminių dokumentų reikalavimus darbo vietų įrengimui
			1.4.4. Vertinti profesinės rizikos faktorius darbo vietoje
2. Cheminio proceso kokybės valdymas	2.1. Analizuoti cheminio proceso techninę dokumentaciją	Cheminio proceso techninė dokumentacija. Standartinės veiklos procedūros. Techninis reglamentas.	2.1.1. Išmanyti cheminio proceso techninę dokumentaciją	Išnagrinėta ir apibūdinta cheminio proceso techninė dokumentacija. Paaiškintos standartinės veikos procedūros ir išnagrinėtas cheminio proceso techninis reglamentas.
			2.1.2. Žinoti standartines veikos procedūras
			2.1.3. Žinoti cheminio proceso techninį reglamentą
	2.2. Valdyti cheminį procesą	Gamybinis reglamentas. Galiojantys norminiai dokumentai. Standartinės veiklos procedūra.	2.2.1. Apskaičiuoti chemines medžiagas ir parengti jas cheminiam procesui	Išnagrinėtas gamybinis reglamentas ir apžvelgti galiojantys norminiai dokumentai, paaiškinta standartinės veiklos procedūra. Atlikti reikalingi skaičiavimai cheminiam procesui. Tiksliai ir kokybiškai atliktas cheminis procesas vadovaujantis gamybiniu reglamentu ar standartine veiklos procedūra. Panaudotos IT cheminio proceso įrangos valdymui ir duomenų apdorojimui.
			2.2.2. Atlikti cheminį procesą vadovaujantis gamybiniu reglamentu ar standartine veiklos procedūra
			2.2.3. Naudoti IT cheminio proceso įrangai valdyti ir apdoroti duomenis
	2.3. Vertinti cheminio proceso kokybę ir pateikti rezultatus	Techninė dokumentacija. Protokolai. Žurnalai.	2.3.1. Užrašyti cheminio proceso rezultatus pagal kokybės sistemos reikalavimus	Užfiksuoti cheminio proceso rezultatai įvertinant tikslumą ir glaudumą. Apdoroti ir užprotokoluoti cheminio proceso rezultatai pagal kokybės sistemos reikalavimus. Pateikti cheminio proceso rezultatai nustatyta forma.
		Techninė dokumentacija. Protokolai. Žurnalai.	2.3.2. Apdoroti cheminio proceso rezultatus ir pateikti juos nustatyta forma
	2.4. Analizuoti įmonės /laboratorijos kokybės sistemos principus	Kokybės vadovas. Kontrolinės diagramos. Etaloninės medžiagos. Etalonai.	2.4.1. Išmanyti cheminio proceso kokybės sistemos principus	Išnagrinėti cheminio proceso kokybės sistemos principai, kontrolinės diagramos, paruoštos etaloninės medžiagos. Aprašyta cheminio proceso kokybė pagal kokybės vadybos sistemos principus.
			2.4.2. Vertinti cheminio proceso kokybę
			2.4.3. Išmanyti kokybės vadybos sistemų principus
3. Cheminių medžiagų valdymas	3.1. Organizuoti cheminių medžiagų tiekimą ir sandėliavimą	Cheminių medžiagų duomenų lapai, apskaitos žurnalas. Cheminių medžiagų kokybės sertifikatai. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos tvarka. Lietuvos Respublikos nuodingų medžiagų kontrolės įstatymas. Nuodingų medžiagų pagal toksiškumą sąrašas. Cheminių medžiagų sandėliavimo taisyklės. Viešieji pirkimai.	3.1.1. Žinoti darbo su cheminėmis medžiagomis teisinę dokumentaciją	Apibūdinta pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos tvarka. Išnagrinėti cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas, cheminių medžiagų sandėliavimo taisyklės. Apibūdintas ir paaiškintas cheminių medžiagų saugos duomenų lapų ir kokybės sertifikatų turinys. Išnagrinėtas Lietuvos Respublikos nuodingų medžiagų kontrolės įstatymas. Paaiškinti cheminių medžiagų viešųjų pirkimų organizavimo principai.
			3.1.2. Žinoti cheminių medžiagų laikymo sąlygas
			3.1.3. Žinoti cheminių medžiagų pavojingumo klases
			3.1.4. Žinoti cheminių medžiagų poveikį žmogaus sveikatai
			3.1.5. Išmanyti cheminių medžiagų sandėliavimo principus
			3.1.6. Išmanyti cheminių medžiagų viešųjų pirkimų organizavimo principus
	3.2. Analizuoti cheminių atliekų tvarkymo atliekų tvarkymo procedūras	Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo atliekų tvarkymo įstatymas. Norminiai dokumentai dėl atliekų tvarkymo. Darbo instrukcijos.	3.2.1. Žinoti individualias ir kolektyvines darbo saugos priemones	Išnagrinėtas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, norminiai dokumentai dėl atliekų tvarkymo ir darbo instrukcijos, reglamentuojančios cheminių atliekų surinkimo ir paruošimo utilizavimui tvarką
			3.2.2. Nagrinėti atliekų tvarkymo teisinius dokumentus ir procedūras
	3.3. Įvertinti produkcijos atitiktį specifikacijoms	Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas. Pavojingų medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka.	3.3.1. Žinoti cheminių medžiagų ženklinimo tvarką	Išnagrinėtas Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas. Apibūdinta pavojingų medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka.
	3.3. Įvertinti produkcijos atitiktį specifikacijoms		3.3.2. Išmanyti produkcijos fasavimo ir sertifikavimo tvarką
4. Darbo padalinyje organizavimas	4.1. Organizuoti padalinio darbo ir personalo mokymą	Darbo grafikas. Pareigybės instrukcijos. Saugaus darbo instrukcijos. Kvalifikacijos kėlimo planas. Personalo darbo vertinimas (atestacija). Konfidencialumas. Motyvavimo sistemos ir priemonės.	4.1.1. Žinoti įmonės/įstaigos steigimą ir veiklą reglamentuojančius teisės aktus	Apibūdinti ir paaiškinti darbo grafikų, pareigybių instrukcijų parengimo principai. Išnagrinėti reikalavimai kvalifikacijos tobulinimui bei personalo darbo vertinimui. Apibūdintos motyvavimo sistemos ir priemonės. Išnagrinėta konfidencialumo procedūra.
			4.1.2. Sudaryti padalinio veiklos planą
			4.1.3. Išmanyti darbo kontrolės rūšis ir etapus
	4.2. Apskaityti chemines medžiagas ir atlikti medžiagas ir atlikti matavimo priemonių metrologinę patikrą	Kokybės vadovas. Cheminių medžiagų apskaitos žurnalas. Matavimo priemonių metrologinės patikros žurnalas.	4.2.1. Žinoti cheminių medžiagų apskaitos vykdymo tvarką	Aptarta ir paaiškinta Kokybės vadovo sandara. Išnagrinėti cheminių medžiagų buhalterinės apskaitos principai. Apibūdinta matavimo priemonių priežiūros ir metrologinės patikros tvarka.
			4.2.2. Žinoti matavimo priemonių priežiūros ir metrologinės patikros tvarką
			4.2.3. Išmanyti buhalterinės apskaitos principus
	4.3. Organizuoti saugų darbą padalinyje	Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos. Darbuotojų instruktavimo tvarka. Periodinis darbuotojų sveikatos patikrinimas.	4.3.1. Žinoti saugaus darbo reikalavimus	Išnagrinėtos ir paaiškintos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos. Apibūdinta darbuotojų periodinio instruktavimo ir periodinio darbuotojų sveikatos patikrinimo tvarka.
			4.3.2. Vertinti profesinės rizikos veiksnius
			4.3.3. Planuoti darbo vietų įrengimą

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

DAILĖS IR TECHNOLOGIJŲ MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S514605.

3. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Dailės ir technologijų mokytojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą pagrindinės mokyklos dailės ir technologijų mokytojo studijų programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: ugdymo/si proceso valdymas; kryptingas dailės ir technologijų gebėjimų ugdymas; dailės ir technologijų mokytojo profesinės kompetencijos tobulinimas.

5.3. Dailės ir technologijų mokytojas dirba pagrindinėje mokykloje.

5.4. Dailės ir technologijų mokytojas profesinėje veikloje kryptingai projektuoja ir organizuoja ugdymo/si procesą, vertina mokinių pasiekimus. Kūrybiškai taikydamas ugdymo/si strategijas, sudaro prielaidas mokiniams puoselėti tautos tradicijas, pažinti ir naudoti šiuolaikines technologijas, ugdo išprususius meno ir kultūros vartotojus. Dailės technologijų mokytojas savo profesinėje veikloje vadovaujasi švietimą reglamentuojančiais dokumentais, taiko pažangias technologijas, kultūros paveldą ir mokslo pasiekimus. Bendrauja ir bendradarbiauja su ugdymo proceso dalyviais.

5.5. Sėkmingą dailės ir technologijų mokytojo darbą lems šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas.

6. Dailės ir technologijų mokytojo tikslas – ugdyti mokinių kūrybinius vizualios raiškos ir praktinės veiklos gebėjimus, technologinį raštingumą, vartojimo kultūrą ir vaizdinio komunikavimo įgūdžius.

7. Dailės ir technologijų mokytojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Dailės ir technologijų mokytojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Dailės ir technologijų mokytojui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. kolektyvinis darbas;

9.3. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.4. atsakingumas;

9.5. organizuotumas;

9.6. taktiškumas;

9.7. prisitaikymas prie technologijų kaitos bei kintamų darbo sąlygų;

9.8. matematinis raštingumas.

9.9. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Dailės ir technologijų mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas, apgynusiam baigiamąjį darbą ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais, tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Dailės ir technologijų mokytojo rengimo standarto

1 priedas

DAILĖS IR TECHNOLOGIJŲ MOKYTOJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Ugdymo proceso valdymas	1.1. Projektuoti ugdymo/si procesą 1.2. Organizuoti ugdymo procesą 1.3. Bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais
2. Kryptingas dailės ir technologijų gebėjimų ugdymas	2.1. Formuoti mokinių vizualiosios raiškos gebėjimus 2.2. Ugdyti mokinių technologinį raštingumą ir vartojimo kultūrą 2.3. Plėtoti mokinių kūrybinę ir praktinę patirtį
3. Dailės ir technologijų mokytojo profesinės kompetencijos tobulinimas	3.1. Reflektuoti savo profesinę veiklą 3.2. Integruoti šiuolaikines technologijas į mokymo/si procesą

_________________

Dailės ir technologijų mokytojo rengimo standarto

2 priedas

DAILĖS IR TECHNOLOGIJŲ MOKYTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Ugdymo proceso valdymas	1.1. Projektuoti ugdymo/si procesą	Ugdymą reglamentuojantys dokumentai. Bendrosios programos. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Ugdymo metodai, formos ir būdai. Dailės ir technologijų pamokų teminiai planai. Dailės ir technologijų užduotys ir kriterijai.	1.1.1. Kurti palankias ir saugias darbo sąlygas 1.1.2. Planuoti ugdymo/si procesą orientuojantis į mokinių gebėjimus, sveikatą, vadovaujantis lygių galimybių principu 1.1.3. Parinkti ugdymo/si formas 1.1.4. Prognozuoti mokinių žinių ir gebėjimų kokybinius pokyčius	Parengtas ugdymo/si veiklos planas. Parengtas pamokos planas. Parengta dalyko programa. Parengtos ugdymo turinį ir lygias galimybes atitinkančios užduotys.
	1.2. Organizuoti ugdymo procesą	Dailės ir technologijų pamokų teminiai planai. Ugdymo formos, būdai ir metodai. Mokinių pasiekimai. Vertinimo būdai ir kriterijai. Kokybinių pokyčių analizė.	1.2.1. Organizuoti ugdymo procesą klasėje ir mobilioje grupėje 1.2.2. Tirti mokinių mokymosi poreikius 1.2.3. Taikyti ugdymo formas, būdus ir metodus 1.2.4. Taikyti mokinių vertinimo būdus, formas, vertinti pasiekimus 1.2.5. Skatinti mokinių motyvaciją	Parengtas pamokos planas. Parengtas teminis pamokos planas. Ištirti mokymosi poreikiai. Pritaikytos ugdymo formos, būdai ir metodai, atsižvelgus į konkrečios pamokos tikslus ir uždavinius. Objektyviai įvertinta mokinių veikla ir pasiekimai. Organizuotas darbo pasiskirstymas ir numatytas etapų vykdymas dirbant grupėje ar kolektyviai
	1.3. Bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais	Bendrojo lavinimo bendrosios programos ir šiuolaikinė didaktika. Ugdymo įstaigos darbuotojų pareigybiniai nuostatai.	1.3.1. Dirbti su įvairios kultūrinės bei socialinės patirties ugdytiniais 1.3.2. Formuoti ugdytinių vertybines nuostatas 1.3.3. Kurti paritetinius ugdymo proceso dalyvių santykius bendradarbiaujant
2. Kryptingas dailės ir technologijų gebėjimų ugdymas	2.1. Formuoti mokinių vizualiosios raiškos gebėjimus	Vaizduojamoji dailė. Taikomoji dekoratyvinė dailė. Dizainas. Fotografija. Dailės technikos ir atlikimo būdai. Meninės išraiškos ir harmonizavimo priemonės. Kūrinio forma.	2.1.1. Taikyti meninės išraiškos ir harmonizavimo priemones, pasirenkant dailės techniką ir atlikimo būdą 2.1.2. Formuoti akademinės kūrybos įgūdžius 2.1.3. Formuoti spontaniškos kūrybos įgūdžius, gebėjimą improvizuoti 2.1.4. Perteikti individualią patirtį ugdytiniams, dirbant vizualios raiškos priemonėmis	Praktiškai atlikti kūrybiniai darbai, pasirenkant bei taikant meninės išraiškos priemones, techniką ir atlikimo būdą. Argumentuoti meniniai ir technologiniai sprendimai. Įvertintas konkrečios kūrybinės raiškos sudėtingumo lygmuo.
	2.2. Ugdyti mokinių technologinį raštingumą ir vartojimo kultūrą	Pramoninė gamyba. Dailieji amatai. Ūkio šakos. Smulkusis verslas. Darbo priemonės ir aplinka. Gamybos technologijos. Produktų ekologija. Vartotojų ugdymo formos. Pagrindiniai vartotojų apsaugos principai. Sveikos mitybos ir gyvensenos principai.	2.2.1. Išmanyti daiktų ir daiktinės aplinkos kūrimo principus ir metodus 2.2.2. Vertinti medžiagų savybes ir jų tikslingo panaudojimo galimybes 2.2.3. Vertinti vartotojo aplinkos ir vartojimo kultūros santykį 2.2.4. Formuoti sveikos mitybos ir sveikos gyvensenos principus	Išskirtos ir apibūdintos ūkio šakos. Paaiškinti pramoninės ir buitinės gamybos principai, metodai ir technologijos. Apibūdintos naudojamų medžiagų ir gaminių fizinės, funkcinės, estetinės savybės. Įvertinta ekologijos, gamybos, vartojimo kultūros ir sveikos gyvensenos sąveika.
	2.3. Plėtoti mokinių kūrybinę ir praktinę patirtį	Dailės ir architektūros istorija. Dailės ir technologijų kabinetų įranga. Saugaus darbo su įrankiais ir darbo priemonėmis taisyklės. Maisto gamybos technologijos ir higienos reikalavimai. Šiuolaikinės technologijos. Tradicinės technikos. Gaminių dizainas. Grafinis dizainas. Tekstilė. Konstrukcinės medžiagos. Elektronika.	2.3.1. Derinti mokinių pažintinę, kūrybinę ir praktinę veiklą	Įvertinta konkrečios veiklos apimtis ir veiklos sąlygos. Sudaryta medžiagų panaudojimo ir technologinių procesų seka. Parengti gaminių ir dekoratyvinių elementų projektai, sukurti gaminiai pagal numatytas technologines sekas.
			2.3.2. Parinkti ugdymo procesui tinkamas medžiagas, darbo priemones ir technologines sekas
			2.3.3. Koordinuoti kūrybinius ir technologinius procesus
			2.3.4. Kurti ergonomišką, estetišką ir informatyvią ugdymo/si aplinką
3. Dailės ir technologijų mokytojo profesinės kompetencijos tobulinimas	3.1. Reflektuoti savo profesinę veiklą	Ugdymo planavimas, organizavimas ir vertinimas. Komunikavimas ir informacinės technologijos. Vizualiosios raiškos bei praktinės veiklos įgūdžiai ir gebėjimai. Dailės ir architektūros istorija.	3.1.1. Nuolat analizuoti ugdymo procesą	Pasirinkti savianalizės metodai. Išanalizuota ir įsivertinta pedagoginė veikla. Parengtas profesinių kompetencijų tobulinimo planas.
			3.1.2. Vertinti dailės ir technologijų dalykų ugdymo turinio kaitą
			3.1.3. Vertinti savo profesines kompetencijas
			3.1.4. Numatyti profesinių kompetencijų tobulinimo strategiją ir taktiką
	3.2. Integruoti šiuolaikines technologijas į mokymo/si procesą	Kūrybos, gamybos ir darbo technologijos. Taikomieji tyrimai. Komunikavimas ir informacinės technologijos.	3.2.1. Racionaliai taikyti pasaulio kultūros patirtį ir mokslo pasiekimus ugdymo procese	Apibūdinta ir raštu paaiškinta ugdymo patirtis Lietuvoje ir pasaulyje. Atliktas aktualios ugdymo problemos tyrimas konkrečioje ugdymo institucijoje, apibendrinti j o duomenys, pristatyti rezultatai. Pagal užduotį parengta ir pritaikyta metodinė priemonė. Parengti demonstracinių skaidrių, plakatų, maketų fragmentai ir apibūdintos pritaikymo galimybės. Pamokoje panaudotos technologinės schemos, iliustracijos.
			3.2.2. Taikyti šiuolaikines technologijas mokymo/si procese

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

DANTŲ TECHNIKO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S572403.

3. Suteikiama kvalifikacija – technikas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Dantų techniko rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Standartas apibrėžia minimalius dantų techniko rengimo reikalavimus darbui šiose pagrindinėse veiklos srityse: medžiagų, įrangos ir technologijų parinkimas; dantų protezų ir ortodontinių aparatų gaminimas; dantų techniko laboratorijos veiklos organizavimas.

5.3. Dantų technikas dirba smulkiose, vidutinėse, ir stambiose dantų protezavimo laboratorijose.

5.4. Dantų technikas pagal įgytą profesinę kvalifikaciją dirba bendradarbiaudamas su gydytoju odontologu ortopedu bei kitais specialistais odontologijos srityje ir savarankiškai gamina pacientui užsakytus dantų protezus, ortodontinius aparatus, atlieka sudėtingas užduotis, pritaikant naujas dantų protezų gamybos technologijas, moko, kaip prižiūrėti dantų protezus bei aparatus.

5.5. Dantų technikas protezus gali gaminti vienas, organizuoti savo verslą ir samdyti žmones tam tikrų darbo etapų atlikimui arba dantų protezų pagaminimui nuo pradžios iki galo; gali sudaryti sutartis su odontologijos klinikomis ir gaminti visų rūšių dantų protezus; gali priimti studentus dantų technikus atlikti praktiką, o vėliau juos įdarbinti.

5.6. Gamindamas užsakytus dantų protezus ir aparatus, dantų technikas pritaiko medžiagas, naudojamas dantų protezams ir ortodontiniams aparatams gaminti, jų savybes bei naudojimo galimybes, dantų protezų gamybai skirtus darbo įrankius bei prietaisus ir geba saugiai jais naudotis, pritaiko technologiją pagal gaminamo dantų protezo ar ortodontinio aparato rūšį, ištaiso galimus protezų gamybos trūkumus ir jau pagamintus dantų protezus bei ortodontinius aparatus.

5.7. Sėkmingą dantų techniko darbą lemia asmeninės savybės: sąžiningumas, komunikabilumas, kūrybingumas, kruopštumas, tvarkingumas, fizinė ir psichologinė ištvermė.

6. Dantų techniko tikslas – savarankiškai gaminti užsakytus visų rūšių dantų protezus, ortodontinius aparatus.

7. Dantų techniko veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Dantų techniko kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam dantų techniko darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. kūrybiškumas;

9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.5. kolektyvinis darbas;

9.6. taktiškumas;

9.7. matematinis raštingumas;

9.8. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Dantų techniko kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Dantų techniko rengimo standarto

1 priedas

DANTŲ TECHNIKO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Medžiagų, įrangos ir technologijų parinkimas	1.1. Parinkti medžiagas dantų protezui ar ortodontiniam aparatui gaminti 1.2. Saugiai dirbti dantų protezų gamybai skirtais darbo įrankiais ir prietaisais 1.3. Taikyti dantų protezo ar ortodontinio aparato gamybai atitinkamas technologijas
2. Dantų protezų ir ortodontinių aparatų gaminimas	2.1. Modeliuoti ir konstruoti dantų protezą 2.2. Gaminti dantų protezus ir ortodontinius aparatus 2.3. Taisyti dantų protezus ir ortodontinius aparatus 2.4. Bendradarbiauti su gydytoju odontologu
3. Dantų techniko laboratorijos veiklos organizavimas	3.1. Organizuoti laboratorijos veiklą 3.2. Tobulinti profesinę kvalifikaciją

_________________

Dantų techniko rengimo standarto

2 priedas

DANTŲ TECHNIKO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Medžiagų, įrangos ir technologijų parinkimas	1.1. Parinkti medžiagas dantų protezui ar ortodontiniam aparatui gaminti	Medžiagų savybės. Metalų lydinių naudojimo technologija. Plastmasių naudojimo technologija. Keramikos naudojimo technologija. Atspaudinės masės ir jų rūsys. Gipsas. Vaškai ir vaškinės kompozicijos. Abrazyvinės medžiagos. Dirbtiniai dantys. HN-471 reikalavimai. Medžiagų kenksmingumas. Dezinfekcija ir sterilizacija.	1.1.1. Atpažinti reikiamą medžiagą	Apibūdintos medžiagų cheminės, fizinės savybės. Apibūdintos metalų lydinių, plastmasių, keramikos technologijos. Išnagrinėtos pagrindinės atspaudinių masių, vaškų, gipso, abrazyvinių medžiagų savybės, pritaikymo galimybės. Pademonstruoti dezinfekavimo ir sterilizacijos etapai. Išvardytos ir apibūdintos kenksmingos medžiagos.
			1.1.2. Parinkti tinkamas medžiagas pagal individualius poreikius
			1.1.3. Žinoti įvairių medžiagų kenksmingumą
			1.1.4. Saugiai dirbti su medžiagomis
			1.1.5. Išmanyti medžiagų, skirtų gaminti protezams bei aparatams, savybes
			1.1.6. Vertinti medžiagų ir technologinių aparatų kokybę
	1.2. Saugiai dirbti dantų protezų gamybai dantų protezų gamybai skirtais darbo įrankiais ir prietaisais	Saugumo technikos reikalavimai, dirbant su prietaisais ir įrankiais. Asmeninių apsaugos priemonių įvertinimas ir pasirinkimas.	1.2.1. Žinoti reikalavimus darbo aplinkai, darbo vietai	Išnagrinėti darbo aplinkos ir darbo aplinkos ir darbo vietos reikalavimai. Apibūdinti galimi nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos. Pademonstruotos asmeninės apsaugos priemonės. Apibūdinti priešgaisrinės apsaugos reikalavimai.
			1.2.2. Įvertinti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų riziką
			1.2.3. Žinoti priešgaisrinės apsaugos pagrindinius reikalavimus
			1.2.4. Pasirinkti tinkamas asmenines apsaugos priemones
	1.3. Taikyti dantų protezo ar ortodontinio aparato gamybai atitinkamas technologijas	Įranga ir įrankiai, skirti nuimamų, nenuimamų ir ortodontinių aparatų gamybai. Dantų protezų ir ortodontinių aparatų gamybos technologijos.	1.3.1. Išmanyti dantų protezų ir ortodontinių aparatų gamybos technologijas	Apibūdintos dantų protezų ir ortodontinių aparatų gamybos technologijos. Pademonstruotas įrangos ir įrankių taikymas, gaminant nuimamus, nenuimamus dantų protezus ir ortodontinius aparatus.
			1.3.2. Vertinti technologinių aparatų kokybę
			1.3.3. Išmanyti medžiagų, skirtų protezams ir aparatams gaminti, savybes
2. Dantų protezų ir ortodontinių aparatų gaminimas	2.1. Modeliuoti ir konstruoti dantų protezą	Dantų protezų rūšys: nuimami protezai, nenuimami protezai, ortodontiniai aparatai. Dantų ir jų vainikinės dalies sandara: viršutinio žandikaulio dantys, apatinio žandikaulio dantys, dantų vainikų atkūrimo pagrindai. Kramtomojo aparato biomechanika: dantų eilės ir jų santykiavimas (CO); artikuliacija ir okliuzija. Apatinio žandikaulio judėjimas. Kramtymo jėga ir kramtymo spaudimas. Pagrindiniai nurodymai, kaip atkurti dantų eiles. Aparatai žandikaulio judesiams atkurti. Dantų bei žandikaulių sistemos pakitimai ir ortopedija (dantų techniko veikla).	2.1.1. Išmanyti viršutinio ir apatinio žandikaulių dantų morfologinę formą	Apibūdinta dantų morfologinė forma. Pagamintas atspaudas ir modelis. Modeliuojant atstatyti viršutinio ir apatinio žandikaulių dantys. Atkurta kramtomojo aparato biomechanika. Atliktas nuimamų ir nenuimamų dantų protezų vaškinių konstrukcijų modeliavimas bei sukonstruotos ortodontinių aparatų vielinės konstrukcijos.
			2.1.2. Paruošti protezo guolio audinių atspaudą ir pagaminti modelius
			2.1.3. Įvertinti dantų padėtį dantų lanke
			2.1.4. Suprasti kramtomojo aparato biomechaniką
			2.1.5. Sumodeliuoti nuimamų ir nenuimamų dantų protezų vaškines konstrukcijas bei konstruoti ortodontinių aparatų vielines konstrukcijas
	2.2. Gaminti dantų protezus ir ortodontinius aparatus	Įranga ir įrankiai, skirti nuimamų, nenuimamų ir ortodontinių aparatų gamybai. Nuimamų, nenuimamų dantų protezų ir ortodontinių aparatų (įklotai, užklotai, kultiniai įklotai, plastmasiniai, vainikėliai, lieti iš metalo vainikėliai, lieti vainikėliai su tarpine dalimi, metalo keramikos protezai, metalo plastikos protezai, bemetalės keramikos protezai, nuimami protezai bedančiams žandikauliams, nuimami protezai esant daliniams defektams, nuimami lankiniai dantų protezai, nuimami bei nenuimami ortodontiniai aparatai) gamybos pagrindai. Dantų lankų forma, dantų išsidėstymas, jų estetika.	2.2.1. Išmanyti tikslaus dantų protezo ir ortodontinio aparato pagaminimo metodiką	Pademonstruotas įrangos ir įrankių taikymas, gaminant nuimamus, nenuimamus dantų protezus ir ortodontinius aparatus. Teisingai parinktas ir pagamintas dantų protezas ar ortodontinis aparatas. Paaiškinta tikslaus dantų protezo ir ortodontinio aparato metodologija. Įvertintos estetinės dantų protezo ir ortodontinio aparato savybės.
			2.2.2. Nustatyti žandikaulių ir dantų santykį
			2.2.3. Įvertinti individualias paciento dantų ypatybes
			2.2.4. Suplanuoti ir sukonstruoti kokybišką dantų protezą ir ortodontinį aparatą
			2.2.5. Išmanyti estetines dantų protezo ir ortodontinio aparato savybes
			2.2.6. Taikyti įrangą ir įrankius nuimamų, nenuimamų dantų protezų ir ortodontinių aparatų gamyboje

	2.3. Taisyti dantų protezus ir ortodontinius aparatus	Nuimamų ir nenuimamų protezų ir ortodontinių aparatų gamybos metu padarytos klaidos. Trūkumų šalinimo technologijos.	2.3.1. Nustatyti dantų protezų ir ortodontinių aparatų netikslumus ar trūkumus	Apibūdinti protezo trūkumai. Pataisytas protezas.
			2.3.2. Parinkti reikiamas medžiagas trūkumams pašalinti
			2.3.3. Pritaikyti įrankius ir įrangą netikslumams ištaisyti
	2.4. Bendradarbiauti su gydytoju odontologu	Odontologinės priežiūros specialistų komanda: narių pareigos; teisės; funkcijos; atsakomybė	2.4.1. Integruotis į komandinę odontologinės priežiūros veiklą	Išnagrinėta komandinio darbo veikla, atitinkanti komandos narių reikalavimus. Išnagrinėta speciali darbinė situacija ir priimtas teisingas sprendimas. Apibūdinti stresų, konfliktų darbe reiškiniai, išnagrinėti jų sprendimo būdai.
			2.4.2. Taikyti komandinio darbo principus
			2.4.3. Įvertinti neigiamų faktorių darbe įtaką ir išmanyti jų sprendimo būdus bei prevenciją
3. Dantų techniko laboratorijos veiklos organizavimas	3.1. Organizuoti laboratorijos veiklą	Laboratorijos steigimas, įstatai, teisinis reguliavimas: Sveikatos ministerijos reglamentuojantys teisės aktai. Laboratorija, jos veikla. Laboratorijos komercinė veikla. Gamybos veiksniai. Planavimas, kontrolė. Laboratorijos įranga, darbo priemonės ir medžiagos.	3.1.1. Išmanyti laboratorijos steigimą ir veiklą reglamentuojančius teisės aktus, laboratorijos valdymą ir organizavimą	Apibūdinta laboratorijos steigimo tvarka. Apibūdinti jos strateginiai ir operatyviniai veiklos planai. Pagal pateiktus duomenis atlikta organizacijos išorinės ir vidinės aplinkos analizė, pakoreguoti planai. Sudarytas laboratorijos veiklos planas. Apibūdinta organizacinė valdymo struktūra. Parengti laboratorijos veiklos nuostatai. Aprašytos individualios ir bendros darbo vietos. Skirtos užduotys pavaldiniams ir nustatytos jų kompetencijų ribos. Parengtas projekto administravimo planas.
			3.1.2. Tvarkyti dalykinę bei medicinos dokumentaciją
			3.1.3. Aprūpinti laboratoriją reikiamomis medžiagomis ir darbo priemonėmis
			3.1.4. Organizuoti kolektyvo darbą
	3.2. Tobulinti profesinę kvalifikaciją	Profesinių žinių ir įgūdžių tobulinimas: praktiniai ir teoriniai kursai, seminarai, konferencijos, stažuotės. Bendrųjų gebėjimų tobulinimas: kompiuterinis raštingumas, užsienio kalbos.	3.2.1. Kaupti informaciją apie naujus dantų technikos ir kitų mokslų laimėjimus ir jų taikymą dantų techniko praktikoje	Apibendrinti gamybinių praktikų rezultatai. Sudaryta kvalifikacijos tobulinimo programa. Pademonstruotas gebėjimas rinkti, apdoroti duomenis kompiuterinėmis „Word“, „Exel“ programomis bei naudojimasis elektroninėmis duomenų bazėmis. Pademonstruotas užsienio kalbos mokėjimas profesinėje srityje.
			3.2.2. Taikyti informacines komunikacines technologijas
			3.2.3. Išmanyti duomenų bazių kūrimo ir tvarkymo principus, jų taikymą laboratorijos veikloje
			3.2.4. Gilinti užsienio kalbos žinias buitinėje ir profesinėje srityje

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

DORINIO UGDYMO (ETIKOS) MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S514507.

3. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą dorinio ugdymo (etikos) mokytojo studijų programą, įgyja profesinę kvalifikaciją, profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: etikos dalyko mokymas; dorinio ugdymo (etikos) proceso organizavimas ir valdymas; profesinis ir bendrakultūrinis tobulėjimas.

5.3. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojas sudaro palankias sąlygas, įgalinančias ugdyti(s) brandžią pagrindinės mokyklos mokinio asmenybę. Mokytojas, atverdamas mokiniams Lietuvos ir žmonijos dorinės kultūros vertybes bei tradicijas, padeda formuotis mokinių vertybinių nuostatų sistemai bei gebėjimui ne tik reflektuoti šiuolaikines dorovines problemas, bet ir įgyti pozityvaus elgesio įgūdžių. Jis padeda mokiniams aktyviai bei atsakingai prisidėti prie dorinių, psichologinių, socialinių problemų sprendimo. Mokytojas, kurdamas mokymąsi, tobulėjimą skatinančią aplinką, sudaro sąlygas formuotis socialinėms ir pilietinėms mokinių kompetencijoms bei pasiekti asmeninės brandos.

5.4. Sėkmingą pagrindinės mokyklos dorinio ugdymo (etikos) mokytojo darbą lems tokios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas.

6. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo tikslas – ugdyti mokinio dorinę, pilietinę, socialinę bei kultūrinę kompetencijas.

7. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam dorinio ugdymo (etikos) mokytojo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. kūrybiškumas;

9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.5. kolektyvinis darbas;

9.6. matematinis raštingumas;

9.7. kompiuterinis raštingumas;

9.8. taktiškumas;

9.9. tolerantiškumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo rengimo

standarto

1 priedas

DORINIO UGDYMO (ETIKOS) MOKYTOJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Etikos dalyko mokymas	1.1. Kūrybiškai perteikti dorinio ugdymo (etikos) žinias 1.2. Sudaryti sąlygas tautinės tapatybės formavimuisi 1.3. Susieti teorines dorinio ugdymo (etikos) žinias su kitais dalykais 1.4. Formuoti ir plėtoti mokinių vertybinių nuostatų sistemą 1.5. Parinkti šiuolaikinės didaktikos metodikas
2. Dorinio ugdymo (etikos) proceso organizavimas ir valdymas	2.1. Tirti mokinių poreikius, interesus, galimybes ir problemas 2.2. Planuoti ir tobulinti dorinio ugdymo (etikos) procesą 2.3. Parinkti dorinio ugdymo (etikos) metodus ir strategijas 2.4. Sukurti doriniam ugdymui palankiausią aplinką 2.5. Vertinti mokinių dorinio ugdymo (etikos) pasiekimus ir pažangą 2.6. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais
3. Profesinis ir bendrakultūrinis tobulėjimas	3.1. Reflektuoti ir vertinti savo profesinę veiklą 3.2. Planuoti nuolatinį profesinį tobulėjimą 3.3. Kūrybiškai ir lanksčiai reaguoti į šiuolaikinio pasaulio kaitą

