LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL EKSPERTIZIŲ DARYMO LIETUVOS TEISMO EKSPERTIZĖS INSTITUTE NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1994 m. gruodžio 29 d. Nr. 85
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos
1994 m. gruodžio 29 d.
įsakymu Nr. 85
EKSPERTIZIŲ DARYMO LIETUVOS TEISMO EKSPERTIZĖS INSTITUTE
NUOSTATAI
1. BENDROJI DALIS
1. Lietuvos teismo ekspertizės institute (toliau vadinama – institutas) teismo ekspertizės daromos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau vadinama – BPK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau vadinama – CPK) ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau vadinama – ATPK) reikalavimus bei šiuos nuostatus.
2. Institute daromos šių rūšių teismo ekspertizės, kurios sprendžia šiuos uždavinius:
1) rašysenos ekspertizės – nustato asmenis, rašiusius rankraščius, skaitmeninius įrašus ir parašus, rašysenos pakeitimo faktą ir būdą, rašymo sąlygas, rašiusiojo psichologinę ir fiziologinę būklę;
2) autorystės ekspertizės – nustato neredaguoto teksto autorių, teksto autoriaus gimtąją ar dažniausiai vartojamą kalbą, vietovę, kurioje formavosi teksto autoriaus lietuvių kalbos įgūdžiai, teksto autoriaus savybes (raštingumo lygį, profesiją ar tarnybinės veiklos sritis, psichologinę ir fiziologinę būklę);
3) fonoskopinės ekspertizės – nustato asmenį pagal balso ir kalbos savybes, užfiksuotas elektromagnetiniuose signaluose, garso įrašų autentiškumą (originalus įrašas ar sumontuotas), jų įrašymo ir atgaminimo sąlygas bei priemones, kuriomis įrašomas ir atgaminamas signalas;
4) techninės dokumentų ekspertizės – nustato dokumentų pagaminimo būdą, dokumentams gaminti naudotas medžiagas ir priemones, dokumentų turinio pakeitimo faktą, būdą, pakeitimui naudotas medžiagas ir priemones, tiria Lietuvos Respublikos pinigus, vertybinius popierius ir dokumentus su vandens ženklais;
5) fototechninės ekspertizės – nustato technines priemones ir medžiagas, naudotas negatyviniams ir pozityviniams atvaizdams (ant fotojuostos ar popieriaus) gaminti, jų gaminimo sąlygas, pavaizduotų daiktų matmenis ir atstumus tarp jų;
6) portretų ekspertizės – nustato asmenis pagal išorės požymius, užfiksuotus fotonuotraukose, kino juostose ar kituose materialiuose informacijos šaltiniuose (hologramose, rentgeno nuotraukose, pomirtinėse kaukėse ir pan.);
7) trasologinės ekspertizės – nustato pėdsakus palikusį objektą (žmones, gyvulius, daiktus, įrankius, mechanizmus), jų grupinį priklausomumą pagal paliktus pėdsakus, pėdsakų susidarymo mechanizmą, objektų būklę, savybes, atitikimą tam tikroms charakteristikoms;
8) balistinės ekspertizės – nustato šaunamąjį ginklą pagal pėdsakus ant sviedinių (kulkų, grankulkių, šratų), tūtelių ir užtaisymo komponentų, šaunamojo ginklo ir šaudmenų savybes, šūvio aplinkybes (šūvio atstumą, šovusiojo padėtį, vietą);
9) kriminalistinės medžiagų ir gaminių ekspertizės – suranda medžiagų (dirvožemio, lako-dažų ir dangų, naftos produktų, pluoštinių, polimerinių, plastmasių, narkotinių ir stipriai veikiančių medžiagų, alkoholinių gėrimų, stiklo, metalo ir kt.) ir jų gaminių mikrodaleles ir pėdsakus, nustato jų prigimtį, rūšinį, grupinį priklausomumą, individualų tapatumą, objektų kontakto faktą, bendrą kilmės šaltinį;
10) biologinės ekspertizės – suranda augalinės ir gyvulinės kilmės objektų mikrodaleles ir pėdsakus, nustato šių objektų prigimtį, rūšinį, grupinį priklausomumą, bendrą kilmės šaltinį, visumą pagal dalis;