_________________

Dorinio ugdymo (etikos) mokytojo rengimo standarto

2 priedas

DORINIO UGDYMO (ETIKOS) MOKYTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Etikos dalyko mokymas	1.1. Kūrybiškai perteikti dorinio ugdymo (etikos) žinias	Pasaulio ir Lietuvos etikos istorija ir teorija	1.1.1. Analizuoti pasaulio ir Lietuvos etikos istoriją ir teoriją	Parengtas ir pakomentuotas referato, pranešimo planas
			1.1.2. Atlikti ugdymui aktualios informacijos paiešką ir analizę
			1.1.3. Vaizdžiai ir taisyklingai reikšti idėjas, perteikti mintis, faktus ir jausmus, naudojantis įvairiomis komunikacijos priemonėmis
	1.2. Sudaryti sąlygas tautinės tapatybės formavimuisi	Tautinis tapatumas. Europeizacija. Globalizacija.	1.2.1. Analizuoti tautinį tapatumą sąlygojančius veiksnius	Parengtas pranešimas tautinio tapatumo tema. Organizuotas renginys, paruoštas jo aprašymas.
	1.2. Sudaryti sąlygas tautinės tapatybės formavimuisi	Tautinis tapatumas. Europeizacija. Globalizacija.	1.2.2. Apibrėžti lietuvišką ir europinę tapatybę europeizacijos, globalizacijos kontekste
	1.3. Susieti teorines dorinio ugdymo (etikos) žinias su kitais mokomaisiais dalykais	Pagrindinės filosofijos kryptys, srovės ir mokyklos. Etnokultūra. Pasaulio religijų istorija ir teorija. Sąsajos su socialiniais mokslais: psichologija, istorija, pedagogika. Sąsajos su humanitariniais mokslais: literatūra, menais. Sąsajos su gamtos mokslais: biologija, fizika. Bioetika. Aplinkosauga. Profesijos dalykai.	1.3.1. Analizuoti etikos problemas, remiantis filosofijos, etikos teorijomis, psichologijos, etnokultūros, antropologijos ir kitais mokslais	Parengtas pamokos konspektas. Organizuotas renginys ir paruoštas jo aprašymas. Paruošta ir pakomentuota projekto ataskaita. Nustatytos ir apibūdintos bendros ugdymo veiklos kryptys.
			1.3.2. Suprasti pagrindinius pasaulio ir Lietuvos pedagoginės minties ir švietimo raidos istorijos bruožus, svarbiausias kryptis, praeities ir dabarties tendencijas
			1.3.3. Modeliuoti dorinį ugdymą, siejant jį su kitais mokymo dalykais
	1.4. Formuoti ir plėtoti mokinių vertybinių nuostatų sistemą	Tautinė, kultūrinė ir pilietinė savimonė. Pažiūrų, principų ir elgesio normų sistema. Skirtingų religijų moralės samprata ir vertybės. Krikščioniškosios bei bendrosios žmogaus vertybės. Asmens orumas.	1.4.1. Analizuoti senųjų ir šiuolaikinių kultūrų bei civilizacijų moralės ir vertybių sistemas 1.4.2. Argumentuoti vertybines nuostatas, remiantis filosofijos ir etikos teorijomis 1.4.3. Reflektuoti vertybines nuostatas 1.4.4. Vertinti socialines bei dorinio ugdymo problemas	Atlikta pamokos refleksija. Pravestas renginys. Pravesti pokalbiai, diskusijos ir paruošti jų aprašymai.
	1.5. Parinkti šiuolaikinės didaktikos metodikas	Šiuolaikinės ugdymo metodikos. Logika.	1.5.1. Analizuoti socialinius ir moralinius reiškinius, reflektuoti moralinį elgesį 1.5.2. Taikyti mokymo(si) metodikas, skatinančias kritinį mąstymą, atsakingumą, kūrybiškumą, bendradarbiavimą, dialogo siekimą 1.5.3. Kūrybiškai modeliuoti, interpretuoti bei spręsti problemines dorines situacijas	Apibrėžtos ir įvertintos bendravimo problemos pateiktoje situacijoje, paaiškinti sprendimo būdai. Pamokoje pritaikyti optimaliausi didaktiniai metodai. Pravesta diskusija, debatai. Parengtas projektas, paruošta j o ataskaita.
2. Dorinio ugdymo (etikos) proceso organizavimas ir valdymas	2.1. Tirti mokinių poreikius, interesus, galimybes ir problemas	Tyrimo metodai: stebėjimas, pokalbiai, anketavimas ir t. t. Tyrimo etapai: tyrimo parengimas, organizavimas, analizė, apibendrinimas.	2.1.1. Parinkti tinkamą tyrimo strategiją, struktūrą ir metodus 2.1.2. Naudoti šiuolaikines informacines ir komunikacines technologijas (IKT)	Ištirti ir paaiškinti mokinių poreikiai. Parinkta tyrimo metodika. Atlikti tyrimai ir tyrimų analizė, naudojantis IKT.
	2.2. Planuoti ir tobulinti dorinio ugdymo (etikos) procesą	LR švietimo politiką reglamentuojantys valstybės lygmens dokumentai. Europos švietimo politiką reglamentuojantys dokumentai. Bendrieji ugdymo planai. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Dalyko programos ir planai. Dalyko tikslai ir uždaviniai.	2.2.1. Žinoti pagrindinius dokumentus, reglamentuojančius valstybės švietimo politiką 2.2.2. Žinoti dorinio ugdymo(si) proceso organizavimo teorines prielaidas, naujausias mokymo proceso organizavimo teorijas 2.2.3. Žinoti ugdymo(si) proceso struktūrą, organizavimo formas 2.2.4. Rengti dalyko programas ir planus 2.2.5. Planuoti popamokinę ugdomąją veiklą	Parengta dalyko programa ir planas. Paaiškinti popamokinės veiklos organizavimo principai. Apibūdinta ugdymo proceso struktūra.
	2.3. Parinkti dorinio ugdymo (etikos) metodus ir strategijas	Tradiciniai (aiškinamasis, reprodukcinis ir kt.) ir modernieji (probleminis, euristinis, tiriamasis ir kt.) ugdymo metodai. Ugdymo strategijos. Ugdymo inovacijos. Amžiaus tarpsniai. Mokymosi stiliai.	2.3.1. Parinkti ugdymo turinį atitinkančius metodus 2.3.2. Taikyti mokymo ir ugdymo metodus bei metodines naujoves 2.3.3. Naudoti išorinę ir vidinę motyvaciją skatinančias priemones 2.3.4. Diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo procesą	Parinkti ugdymo metodai, atitinkantys ugdymo turinį, mokinių amžiaus tarpsnius, poreikius, sugebėjimų lygį, mokymosi stilius
	2.4. Sukurti doriniam ugdymui palankiausią aplinką	Ugdymo aplinka (mokykla, muziejus, parodų salė, biblioteka ir kt.). Erdvės organizavimas. Mokymo priemonės. Šiuolaikinės informacijos ir komunikacijos priemonės. Psichologinis klimatas. Mokinių sveikatos ir higienos normos. Darbo saugos reikalavimai.	2.4.1. Analizuoti ugdymo aplinkos įtaką ugdymo(si) ir mokymo(si) procesui 2.4.2. Kurti saugią, mokinio įvairiapusį vystymą(si) skatinančią ugdymo(si) aplinką 2.4.3. Kurti ar pritaikyti ugdymui darbo aplinką 2.4.4. Racionaliai naudoti išteklius	Parinkta optimali ugdymo(si) vieta. Tinkamai organizuota darbo aplinka. Parinktos tinkamos darbo priemonės.
	2.5. Vertinti mokinių dorinio ugdymo (etikos) pasiekimus ir pažangą	Vertinimo nuostatos ir principai: tikslingas, individualus, atviras, skaidrus, konstruktyvus, informatyvus ir kt. Vertinimo tipai: diagnostinis, formuojamasis (ugdomasis) ir apibendrinamasis (sumuojamasis), kriterinis ir norminis. Vertinimo būdai: neformalus ir formalus. Įvertinimo forma: vertinimo aplankas, aprašai, recenzijos. Įsivertinimo metodai: asmeninė ar grupės refleksija ir kt.	2.5.1. Analizuoti įvairių vertinimo metodikų privalumus ir trūkumus 2.5.2. Parinkti pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemą 2.5.3. Naudoti vertinimo informaciją ugdymo turiniui atnaujinti 2.5.4. Skatinti mokinių įsivertinimą	Sukurti vertinimo kriterijai. Panaudota vertinimo metodika. Sukurtas vertinimo sistemos modelio fragmentas, remiantis švietimo institucijoje galiojančiais dokumentais ir bendradarbiaujant su kolegomis ir mokiniais.
	2.6. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais	Vaiko raidos, asmenybės ir pedagoginės psichologijos ypatumai. Bendravimo psichologijos pagrindai. Bendravimas su ugdytiniais, kitais pedagogais, mokyklos darbuotoj ai s, tėvai s (globėjais, rūpintojais) ir kitais socialiniais partneriais. Netradiciniai mokiniai (gabūs, turintys negalią, imigrantai ir kt.). Profesinė mokytojo etika. Seimų tipai, šiandieninės šeimos tendencijos. Tėvų švietimas. Bendravimas su švietimo, sveikatos, vaiko teisių, kultūros, teisėtvarkos institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis ir kt. Respublikiniai, tarptautiniai, mokykliniai projektai. Prevencinis darbas.	2.6.1. Analizuoti ir vertinti bendradarbiavimo reikšmę ir ypatumus	Paaiškinti mokytojo ir ugdytinių santykiai pateiktoje situacijoje. Konstruktyviai išspręsti tarpasmeniniai ir grupiniai konfliktai sumodeliuotoje situacijoje. Pravestas pokalbis su mokiniais pateikta tema. Paaiškintos tinkamos bendravimo su tėvais formos. Paaiškinti stovyklos organizavimo principai.
			2.6.2. Kurti bendravimui palankiausią atmosferą, tolerantiškai ir pagarbiai vertinant kultūrinius, ir socialinius skirtumus
			2.6.3. Atpažinti specialiuosius mokinių poreikius, užtikrinant socialinės atskirties prevenciją
			2.6.4. Taikyti bendradarbiavimo principus ir būdus
			2.6.5. Bendrauti su mokinių tėvais ar globėjais
			2.6.6. Bendradarbiauti su pagalbą vaikui ir šeimai teikiančiomis organizacijomis
3. Profesinis ir bendrakultūrinis tobulėjimas	3.1. Reflektuoti ir vertinti savo profesinę veiklą	Profesinės veiklos ir patirties savianalizė. Naujausios pedagoginės literatūros studijavimas.	3.1.1. Įvertinti savo kompetenciją, patirtį, tobulėjimo galimybes	Atlikta ir paaiškinta pedagoginės veiklos refleksija. Sudarytas ar pakoreguotas profesinės veiklos planas.
	3.1. Reflektuoti ir vertinti savo profesinę veiklą		3.1.2. Analizuoti aktualiausias profesinės veiklos problema
	3.2. Planuoti nuolatinį profesinį tobulėjimą	Tobulinimosi būdai: seminarai, kursai, projektai, konferencijos, stažuotės ir kt. Gerosios pedagoginės patirties sklaida.	3.2.1. Kaupti informaciją apie dorinio ugdymo naujoves, taikyti jas savo profesinėje veikloje	Parinkti veiksmingiausi profesinio tobulėjimo būdai
	3.2. Planuoti nuolatinį profesinį tobulėjimą		3.2.2. Panaudoti institucijos teikiamas galimybes kvalifikacijos tobulinimui	Parinkti veiksmingiausi profesinio tobulėjimo būdai
	3.3. Kūrybiškai ir lanksčiai reaguoti į šiuolaikinio pasaulio kaitą	Pasaulio įvykiai, jų sklaida, vartojimo kultūra ir kt.	3.3.1. Analizuoti bei moralės požiūriu vertinti visuomenės problemas	Apžvelgti naujausi įvykiai ir pateiktas jų vertinimas
		Pasaulio įvykiai, jų sklaida, vartojimo kultūra ir kt.	3.3.2. Analizuoti pasaulio įvykius, panaudoti juos dorovinėms visuomenės problemoms spręsti	Apžvelgti naujausi įvykiai ir pateiktas jų vertinimas

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S514302.

3. Suteikiama kvalifikacija – auklėtojas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo rengimo standartas (toliau -Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo studijų programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: vaiko pažinimas ir individualumo pripažinimas; ugdymo turinio modeliavimas; profesinės kompetencijos tobulinimas.

5.3. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogas dirba visose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas teikiančiose švietimo įstaigose su vaikais nuo gimimo iki 6 metų amžiaus.

5.4. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogas atpažįsta bendruosius ir individualiuosius vaiko raidos ypatumus, išsiaiškina esminius ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko poreikius ir individualizuoja jų tenkinimo būdus, interaktyvios pedagoginės sąveikos procese planuoja, organizuoja vaikų veiklą, kuria vaiko fizines bei psichines galias stimuliuojančią aplinką, įtraukia šeimą į aktyvią ir rezultatyvią pedagoginę sąveiką.

5.5. Sėkmingą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbą lems šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas.

6. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo tikslas – padėti šeimai ugdyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiką.

7. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pedagogo rengimo standarto kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. kūrybiškumas;

9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.5. kolektyvinis darbas;

9.6. taktiškumas;

9.7. tolerantiškumas;

9.8. matematinis raštingumas;

9.9. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pedagogo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo rengimo standarto

1 priedas

IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Vaiko pažinimas ir individualumo pripažinimas	1.1. Atpažinti bendruosius ir individualiuosius vaiko raidos ypatumus 1.2. Nustatyti esminius ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko poreikius ir individualizuoti jų tenkinimo būdus 1.3. Atpažinti sergantį vaiką, suteikti pirmąją pagalbą
2. Ugdymo turinio modeliavimas	2.1. Individualizuoti ir integruoti ugdymo turinį 2.2. Interaktyvios pedagoginės sąveikos procese planuoti, organizuoti, vertinti, analizuoti, dokumentuoti vaikų veiklą 2.3. Kurti vaiko fizines ir psichines galias stimuliuojančią aplinką 2.4. Įtraukti šeimą į aktyvią pedagoginę sąveiką
3. Profesinės kompetencijos tobulinimas	3.1. Reflektuoti ir mokytis mokyti visą gyvenimą 3.2. Naudoti informacines komunikacijos priemones 3.3. Taisyklingai vartoti gimtąją kalbą realioje ir virtualioje profesinėje veikloje

_________________

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo rengimo standarto

2 priedas

IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Vaiko pažinimas ir individualumo pripažinimas	1.1. Atpažinti bendruosius ir individualiuosius vaiko raidos ypatumus	Anatominiai, fiziologiniai ir psichologiniai vaiko raidos ypatumai. Vaiko asmenybės ir psichikos raidos dėsningumai, individualūs raidos ypatumai. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko fizinės, kognityvinės ir socialinės raidos prielaidos, dėsningumai bei raiška. Vaiko raidos sutrikimai bei jų priežastys ir pagalbos vaikui būdai.	1.1.1. Išmanyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko fizinės, pažintinės bei psichosocialinės raidos dėsningumus	Paaiškinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko fizinės, pažintinės bei psichosocialinės raidos dėsningumai. Apibūdinta vaiko asmenybės psichikos struktūra. Atpažinti ir apibūdinti individualūs vaiko raidos ypatumai, taip pat vaikų su ypatingais poreikiais raidos ypatumai. Apibrėžti ir paaiškinti dažnesni ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų raidos sutrikimai bei jų priežastys.
			1.1.2. Atpažinti individualius vaiko raidos ir vaiko su specialiais poreikiais ypatumus
			1.1.3. Išmanyti dažnesnius ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų fizinės, pažintinės ir psichosocialinės raidos sutrikimus bei jų priežastis
			1.1.4. Kurti sąlygas vaikui pajusti savo galimybes ir vertę, individualizuojant ugdymą
	1.2. Nustatyti esminius ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko poreikius ir individualizuoti jų tenkinimo būdus	Vaiko kultūros ypatumai. Vaiko globos ypatumai. Emociniai, socialiniai, pažintiniai, fiziniai (saugumo, miego, judėjimo, maitinimosi, poilsio) ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko poreikiai. Vaikų su ypatingais poreikiais, patyrusių skurdą, smurtą ar socialinę atskirtį; gabių, elgesio ar emocijų sutrikimų turinčių vaikų poreikiai ir jų tenkinimo įgūdžiai. Lygių galimybių suvokimas ir pripažinimas. Ugdymo aplinka, jos modeliavimo ir kūrimo būdai ir įgūdžiai. Žaidimo svarba vaiko raidai. Taikomųjų tyrimų metodai. Vaiko poreikių tyrimų metodai ir vykdymas.	1.2.1. Nagrinėti vaiko kultūros požymius	Nustatyti ir paaiškinti vaiko kultūros požymiai; išnagrinėti esminiai emociniai, fiziniai (saugumo, miego, judėjimo, maitinimosi, poilsio), socialiniai, pažintiniai vaiko poreikiai ir įgyti individualizuoto jų tenkinimo įgūdžiai. Apibūdintos vaiko lygių galimybių realizavimo sąlygos. Apibūdintos galimos sąlygos vaikui pajusti savo galimybes ir vertę. Apibūdinti vaikų grupės interesų ir poreikių derinimo metodai. Nustatyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko poreikių tenkinimo ištekliai ir paaiškinti jų įgyvendinimo būdai. Atlikti ir pakomentuoti vaiko poreikių tyrimai.
			1.2.2. Pastebėti vaiko socialinę atskirų'
			1.2.3. Numatyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų poreikių tenkinimo išteklius ir taikyti jų įgyvendinimo priemones
			1.2.4. Tirti vaiko poreikius
	1.3. Atpažinti sergantį vaiką, suteikti pirmąją pagalbą	Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko sveikatos samprata. Vaiko psichinės ir fizinės sveikatos saugojimo ir stiprinimo priemonės bei jų taikymo įgūdžiai. Vaikų ligų požymiai. Pirmosios pagalbos suteikimo įgūdžiai. Vaiko raidos sutrikimų korekcijos metodai.	1.3.1. Išmanyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko psichinės ir fizinės sveikatos saugojimo ir stiprinimo priemones ir jų taikymą	Apibūdintos ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko psichinės ir fizinės sveikatos saugojimo bei sveikatos saugojimo bei stiprinimo priemonės. Apibūdintos ligos, kuriomis dažniausiai serga vaikai, atpažinti ir paaiškinti vaikų ligų simptomai. Paaiškinti pirmosios pagalbos suteikimo būdai.
			1.3.2. Atpažinti ligas, kuriomis dažniausiai serga vaikai, atpažinti sergantį vaiką
			1.3.3. Suteikti pirmąją pagalbą
2. Ugdymo turinio modeliavimas	2.1. Individualizuoti ir integruoti ugdymo turinį	Ugdymo turinio samprata. Ugdymo turinys skirtingose ugdymo sistemose. Teorinių žinių praktinis interpretavimas ir adaptavimas. Pedagoginės inovacijos ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme. Ugdymo metodų analizė, įsisavinimas ir tikslingas taikymas. Pažinimo stiliai. Ugdymo aplinkos ir priemonės samprata.	2.1.1. Modeliuoti ir kurti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinį, atsižvelgti į kiekvieno vaiko poreikius ir pažinimo stilių	Pademonstruoti užduotyje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio modeliavimo ir jo kūrimo įgūdžiai. Pademonstruoti sukurtoje situacijoje ugdymo turinio individualizavimo (įvairių pažinimo stilių; specialiųjų poreikių, gabiam, elgesio, emocijų sutrikimų turinčiam vaikui) įgūdžiai. Išvardyti ir apibūdinti ugdymo turinio integravimo būdai. Pademonstruoti ugdymo metodų modeliavimo, kūrimo ir tikslingo taikymo įgūdžiai.
			2.1.2. Valdyti individualizavimo, diferencijavimo ir integravimo metodus
			2.1.3. Parinkti ir taikyti ugdymo metodus
			2.1.4. Išmanyti teorinių žinių ir praktinės patirties reflektavimą, interpretavimą ir adaptavimą
	2.2. Interaktyvios pedagoginės sąveikos procese planuoti, organizuoti, vertinti, analizuoti, dokumentuoti vaikų veiklą	Interaktyvaus ugdymo proceso specifika. Ugdymo principai ir metodai. Ugdymo programos, atitinkančios vaiko ugdymo/si poreikius ir interesus, kūrimas. Žaidimo ir spontaniškos vaiko veiklos svarba. Kūrybinių įvairios kiekvieno vaiko raiškos (pažintinės, socialinės, meninės, komunikacinės ir kt.) gebėjimų puoselėjimas. Vaiko pasiekimų vertinimas ir daromos pažangos fiksavimas. Pedagoginės inovacijos. Ugdytojų ir ugdytinių teisės, pareigos ir vaidmenys. Švietimo organizavimą ir ikimokyklinį bei priešmokyklinį ugdymą reglamentuojantys teisės aktai.	2.2.1. Valdyti interaktyvios pedagoginės sąveikos metodus	Paaiškinti interaktyvios pedagoginės sąveikos metodai. Apibūdintos vaikų aktyvumo, savarankiškumo ir kūrybinės potencijos sklaidos sąlygos. Išvardyti ir paaiškinti ugdomojo poveikio, garantuojančio vaikų veiklos natūralumą ir spontaniškumą, būdai. Parengtas ir paaiškintas vaikų veiklos planas. Apibūdinti vaikų veiklos analizės ir vertinimo kriterijai. Apibūdinti institucijos lygmens dokumentai -strateginis planas, metinė veiklos programa, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programa, vidaus audito ataskaita; apibūdintas pedagogo vaidmuo įstaigos veiklos įsivertinime ir kt.
			2.2.2. Kurti sąlygas vaikų aktyvumui, savarankiškumui ir jų kūrybos sklaidai
			2.2.3. Išmanyti vaikų veiklos planavimą, organizavimą, vertinimą, analizę
			2.2.4. Valdyti ugdymo turinio dokumentavimo – planavimo, sistemingo vaiko pasiekimų vertinimo, daromos pažangos fiksavimo, reflektavimo -būdus
			2.2.5. Žinoti individualaus ugdymo plano rengimo pradmenis ir juos taikyti
	2.3. Kurti vaiko fizines ir psichines galias stimuliuojančią aplinką	Kultūros, socialinių ir ekonominių aplinkos veiksnių poveikis individui. Bendrųjų žmonijos vertybių bei tautos dvasinės kultūros pagrindai. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų sociokultūrinės integracijos ypatumai. Vaiko globos ypatumai. Ugdymo aplinkos ir priemonės samprata. Stimuliuojančios, funkcionalios, saugios, estetiškos, žaismingos vaikų ugdymo aplinkos kūrimo bendrieji principai ir raiškos įvairovė. Ugdymo/si aplinkos, priemonių atitiktis vaiko amžiui, poreikiams, interesams, vaiko kultūros ypatumams.	2.3.1. Taikyti bendrųjų žmonijos vertybių bei tautos dvasinės kultūros pagrindų puoselėjimo būdus	Apibūdinti socialinės ir kultūrinės vaikų integracijos metodai. Išvardyti ir paaiškinti ugdymo aplinkos kūrimo būdai, tinkami tiek visai vaikų grupei, tiek kiekvienam vaikui. Atsižvelgus į vaiko amžių, poreikius, interesus, vaiko kultūros ypatumus, pažinimo stilių, apibūdintos sąlygos (aplinka ir priemonės), tinkamos vaiko individualybės sklaidai.
			2.3.2. Nagrinėti socialinės ir kultūrinės integracijos metodus bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų sociokultūrinės integracijos ypatumus
			2.3.3. Valdyti ugdymo aplinkos kūrimo būdus, tinkamus tiek visai grupei vaikų, tiek kiekvienam vaikui
	2.4. Įtraukti šeimą į aktyvią pedagoginę aktyvią pedagoginę sąveiką	Šeimos svarba vaiko raidai. Ugdytinio šeimos ypatumų atpažinimas. Interaktyvaus, kryptingo bendradarbiavimo su šeima būdai, situacijos. Institucinio ir šeimos ugdymo sąveika ir tęstinumas. Šeimos, kaip lygiaverčio ugdymo proceso partnerio, samprata. Tėvų (globėjų) sistemingo informavimo apie vaiko daromą pažangą būdai. Socialinių ir edukacinių paslaugų vaikui ir šeimai dermės ypatumai. Suaugusiųjų švietimo metodai. Įvairios socialinės partnerystės galimybės ir jų panaudojimas ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme.	2.4.1. Suprasti šeimos, lygiaverčio ugdymo proceso partnerio, sampratą	Atlikta ir paaiškinta vaiko ugdymo šeimoje vaiko ugdymo šeimoje ypatumų atpažinimo, vaiko patyrimo, įpročių, nuostatų analizė. Sudarytas ir paaiškintas konstruktyvaus bendradarbiavimo su ugdytinio šeima planas. Išvardyti įvairūs institucinio ir šeimos sąveikos būdai. Apibūdinti pagrindiniai paramos šeimai būdai ir paramą teikiančios institucijos. Parengtas pedagoginio tėvų švietimo plano fragmentas. Apibūdintos įvairios socialinės partnerystės galimybės ir jų panaudojimas ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme.
			2.4.2. Atpažinti ugdytinio šeimos ypatumus, atsižvelgti į vaiko ugdymo šeimoje specifiką, vaiko individualumą
			2.4.3. Įtraukti šeimą į aktyvią ir rezultatyvią sąveiką
			2.4.4. Valdyti įvairius institucinio ir šeimos poveikio ugdytiniam sąveikos būdus
			2.4.5. Nagrinėti pagrindinius paramos šeimai būdus
3. Profesinės kompetencijos tobulinimas	3.1. Reflektuoti ir mokytis mokyti visą gyvenimą	Mokymosi visą gyvenimą strategija. Švietimo sistemos principai. Ugdymo/si turinys. Mokytojų atestacijos nuostatai.	3.1.1. Išmanyti mokymosi visą gyvenimą strategiją ir planus	Parengtas karjeros ir/ar profesinės veiklos planas. Parengtas ugdymo/si turinio išdėstymo planas. Parengtas tyrimo projektas. Atlikta tyrimo rezultatų analizė.
	3.1. Reflektuoti ir mokytis mokyti visą gyvenimą		3.1.2. Objektyviai vertinti savo galias profesinėje veikloje, reflektuoti
	3.2. Naudoti informacines komunikacijos priemones	Naujausios informacijos ir komunikacijos technologijos. Kalbos komunikacija. Kompiuterinis raštingumas.	3.1.3. Organizuoti ir vykdyti profesinės veiklos tyrimus	Susisteminti dokumentų duomenys (lentelės, diagramos). Parengtas projektas. Atlikta reikiamo šaltinio paieška. Parengti rašto darbai užsienio kalba.
			3.1.4. Planuoti, sistemingai plėsti bendrąją kultūrinę, socialinę ir profesinę kompetenciją
			3.2.1. Naudoti naujausias informacijos ir komunikacijos technologijas
			3.2.2. Bendrauti bent viena Vakarų Europos kalba
	3.3. Taisyklingai vartoti gimtąją kalbą realioje ir virtualioje profesinėje veikloje	Kalbinė raiška. Oratoriniai gebėjimai. Literatūra. Periodika.	3.3.1. Suvokti kalbą kaip svarbiausią tautiškumo požymį, puoselėti individualius kalbinės raiškos gebėjimus, kūrybines galias	Vesta pamoka. Parengtas šventės projektas, pamokos planas-konspektas. Pristatytas teatrinės raiškos projektas. Atliktas įskaitinis liaudies arba autorinis kūrinys.
			3.3.2. Naudoti verbalinius ir neverbalinius komunikavimo būdus skatinant mokinių bendravimą, bendradarbiavimą
			3.3.3. Tobulinti pagrindinius oratorinius įgūdžius, improvizuoti ir panaudoti įvairią teatrinę raišką vaikų kalbai ir kūrybiškumui ugdyti

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS VERTĖJO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S522302.

3. Suteikiama kvalifikacija – vertėjas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Lietuvių gestų kalbos vertėjo rengimo standartas parengtas, (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą lietuvių gestų kalbos vertėjo studijų programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: vertimo proceso organizavimas; vertimo atlikimas; profesinis tobulėjimas.

5.3. Lietuvių gestų kalbos vertėjas dirba gestų kalbos vertėjų centruose, kitose įmonėse ir įstaigose, kur reikalingas vertimas tarp lietuvių kalbos ir lietuvių gestų kalbos.

5.4. Lietuvių gestų kalbos vertėjas planuoja vertimo paslaugos atlikimą, organizuoja darbo vietą, verčia skirtingose situacijose, verčia naudodamas informacines kompiuterines technologijas, verčia iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą, iš lietuvių gestų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į kalkinę gestų kalbą ir atvirkščiai, dalyvauja kurčiųjų bendruomenės veikloje, bendrauja užsienio kalba ir gilinasi profesines žinias.

5.5. Sėkmingą lietuvių gestų kalbos vertėjo darbą lems tokios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humanizmas.

6. Lietuvių gestų kalbos vertėjo tikslas – teikti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas.

7. Lietuvių gestų kalbos vertėjo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Lietuvių gestų kalbos vertėjo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam lietuvių gestų kalbos vertėjo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. kūrybiškumas;

9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.5. kolektyvinis darbas;

9.6. taktiškumas;

9.7. tolerantiškumas;

9.8. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Lietuvių gestų kalbos vertėjo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Lietuvių gestų kalbos vertėjo rengimo standarto

1 priedas

LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS VERTĖJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Vertimo proceso organizavimas	1.1. Planuoti paslaugos atlikimą 1.2. Organizuoti darbo vietą 1.3. Versti skirtingose situacijose 1.4. Versti naudojant informacines kompiuterines technologijas
2. Vertimo atlikimas	2.1. Versti iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą 2.2. Versti iš lietuvių gestų kalbos į lietuvių kalbą 2.3. Versti iš lietuvių kalbos į kalkinę gestų kalbą ir atvirkščiai
3. Profesinis tobulėjimas	3.1. Pažinti kurčiųjų bendruomenę 3.2. Gilinti profesines žinias

_________________

Lietuvių gestų kalbos vertėjo rengimo standarto

2 priedas

LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS VERTĖJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	Kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Vertimo proceso organizavimas	1.1. Planuoti paslaugos atlikimą	Planavimas, pasiruošimas. Apranga ir išvaizda. Pasirengimas vertimui. Konferencijos, paskaitos, seminarai, leksinės sritys. Informacijos rinkimas. Psichologinis pasirengimas.	1.1.1. Numatyti išteklius, reikalingus paslaugos atlikimui	Pasirengta paslaugos atlikimui. Parinktos tinkamos vertimo strategijos.
			1.1.2. Rinkti informaciją, analizuoti vertimo medžiagą ir numatyti vertimo strategijas
			1.1.3. Pasirengti įvairioms vertimo situacijoms
	1.2. Organizuoti darbo vietą	Vertimo vieta: matomumas ir girdimumas; mobilumas	1.2.1. Vertinti darbo aplinką ir pasirinkti tinkamą paslaugos atlikimo vietą	Parinkta vertimo vieta. Prisitaikyta prie pasikeitusių sąlygų vertimo metu.
	1.2. Organizuoti darbo vietą	Vertimo vieta: matomumas ir girdimumas; mobilumas	1.2.2. Atsižvelgti į kintančias vertimo aplinkybes
	1.3. Versti skirtingose situacijose	Poilsio laikas vertimo metu. Darbas poromis. Bendravimas su klientais. Profesinė etika, elgesio kultūra. Asmeninis vertimas. Vertimas prieš auditoriją, prieš vaizdo kamerą. Vertimas skirtingose įstaigose ir situacijose. Vertimas grupėje.	1.3.1. Numatyti darbo ir poilsio laiką	Paskirstytas darbo ir poilsio laikas. Atlikta paslauga vadovaujantis profesinės etikos reikalavimais ir laikantis bendradarbiavimo principo. Įvertintos kliento socialinės ir psichologinės ypatybes, situacija.
			1.3.2. Išmanyti savo ir kliento teises bei pareigas
			1.3.3. Humaniškai bendrauti ir bendradarbiauti su klientais
			1.3.4. Vertinti socialines ir psichologines kliento ypatybes
			1.3.5. Pasirinkti vertimo būdą pagal situaciją
			1.3.6. Išmanyti vertimo poromis specifiką
	1.4. Versti naudojant informacines kompiuterines technologijas	Vertimas telefonu, internetu. 3G ryšys. Vertimas televizijoje: gestų kalbos tempas, rodymo laukas; vertimas viena ranka.	1.4.1. Naudoti informacines kompiuterines technologijas vertimo metu	Atliktas vertimas naudojantis informacinėmis kompiuterinėmis technologijomis
			1.4.2. Taikyti gestų kalbą, atsižvelgus į informacinių kompiuterinių technologijų galimybes
2. Vertimo atlikimas	2.1. Versti iš lietuvių kalbos į lietuvių gestų kalbą	Lietuvių kalba. Lietuvių gestų kalba. Sinchroninis vertimas, nuoseklusis vertimas; vertimas I ir III asmeniu.	2.1.1. Taikyti lietuvių gestų kalbos raiškos priemones vertimo metu	Atliktas vertimas pasirinkus lietuvių gestų kalbos raiškos priemones ir vertimo stilius pagal situaciją. Atsižvelgta į skirtumus tarp lietuvių kalbos ir lietuvių gestų kalbos raiškos priemonių. Pritaikytos kompensacinės komunikacinės strategijos.
			2.1.2. Taikyti kompensacines komunikacijos strategijas
			2.1.3. Suvokti skirtumus tarp lietuvių kalbos ir lietuvių gestų kalbos raiškos priemonių
			2.1.4. Parinkti ir taikyti vertimo stilius pagal situaciją
	2.2. Versti iš lietuvių gestų kalbos į lietuvių kalbą	Lietuvių kalba. Lietuvių gestų kalba. Sinchroninis vertimas; nuoseklusis vertimas; vertimas I ir III asmeniu.	2.2.1. Suprasti lietuvių gestų kalbą ir jos variantus	Atliktas vertimas, laikantis lietuvių kalbos kultūros taisyklių. Parinktas vertimo stilius pagal situaciją. Atsižvelgta į skirtumus tarp lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos raiškos priemonių.
			2.2.2. Taikyti lietuvių kalbos kultūros taisykles
			2.2.3. Kūrybiškai parinkti ir taikyti vertimo stilius pagal situaciją
			2.2.4. Suvokti skirtumus tarp lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos raiškos priemonių
	2.3. Versti iš lietuvių kalbos į kalkinę gestų kalbą ir atvirkščiai	Sinchroninis vertimas; lietuvių kalba; kalkinė kalba	2.3.1. Parinkti ir taikyti vertimo stilius pagal situaciją	Pasirinktas vertimo stilius pagal situaciją. Pritaikytas kalkinės gestų kalbos variantas.
		Sinchroninis vertimas; lietuvių kalba; kalkinė kalba	2.3.2. Žinoti ir taikyti skirtingus kalkinės gestų kalbos variantus
3. Profesinis tobulėjimas	3.1. Pažinti kurčiųjų bendruomenę	Kurčiųjų kultūra ir istorija. Kurčiųjų organizacijos ir institucijos. Kurčiųjų psichologija.	3.1.1. Suvokti skirtumus tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų kultūros	Paaiškinti kurčiųjų ir girdinčiųjų kultūrų skirtumai. Išanalizuoti kurčiųjų organizacijų veiklos principai.
			3.1.2. Žinoti gestų kalbos ir kurčiųjų bendruomenės istoriją bei aktualijas
			3.1.3. Suvokti kurčiųjų organizacijų veiklos principus
	3.2. Gilinti profesines žinias	Kalbotyros žinios. Nauji gestai. Paslaugos atlikimo vertinimas. Profesinė literatūra. Tarptautinė gestų kalba.	3.2.1. Suprasti kalbotyros sąvokas ir principus	Apibrėžtos kalbotyros sąvokos ir nusakyti principai. Atlikta vertimo kokybės analizė. Numatytos profesinio tobulinimosi sritys.
			3.2.2. Analizuoti ir vertinti vertimą, jo kokybę
			3.2.3. Skaityti ir bendrauti užsienio kalba
			3.2.4. Numatyti profesinio tobulinimosi sritis
			3.2.5. Žinoti tarptautinės gestų kalbos principus

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

MOKYTOJO PADĖJĖJO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S514404.

3. Suteikiama kvalifikacija – mokytojo padėjėjas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Mokytojo padėjėjo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą mokytojo padėjėjo rengimo programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: ugdytinio specialiųjų poreikių tenkinimas; pagalba organizuojant ugdymo procesą; bendravimas ir bendradarbiavimas.

5.3. Mokytojo padėjėjas dirba ugdymo įstaigose, teikiančiose ikimokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį ir profesinį išsilavinimą bei globos institucijose.

5.4. Sėkmingą mokytojo padėjėjo darbą lems tokios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humanizmas.

6. Mokytojo padėjėjo tikslas – padėti mokytojui optimizuoti specialiųjų poreikių mokinių ugdymo ir ugdymosi sąlygas švietimo ir globos institucijose.

7. Mokytojo padėjėjo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Mokytojo padėjėjo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam mokytojo padėjėjo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. kūrybiškumas;

9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.5. komandinis darbas;

9.6. taktiškumas;

9.7. tolerantiškumas;

9.8. matematinis raštingumas;

9.9. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Mokytojo padėjėjo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Mokytojo padėjėjo rengimo standarto

1 priedas

MOKYTOJO PADĖJĖJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Ugdytinio specialiųjų poreikių tenkinimas	1.1. Analizuoti specialiuosius ugdytinių poreikius ir jų korekcijos galimybes 1.2. Vertinti teikiamos pagalbos veiksmingumą 1.3. Paruošti darbui kompensacines mokymo priemones ir inventorių
2. Pagalba organizuojant ugdymo procesą	2.1. Nustatyti asmenybės ugdymo tikslus ir uždavinius 2.2. Padėti mokiniams įsitraukti į ugdomąją veiklą 2.3. Kurti saugią ugdytinio aplinką
3. Bendravimas ir bendradarbiavimas	3.1. Bendrauti su ugdytiniais 3.2. Bendradarbiauti su ugdytojais užtikrinant ugdytinių specialiųjų poreikių tenkinimą 3.3. Nuolat tobulinti savo profesinę veiklą

_________________

Mokytojo padėjėjo rengimo standarto

2 priedas

MOKYTOJO PADĖJĖJO RENGIMO STANDARTO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Ugdytinio specialiųjų poreikių tenkinimas	1.1. Analizuoti specialiuosius ugdytinių poreikius ir jų korekcijos galimybes	Pedagogikos, psichologijos, specialiosios pedagogikos literatūra. Specialieji ugdytinių poreikiai. Įstatymai ir norminiai aktai. Ugdomosios veiklos reikalavimai. Negalės ypatybės. Specialiųjų poreikių mokinių įvertinimą, ugdymą reglamentuojantys dokumentai.	1.1.1. Žinoti ugdytinių fizinės, psichinės ir socialinės raidos ypatumus	Atrinkta tinkama informacija apie ugdytinių raidos sutrikimus. Išvardyti teisės aktai, reglamentuojantys ugdytinių specialiųjų poreikių įvertinimą bei specialųjį ugdymą. Išvardyti socialinės paramos, specialiosios pedagoginės pagalbos ugdytiniui tikslai ir būdai.
			1.1.2. Taikyti individualaus darbo su ugdytiniu principus
			1.1.3. Žinoti specialiosios pedagoginės pagalbos ugdytiniui tikslus ir būdus
			1.1.4. Žinoti socialinės paramos ugdytiniui tikslus ir būdus
	1.2. Vertinti teikiamos pagalbos veiksmingumą	Suteiktos pagalbos vertinimas. Rezultatai, išvados ir pasiūlymai. Pedagogika, psichologija, specialioji pedagogika.	1.2.1. Analizuoti skirtingų amžiaus tarpsnių ugdytinių specialiuosius poreikius	Apibūdinti skirtingų amžiaus tarpsnių ugdytinių specialieji poreikiai. Įvertintas teikiamos pagalbos veiksmingumas. Įvertintas grįžtamasis ryšys. Praktinėje situacijoje suteikta neatidėliotina pagalba. Įvertintas kompensacinių mokymo priemonių bei inventoriaus tinkamumas.
			1.2.2. Nustatyti operatyviosios pagalbos poreikį
			1.2.3. Išmanyti kompensacinių mokymo priemonių ir inventoriaus paskirtį bei tinkamumą
	1.3. Paruošti darbui kompensacines mokymo priemones ir inventorių	Kompensacinės priemonės, įranga. Bendradarbiavimas su specialistais. Raštvedybos taisyklės. Informacinės technologijos.	1.3.1. Atsakingai naudoti kompensacines priemones, įrengimus ir inventorių ugdymo procese	Sukurtos saugios darbo sąlygos. Tinkamai panaudotos kompensacinės mokymo priemonės ir inventorius. Pritaikytos informacinės technologijos ugdymo procese.
			1.3.2. Naudoti kompiuterį ir jo įrenginius ugdymo procese
2. Pagalba organizuojant ugdymo procesą	2.1. Nustatyti asmenybės ugdymo tikslus ir uždavinius	Ugdymo tikslai ir uždaviniai. Problemų sprendimas. Individuali ugdymo programa. Pedagoginė sąveika. Konkrečių atvejų analizė.	2.1.1. Nustatyti ugdytinio individualybę ir jo specialiuosius poreikius	Suteikta pagalba atsižvelgus į didaktinius ir psichopedagoginius ugdymo dėsningumus, pedagoginės sąveikos principus. Pritaikyta individuali ugdymo programa. Pasirinkti tinkami ugdytinių motyvavimo būdai.
			2.1.2. Žinoti didaktinius ir psichopedagoginius ugdymo proceso dėsningumus
			2.1.3. Išmanyti pedagoginės sąveikos principus ir juos taikyti ugdymo procese
			2.1.4. Numatyti ugdymo tikslų ir uždavinių siekimo būdus
			2.1.5. Motyvuoti ugdytinius dalyvauti ugdymo procese
	2.2. Padėti mokiniams įsitraukti į ugdomąją veiklą	Darbo sauga, ištekliai, taisyklės, instrukcijos, nuostatai. Pedagoginės etikos kodeksas. Negalės ypatybės. Konsultacijos su tėvais, globėjais.	2.2.1. Lanksčiai ir tolerantiškai padėti ugdytiniui orientuotis ir judėti aplinkoje, kurioje vyksta ugdymo procesas	Išvardyti pagalbos suteikimo mokiniui būdai. Parinkta tinkama veikla ugdytiniui. Pritaikyti optimalūs pagalbos metodai. Išvardyti ir apibūdinti pedagoginės etikos principai. Parengtos mokymo priemonės. Pritaikyta praktikoje mokomoji medžiaga.
			2.2.2. Atsakingai rengti mokymo priemones specialiųjų poreikių ugdytiniams
			2.2.3. Pritaikyti ugdytiniui (ugdytinių grupei) mokomąją medžiagą
			2.2.4. Padėti mokytojui modeliuoti ugdytinio elgesį
	2.3. Kurti saugią ugdytinio aplinką	Darbo sauga, instrukcijos. Ugdytinio fizinės ir funkcinės būklės rodikliai. Psichologinė ugdytinio savijauta. Pedagoginės etikos principai.	2.3.1. Žinoti darbo saugos ir higienos reikalavimus 2.3.2. Taikyti optimalius pagalbos ugdytiniui metodus 2.3.3. Taikyti pedagoginės etikos principus 2.3.4. Pastebėti ir vertinti ugdytinių sveikatos pokyčius 2.3.5. Kurti palankias sąlygas integruotis ir dalyvauti bendruomenės veikloje	Išvardyti darbo saugos ir higienos reikalavimai. Sukurtos saugios darbo sąlygos. Pritaikyti optimalūs pagalbos ugdytiniams metodai.
3. Bendravimas ir bendradarbiavimas	3.1. Bendrauti su ugdytiniais	Profesinės etikos normos. Konstruktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai. Kolektyvinis darbas.	3.1.1. Taikyti humanizmo, bendravimo psichologijos principus 3.1.2. Spręsti konfliktines situacijas ugdymo procese	Pritaikyti kolektyvinio darbo ypatumai praktinėje veikloje. Pateiktos įvairios ugdymo proceso organizavimo formos. Pademonstruoti konstruktyvaus bendravimo įgūdžiai praktinėje situacijoje.
	3.1. Bendrauti su ugdytiniais		3.1.3. Modeliuoti ir planuoti įvairias ugdymo proceso organizavimo formas
	3.2. Bendradarbiauti su ugdytojais, užtikrinant ugdytinių specialiųjų poreikių tenkinimą	Integracijos nuostatos. Bendravimas ir bendradarbiavimas su ugdytojais, ugdytiniais ir jų tėvais (globėjais). Profesinės etikos normos. Socialiniai ir pedagoginiai įgūdžiai. Darbo su tėvais sistema. Visuomenės švietimas.	3.2.1. Kurti tarpusavio pasitikėjimu grindžiamus santykius su kitais ugdytojais ir mokinių tėvais (globėjais)	Sukurta palanki ugdomoji aplinka, orientuota į kiekvieno ugdytinio gebėjimus. Išvardyti ir apibūdinti pedagoginės etikos principai. Išspręsta pateikta konfliktinė situacija. Įvertinti santykiai su kitais ugdytojais. Sukurta bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais sistema.
			3.2.2. Bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis ugdymo institucijomis
			3.2.3. Skatinti vietos bendruomenės toleranciją specialiųjų poreikių ugdytinių atžvilgiu
	3.3. Nuolat tobulinti savo profesinę veiklą	Kvalifikacijos kėlimo būdai. Kitų ugdytojų naudinga patirtis. Profesinės veiklos analizė. Savišvieta.	3.3.1. Analizuoti specialiųjų poreikių tenkinimo naujoves	Atlikta profesinės veiklos refleksija. Parengtas patirties sklaidos modelis. Parengtas profesinės patirties sklaidos visuomenėje modelis.
			3.3.2. Taikyti naujausias teorines žinias praktinėje veikloje
			3.3.3. Analizuoti, apibendrinti profesinės veiklos patirtį

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

PAGRINDINĖS MOKYKLOS ANGLŲ KALBOS MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S514509.

3. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojo rengimo standartas (toliau -Standartas) parengtas atsižvelgus į pedagogų rengimo koncepcijos reikalavimus, Standarto rengimo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas -pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Standartas apibrėžia minimalius pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojo rengimo reikalavimus darbui šiose pagrindinėse veiklos srityse: anglų kalbos ugdymas/is; ugdymosi proceso valdymas; dalykinis ir profesinis tobulėjimas; bendravimas ir bendradarbiavimas.

5.3. Pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojas dirba pradinėse ir pagrindinėse, mokyklose.

5.4. Įgijęs šį išsilavinimą, pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojas komunikuoja taisyklinga anglų kalba žodžiu ir raštu, supranta sakytinę ir rašytinę kalbą, valdo anglų kalbą kaip sistemą, vertina socialinį, ekonominį ir kultūrinį anglų kalbos kontekstą, ugdo tarpkultūrinį suvokimą, lygina anglų ir gimtosios kalbos raiškos ypatumus. Kuria ir organizuoja ugdymo/si procesą, vertina pasiekimus. Pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojas projektuoja tiriamąją veiklą, vykdo gerosios patirties analizę ir sklaidą, naudoja šiuolaikines technologijas ir mokymo priemones, siekdamas dalykinio ir profesinio tobulėjimo. Jis kuria demokratišką atmosferą klasėje ir mokykloje, bendrauja ir bendradarbiauja su ugdymo proceso dalyviais.

5.5. Sėkmingą pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojo darbą lems šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, taisyklinga tartis.

6. Pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojo tikslas – ugdyti mokinių anglų kalbos komunikacinę kompetenciją.

7. Pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. kūrybiškumas;

9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.5. kolektyvinis darbas;

9.6. taktiškumas;

9.7. tolerantiškumas;

9.8. matematinis raštingumas;

9.9. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojo rengimo standarto

1 priedas

PAGRINDINĖS MOKYKLOS ANGLŲ KALBOS MOKYTOJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Anglų kalbos ugdymas/is	1.1. Komunikuoti taisyklinga anglų kalba žodžiu ir raštu 1.2. Suprasti sakytinę ir rašytinę anglų kalbą 1.3. Valdyti anglų kalbą kaip sistemą 1.4. Vertinti socialinį, ekonominį ir kultūrinį anglų kalbos kontekstą 1.5. Lyginti anglų ir gimtosios kalbos raiškos ypatumus
2. Ugdymo/si proceso valdymas	2.1. Kurti palankią ugdymo/si aplinką 2.2. Organizuoti anglų kalbos ugdymo/si procesą 2.3. Vertinti mokinių anglų kalbos pasiekimus
3. Dalykinis ir profesinis tobulėjimas	3.1. Vykdyti gerosios patirties analizę ir sklaidą 3.2. Naudoti šiuolaikines technologijas ir mokymo priemones
4. Bendravimas ir bendradarbiavimas	4.1. Kurti demokratišką atmosferą klasėje ir mokykloje 4.2. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais

_________________

Pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojo rengimo standarto

2 priedas

PAGRINDINĖS MOKYKLOS ANGLŲ KALBOS MOKYTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Anglų kalbos ugdymas/is	1.1. Komunikuoti taisyklinga anglų kalba žodžiu ir raštu	Įvairių tipų gramatikos, fonetikos ir leksikos testai (sakytiniai ir rašytiniai, diagnostiniai, pasiekimų, vertinimo, t. t.) Rašiniai, laiškai, projektai, aprašymai, diktantai, testai, savarankiški, kūrybiniai darbai.	1.1.1. Komunikuoti gramatiškai, fonetiškai ir leksiškai taisyklinga anglų kalba 1.1.2. Kurti įvairių funkcinių stilių darbus, juos analizuoti ir vertinti 1.1.3. Taikyti informacines komunikacines technologijas, tobulinant anglų kalbos žinias 1.1.4. Išmanyti stiliaus formas ir struktūros specifiką bei reikalavimus būdingus skirtingiems rašto darbams anglų kalba	Pademonstruoti taisyklingos anglų kalbos žodinės ir rašytinės raiškos gebėjimai įvairiose socialinės tematikos situacijose testų pagalba. Parengti rašto darbai. Numatyta ir apibūdinta rašto darbų taisymo ir vertinimo sistema. Atliktos IT užduotys. Pristatyti projektiniai, kursiniai darbai.
	1.2. Suprasti sakytinę ir rašytinę anglų kalbą	Skaitymo ir klausymo užduotys	1.2.1. Suprasti rašytinio teksto komunikacinį turinį, struktūros elementus ir jų tarpusavio ryšį 1.2.2. Suprasti sakytinio teksto mintį, turinį ir reikšminius komunikacinius elementus 1.2.3. Taisyklingai perteikti skaitytą ir išgirstą informaciją	Pademonstruotas sakytinės ir rašytinės kalbos supratimas per skaitymo ir klausymo testus. Atliktas vertimas.
	1.3. Valdyti anglų kalbą, kaip sistemą	Kūrinių analizė, kalbos struktūrų modeliai, kalbos išraiškos priemonės	1.3.1. Suvokti anglų kalbos struktūrą, jos sistemas ir jų tarpusavio ryšį 1.3.2. Atpažinti ir paaiškinti anglų kalbos sričių modelius ir vartojimo tikslą įvairių tipų kalbos tekstuose 1.3.3. Analizuoti ir vertinti įvairius kūrinius anglų kalba 1.3.4. Aiškinti ir vartoti idiomatinius, frazeologinius ir žodžių darybos junginius	Išanalizuoti, įvertinti anglų kalbos kūriniai. Atpažintos kalbos raiškos priemonės, įvertintos kalbos raidos tendencijos.
	1.4. Vertinti socialinį, ekonominį ir kultūrinį anglų kalbos kontekstą	Būdingiausi angliškai kalbančių šalių socialinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo bruožai, papročiai, tradicijos, aktualijos, angliškai kalbančių šalių socialinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto vertinimas	1.4.1. Vertinti angliškai kalbančių šalių socialinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo būdingiausius bruožus 1.4.2. Pažinti angliškai kalbančių šalių bei gimtosios šalies socialinio ir kultūrinio gyvenimo panašumus ir skirtumus 1.4.3. Analizuoti klasikinės ir šiuolaikinės angliškai kalbančių šalių literatūros reikšmingiausius kūrinius 1.4.4. Ugdyti tarpkultūrinį suvokimą	Apibūdinti angliškai kalbančių šalių ir gimtosios šalies kultūrų bei socialinio gyvenimo skirtumai ir panašumai. Išanalizuoti anglų kalbos kūriniai.
	1.5. Lyginti anglų ir gimtosios kalbos raiškos ypatumus	Taisyklingas gimtosios kalbos vartojimas	1.5.1. Taisyklingai vartoti gimtąją kalbą 1.5.2. Versti tekstus iš anglų kalbos taisyklinga lietuvių kalba	Atliktas vertimas iš/į anglų kalbos iš/į lietuvių kalbą
2. Ugdymo/si proceso valdymas	2.1. Kurti palankią ugdymo/si aplinką	Materialiųjų išteklių poreikių nustatymas (techninės priemonės, padalomoji medžiaga, vaizdinės priemonės, vaizdo, garso įrašai, kompiuterinės programos, naujausi vadovėliai). Mokymuisi ir komunikacijai palankios aplinkos sukūrimas.	2.1.1. Parinkti tinkamas mokymo priemones, medžiagą ir vadovėlius 2.1.2. Naudoti informacines komunikacines technologijas	Parinktos tinkamos techninės, vaizdinės priemonės, mokymo /si medžiaga pagal mokinių amžių
	2.1. Kurti palankią ugdymo/si aplinką		2.1.3. Planuoti materialiųjų išteklių poreikį	ir poreikius, panaudotos informacinės, komunikacinės technologijos, parengtas materialiųjų išteklių poreikių projektas
	2.2. Organizuoti anglų kalbos ugdymo/si procesą	Bendrosios programos, Europos kalbų metmenys, teminiai, pamokų planai, dalyko programos, pamokos tikslai ir uždaviniai, ugdymo/si metodai ir būdai, diferencijavimas, individualizavimas, tarpdalykinis integravimas	2.2.1. Tirti ugdytinių poreikius 2.2.2. Rengti teminį planą, remiantis Bendrosiomis programomis 2.2.3. Parinkti tinkamus ugdymo metodus ir jų taikymo strategiją 2.2.4. Kurti individualaus, diferencijuoto ir specialių poreikių ugdymo planus 2.2.5. Rengti pamokos planą, taikant pagrindinius pamokos struktūrinius elementus ir integruoto ugdymo principus 2.2.6. Parinkti tinkamas mokymo priemones	Vesta pamoka. Parengta anglų kalbos dalyko programa. Parengta individuali programa. Sudarytas teminis ir pamokos planas.
	2.3. Vertinti mokinių anglų kalbos pasiekimus	Vertinimo būdai, vertinimo kriterijai, įvairių darbų (namų darbų, savarankiškų, kontrolinių, rašinėlių, laiškų, pasakojimų, pokalbių, projektų, t. t.) tikrinimas ir vertinimas, poreikių analizė, motyvacija ir mokinio pažangos skatinimas	2.3.1. Taikyti įvairius rezultatų tikrinimo ir vertinimo instrumentus 2.3.2. Numatyti vertinimo kriterijus ir diferencijuoti vertinimą 2.3.3. Analizuoti ir vertinti ugdytinių rezultatus 2.3.4. Taikyti Europos kalbų aplanko turinį, formuojant ugdytinių poreikį nuolatiniam mokymuisi	Parengti mokinių žinių vertinimo kriterijai. Nustatyti vertinimo kriterijai. Išanalizuotas Europos kalbų aplanko turinys ir numatyta savarankiškumo ugdymo sistema.
3. Dalykinis ir profesinis tobulėjimas	3.1. Vykdyti gerosios patirties analizę ir sklaidą	Veiklos savianalizė, darbas komandoje, atvira pamoka, pasisakymai/pranešimai (seminaruose, pedagoginėje spaudoje, t. t.), refleksija, karjeros projektavimas (kvalifikacijos tobulinimo planas, veiklos dokumento aplankas)	3.1.1. Žinoti anglų kalbos mokytojams keliamus kvalifikacinius reikalavimus 3.1.2. Vertinti savo pedagoginę veiklą 3.1.3. Taikyti ir tobulinti komandinio darbo principus 3.1.4. Rengti pranešimus, metodinę medžiagą, organizuoti seminarus	Analizuoti kvalifikaciniai reikalavimai anglų kalbos mokytojams. Sukurta veiklos savianalizės sistema. Pateikti sprendimai kaip pagerinti komandinio darbo ir seminarų, pranešimų organizavimo ir rengimo veiklos rodiklius.
3. Dalykinis ir profesinis tobulėjimas	3.2. Naudoti šiuolaikines technologijas ir mokymo priemones	Informacijos rūšys: internetas, DVD, video, CD, media, nauji vadovėliai, kompiuterinės mokomosios programos, mokomieji žodynai, t. t.)	3.2.1. Naudoti įvairias informacijos priemones rengiantis pamokoms, organizuojant pamokos veiklą ir motyvuojant mokinius 3.2.2. Rinkti, analizuoti ir kaupti įvairią informaciją, naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis	Atlikta konkreti užduotis. Pritaikytos įvairios kompiuterinės programos ir kitos priemonės.
4. Bendravimas ir bendradarbiavimas	4.1. Kurti demokratišką atmosferą klasėje ir mokykloje	Bendravimo problemų ir konfliktų sprendimas, stresų valdymas, profesinės etikos normos	4.1.1. Spręsti bendravimo problemas, konfliktus 4.1.2. Motyvuoti mokinius ir sudaryti sąlygas jų tobulėjimui	Parengtos klasės ir individualaus mokinio psichologinės charakteristikos. Aptarti svarbiausi bendravimo principai.
4. Bendravimas ir bendradarbiavimas	4.2. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais	Bendradarbiavimas su tėvais, mokytojais, visuomene, dokumentacija, taisyklės, instrukcijos	4.2.1. Taikyti klasės mokinių pažinimo būdus 4.2.2. Bendradarbiauti su tėvais, mokytojais ir visuomene 4.2.3. Organizuoti ir dalyvauti kultūriniuose, edukaciniuose ir metodiniuose renginiuose	Pritaikyti profesinės etikos reikalavimai. Išanalizuoti darbo saugos ir higienos reikalavimai. Parašytas klasės vadovo darbo planas. Parengtas popamokinio renginio anglų kalba scenarijus. Vesti susitikimai su tėvais.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

PAGRINDINĖS MOKYKLOS LIETUVIŲ KALBOS MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S514402.

3. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo rengimo standartas (toliau -Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo studijų programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: kalbinis ugdymas; literatūrinis ugdymas; ugdymo proceso valdymas; asmeninis profesinis tobulėjimas.

5.3. Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojas gali dirbti lietuvių kalbos mokytojais pagrindinėje mokykloje.

5.4. Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojas vertina lietuvių kalbą kaip procesą, apimantį visas kalbinės veiklos rūšis, analizuoja, lygina, sistemina lietuvių kalbos reiškinius, vertina lietuvių ir visuotinės literatūros procesą, ugdo mokinių kūrybinius gebėjimus ir vertybines nuostatas. Jis organizuoja ugdymo procesą, bendrauja ir bendradarbiauja su ugdymo proceso dalyviais, šeima, turi vadybinių, organizacinių gebėjimų, nuolat tobulina savo profesines kompetencijas, tobulėja ir keičiasi, kūrybiškai reaguodamas į šiuolaikinio pasaulio pokyčius, nuolat reflektuoja, analizuoja savo veiklą.

5.5. Sėkmingą pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo darbą lems tokios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, taisyklinga tartis.

6. Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo tikslas – ugdyti mokinio komunikavimo lietuvių kalba ir kultūrinę kompetencijas, sudarančias prielaidas kiekvieno mokinio visaverčiam asmeniniam gyvenimui, visuomeninei ir būsimai profesinei veiklai.

7. Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. kūrybiškumas;

9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.5. kolektyvinis darbas;

9.6. taktiškumas;

9.7. tolerantiškumas;

9.8. matematinis raštingumas;

9.9. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo rengimo standarto

1 priedas

PAGRINDINĖS MOKYKLOS LIETUVIŲ KALBOS MOKYTOJO PROFESIJOS TIKSLAS, VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Kalbinis ugdymas	1.1. Nagrinėti kalbą kaip sistemą 1.2. Analizuoti kalbos reiškinius 1.3. Vertinti kalbą kaip procesą 1.4. Ugdyti ir puoselėti gimtąją kalbą
2. Literatūrinis ugdymas	2.1. Vertinti lietuvių ir visuotinės literatūros procesą 2.2. Analizuoti tekstus 2.3. Ugdyti mokinių sakytinę ir rašytinę komunikaciją ir kūrybinius gebėjimus 2.4. Ugdyti vertybines nuostatas ir estetinę nuovoką
3. Ugdymo proceso valdymas	3.1. Planuoti ugdymo procesą 3.2. Kurti saugią ir palankią ugdytiniams aplinką 3.3. Taikyti ugdymo/si technologijas 3.4. Kurti ir įgyvendinti integruotų specialiųjų poreikių mokinių ugdymo/si programas 3.5. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais 3.6. Analizuoti ir vertinti mokinių pasiekimus
4. Asmeninis profesinis tobulėjimas	4.1. Refleksyviai vertinti profesinę veiklą 4.2. Kūrybiškai reaguoti į pasaulio pokyčius

_________________

Pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojo rengimo standarto

2 priedas

PAGRINDINĖS MOKYKLOS LIETUVIŲ KALBOS MOKYTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Kalbinis ugdymas	1.1. Nagrinėti kalbą kaip sistemą	Kalbotyros šakos: fonetika, akcentologija, leksika, morfologija, sintaksė, kalbos kultūra, stilistika. Kalbos sistemos elementai, jų ryšiai ir funkcijos. Bendrinės lietuvių kalbos raida.	1.1.1. Suvokti sampratą: kalbotyra -mokslas, tiriantis kalbą apskritai, kalbų raidą, tipologiją	Apibrėžta kalbotyros mokslo samprata. Pateikta pasaulio kalbų klasifikacija. Apibrėžtos kalbotyros šakos: fonetika, akcentologija, leksikologija, morfologija, sintaksė, kalbos kultūra, stilistika. Įvertintos kalbos elementų funkcijos ir tarpusavio ryšiai. Išvardyti bendrinės lietuvių kalbos raidos faktai.
			1.1.2. Kaupti žinias apie kalbotyros šakas: fonetiką, akcentologiją, leksikologiją, morfologiją, sintaksę, kalbos kultūrą, stilistiką
			1.1.3. Analizuoti kalbos elementų funkcijas ir tarpusavio ryšius
			1.1.4. Žinoti istorinius lietuvių kalbos vystymosi faktus
	1.2. Analizuoti kalbos reiškinius	Kalbos sistema, elementai, ryšiai ir funkcijos. Kalbos normos. Kalbos reiškinių vertinimas, lyginimas ir sisteminimas.	1.2.1. Žinoti kalbos sistemą, jos elementų ryšius ir funkcijas	Pateikta kalbos sistema. Atliktos kalbos reiškinių vertinimo, lyginimo ir sisteminimo užduotys. Atpažintos ir paaiškintos kalbos klaidos šnekamojoje ir rašto kalboje skiriant norminius ir nenorminius žodžius, jų formas ir kt.
			1.2.2. Analizuoti ir sisteminti kalbos reiškinius
			1.2.3. Pateikti pagrindinių lingvistinių žinių apie kalbos normas
	1.3. Vertinti kalbą kaip procesą	Sakytinės ir rašytinės kalbos ypatumai. Kalbėjimo ir rašymo situacija, tikslai, adresatas, adresantas. Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai. Lingvistinė stilistika. Stilius. Funkciniai stiliai. Individualusis stilius. Stilistinės kalbos priemonės.	1.3.1. Išmanyti teksto lingvistiką	Atliktos kalbėjimo ir rašymo užduotys atsižvelgus į tikslą ir adresatą. Atliktos rašymo užduotys paisant žanro reikalavimų. Pristatytas referatas. Vadovauta diskusijai. Išvardytos ir paaiškintos teksto struktūros dalys ir pastraipų siejimo būdai. Sukomponuotas tekstas. Išvardyti ir paaiškinti tekstų tipai. Apibrėžta lingvistinės stilistikos samprata. Išvardyti ir paaiškinti funkciniai stiliai. Apibūdinti individualiojo stiliaus ypatumai. Tinkamai parinktos stilistinės priemonės įvairių stilių tekstams.
			1.3.2. Analizuoti sakytinės ir rašytinės kalbos vartojimą atsižvelgiant į kalbėjimo ir rašymo situaciją, tikslus, adresatą, adresantą
			1.3.3. Žinoti teksto komponavimo pakopas
			1.3.4. Vertinti ir kurti įvairaus pobūdžio sakytinius ir rašytinius tekstus.
			1.3.5. Analizuoti stilistinių kalbos priemonių įvairovę ir jų pasirinkimo galimybes
	1.4. Ugdyti ir puoselėti gimtąją kalbą	Kalbos kultūra. Kalbos etiketas. IT kalba – kalbos atmaina, turinti savo dėsningumų ir apimanti tam tikras vartojimo sritis. Interneto ir elektroniniai žodynai, elektroninės duomenų bazės, skaitmeniniai kalbos ištekliai, automatinio vertimo duomenų bazė.	1.4.1. Formuoti komunikacinius gebėjimus, įgūdžius, kaip naudotis naujausiomis informacijos ir komunikacijos priemonėmis	Apibrėžta kalbos kultūros mokslo samprata. Atpažintos ir paaiškintos kalbos vartojimo klaidos šnekamojoje ir rašto kalboje skiriant norminius ir nenorminius žodžius, jų formas ir kt. Nustatytos kalbos vartojimo klaidų rūšys. Suredaguotas tekstas atsižvelgiant į adresatą, turinį, stiliaus ir kompozicijos vientisumą, kalbos taisyklingumą. Išvardyti ir paaiškinti kalbinio bendravimo etikos principai. Išvardyti ir apibūdinti IT kalbos dėsningumai. Organizuojant mokymo procesą naudotasi internetiniais ir elektroniniais žodynais, elektroninėmis duomenų bazėmis, skaitmeniniais kalbos ištekliais.
			1.4.2. Formuoti kalbos etiketo įgūdžius ir paaiškinti kalbinio bendravimo etikos principus
			1.4.3. Analizuoti informacinių technologijų kalbos dėsningumus ir vartojimo sritis
			1.4.4. Ugdyti aktyvų, savimi pasitikintį kalbos vartotoją ir kūrėją
			1.4.5. Ugdyti teigiamą požiūrį į tautinę savimonę, pilietiškumą, patriotizmą, tikrąsias vertybes
2. Literatūrinis ugdymas	2.1. Vertinti lietuvių ir visuotinės literatūros procesą	Literatūros teorija ir istorija. Literatūros sampratos: jų įvairovė ir tarpusavio sąsajos. Modernioji literatūros istorija. Literatūros filosofija.	2.1.1. Analizuoti lietuvių ir visuotinės literatūros raidos bruožus, literatūros sąsajas su istoriniu ir kultūriniu kontekstu	Įvertintas lietuvių ir visuotinės literatūros procesas. Paaiškinti kultūros epochų ir literatūros krypčių bruožai. Išanalizuoti įvairių epochų ir literatūros krypčių kūriniai, atskleistas literatūros kūrinio ir jo kultūrinio konteksto ryšys. Apibrėžtos naujausios lietuvių ir visuotinės literatūros tendencijos.
			2.1.2. Žinoti kultūros epochų ir literatūros krypčių bruožus
			2.1.3. Analizuoti įvairių epochų ir literatūros krypčių kūrinius, atskleidžiant kūrinio ir jo kultūrinio konteksto ryšį
			2.1.4. Žinoti naujausias lietuvių ir visuotinės literatūros tendencijas
	2.2. Analizuoti tekstus	Literatūros tyrinėjimo metodai. Skaitymo teorijos. Teksto analizės tikslai, metodai, atskirų žanrų analizės ypatumai. Grožiniai ir negrožiniai tekstai. Kritinis mąstymas.	2.2.1. Analizuoti literatūros tyrinėjimo metodus 2.2.2. Nagrinėti teksto analizės tikslus, metodus, kriterijus 2.2.3. Kruopščiai rinktis ir analizuoti įvairius grožinius ir negrožinius tekstus, tinkamai pasirenkant analizės kryptį, gilinantis į kūrinio prasmę, formą ir raišką 2.2.4. Kritiškai vertinti analizuojamus tekstus	Apibrėžti literatūros tyrinėjimo metodai. Pateikti teksto analizės tikslai, metodai ir kriterijai. Atliktos teksto suvokimo ir analizės užduotys. Išanalizuoti tekstai, tinkamai pasirinkus analizės būdą.
	2.3. Ugdyti mokinių sakytinę ir rašytinę komunikaciją ir kūrybinius gebėjimus	Sakytinės ir rašytinės kalbos ypatumai. Kalbėjimo ir rašymo situacija, tikslai, adresatas, adresantas. Teksto komponavimas. Tekstų tipai. Kūrybiškumas, individualus stilius.	2.3.1. Formuoti kalbėjimo įgūdžius atsižvelgiant į komunikacinę situaciją, tikslą ir adresatą 2.3.2. Analizuoti įvairius tekstų tipus, teksto komponavimo modelius 2.3.3. Analizuoti priemones, lemiančias teksto įtaigumą, padedančias kurti potekstę 2.3.4. Kurti įvairių tipų ir žanrų tekstus 2.3.5. Formuoti/s individualų stilių 2.3.6. Vertinti literatūrą kaip žmogaus minčių, jausmų, išgyvenimų raiškos būdą	Apibūdinti sakytinės ir rašytinės kalbos ypatumai. Išvardyti ir paaiškinti tekstų tipai, teksto komponavimo modeliai. Sukurti įtaigūs įvairių tipų ir žanrų tekstai.
	2.4. Ugdyti vertybines nuostatas ir estetinę nuovoką	Literatūra – žmogaus vertybių sistemos formuotoja. Įvairialypio šiuolaikinio gyvenimo kultūros samprata. Skaitymo motyvacija.	2.4.1. Vertinti literatūrą kaip kultūros dalį, padedančią pažinti save ir pasaulį, formuoti žmogaus vertybių sistemą 2.4.2. Atskleisti egzistencinę, psichologinę, filosofinę kūrinio problematiką, gilintis į šiuolaikinės visuomenės problemas, skaitant ir analizuojant literatūros kūrinius 2.4.3. Pažinti įvairialypį šiuolaikinį kultūrinį gyvenimą 2.4.4. Atskleisti literatūros ir kitų menų ryšį 2.4.5. Formuoti ir stiprinti skaitymo motyvaciją	Paaiškinta literatūros kūrinių vertybių sistema. Paaiškinta egzistencinė, psichologinė, filosofinė kūrinio problematika, šiuolaikinės visuomenės problemos. Pademonstruotas kultūrinis išprusimas, vertinant literatūros kūrinius.
3. Ugdymo proceso valdymas	3.1. Planuoti ugdymo procesą	Ugdymo procesą reglamentuojantys dokumentai ir jų taikymas. Dalyko mokymo programos ir Išsilavinimo standartai. Ugdymo proceso tyrimo metodai. Ugdymo turinio planavimas ir modeliavimas. Vadovėlių ir kitų formaliųjų ugdymo šaltinių analizė ir taikymas. Anatominių, fiziologinių ir psichinių mokinių raidos ypatumų nagrinėjimas ir taikymas. Susipažinimas su šiuolaikine pedagogine psichologija.	3.1.1. Analizuoti ugdymą reglamentuojančius dokumentus	Išanalizuoti Lietuvos Respublikos švietimo dokumentai ir parengti išplėstiniai teminiai planai, adaptuotos ir modifikuotos mokymo programos, pamokų modeliai. Išanalizuoti vadovėliai. Vesta pamoka. Naudoti tradiciniai ir aktyvieji mokymo metodai, atsižvelgus į ugdymo situaciją ir mokinių poreikius.
			3.1.2. Organizuoti lietuvių kalbos ir literatūros pamokų procesą, taikant tradicinius ir aktyviuosius mokymo/si metodus
			3.1.3. Formuluoti ugdymo tikslus, uždavinius, numatyti ir apibrėžti etapus
			3.1.4. Nagrinėti anatominius, fiziologinius ir psichinius mokinių raidos ypatumus ir taikyti šias žinias ugdymo procese
			3.1.5. Žinoti svarbiausius asmenybės gyvenimo laikotarpius, mokinių akceleracijos problemas
			3.1.6. Išmanyti šiuolaikinės pedagoginės psichologijos pagrindus
	3.2. Kurti saugią ir palankią ugdytiniams aplinką	Ugdymo aplinkos kūrimas. Veikla mokyklos bendruomenėje. Pedagoginės sąveikos principai. Vaiko poreikiai, jų tenkinimo, poveikio būdai ir galimybės. Išteklių naudojimas palankioms ugdymo sąlygoms kurti.	3.2.1. Kurti ugdymo/si aplinką, užtikrinančią mokinių sveikatą ir saugumą	Per pedagogines praktikas sukurta mokinių sveikatą ir saugumą užtikrinanti mokyklos ir klasės aplinka. Per vestas pamokas organizuota įvairių poreikių mokinių veikla, užtikrintas tinkamas mokytojo ir mokinių bendravimas ir bendradarbiavimas. Per pedagogines praktikas organizuojant ugdymo procesą sudarytos sąlygos mokinių saviraiškai ir kūrybiškumui plėtotis. Sukurti ir per pedagoginę praktiką pademonstruoti visų mokyklos bendruomenės narių bendravimo modeliai.
			3.2.2. Sudaryti sąlygas įvairių poreikių mokinių kūrybinei veiklai skatinti
			3.2.3. Skatinti mokinius bendrauti ir bendradarbiauti
			3.2.4. Plėtoti mokinių saviraišką ir kūrybiškumą
			3.2.5. Užmegzti ir palaikyti nuolatinius ir glaudžius ryšius su mokinių tėvais ir kitais bendruomenės nariais
	3.3. Taikyti ugdymo/si technologijas	Metodai: anketavimas, stebėjimas, interviu, testavimas, diskusija, pokalbis, garso ir vaizdo įrašai, žemėlapių (žodžių ir sąvokų) sudarymas, klausimynai, situacijos analizė, vaidmeniniai žaidimai, aktyvieji ir tradiciniai mokymo metodai, individualizavimas ir diferencijavimas. Duomenų apžvalga. Tyrimo būdai: studijavimas, stebėjimas, klausymas, klausinėjimas. Mokymasis iš kitų tyrimų. Tyrimų rezultatų apibendrinimas ir išvadų formavimas. Informacinių komunikacinių technologijų (IKT) taikymas. Susipažinimas su įvairiomis ugdymo teorijomis. Strategijų vertinimas, tikslų ir gairių numatymas, ilgalaikių ir trumpalaikių planų sudarymas. Savų strategijų kūrimas. Strategijų tarpusavio ryšiai.	3.3.1. Taikyti įvairią mokymo/si metodiką ir nustatyti jos įtaką mokinių mokymui/si	Sudarant išplėstinius pamokų planus pritaikyti ir suderinti įvairūs mokymo/si metodai ir būdai, nustatyta jų įtaka mokinių saviraiškai ir mokymui/si. Įvertinti mokymo/si veiksniai. Organizuojant ugdymo procesą pritaikytos įvairios strategijos. Sukurtas pamokos planas. Organizuojant pamokas panaudotos informacinės komunikacinės technologijos. Parengti ilgalaikiai ir trumpalaikiai planai.
			3.3.2. Vertinti mokymo/si veiksnius
			3.3.3. Žinoti įvairias ugdymo strategijas: dalykines, tarpdalykines, orientuotas į vadybą
			3.3.4. Taikyti informacines komunikacines technologijas pamokose
			3.3.5. Sudaryti ir tikslinti ugdymo planus
			3.3.6. Tirti įvairias ugdymo strategijas, kurti savas
	3.4. Kurti ir įgyvendinti integruotų specialiųjų poreikių mokinių ugdymo/si programas	Integruotų ir individualizuotų mokymo programų parengimas. Specialiųjų ugdymo formų parinkimas. Ugdymo metodų, programos, turinio ir tinkamų mokymo priemonių taikymas. Bendradarbiavimas su specialiųjų poreikių vaiko tėvais (ar vaiko globėjais), jų konsultavimas ir informavimas apie vaiko ugdymo/si pažangą, sunkumus ir problemas.	3.4.1. Rengti integruotas ir individualizuotas mokymo programas	Išanalizuoti vaikų vystymosi sutrikimai, sukurtos mokymo/si programos ir specialiosios ugdymo formos. Parengtos integruoto ir individualizuoto mokymo programos. Sukurti bendradarbiavimo modeliai.
			3.4.2. Parinkti ir taikyti specialiąsias ugdymo formas
			3.4.3. Taikyti ugdymo metodus, atsižvelgiant į ugdymo turinį ir priemones
			3.4.4. Bendradarbiauti su tėvais
	3.5. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais	Žmogaus, kaip unikalaus fizinio ir psichinio individo, vertinimas. Pedagoginių tyrimų specifika. Ugdytinių mokslinio, pedagoginio, psichologinio pažinimo metodika. Mokytojo, kaip asmenybės, formavimas/i s. Bendradarbiavimas su mokinių tėvais, globėjais, rūpintojais. Demokratiškų santykių klasėje ir mokykloje kūrimas. Bendrųjų žmogiškųjų vertybių ir kultūros perėmimas.	3.5.1. Vertinti žmogų kaip unikalų fizinį ir psichinį individą	Per praktiką organizuotas pedagogini s-psichologinis tyrimas, kurį aprašant pademonstruota ugdytinių pažinimo metodika. Išanalizuotas ir praktikos ataskaitoje aprašytas ugdymo procesas. Per praktiką bendrauta ir bendradarbiauta su tėvais, sukurti demokratiški santykiai mokykloje ir klasėje. Per praktikas ugdyta moksleivių socialinė, dorovinė ir intelektualioji savimonė. Suorganizuoti švietėjiški renginiai, suformuotos tikslingos moksleivių kultūrinės, dorovinės, vertybinės nuostatos.
			3.5.2. Suprasti šeimos ir mokyklos sąveikos svarbą, bendradarbiauti su tėvais kaip lygiaverčiais ugdymo partneriais
			3.5.3. Kurti klasėje ir mokykloje demokratiškus, savitarpio pagalba grindžiamus santykius
			3.5.4. Formuoti teisingas moksleivių nuostatas žmogiškosioms vertybėms ir kultūrai perimti
	3.6. Analizuoti ir vertinti mokinių pasiekimus	Pasiekimų vertinimo tipai, būdai, metodai, jų taikymo kriterijai atsižvelgiant į IS ir BP reikalavimus. Mokymo/si tikslai ir uždaviniai. Kiekvieno mokinio galimybės tobulėti užtikrinimas. Mokinių galimybės įsivertinti skatinimas. Grįžtamasis ryšys. Pasiekimų vertinimo kriterijų parinkimo metodika ir pasiekimų vertinimo planavimas. Vertinimo kriterijų kaitos veiksniai. Vertinimo sistemos tikslai ir duomenų šaltiniai. Mokinių pasiekimų vertinimo informacijos apibendrinimas. Mokinių, jų tėvų, kitų mokytojų, mokyklos vadovų informavimas apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas.	3.6.1. Analizuoti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimų tipus, būdus, metodus, jų taikymo ir fiksavimo kriterijus atsižvelgiant į IS ir BP reikalavimus	Įvertinti ir organizuojant ugdymo procesą pritaikyti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimų tipai, būdai, metodai, jų taikymo ir fiksavimo kriterijai atsižvelgiantį IS ir BP reikalavimus. Numatyti mokymo/si tikslai ir uždaviniai. Per pamokas užtikrintos kiekvieno mokinio tobulėjimo galimybės. Garantuotas nuolatinis grįžtamasis ryšys organizuojant ugdymo procesą. Parinkta vertinimo kriterijų metodika, suplanuoti pasiekimų vertinimo etapai. Atsižvelgiant į vertinimo kriterijų kaitos veiksnius, apibrėžti vertinimo sistemos tikslai. Apibendrinti ir IT priemonėmis užfiksuoti mokinių pasiekimai. Parengta ir pritaikyta operatyvi informavimo apie mokinių mokymąsi ir pasiekimų spragas sistema.
			3.6.2. Numatyti mokymo/si tikslus ir uždavinius
			3.6.3. Užtikrinti kiekvienam mokiniui galimybę tobulėti
			3.6.4. Analizuoti grįžtamąjį ryšį
			3.6.5. Parinkti vertinimo kriterijų metodiką, planuoti pasiekimų vertinimo etapus
			3.6.6. Apibrėžti vertinimo sistemos tikslus atsižvelgus į vertinimo kriterijų kaitos veiksnius
			3.6.7. Apibendrinti mokinių pasiekimus
			3.6.8. Informuoti mokinius, jų tėvus, kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi
4. Asmeninis profesinis tobulėjimas	4.1. Refleksyviai vertinti profesinę veiklą	Švietimo naujovių analizavimas ir vertinimas. Gerosios patirties skleidimas. Grįžtamojo ryšio tyrimas. Savianalizės metodai. Mokytojo kaip asmenybės formavimas/is. Karjeros planavimas. Profesinės veiklos tobulinimas: naujausių informacijos ir komunikacijos priemonių įvaldymas, užsienio kalbos vaitojimo įgūdžių gilinimas, darbas su techninėmis ir vaizdo priemonėmis.	4.1.1. Nagrinėti švietimo naujoves	Išnagrinėtos ir įvertintos švietimo naujovės. Ištirti ir praktikos ataskaitose pritaikyti savianalizės metodai, pagrįsti refleksija. Įvertintas mokymo proceso veiksmingumas praktikos ataskaitose. Įvertinti tobulinimosi metmenys. Suformuotos nuostatos nuolat tobulinti profesinius ir asmeninius gebėjimus. Organizuojant pamokas naudotos informacinės komunikacinės technologijos, techninės ir vaizdinės priemonės.
			4.1.2. Įsivertinti veiklą
			4.1.3. Vertinti tobulėjimo trukdžius ir galimybes
			4.1.4. Ugdytis poreikį mokytis visą gyvenimą
			4.1.5. Projektuoti nenutrūkstamą profesinį ir asmeninį tobulėjimą
			4.1.6. Tobulinti informacinės komunikacinės kultūros pagrindus
			4.1.7. Komunikuoti nors viena Vakarų Europos kalba
			4.1.8. Naudoti technines ir vaizdines priemones
	4.2. Kūrybiškai reaguoti į pasaulio pokyčius	Poreikio mokytis visą gyvenimą ugdymas/is. Dalyvavimas mokslinėje kūrybinėje veikloje. Savito pedagoginio stiliaus kūrimas. Kultūrų įvairovės poveikio vertinimas.	4.2.1. Formuoti poreikį mokytis visą gyvenimą	Per pedagoginę praktiką sukurtas ir pademonstruotas savitas pedagoginis stilius. Įvairių pedagoginių situacijų metu įvertintas kultūrų įvairovės poveikis ugdymui/si.
			4.2.2. Dalyvauti mokslinėje kūrybinėje veikloje
			4.2.2. Kurti savitą pedagoginės veiklos stilių
			4.2.3. Pozityviai vertinti kultūrų įvairovę

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

PAGRINDINĖS MOKYKLOS MUZIKOS MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S514603.

3. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Pagrindinės mokyklos muzikos mokytojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą pagrindinės mokyklos muzikos mokytojo studijų programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: muzikinių gebėjimų ugdymas/is; muzikinio ugdymo proceso valdymas; bendravimas ir bendradarbiavimas su ugdymo/si proceso dalyviais; muzikos mokytojo profesinės kompetencijos tobulinimas.

5.3. Pagrindinės mokyklos muzikos mokytojas dirba pagrindinėje bendrojo lavinimo mokykloje muzikos mokytoju.

5.4. Pagrindinės mokyklos muzikos mokytojas organizuoja ir vertina muzikinės veiklos ir savo pedagoginio meistriškumo pokyčius, bendrauja ir bendradarbiauja su ugdymo proceso dalyviais. Tikslingai taiko naujas muzikinio ugdymo, informacinių technologijų metodikas, praturtindamas muzikinio ugdymo turinį šiuolaikinės muzikinės kultūros ir ugdymo sąveika. Muzikos mokytojas analizuoja mokyklos muzikinio, kultūrinio gyvenimo aplinką, nuolat tobulina profesines žinias ir veiklos stilių, vadovaudamasis asmens identiteto, nešališkumo ir atsakingumo vertybėmis, vertina mokinių pasiekimus ir pažangą, dalyvauja visuomenės kultūriniame gyvenime.

5.5. Sėkmingą pagrindinės mokyklos muzikos mokytojo darbą lemia šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, muzikalumas.

6. Pagrindinės mokyklos muzikos mokytojo tikslas – ugdyti mokinių bendrąją muzikinę

kultūrą.