11) autotechninės ekspertizės – nustato transporto priemonių techninę būklę, jų gedimų atsiradimo laiką, gedimų ir autoavarijos kilimo ryšį, autoavarijos mechanizmą, tiria kelio situaciją įvykio vietoje, autoavarijos dalyvių veiksmus, aplinkybes, kurios turėjo įtakos įvykiui kilti;
12) techninės gaisrų ekspertizės – nustato gaisro židinio vietą, techninę gaisro kilimo priežastį, gaisro aplinkybes, techninės priemonės (technologinio proceso) atitikimą priešgaisrinio saugumo taisyklių reikalavimams;
13) saugos darbe ekspertizės – nustato nelaimingo atsitikimo darbe technines priežastis, darbo sąlygų ir organizacinių bei techninių darbų saugos priemonių atitikimą darbų saugos norminių aktų reikalavimams ir darbų pobūdžiui, asmenis, atsakingus už saugos darbe norminių aktų reikalavimų vykdymą;
14) buhalterinės ekspertizės – nustato materialinių vertybių ar piniginių lėšų trūkumą, perteklių, jų atsiradimo vietą, laikotarpį, materialinės žalos dydį bei jų slėpimo naudojant apskaitos dokumentus būdus; materialinių vertybių ir piniginių lėšų priėmimo, užpajamavimo, saugojimo pilnumą ir nurašymo į išlaidas pagrįstumą; privatizuojamo turto ir žemės vertės apskaičiavimo pagrįstumą; akcinio ir valstybinio kapitalo apskaičiavimo pagrįstumą; buhalterinės apskaitos ir kontrolės trūkumus; pareigūnus, kurie privalėjo užtikrinti tinkamą materialinių vertybių ir piniginių lėšų naudojimą, apskaitą ir kontrolę;
15) finansų-kredito ekspertizės – nustato kreditų ir paskolų suteikimo ir grąžinimo pagrįstumą; pelno (nuostolio) apskaičiavimo ir paskirstymo pagrįstumą; mokesčių ir mokėjimų į valstybės biudžetą ir socialinio draudimo biudžetą teisingumą; fizinių ir juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymo operacijų pagrįstumą; piniginių lėšų iš biudžeto panaudojimo pagrįstumą; amortizacinių atskaitymų apskaičiavimo pagrįstumą; negautą naudą dėl atskirų sutartinių įsipareigojimų ir ūkinių-finansinių operacijų nevykdymo; finansinės atskaitomybės sudarymo teisingumą; finansų-kredito operacijų pažeidimus; pareigūnus, kurie turėjo užtikrinti teisingą finansų-kredito operacijų vykdymą ir finansinės atskaitomybės sudarymą;
16) darbo ekonomikos ekspertizės – nustato darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su piniginiais atsiskaitymais tarp darbdavio ir darbuotojo, apskaičiavimo ir išmokėjimo pagrįstumą.
Esant techninei bazei ir specialistų, institute daromos ir kitų rūšių teismo ekspertizės bei sprendžiami kiti uždaviniai.
3. Institute teismo ekspertizės daromos pagal policijos, kvotos, tardymo ir prokuratūros institucijų, teisėjo ar teismo užduotis baudžiamosiose, civilinėse ir administracinių teisės pažeidimų bylose.
Pagal teisėsaugos institucijų pavedimus institute atliekami tyrimai ir duodama specialisto išvada.
Kitų juridinių ar fizinių asmenų prašymu institute daromos ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso.
4. Teismo ekspertizes daro instituto ekspertai ir moksliniai bendradarbiai, turintys aukštąjį išsilavinimą, specialų pasirengimą atitinkamoje teismo ekspertizės rūšies srityje ir teismo eksperto kvalifikaciją.
Teismo eksperto kvalifikaciją instituto darbuotojams suteikia kvalifikacinė komisija. Suteikus eksperto kvalifikaciją ekspertas iškilmingai pasižada, kad patikėtas jam pareigas vykdys objektyviai ir sąžiningai.
Institute teismo ekspertizes gali daryti ir specialistai, nesantys etatiniais instituto darbuotojais. Tokie specialistai pasitelkiami sutinkant instituto direktoriui ar jo pavaduotojui. Neetatiniai darbuotojai savo ekspertinėje veikloje privalo vadovautis šiais nuostatais.
Ekspertų, darančių teismo ekspertizes, teises, pareigas ir atsakomybę nustato įstatymai ir šie nuostatai.
Ekspertas privalo:
2) kviečiamas atvykti apklausai pas kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar į teismą dalyvauti teismo posėdyje ekspertu;
3) kviečiamas atvykti pas kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar į teismą dalyvauti specialistu tardymo veiksmuose ar nagrinėjant bylą teisme;
5) priimti instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo arba skyriaus vedėjo pavestas jam daryti ekspertizes ir duoti išvadas savo kompetencijos klausimais;
6) informuoti instituto ir skyriaus vadovybę apie esminius pateiktos ekspertizei medžiagos įforminimo trūkumus, galinčius turėti įtakos tyrimui;
7) pranešti instituto ir skyriaus vadovybei apie naujų objektų, požymių suradimą bei kitus faktus, liudijančius, jog būtina išplėsti tyrimo objektus ar pavesti ekspertizę daryti kitų specialybių ekspertams arba atsisakyti daryti ekspertizę;
9) negarsinti parengtinio tardymo duomenų be paskyrusio ekspertizę pareigūno ar institucijos leidimo.
Ekspertas turi teisę:
2) kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo leidimu dalyvauti apklausoje bei atliekant kitus tardymo veiksmus ir pateikti apklausiamiesiems klausimų dėl ekspertizės dalyko;
3) prašyti kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar teismą pateikti jam papildomą medžiagą, kuri reikalinga išvadai duoti;
4) prašyti teisėjo ar teismo apriboti jo dalyvavimo teisme laiką tiek, kiek reikia ištirti įrodymams, turintiems reikšmės išvadai duoti;
6) atsisakyti duoti išvadą, kai pateikti klausimai nėra jo kompetencija arba pateiktos ekspertizei medžiagos nepakanka išvadai duoti, arba atsakyti į klausimą nėra moksliškai pagrįstos metodikos;
10) savo iniciatyva nurodyti išvadoje nustatytas darant ekspertizę aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, dėl kurių jam nebuvo pateikta klausimų;
11) įstatymo nustatyta tvarka apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, kurie pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus;
12) konsultuoti kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar teismą ar kitus asmenis siekiant, kad nutarime (nutartyje) skirti ekspertizę ar prašyme duoti specialisto išvadą teisingai būtų nustatyti bei suformuluoti klausimai ekspertui ir pateikta būtina medžiaga jiems spręsti.
Ekspertas neturi teisės:
1) priimti ekspertizę daryti nesant raštiško instituto direktoriaus, jo pavaduotojo ar skyriaus vedėjo pavedimo;
4) savarankiškai rinkti ar imti medžiagą, reikalingą ekspertizei, bet nepateiktą jam įstatymų nustatyta tvarka;
5) saugoti baudžiamosios, civilinės ar administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje daroma ekspertizė, medžiagą netarnybinėse patalpose;
6) savarankiškai kviesti kitus asmenis dalyvauti darant jam pavestą ekspertizę ir perduoti kitiems, neįeinantiems į komisiją instituto ekspertams, tirti jo rastus darant ekspertizę objektus;
7) savarankiškai kviesti proceso dalyvius ir kitus asmenis duoti paaiškinimų dėl ekspertizės dalyko;
5. Instituto ekspertai yra laikomi pagal savo pareigas įspėti dėl atsakomybės pagal BPK 643, 88 ir 1521 str. bei CPK 90 str. bei ATPK 1871 str. už atsisakymą be teisėto pagrindo atlikti savo pareigas ir dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 293 str. bei administracinės atsakomybės pagal ATPK 1872 str. už žinomai melagingos išvados davimą. Tai pažymima ekspertizės akte bei specialisto išvadoje ir patvirtinama eksperto parašu bei instituto antspaudu.
Ekspertas išvadą duoda savo vardu ir už ją atsako.
Už ekspertizių darymo tvarkos pažeidimą ir nesąžiningą eksperto pareigų atlikimą, neužtraukiantį baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, ekspertai gali būti traukiami drausminėn atsakomybėn.
Paaiškėjus eksperto nekompetentingumui ar neobjektyvumui sprendžiant klausimus pagal jo įgytą eksperto kvalifikaciją, instituto kvalifikacinė komisija jam gali atimti teismo eksperto kvalifikaciją ar eksperto kategoriją arba sumažinti turimą eksperto kategoriją.