7. Pagrindinės mokyklos muzikos mokytojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Pagrindinės mokyklos muzikos mokytojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam pagrindinės mokyklos muzikos mokytojo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. kūrybiškumas;

9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.5. komandinis darbas;

9.6. taktiškumas;

9.7. tolerantiškumas;

9.8. matematinis raštingumas;

9.9. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Pagrindinės mokyklos muzikos mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Pagrindinės mokyklos muzikos mokytojo rengimo standarto

1 priedas

PAGRINDINĖS MOKYKLOS MUZIKOS MOKYTOJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Muzikinių gebėjimų ugdymas/is	1.1. Lavinti praktinius muzikavimo įgūdžius 1.2. Taikyti asmeninius kūrybinius muzikavimo ir muzikinės kultūros įgūdžius 1.3. Ugdyti vertybines muzikos suvokimo nuostatas
2. Muzikinio ugdymo proceso valdymas	2.1. Planuoti muzikinio ugdymo/si turinį 2.2. Organizuoti muzikinio ugdymo/si veiklą 2.3. Vertinti muzikinio ugdymo/si pasiekimus
3. Bendravimas ir bendradarbiavimas su ugdymo/si proceso dalyviais	3.1. Bendradarbiauti su mokyklos bendruomene ugdymo/si proceso metu 3.2. Kūrybiškai bendradarbiauti su ugdytiniais muzikinėje veikloje 3.3. Ugdyti tautinės kultūros ir tarpkultūrinę kompetencijas
4. Muzikos mokytojo profesinės kompetencijos tobulinimas	4.1. Reflektuoti ir plėtoti asmeninę muzikinę kompetenciją 4.2. Skleisti pedagoginę patirtį 4.3. Lavinti asmeninius muzikinius ir kūrybinius gebėjimus

_________________

Pagrindinės mokyklos muzikos mokytojo rengimo standarto

2 priedas

PAGRINDINĖS MOKYKLOS MUZIKOS MOKYTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Muzikinių gebėjimų ugdymas/is	1.1. Lavinti praktinius muzikavimo įgūdžius	Dainavimas: balso lavinimas, dainavimas iš klausos ir iš natų. Muzikos klausymas. Grojimas. Ritmika: ritmizavimas, muzikinis judesys. Muzikos kalba. Mokinių amžiaus tarpsnių muzikinio ugdymo pedagoginiai -psichologiniai pagrindai. Muzikinė saviraiška. Kūrybinių muzikinių interesų aktyvinimas. Muzikinio ugdymo diferencijavimas.	1.1.1. Analizuoti mokinių muzikinius interesus, poreikius 1.1.2. Diferencijuoti muzikinę veiklą pagal ugdytinių gebėjimus ir poreikius 1.1.3. Taikyti tinkamiausias muzikinės saviraiškos formas 1.1.4. Kurti palankią kūrybai ir asmenybės saviraiškai aplinką 1.1.5. Išmanyti ugdytinių amžiaus tarpsnių ir muzikinio ugdymo pedagoginius, psichologinius pagrindus 1.1.6. Lavinti ugdytinių meninius, kultūrinius, estetinius gebėjimus	Pravesta dainavimo, muzikos klausymo, ritmikos, grojimo, solfedžiavimo, improvizavimo, muzikos teorijos ir kita muzikinė veikla pagal muzikinio ugdymo didaktinius reikalavimus. Pasirinktos ir apibūdintos muzikinio ugdymo veiklos metodikos. Išanalizuotos saviraiškos formos ir metodika.
	1.2. Taikyti asmeninius kūrybinius muzikavimo ir muzikinės kultūros įgūdžius	Dainavimas, dirigavimas, grojimas keliais muzikos instrumentais, kūrinių aranžavimas, transponavimas, instrumentavimas,	1.2.1. Skaityti ir užrašyti muziką įvairiais būdais 1.2.2. Taikyti garso išgavimo muzikos instrumentais ir balsu principus meninėje veikloje 1.2.3. Taikyti muzikinio judesio raišką muzikinės veiklos procese	Pademonstruoti asmeniniai muzikavimo įgūdžiai (vokaliniai, instrumentiniai, dirigavimo). Sukurtoje situacijoje pademonstruoti
		harmonizavimas, improvizavimas. Muzikinės kalbos. Istorijos, kultūros sampratos.	1.2.4. Integruoti oratorinio meno ir sceninės kultūros įgūdžius	techniniai, pedagoginiai -psichologiniai, meniniai atlikėjo gebėjimai.
	1.3. Ugdyti vertybines muzikos suvokimo nuostatas	Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. Lietuvos švietimo koncepcija. Muzikinio ugdymo tikslas ir uždaviniai. Mokyklos muzikinės tradicijos.	1.3.1. Parinkti pagrindinius muzikinės veiklos tikslus ir uždavinius 1.3.2. Vertinti mokyklos muzikinio gyvenimo tradicijas 1.3.3. Ugdyti pilietiškumą, remiantis tarptautinės kultūros samprata 1.3.4. Ugdyti muzikos meno vertybinę orientaciją	Išskirti muzikinio ugdymo pagrindinėje mokykloje prioritetai. Išanalizuoti muzikinės veiklos tikslai ir uždaviniai, muzikinio ugdymo vertybiniai aspektai.
2. Muzikinio ugdymo proceso valdymas	2.1. Planuoti muzikinio ugdymo/si turinį	Bendrosios programos. Muzikinio ugdymo/si perspektyviniai, teminiai, pamokų planai. Tikslo ir uždavinių nustatymas, metodų ir vaizdinių priemonių pasirinkimas. Muzikinės veiklos formos, atitinkančios mokinių muzikinius poreikius. Lietuvos ir užsienio šalių muzikinio ugdymo šiuolaikinės koncepcijos, inovacijos, jų vertinimas.	2.1.1. Analizuoti bendrąsias programas 2.1.2. Parengti perspektyvinius, teminius ir pamokų planus 2.1.3. Parinkti muzikinio ugdymo turinį pagal ugdymo tikslus, uždavinius, mokinių patirtį ir muzikinius gebėjimus 2.1.4. Įvertinti Lietuvos ir užsienio šalių tradicines ir naujausias muzikinio ugdymo koncepcijas 2.1.5. Parinkti muzikinio ugdymo metodikų elementus muzikinei veiklai	Parengti perspektyviniai, teminiai ir pamokų planai. Suplanuota muzikinė veikla. Pasirinktos tinkamos metodinės, vaizdinės priemonės. Apibūdintos Lietuvos ir užsienio šalių muzikinio ugdymo koncepcijos.
	2.2. Organizuoti muzikinio ugdymo/si veiklą	Bendrosios programos. Muzikiniam ugdymui reikalinga materialinė bazė ir vaizdinės priemonės. Planingas ir kūrybiškas muzikos pamokų organizavimas, kitų muzikinio ugdymo formų modeliavimas.	2.2.1. Organizuoti ugdytinių individualų ir kolektyvinį muzikavimą 2.2.2. Kurti saugią, muzikinio ugdymo/si aplinką	Pamokose panaudotos tradicinės ir naujausios muzikinio ugdymo metodikos, informacinės, komunikacinės technologijos. Atlikta probleminių situacijų analizė.
			2.2.3. Taikyti tradicines ir naujausias muzikinio ugdymo metodikas
			2.2.4. Taikyti informacines, komunikacines technologijas
	2.3. Vertinti muzikinio ugdymo/si pasiekimus	Rezultatų vertinimo būdai. Ugdytinių pasiekimų vertinimo sistemos modelis, pažangos rezultatų analizė.	2.3.1. Parinkti muzikinio ugdymo rezultatų vertinimo būdus, palaikančius mokinių savivertę ir savigarbą	Išanalizuotos, įvertintos pravestos muzikos pamokos, muzikiniai renginiai. Pateiktas vertinimo sistemos modelis. Atlikta vertinimo privalumų ir trūkumų analizė. Apibrėžti ir paaiškinti vertinimo kriterijai. Išanalizuota ugdytinių pažanga ir pasiekimai.
			2.3.2. Taikyti kiekybinius ir kokybinius vertinimo būdus, padedančius užtikrinti muzikinio ugdymo pažangą
			2.3.3. Tirti muzikinio ugdymo/si proceso privalumus ir trūkumus
			2.3.4. Vertinti muzikinio ugdymo/si turinį, veiklos formas, koncepcijas
3. Bendravimas ir bendradarbiavimas su ugdymo/si proceso dalyviais	3.1. Bendradarbiauti su mokyklos bendruomene ugdymo/si proceso metu	Ryšiai su ugdymo/si proceso dalyviais. Mokyklos muzikinių tradicijų puoselėjimas. Pedagoginės patirties skleidimas, ugdymo pasiekimų vertinimas.	3.1.1. Realizuoti kolektyvinės veiklos principus praktiniame darbe	Išanalizuoti ir apibūdinti bendros veiklos rezultatai, komandinio darbo pasiekimai. Nustatytos ir paaiškintos integruotos ugdomosios veiklos kryptys.
			3.1.2. Integruoti muzikinį ugdymą į mokyklos gyvenimą
			3.1.3. Analizuoti pedagoginės patirties sklaidos būdus ir rezultatus
	3.2. Kūrybiškai bendradarbiauti su ugdytiniais muzikinėje	Bendravimo ir bendradarbiavimo kultūros kūrimas.	3.2.1. Taikyti teorines pedagogikos, psichologijos žinias praktiniame ugdymo/si procese	Parengtas mokytojo veiklos planas.
	ugdytiniais muzikinėje veikloje	Ugdymo/si psichologiniai pagrindai. Probleminių situacijų sprendimo būdai ir valdymas.	3.2.2. Vertinti bendradarbiavimo su ugdytiniais pasiekimus 3.2.3. Spręsti ugdymo/si problemas	Atlikta probleminių situacijų analizė, pasiūlyti sprendimo būdai.
	3.3. Ugdyti/s tautinės kultūros ir tarpkultūrinę kompetencijas	Muzikinio ugdymo/si programos, vadovėliai, metodinė medžiaga tautinės ir pasaulio muzikinės kultūros temomis	3.3.1. Vertinti tautinės muzikinės kultūros vietą muzikinio ugdymo procese 3.3.2. Ugdyti mokinių sampratą apie kitų tautų muzikinę kultūrą 3.3.3. Integruoti pasaulio tautų kultūros žinias į muzikinio ugdymo procesą	Išanalizuotos ir apibūdintos programos, vadovėliai, metodinė medžiaga tautinės ir pasaulio muzikinės kultūros temomis. Parinkti ir apibūdinti vertingi pasaulio muzikos kūriniai.
4. Muzikos mokytojo profesinės kompetencijos tobulinimas	4.1. Reflektuoti ir plėtoti asmeninę muzikinę kompetenciją	Lietuvos Respublikos švietimą reglamentuojančių dokumentų inovacijos. Profesinės etikos normos. Humanistinio ugdymo vertybinė orientacija.	4.1.1. Analizuoti aktualiausius LR švietimą reglamentuojančius dokumentus 4.1.2. Taikyti švietimo ir kultūros plėtros elementus realizuojant asmenybės ir visuomenės atsinaujinimo poreikius 4.1.3. Naudoti papildomo muzikinio ugdymo plėtrą kaip efektyviausią prevencijos priemonę	Atlikta pagrindinių LR švietimą reglamentuojančių dokumentų analizė. Išanalizuotos ir paaiškintos profesinės etikos normos.
	4.2. Skleisti pedagoginę patirtį	Kvalifikacijos tobulinimo/si renginiai. Tarpdalykinė integracija. Mokytojo profesinės veiklos savianalizė. Naujos muzikinio ugdymo technologijos. Muzikos mokytojo veiklos savianalizė.	4.2.1. Žinoti profesinės kompetencijos tobulinimo/si galimybes 4.2.2. Tobulinti šiuolaikiniam pedagogui būtinas savybes 4.2.3. Taikyti dalykų integracijos principus 4.2.4. Vertinti pedagoginės praktikos privalumus ir trūkumus, numatant profesinio tobulėjimo perspektyvą	Muzikos pamokoje integruoti ir apibūdinti meniniai, bendrieji dalykai, šiuolaikinės informacinės technologijos
	4.3. Lavinti asmeninius muzikinius ir kūrybinius gebėjimus	Naujos muzikinės literatūros, muzikos kūrinių natų fondų, vaizdo ir garso įrašų kaupimas. Atlikėjo gebėjimų ugdymas.	4.3.1. Parinkti reikalingą naują muzikinę literatūrą, vaizdo, garso įrašus	Atliekant užduotį panaudota naujausia literatūra, vaizdo, garso įrašai. Pademonstruoti praktiniai muzikavimo įgūdžiai.
			4.3.2. Tobulinti dainavimo, grojimo, dirigavimo įgūdžius
			4.3.3. Integruoti naujausias muzikos kalbos bei istorijos žinias, lavinant asmeninius muzikinius gebėjimus

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

PAGRINDINĖS MOKYKLOS PRANCŪZŲ KALBOS MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S514506.

3. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojo rengimo standartas (toliau -Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojo studijų programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: prancūzų kalbos mokymas; ugdymo/si proceso valdymas; profesinės kompetencijos tobulinimas; bendravimas, bendradarbiavimas ir veikla mokyklos bendruomenėje.

5.3. Pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojas dirba bendrojo lavinimo pagrindinėje mokykloje.

5.4. Pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojas įgyvendina prancūzų kalbos ugdymo procesą, ugdo mokinių prancūzų kalbos komunikacinius gebėjimus, bendradarbiauja su visais ugdymo proceso dalyviais, tobulina savo profesinę kompetenciją, kuria tinkamą mokymosi aplinką, pasirenka ar pasigamina mokymo priemones, pritaiko ugdymo turinį, mokymosi aplinką specialiųjų poreikių mokiniams, pasirenka tinkamus mokymo metodus ir specialiąsias mokymo priemones atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius.

5.5. Sėkmingą pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojo darbą lems šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, taisyklinga tartis.

6. Pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojo tikslas – ugdyti mokinio komunikacinius gebėjimus prancūzų kalba.

7. Pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojo darbui yra svarbūs šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. kūrybiškumas;

9.4. sprendimų priėmimas;

9.5. komandinis darbas;

9.6. tolerantiškumas;

9.7. matematinis raštingumas;

9.8. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojo rengimo standarto

1 priedas

PAGRINDINĖS MOKYKLOS PRANCŪZŲ KALBOS MOKYTOJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Prancūzų kalbos mokymas	1.1. Valdyti prancūzų kalbą kaip sistemą 1.2. Vertinti socialinį, kultūrinį ir ekonominį Prancūzijos ir kitų frankofoniškų šalių gyvenimą 1.3. Taisyklingai vartoti prancūzų ir gimtąją kalbas, puoselėti gimtosios kalbos kultūrą
2. Ugdymo/si proceso valdymas	2.1. Kurti ugdymo/si aplinką 2.2. Projektuoti ugdymo/si procesą 2.3. Vertinti mokinių pasiekimus
3. Bendravimas, bendradarbiavimas ir veikla mokyklos bendruomenėje	3.1. Kurti klasėje ir mokykloje demokratiškus santykius 3.2. Bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais
4. Profesinės kompetencijos tobulinimas	4.1. Projektuoti karjerą 4.2. Reflektuoti savo profesinę veiklą 4.3. Skleisti gerąją pedagoginę patirtį

_________________

Pagrindinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojo rengimo standarto

2 priedas

PAGRINDINĖS MOKYKLOS PRANCŪZŲ KALBOS MOKYTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Prancūzų kalbos mokymas	1.1. Valdyti prancūzų kalbą kaip sistemą	Taisyklingas prancūzų kalbos vartojimas. Kompensacinių strategijų taikymas.	1.1.1. Taisyklingai vartoti prancūzų kalbą 1.1.2. Naudoti įvairias informacines komunikacines technologijas 1.1.3. Tikslingai taikyti kompensacines strategijas 1.1.4. Ugdyti poreikį nuolat tobulinti savo kalbą	Pateiktoje užduotyje taisyklingai pavartota prancūzų kalba. Pateiktoje užduotyje pastebėtos ir ištaisytos klaidos. Vestoje pamokoje tinkamai panaudotos informacinės komunikacinės technologijos.
	1.2. Vertinti socialinį, kultūrinį ir ekonominį Prancūzijos ir kitų frankofoniškų šalių gyvenimą	Prancūzijos ir kitų frankofoniškų šalių socialinio, kultūrinio ir ekonominio gyvenimo būdingiausi bruožai ir aktualijos	1.2.1. Analizuoti Prancūzijos ir frankofoniškų šalių socialinį, kultūrinį ir ekonominį gyvenimą 1.2.2. Lyginti Lietuvos ir Prancūzijos bei kitų frankofoniškų šalių socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą	Papasakota apie Prancūzijos ir frankofoniškų šalių socialinį, kultūrinį ir ekonominį gyvenimą
	1.3. Taisyklingai vartoti prancūzų ir gimtąją	Taisyklingas gimtosios kalbos vartojimas.	1.3.1. Taisyklingai vartoti gimtąją kalbą	Taisyklingai pavartota gimtoji
	prancūzų ir gimtąją kalbas, puoselėti gimtosios kalbos kultūrą	Taisyklingas informacijos perteikimas iš prancūzų į gimtąją kalbą.	1.3.2. Taisyklingai perteikti gimtąja kalba iš prancūzų kalbos išverstą tekstą	pavartota gimtoji kalba
2. Ugdymo/si proceso valdymas	2.1. Kurti ugdymo/si aplinką	Materialieji ištekliai: techninės priemonės (informacinės komunikacinės technologijos, audio-video aparatūra); vaizdinės priemonės (plakatai, lentelės, schemos, žemėlapiai, stendai); vaizdo-garso įrašai, kompiuterinės programos; vadovėliai, kita dalomoji medžiaga	2.1.1. Parinkti mokymo/si medžiagą	Parinkta mokymo/si medžiaga pagal mokinių amžių ir specialius poreikius. Parinktos tinkamos techninės, vaizdinės priemonės. Panaudotos informacinės-komunikacinės technologijos.
			2.1.2. Parinkti tinkamas technines, vaizdines priemones
			2.1.3. Naudoti informacines-komunikacines technologijas
	2.2. Projektuoti ugdymo/si procesą	Bendrosios programos. Bendrieji Europos kalbų metmenys. Pamokų planai. Ugdymo/si strategijos ir metodai. Darbo formos. Mokytojo veiklos planai. Mokymo turinio planavimas.	2.2.1. Taikyti Bendrosiose programose užsienio kalbų mokymo/si programoms keliamų tikslų ir nuostatų	Parinkti metodai, strategijos ir darbo formos. Parengtas pamokos planas. Parengtas integruotos pamokos planas. Sukurta individualioji programa.
			2.2.2. Taikyti Europos kalbų metmenų rekomendacijas rengiant (integruotų) pamokų planus
			2.2.3. Parinkti ugdymo/si metodus, strategijas ir darbo formas
			2.2.4. Kurti individualiąsias ugdymo programas
			2.2.5. Planuoti ir koreguoti ugdomąją veiklą
	2.3. Vertinti mokinių pasiekimus	Vertinimo tipai. Vertinimo būdai, formos. Vertinimo kriterijai. Mokinių vertinimo sistemos aprašai. Grįžtamasis ryšys. Savęs vertinimas. Motyvacija, jos skatinimo priemonės ir būdai.	2.3.1. Naudoti įvairius vertinimo tipus ir būdus	Panaudoti vertinimo tipai ir būdai. Nustatyti vertinimo kriterijai. Pakoreguotas vertinimas atsižvelgus į mokinių pažangą ir pasiekimus
			2.3.2. Numatyti vertinimo kriterijus
			2.3.3. Diferencijuoti vertinimą
			2.3.4. Motyvuoti mokinius, pripažįstant jų pažangą
			2.3.5. Stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją, atsižvelgus į jų mokymosi stilių
3. Bendravimas, bendradarbiavimas ir veikla mokyklos bendruomenėje	3.1. Kurti klasėje ir mokykloje demokratiškus santykius	Bendradarbiavimas su kolegomis, su mokiniais kaip su lygiaverčiais ugdymo partneriais, jų tėvais ir su suinteresuotomis institucijomis. Mokymuisi ir komunikacijai palanki aplinka. Bendravimo problemų ir konfliktų sprendimo būdai.	3.1.1. Sudaryti sąlygas geriausioms mokinių savybėms atsiskleisti	Sudarytos sąlygos mokinių gebėjimams atsiskleisti. Aprašyta ar raštu pateikta grįžtamoji informacija bendravimo ir bendradarbiavimo plėtojimo aspektais. Apibūdinti (aprašyti) bendravimo problemų sprendimo būdai.
	3.1. Kurti klasėje ir mokykloje demokratiškus santykius		3.1.2. Spręsti bendravimo problemas ir konfliktus
	3.2. Bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais	Bendradarbiavimas su kolegomis, mokiniais, tėvais/globėjais ir kitomis institucijomis. Veikla metodiniuose būreliuose ir tarybose. Veikla asociacijose. Projektų rengimas. Kultūrinių ir edukacinių renginių organizavimas. Darbo grupės ir/ar komandos veiklos projektai.	3.2.1. Bendradarbiauti su kolegomis, pagalbiniu personalu ir kompetentingomis institucijomis	Suorganizuoti kultūriniai ir edukaciniai renginiai (pvz., frankofonijos, prancūzų kalbos ir
			3.2.2. Organizuoti kultūrinius ir edukacinius renginius
			3.2.3. Veiksmingai dalyvauti grupės ir/ar kolektyvo darbe plėtojant toleranciją skirtingiems požiūriams ir socialinei įvairovei	Europos kalbų diena ar savaitė, prancūzų kalbos konkursas). Suteikta metodinė pagalba kolegoms. Suorganizuoti susitikimai su tėvai s/globėjais. Parengtas projektas. Aptarti bendravimo ir bendradarbiavimo rezultatai.
4. Profesinės kompetencijos tobulinimas	4.1. Projektuoti karjerą	Mokytojo veiklos savianalizė. Mokytojo kompetencijos tobulinimosi planas. Profesinio tobulėjimo perspektyvų numatymas. Profesinės veiklos atnaujinimo direktyvos. Mokytojo veiklos planas. Kompetencijos aplankas. Mokyklos vadovo vertinimas-atsiliepimas. Mokytojo kvalifikacijos tobulinimo planas. Mokytojo asmeninio kompetencijų poreikio tyrimo medžiaga. Kolegų vertinimas-atsiliepimo protokolai. Mokytojo kvalifikacijos tobulinimo/si planas.	4.1.1. Atlikti profesinės veiklos tobulinimo ir asmeninio kompetencijų poreikio tyrimą	Parašyta veiklos savianalizė. Parengtas kvalifikacijos tobulinimosi planas atsižvelgus į savo poreikius. Parengtas mokytojo profesinės veiklos tobulinimo planas. Parengtas pedagogo profesinės kompetencijos aplankas. Pateikti asmeninio kompetencijų poreikių tyrimo duomenys. Parengtas dalyvavimo visuomenės ir švietimo kaitos procese planas.
			4.1.2. Sistemingai tobulinti savo profesinę kvalifikaciją
			4.1.3. Objektyviai vertinti savo profesines galias išlaikant savigarbą
			4.1.4. Projektuoti profesinę karjerą
	4.2. Reflektuoti savo profesinę veiklą	Mokytojo veiklos refleksija (dienoraštis). Mokytojo veiklos savianalizė. Ugdomosios ir metodinės veiklos dokumentų aplankas.	4.2.1. Vertinti savo veiklą	Parengtas ugdomosios ir metodinės veiklos dokumentų aplankas. Ištirti mokinių poreikiai.
			4.2.2. Mokytis iš savo ir kolegų patirties
			4.2.3. Tirti mokinių poreikius
			4.2.4. Tobulinti savo pedagoginę veiklą remiantis mokinių poreikių tyrimu
	4.3. Skleisti gerąją pedagoginę patirtį	Pranešimai. Paskaitos. Seminarai. Metodinės medžiaga.	4.3.1. Rengti metodinę medžiagą naudojantis informacinėmis technologijomis	Sukurta mokomoji medžiaga naudojant informacines komunikacines technologijas. Parengta metodinė medžiaga.
			4.3.2. Naudoti inovacinę patirtį žinių ir įgūdžių atnaujinimui
			4.3.3. Skleisti savo metodinę patirtį

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

PAGRINDINĖS MOKYKLOS RUSŲ (UŽSIENIO) KALBOS MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis -penktasis.

2. Valstybinis kodas – S514505.

3. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos mokytojo rengimo standartas (toliau -Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą pagrindinės mokyklos rusų kalbos mokytojo studijų programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: ugdymo/si proceso valdymas; rusų kalbos gebėjimų ugdymas/is; profesinės veiklos tobulinimas.

5.3. Rusų (užsienio) kalbos mokytojas dirba pagrindinėje mokykloje.

5.4. Rusų (užsienio) kalbos mokytojas veda rusų kalbos pamokas, vertina mokinių poreikius, planuoja veiklą, kuria ugdymo/si aplinką, vertina mokinių pažangą, lavina mokinių gebėjimus, analizuoja ir tobulina savo profesinę veiklą, savarankiškai dirba dinamiškose ir kintančiose aplinkose, kuria prevencinę aplinką, padedančią išvengti konfliktų, ugdo tolerantiškumą.

5.5. Sėkmingą pagrindinės mokyklos rusų kalbos mokytojo darbą lems šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, optimizmas, humaniškumas, taisyklinga tartis.

6. Pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos mokytojo tikslas – planuoti, organizuoti, valdyti ir vertinti rusų (užsienio) kalbos ugdymo/si procesą.

7. Pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos mokytojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos mokytojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos mokytojo darbui reikalingi šie bendrieji asmens gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. kūrybiškumas;

9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.5. kolektyvinis darbas;

9.6. taktiškumas;

9.7. tolerantiškumas;

9.8. matematinis raštingumas;

9.9. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos

mokytojo rengimo standarto

1 priedas

PAGRINDINĖS MOKYKLOS RUSŲ (UŽSIENIO) KALBOS MOKYTOJO RENGIMO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Ugdymo/si proceso valdymas	1.1. Kurti saugią mokinio aplinką 1.2. Tikslingai planuoti ir organizuoti ugdymo/si procesą 1.3. Formuoti savarankiško mokymo/si įgūdžius 1.4. Vertinti mokinių pasiekimus
2. Rusų kalbos gebėjimų ugdymas/is	2.1. Suprasti sakytinę ir rašytinę rusų kalbą 2.2. Komunikuoti taisyklinga rusų kalba 2.3. Ugdyti bendrąją rusų kalbos kultūrą 2.4. Ugdyti sociokultūrinį ir tarpkultūrinį suvokimą
3. Profesinės veiklos tobulinimas	3.1. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo/si proceso dalyviais 3.2. Tobulinti profesinę veiklą 3.3. Naudoti informacines komunikacijos priemones

_________________

Pagrindinės mokyklos rusų (užsienio) kalbos

mokytojo rengimo standarto

2 priedas

PAGRINDINĖS MOKYKLOS RUSŲ (UŽSIENIO) KALBOS MOKYTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Ugdymo/si proceso valdymas	1.1. Kurti saugią mokinio aplinką	Psichologinis mikroklimatas. Materialioji aplinka. Mokymo/si priemonės. Informacinės technologijos. Mokinių stebėjimo aprašai, refleksijos. Nustatytas kalbos mokėjimo lygis. Individualizuota, integruota programa. Nustatytas mokymosi stilius.	1.1.1. Kurti pamokoj e darbingą, palankų psichologinį mikroklimatą 1.1.2. Saugiai ir veiksmingai pritaikyti fizinę erdvę, naudoti informacijos ir komunikacijos technologijas, įrankius ir priemones 1.1.3. Žinoti ugdytinio psichikos raidos ir asmenybės ugdymo/si dėsningumus 1.1.4. Pažinti specialius vaikų poreikius ir išmanyti reabilitacijos ir integracijos galimybes 1.1.5. Nustatyti mokinio mokymosi stilių	Sumodeliuota palanki ugdymo/si aplinka. Nustatyti mokymosi stiliai. Sudaryta individualizuota, integruota mokymo/si programa.
	1.2. Tikslingai planuoti ir organizuoti ugdymo/si procesą	Bendrojo lavinimo programa. Metodinės nuorodos. Pamokos struktūra. Tikslų rūšys. Metodų pasirinkimo kriterijai, metodų grupės, metodų funkcijos. Ugdymo/si formos. Mokymo/si priemonės. Ištekliai. Dalyko tikslai. Pamokos tikslas ir uždaviniai. Pamoka. Mokymo/si medžiaga. Ugdymo/si metodai. Papildomas ugdymas. Mokymosi strategijos. Inovacijų taikymas. Aktyvinimo būdai. Motyvacijos skatinimas. Bendravimo kultūra. Edukacinės technologijos. Darbo kaita ir tobulinimas.	1.2.1. Suprasti bendrosiose programose keliamus rusų kalbos mokymo tikslus, principus, didaktines nuostatas 1.2.2. Parinkti mokymo/si metodus, ugdymo formas, tinkamas mokymo/si tikslams pasiekti 1.2.3. Taikyti šiuolaikines ugdymo(si) technologijas, mokymo/si strategijas, metodus	Suformuluoti ir paaiškinti mokymo/si tikslai bei uždaviniai. Išanalizuoti, palyginti mokymo/si metodai, nusakyti jų pranašumai ir trūkumai. Parengtas pamokos ir teminis planas. Palyginti įvairūs mokymo/si metodai. Sugretintos mokymo/si strategijos. Sudarytas ir išanalizuotas rusų kalbos popamokinės veiklos planas.
			1.2.4. Organizuoti popamokinę veiklą
			1.2.5. Analizuoti grįžtamąjį ryšį
	1.3. Formuoti savarankiško mokymosi įgūdžius	Savarankiško darbo formos (projektai, rašiniai, pranešimai ir kt.). Savarankiško darbo strategijos. Savarankiško darbo etapai (interesų nustatymas, motyvavimas, aktyvinimas, konsultavimas, vertinimas). Darbo individualizavimas, leidžiantis kiekvienam mokiniui išgyventi sėkmę. Kūrybinės užduotys. Testai.	1.3.1. Vertinti pažangą ir motyvuoti mokinį tolesnei veiklai	Sudarytos individualizuotos kūrybinės užduotys, suformuluoti jų vertinimo kriterijai. Išanalizuotos teigiamo ugdytinių vertinimo nuostatos. Aptartos motyvacijos teorijos.
			1.3.2. Ugdyti mokininių gebėjimą įsivertinti ir pasitikėti savimi
			1.3.3. Taikyti įvairias savarankiško darbo formas ir strategijas
			1.3.4. Išmanyti ir analizuoti mokinių skatinimo galimybes
			1.3.5. Puoselėti kūrybinę vaiko potenciją bei ugdyti kūrybinius gebėjimus
	1.4. Vertinti mokinių pasiekimus	Vertinimo strategijos, kriterijai, metodai, turinys (žinios, įgūdžiai, gebėjimai). Atsiskaitymo būdai (pristatymai, kontroliniai darbai, testai, rašiniai, projektai, mokomosios medžiagos vizualizavimas, debatai, refleksija, temos aplankas ir t. t.). Ugdymo/si proceso veiksmingumo vertinimas. Metodai (stebėjimas, pokalbis, testai). Rezultatų analizė, apibendrinimas, išvados.	1.4.1. Numatyti ugdytinių pasiekimų ir pažangos vertinimo strategijas, metodus bei kriterijus	Suformuluoti vertinimo kriterijai. Nusakyti formalaus ir neformalaus (įsi)vertinimo būdai. Palygintos įvairios vertinimo sistemos. Įvertinti ugdytinio pasiekimai, jo pasiekimų pokytis. Atliktas diagnostinis ugdytinių pažangos ir pasiekimų tyrimas.
			1.4.2. Ugdyti mokinių gebėjimą analizuoti pasiekimų raidą, įsivertinti ir pasitikėti savimi
			1.4.3. Ugdyti moksleivių savikontrolę, taikant įvairius (įsi)vertinimo būdus, skatinančius planuoti ir koreguoti savo veiklą
2. Rusų kalbos gebėjimų ugdymas	2.1. Suprasti sakytinę ir rašytinę rusų kalbą	Grožinė literatūra, publicistiniai, moksliniai tekstai, autentiška kalba, laiškai, skelbimai, rašteliai, bendravimo situacijos formulavimas, pokalbio palaikymas, bendravimas kasdienėmis temomis, kalbos stilius); bendravimas raštu (gramatinių konstrukcijų vartojimas, rašymo planavimas ir kt.). Sakytiniai, rašytiniai, pasiekimų vertinimo, diagnostiniai testai. Monologai, rašiniai, projektai, diktantai, interviu, testai, užduotys, savarankiški darbai.	2.1.1. Suvokti kalbą kaip sistemą
			2.1.2.
			2.1.3.
			2.1.4. Naudotis dviejų kalbų bendraisiais, profilio, aiškinamaisiais ir enciklopediniais žodynais bei kita pagalbine medžiaga
			2.2.1. Kurti įvairaus pobūdžio užduotis taisyklinga rusų kalba	vartojimas. Sudaryti ir pademonstruoti tinkamo bendravimo sakytine ir rašytine rusų kalba pavyzdžiai įvairiose socialinės tematikos situacijose. Parengti rašto darbai, pademonstruoti monologiniai pasisakymai. Pademonstruotas gebėjimas taisyti klaidas ir vertinti. Atpažintas ir charakterizuotas kalbos stilius. Pademonstruotas žodžių reikšmės, gramatinių kategorijų, semantinių funkcijų raiškos priemonių vartojimas.
			2.2.2. Žinoti rusų sakytinės bei rašytinės kalbos stiliaus, formos ir struktūros ypatumus
			2.2.3. Analizuoti ir vertinti savo ir kitų komunikacinius gebėjimus ir numatyti jų plėtotės galimybes
	2.3. Ugdyti/s bendrąją rusų kalbos kultūrą	Kalbos etiketas. Kirčiavimas. Sakinio konstrukcija. Semantika.	2.3.1. Taisyklingai bendrauti rusų kalba įvairiose situacijose	Sudaryti tinkamo bendravimo pavyzdžiai. Atpažinti ir charakterizuoti įvairių regionų kalbos ypatumai.
			2.3.2. Atpažinti ir suprasti tarties ir leksikos skirtumus, būdingus įvairiems regionams
			2.3.3. Kryptingai vadovauti oficialiam ir neoficialiam pokalbiui
	2.4. Ugdyti/s sociokultūrinį ir tarpkultūrinį suvokimą	Ugdymo/si turinys (rusų tautos istorija, (rusų tautos istorija, geografija, tradicijos, papročiai, literatūra, politika, ekonomika, menas, mokslas). Ugdymo/si priemonės (dalyko medžiaga, ekskursijos, renginiai, tarpkultūriniai mainai). Būdingiausi Lietuvos ir Rusijos socialinio ir kultūrinio gyvenimo panašumai ir skirtumai bei jų vertinimas.	2.4.1. Pažinti Rusijos kultūrą, tradicijas, socialinį gyvenimą	Apibūdintos Rusijos kultūros tradicijos, kultūros tradicijos, tarpkultūrinė sąveika. Apibūdinti tarpkultūrinio gyvenimo ypatumai. Parengta tarpkultūrinių mainų programa.
			2.4.2. Ugdyti pilietiškumą, puoselėjant socialines ir Lietuvos kultūrines bei bendražmogiškąsias vertybes
			2.4.3. Suvokti tarpkultūrinio bendravimo ypatumus
3. Profesinės veiklos tobulinimas	3.1. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo/si proceso dalyviais	Pedagoginė etika. Kolektyvinis darbas. Projektai. Mikroklimatas. Mokytojai, mokiniai, mokinių tėvai, socialiniai partneriai. Darbo grupės ar kolektyvinės veiklos projektai. Bendravimo stiliai.	3.1.1. Bendrauti su kolegomis, tėvais, kitais ugdymo/si proceso dalyviais, ugdant mokinių gebėjimus ir skleisti gerąją patirtį	Įvertintas įvairių ugdymo/si proceso dalyvių poveikis ugdytiniui. Nusakytas galimas kitų suinteresuotų institucijų poveikis ugdymo/si rezultatams. Parengtas bendradarbiavimo su kitomis institucijomis projektas ar veiklos planas. Aprašyti bendravimo/bendradarbiavimo rezultatai.
			3.1.2. Ugdyti toleranciją skirtingoms pažiūroms
	3.2. Tobulinti profesinę veiklą	Mokymo/si medžiagos kaupimas ir atnaujinimas. Kūrybinė veikla. Inovacijų diegimas. Patirties sklaida. Pedagoginės literatūros studijavimas. Kvalifikacijos tobulinimas. Dalyvavimas seminaruose, konferencijose. Pranešimų rengimas. Straipsniai spaudoje. Savianalizė. Mokytojo kompetencijų refleksijos. Edukaciniai projektai.	3.2.1. Adekvačiai vertinti ir spręsti mokykloje kylančias problemines situacijas	Parengti pranešimai seminarams ar konferencijoms.
			3.2.2. Inicijuoti pedagoginių inovacijų realizavimą	Išanalizuota naujausia dalykinė-metodinė literatūra. Sukauptas metodinės medžiagos aplankas. Atlikta ir paaiškinta savianalizė. Parengti ir pristatyti edukaciniai projektai.
			3.2.3. Analizuoti įvairią mokymo/si medžiagą, aktualizuojant ją
			3.2.4. Išmanyti švietimo sistemos nuostatas ir principus
	3.3. Naudoti informacines komunikacijos priemones	Informacijos paieška internete. Bendravimas internetu. Kompiuterinių programų, skirtų rusų kalbos ugdymui, naudojimas.	3.3.1. Integruoti šiuolaikines informacines technologijas į rusų kalbos pamoką	Atlikta informacijos paieška. Atrinktos ir panaudotos adekvačios duomenų bazės.
	3.3. Naudoti informacines komunikacijos priemones		3.3.2. Rinkti ir kaupti ugdymui aktualią informaciją

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

PAGRINDINĖS MOKYKLOS VOKIEČIŲ KALBOS MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S514504.

3. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojo rengimo standartas (toliau -Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas aukštųjų neuniversitetinių studijų programai rengti.

5.2. Asmuo, sėkmingai baigęs Standarto reglamentuojamą pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojo rengimo programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: vokiečių kalbos ugdymas/is; ugdymo/si proceso valdymas; bendravimas ir bendradarbiavimas; profesinis tobulinimasis.

5.3. Pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojas profesinę veiklą grindžia švietimą reglamentuojančiais dokumentais. Komunikuoja vokiečių kalba. Planuoja ir tobulina ugdymo/si turinį, kūrybiškai taiko ugdymo/si strategijas, tiria ugdytinių poreikius, požiūrius, mokymosi stilius, diferencijuoja ir individualizuoja ugdymo/si procesą, kuria ugdymą/si skatinančią aplinką.

5.4. Pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojas ugdymo/si procese diegia pažangiausias informacines technologijas ir plėtoja komunikaciją. Atlieka ugdymo turinio kokybės vertinimo, profesinės veiklos ir organizacijos tobulinimo tyrimą. Kuria ir koordinuoja ugdymo projektus. Įgyvendina mokymosi visą gyvenimą koncepciją. Puoselėja bei palaiko Europos, Lietuvos ir institucijos kultūros tradicijas. Užtikrina socialinį ir intelektinį asmenybės vystymąsi.

5.5. Sėkmingą pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojo darbą lems tokios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, taisyklinga tartis.

6. Pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojo tikslas – ugdyti mokinio vokiečių kalbos komunikacinę kompetenciją ir bendruosius gebėjimus.

7. Pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojo veiklos sritys, kompetencijos ir kompetencijų ribos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojo rengimo studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. kūrybiškumas;

9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.5. komandinis darbas;

9.6. taktiškumas;

9.7. tolerantiškumas;

9.8. matematinis raštingumas;

9.9. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos

mokytojo rengimo standarto

1 priedas

PAGRINDINĖS MOKYKLOS VOKIEČIŲ KALBOS MOKYTOJO RENGIMO STANDARTO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Vokiečių kalbos ugdymas/is	1.1. Komunikuoti vokiečių kalba 1.2. Valdyti vokiečių kalbą kaip sistemą 1.3. Naudoti informacines komunikacines technologijas ugdant vokiečių kalbą
2. Ugdymo/si proceso valdymas	2.1. Planuoti ugdymo/si turinį 2.2. Organizuoti ugdymą/si 2.3. Kurti ugdymo/si aplinką 2.4. Atlikti tiriamąją veiklą, orientuotą į ugdymo/si turinį 2.5. Vertinti mokinių pasiekimus 2.6. Motyvuoti ir paremti mokinį pripažįstant jo pažangą
3. Bendravimas ir bendradarbiavimas	3.1. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais 3.2. Ugdyti/s tarpkultūrinę ir sociokultūrinę kompetencijas 3.3. Valdyti pokyčius
4. Profesinės kompetencijos tobulinimasis	4.1. Plėtoti ir vystyti profesinę veiklą 4.2. Reflektuoti, mokytis mokyti 4.3. Ugdyti/s vertybines, etines-profesines nuostatas

_________________

Pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos

mokytojo rengimo standarto

2 priedas

PAGRINDINĖS MOKYKLOS VOKIEČIŲ KALBOS MOKYTOJO RENGIMO STANDARTO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibudinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Vokiečių kalbos ugdymas/is	1.1. Komunikuoti vokiečių kalba	Europos Tarybos kalbų politikos dokumentai. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. Lietuvos švietimo koncepcija. Bendrosios užsienio kalbų programos. Kalbinės veiklos rūšys. Kalbinių gebėjimų lygiai. Europos kalbų aplankas.	1.1.1. Ugdyti vokiečių kalbos komunikacinius gebėjimus autentiškose situacijose atsižvelgus į tarpdalykinę integraciją ir naudojantis IKT 1.1.2. Vertinti vokiškai kalbančių šalių geografines, visuomenines, politines ir kultūrines realijas lyginant su gimtąja šalimi 1.1.3. Suprasti kitų mintis ir logiškai, aiškiai ir tiksliai reikšti savąsias sakytine ir rašytine bendrine vokiečių kalba 1.1.4. Ugdyti mąstymo būdą, atitinkantį leksinius, fonetinius ir gramatinius vokiečių kalbos ypatumus 1.1.5. Ugdyti(s) humanistines vertybines nuostatas suvokiant kalbą kaip visuomeninį reiškinį	Parengtos mokymosi priemonės. Įvertinti kalbinės veiklos gebėjimai. Pademonstruota logiška, aiški, tiksli minčių raiška vokiečių kalba.
	1.2. Valdyti vokiečių kalbą kaip sistemą	Europos Tarybos kalbų politikos dokumentai. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. Kalbos sistema (fonetika, ortografija, leksika, gramatika). Kalbos raidos tendencijų suvokimas. Informacinė literatūra. Mokymo/si strategijos. Mokymo/si stiliai. Pamokų planai. Individualūs mokymo planai. Konkrečios užduotys skirtingiems mokinių tipams.	1.2.1. Suvokti vokiečių kalbos turinį kaip kalbinės veiklos (klausymas, skaitymas, kalbėjimas, rašymas) ir kalbos aspektų (fonetika, leksika, gramatika, ortografija) visumą	Išvardyti ir išanalizuoti vokiečių kalbos ugdymą/si reglamentuojantys dokumentai. Parengta vokiečių kalbos ugdymo/si programa ir planas. Suformuluoti vokiečių kalbos ugdymo/si tikslai ir uždaviniai. Parinkti adekvatūs vokiečių kalbos metodai ir darbo formos. Parengta vokiečių kalbos ugdymo/si medžiaga.
			1.2.2. Rengti vokiečių kalbos ugdymo programą bei planus remiantis ugdymą/si reglamentuojančiais dokumentais ir atsižvelgus į kalbos raidos tendencijas
			1.2.3. Formuluoti vokiečių kalbos ugdymo/si tikslus bei uždavinius atsižvelgus į mokinio amžių ir individualias savybes, mokymosi stilius ir strategijas, bendradarbiaujant su kolegomis
			1.2.4. Parinkti vokiečių kalbos mokymo/si metodus ir darbo formas atsižvelgus į ugdymo/si aplinką
			1.2.5. Parinkti ir/ar parengti vokiečių kalbos ugdymo/si medžiagą atsižvelgus į lingvistinius ir didaktinius kriterijus
			1.2.6. Ugdyti kritinį mąstymą akcentuojant mokinio asmeninę patirtį bei taikant probleminio mokymo/si metodus.
	1.3. Naudoti informacines komunikacines technologijas ugdant vokiečių kalbą	Mokomosios kompiuterinės programos. Mokytojo parengtos mokymo/si priemonės naudojant informacines technologijas. Mokymo/si medžiaga virtualioje aplinkoje. Mokinių atliktų užduočių naudojant informacines technologijas medžiaga. Vaizdo ir garso medžiaga. Informacijos šaltiniai. Kompiuterinės programos įsisavinimą įrodantis dokumentas. Virtualūs bei mokytojo parengti testai.	1.3.1. Integruoti šiuolaikines informacines technologijas į vokiečių kalbos ugdymą/si ir plėtoti informacinę kultūrą	Parengtos vokiečių kalbos ugdymo/si priemonės, techninė ir vaizdinė informacija. Parengta mokomoji medžiaga naudojant kompiuterines programas. Atlikta informacijos šaltinių vokiečių kalba paieška ir analizė. Suvesti ir pakomentuoti testų rezultatai.
			1.3.2. Rengti vokiečių kalbos ugdymo/si priemones, techninę ir vaizdinę informaciją naudoj ant kompiuterinę techninę ir programinę įrangą, taikyti ją pagal parengtą metodiką
			1.3.3. Naudoti vokiečių kalbos ugdymo/si kompiuterines programas
			1.3.4. Savarankiškai turtinti žinias apie kalbą naudojantis informacin4mis technologijomis 1.3.5. Ieškoti informacijos ir keistis ja užsienio kalba naudojant informacines technologijas
2. Ugdymo/si proceso valdymas	2.1. Planuoti ugdymo/si turinį	Situacijos analizės medžiaga. Mokyklos veiklos planai. Mokytojo veiklos planas. Pamokų planai. Mokytojo veiklos refleksija. Mokinių atsiliepimai apie mokymo turinį (raštu). Mokymo/si medžiaga.	2.1.1. Taikyti didaktinius ir psichopedagoginius ugdymo/si proceso dėsningumus planuojant ugdymo/si turinį	Išanalizuoti ir išvardyti ugdymą/si reglamentuojantys dokumentai. Numatyti ištekliai ir ugdymo/si medžiaga. Identifikuoti mokinių mokymo/si stiliai ir poreikiai. Suformuluoti ugdymo/si tikslai ir uždaviniai. Parengta integruoto ugdymo programa.
			2.1.2. Rengti ugdymo/si veiklos planą ir pamokų planus remiantis ugdymą/si reglamentuojančiais dokumentais, numatyti išteklius ir mokymo/si medžiagą
			2.1.3. Taikyti ugdymo/si turinį prie mokinių mokymo/si stilių ir poreikių
			2.1.4. Ugdyti integruoto mokymo/si ir bendravimo vokiečių kalba dalykinėse srityse kompetenciją
			2.1.5. Planuoti, prognozuoti ugdymo/si procesą atsižvelgus į situacijos analizės medžiagą
	2.2. Organizuoti ugdymą/si	Europos ir Lietuvos švietimo politiką reglamentuojantys dokumentai. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendrosios programos. Mokyklos ugdymo veiklos planai. Mokymo/si strategijos. Mokymo/si turinio atnaujinimo aprašas. Diferencijavimo ir individualizavimo formų aprašai. Mokytojo veiklos savianalizė. Mokytojo veiklos tyrimo medžiaga. Pamokų planai. Individualūs mokymo planai. Mokytojo refleksijos. Mokinių refleksijos (raštu).	2.2.1. Veiksmingai naudoti laiko išteklius organizuojant ugdymą/si	Išanalizuota ugdymo ir savarankiško ugdymosi dermė. Pritaikytos šiuolaikinės ugdymo/si technologijos ir veiksmingi mokymo/si metodai. Panaudotos tinkamos ugdymo/si priemonės. Pritaikytos ugdymo/si diferencijavimo ir individualizavimo strategijos. Parengtos konkrečios užduotys skirtingiems mokinių tipams.
			2.2.2. Derinti ugdymą ir savarankišką ugdymąsi siekiant numatytų tikslų, atitinkančių mokinių poreikius ir reaguojant į aplinkos veiksnius
			2.2.3. Tikslingai taikyti šiuolaikines ugdymo/si technologijas, mokymo/si metodus ir naudoti tinkamas mokymo/si priemones
			2.2.4. Įtraukti visus mokinius į ugdymo/si procesą taikant aktyvius mokymo/si metodus bei įvairias socialines formas
			2.2.5. Diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą/si atsižvelgus į mokinių amžių ir asmenines savybes, gebėjimus, integruoti mokinius su negalia į ugdymo/si procesą
	2.3. Kurti ugdymo/si aplinką	Mokytojo ilgalaikis ir trumpalaikis veiklos planas. Grupiniai mokinių darbai. Parengtų ir įgyvendintų projektų medžiaga. Mokinių refleksijos. Mokinių tėvų atsiliepimai. Vaizdinė medžiaga (kaip produktas). Mokyklos vadovo įvertinimas-atsiliepimas. Palankus emocinis ir socialinis klimatas. Darbo saugos dokumentai.	2.3.1. Kurti palankią ugdymui/si aplinką, palaikančią mokinio visapusišką vystymą/si	Sukurta palanki ugdymui/si aplinka. Parengtas ir įgyvendintas mokyklos ugdymo/si veiklos planas. Racionaliai panaudoti ištekliai.
			2.3.2. Įtraukti mokyklos bendruomenę, socialinius partnerius į palankios ugdymo/si aplinkos kūrimą
			2.3.3. Racionaliai naudoti esamus ir papildomus išteklius kuriant palankias ugdymui/si sąlygas
	2.4. Atlikti tiriamąją veiklą, orientuotą į ugdymo/si turinį	Tyrimo strategijos, struktūros ir metodų aprašas. Atliktų tyrimų medžiaga. Surinkti tyrimo duomenys. Duomenų analizės ir apibendrinimo medžiaga. Tyrimo ataskaita. Dalyvavimo tiriamojoje veikloje įrodymai.	2.4.1. Pasirinkti adekvačią tyrimo strategiją, struktūrą ir metodus organizuojant tyrimą	Parengtas tyrimo strategijos, struktūros ir metodų aprašas. Parengta profesinės veiklos tyrimo ataskaita. Atliktas mokymo/si poreikių tyrimas ir parengta ataskaita.
			2.4.2. Organizuoti profesinės veiklos tyrimą siekiant nustatyti privalumus ir trūkumus
			2.4.3. Organizuoti mokymo poreikių tyrimą bendradarbiaujant su mokyklos bendruomene bei socialiniais partneriais
			2.4.4. Apdoroti tyrimo rezultatus naudojantis informacinėmis technologijomis ir atlikti tyrimo duomenų analizę
	2.5. Vertinti mokinių pasiekimus	Mokinių vertinimo sistemos aprašas. Vertinimo formų (formalusis, neformalusis, diagnostinis ir kt.) aprašas. Sėkmės kriterijų nustatymo aprašai. Pasitarimų, diskusijų su kolegomis protokolai. Mokytojo veiklos refleksija. Mokinių požiūrio į mokymąsi ir vertinimą tyrimo rezultatų medžiaga. Mokinių pažangos matavimo rezultatai. Grįžtamojo ryšio įrodymus fiksuojanti medžiaga. Tėvų atsiliepimai apie vertinimą. Europos kalbų aplankas.	2.5.1. Įvertinti įvairių vertinimo ir įsivertinimo priemonių privalumus ir trūkumus	Parengta vertinimo sistema ir suderintos vertinimo strategijos. Paaiškinti vertinimo kriterijai. Parengta ugdymo/si sėkmę ir pažangą laiduojanti strategija. Įvardyti mokinių pasiekimus ir pažangą reglamentuojantys dokumentai. Pademonstruota grįžtamąjį ryšį fiksuojanti medžiaga.
			2.5.2. Parengti mokinių pasiekimų vertinimo sistemą remiantis švietimo institucijoje galiojančiais dokumentais
			2.5.3. Derinti kiekybinę ir kokybinę, formalią ir neformalią vertinimo strategijas užtikrinant visapusišką mokinio vystymąsi
			2.5.4. Vertinti mokinių pasiekimus ir pažangą taikant vieningus vertinimo kriterijus
			2.5.5. Nuolat vertinti mokinių pasiekimus ir socialinį vystimąsi
	2.6. Motyvuoti ir paremti mokinį pripažįstant jo pažangą	Mokinių motyvacijos mokytis tyrimų rezultatų medžiaga. Mokinių vertinimo sistemos aprašas. Sėkmės kriterijų nustatymo aprašai. Mokytojo veiklos savianalizė. Mokytojo veiklos tyrimo medžiaga. Mokytojo veiklos planas. Mokytojo veiklos refleksija. Mokinių požiūrio į mokymąsi ir vertinimą tyrimo rezultatų medžiaga. Mokinių pažangos matavimo rezultatai. Mokiniams pateikiamo grįžtamojo ryšio apie įvertinimo rezultatus medžiaga. Europos kalbų aplankas.	2.6.1. Ugdyti mokinių savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi analizuojant savo ir kitų pasiekimus	Numatytos mokinio asmenybės ugdymo/si ir tobulėjimo priemonės ir būdai. Parengtas ir įgyvendintas humanistinės vertybinės orientacijos formavimo/si planas. Pritaikyti mokymo motyvacijos palaikymo ir žadinimo būdai ir priemonės. Parengta ataskaita apie ugdymo/si koregavimą grįžtamojo ryšio pagrindu.
			2.6.2. Kurti ugdymą/si palaikančią sistemą, užtikrinančią socialinės atskirties prevenciją
			2.6.3. Padėti mokiniams atpažinti savo lūkesčius, ugdyti/s pilietiškumą
			2.6.4. Sudominti mokinius mokomuoju dalyku akcentuojant praktinę jo mokėjimo naudą, palaikant mokymosi motyvaciją laiduoti sėkmę
			2.6.5. Koreguoti ugdymą/si remiantis grįžtamojo ryšio medžiaga
3. Bendravimas ir bendradarbiavimas	3.1. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais	Grupiniai mokinių darbai (projektai). Darbo grupės ir/ar komandos veiklos projektai. Projektinės veiklos dokumentai. Mokinių tėvų susirinkimo protokolai. Kartu su kolegomis parengtas mokinių pasiekimų vertinimo sistemos aprašas ir/ar metodika. Mokyklos renginių ataskaitos. Susirašinėjimo raštai. Elektroniniai laiškai. Bendrų projektų su tėvais ar/ir socialiniais partneriais aprašai.	3.1.1. Skatinti aktyvų bendravimą ir bendradarbiavimą ugdymo/si erdvėje	Įvardytos bendravimo ir bendradarbiavimo formos. Parengtas grupinių darbų, projektinės veiklos planas. Įvertintas ir apibūdintas ugdymo/si renginys. Aptarti bendravimo ir bendradarbiavimo rezultatai.
			3.1.2. Bendradarbiauti su kolegomis, pagalbiniu personalu ir kompetentingomis institucijomis
			3.1.3. Veiksmingai dalyvauti grupės ir/ar kolektyvo darbe plėtojant toleranciją skirtingiems požiūriams ir socialinei įvairovei
			3.1.4. Įtraukti mokinių tėvus ar globėjus į bendrų projektų vykdymą
			3.1.5. Inicijuoti bendradarbiavimą siekiant vystyti mokinių gebėjimus ir tobulinti ugdymą/si
	3.2. Ugdyti/s tarpkultūrinę ir sociokultūrinę kompetencijas	Pranešimų multikultūrinėmis temomis medžiaga. Mainų programas patvirtinantys dokumentai. Projektinės veiklos aprašai. Mokymo/si programų kūrimo, tobulinimo, atnaujinimo medžiaga. Dalyvavimas renginiuose, kelionėse, parodose. Informacinė medžiaga (stendai, albumai, vaizdo ir garso medžiaga). Paskaitų, diskusijų, pasisakymų medžiaga. Sociokultūrinė medžiaga.	3.2.1. Ugdyti mokinius vadovaujantis humanistiniais principais, gerbiant kiekvieno mokinio individualumą	Parengtas tarpkultūrinės ir sociokultūrinės kompetencijos ugdymo planas. Parengtas renginio planas multikultūrinėmis temomis. Parengta informacinė medžiaga, atspindinti tarpkultūrinį ir sociakultūrinį ugdymą/si.
			3.2.2. Vykdyti ugdymo projektus plėtojančius sociokultūrinę ir tarpkultūrinę kompetenciją
			3.2.3. Rengti ugdymo/si medžiagą naudojantis informacijos šaltiniais, atspindinčiais tarpkultūrinės kompetencijos internacionalinės kultūros, politinius, ekonominius socialinius aspektus
			3.2.4. Rengti informacinę medžiagą (stendus, albumus, vaizdo ir garso medžiagą), atspindinčią ugdymo/si tarpkultūrinius aspektus
			3.2.5. Integruoti pasaulio istorijos, geografijos, kultūros žinias vertinant ES šalių kultūrų įvairovės poveikį Lietuvai
	3.3. Valdyti pokyčius	Mokyklos strateginis planas. Darbo grupių veiklos planai. Mokyklos veiklos savianalizės ataskaita. Įsakymai, patvirtinantys dalyvavimą darbo grupėse ar programų diegimo procese. Posėdžių protokolai. Susirinkimų protokolai. Mokytojo veiklos planas. Ataskaitos apie moksleivių pasiekimus, pažangą ar socialinį statusą klasėje medžiaga.	3.3.1. Adekvačiai vertinti ir spęsti problemiškas situacijas mokykloje	Išanalizuoti mokyklos kaitą reglamentuojantys dokumentai. Parengtos mokyklos ugdymo/si veiklos ataskaitos. Parengtas pokyčių valdymo planas.
			3.3.2. Analizuoti mokyklos veiklos dokumentus vadovaujantis mokyklos kaitą reglamentuojančiais dokumentais
			3.3.3. Dalyvauti mokyklos kaitos procesuose: vertinti mokinių pasiekimus ir pažangą, socialinio statuso kaitą klasėje bei mokykloje
4. Profesinės kompetencijos tobulinimasis	4.1. Plėtoti ir vystyti profesinę veiklą	Profesinio tobulėjimo perspektyvų numatymas. Profesinės veiklos atnaujinimo direktyvos. Mokytojo veiklos planas. Kompetencijos aplankas. Mokyklos vadovo vertinimas-atsiliepimas. Mokytojo kvalifikacijos tobulinimo planas. Mokytojo asmeninio kompetencijų poreikio tyrimo medžiaga. Kolegų vertinimas-atsiliepimo protokolai. Mokytojo kvalifikacijos tobulinimo/si planas.	4.1.1. Atlikti profesinės veiklos tobulinimo ir asmeninio kompetencijų poreikio tyrimą	Parengtas mokytojo profesinės veiklos tobulinimo planas. Parengtas pedagogo profesinės kompetencijos aplankas. Pateikti asmeninio kompetencijų poreikių tyrimo duomenys. Parengtas dalyvavimo visuomenės ir švietimo kaitos procese planas.
			4.1.2. Sistemingai tobulinti savo profesinę kvalifikaciją
			4.1.3. Objektyviai vertinti savo profesines galias išlaikant savigarbą
			4.1.4. Projektuoti profesinę karjerą
	4.2. Reflektuoti, mokytis mokyti	Mokytojo veiklos savianalizė. Veiklos tyrimo medžiaga. Mokinių apklausų rezultatai. Mokyklos bei tėvų susirinkimų protokolai. Mokytojo kvalifikacijos tobulinimo planas. Mokytojo asmeninio kompetencijų poreikio ir refleksijos tyrimo medžiaga. Mokymosi mokytis strategijos. Tyrimų (apklausų raštu, interviu ir kt.) rezultatai. Kvalifikaciniai ir kompetencijos pažymėjimai.	4.2.1. Vertinti profesinės praktikos privalumus ir trūkumus numatant profesinio tobulėjimo perspektyvas	Pateikta profesinės praktikos privalumų ir trūkumų analizė. Pristatyti ugdymo/si veiklos pažangos ir pasiekimai. Parengtas žinių atnaujinimo ir įgūdžių lavinimo planas.
			4.2.2. Į(si)vertinti mokymo veiklą mokinių pažangos ir pasiekimų aspektu
			4.2.3. Skleisti gerąją patirtį
			4.2.4. Skatinti mokinius mokytis individualiai ir grupėje, kūrybiškai mąstyti, naudoti skirtingas problemų sprendimo strategijas
	4.3. Ugdyti/s vertybines, etines-profesines nuostatas	Humanistinė vertybinė orientacija. Etikos normos. Profesinės etikos normos.	4.3.1. Formuoti mokinių savarankišką elgseną, grindžiamą vertybinėmis nuostatomis	Parengtas vertybinių nuostatų ugdymo planas. Paaiškintos profesinės etikos normos. Parengta vertybių ugdymo programa.
			4.3.2. Vertinti vertybių skirtumus bendraujant su mokiniais ir jų tėvais
			4.3.3. Sieti mokymo/si vertybinę orientaciją su mokymosi motyvacija
			4.3.4. Formuoti/s etines-profesines nuostatas

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

PLANTACINĖS IR NEMEDIENINĖS PRODUKCIJOS ŪKIO TECHNOLOGO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S562103.

3. Suteikiama kvalifikacija – technologas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas aukštųjų neuniversitetinių studijų programai rengti.

5.2. Asmuo, sėkmingai baigęs Standarto reglamentuojamą plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologo rengimo programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: plantacijų projektavimas ir įveisimas; plantacijų auginimas, priežiūra ir produkcijos ruoša; nemedieninės miško produkcijos ruoša ir perdirbimas natūraliose miško ekosistemose; plantacinės ir nemedieninės miško produkcijos verslo organizavimas.

5.3. Plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologas dirba plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio organizavimo versle, savo įsteigtoje ar kitose įmonėse, konsultuoja ūkininkus ir miškų savininkus, neturinčius pakankamų žinių šioje srityje.

5.4. Plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologas naudojasi plantacijų įrengimui, auginimui, priežiūrai, plantacinės ir nemedieninės produkcijos ruošai bei perdirbimui reikalingomis mašinomis, įrengimais, įrankiais ir medžiagomis. Naudojasi moksline ir technine literatūra, taikomosiomis informacinėmis technologijomis; turi saugaus darbo organizavimo, teisės, vadybos, rinkodaros žinių; moka bendradarbiauti su pavaldiniais ir aukštesnių institucijų darbuotojais, verslo partneriais.

5.5. Plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologas savo veikla siekia užauginti ir realizuoti plantacinę ir nemedieninę miško produkciją.

5.6. Sėkmingą plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologo darbą lems šios asmeninės savybės: aktyvumas, kūrybiškumas, organizuotumas, komunikabilumas.

6. Plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologo tikslas – projektuoti, įrengti ir auginti įvairios paskirties plantacijas, organizuoti nemedieninių miško produktų ruošą ir perdirbimą natūraliose miško ekosistemose.

7. Plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologo pasirengimui ir tolesniam darbui ugdomi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. bendravimas gimtąja ir užsienio kalba;

9.2. kompiuterinis raštingumas;

9.3. verslumas;

9.4. individualus ir komandinis darbas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio technologo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio

technologo rengimo standarto

1 priedas

PLANTACINĖS IR NEMEDIENINĖS PRODUKCIJOS ŪKIO TECHNOLOGO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Plantacijų projektavimas ir įveisimas	1.1. Įvertinti infrastruktūros tinkamumą ūkininkavimui 1.2. Parengti plantacijos projektą 1.3. Taikyti plantacijos įveisimo technologijas
2. Plantacijų auginimas, priežiūra ir produkcijos ruoša	2.1. Auginti plantacinius želdinius 2.2. Parinkti plantacinių želdinių priežiūros technologijas 2.3. Taikyti augalų apsaugos priemones 2.4. Parinkti plantacinės produkcijos ruošos ir perdirbimo technologijas
3. Nemedieninės miško produkcijos ruoša ir perdirbimas natūraliose miško ekosistemose	3.1. Įvertinti miško išteklius 3.2. Organizuoti nemedieninės produkcijos paruošas 3.3. Planuoti natūralių nemedieninės produkcijos išteklių apsaugos ir gausinimo priemones 3.4. Įvertinti produkcijos kokybę
4. Plantacinės ir nemedieninės miško produkcijos verslo organizavimas	4.1. Įvertinti verslo aplinką 4.2. Vadovauti darbams ūkyje (įmonėje)

_________________

Plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio

technologo rengimo standarto

2 priedas

PLANTACINĖS IR NEMEDIENINĖS PRODUKCIJOS ŪKIO TECHNOLOGO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Plantacijų projektavimas ir įveisimas	1.1. Įvertinti infrastruktūros tinkamumą ūkininkavimui	Aplinkos veiksniai: klimatiniai; edafiniai. Žemių našumas.	1.1.1. Įvertinti aplinkos veiksnių tinkamumą plantaciniams želdiniams 1.1.2. Įvertinti ūkio teritorijos geografinę padėtį ir tinkamumą plantacijoms įrengti 1.1.3. Įvertinti ūkininkavimo ekonomines prielaidas 1.1.4. Apibrėžti Lietuvos ir ES agrarinės politikos principus	Įvertintas aplinkos veiksnių tinkamumas plantaciniams želdiniams. Parinktas ūkinės veiklos pobūdis. Paaiškinti Lietuvos ir ES agrarinės politikos principai.
	1.2. Parengti plantacijos projektą	Plantacijų rūšys: kalėdinių medelių; energetinių; dekoratyvinių augalų; maistinių ir vaistinių; trumpos, vidutinės ir ilgos apyvartos medienai ir kt. Geodeziniai instrumentai. Planinė medžiaga.	1.2.1. Numatyti ir parinkti plantacijų rūšį 1.2.2. Parinkti plantacinių želdinių asortimentą 1.2.3. Žinoti plantacinių augalų biologiją 1.2.4. Parengti teritorijos planinę medžiagą 1.2.5. Parengti ūkinių priemonių įvairios paskirties plantacijose projektą 1.2.6. Įvertinti ekonomines projekto įgyvendinimo sąlygas ir priemones	Paruoštas želdinių projektas. Parinktas technologinis plantacijos įveisimo variantas. Sudarytas vietovės planas. Parengtas plantacijos ūkinių priemonių projektas. Parengta projekto sąmata.
	1.3. Taikyti plantacijos įveisimo technologijas	Įveisimo darbai: dirvos paruošimas; sėjimas;	1.3.1. Parinkti tinkamiausius žemės dirbimo būdus	Apibūdinti tinkamiausi žemės tinkamiausi žemės dirbimo būdai. Įvertinta sodmenų kokybė. Įvertintas sodmenų prigijimas.
	1.3. Taikyti plantacijos įveisimo technologijas	paruošimas; sėjimas; vegetatyvinis dauginimas; sodinimas. Sėklos. Sodmenys: sėjinukai, sodinukai, augūnai.	1.3.2. Organizuoti sėjimo, sodinimo ir vegetatyvinio dauginimo darbus 1.3.3. Įvertinti plantacijos įveisimo darbus 1.3.4. Parinkti tinkamiausius žemės dirbimo būdus
2. Plantacijų auginimas, priežiūra ir produkcijos ruoša	2.1. Auginti plantacinius želdinius	Ūkininkavimo metodai: ekologinis; intensyvus; integruotas. Auginimo technologijos: dekoratyvinių augalų; techninių augalų; maistinių ir vaistinių augalų.	2.1.1. Analizuoti ir įvertinti plantacinių želdinių auginimo ir formavimo mokslinius pagrindus 2.1.2. Parinkti ir taikyti ekologinio, intensyvaus ir integruoto ūkininkavimo metodus 2.1.3. Taikyti želdinių auginimo technologijas	Parinktas ūkininkavimo modelis. Paaiškinti įvairių plantacijų auginimo metodai ir technologijos.
	2.2. Parinkti plantacinių želdinių priežiūros technologijas	Techninė įranga: traktoriai; žemės dirbimo mašinos; padargai. Mašinos ir mechanizmai: piktžolių naikinimo; laistomosios sistemos; tręšimo mašinos ir kt. Želdinių priežiūra ir formavimas: sodinių kultūrų; dekoratyvinių augalų; techninių augalų.	2.2.1. Išmanyti piktžolių naikinimo, želdinių laistymo ir tręšimo technologijas 2.2.2. Parinkti želdinių priežiūros technologinio proceso įgyvendinimo laiką ir būdą 2.2.3. Parinkti želdinių priežiūros mechanizmus 2.2.4. Taikyti želdinių formavimo būdus ir priemones 2.2.5. Žinoti saugaus darbo su mašinomis ir mechanizmais būdus	Paaiškinti želdinių priežiūros ir formavimo būdai ir priemonės Apibūdinti mechanizmai naudojami želdinių priežiūros darbams plantacijose. Sudarytos želdinių priežiūros technologinės schemos ir kortelės. Įvertinta želdinių priežiūros darbų kokybė. Paaiškinti saugaus darbo reikalavimai prižiūrint ir formuojant želdinius.
	2.3. Taikyti augalų apsaugos priemones	Augalų kenkėjai: vaisių ir sėklų; šaknų; daigų ir žėlinių; spyglius ir lapus graužiantys; vaisinių ir uoginių kultūrų. Augalų ligos: infekcinės; neinfekcinės. Apsaugos metodai: biologinis; mechaninis; cheminis.	2.3.1. Nagrinėti kenkėjų ir ligų sukėlėjų morfologiją bei ekologiją	Atpažinti augalų kenkėjai ir ligos. Parinktos ir pritaikytos augalų apsaugos priemonės. Numatytos ir apibūdintos apsaugos priemonės dirbant su kenksmingomis medžiagomis. Numatyti ir apibūdinti cheminių augalų apsaugos priemonių likučių bei technikos nukenksminimo būdai.
			2.3.2. Vertinti želdinių būklę
			2.3.4. Parinkti augalų apsaugos būdus ir priemones
			2.3.5. Taikyti saugaus darbo dirbant su kenksmingomis medžiagomis reikalavimus
	2.4. Parinkti plantacinės produkcijos ruošos ir perdirbimo technologijas	Derliaus nuėmimo mechanizmai: sėklų rinkimo; uogų skynimo; medelių iškasimo ir kt. Pirminis žaliavos apdorojimas: pakavimas; sandėliavimas.	2.4.1. Numatyti plantacinės produkcijos ruošos būdus	Parengtas ir pakomentuotas produkcijos ruošos planas. Parinktas produkcijos pirminio apdorojimo, pakavimo ir laikymo būdas.
			2.4.2. Parinkti produkcijos pirminio apdorojimo, pakavimo ir laikymo būdus
			2.4.3. Nustatyti produkcijos prekinę vertę
3. Nemedieninės miško produkcijos ruoša ir perdirbimas natūraliose miško ekosistemose	3.1. Įvertinti miško išteklius	Miškų inventorizacija: sklypinė; atrankinė. Nemedieniniai miško produktai: miško uogos, vaisiai; grybai; vaistiniai augalai; laukinė gyvūnija; žaliava biokurui ir kt.	3.1.1. Pažinti vaisinius, uoginius ir vaistinius miško augalus, grybus	Atpažinti vaisiniai, uoginiai ir vaistiniai augalai, grybai. Paaiškinti ekosistemos darnaus vystymosi principai. Atlikta nemedieninių išteklių apskaita.
			3.1.2. Apibrėžti ekosistemų funkcionavimo dėsningumus
			3.1.3. Vykdyti nemedieninių išteklių monitoringą
	3.2. Organizuoti nemedieninės produkcijos paruošas	Laukinės augalijos rinkimas: miško uogų; grybų; vaistinių augalų; techninių augalų ir kt. Miško naudojimas: pagrindinis; tarpinis. Žaliava biokurui.	3.2.1. Žinoti subalansuoto ir daugiatikslio miško naudojimo reikalavimus	Parengtas nemedieninių miško produktų naudojimo projektas. Apibūdinti pagrindinio kirtimo būdai, medynų ugdymo rūšys. Nustatyti žaliavos biokuro gamybai ištekliai. Paaiškinta biokuro gamybos technologija.
			3.2.2. Planuoti natūralių išteklių naudojimą ir apsaugą
			3.2.3. Nagrinėti pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų būdus
			3.2.4. Organizuoti žaliavos biokurui gamybą
	3.3. Planuoti natūralių nemedieninės produkcijos išteklių apsaugos ir gausinimo priemones	Žmonių lankymosi miške reikalavimai: teisės ir pareigos; priešgaisrinė apsauga. Neteisėtas nemedieninių miško produktų naudojimas. Saugomos teritorijos miškuose.	3.3.1. Žinoti laukinės augalijos, gyvūnijos apsaugos reikalavimus	Paaiškinta ūkinė ir kita žmogaus veikla, turinti poveikį aplinkai. Paaiškintos biotopus tausojančios ruošos technologijos. Įvertinta padaryta žala natūralioms miško ekosistemoms.
			3.3.2. Taikyti biologinės įvairovės išsaugojimo ir gausinimo priemones
			3.3.3. Nagrinėti nemedieninių išteklių naudojimo tvarką saugomose teritorijose
			3.3.4. Numatyti medienos kuro pelenų naudojimą kompensuojamam miško ir plantacijų tręšimui
	3.4. Įvertinti produkcijos kokybę	Techniniai reikalavimai: gaminiams; reikalavimai: gaminiams; žaliavai; sodmenims. Kokybės klasifikavimas. Norminiai aktai.	3.4.1. Klasifikuoti produkciją pagal ES kokybės standartus	Paaiškinti produkcijai keliami produkcijai keliami reikalavimai. Įvertinta produkcijos kokybė.
	3.4. Įvertinti produkcijos kokybę		3.4.2. Žinoti techninius reikalavimus žaliavai ir gaminiams
4. Plantacinės ir nemedieninės miško produkcijos verslo organizavimas	4.1. Įvertinti verslo aplinką	Išorinė verslo aplinka: teisinė; technologinė; ekonominė; socialinė ir kultūrinė. Vidinė verslo aplinka: infrastruktūra; gamybos ištekliai; finansiniai ištekliai; žmonių ištekliai; verslo reglamentai. Paklausa. Pasiūla.	4.1.1. Žinoti LR ūkio (įmonės) steigimo ir organizavimo teisinius pagrindus 4.1.2. Įvertinti verslo aplinkos privalumus ir trūkumus 4.1.3. Parengti verslo planą	Atlikta verslo aplinkos tyrimo analizė. Prognozuotos verslo galimybės ir parengtas ūkio (įmonės) verslo planas.
	4.2. Vadovauti darbams ūkyje (įmonėje)	Ūkio (įmonės) veikla: planavimas; organizavimas; kontrolė, produkcijos apskaita. Finansinė veikla: finansiniai ištekliai; sąmatos; buhalteriniai dokumentai.	4.2.1. Planuoti įmonės veiklą 4.2.2. Taikyti gamybos organizavimo principus 4.2.3. Atlikti plantacinės ir nemedieninės produkcijos gaminių apskaitos procedūras 4.2.4. Vertinti įmonės veiklą ir priimti valdymo sprendimus 4.2.5. Parinkti bendravimo ir bendradarbiavimo būdus	Parengtas ūkio veiklos planas. Atlikta ūkio veiklos analizė. Atlikta pagamintos plantacinės ir nemedieninės produkcijos apskaita. Apskaičiuotas atlyginimas už atliktus darbus. Išrašyti produkcijos pardavimo dokumentai. Parengti ūkio buhalterinės atskaitomybės dokumentai.
	4.2. Vadovauti darbams ūkyje (įmonėje)		4.2.6. Žinoti ūkio (įmonės) buhalterinę apskaitą

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

PRADINIO UGDYMO MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas- S514403.

3. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II . PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Pradinio ugdymo mokytojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Standartas apibrėžia bendruosius pradinio ugdymo mokytojo rengimo reikalavimus darbui šiose pagrindinėse veiklos srityse: mokinio individualumo pažinimas ir pripažinimas; ugdymo turinio ir proceso vadyba; bendravimas ir bendradarbiavimas; profesinis tobulėjimas.

5.3. Pradinio ugdymo mokytojas dirba valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse bendrojo lavinimo vidurinėse, pagrindinėse, pradinėse mokyklose ir mokyklose-darželiuose pradinių klasių ir priešmokyklinio ugdymo mokytoju.

5.4. Pradinio ugdymo mokytojas kuria saugią, mokinio emocinį, socialinį, intelektinį, dvasinį vystymąsi skatinančią ugdymo/si aplinką, planuoja ir tobulina dalykų turinį; vadovauja ugdymo procesui; vertina mokinių pasiekimus ir pažangą, organizuoja profesinės veiklos tyrimą, bendradarbiauja su kitais ugdymo proceso dalyviais, planuoja ir tobulina savo profesinę veiklą.

5.5. Sėkmingą pradinio ugdymo mokytojo darbą lemia šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas.

6. Pradinio ugdymo mokytojo tikslas – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ir priešmokyklinio ugdymo programą, visapusiškai jį ugdyti bei vadovauti ugdymo/si procesui.