6. Ekspertizės daromos institute ir kitose vietose (įvykio vietoje, tardymo institucijos, teismo patalpose ir pan.).
7. Instituto vadovybė turi užtikrinti, kad teismo ekspertizės būtų padarytos laiku ir kokybiškai.
Instituto vadovybės (direktoriaus ir jo pavaduotojų) teises nustato įstatymai, instituto įstatai ir šie nuostatai.
Instituto direktorius ir jo pavaduotojai:
1) tikrina, ar institute gauta medžiaga ekspertizei daryti atitinka įstatymų ir šių nuostatų reikalavimus. Jeigu medžiaga neatitinka šių reikalavimų, elgiasi pagal šių nuostatų 17, 18 ir 19 punktus;
2) paveda organizuoti ekspertizių darymą vienam ar keliems skyrių vedėjams arba skiria konkretų ekspertą;
4) susipažįsta su ekspertų daromų tyrimų eiga ir rezultatais, teikia jiems metodinę pagalbą, kontroliuoja ekspertizių kokybę ir atlikimo terminus;
5) atliktos ekspertizės medžiagą siunčia ekspertizę paskyrusiai institucijai.
Instituto direktorius ir jo pavaduotojai gali kai kurias iš čia išvardintų teisių deleguoti skyrių vedėjams, o būtent:
1) tikrinti, ar skyriuje gauta medžiaga ekspertizei daryti atitinka įstatymų ir šių nuostatų reikalavimus. Jeigu medžiaga neatitinka šių reikalavimų, elgtis pagal šių nuostatų 17 punkto 1 dalį;
4) susipažinti su ekspertų daromų tyrimų eiga ir rezultatais, teikti jiems metodinę pagalbą, kontroliuoti ekspertizių kokybę ir atlikimo terminus;
5) patikrinti padarytos ekspertizės aktą ir vizuoti antrą jo egzempliorių.
Instituto direktorius, jo pavaduotojai ir skyrių vedėjai gali būti ekspertais pagal turimą eksperto kvalifikaciją.
Jeigu instituto direktorius ar jo pavaduotojas, tikrindami ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, nustato, kad tyrimas padarytas neišsamiai ar pažeidžiant ekspertizės darymo metodiką ir tai galėjo būti klaidingos ar netikslios išvados priežastimi arba kad ji neteisingai įforminta, ekspertizės aktą grąžina vedėjui ar ekspertui reikalingiems pakeitimams, papildymams bei patikslinimams padaryti. Jeigu vedėjas ar ekspertas su tuo nesutinka ir raštu pareiškia, kad jo išvada yra teisinga, instituto direktorius ar jo pavaduotojas gali pavesti padaryti tyrimą keliems ekspertams, dalyvaujant ekspertizę dariusiam ekspertui.
8. Institute daromų ekspertizių terminai:
3) iki mėnesio, jeigu labai daug tyrimo objektų arba reikia ypač sudėtingų tyrimų, arba tuos pačius objektus turi ištirti įvairių specialybių ekspertai.
Jeigu reikia ištirti ypač daug objektų ir dėl to ekspertizės negalima padaryti per mėnesį, taip pat jei per mėnesį ekspertizės negalima padaryti dėl kitų priežasčių, ekspertizės terminą nustato instituto direktorius ar jo pavaduotojas. Šiais atvejais ekspertizės darymo terminas nustatomas ekspertui preliminariai susipažinus su medžiaga. Preliminarus susipažinimas negali trukti ilgiau kaip penkias dienas. Apie nustatytą ekspertizės darymo terminą pranešama ekspertizę paskyrusiai institucijai ar pareigūnui.
Baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamieji yra suimti ir kuriose yra asmenų, sulaikytų prevencine tvarka, ekspertizės daromos be eilės. Apie tai, kad asmuo suimtas arba sulaikytas, turi būti nurodyta siunčiamos ekspertizei medžiagos lydraštyje.