7. Pradinio ugdymo mokytojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Pradinio ugdymo mokytojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Pradinio ugdymo mokytojui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. kūrybiškumas;

9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.5. kolektyvinis darbas;

9.6. taktiškumas;

9.7. tolerantiškumas;

9.8. matematinis raštingumas;

9.9. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Pradinio ugdymo mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Pradinio ugdymo mokytojo rengimo

standarto

1 priedas

PRADINIO UGDYMO MOKYTOJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Mokinio individualumo pažinimas ir pripažinimas	1.1. Skatinti ugdymosi pažangą 1.2. Ugdyti sociokultūrinę vaiko kompetenciją 1.3. Sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai tobulėti ir skleistis jo individualybei
2. Ugdymo proceso ir turinio vadyba	2.1. Modeliuoti pradinės mokyklos ugdymo turinį 2.2. Planuoti ir organizuoti ugdymo procesą 2.3. Modeliuoti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemas 2.4. Organizuoti pradinės mokyklos veiklą
3. Bendravimas ir bendradarbiavimas	3.1. Taikyti pedagoginės sąveikos principus 3.2. Pažinti vaiko šeimą, ją konsultuoti ir informuoti 3.3. Kurti bendradarbiavimą skatinančią aplinką 3.4. Konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais
4. Profesinis tobulėjimas	4.1. Reflektuoti ir mokytis mokyti visą gyvenimą 4.2. Naudoti informacines komunikacijos priemones 4.3. Taisyklingai vartoti gimtąją kalbą realioje ir virtualioje profesinėje veikloje

_________________

Pradinio ugdymo mokytojo rengimo standarto

2 priedas

PRADINIO UGDYMO MOKYTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Mokinio individualumo pažinimas ir pripažinimas	1.1. Skatinti ugdymosi pažangą	Ugdymo proceso individualizavimas, diferencijavimas ir integracija. Ugdymo aplinkos organizavimas. Sveikatos ugdymas. Savisauga. Vaiko raida. Specialiųjų poreikių vaikų integracija.	1.1.1. Pažinti asmenybės psichikos struktūrą, psichinius reiškinius juos valdyti ir taikyti praktinėje veikloje 1.1.2. Pažinti įvairaus amžiaus vaiko raidos ypatumus, dėsningumus ir raišką 1.1.3. Prognozuoti tolesnę vaiko raidą, fizinio aktyvumo raišką, numatyti jos plėtrą, kurti palankias sąlygas vaikui visapusiškai tobulėti ir atsiskleisti 1.1.4. Išmanyti vaikų rengimo mokyklai ypatumus ir brandumo (į)vertinimo rodiklius 1.1.5. Pažinti ir tenkinti esminius ir specialiuosius vaiko poreikius 1.1.6. Išmanyti elgesio korekcijos, reabilitacijos ir integracijos galimybes	Apibūdintos pagrindinės asmenybės vystymosi teorijos. Parinkti, išvardyti ir apibūdinti vaiko pažinimo, jo raidos tyrimo, metodai ir formos, fizinės ir psichinės raidos ypatumai. Atpažinti specialieji vaiko poreikiai, numatyti korekcijos būdai ir integracijos galimybės. Parengtas sveikatingumo ugdymo projektas.
	1.2. Ugdyti sociokultūrinę vaiko kompetenciją	Vertybinės orientacijos. Pasaulėžiūra. Socialinė integracija. Sveikatingumo ugdymo programos.	1.2.1. Išmanyti sociakultūrinius vaiko poreikius, kurti palankias ir saugias sąlygas jiems tenkinti	Numatyti ugdymo/si tikslai ir uždaviniai.
	1.2. Ugdyti sociokultūrinę vaiko kompetenciją		1.2.2. Ugdyti vaiko vertybines nuostatas, socialinius įgūdžius; padėti vaikui pažinti pasaulį ir įsitvirtinti nuolat kintančioje aplinkoje 1.2.3. Integruoti ir diferencijuoti pradinio ugdymo programą pritaikant ją konkretaus vaiko asmenybės ugdymui/si 1.2.4. Diegti sveikos gyvensenos įgūdžius ir įpročius	Parinkti, apibūdinti ir išvardyti tinkami ugdymo/si metodai ir formos. Numatyta tinkama ugdymo aplinka. Panaudoti tinkami ištekliai. Parengtas ugdymo programos fragmentas. Parengtas sveikatingumo ugdymo projektas.
	1.3. Sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai tobulėti ir skleistis jo individualybei	Kūrybiniai gebėjimai. Priešmokyklinio ugdymo programa. Meninį ugdymą reglamentuojantys dokumentai. Meninio ugdymo formos.	1.3.1. Padėti vaikui sėkmingai adaptuotis mokykloje, atsižvelgiant į jo poreikius, brandos mokyklai lygmenį ir individualias savybes 1.3.2. Sudaryti palankią mokymosi aplinką vaikui pažinti, tyrinėti, atrasti pasaulį 1.3.3. Kurti partnerišką, jaukią ir saugią ugdymo/si aplinką 1.3.4. Puoselėti kūrybines vaiko galias ir ugdyti kūrybinius gebėjimus įvairiose veiklose	Nusakyti vaiko brandumo mokyklai rodikliai. Parengti meninės raiškos projektai. Vesta ekskursija. Vesta įskaitinė pamoka. Pravestas popamokinis renginys. Parengtos priemonės teigiamai emocinei aplinkai kurti.
2. Ugdymo proceso ir turinio vadyba	2.1. Modeliuoti pradinės mokyklos ugdymo turinį	Bendrosios programos, išsilavinimo standartai, pradinio ugdymo programa (projektas). Ugdymo turinio planavimas. Ugdymo turinio interpretavimas, integravimas, individualizavimas.	2.1.1. Užtikrinti pagrindinę ugdymo tendenciją – visapusišką asmenybės skleidimą/si 2.1.2. Parinkti ir modeliuoti ugdymo turinį integruojant ir individualizuojant ugdymo procesą	Parengta visapusiškos asmenybės ugdymo sampratos vizija. Parengtas ugdymo turinio plano epizodas. Išanalizuoti ir
	2.1. Modeliuoti pradinės mokyklos ugdymo turinį		2.1.3. Išmanyti pradinių klasių ugdymo programų bei išsilavinimo standartų reikalavimus ir juos taikyti praktikoje 2.1.4. Formuluoti ugdymo programos tikslus bei uždavinius	paaiškinti pradinių klasių ugdymo programų ir išsilavinimo standartai.
	2.2. Planuoti ir organizuoti ugdymo procesą derinant tradicinės ir šiuolaikinės pedagogikos principus	Ugdymo(si) aplinkos kūrimas; ugdymo sistemos. Pradinio ugdymo didaktinės nuostatos; ugdymo proceso integravimas ir individualizavimas. Tradicinės ir šiuolaikinės pedagogikos principai ir metodai.	2.2.1. Išmanyti ugdymo strategijas, metodus, jų esmę ir kūrybiškai taikyti ugdymo praktikoje 2.2.2. Modeliuoti ir planuoti įvairias ugdymo proceso organizavimo formas 2.2.3. Suvokti ugdymo sričių bei mokomųjų dalykų didaktines nuostatas ir jas taikyti ugdymo procese 2.2.4. Derinti bei taikyti tradicinės ir šiuolaikinės pedagogikos principus	Apibūdintos ugdymo strategijos, parengtas pamokos ir nepamokinės veiklos modelis. Vesta atvira pamoka. Parengtas ekskursijos projektas. Numatyti ugdymo programos tikslai, uždaviniai, metodai, įgyvendinimo priemonės ir laukiami rezultatai.
	2.3. Modeliuoti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemas	Pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemos. Vertinimo tikslas, uždaviniai ir kriterijai. Formalus ir neformalus vertinimas. Vertinimo formos ir būdai.	2.3.1. Išmanyti pradinėse klasėse taikomas vertinimo sistemas ir metodikas, naudoti jas praktinėje veikloje 2.3.2. Suvokti vertinimo tikslą, uždavinius ir kriterijus, naudoti juos tolimesniam ugdymo proceso organizavimui 2.3.3. Išmanyti formalaus ir neformalaus vertinimo būdus, jų naudojimo ypatumus	Pristatytos vertinimo metodikos, naudojamos pradinėse klasėse. Paaiškinta grįžtamojo ryšio esmės. Apibūdintas formalus ir neformalus vertinimas. Sukurti vertinimo kriterijai ir vertinimo sistema.
	2.4. Organizuoti pradinės mokyklos veiklą	Pradinės mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai.	2.4.1. Suvokti šiuolaikinės pradinės mokyklos paskirtį, kurti ir tobulinti tokią mokyklą	Reflektuota mokyklos strategijos rengimo samprata.
	2.4. Organizuoti pradinės mokyklos veiklą	Mokyklos veiklos strategija.	2.4.2. Išmanyti pagrindinius šiuolaikinės vadybos principus, gebėti juos taikyti ugdymo procese 2.4.3. Naudoti pradinės mokyklos veiklą reglamentuojančius dokumentus, tvarkyti mokyklinę dokumentaciją 2.4.4. Analizuoti ir vertinti mokyklinės veiklos veiksmingumą	Išanalizuoti mokyklos veiklą ir ugdymo procesą reglamentuojantys dokumentai. Apibūdinta mokyklos audito samprata. Paaiškintos vaiko teisės.
3. Bendravimas ir bendradarbiavimas	3.1. Taikyti pedagoginės sąveikos principus	Pradinio ugdymo didaktikos principai. Pedagoginės-psichologinės situacijos. Mokymo/si strategijos. Ugdymo sistemos. Ugdymo formos ir metodai. Bendravimas ir bendradarbiavimas.	3.1.1. Išmanyti šiuolaikinius pradinio ugdymo didaktikos principus; konstruktyviai spręsti pedagogines-psichologines situacijas 3.1.2. Išmanyti ir taikyti tradicines ir šiuolaikines ugdymo/si sistemas, formas, metodus 3.1.3. Puoselėti kūrybines vaiko galias, ugdyti kūrybinius gebėjimus, skatinti kūrybos džiaugsmą bendraujant ir bendradarbiaujant įvairioje veikloje	Apibūdinti šiuolaikiniai pradinio ugdymo didaktikos principai. Apibūdintos šiuolaikinės ugdymo sistemos. Parinkti tinkami ugdymo metodai ir formos. Numatytos ir paaiškintos bendradarbiavimo formos ir būdai.
	3.2. Pažinti vaiko šeimą, ją konsultuoti ir informuoti	Pedagoginių-psichologinių situacijų analizė. Šeimos pažinimo metodai. Pagalbos šeimai rūšys ir formos.	3.2.1. Išmanyti šeimos pažinimo metodus, gebėti juos taikyti praktikoje 3.2.2. Žinoti šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo formas, kūrybiškai jas taikyti ugdymo procese 3.2.3. Išmanyti šeimos formalų ir neformalų poveikį vaikui, įvertinti ugdymo šeimoje specifiką, galimybes	Paaiškinti šeimos pažinimo metodai. Parengtas šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo formų projektas. Parinkti pedagoginių -psichologinių situacijų sprendimo būdai. Parinkta edukacinės -psichologinės pagalbos šeimai tema. Parengtas klasės vadovo planas, nusakyti jo principai, formos ir naudotini ištekliai.
	3.2. Pažinti vaiko šeimą, ją konsultuoti ir informuoti		3.2.4. Teikti edukacinę- psichologinę pagalbą šeimai įtraukiant šeimą į aktyvią sąveiką siekti bendro tikslo 3.2.5. Išmanyti klasės vadovo veiklos principus ir formas
	3.3. Kurti bendradarbiavimą skatinančią aplinką	Ugdymo/si aplinka	3.3.1. Kurti partneri šką bendradarbiavimo aplinką 3.3.2. Atpažinti ir vertinti problemines situacijas, konstruktyviai jas spręsti 3.3.3. Išmanyti savireguliacijos būdus	Paaiškinti bendravimo ir bendradarbiavimo metodai, formos. Išskirti komandinio darbo principai. Pateikti probleminių situacijų sprendimo būdai.
	3.4. Konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais	Bendravimo ir bendradarbiavimo formos ir metodai. Probleminės situacijos.	3.4.1. Bendradarbiauti su kolegomis, pagalbiniu personalu, kitais ugdymo proceso dalyviais kuriant ugdymo/si prielaidas ir vertinant mokymosi pasiekimus 3.4.2. Konstruktyviai bendradarbiauti su pagalbą vaikui ir šeimai teikiančiomis institucijomis 3.4.3. Bendrauti ir bendradarbiauti su skirtingų kultūrų asmenimis darbo srityje ir socialinėje aplinkoje, spręsti konfliktus	Parengti renginių projektai, pamokų planai-konspektai. Parengta ugdymo plano dalis. Atliktas praktikos dokumentavimas.
4. Profesinis tobulėjimas	4.1. Reflektuoti ir mokytis mokyti visą gyvenimą	Mokymosi visą gyvenimą strategija. Švietimo sistemos principai. Ugdymo/si turinys. Mokytojų atestacijos nuostatai.	4.1.1. Išmanyti mokymosi visą gyvenimą strategiją ir planus 4.1.2. Objektyviai vertinti savo galias profesinėje veikloje, reflektuoti 4.1.3. Organizuoti ir vykdyti profesinės veiklos tyrimus	Parengtas karjeros ir/ar profesinės veiklos planas. Parengtas ugdymo/si turinio išdėstymo planas. Parengtas tyrimo projektas.
	4.1. Reflektuoti ir mokytis mokyti visą gyvenimą		4.1.4. Planuoti, sistemingai plėsti bendrąją kultūrinę, socialinę ir profesinę kompetenciją	Atlikta tyrimo rezultatų analizė.
	4.2. Naudoti informacines komunikacijos priemones	Naujausios informacijos ir komunikacijos technologijos. Kalbos komunikacija. Kompiuterinis raštingumas.	4.2.1. Naudoti naujausias informacijos ir komunikacijos technologijas	Susisteminti dokumentų duomenys (lentelės, diagramos). Parengtas projektas. Atlikta reikiamo šaltinio paieška. Parengti rašto darbai užsienio kalba.
	4.2. Naudoti informacines komunikacijos priemones		4.2.2. Bendrauti bent viena Vakarų Europos kalba
	4.3. Taisyklingai vartoti gimtąją kalbą realioje ir virtualioje profesinėje veikloje	Kalbinė raiška. Oratoriniai gebėjimai. Literatūra. Periodika.	4.3.1. Suvokti kalbą kaip svarbiausią tautiškumo požymį, puoselėti individualius kalbinės raiškos gebėjimus, kūrybines galias	Vesta pamoka. Parengtas šventės projektas, pamokos planas-konspektas. Pristatytas teatrinės raiškos projektas. Atliktas įskaitinis liaudies arba autorinis kūrinys.
			4.3.2. Naudoti verbalinius ir neverbalinius komunikavimo būdus skatinant mokinių bendravimą, bendradarbiavimą
			4.3.3. Tobulinti pagrindinius oratorinius įgūdžius, improvizuoti ir panaudoti įvairią teatrinę raišką vaikų kalbai ir kūrybiškumui ugdyti

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

RADIOLOGIJOS TECHNOLOGO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S572503.

3. Suteikiama kvalifikacija – technologas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Radiologijos technologo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus, 1997 m. birželio 30 d. Europos Tarybos direktyvos 97/43/Euratomas „Dėl asmenų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės taikant medicininę apšvitą“ nuostatomis bei kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Standartas apibrėžia minimalius radiologijos technologo rengimo reikalavimus darbui šiose pagrindinėse veiklos srityse: darbo vietos organizavimas; medicininių radiologinių procedūrų atlikimas; medicininės radiologinės paslaugos kokybės užtikrinimas.

5.3. Aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo radiologijos technologas savarankiškai dirba visų lygių sveikatos priežiūros institucijose, mokslinių tyrimų institutuose ir kitose įstaigose, atliekančiose medicinines radiologines procedūras.

5.4. Įgijęs šį išsilavinimą radiologijos technologas ruošia darbo vietą ir priemones medicininėms radiologinėms procedūroms atlikti, vertina darbo aplinkos sąlygas, ruošia pacientą/klientą medicininei radiologinei procedūrai, savarankiškai atlieka ar asistuoja atliekant paskirtą medicininę radiologinę procedūrą, bendrauja su pacientu, vertina procedūrų atlikimo eigos rezultatus, taiko kokybės užtikrinimo sistemos reikalavimus.

5.5. Sėkmingą radiologijos technologo darbą lems šios asmeninės savybės: kruopštumas, sąžiningumas, dėmesingumas, darbštumas, emocinis stabilumas, humaniškumas.

6. Radiologijos technologo tikslas – savarankiškai atlikti ar asistuoti atliekant pacientui/klientui paskirtas medicinines radiologines procedūras.

7. Radiologijos technologo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Radiologijos technologo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Radiologijos technologui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. kūrybiškumas;

9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.5. kolektyvinis darbas;

9.6. taktiškumas;

9.7. matematinis raštingumas;

9.8. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Radiologijos technologo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Radiologijos technologo rengimo standarto

1 priedas

RADIOLOGIJOS TECHNOLOGO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Darbo vietos organizavimas	1.1. Paruošti, sutvarkyti darbo vietą ir priemones 1.2. Įvertinti darbo aplinkos sąlygas 1.3. Parengti siuntėjo paruoštą pacientą/klientą medicininei radiologinei procedūrai
2. Medicininių radiologinių procedūrų atlikimas	2.1. Savarankiškai atlikti paskirtą medicininę radiologinę procedūrą 2.2. Bendradarbiauti su gydytoju radiologu, atliekant medicininę radiologinę procedūrą 2.3. Bendrauti su pacientu
3. Medicininės radiologinės paslaugos kokybės užtikrinimas	3.1. Taikyti kokybės užtikrinimo sistemos reikalavimus 3.2. Vertinti atliktos radiologinės procedūros kokybę 3.3. Skleisti profesinę patirtį

_________________

Radiologijos technologo rengimo standarto

2 priedas

RADIOLOGIJOS TECHNOLOGO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Darbo vietos organizavimas	1.1. Paruošti, sutvarkyti darbo vietą ir priemones	Įranga. Priemonės, medžiagos medicininių radiologinių procedūrų atlikimui ir įrangos, darbo vietos dezinfekavimui.	1.1.1. Suprasti medicininės radiologinės technikos sandarą ir veikimo principus	Išvardytos medicininės radiologinės įrangos rūšys ir apibūdinti veikimo principai. Apibūdinti medicinoje naudojami radionuklidai. Apibūdinti kontrastinių medžiagų ypatumai, jų taikymas. Apibūdinti dezinfekcinių medžiagų ypatumai ir jų taikymas. Atrinktos darbo priemonės konkrečiai medicininei radiologinei procedūrai atlikti. Paaiškinti darbo vietos sutvarkymo principai, atlikus medicininę radiologinę procedūrą.
			1.1.2. Žinoti radionuklidų struktūrą, paskirtį, poveikį žmogaus organizmui ir naudojimą medicinoje
			1.1.3. Išmanyti fizikines ir chemines pamatinių medžiagų savybes
			1.1.4. Paruošti darbo priemones medicininėms radiologinėms procedūroms atlikti ir po tyrimo sutvarkyti darbo vietą
	1.2. Įvertinti darbo aplinkos sąlygas	Radiacinės, civilinės ir darbo saugos keliami reikalavimai darbo vietai. Profesinę veiklą reglamentuojantys norminiai aktai ir dokumentai.	1.2.1. Suprasti žalingų aplinkos veiksnių poveikį žmogaus organizmui	Paaiškintas žalingų aplinkos veiksnių poveikis žmogaus organizmui. Išvardyti darbo vietai keliami saugos reikalavimai. Parinktos saugos priemonės nuo medicininės apšvitos. Susieti testavimo rezultato nukrypimai su norma. Paaiškinti radiologinės tarnybos veiklos organizavimo, planavimo principai. Paaiškinti pagrindiniai teisės aktai, regi am entuoj anty s medicininę radiologinę veiklą.
			1.2.2. Žinoti darbo vietai keliamus saugos reikalavimus
			1.2.3. Naudoti apsaugos priemones įvairių radiologinių procedūrų metu
			1.2.4. Įvertinti medicininės radiologinės įrangos testavimo rezultatus
			1.2.5. Žinoti norminius aktus ir dokumentus, reglamentuojančius medicininę radiologinę veiklą
	1.3. Parengti siuntėjo paruoštą pacientą/klientą medicininei radiologinei procedūrai	Paciento/kliento identifikavimas, informavimas, įvertinimas, registravimas. Veiklos planavimo principai.	1.3.1. Išmanyti žmogaus amžiaus tarpsnių anatominius, fiziologinius, psichologinius ypatumus	Paaiškinti žmogaus amžiaus tarpsnių anatominiai, fiziologiniai, psichologiniai ypatumai. Apibūdinti paciento patofiziologiniai požymiai. Įvardytos indikacijos ir kontraindikacijos medicininės radiologinės procedūros atlikimui. Aprašyta paciento/kliento informavimo apie medicininę radiologinę procedūrą eiga. Užpildytas medicininis dokumentas.
			1.3.2. Įvertinti paciento sveikatos būklę prieš medicininę radiologinę procedūrą
			1.3.3. Informuoti pacientą/klientą apie medicininės radiologinės procedūros eigą
			1.3.4. Tvarkyti medicininę dokumentaciją
2. Medicininių radiologinių procedūrų atlikimas	2.1. Savarankiškai atlikti paskirtą medicininę radiologinę procedūrą	Metodikos konvencinei radiologijai, tomografiniams tyrimams, branduolinei medicinai, spindulinei terapijai atlikti. Metodikos ultragarso, magnetinio branduolio rezonanso vaizdams gauti. Įrangos rūšys, veikimo principai, valdymo reikalavimai. Bendroji ir specialioji patologija. Profesinė terminija.	2.1.1. Valdyti medicininės paskirties jonizuojančios spinduliuotės įrenginius, pagal patvirtintas metodikas	Pademonstruota su fantomu medicininė radiologinė procedūra, panaudojant medicininės paskirties jonizuojančios spinduliuotės šaltinius pagal patvirtintą metodiką. Apibūdintas konkretaus organo radiologinis vaizdas. Pademonstruota su fantomu medicininė radiologinė procedūra, naudojant medicininės paskirties nejonizuojančios spinduliuotės šaltinius pagal patvirtintą metodiką. Išvardyti aseptikos ir antiseptikos pagrindiniai reikalavimai. Išnagrinėta klinikinė situacija.
			2.1.2. Valdyti medicininės paskirties nejonizuojančios spinduliuotės įrenginius, pagal patvirtintas metodikas
			2.1.3. Taikyti aseptikos ir antiseptikos reikalavimus
			2.1.4. Išmanyti bendrosios, specialiosios patologijos pagrindus ir vartoti profesinę terminiją
	2.2. Bendradarbiauti su gydytoju radiologu, atliekant medicininę radiologinę procedūrą	Medicininių radiologinių procedūrų atlikimo principai. Komandinis darbas.	2.2.1. Žinoti medicininių radiologinių procedūrų atlikimo principus	Apibūdinti medicininių radiologinių procedūrų atlikimo principai. Imituotas bendradarbiavimas, atliekant medicininę radiologinę procedūrą. Apibūdinti darbo pasiskirstymo komandoje principai.
			2.2.2. Apibūdinti darbo pasiskirstymo komandoje principus
	2.3. Bendrauti su pacientu	Paciento/kliento stebėjimas, bendravimas ir būklės vertinimas medicininių radiologinių procedūrų metu bei reagavimas į gyvybei pavojingas būkles. Paciento/kliento teisės. Specialisto atsakomybė. Medicininė etika ir deontologija.	2.3.1. Bendrauti su pacientu/klientu ir jo šeimos nariais	Apibūdinta ir išanalizuota raštu (žodžiu) bendravimo su pacientu/klientu ar jo šeimos nariais situacija. Nustatytos gyvybei pavojingos būklės ir pademonstruota pirmoji pagalba. Išvardyti ir apibūdinti pagrindinės teises aktai reglamentuoj antys medicinos praktiką. Paaiškinti medicinos etikos ir deontologijos principai.
			2.3.2. Atpažinti gyvybei pavojingas būkles ir suteikti pirmąją pagalbą
			2.3.3. Žinoti paciento/kliento teises ir specialisto atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus
			2.3.4. Analizuoti medicinos etikos ir deontologijos principus bendraujant su pacientais/klientais ir kolegomis
3. Medicininės radiologinės paslaugos kokybės užtikrinimas	3.1. Taikyti kokybės užtikrinimo sistemos reikalavimus	Įstaigos kokybės kontrolės ir kokybės užtikrinimo sistemos dokumentacija. Problemos formulavimas. Duomenų bazės kūrimas. Vertinimas. Analizavimas. Išvadų, pasiūlymų teikimas.	3.1.1. Vertinti medicininių radiologinių procedūrų kokybės kriterijus	Parengtas kokybės kontrolės reikalavimų aprašas. Išvardyti ir apibūdinti įstaigos kokybės užtikrinimo sistemos dokumentai. Atlikta situacijos analizė, kurioje pateikta priežastinė-pasekminė problemos nagrinėjimo seka.
			3.1.2. Žinoti kokybės užtikrinimo procedūras ir darbo instrukcijas
			3.1.3. Atlikti tyrimus
	3.2. Vertinti atliktos radiologinės procedūros kokybę	Laboratorinis, fotolaboratorinis procesai. Skaitmenizuotų, skaitmeninių vaizdų užrašymo technologijos.	3.2.1. Organizuoti laboratorinį, fotolaboratorinį procesą ir skaitmenizuotų, skaitmeninių vaizdų užrašymo technologijas	Išryškintos rentgenogramos. Paaiškintas automatinio ryškinimo procesoriaus veikimo principas. Pademonstruotas skaimenizuoto, skaitmeninio vaizdo užrašymas. Apibūdinti (žodžiu ir raštu) pagrindiniai rentgeno anatomijos principai. Išanalizuotos medicininių radiologinių procedūrų klaidų priežastys. Pademonstruotas gebėjimas naudotis densitometru, sensitometru. Paaiškinti gauto radiologinio vaizdo tinkamumo kriterijai. Pažymėtas ir archyvuotas radiologinis vaizdas.
			3.2.2. Įvertinti gauto radiologinio vaizdo tinkamumą tolimesnei analizei
			3.2.3. Vykdyti radiologinių vaizdų densitometriją ir sensitometriją
			3.2.4. Salinti medicininių radiologinių procedūrų paklaidas
			3.2.5. Archyvuoti medicininių radiologinių procedūrų rezultatus
	3.3. Skleisti profesinę patirtį	Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ir nacionalinės sveikatos politikos principai. Ugdymo principai. Profesinis tobulėjimas.	3.3.1. Analizuoti PSO ir nacionalinės sveikatos politikos principus profesinėje veikloje	Išvardytos pagrindinės PSO ir nacionalinės sveikatos politikos nuostatos. Pristatytas pranešimas ar straipsnis profesine tematika valstybine bei užsienio kalba.
	3.3. Skleisti profesinę patirtį		3.3.2. Bendrauti valstybine ir užsienio kalba, naudotis specialybės literatūra iš tarptautinių duomenų bazių

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

REKREACIJOS TECHNOLOGO PROFESINIO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S581207.

3. Suteikiama kvalifikacija – technologas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Rekreacijos technologo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į ES žemės ūkio politikos nuostatas, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus bei darbo rinkos pokyčius. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Asmuo, sėkmingai baigęs Standarto reglamentuojamą rekreacijos technologo rengimo programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: rekreacinės aplinkos planavimas ir įrengimas; rekreacinių programų rengimas ir įgyvendinimas; dailiųjų amatų tradicijų taikymas rekreacijoje.

5.3. Rekreacijos technologas vertina rekreacinius išteklius, ekologiškai ir estetiškai formuoja rekreacinę aplinką, analizuoja poilsiautojų reikmes, rengia rekreacines programas ir organizuoja kokybiškas svetingumo paslaugas, taiko etnografinių amatų technologijas rekreacijoje.

5.4. Rekreacijos technologas gali pats kurti kaimo turizmo sodybas, taikyti ekologinio ūkininkavimo technologijas ar konsultuoti kitus asmenis, plėtojančius rekreacijos technologijas.

5.5. Rekreacijos technologas taiko pažangias informacines technologijas, ieško ir apdoroja informaciją, bendrauja viena iš užsienio kalbų.

5.6. Sėkmingą rekreacijos technologo darbą lems šios asmeninės savybės: iniciatyvumas, kruopštumas, darbštumas, atsakingumas, dėmesingumas, organizuotumas, verslumas.

6. Rekreacijos technologo tikslas – planuoti ir organizuoti laisvalaikį, siekiant patenkinti rekreacinių paslaugų vartotojų poreikius.

7. Rekreacijos technologo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Rekreacijos technologo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam rekreacijos technologo rengimui ir tolesniam darbui yra svarbūs šie bendrieji gebėjimai:

9.1. pagarba ir dėmesingumas klientui;

9.2. komunikabilumas;

9.3. analitinis mąstymas;

9.4. kūrybiškumas darbe;

9.5. kompiuterinis raštingumas;

9.6. bendravimas užsienio kalbomis.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Rekreacijos technologo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Rekreacijos technologo rengimo standarto

1 priedas

REKREACIJOS TECHNOLOGO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Rekreacinės aplinkos planavimas ir įrengimas	1.1. Vertinti rekreacinius vietos išteklius 1.2. Planuoti rekreacinę aplinką 1.3. Įrengti rekreacinę aplinką 1.4. Planuoti ir įrengti sodybos želdynų įrenginius
2. Rekreacinių programų rengimas ir įgyvendinimas	2.1. Vertinti poilsiautojų rekreacines reikmes 2.2. Sudaryti ir pristatyti visuomenei rekreacines programas 2.3. Organizuoti apgyvendinimo paslaugas 2.4. Organizuoti maitinimo paslaugas 2.5. Organizuoti laisvalaikio paslaugas
3. Dailiųjų amatų tradicijų taikymas rekreacijoje	3.1. Taikyti dailiųjų amatų tradicijas 3.2. Taikyti etnografinių amatų technologijas rekreacijoje 3.3. Gaminti dailiųjų amatų dirbinius

_________________

Rekreacijos technologo rengimo standarto

2 priedas

REKREACIJOS TECHNOLOGO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Rekreacinės aplinkos planavimas ir įrengimas	1.1. Vertinti rekreacinius vietos išteklius	Teritorijų vertinimo aspektai, tyrimo metodai: vizualus teritorijos vertinimas; želdynų inventorizacija. Ekologinė teisė. Rekreaciniai ištekliai: gamtiniai; kultūriniai; socialiniai-ekonominiai; infrastruktūriniai. Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatai.	1.1.1. Išmanyti rekreacinių teritorijų vertinimo metodiką	Atliktas teritorijos tyrimas pagal pasiūlytą metodiką. Įvertinti rekreaciniai ištekliai (pagal pateiktą užduotį). Ištirti gamtiniai ir kultūriniai ištekliai (pagal pateiktą užduotį). Parengta rekreacinių išteklių tausojimo ir apsaugos programa.
			1.1.2. Ištirti gamtinius ir kultūrinius išteklius
			1.1.3. Įvertinti žmogaus sukurtos aplinkos ir gamtos tarpusavio santykį
			1.1.4. Analizuoti rekreacinių išteklių racionalaus panaudojimo galimybes
	1.2. Planuoti rekreacinę aplinką	Natūralus kraštovaizdis, jo sudėtinės dalys: reljefas; vandenys; dirvožemis; miškai (augalija ir gyvūnija). Ekologinė teisė. Etnografiniai želdynai. Lietuvos respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas. Tautinio paveldo produktų įstatymas. Kultūros paveldo įstatymas(ir reglamentai). Apsauginiai želdiniai ir jų normatyvai: laukų; vandens; sodybų ir pakelių.	1.2.1. Įvertinti kraštovaizdį	Atliktas kraštovaizdžio tyrimas. Parengtas etninės kultūros paveldo išsaugojimo ir plėtros projektas, remiantis vietinėmis tradicijomis. Paruoštas apsauginių želdinių planas.
			1.2.2. Vadovautis aplinkos apsaugos įstatymais, planuojant rekreacinę aplinką
			1.2.3. Populiarinti etnines tradicijas, saugoti gamtos ir kultūros paveldą
			1.2.4. Projektuoti apsauginius želdinius
			1.2.5. Rengti etninės kultūros paveldo išsaugojimo ir plėtros projektus
	1.3. Įrengti rekreacinę aplinką	Kultūrinio kraštovaizdžio komponavimo dėsningumai, pagrindinės sudedamosios dalys: elementai; komponentai. Sodybos teritorijos funkcinis zonavimas: priesodybis; gyvenamoji-poilsinė; ūkinė. Želdynų inventorizavimo metodika. Interjero projektavimo metodai.	1.3.1. Išmanyti želdinių komponavimo principus	Sukurtos želdinių kompozicijos. Atliktas sodybos funkcinis zonavimas. Parengtas sodybos želdynų planas. Nubraižytas esamų želdynų situacijos ir pertvarkymo planas. Atlikta želdynų inventorizacija. Parengtas gyvenamojo pastato interjero projektas.
			1.3.2. Zonuoti sodybos teritoriją pagal funkcijas
			1.3.3. Planuoti ir įrengti etnografinius želdynus sodyboje
			1.3.4. Įvertinti ir pertvarkyti esamus želdynus
			1.3.5. Įsisavinti interjero projektavimo principus
	1.4. Planuoti ir įrengti sodybos želdynų įrenginius	Želdynų įrenginiai: linijiniai ir plokštuminiai; vandens įrenginiai; laiptai ir atraminės sienelės; tvoros, varteliai; pergolės, treliažai; pavėsinės; lauko židiniai ir ugnies įrenginiai; apšvietimo įrenginiai; žaidimo aikštelės; dekoratyviniai akcentai. Techniniai reikalavimai želdynų įrenginiams. Darbų sauga.	1.4.1. Įrengti nesudėtingus poilsinius statinius	Parengtas želdynų įrengimo aiškinamasis raštas. Parengtas želdynų įrenginių išdėstymo planas. Sudaryta sąmata. Parengtas konsultavimo planas. Projekto vertinimo organizavimas.
			1.4.2. Įrengti ir prižiūrėti želdynų įrenginius
			1.4.3. Sudaryti želdynų įrenginių ir statinių sąmatą
			1.4.4. Žinoti techninius reikalavimus želdynų įrenginiams
			1.4.5. Organizuoti poilsinių įrenginių ir statinių projekto konsultaciją
2. Rekreacinių programų rengimas ir įgyvendinimas	2.1. Vertinti poilsiautojų rekreacines reikmes	Rekreacijos reikmių vertinimas. Turizmo ir rekreacinės veiklos klasifikacija. Tyrimo metodai: apklausa (anketavimas, interviu); stebėjimas; testavimas.	2.1.1. Išmanyti rekreacijos įtaką žmogaus fizinei ir emocinei būklei	Parengtas pranešimas apie rekreacinės veiklos tipus. Atlikta individualių poilsiautojo rekreacinių reikmių studija (pagal pateiktą užduotį).
			2.1.2. Žinoti turizmo ir rekreacinės veiklos klasifikaciją
			2.1.3. Išmanyti tyrimo metodus ir metodiką
			2.1.4. Įvertinti individualius poilsiautojų poreikius
	2.2. Sudaryti ir pristatyti visuomenei rekreacines programas	Rekreacinės programos organizavimo proceso struktūra. Reklamos rūšys: spausdintinė; tiesioginė; išorinė; demonstracinė; speciali; transliacinė; elektroninė.	2.2.1. Žinoti pagrindinius reklamos kūrimo ir informacijos platinimo būdus	Sudaryta rekreacinė programa. Paruoštas rekreacinio lankstinuko, interneto svetainės maketas. Parengtas radijo ar spaudos pranešimo tekstas.
			2.2.2. Rengti rekreacijos programas pagal organizavimo proceso struktūrą
			2.2.3. Pateikti informaciją apie poilsiavimą ir renginius
			2.2.4. Pristatyti programos turinį
	2.3. Organizuoti apgyvendinimo paslaugas	Apgyvendinimo įstaigų tipologiniai ypatumai. Bendrieji minimalūs reikalavimai patalpoms ir įrangai, teikiant apgyvendinimo paslaugas. Pageidavimų knyga. Sanitarijos ir higienos reikalavimai patalpų priežiūrai.	2.3.1. Spręsti svečių aptarnavimo problemas	Sudaryta anketa apgyvendinimo paslaugai įvertinti. Apibūdinti bendrieji minimalūs reikalavimai patalpoms ir įrangai. Apibūdinti patalpų priežiūros darbai.
			2.3.2. Apibrėžti reikalavimus gyvenamosioms ir bendro naudojimo patalpoms
			2.3.3. Išmanyti reikalavimus įrangai, apgyvendinant neįgalius poilsiautojus
			2.3.4. Parengti patalpas ir organizuoti apgyvendinimo paslaugą
			2.3.5. Organizuoti patalpų tvarkymą ir priežiūrą
	2.4. Organizuoti maitinimo paslaugas	Maitinimo paslauga ir jos teikimo būdai. Vaišių rūšys ir valgiaraščio sudarymas. Stalo indai, įrankiai ir aptiesalai. Sanitarijos ir higienos reikalavimai. Galiojanti HN (higienos norma) „Maisto higiena“. Galiojanti HN (higienos norma) „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ ir kt. Kulinarinis paveldas. Maisto ruoša. Patiekalų degustacijos.	2.4.1. Išmanyti maitinimo paslaugos teikimo būdus kaimo sodyboje	Parinkti indai ir įrankiai įvairių vaišių stalų serviravimui. Apibūdinti higienos normų reikalavimai. Apskaičiuota paros raciono energetinė vertė pagal pasirinktą valgiaraštį. Sudarytas savaitės valgiaraštis skirtingoms poilsiautojų grupėms (pagal pateiktą užduotį). Įvairioms vaišių rūšims parinktas patiekalų ir gėrimų asortimentas. Pagaminti tradiciniai ir etnografiniai patiekalai.
			2.4.2. Išmanyti vaišių rūšis ir mokėti joms tinkamai parinkti valgius bei gėrimus
			2.4.3. Vadovautis sanitarijos ir higienos reikalavimais gaminant patiekalus
			2.4.4. Diegti sveikos mitybos principus
			2.4.5. Taikyti etnografines tradicijas patiekalų gamyboje
	2.5. Organizuoti laisvalaikio paslaugas	Rekreacinės veiklos formų tipologija. Ekskursijos rengimo metodika. Laisvalaikio tipai: aktyvi rekreacija; pasyvi rekreacija. Reikalavimai saugaus laisvalaikio užtikrinimui.	2.5.1. Teikti laisvalaikio paslaugas pagal poilsiautojų poreikius	Sudaryta įvairaus intensyvumo rekreacinės veiklos programa. Parengtas ekstremalių nuotykių parko projektas. Sudarytas pažintinės ekskursijos planas. Gamtos, paveldo objektų, pažinimas pagal parengtą programą, susitikimai su asmenybėmis. Parengta aktyvaus laisvalaikio programa ir saugumo nurodymai.
			2.5.2. Kurti aktyvaus poilsio sektorių
			2.5.3. Rengti žygių ir ekskursijų planus
			2.5.4. Organizuoti kultūrinius renginius
			2.5.5. Užtikrinti saugų laisvalaikį
3. Dailiųjų amatų tradicijų taikymas rekreacijoje	3.1. Išmanyti ir taikyti amatų tradicijas	Lietuvių liaudies simbolika. Etnografiniai spalviniai deriniai. Paprotiniai dirbiniai. Dailiųjų amatų tradicijos: technologijos; puošyba; paskirtis.	3.1.1. Suprasti lietuvių liaudies simbolių reikšmę	Sukurti dirbinių eskizai. Sudaryti spalviniai deriniai pagal etnoregionus. Pademonstruoti lietuvių liaudies papročiai. Pagamintas nesudėtingas paprotinis dirbinys ir įsisavintas technologinis procesas.
			3.1.2. Išmanyti spalvinius derinių sudarymo principus
			3.1.3. Išmanyti paprotinę dirbinių paskirtį ir ypatumus
			3.1.4. Taikyti tautodailės tradicijas
	3.2. Taikyti etnografinių amatų technologijas rekreacijoje	Technologinės instrukcijos. Žaliavų ir medžiagų ruoša. Saugaus darbo instrukcijos. Technologijos: tekstilė; pynimas iš vytelių; floristika; drožyba.	3.2.1. Žinoti dailiosios tekstilės atlikimo priemones ir būdus	Parinktos dirbinių gamybos technologijos. Įvertinta dirbinių kokybė. Apibūdinti saugaus darbo reikalavimai.
			3.2.2. Ruošti žaliavas ir medžiagas
			3.2.3. Išmanyti tekstilės, pynimo, dirbinių iš šiaudų, drožybos technologijas
			3.2.4. Saugiai dirbti taikant įvairias amatų technologijas
	3.3. Gaminti dailiųjų amatų dirbinius	Technologinės įrangos ir įrankių panaudojimas. Dirbinių gamyba: tekstilės; medžio; pintų iš vytelių; floristikos. Darbų sauga. Verslo plano sudedamosios dalys: verslo idėja ir tikslai; verslo aplinka; rinkos analizė; gamybinis planas; prekės analizė; finansinis planas.	3.3.1. Ruošti eskizus, taikant lietuvių tautodailės tradicijas	Išanalizuotos lietuvių tautodailės tradicijos. Sukurtas gaminio eskizas. Pademonstruotas technologinis procesas. Parengtas verslo planas.
			3.3.2. Gaminti tekstilės dirbinius
			3.3.3. Gaminti medžio dirbinius
			3.3.4. Gaminti pintus vytelių ir fitodizaino dirbinius
			3.3.5. Užtikrinti darbų saugą
			3.3.6. Realizuoti dailiųjų amatų dirbinius

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

SOCIALINIO DARBUOTOJO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S576203.

3. Suteikiama kvalifikacija – socialinis darbuotojas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Socialinio darbuotojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą socialinio darbuotojo studijų programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: socialinės paramos poreikio nustatymas; socialinės paramos planavimas; socialinių paslaugų organizavimas ir teikimas; socialinio darbo veiksmingumo vertinimas; socialinio darbuotojo profesinės veiklos tobulinimas ir plėtotė.

5.3. Socialinis darbuotojas dirba socialines paslaugas teikiančiose organizacijose ir kitose institucijose, kuriose yra socialinių paslaugų poreikis.

5.4. Socialinis darbuotojas teikia socialinę paramą įvairaus amžiaus, skirtingų socialinių grupių klientams: likusiems be tėvų globos vaikams, socialinės rizikos vaikams ir jų šeimoms, vaikams su negalia ir jų šeimoms, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms, socialinės rizikos suaugusiems asmenims ir jų šeimoms, suaugusiems asmenims su negalia ir jų šeimoms, tautinėms mažumoms, pabėgėliams, kitiems asmenims ar grupėms, negalintiems pasirūpinti savimi, bendruomenei. Socialinis darbuotojas vykdo tiesioginę ir netiesioginę intervenciją: tiesiogiai dirba socialinį darbą, organizuoja socialinių paslaugų teikimą, organizuoja ir vykdo prevencinę socialinę veiklą, bendradarbiauja su kitais specialistais, bendruomenės nariais.

5.5. Sėkmingą socialinio darbuotojo darbą lemia šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, ryžtas, drąsa, empatija.

6. Socialinio darbuotojo tikslas – padėti asmenims, šeimoms, grupėms, organizacijoms, bendruomenėms įveikti socialines problemas ir skatinti socialinius pokyčius visuomenėje.