9. Ekspertizės darymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, einančios po tos, kurią buvo gauta medžiaga institute, ir pasibaigia tą dieną, kai ją paskyrusiai institucijai išsiunčiamas ekspertizės aktas. Jeigu medžiaga gaunama prieš ne darbo dieną, terminas skaičiuojamas nuo dienos, einančios po ne darbo dienos. Jeigu nustatytas ekspertizės darymo terminas baigiasi ne darbo dieną, tai paskutinė termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena.
Ekspertizės darymo terminas sustabdomas šiais atvejais:
2) jeigu nebuvo laikytasi BPK, CPK, ATPK bei šiuose nuostatuose išdėstytų siunčiamos ekspertizei medžiagos įforminimo taisyklių ir dėl to neįmanoma jos daryti;
3) jeigu ekspertas prašė ekspertizę paskyrusią instituciją papildomos medžiagos arba leidimo sunaikinti ar sugadinti daiktinius įrodymus, nes be to neįmanoma toliau tęsti ekspertinių tyrimų;
4) jeigu ekspertas, pradėjęs daryti ekspertizę, dalyvauja teismo posėdyje ar pakviestas ekspertu arba specialistu kitoje byloje (visam komandiruotės laikui);
5) jeigu medžiagą (dokumentus, daiktinius įrodymus) turi ekspertas (ekspertai), kuris su ja atlieka kitos rūšies ekspertizę.
Atsakymo į užklausimą ir papildomos medžiagos laukimo laikas į ekspertizės darymo terminą neįskaitomas. Tai, kad darant kompleksinę ekspertizę tuos pačius objektus turi paeiliui tirti įvairių specialybių ekspertai, nėra pagrindas sustabdyti ekspertizės terminą.
II. MEDŽIAGOS, SIUNČIAMOS EKSPERTIZEI DARYTI, ĮFORMINIMAS
10. Pagrindas daryti ekspertizę yra kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo nutarimas arba teismo nutartis skirti ekspertizę.
11. Ekspertizei daryti ją paskyrusi institucija turi pateikti medžiagą, įformintą pagal BPK ir CPK bei šiuos nuostatus.
Ekspertizei pateikiama:
2) daiktai ir dokumentai, esantys ekspertinio tyrimo objektais.
Prireikus pateikiami daiktai ir dokumentai, kurie yra pavyzdžiai lyginamajam tyrimui (rašysenos, rašto, kalbos, rankų, kojų, avalynės, transporto priemonių pėdsakų, mašinraščio, antspaudų ir spaudų atspaudų ir pan. pavyzdžiai), taip pat dokumentai, kuriuose yra žinių apie ekspertizės dalyką (apžiūrų, apklausų ir kitų tardymo veiksmų protokolai, pažymos, garso įrašai, fotonuotraukos ir pan.).
12. Nutarime (nutartyje) skirti ekspertizę turi būti:
1) nutarimo (nutarties) priėmimo data ir vieta; ekspertizę paskyrusios institucijos pavadinimas ir pareigūno pavardė, baudžiamosios, civilinės ar administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje paskirta ekspertizė, numeris; kaltinamųjų, ieškovų ir atsakovų vardai ir pavardės;
5) institutui pateikiamos medžiagos sąrašas; ekspertinio tyrimo objektai (daiktai, dokumentai); pavyzdžiai lyginamajam tyrimui ir dokumentai, kuriuose yra žinių apie ekspertizės dalyką; kita medžiaga, turinti reikšmės ekspertizei daryti.
Visos šios žinios turi būti tikslios, pateikiami ekspertizei klausimai aiškiai suformuluoti.
13. Tais atvejais, kai pateiktą klausimą turi spręsti kelių sričių ekspertai, kurie turi atlikti bendrus tyrimus ir duoti bendrą išvadą, skiriama kompleksinė ekspertizė.
Jei kompleksinę ekspertizę daryti pavedama instituto ekspertams kartu su kitų Lietuvos Respublikos ekspertinių įstaigų ekspertais, nutarime (nutartyje) turi būti nurodyta (be to, kas nurodyta 12 punkte), kokioms ekspertinėms įstaigoms pavedama ją daryti, kuri iš jų yra vadovaujanti ir kuriai įstaigai siunčiami ekspertinio tyrimo objektai bei kita medžiaga. Šiuo atveju nutarimas (nutartis) skirti ekspertizę siunčiamas kiekvienai šių įstaigų.