7. Socialinio darbuotojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Socialinio darbuotojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam socialinio darbuotojo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. kūrybiškumas;

9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.5. kolektyvinis darbas;

9.6. taktiškumas;

9.7. tolerantiškumas;

9.8. matematinis raštingumas;

9.9. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Socialinio darbuotojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Socialinio darbuotojo rengimo standarto

1 priedas

SOCIALINIO DARBUOTOJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Socialinės paramos poreikio nustatymas	1.1. Rinkti informaciją apie socialinės paramos poreikį 1.2. Analizuoti informaciją apie socialinės paramos poreikį 1.3. Vertinti socialinės paramos poreikio analizės rezultatus ir apibrėžti socialinę problemą (-as)
2. Socialinės paramos planavimas	2.1. Projektuoti socialinės paramos modelį, parenkant tinkamus metodus 2.2. Sudaryti socialinio darbo veiksmų planą 2.3. Taikyti socialinio darbo metodus
3. Socialinių paslaugų organizavimas ir teikimas	3.1. Telkti išteklius socialinėms problemoms spręsti 3.2. Teikti socialines paslaugas ir organizuoti prevencinę veiklą 3.3. Bendradarbiauti su klientu ir jo aplinka
4. Socialinio darbo veiksmingumo vertinimas	4.1. Analizuoti teiktas socialines paslaugas 4.2. Vertinti teikiamos socialinės paramos procesą ir rezultatus
5. Socialinio darbuotojo profesinės veiklos tobulinimas ir plėtotė	5.1. Taikyti naujoves socialinio darbuotojo profesinėje veikloje 5.2. Tobulinti profesinę kvalifikaciją 5.3. Sisteminti socialinio darbo patirtį ir ją skleisti visuomenėje

_________________

Socialinio darbuotojo rengimo standarto

2 priedas

SOCIALINIO DARBUOTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Socialinės paramos poreikio nustatymas	1.1. Rinkti informaciją apie socialinės paramos poreikį	Metodai: anketinė apklausa; stebėjimas; interviu; dokumentų analizė. Etapai: informacijos surinkimas; informacijos apdorojimas.	1.1.1. Žinoti informacijos apie socialinės paramos poreikio rinkimo metodus	Parinkti optimalūs tyrimo metodai. Parengtas tyrimo planas.
			1.1.2. Parinkti tinkamus informacijos apie socialinės paramos poreikį rinkimo metodus
			1.1.3. Organizuoti socialinės paramos poreikio tyrimą
			1.1.4. Kurti duomenų bazę ir naudotis informacinėmis technologijomis
	1.2. Analizuoti informaciją apie socialinės paramos poreikį	Tipai: kokybinė analizė; kiekybinė analizė. Etapai: duomenų analizė; analizės duomenų apibendrinimas.	1.2.1. Išmanyti informacijos apie socialinės paramos poreikio analizės tipus ir etapus	Atlikta tyrimo duomenų kiekybinė ir/ar kokybinė analizė. Atliktas teorinis tyrimo duomenų apibendrinimas.
			1.2.2. Analizuoti gautą informaciją apie socialinės paramos poreikį
			1.2.3. Sisteminti, formuluoti ir pateikti socialinių tyrimų išvadas, rekomendacijas
	1.3. Vertinti socialinės paramos poreikio analizės rezultatus ir apibrėžti socialinę problemą (-as)	Analizės metodai: (į)vertinimo; atvejo analizės; ekspertų; veiklos tyrimo; dokumentų. Etapai: duomenų vertinimas; poreikio socialinei paramai nustatymas.	1.3.1. Išmanyti vertinimo metodus ir etapus	Nustatytas socialinės paramos poreikis. Atlikta socialinės paramos poreikio analizė. Atlikta socialinės paramos poreikio analizės rezultatų interpretacija. Suformuluota ir apibrėžta socialinė problema (-os).
			1.3.2. Parinkti tinkamus analizės vertinimo metodus
			1.3.3. Nustatyti ir vertinti probleminių situacijų kontekstą ir ribas
			1.3.4. Interpretuoti socialinės paramos poreikio analizės rezultatus
			1.3.5. Suformuluoti ir apibrėžti socialinę problemą (-as)
2. Socialinės paramos planavimas	2.1. Projektuoti socialinės paramos modelį, parenkant tinkamus metodus	Socialinio darbo metodai: krizės intervencijos; ekologinis; sistemų; funkcinis; problemų sprendimo; tarpininkavimo ir kt. Etapai: situacijos analizė; socialinės problemos identifikavimas; poreikio socialinei paramai nustatymas; socialinės paramos plano sudarymas; išteklių socialinei paramai atranka; socialinės veiklos planavimas.	2.1.1. Išmanyti socialinės paramos modelio kūrimui reikalingus metodus ir etapus	Parinkti socialinio darbo metodai. Parengtas socialinės paramos modelis.
			2.1.2. Parinkti socialinės paramos modelio kūrimo metodus
			2.1.3. Rengti socialinės paramos modelį
			2.1.4. Teikti alternatyvius socialinės paramos modelius
			2.1.5. Parinkti optimalų socialinės paramos modelį ir suformuluoti tikslą
	2.2. Sudaryti socialinio darbo veiksmų planą	Etapai: planavimas; tikslo ir uždavinių formulavimas; socialinio darbo uždavinių planavimas; sudaryto socialinio darbo veiksmų plano įvertinimas	2.2.1. Išmanyti planavimo metodiką ir gebėti planuoti įvairių rūšių socialines paslaugas	Sudarytas socialinio darbo su įvairių klientų grupėmis veiksmų planas. Atliktas socialinio darbo veiksmų plano įvertinimas.
			2.2.2. Sudaryti socialinės paramos teikimo modelį, kuris leistų organizuoti socialinę paramą skirtingoms klientų grupėms
			2.2.3. Parinkti problemos sprendimo ir veiklos būdų alternatyvas
	2.3. Taikyti socialinio darbo metodus	Ištekliai: žmogiškieji; materialiniai; informaciniai; struktūriniai. Metodai: krizės intervencijos; ekologinis; funkcinis; sistemų; konsultavimo; tarpininkavimo ir kt. Etapai: išteklių mobilizavimas; išteklių koordinavimas.	2.3.1. Parinkti socialinio darbuotojo ir kliento sąveikos tipą, vadovaujantis humanistinėmis nuostatomis ir socialinio darbuotojo etikos kodeksu	Apibūdinti skirtingi socialinio darbuotojo ir kliento sąveikos tipai. Parinkti socialinio darbo metodai. Atlikta konkretaus atvejo analizė. Parengtas praktinis socialinės pagalbos proceso planas. Atlikta socialinės pagalbos išteklių, išteklių paskirstymo ir panaudojimo analizė.
			2.3.2. Analizuoti tiesioginio socialinio darbo metodus, parinkus juos pagal intervencijos pobūdį ir socialinių paslaugų įstaigos išteklius
			2.3.3. Taikyti socialinio darbo metodus pagalbos procese, remiantis praktikos, teorijos ir vertybių sąryšiu ir ištekliais
			2.3.4. Apibūdinti netiesioginio socialinio darbo metodų ypatumus, atsižvelgus į socialinės politikos ir išteklių sąsajas
3. Socialinių paslaugų organizavimas ir teikimas	3.1. Telkti išteklius socialinėms problemoms spręsti	Ištekliai: žmogiškieji; materialiniai; informaciniai; struktūriniai. Veikla: informavimas; organizavimas; koordinavimas; kliento socialinio tinklo įtraukimas; socialinės partnerystės tinklų kūrimas.	3.1.1. Suprasti visuomenės socialinę, ekonominę, politinę struktūrą, jos ypatumus ir klientų gyvenimo sąlygas	Sudarytas kliento ekožemėlapis ir genograma. Išanalizuotas socialinio darbo veiksmingumas.
			3.1.2. Nustatyti klientų ir jų aplinkos galimybes socialinėms problemoms spręsti
			3.1.3. Parinkti išteklius konkrečiai socialinei problemai spręsti
	3.2. Teikti socialines paslaugas ir organizuoti prevencinę veiklą	Dokumentai: LR Civilinis kodeksas; Socialinių paslaugų katalogas; Socialinių paslaugų įstatymas ir kiti dokumentai. Teorinis pagrindas: socialinio darbo teorijos; bendravimo ir bendradarbiavimo principai ir technikos;	3.2.1. Taikyti socialinių paslaugų teikimą reglamentuojančius teisinius dokumentus	Atliktas interviu aprašymas. Atliktas socialinio darbo proceso aprašymas. Parinktas socialinio darbo metodas Parengtas prevencinės veiklos planas.
			3.2.2. Sudaryti socialinės pagalbos skirtingiems klientams planą
			3.2.3. Teikti klientui tinkamas socialines paslaugas
			3.2.4. Parinkti įvairias socialines paslaugas skirtingoms klientų grupėms
			3.2.5. Nustatyti teikiamų socialinių paslaugų veiksmingumą
		tiesioginio ir netiesioginio socialinio darbo principai. Metodai: individualaus darbo; grupinio darbo; socialinio darbo su šeima; socialinio darbo bendruomenėje. Veikla: konsultavimas; tarpininkavimas; įgalinimas; mokymas; atstovavimas; pokyčio vertinimas, prevencinės veiklos organizavimas.	3.2.6. Organizuoti prevencinę veiklą
	3.3. Bendradarbiauti su klientu ir jo aplinka	Teorinis pagrindas: bendravimo ir bendradarbiavimo principai; etikos ir etiketo reikalavimai; komunikacinės elgsenos pagrindai. Objektai: įstaigos, organizacijos; asmenys. Veikla: ryšių plėtojimas; bendrų interesų ir tikslų formavimas; pasidalijimas atsakomybe, funkcijomis ir patirtimi.	3.3.1. Išmanyti pagrindinius bendradarbiavimo su kliento aplinka ir socialiniais partneriais principus	Sudarytas bendradarbiavimo planas su klientu. Pademonstruoti komunikaciniai individualaus, grupinio ir komandinio darbo gebėjimai. Įvertinta bendradarbiavimo su socialiniais partneriais įtaka klientui.
			3.3.2. Sudaryti bendradarbiavimo planą
			3.3.3. Parinkti tinkamus bendradarbiavimo su kliento aplinka ir socialiniais partneriais principus
			3.3.4. Analizuoti ir vertinti bendradarbiavimo procesą ir rezultatus
4. Socialinio darbo veiksmingumo vertinimas	4.1. Analizuoti teiktas socialines paslaugas	Socialinių paslaugų analizės tipai: kiekybiniai; kokybiniai. Socialinių paslaugų analizės metodai: (į)vertinimo; atvejo analizės; ekspertų; veiklos tyrimo; dokumentų. Teiktų socialinių paslaugų rezultatų interpretacija ir pristatymas.	4.1.1. Išmanyti tyrimo metodus ir mokėti juos taikyti, vadovaujantis tyrimo etikos principais	Adekvačiai parinkti ir pritaikyti tyrimo metodai socialinių metodai socialinių paslaugų rezultatų analizei. Pademonstruoti metodologiniai įvertinimo gebėjimai. Teoriškai pagrįstos suteiktų socialinių paslaugų rezultatų išvados. Parengta ataskaita apie suteiktą socialinę paramą ir sukurta teiktų socialinių paslaugų duomenų bazė.
			4.1.2. Nustatyti ir įvertinti kliento ir jo aplinkos pokyčius
			4.1.3. Naudoti mokslinę literatūrą, rengiant įrodymais grįstas tyrimo išvadas
			4.1.4. Kurti socialinių paslaugų duomenų bazę naudojant informacines technologijas ir rengti struktūrizuotas ataskaitas
	4.2. Vertinti teikiamos socialinės paramos procesą ir rezultatus	Socialinės paramos proceso ir rezultatų vertinimo principai: Etiniai; Profesiniai. Socialinės paramos vertinimo perspektyvos: Kultūrinė; Mokslinė; Etinė; Socialinio teisingumo. Kiekybiniai ir kokybiniai vertinimo metodai. Socialinės paramos proceso etapai: Įvertinimas; Planavimas; Intervencija; Vertinimas. Socialinių paslaugų vertinimo kriterijai: Prieinamumas; Veiksmingumas; Kompleksiškumas; Bendradarbiavimas; Visapusiškumas ir kt.	4.2.1. Žinoti socialinės paramos proceso ir rezultatų vertinimo principus	Parengtas socialinės paramos proceso vertinimo planas. Parinkti optimalūs vertinimo metodai. Atliktas profesionalus socialinės paramos proceso vertinimas. Atlikta suteiktų socialinių paslaugų analizė pagal kokybės vertinimo kriterijus.
			4.2.2. Analizuoti ir tikslinti socialinės paramos vertinimo strategiją ir planą
			4.2.3. Parinkti tinkamus socialinių paslaugų vertinimo būdus ir taikyti socialinių paslaugų rezultatų vertinimo kriterijus
5. Socialinio darbuotojo profesinės veiklos tobulinimas ir plėtotė	5.1. Taikyti naujoves socialinio darbuotojo profesinėje veikloje	Metodai: Programų rengimas; Projektų rengimas. Etapai: Projektų (programų) planavimas; Projektų (programų) įgyvendinimas. Projektų (programų) proceso ir rezultatų vertinimas.	5.1.1. Suprasti socialinio darbo paskirties, tikslų, turinio ir metodų pokyčius Lietuvos ir Europos Sąjungos socialinės politikos kontekste	Atlikta socialinio darbo, kaip profesinės veiklos pokyčių Lietuvoje analizė ir kritinis vertinimas. Parengtas ir įgyvendintas projektas. Parengta praktinės veiklos analizė, savojo vaidmens įvertinimas ir pasirengtas veiklos tobulinimo planas.
			5.1.2. Dirbti komandoje, teikiant pagalbą, rengiant ir įgyvendinant socialinį projektą ar programą
			5.1.3. Suvokti save kaip socialinį darbuotoją, analizuoti savo veiksmus ir pasirengti praktinės veiklos tobulinimo planą
	5.2. Tobulinti profesinę kvalifikaciją	Profesinių žinių ir įgūdžių tobulinimas: įgūdžių tobulinimas: Kursai; Seminarai; Konferencijos; Stažuotės. Bendrųjų gebėjimų tobulinimas: Kompiuterinis raštingumas; Kalbos. Profesinės veiklos savianalizė ir kompetencijų vertinimas.	5.2.1. Atlikti socialinius tyrimus ir parengti tyrimų ataskaitas	Pademonstruoti refleksijos gebėjimai. Sudaryti individualūs mokymosi planai; praktikos dienoraštis; veiklos ataskaitos. Atlikta profesinės veiklos savianalizė.
			5.2.2. Žinoti ir taikyti tinkamus mokymo/mokymosi metodus
			5.2.3. Reflektuoti praktinę veiklą
			5.2.4. Suvokti ir apibūdinti aktyviai besimokančio socialinio darbuotojo tyrėjo vaidmens reikšmingumą socialinio darbo praktikoje
			5.2.5. Vertinti savo profesinę veiklą
	5.3. Sisteminti socialinio darbo patirtį ir ją skleisti visuomenėje	Dalyvavimas socialinių darbuotojų mokyme: Dalyvavimas specializacijos programose; Dalyvavimas socialinio darbo studentų praktiniame mokyme. Veikla: Informacijos sklaida; Bendruomeniškumo ugdymas; Įvairių socialiniu grupių socialinio aktyvumo skatinimas. Priemonės: Ryšiai su visuomene, su žiniasklaida; Spauda; Elektroninės informacinės priemonės.	5.3.1. Žinoti socialinio darbuotojo vaidmenis mokymosi grupėje, praktinės veiklos komandoje	Apibūdinti gebėjimai, būtini dirbant/mokantis skirtingų tipų grupėse/komandose. Atlikta gebėjimo dirbti grupėj e/komandoj e refleksija. Parengtas patirties sklaidos planas.
			5.3.2. Analizuoti ir vertinti grupinio/komandinio darbo patirtį, įgyjamą teorinėse studijose ir praktinėje veikloje
			5.3.3. Užmegzti, palaikyti ir plėtoti pozityvų santykį organizacijoje, tarp organizacijų, su skirtingomis visuomenės grupėmis, su žiniasklaida taikant socialines ir informacines technologijas

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

SOCIALINIO PEDAGOGO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S576204.

3. Suteikiama kvalifikacija – socialinis pedagogas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Socialinio pedagogo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą socialinio pedagogo studijų programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: prevencinio darbo organizavimas; darbas su ugdytiniais ir jų grupėmis; darbas su ugdytinių šeimomis; bendravimas ir bendradarbiavimas; socialinio pedagogo profesinis ir asmeninis tobulėjimas.

5.3. Socialinis pedagogas dirba švietimo ir globos, neformaliojo ugdymo įstaigose, dirba specialiosios paskirties švietimo ir globos institucijose (darbui su vaikais, turinčiais psichinę ir fizinę negalią, elgesio sutrikimų, su asmenimis, kuriems laikinai atimta arba apribota laisvė perauklėjimo arba bausmės atlikimo vietose), socialinių ligų (narkotikų, psichotropinių medžiagų, alkoholio, smurto ir prievartos, prostitucijos, AIDS ir kt.) prevencijos ir reabilitacijos srityje (pedagoginiai psichologiniai centrai, narkomanijos ir kiti reabilitacijos centrai, specializuoti centrai atskiroms socialinėms grupėms ir kt.).

5.4. Socialinis pedagogas organizuoja ir įgyvendina prevencinį darbą. Organizuoja socialinę pedagoginę pagalbą sudarant socialinės pedagoginės pagalbos komandą ir socialinės pedagoginės pagalbos veiklos planą. Organizuoja ugdytinių veiklą grupėje. Socialinis pedagogas padeda vaikui įgyvendinti lygias galimybes į švietimą, siekia užtikrinti vaikų saugumą, padeda šalinti mokyklos nelankymo priežastis, padeda vaikui ugdyti socialinius gebėjimus, vykdo neigiamų socialinių reiškinių prevenciją, skatina socialinį aktyvumą. Vertina socialinio pedagoginio poveikio ugdytiniui veiksmingumą. Bendradarbiauja su ugdytinių šeimomis. Bendrauja ir bendradarbiauja su institucijomis, susijusiomis su vaiko ugdymu ir sprendžiančiomis socializacijos problemas, ir su kitais ugdymo proceso dalyviais, t. y. su mokyklos administracija, mokytojais, mokyklos psichologais, specialiaisiais pedagogais ir kt. Koordinuoja socialinės pedagoginės pagalbos teikimą bendraujant ir bendradarbiaujant su institucijomis ir kitais ugdymo proceso dalyviais.

5.5. Sėkmingą socialinio pedagogo darbą lems šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, taisyklinga tartis, ryžtas, drąsa, empatija.

6. Socialinio pedagogo tikslas – siekti vaiko gerovės, saugumo, pozityvios integracijos ir socializacijos visuomenėje, skatinant visavertę asmenybės raišką, pilietinę brandą.

7. Socialinio pedagogo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Socialinio pedagogo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam socialinio pedagogo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. kūrybiškumas;

9.4. sprendimų priėmimas;

9.5. kolektyvinis darbas;

9.6. taktiškumas;

9.7. tolerantiškumas;

9.8. matematinis raštingumas;

9.9. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Socialinio pedagogo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Socialinio pedagogo rengimo standarto

1 priedas

SOCIALINIO PEDAGOGO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Prevencinio darbo organizavimas	1.1. Vertinti ugdytinio aplinką ir prevencijos poreikį 1.2. Rengti ir įgyvendinti prevencinius ir socialinius projektus bei programas 1.3. Analizuoti prevencinio darbo veiksmingumą
2. Darbas su ugdytiniais ir jų grupėmis	2.1. Vertinti ugdytinio poreikius ir jo socialines problemas 2.2. Spręsti problemas, susijusias su sociokultūrinių skirtybių integracija 2.3. Organizuoti rizikos grupės vaikų veiklą 2.4. Vertinti socialinio pedagoginio poveikio ugdytiniui veiksmingumą
3. Darbas su ugdytinių šeimomis	3.1. Vertinti ugdytinių šeimos socialinę aplinką 3.2. Organizuoti socialinę paramą ugdytinių šeimoms 3.3. Skatinti pozityvų gyvenimo būdą šeimose
4. Bendravimas ir bendradarbiavimas	4.1. Koordinuoti socialinės pedagoginės pagalbos teikimą bendraujant ir bendradarbiaujant su institucijomis 4.2. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytiniais ir kitais ugdymo proceso dalyviais
5. Socialinio pedagogo profesinis ir asmeninis tobulėjimas	5.1. Atlikti taikomosios veiklos tyrimus 5.2. Vertinti savo profesinę veiklą

_________________

Socialinio pedagogo rengimo standarto

2 priedas

SOCIALINIO PEDAGOGO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Prevencinio darbo organizavimas	1.1. Vertinti ugdytinio aplinką ir prevencijos poreikį	Aplinkos tyrimo metodai. Duomenų rinkimas ir tvarkymas. Ugdytinio aplinkos ir prevencijos poreikio įvertinimas.	1.1.1. Tirti ugdytinio aplinką ir sisteminti duomenis 1.1.2. Vertinti priežasties – pasekmės ryšį ir rizikos veiksnius 1.1.3. Nustatyti aplinkos poveikį ir prevencijos poreikį	Atliktas aplinkos tyrimas. Surinkti ir sutvarkyti duomenys. Įvertintas prevencijos poreikis.
	1.2. Rengti ir įgyvendinti prevencinius ir socialinius projektus bei programas	Prevencinių projektų ir programų rengimas. Renginių įvairovės ugdymo institucijoje poreikio nustatymas. Planavimas.	1.2.1. Analizuoti veiksnius, sąlygojančius palankias ugdytinio raidos sąlygas 1.2.2. Taikyti prevencinio darbo metodus 1.2.3. Rengti prevencinius projektus ir renginius	Parengtas prevencinio projekto rengimo planas. Suorganizuotas prevencinis renginys. Parengtas ir įgyvendintas prevencinis projektas.
	1.3. Analizuoti prevencinio darbo veiksmingumą	Prevencinio darbo veiksmingumo įvertinimas. Tolimesniu veiksmų numatymas. Prevencinio darbo tobulinimas.	1.3.1. Naudoti socialinio, psichologinio ir pedagoginio pažinimo metodus, įvertinant prevencinio darbo veiksmingumą 1.3.2. Analizuoti darbo su ugdytinio aplinka ir prevencinio darbo rezultatus 1.3.3. Vertinti socialinio pedagogo veiklos įtaką prevencinio darbo rezultatams	Įvertintas prevencinio projekto veiksmingumas (rezultatai). Nustatytos stipriosios ir tobulintinos prevencinio projekto pusės ir parengtas tobulinimo planas.
	1.3. Analizuoti prevencinio darbo veiksmingumą		1.3.4. Koreguoti prevencinio darbo su ugdytinio aplinka pobūdį, atsižvelgus į jo rezultatyvumą
2. Darbas su ugdytiniais ir jų grupėmis	2.1. Vertinti ugdytinio poreikius ir jo socialines problemas	Poreikių ir socialinių problemų nustatymo metodai. Ugdytinio poreikių įvertinimas ir statuso socialinėje grupėje įvertinimas.	2.1.1. Nustatyti ugdytinių socialines problemas	Nustatyta ugdytinio socialinė problema. Įvertintas ugdytinio santykis su grupe. Įvertinta ugdytinio socialinis statusas grupėje.
			2.1.2. Vertinti grupės ir ugdytinio santykį
			2.1.3. Taikyti asmens savijautos, padėties grupėje diagnozavimo metodikas
	2.2. Spręsti problemas, susijusias su sociokultūrinių skirtybių integracija	Ugdytinio aplinkos ir socialinės ir pedagoginės pagalbos poreikio įvertinimas. Socialinės ir pedagoginės pagalbos teikimo metodai/būdai. Bendravimo būdai, formos.	2.2.1. Vertinti sociokultūrinių skirtybių integracijos problemos aktualumą ugdymo institucijoje	Nustatyta sociokultūrinių skirtybių integracijos problema. Įvertinta ugdytinio aplinka. Įvertintas socialinės pedagoginės pagalbos poreikis. Parinkti atitinkami individualaus darbo metodai. Parengtas individualus socialinės bei pedagoginės pagalbos darbo planas.
			2.2.2. Žinoti individualių ugdymo programų sudarymo principus
			2.2.3. Teikti socialinę pedagoginę pagalbą specialiųjų poreikių ir kitiems, problemų turintiems, ugdytiniams, ugdant juos kartu su kitais bendraamžiais
			2.2.4. Parinkti individualaus socialinio darbo metodus atsižvelgus į ugdytinio individualybę, problemų pobūdį ir kitas reikšmingas ypatybes
			2.2.5. Vertinti specialiųjų poreikių ir kitų, problemų turinčių, ugdytinių priežiūros, ugdymo bei paramos formas, būdus ir veiksmingumą
	2.3. Organizuoti rizikos grupės vaikų veiklą	Grupės dinamika. Grupės formavimo principai. Veiklos grupėje organizavimo principai. Planavimas.	2.3.1. Parinkti darbo tikslą atitinkančius metodus su grupe	Parinkti tinkami darbo su grupe darbo su grupe metodai. Parengtas darbo su grupe planas. Pagrįsta palankios socialinės- psichologinės aplinkos kūrimo programa. Parengta mokymosi sunkumų įveikimo programa.
			2.3.2. Padėti ugdytiniui adaptuotis grupėje, sukuriant palankią socialinę psichologinę aplinką
			2.3.3. Padėti ugdytiniui įveikti mokymosi sunkumus ir spręsti mokymosi proceso problemas
	2.4. Vertinti socialinio pedagoginio poveikio ugdytiniui veiksmingumą	Veiksmingumo tyrimo metodika. Duomenų rinkimas ir analizė.	2.4.1. Parinkti atitinkamus socialinio pedagoginio poveikio veiksmingumo ir ugdymo rezultatų vertinimo kriterijus	Parinkti atitinkami socialinio pedagoginio poveikio veiksmingumo ir ugdymo rezultatų vertinimo kriterijai. Įvertintas socialinio pedagoginio poveikio veiksmingumas.
			2.4.2. Vertinti socialinio pedagoginio poveikio veiksmingumą
			2.4.3. Koreguoti darbo planą atsižvelgus į rezultatus
3. Darbas su ugdytinių šeimomis	3.1. Vertinti ugdytinių šeimos socialinę aplinką	Šeimos buitinių ir socialinių sąlygų įvertinimas. Šeimos poveikio ugdytiniui įvertinimas. Duomenų rinkimas ir analizė. Etikos kodeksas. LR įstatymai (Civilinis kodeksas ir kiti).	3.1.1. Vertinti aplinkos įtaką ugdytiniui	Atlikta surinktų duomenų apie ugdytinio šeimos socialinę aplinką analizė. Įvertinta ugdytinių šeimos ar globėjų socialinė aplinka ir jos įtaka ugdytiniui.
			3.1.2. Vertinti ugdytinio artimiausios aplinkos ypatumus
			3.1.3. Vertinti surinktus duomenis apie ugdytinio šeimos socialinę aplinką
			3.1.4. Vertinti ugdytinių šeimos socialinę aplinką, vadovaujantis etikos kodeksu ir LR įstatymais
	3.2. Organizuoti socialinę paramą ugdytinių šeimoms	Etikos kodeksas. Civilinis kodeksas. LR įstatymai, reglamentuojantys socialinės paramos teikimą. Tarnybos, teikiančios socialinę paramą. Tarpininkavimas/atstovavimas/informavimas. Planavimas.	3.2.1. Išmanyti skirtingo amžiaus tarpsnių ugdytinių, jų tėvų ar globėjų psichologinės brandos ypatumus	Įvertinta pasirinkta socialinė problema ir galimi jos padariniai bei pagalbos poreikis. Parengtas problemos sprendimo (pagalbos teikimo) planas.
			3.2.2. Vertinti dažniausiai pasitaikančias socialines problemas ir galimus jų padarinius bei operatyvios pagalbos poreikį
			3.2.3. Atstovauti ugdytinio ir jo šeimos interesus kitose institucijose
			3.2.4. Numatyti atitinkamus pagalbos būdus ir formas
	3.3. Skatinti pozityvų gyvenimo būdą šeimose	Etikos kodeksas. Informacijos sklaida. Konsultavimo būdai ir metodai.	3.3.1. Aktyvinti ugdytinio, jo tėvų saviugdą ir saviraišką	Parengtas ugdytinio ir jo šeimos narių motyvavimo aktyviai dalyvauti saviugdos procese planas. Pagrįsta demokratiškų, savitarpio pagalba ir pagarba grindžiamų santykių kūrimo strategija. Parinkti ugdytinio ir jo šeimos narių (tėvų ar globėjų) konsultavimo metodai.
			3.3.2. Motyvuoti ugdytinį ir jo šeimos narius aktyviai dalyvauti saviugdos procese
			3.3.3. Kurti demokratiškus, savitarpio pagalba ir pagarba grindžiamus santykius
			3.3.4. Konsultuoti ugdytinius ir jų šeimos narius, sprendžiant socialines problemas
4. Bendravimas ir bendradarbiavimas	4.1. Koordinuoti socialinės pedagoginės pagalbos teikimą bendraujant ir bendradarbiaujant su institucijomis	Socialinės pedagoginės pagalbos teikimas. Tarpininkavimas. Planavimas.	4.1.1. Parinkti tinkamus bendravimo ir bendradarbiavimo partnerius ugdymo procese	Pasirinkti tinkami bendravimo ir bendradarbiavimo partneriai ugdymo procese. Pagrįsta suinteresuotų ugdytinio socialiniu funkcionavimu asmenų bei institucijų veiklos koordinavimo strategija.
			4.1.2. Taikyti bendravimo psichologijos bei etikos principus, sprendžiant bendravimo problemas ir konfliktus
			4.1.3. Koordinuoti suinteresuotų ugdytinio socialiniu funkcionavimu asmenų ir institucijų veiklą
			4.1.4. Organizuoti popamokinę veiklą su kitais ugdymo proceso dalyviais
	4.2. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytiniais ir kitais ugdymo proceso dalyviais	Tarpininkavimas. Planavimas. Bendradarbiavimas su ugdymo proceso dalyviais ir ugdytiniais.	4.2.1. Organizuoti socialinę ir pedagoginę pagalbą ugdytiniams	Pagrįsta ryšių su suinteresuotais ugdytinio socialiniu funkcionavimu asmenimis ir institucijomis palaikymo strategija. Parengtas bendradarbiavimo su pasirinktu partneriu planas. Įvertintas bendradarbiavimo veiksmingumas.
			4.2.2. Palaikyti glaudžius ryšius su suinteresuotais ugdytinio socialiniu funkcionavimu asmenimis
			4.2.3. Koordinuoti mokytojo ir mokinio sąveiką mokymosi procese
			4.2.4. Planuoti socialinės pedagoginės pagalbos teikimą kartu su bendravimo ir bendradarbiavimo partneriais
			4.2.5. Vertinti socialinės pedagoginės pagalbos veiksmingumą kartu su bendravimo ir bendradarbiavimo partneriais
5. Socialinio pedagogo profesinis ir asmeninis tobulėjimas	5.1. Atlikti taikomosios veiklos tyrimus	Tyrimų organizavimas bei analizė. Informacijos sklaida. Stipriųjų ir silpnųjų socialinio pedagogo veiklos pusių nustatymas.	5.1.1. Taikyti kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodus	Parengtas taikomojo tyrimo planas. Atliktas taikomasis tyrimas. Atlikta taikomojo tyrimo rezultatų analizė.
			5.1.2. Organizuoti taikomuosius ir diagnostinius tyrimus aktualia tema, vadovaujantis tyrimo etikos principais
			5.1.3. Analizuoti tyrimų rezultatus ir juos taikyti praktikoje
			5.1.4. Analizuoti socialinio pedagogo funkcijų pokyčius priklausomai nuo visuomenės, ekonomikos, socialinės apsaugos pokyčių
	5.2. Vertinti savo profesinę veiklą	Įvairių saviugdos metodų taikymas (savistaba, savianalizė). Savo veiklos planavimas. Nuolatinis veiklos tobulinimas naujai įgytomis žiniomis ir įgūdžiais. Socialinio pedagogo kompetencijos ir vertybinės nuostatos bei karjeros galimybės	5.2.1. Reflektuoti ir parengti kvalifikacijos tobulinimo planus	Atlikta savo, kaip socialinio pedagogo, asmenybės savianalizė. Parengtas saviugdos planas. Parengta taikomojo mokslo tyrimo ataskaita.
			5.2.2. Planuoti socialinio pedagogo asmenybės saviugdą
			5.2.3. Taikyti atitinkamus saviugdos metodus

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

SOCIALINIŲ MOKSLŲ MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S514508.

3. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Socialinių mokslų mokytojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas aukštųjų neuniversitetinių studijų programai rengti.

5.2. Standartas apibrėžia socialinių mokslų mokytojo rengimo reikalavimus darbui šiose veiklos srityse: ugdymo proceso organizavimas; moksleivių politologinių, istorinių, geografinių, ekonominių žinių, socialinės veiklos gebėjimų ir pilietinių vertybių ugdymas; profesinės kompetencijos tobulinimas.

5.3. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą socialinių mokslų mokytojo studijų programą valdo mokymo ir mokymosi procesą, planuoja ir tobulina dalyko turinį, vertina mokinių pasiekimus ir pažangą, naudoja informacines ir komunikacines technologijas, kuria ugdymo aplinką, ugdo gebėjimus ir vertybines nuostatas, formuoja socialinių mokslų dalykų žinių sistemą, bendrauja ir bendradarbiauja su mokyklos bendruomene. Dirbdamas mokykloje dalyvauja kuriant pilietinę visuomenę, patriotizmo ir pagarbos kitoms tautos ugdyme, mokinių tolerancijos, pagarbos kitų kultūrų įvairovei skatinime, istorinės sąmonės ir savimonės formavime, šalies kultūrinio paveldo puoselėjime.

5.4. Socialinių mokslų mokytojo darbo sėkmę lemia profesinės žinios ir gebėjimai, kritinis mąstymas, siekimas tobulinti savo profesines kompetencijas bei mokytojui būtinas asmenines savybes: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas.

6. Socialinių mokslų mokytojo tikslas – ugdyti pilietiškai atsakingą, socialinio ir kultūrinio gyvenimo dėsnius suprantančią asmenybę, gebančią vertinti, saugoti ir puoselėti kultūrinę bei gamtinę aplinką.

7. Socialinių mokslų mokytojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Socialinių mokslų mokytojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam socialinių mokslų mokytojo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. kūrybiškumas;

9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.5. kolektyvinis darbas;

9.6. taktiškumas;

9.7. tolerantiškumas;

9.8. matematinis raštingumas;

9.9. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Socialinių mokslų mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Socialinių mokslų mokytojo rengimo standarto

1 priedas

SOCIALINIŲ MOKSLŲ MOKYTOJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Ugdymo proceso organizavimas	1.1. Valdyti mokymo ir mokymosi procesą 1.2. Planuoti ir tobulinti dalyko turinį 1.3. Vertinti mokinių pasiekimus ir pažangą 1.4. Naudoti informacines technologijas 1.5. Pažinti mokinius, kurti saugią emocinę ugdymo aplinką 1.6. Bendrauti ir bendradarbiauti su mokyklos bendruomene
2. Moksleivių politologinių, istorinių, geografinių, ekonominių žinių, socialinės veiklos gebėjimų ir pilietinių vertybių ugdymas	2.1. Formuoti socialinių mokslų žinių sistemą 2.2. Ugdyti socialinės veiklos gebėjimus 2.3. Formuoti piliečio vertybines nuostatas
3. Profesinės kompetencijos tobulinimas	3.1. Reflektuoti ir vertinti savo profesinę veiklą 3.2. Planuoti ir sistemingai tobulinti savo profesinę veiklą 3.3. Tobulinti komunikacinius įgūdžius

_________________

Socialinių mokslų mokytojo rengimo standarto

2 priedas

SOCIALINIŲ MOKSLŲ MOKYTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Ugdymo proceso organizavimas	1.1. Valdyti mokymo ir mokymosi procesą	Teminių dalyko ir pamokų planų rengimas remiantis ugdymą reglamentuojančiais dokumentais. Individualių mokymo planų sudarymas. Mokymo tikslų ir uždavinių nustatymas. Šiuolaikinių ugdymo/si technologijų bei mokymo/si metodų parinkimas ir tikslingas taikymas. Veiksmingo laiko išteklių panaudojimas organizuojant mokymąsi. Dermės tarp žinių perteikimo ir savarankiško mokymosi užtikrinimas: Konsultacijų grafiko sudarymas.	1.1.1. Žinoti bendroj o lavinimo mokyklų programinius reikalavimus 1.1.2. Nustatyti mokymo tikslus 1.1.3. Formuluoti mokymo uždavinius 1.1.4. Išmanyti mokymo metodus 1.1.5. Rengti teminius ir individualius mokymo planus. 1.1.6. Taikyti mokymo/si metodus mokymo procese	Išrinkti ir paaiškinti svarbiausi bendrojo lavinimo mokyklų programiniai reikalavimai. Suformuluoti mokymo tikslai. Parinkti mokymo uždaviniai. Parengti teminiai ir individualūs mokymo planai. Sumodeliuotoje situacijoje pritaikyti mokymo metodai. Parengtas ir pakomentuotas projektinio darbo planas.
	1.2. Planuoti ir tobulinti dalyko turinį	Įdomios ir patrauklios mokymo/si medžiagos parinkimas. Mokymosi turinio atnaujinimas, reaguojant į aplinkos pokyčius. Ugdymo sunkumų prognozavimas, planuojant dalyko mokymą/si.	1.2.1. Išmanyti pamokos organizavimo reikalavimus	Parengtas išplėstinis pamokos planas. Pateiktose užduotyse pritaikyti įvairūs pamokų organizavimo principai. Įvertintos ir išanalizuotos stebėtos pamokos. Pasirinkta tinkama tikslams pasiekti mokomoji, vaizdo ir garso medžiaga.
			1.2.2. Parengti pamokos planą
			1.2.3. Rengti teminius ir individualius mokymo planus
			1.2.4. Taikyti istorijos, geografijos, politologijos, sociologijos žinias rengiant pamokų planus
			1.2.5. Išmanyti netradicinių pamokų organizavimo principus
			1.2.6. Naudoti bendrojo lavinimo mokykloms skirtą mokomąją, vaizdo ir garso medžiagą
			1.2.7. Tikslų ir uždavinių pasiekimui, parinkti tinkamą mokomąją medžiagą
	1.3. Vertinti mokinių pasiekimus ir pažangą	Mokinių elgesio, emocinių ir socialinių problemų vertinimas, padedant jiems tobulėti. Ryšio tarp mokinių socialinės aplinkos ir fizinio, intelektinio, emocinio mokinių vystymosi ir mokymosi veiksmingumo nustatymas. Mokinių vertinimo sistemos sukūrimas, remiantis švietimo institucijoje galiojančiais dokumentais. Vertinimo rezultatų analizė, planuojant tolesnį mokinių mokymąsi.	1.3.1. Parinkti ir taikyti mokinių vertinimo metodus ir būdus	Parengti vertinimo metodai atsižvelgiant į socialinės aplinkos įtaką mokiniams. Atlikta moksleivių apklausa ir pasiekimų analizė. Atliktas teminių planų koregavimas atsižvelgus į apklausos rezultatus. Nustatyti svarbiausi bendravimo principai.
			1.3.2. Išmanyti pagrindinius bendravimo ir bendradarbiavimo principus ir etikos normas
			1.3.3. Analizuoti vertinimo rezultatus ir numatyti geresnių mokymosi rezultatų siekimo būdus
			1.3.4. Analizuoti ir vertinti socialinės aplinkos įtaką mokinių vystymuisi bei mokymosi veiksmingumui
	1.4. Naudoti informacines technologijas	Pamokų planų ir mokomosios medžiagos parengimas ir naudojimas skaitmenine forma. Vaizdinės ir garsinės mokymo medžiagos parengimas ir pateikimas naudojant multimedijos programas. Savarankiškų darbų užduočių, testų naudojant IT parengimas ir atlikimas. Nuotolinio mokymo organizavimas. Dokumentacijos tvarkymas skaitmenine forma.	1.4.1. Žinoti pamokų, kuriose naudojamos IT, parengimo metodiką	Sudarytas išplėstinis pamokos planas, kurioje bus naudojama IT. Paruošta mokomoji medžiaga darbui su IT. Parengta nuotolinio mokymo programa. Numatyti kontrolės ir vertinimo būdai. Vesta pamoka naudojant IT.
			1.4.2. Išmanyti IT ir elektroninei pamokai skirtos mokomosios medžiagos paruošimo metodus
			1.4.3. Išmanyti nuotolinio mokymo organizavimo ir elektroninės dokumentacijos tvarkymo metodiką
			1.4.4. Nustatyti užduočių, testų, atliktų naudojant IT, vertinimo kriterijus
			1.4.5. Rinkti, analizuoti ir kaupti įvairių rūšių informaciją, naudojant pažangiausias technologijas
	1.5. Pažinti mokinius, kurti saugią emocinę ugdymo aplinką	Ugdymo proceso organizavimas, atsižvelgiant į vaiko, paauglio, suaugusiojo fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę aplinką, lyčių vaidmenis. Bendravimas su mokiniais, remiantis pagarba, nešališkumu ir atsakingumu. Mokinių lygių galimybių, užtikrinimas ugdymo procese. Mokinių su negalia ir priklausančių kitoms socialinės atskirties grupėms integravimas į ugdymo procesą ir mokyklos bendruomenės gyvenimą. Pagalba mokiniams atpažinti, įvertinti ir kontroliuoti emocijas. Mokomosios materialinės bazės kūrimas. Efektyvaus ir saugaus fizinės erdvės, informacinių ir komunikacinių technologijų, mokymo priemonių naudojimo užtikrinimas. Mokymosi motyvacijos skatinimas.	1.5.1. Identifikuoti ir spręsti pagrindines ugdymo problemas, kylančias dėl pedagoginių, socialinių, psichologinių ugdymo veiksnių	Apibūdinti pedagoginiai, socialiniai, psichologiniai ugdymo veiksniai. Pateikti galimos konfliktinės situacijos klasėje sprendimo būdai. Parengtas kabineto materialinių išteklių kaupimo planas. Sukurta saugaus darbo atmintinė.
			1.5.2. Kurti klasėje palankumo, pagarbos ir pasitikėjimo atmosferą
			1.5.3. Ugdyti be prievartos
			1.5.4. Žinoti darbo saugos reikalavimus
			1.5.5. Išmanyti mokomosios medžiagos klasifikavimo ir kaupimo metodiką
			1.5.6. Planuoti materialinių išteklių poreikį
	1.6. Bendrauti ir bendradarbiauti su mokyklos bendruomene	Mokyklos bendruomenės socialinio solidarumo puoselėjimas. Tėvų skatinimas dalyvauti ugdymo aplinkos kūrime. Dialogo, prielankumo ir pasitikėjimo atmosferos kūrimas.	1.6.1. Išmanyti bendravimo su skirtingų amžiaus tarpsnių žmonėmis specifiką	Pagal užduotį stebėjimo būdu įvertinta ir apibūdinta bendravimo kultūra. Pateiktas ir paaiškintas dalyvavimo mokyklos bendruomenės gyvenime, mokytojų, mokinių ir tėvų susirinkimuose tikslas ir rezultatai.
			1.6.2. Kurti dialogo, pasitikėjimo ir prielankumo atmosferą
			1.6.3. Sėkmingai spręsti konfliktines situacijas
			1.6.4. Išmanyti konferencijų, seminarų, susirinkimų, neformalaus mokymo organizavimo pagrindus
			1.6.5. Išmanyti nekonfliktinio bendradarbiavimo principus
2. Moksleivių politologinių, istorinių, geografinių, ekonominių žinių, socialinės veiklos gebėjimų ir pilietinių vertybių ugdymas	2.1. Formuoti socialinių mokslų žinių sistemą	Socialinių mokslų (istorijos, politologijos, sociologijos, pilietinio ugdymo, teisės, ekonomikos, geografijos) žinių bei jų praktinio taikymo pagrindų išmanymas, gebėjimas įžvelgti šių dalykų tarpdisciplininius ryšius. Ugdyti istorijos, politologijos, pilietinio ugdymo, sociologijos, teisės kompetencijas pagal valstybinius išsilavinimo standartus. Suvokti socialinių mokslų sąsają su aktualiomis visuomeninio gyvenimo problemomis. Demokratinės visuomenės bei valstybės funkcionavimo principų, žmogaus ir piliečio laisvių, teisių ir pareigų bei pagrindinių jas įvertinančių dokumentų žinojimas. Visuomenės politinio, kultūrinio, ūkinio, teisinio gyvenimo problemų ir galimų jų sprendimo būdų išmanymas. Pagrindinių teisės šakų (civilinės, administracinės, konstitucinės, baudžiamosios) ir praktinio jų normų taikymo tam tikrose visuomenės gyvenimo srityse išmanymas. Socialinių mokslų dalykų vadovėlių, jų didaktinių funkcijų išmanymas bei gebėjimas rekomenduoti mokiniams papildomą mokymo/si medžiagą. Gebėjimas integruoti socialinių mokslų žinias, suvokti Europos Sąjungos raidą ir Lietuvos vietą vientisoje Europos erdvėje.	2.1.1. Žinoti socialinę, politinę bei kultūrinę Lietuvos ir pasaulio istorinę raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų	Susisteminti ir paaiškinti lentelėje istorinių epochų bruožai. Pateikti pavyzdžiai, iliustruojantys kultūros (vertybių, socialinių normų) įtaką žmonių elgesiui, kultūriniais skirtumais paaiškintas skirtingas įvairių etninių/socialinių grupių atstovų elgesys. Apibūdintos skirtingos kilmės, lyčių, amžiaus grupių padėties įvairiose visuomenėse priežastys, pateikti pavyzdžiai. Remiantis globalizacijos teorijomis, apibūdinta globalizacijos įtaka žmogui. Parengta diskusija apie svarbiausias šiuolaikinio pasaulio ir Lietuvos problemas, galimus sprendimo būdus. Parengti išplėstiniai sociologijos pagrindų pamokų planai. Išvardyti svarbiausi žmogaus ir mažumų teises užtikrinantys ES ir LR teisės aktai, už šių teisių įgyvendinimą atsakingos institucijos. Paaiškinti politikos procesus lemiantys veiksniai, jų tarpusavio sąveikos principai. Paruoštas detalus moksleivių geografinės ekspedicijos planas. Pamokoje atskleista pasaulio ekologinių problemų įvairovė ir ją lemiančios priežastys. Lentelėje suskirstytos ir susistemintos pasaulio sritys pagal ekonomikos struktūras. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinta taikomoji istorijos, sociologijos, ir ekonomikos mokslų
			2.1.2. Suvokti Lietuvos vietą Europos ir pasaulio istorijoje
			2.1.3. Orientuotis istoriniame laike ir erdvėje
			2.1.4. Žinoti visuomenės struktūrinius elementus, visuomenės kaitos dėsnius
			2.1.5. Išmanyti socialinės diferenciacijos formas, socialinių padėčių priklausomybę nuo amžiaus, kilmės ir lyties, lyčių socialinius vaidmenis, jų kultūrinį sąlygotumą
			2.1.6. Žinoti pilietinės visuomenės formavimosi prielaidas, piliečio teises ir pareigas
			2.1.7. Suvokti pasaulio vientisumą, atskleisti jo sferų įvairovę
			2.1.8. Žinoti istoriškai kintančių geosistemų ir civilizacijų sąveiką, civilizacijų ir kultūrų raidos bruožus skirtingomis geografinėmis sąlygomis
	2.2. Ugdyti socialinės veiklos gebėjimus	Gebėjimo orientuotis kintančioje socialinėje aplinkoje formavimas. Piliečių gebėjimo bendrauti ir bendradarbiauti su valstybės valdymo institucijomis ugdymas. Mokinių tolerancijos, pagarbos kultūrų įvairovei skatinimas.	2.2.1. Analizuoti ir kritiškai vertinti įvairiuose šaltiniuose esančią informaciją	Rasinės, etninės, lytinės ir kt. diskriminacijos pavyzdžių pateikimas ir analizė. Apibūdinti skirtingų amžiaus tarpsnių psichologiniai savitumai. Sudarytas tarpkultūrinio bendravimo projekto planas.
			2.2.2. Paaiškinti dabarties pasaulio reiškinius, atsižvelgiant į jų istorinę raidą
			2.2.3. Atpažinti kultūrų skirtumus ir bendrybes, išmanyti tarpkultūrinio bendravimo principus ir juos taikyti
			2.2.4. Formuoti gebėjimą atpažinti visuomenės ir individo gyvenime kylančias problemas, kurti prielaidas apie jų priežastį ir raidą, numatyti būdus joms spręsti
			2.2.5. Ekologines žinias taikyti gyvenamoje aplinkoje
	2.3. Formuoti piliečio vertybines nuostatas	Mokinių pagarbos individualiems kultūriniams, socialiniams, lytiniams, religiniams ir rasiniams skirtumams formavimas. Patriotizmo ir pagarbos kitoms tautoms ugdymas. Šalies kultūrinio paveldo ir gamtinės įvairovės puoselėjimas. Istorinės, pilietinės, teisinės sąmonės ir savimonės formavimas. Demokratinės, humanistinės, pilietinės, teisinės savimonės formavimosi principų supratimo ugdymas. Mokinių pilietiškumo, teisinės ir socialinės kompetencijos ugdymas.	2.3.1. Žinoti humanistinės etikos vertybes, žmogaus, mažumų teises	Parengtas vienos iš kalendorinių švenčių šventimo mokykloje scenarijus. Sudarytas išplėstinis gamtosaugai skirtos pamokos, vykstančios už mokyklos ribų, planas. Sudarytas kraštotyrinės ekskursijos planas.
			2.3.2. Išmanyti etninės kultūros ištakas, raidą, raiškos formas
			2.3.3. Išmanyti gamtos saugojimo ir protingo jos turtų naudojimo principus
			2.3.4. Žinoti gyvenamosios vietovės kultūrinį paveldą
3. Profesinių kompetencijų tobulinimas	3.1. Reflektuoti ir vertinti savo profesinę veiklą	Mokinių požiūrio į mokymosi procesą analizavimas. Mokinių mokymosi rezultatų vertinimas ir analizavimas. Profesinės veiklos ir patirties savianalizė.	3.1.1. Žinoti refleksinio mokymo principus	Išanalizuotas mokinių požiūris į mokymosi procesą. Įvertinta savo profesinė veikla. Atlikta profesinės veiklos analizė.
			3.1.2. Žinoti profesinės veiklos savianalizės metodikas ir tyrimų metodus
			3.1.3. Analizuoti mokinių požiūrį į mokymosi procesą
			3.1.4. Tirti ir vertinti savo profesinę veiklą
	3.2. Planuoti ir sistemingai tobulinti savo profesinę veiklą	Vadovavimasis mokymosi visą gyvenimą nuostata, tikslingai ir sistemingai atnaujinant bendrąsias, specialiąsias ir profesines kompetencijas. Kūrybiškas reagavimas į šiuolaikinio pasaulio pokyčius. Naujovių taikymas profesinėje veikloje. Kurti ir nuolat tobulinti savo pedagoginės ir andragoginės veiklos stilių grindžiamą humanistinėmis vertybėmis ir principais. Panaudoti institucijos suteikiamas galimybes kvalifikacijos tobulinimui.	3.2.1. Planuoti sistemingą bendrųjų, specialiųjų ir profesinių žinių atnaujinimą	Sudaryta ir argumentuotai apibūdinta savo kvalifikacijos kėlimo programa.
			3.2.2. Rinkti, analizuoti ir studijuoti naujausią profesinę literatūrą
			3.2.3. Taikyti naujoves savo profesinėje veikloje	Parengtas žinių atnaujinimo planas. Pamokose panaudota naujausia literatūra.
	3.3. Tobulinti komunikacinius įgūdžius	Komunikacinių technologijų įsisavinimas. Taisyklingas sakytinės ir rašytinės gimtosios kalbos vartojimas ir puoselėjimas. Užsienio kalbų komunikacinių kompetencijų tobulinimas.	3.3.1. Taikyti informacines -komunikacines technologijas	Sumodeliuotoje situacijoje pritaikytos informacinės komunikacinės priemonės
			3.3.2. Taisyklingai vartoti gimtąją kalbą realioje ir virtualioje profesinėje aplinkoje
			3.3.3. Tobulinti komunikacinius gebėjimus užsienio kalba (-omis)

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

ŠOKIO MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S514604.

3. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Šokio mokytojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą šokio mokytojo studijų programą, įgyja profesinę kvalifikaciją, profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: šokio ugdomojo proceso valdymas; šokio ugdomoji veikla; dalyvavimas sociokultūriniame gyvenime; profesinės kompetencijos tobulinimas ir plėtra.

5.3. Šokio mokytojas dirba formalaus ir neformalaus ugdymo įstaigose.

5.4. Šokio mokytojas organizuoja bendrąją šokio ugdomąją veiklą visiems mokiniams, atsižvelgus į jų poreikius, polinkius, individualias psichofizines savybes ir ypatybes, kryptingą specializuotą (pagal šokio žanrus, vaikų amžių) šokio ugdomąją veiklą, giliau plėtojant vaikų šokio ir kūrybinius gebėjimus.

5.5. Sėkmingą šokio mokytojo darbą lems šios asmeninės savybės: komunikabilumas, kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, muzikalumas.

6. Šokio mokytojo tikslas – ugdyti mokinio šokio ir bendrakultūrines kompetencijas.

7. Šokio mokytojo veiklos sritys, profesinės kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Šokio mokytojo profesinių kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam šokio mokytojo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. atsakingumas;

9.2. organizuotumas;

9.3. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.4. komandinis darbas;

9.5. taktiškumas;

9.6. tolerantiškumas;

9.7. matematinis raštingumas;

9.8. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Šokio mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Šokio mokytojo rengimo standarto

1 priedas

ŠOKIO MOKYTOJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Šokio ugdomojo proceso valdymas	1.1. Planuoti šokio ugdomąją veiklą 1.2. Kurti palankią ugdymo/si aplinką 1.3. Valdyti šokio ugdomąją veiklą 1.4. Vertinti šokio ugdomąją veiklą
2. Šokio ugdomoji veikla	2.1. Lavinti praktinius šokio įgūdžius ir kūrybinius gebėjimus 2.2. Šokti įvairių žanrų ir stilių šokius 2.3. Kurti šokius 2.4. Interpretuoti ir vertinti šokį
3. Dalyvavimas sociokultūriniame gyvenime	3.1. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais 3.2. Organizuoti šokio grupių veiklą 3.3. Šokiu ugdyti pilietiškumą
4. Profesinės kompetencijos tobulinimas ir plėtra	4.1. Reflektuoti ir plėtoti asmeninę šokio kompetenciją 4.2. Skleisti pedagoginę patirtį

_________________

Šokio mokytojo rengimo standarto

2 priedas

ŠOKIO MOKYTOJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Šokio ugdomojo proceso valdymas	1.1. Planuoti šokio ugdomąją veiklą	Pamokos, ugdymo etapo (trimestro, semestro, mokslo metų), papildomo ugdymo veiklos, renginių, projektų planai. Švietimo dokumentai. Materialieji ištekliai (klasės, salės aplinka, priemonės, kostiumai).	1.1.1. Žinoti švietimo dokumentus ir jais vadovautis ugdymo procese 1.1.2. Analizuoti šokio ugdomąją veiklą, nustatyti mokinių poreikius ir polinkius 1.1.3. Rengti ugdymo planus, programas 1.1.4. Taisyklingai vartoti profesinę lietuvių ir užsienio kalbas	Parengtas šokio pamokos planas, teminis planas, individualios šokio dalyko programos fragmentas. Parengtas ugdymo šokiu popamokinės veiklos darbo planas.
	1.2. Kurti palankią ugdymo/si aplinką	Materialieji ištekliai: metodinės priemonės, garso ir vaizdo įrašai, grotuvai, šokio apranga. Mikroklimatas ir ugdomoji aplinka, pritaikyta įvairių poreikių mokinių veiklai skatinti, saviraiškai ir kūrybingumui plėtoti.	1.2.1. Kurti emocianaliai saugią, bendradarbiavimą ir toleranciją skatinančią aplinką, užtikrinančią mokinio poreikius 1.2.2. Pritaikyti fizinę aplinką, kurti ir naudoti ugdymo procesui reikalingas priemones, technologijas	Įvertinta ugdymo/si aplinka, įstaigos infrastruktūra. Parinkti garso ir vaizdo įrašai. Tinkamai paruošta salė šokio pamokai.
	1.3. Valdyti šokio ugdomąją veiklą	Ugdymo/si metodai, mokymo ir mokymosi strategijos, šokio procesai (atlikimas, kūrimas, stebėjimas, vertinimas), pamokos, papildomas ugdymas (būreliai, grupės, ansambliai). Materialieji ištekliai (klasės, salės aplinka, priemonės, techninė įranga, kostiumai).	1.3.1. Parinkti ir taikyti ugdymo/si metodus, strategijas, didaktinę medžiagą ir priemones	Atlikta meno didaktikos analizė. Parengta ir vesta šokio pamoka ar meninio ugdymo projektas. Tinkamai parinkti ir šokio ugdymo metodai. Įvertinti šokio pamokos ar meninio ugdymo projekto rezultatai.
			1.3.2. Diferencijuoti ir individualizuoti ugdomąjį procesą, veiksmingai integruoti specialiųjų poreikių mokinius į šokio veiklą
			1.3.3. Organizuoti ir integruoti šokio ugdomąją veiklą pamokose ir po pamokų, mokykloje ir užjos ribų
	1.4. Vertinti šokio ugdomąją veiklą	Vertinimo kriterijai, vertinimo būdai, pasiekimų lygmenys. Mokytojo darbas, veiklos planai, taikomi metodai, tėvų ir mokinių nuomonė. Formaliosios ir neformaliosios formos. Formuojamasis ir diagnostinis būdai.	1.4.1. Analizuoti ir vertinti mokinių psichofizines galias, pažangą bei pasiekimų	Parinktas vertinimo būdas bei forma. Pasirinkti vertinimo kriterijai ir argumentuotas jų pasirinkimas
			1.4.2. Taikyti įvairias vertinimo formas ir būdus
			1.4.3. Palaikyti grįžtamąjį ryšį su mokiniais ir jų tėvais/globėjais (apie mokymosi pasiekimus ir pažangą)
2. Šokio ugdomoji veikla	2.1. Lavinti praktinius šokio įgūdžius ir kūrybinius gebėjimus	Šokio rūšys, žanrai, stiliai, tradicijos ir naujovės, šokio meno istorija ir teorija. Šokio leksika.	2.1.1. Perteikti šokio istorijos, teorijos ir metodikos žinias, suprasti pasaulinės šokio kultūros reiškinius, puoselėti tautinę kultūrą	Aprašyta šokio pamoka ar meninio ugdymo projektas, savo kūrybos šokis. Išanalizuotas šokio žanras ar stilius.
			2.1.2. Taikyti šokio užrašymo sistemas, žinoti ir tinkamai vartoti šokio sąvokas ir terminus
			2.1.3. Skirti ir analizuoti šokio bei kitų meno šakų (muzikos, dailės, teatro) žanrus, formas ir rūšis
			2.1.4. Perteikti teorines bei metodines šokio ir bendrakultūrines žinias
	2.2. Šokti įvairių žanrų ir stilių šokius	Šokio žanrai, šokio žingsniai, deriniai, šokiai. Šokio atlikimo technika.	2.2.1. Šokti tautinius ir kitų žanrų bei stilių šokius ir/ar šokių fragmentus	Atliktas tautinis, kitų žanrų bei stilių šokis ar šokio fragmentas. Perteikti šokio žanro ir stiliaus ypatumai. Apibūdinti sceninės kultūros reikalavimai.
	2.2. Šokti įvairių žanrų ir stilių šokius		2.2.2. Muzikaliai ir išraiškingai atlikti šokio žingsnius, derinius ir šokius pavieniui ir grupėje, valdyti šokio atlikimo technikas
	2.3. Kurti šokius	Deriniai, etiudai, kompozicijos. Improvizacijos fragmentas. Muzikos parinkimas.	2.3.1. Improvizuoti ir komponuoti judesių derinius atsižvelgus į žanro ir stiliaus ypatumus	Sumodeliuotoje situacijoje pritaikyti šokio kūrimo etapai, principai ir procesai. Sukurta pasirinkto/numatyto žanro ir stiliaus šokio kompozicija. Atlikta improvizacija.
	2.3. Kurti šokius		2.3.2. Taikyti kompozicijos, dramaturgijos ir sceninės kultūros žinias
	2.4. Interpretuoti ir vertinti šokį	Šokio vertinimo būdai: stebėjimas, analizavimas raštu ir žodžiu	2.4.1. Analizuoti šokio pavyzdžius, šokio sociokultūrinius kontekstus ir vertinti šokio estetines savybes	Atlikta pateikto šokio kūrinio analizė istoriniu, kultūriniu, estetiniu požiūriu. Išsakyta ir pagrįsta nuomonė apie pateiktą šokio kūrinį.
	2.4. Interpretuoti ir vertinti šokį		2.4.2. Analizuoti ir išsakyti savo įspūdžius, nuomonę apie matytą ar šoktą šokį bei pagrįsti ją
3. Dalyvavimas sociokultūriniame gyvenime	3.1. Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdymo proceso dalyviais	Koncertai, vakaronės, popietės, projektai, šokių šventės, išvykos, ekskursijos	3.1.1. Vertinti bendruomenės narių socialinius kultūrinius poreikius	Įvertintos konkrečios bendruomenės (klasės, mokyklos ) tradicijos, aprašyti klasės poreikiai. Parengtas šokių šventės planas, koncerto scenarijus.
			3.1.2. Bendrauti su mokiniais taikant pedagogikos ir psichologijos žinias
			3.1.3. Bendrauti su mokinių tėvai s/globėjai s pripažįstant namų aplinkos ir šeimos vertybių ypatumus
			3.1.4. Bendrauti su socialiniais partneriais organizuojant ugdomąjį procesą mokykloje ir užjos ribų
	3.2. Organizuoti šokio grupių veiklą	Šokio forumai, festivaliai, integruoti projektai, šventės, konkursai, spektakliai	3.2.1. Planuoti ir organizuoti šokio grupės ugdymąją veiklą	Aprašytas ir/ar įgyvendintas bendruomenės (mokiniai, jų tėvai, mokytojai) meninis projektas
	3.2. Organizuoti šokio grupių veiklą		3.2.2. Kurti ir įgyvendinti šokio projektus
	3.3. Šokiu ugdyti pilietiškumą	Mokiniai, mokytojai, tėvai/globėjai, socialiniai partneriai. Tautinės, valstybinės šventės, įžymiosios datos.	3.3.1. Burti įvairios sudėties ir paskirties, tautinio šokio veiklos grupes	Išanalizuoti ugdymo vadybos principai. Parengtas ir/ar įgyvendintas veiklos grupės ugdymo projektas. Pateiktas tautinių, valstybinių ir įžymių datų paminėjimo renginių vertinimas.
	3.3. Šokiu ugdyti pilietiškumą		3.3.2. Vertinti lietuvių ir kitų tautų kultūrinį ir etninį savitumą
4. Profesinės kompetencijos plėtra ir tobulinimas	4.1. Reflektuoti ir plėtoti asmeninę šokio kompetenciją	Atvira pamoka, paskaita, seminaras, projektas, konferencija, forumas, debatai, tyrimas	4.1.1. Vertinti savo kompetencijas ir tobulintinas veiklos sritis	Parengta savianalizė, aprašyta praktinio darbo patirtis. Išanalizuotos šokio mokytojo kompetencijos. Atliktas profesinės veiklos tyrimas ir išanalizuoti jo rezultatai.
	4.1. Reflektuoti ir plėtoti asmeninę šokio kompetenciją		4.1.2. Organizuoti profesinės veiklos tyrimus, pasirinkti tyrimo strategijas ir metodus, analizuoti rezultatus
	4.2. Skleisti pedagoginę patirtį	Atvira pamoka, paskaita, seminaras, projektas, konferencija, forumas, debatai., stažuotės, profesinės išvykos	4.2.1. Vesti šokio pamoką	Vesta šokio pamoka. Pristatyta šokio projekto dalis
	4.2. Skleisti pedagoginę patirtį		4.2.2. Inicijuoti ir įgyvendinti ugdymo naujoves, projektus	Vesta šokio pamoka. Pristatyta šokio projekto dalis

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

VAISTININKO PADĖJĖJO RENGIMO STANDARTAS

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKVIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.

2. Valstybinis kodas – S572702.

3. Suteikiama kvalifikacija – vaistininko padėjėjas.

4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:

5.1. Vaistininko padėjėjo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti.

5.2. Asmenys, sėkmingai baigę šio Standarto reglamentuojamą vaistininko padėjėjo rengimo programą, įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: gyventojų aptarnavimas; vaistinių preparatų gamyba ir analizė; vaistinių preparatų ir vaistinių prekių atsargų tvarkymas; darbo vietos organizavimas.

5.3. Vaistininko padėjėjas dirba didmeninio platinimo ir vaistinių preparatų gamybos įmonėse, vaistinėse.

5.4. Vaistininko padėjėjas pardavinėja vaistinius preparatus, vaistines prekes, informuoja gyventojus apie jas, gamina įvairių formų vaistinius preparatus, užtikrina vaistinių preparatų ir vaistinių prekių kokybę, tvarko darbo vietą ir paruošia įrengimus.

5.5. Vaistininko padėjėjo profesinę sėkmę lemia profesinės vertybės ir žinios, praktiniai įgūdžiai, siekimas tobulinti profesinę kvalifikaciją bei vaistininko padėjėjui būtinos asmeninės savybės: sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, komunikabilumas, kruopštumas, atidumas, humaniškumas.

6. Vaistininko padėjėjo tikslas – aprūpinti gyventojus kokybiškais vaistiniais preparatais ir vaistinių prekėmis.

7. Vaistininko padėjėjo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

8. Vaistininko padėjėjo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.

9. Sėkmingam vaistininko padėjėjo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:

9.1. organizuotumas;

9.2. savarankiškumas priimant sprendimus;

9.3. komandinis darbas;

9.4. taktiškumas;

9.5. tolerancija bendraujant;

9.6. matematinis raštingumas;

9.7. kompiuterinis raštingumas.

10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:

10.1. Vaistininko padėjėjo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.

10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:

10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;

10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.

10.3. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

_________________

Vaistininko padėjėjo rengimo standarto

1 priedas

VAISTININKO PADĖJĖJO VEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

Veiklos sritys	Kompetencijos
1. Gyventojų aptarnavimas	1.1. Parduoti vaistinius preparatus ir vaistinių prekes 1.2. Informuoti gyventojus apie vaistinių preparatų vartojimą 1.3. Konsultuoti apie vaistinių prekių vartojimą 1.4. Taikyti naujas technologijas
2. Vaistinių preparatų gamyba ir analizė	2.1. Gaminti įvairių formų ekstemporalius vaistinius preparatus vaistinėse 2.2. Gaminti pramoninius vaistinius preparatus 2.3. Taikyti įvairius vaistinių preparatų kokybės kontrolės būdus
3. Vaistinių preparatų ir vaistinių prekių atsargų tvarkymas	3.1. Organizuoti vaistinių preparatų ir vaistinių prekių laikymą 3.2. Prižiūrėti vaistinių preparatų ir vaistinių prekių kokybę
4. Darbo vietos organizavimas	4.1. Sutvarkyti darbo vietą 4.2. Parengti darbui įrengimus, priemones ir prietaisus 4.3. Paruošti vaistinius preparatus ir vaistinių prekes pardavimui

_________________

Vaistininko padėjėjo rengimo standarto

2 priedas

VAISTININKO PADĖJĖJO KOMPETENCIJŲ RIBOS, STUDIJŲ TIKSLAI IR KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

Veiklos sritys	Kompetencijų apibūdinimas		Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
Veiklos sritys	kompetencijos	kompetencijų ribos	Studijų tikslai	Kompetencijų vertinimas
1. Gyventojų aptarnavimas	1.1. Parduoti vaistinius preparatus ir vaistinių prekes	Farmakologinės vaistinių preparatų grupės. Vaistinių prekių grupės. Nereceptiniai vaistiniai preparatai. Augaliniai vaistiniai preparatai. Homeopatiniai vaistiniai preparatai. Receptiniai vaistiniai preparatai. Vaistinių preparatų pardavimo (išdavimo) tvarka. Receptų rūšys. Receptų priėmimas ir įvertinimas. Receptų formos. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų receptai. Vaistinių prekių parinkimas. Racionalus vaistinių preparatų vartojimas ir indikacijos (kontraindikacijos). Ekstemporalios gamybos vaistinių preparatų kainų paskaičiavimas.	1.1.1. Pažinti farmakologines vaistinių preparatų grupes	Išspręstos klinikinės situacijos. Suvaidinta situacija „Vaistinėje". Parengtas vaistinių preparatų pardavimo tvarkos aprašas. Atlikta recepto (įvairių formų) analizė. Nustatyta ekstemporalios gamybos vaistinio preparato kaina.
			1.1.2. Žinoti ir parinkti nereceptinius, receptinius, augalinius vaistinius preparatus, homeopatinius vaistus bei vaistinių prekes
			1.1.3. Palyginti vaistinių preparatų farmakodinaminius ir farmakokinetinius kitimus
			1.1.4. Išmanyti žmogaus anatomiją, fiziologiją, ligų simptomus ir sindromus
			1.1.5. Vertinti recepto išrašymo teisingumą ir parduoti (išduoti) vaistinius preparatus, vaistinių prekes
	1.2. Informuoti gyventojus apie vaistinių preparatų vartojimą	Bendravimas su gyventojais. Bendravimas valstybine ir viena užsienio kalba. Taisyklinga profesijos terminus Etikos ir deontologijos normos. Kaimo vietovių gyventojų aprūpinimas vaistiniais preparatais. Vaistinių preparatų laikymo sąlygos namuose. Atskirų vaistinių preparatų formų vartojimo ypatumai.	1.2.1. Bendrauti su gyventojais valstybine ir užsienio kalbomis
			1.2.2. Paaiškinti racionalų vaistinių preparatų vartojimą, indikacijas, kontraindikacijas	Sudarytas bendravimo planas valstybine ir viena užsienio kalbomis. Parengtos vaistinių preparatų laikymo namuose taisyklės. Išspręstos klinikinės situacijos.
			1.2.3. Žinoti etikos ir deontologijos normas
	1.3. Konsultuoti apie vaistinių prekių vartojimą	Medicininės paskirties produktai. Specialios paskirties maisto produktai. Maisto papildai. Medicinos prietaisai ir priemonės. Neįgaliųjų techninės pagalbos priemonės. Kosmetikos gaminiai. Biocidai. Asmens higienos gaminiai.	1.3.1. Parinkti vaistinių prekes	Parengti atskirų vaistinių prekių grupių aprašai. Pateiktos rekomendacijos vaistinių prekių naudojimui.
	1.3. Konsultuoti apie vaistinių prekių vartojimą		1.3.2. Išmanyti vaistinių prekių vartojimą
	1.4. Taikyti naujas technologijas	Vaistinių preparatų informacinės sistemos. Informacijos apie vaistinius preparatus paieška ir pateikimas. Vaistinių preparatų užsakymų komplektavimas.	1.4.1. Taikyti vaistinių preparatų informacines sistemas	Atlikta vaistinių preparatų informacijos paieška. Užregistruotas kompensuojamasis vaistinis preparatas (skaitos kompiuterių sistemoje (SKS) ar kitoje sistemoje). Sudarytas vaistinių preparatų užsakymas. Parengtas vaistinio preparato informacinis lapelis.
	1.4. Taikyti naujas technologijas		1.4.2. Valdyti vaistinės kompiuterinę programinę įrangą
2. Vaistinių preparatų gamyba ir analizė	2.1. Gaminti įvairių formų ekstemporalius vaistinius preparatus vaistinėse	Lietuvoje nostrifikuotos farmakopėjos, farmakopėjiniai straipsniai. Vaistinių preparatų formos (milteliai, tirpalai, tepalai, žvakutės, lašai, globulės, suspensijos, emulsijos). Vaistų gamybos reikalavimai. Saugi vaistinių preparatų gamyba. Vaistinių preparatų gamybos metodai. Vaistinių medžiagų gavimo šaltiniai. Vaistinių medžiagų fiziko cheminės savybės. Vaistinių medžiagų laikymo sąlygos. Vaistinių medžiagų dozės. Vaistinių preparatų gamyboje naudojamos pagalbinės medžiagos. Vaistinių medžiagų nesuderinamumas. Homeopatinių vaistinių preparatų formų gamyba. Augalinių vaistinių preparatų gamyba. Vaistažolių paruošos. Kartinių vaistinių preparatų gamyba. Aprašinių vaistinių preparatų gamyba. Narkotinės ir psichotropinės vaistinės medžiagos. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai.	2.1.1. Analizuoti farmakopėjas ir farmakopėjinius straipsnius	Pagaminti įvairių formų kartiniai vaistiniai preparatai. Išrašytas savikontrolės lapelis. Surinktas vaistinių augalų herbaras. Atlikta receptų analizė. Pagaminti aprašiniai vaistiniai preparatai laboratorijoje. Parengtas saugaus darbo aprašas.
			2.1.2. Parinkti optimalų vaistinių preparatų gamybos metodą
			2.1.3. Kokybiškai gaminti ekstemporalius vaistinius preparatus
			2.1.4. Parinkti vaistinių preparatų gamyboje naudojamas pagalbines medžiagas, priemones ir įrengimus
			2.1.5. Sisteminti vaistinius augalus
			2.1.6. Išmanyti vaistažolių veikliųjų medžiagų nesuderinamumą, iš vaistažolių pagamintų vaistinių preparatų veikimą, vaistinės žaliavos ruošimą ir vertinimą
			2.1.7. Išmanyti medžiagų fizines ir chemines savybes, vaistinių medžiagų nesuderinamumą
			2.1.8. Kruopščiai gaminti vaistinius preparatus
			2.1.9. Skirti narkotinių, psichotropinių vaistinių preparatų, degių, lakių ir kvapių medžiagų bei žaliavų savybes
	2.2. Gaminti pramoninius vaistinius preparatus	Pramoninės gamybos vaistinių preparatų formos. Naujos vaistinių preparatų formos. Geros gamybos praktikos reikalavimai.	2.2.1. Žinoti pramoninių vaistinių preparatų formų gamybos principus	Atliktas pramoninių vaistinių preparatų formų aprašymas. Naujų vaistinių preparatų formų sąrašo parengimas. Geros gamybos praktikos reikalavimų schemos sudarymas.
			2.2.2. Tyrinėti naujas vaistinių preparatų formas
			2.2.3. Taikyti geros gamybos praktikos reikalavimus
	2.3. Taikyti įvairius vaistinių preparatų kokybės kontrolės būdus	Norminiai dokumentai, reglamentuojantys vaistinių preparatų kokybę. Optimalūs vaistinių preparatų tikrinimo metodai. Vaistinių medžiagų tapatybė. Ekstemporalių vaistinių preparatų kiekybinė analizė. Vaistinių preparatų kokybinė analizė.	2.3.1. Taikyti norminius dokumentus, reglamentuojančius vaistinių preparatų kokybę 2.3.2. Palyginti vaistinių medžiagų gavimo šaltinius, gamybos būdus, priemaišų atsiradimo galimybes 2.3.3. Parinkti optimalų vaistinių preparatų tikrinimo metodą 2.3.4. Nustatyti pavienių vaistinių medžiagų tapatybę, atlikti ekstemporaliai pagamintų vaistinių preparatų kokybės ir kiekybės analizę	Padarytos išvados apie laikymo sąlygas. Atlikta pavienių preparatų ir ekstemporalių vaistinių preparatų formų cheminė analizė. Atlikta fizikinė, cheminė, kiekybinė tirpalų ir kristalinių medžiagų analizė.
3. Vaistinių preparatų ir vaistinių prekių atsargų tvarkymas	3.1. Organizuoti vaistinių preparatų ir vaistinių prekių laikymą	Vaistinių preparatų ir vaistinių prekių laikymo sąlygos. Narkotinių ir psichotropinių vaistinių preparatų laikymo taisyklės. Degios, lakios, kvapios medžiagos iri žaliavos. Vaistinių preparatų kokybę neigiamą įtaką darantys veiksniai.	3.1.1. Tinkamai saugoti ir laikyti narkotinius ir psichotropinius vaistinius preparatus 3.1.2. Žinoti neigiamus vaistinių preparatų kokybės veiksnius ir atitinkamai laikyti vaistinius preparatus ir vaistinių prekes 3.1.3. Tinkamai saugoti degias, lakias, kvapias medžiagas bei žaliavas	Parengti laikymo ir saugojimo aprašai atskiroms vaistinių medžiagų grupėms. Parengti vaistinių preparatų ir vaistinių prekių išdėstymo vaistinės oficinoje ir vaistų laikymo patalpoje schemą.
	3.2. Prižiūrėti vaistinių preparatų ir vaistinių prekių kokybę	Norminė techninė dokumentacija. Farmacinės atliekos, jų tvarkymas, apskaita (parengimas surinkimui).	3.2.1. Išmanyti norminius dokumentus, reglamentuojančius vaistinių preparatų kokybę 3.2.2. Planuoti tinkamą farmacinių atliekų tvarkymą	Parengti aprašai: „Farmacinių atliekų tvarkymas.“ „Vaistinių preparatų ir vaistinių prekių priėmimas bei sandėliavimas.“ Parengta farmacinių atliekų tvarkymo dokumentacija. Sudaryta vaistinių preparatų ir vaistinių prekių priėmimo ir sandėliavimo schema.
		Pirminis pakuotės kokybės patikrinimas. Pagalbinių medžiagų pakuotės kokybės patikrinimas.	3.2.3. Organizuoti vaistinių preparatų ir vaistinių prekių priėmimą
4. Darbo vietos organizavimas	4.1. Sutvarkyti darbo vietą	Oficina. Atsargų patalpa. Farmacijos specialisto darbo vieta. Vaistinių preparatų gamybos patalpa (laboratorija). Geros vaistinių praktikos reikalavimai. Farmacinių atliekų laikymo patalpa ar vieta. Taikomųjų tyrimų metodai.	4.1.1. Išdėstyti ir skirti vaistinių prekes bei vaistinius preparatus pagal farmakologines grupes	Išspręstos klinikinės situacijos. Atskirti vaistinių preparatai ir išdėstyti pagal farmakologines grupes. Atlikta farmacinę veiklą reglamentuojančių dokumentų analizė. Sudarytas taikomojo tyrimo planas. Suorganizuotas vaistinių prekių grupių pristatymas.
			4.1.2. Analizuoti farmacinę veiklą reglamentuojančius dokumentus
			4.1.3. Taikyti geros vaistinių praktikos reikalavimus
			4.1.4. Atlikti taikomuosius tyrimus
	4.2. Parengti darbui įrengimus, priemones ir prietaisus	EKA kasos aparatai, kasos juostos ir dokumentai. Matavimo ir svėrimo prietaisai. Destiliavimo aparatas. Saldymo prietaisai. Džiovinimo spinta, autoklavas, sterilizatorius ir kiti įrengimai, naudojami vaistinių preparatų gamyboje. Mikrobinė tarša. Aseptika, antiseptika, dezinfekavimo priemonės.	4.2.1. Dirbti kasos aparatu	Darbas atliktas kasos aparatu. Pagal receptą pagamintas vaistinis preparatas. Atliktas vaistinių preparatų ir vaistinių prekių patalpų mikrobinės taršos tyrimas.
			4.2.2. Tiksliai matuoti ir sverti
			4.2.3. Įvertinti mikrobinę vaistinės aplinkos taršą
	4.3. Paruošti vaistinius preparatus ir vaistinių prekes pardavimui	Vaistinių preparatų pakavimas ir apiforminimas. Vaistinių preparatų kainodara. Atsargų paruošimas ir išdėstymas. Vaistinių prekių reklama.	4.3.1. Pakuoti ir apipavidalinti vaistinius preparatus	Taisyklingai įpakuotos ir apiformintos ekstemporalių vaistinių preparatų formos. Schematizuotas vaistinių prekių išdėstymo planas. Teisingai nustatyta vaistinio preparato kaina.
			4.3.2. Analizuoti vaistinių preparatų kainodarą ir taikyti vaistinių preparatų kompensavimo principus
			4.3.3. Projektuoti ir išdėstyti vaistinius preparatus ir vaistines prekes

_________________

^* Penktojo profesinio lygio profesinio rengimo standartus galite rasti „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje adresu www.valstybes-zinios.lt.