Kuri įstaiga bus vadovaujanti, sprendžia paskyręs ekspertizę asmuo ar institucija, suderinusi su ekspertinių įstaigų vadovais ar jų pavaduotojais. Nesant galimybės suderinti, šį klausimą savarankiškai sprendžia paskyręs ekspertizę asmuo arba institucija, pasikonsultavusi su atitinkamais specialistais. Tikslinga vadovaujančiąja skirti tą įstaigą, kurios darbuotojai atlieka pagrindinę pateiktų ekspertizei objektų tyrimo dalį arba atlieka ją pirmieji.
Jeigu nutarime (nutartyje) skirti ekspertizę vadovaujančioji įstaiga nenurodyta, ja laikoma ta, į kurią pasiųsti tirtini objektai ir bylos medžiaga. Su asmeniu ar institucija, paskyrusia kompleksinę ekspertizę, susirašinėja vadovaujanti įstaiga.
14. Jei yra būtina daryti tyrimą keliems vienos specialybės ekspertams, skiriama atitinkama komisijinė ekspertizė; tai nurodoma nutarime ar nutartyje skirti ekspertizę.
15. Jeigu ekspertizės aktas nepakankamai aiškus ar pilnas, gali būti skiriama papildoma ekspertizė, kurią daryti pavedama tam pačiam ar kitam ekspertui.
Kvotėjui, tardytojui, prokurorui, teisėjui arba teismui nesutinkant su ekspertizės aktu dėl jo nepagrįstumo, gali būti skiriama pakartotinė ekspertizė, kurią daryti pavedama kitam ekspertui (ekspertams).
Skiriant papildomą ar pakartotinę ekspertizę, be nurodytos 12 punkte medžiagos, institutui pateikiami pirminių ekspertizių aktai ir visi jų priedai (fotonuotraukos, eksperimentinė medžiaga, lyginamieji pavyzdžiai ir kt.), taip pat papildoma medžiaga, kuri atsirado paskyrusios ekspertizę institucijos žinioje, davus pirminę išvadą.
Nutarime (nutartyje) skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę būtinai nurodomas jos skyrimo pagrindas ir motyvai.
16. Medžiaga, siunčiama ekspertizei (tiriamoji medžiaga ir pavyzdžiai lyginamajam tyrimui), turi būti tinkamai įpakuota, kad siunčiant nebūtų galima jos prarasti, sugadinti ar pažeisti, o įpakavimas turi būti užantspauduotas.
Objektus ekspertizei reikia siųsti tuo pavidalu ir tiek, kiek jų buvo rasta. Jeigu tirtinų objektų yra labai daug (birios, skystos medžiagos), ekspertizei siunčiami jų vidutiniai pavyzdžiai.
Prireikus ištirti kokių nors medžiagų (lako-dažų, pluoštinių medžiagų, naftos produktų, polimerinių medžiagų, stiklo gaminių ir pan.) daleles, ekspertizei būtina pateikti objektą, ant kurio yra tų dalelių arba jo dalį. Šiuo atveju kiekvieną objektą reikia įpakuoti atskirai ir taip, kad tiriamosios dalelės negalėtų prapulti ar suirti, patekti ant kitų objekto dalių ir kad papildomai neužsiterštų.
Jeigu viso objekto ar jo dalies pateikti ekspertizei negalima (dėl jo gremėzdiškumo ar kitų priežasčių), tiriamąsias daleles reikia nuo jo atskirti ir supakuoti atskirai.
Naftos produktai, alkoholiniai gėrimai ir skystos narkotinės medžiagos tirti pateikiamos stikliniuose ar plastmasiniuose hermetiškai uždarytuose induose. Objektus, ant kurių yra tokių medžiagų, būtina supakuoti į stiklinius, plastmasinius indus ar polietileninius maišelius ir hermetiškai uždaryti. Tokių objektų negalima pakuoti į popierių ar kartonines dėžutes.
Šaunamieji ir nešaunamieji ginklai, šaudmenys, nuodingos, stipriai veikiančios ir narkotinės medžiagos, brangieji metalai, užsienio ir Lietuvos Respublikos pinigai, garso ir vaizdo įrašai (kasetės ir juostelės) turi būti pristatomi į institutą tiesiogiai.
Ant kiekvieno siunčiamo tirti objekto įpakavimo nurodoma:
2) kur (iš ko), kada ir kokioje byloje jis paimtas.
Atitinkamos žinios patvirtinamos kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo parašu ir paskyrusios ekspertizę institucijos antspaudu. Daryti paliudijančių įrašų tiesiog ant objektų negalima.
Jeigu pateikiamus ekspertizei daiktus numatoma vėliau siųsti kitai įstaigai ekspertiniam tyrimui, tai nurodoma institucijos, paskyrusios ekspertizę, lydraštyje. Jame taip pat nurodoma, jei pateikiami ekspertizei objektai jau buvo tirti.
Prireikus lydraštyje nurodoma, kad neleidžiama naudoti tyrimo metodų, kuriuos taikant sugadinami ar sunaikinami tiriamieji daiktai.
17. Jei dėl siunčiamos ekspertizei medžiagos įforminimo taisyklių nesilaikymo ekspertizės daryti neįmanoma, instituto direktorius, jo pavaduotojas ar skyriaus vedėjas nedelsdamas praneša tai ekspertizę paskyrusiai institucijai.
Jeigu institucija, paskyrusi ekspertizę, nesiima priemonių trūkumams pašalinti, instituto direktorius ar jo pavaduotojas po mėnesio grąžina jai medžiagą ekspertizės neatlikus.
III. EKSPERTIZIŲ DARYMAS IR JŲ REZULTATŲ ĮFORMINIMAS
18. Ekspertas pradeda daryti ekspertizę, gavęs instituto direktoriaus, jo pavaduotojo ar skyriaus vedėjo raštišką pavedimą kartu su nutarimu (nutartimi) skirti ekspertizę ir visą pateiktą ekspertizei medžiagą.
Nustatęs esminį medžiagos ekspertizei įforminimo tvarkos pažeidimą, ekspertas praneša apie tai instituto direktoriui, jo pavaduotojui ar skyriaus vedėjui, kuris toliau veikia pagal šių nuostatų 17 punktą.
19. Tuo atveju, kai su vienu nutarimu (nutartimi) skirti ekspertizę gaunama daug objektų, instituto direktorius ar jo pavaduotojas gali pavesti atlikti keletą atskirų ekspertizių.
Remdamasis atliktų tyrimų rezultatais, kiekvienas ekspertas surašo atskirą ekspertizės aktą arba aktą, kad negalima duoti išvados.
Jeigu viename nutarime (nutartyje) skirti ekspertizę yra skirtingų rūšių ekspertizių klausimų, nereikalaujančių jiems išspręsti bendro įvairių specialybių ekspertų darbo, instituto direktorius ar jo pavaduotojas organizuoja keletą ekspertizių, kurių kiekviena pavedama atskiram skyriui.
Jeigu kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo paskirta ekspertizė pavadinta neteisingai, ekspertas turi teisę patikslinti ekspertizės pavadinimą, ekspertizės akte nurodydamas tokio patikslinimo priežastį.
20. Jeigu ekspertizei pateikta ne visa reikalinga medžiaga, ekspertas turi teisę raštiškai prašyti instituciją, paskyrusią ekspertizę, pateikti jam papildomos medžiagos.
Prašyme pateikti ekspertui papildomą medžiagą turi būti:
9) eksperto ir skyriaus vedėjo parašai.
Surašomi du prašymo egzemplioriai. Pirmas egzempliorius siunčiamas ekspertizę paskyrusiai institucijai, o antras lieka institute.
Skubiais atvejais prašymo turinys perduodamas paskyrusiai ekspertizę institucijai telefonu, po to būtinai pasiunčiamas rašytinis prašymas paštu ar elektros ryšio priemonėmis.
Negavęs papildomos medžiagos per mėnesį, ekspertas daro tyrimus remdamasis turima medžiaga. Jeigu tiriant turimą medžiagą negalima išspręsti nė vieno klausimo, ekspertas surašo aktą ir savo išvadoje nurodo, kad negalima išspręsti pateiktų klausimų.
21. Ekspertas praneša institucijai, paskyrusiai ekspertizę, kad negalima duoti išvadų į pateiktus klausimus šiais atvejais:
22. Jeigu paskirta ekspertizė institute nedaroma (žr. nuostatų 2 p.) arba institutas neturi atitinkamų specialistų ar įrengimų, tai nedelsiant pranešama paskyrusiai ekspertizę institucijai, o ekspertizės medžiaga arba grąžinama jai, arba institucijos, paskyrusios ekspertizę nurodymu, perduodama kitai įstaigai.
Grąžinti neištirtą medžiagą šių nuostatų nenumatytais pagrindais neleidžiama.
23. Ekspertas daro tyrimą objektyviai ir visapusiškai, vadovaudamasis savo kompetencija, griežtai laikydamasis įstatymo reikalavimų.
Jis privalo stengtis nesugadinti pateiktų ekspertizei objektų, jeigu tai nebūtina. Jeigu ištirti objektų jų nesugadinant negalima, ekspertas privalo gauti raštišką institucijos, paskyrusios ekspertizę, sutikimą.
25. Kai ekspertizę daro vienos specialybės ekspertų grupė (komisijinė ekspertizė), visi jie dalyvauja visose tyrimų stadijose ir atsako už išvados teisingumą.
Jeigu ekspertų grupė prieina bendrą išvadą, surašomas vienas ekspertizės aktas, kurį visi ekspertai pasirašo, o esant tarpusavio nesutarimų – kiekvienas ekspertas surašo atskirą ekspertizės aktą.
26. Kai ekspertizę daro įvairių specialybių ekspertai (kompleksinė ekspertizė), surašomas bendras ekspertizės aktas, kuriame nurodomi kiekvieno eksperto tirti klausimai, atlikti tyrimai, nustatyti faktai ir išvada.
Ekspertas turi teisę pasirašyti bendrą ekspertizės aktą arba tą jo dalį, kurioje parodyta jo asmeniškai atliktų tyrimų eiga ir rezultatai.
27. Darant komisijinę arba kompleksinę ekspertizę, vienam iš specialistų instituto direktorius, jo pavaduotojas ar skyriaus vedėjas paveda vadovaujančiojo grupės eksperto funkcijas.
Vadovaujantysis ekspertas parengia bendrą tyrimų planą, koordinuoja ekspertų grupės darbą, vadovauja ekspertų pasitarimams, skiria atskirų tyrimų atlikimo terminus neviršijant bendro ekspertizės atlikimo termino, nustatyto šių nuostatų 8 punkte, ir kontroliuoja, kaip laikomasi terminų. Vadovaujantysis ekspertas neturi jokios procesinės pirmenybės sprendžiant klausimą iš esmės; jis prižiūri, kad ekspertai laiku perduotų medžiagą vieni kitiems.
Ekspertų grupė pagal galimybę vienu metu susipažįsta su ekspertizės medžiaga, apžiūri objektus ir pavyzdžius. Kiekvienas ekspertas atlieka visus reikalingus pateiktos medžiagos tyrimus, po to ekspertai aptaria atlikto darbo rezultatus. Jeigu visi dalyvavę tiriant ekspertai sutinka su komisijos išvada, surašomas bendras ekspertizės aktas. Ekspertai, nesutinkantys su kitų ekspertų išvada, surašo ekspertizės aktą atskirai, nurodydami jame motyvus, kodėl išvados skiriasi.
28. Ekspertizės rezultatai pateikiami ekspertizės akte. Ekspertizės aktas susideda iš trijų dalių – įvadinės, tiriamosios ir išvadų.
29. Ekspertizės akto įvadinėje dalyje nurodoma: akto surašymo data ir numeris; byla, kurioje paskirta ekspertizė; ekspertizės darymo pagrindas (nutarimas arba nutartis) ir institucijos, paskyrusios ekspertizę, pavadinimas; ekspertizės rūšis; medžiagos ekspertizei gavimo institute data; tyrimo objektai ir pavyzdžiai; papildomos medžiagos pareikalavimo ir gavimo data; pateiktų ekspertizei klausimų sąrašas; bylos aplinkybės, turinčios reikšmės tyrimams; tyrimo objektų ir pavyzdžių pažymėjimas specialiais atspaudais; tyrimų pradžios ir pabaigos data, žinios apie ekspertą (pavardė, vardas, išsilavinimas, specialybė, mokslinis laipsnis, užimamos pareigos); kur buvo daroma ekspertizė, kas dalyvavo ir kas buvo kartu darant ekspertizę; kad ekspertas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą ir atsakomybės už neteisėtą atsisakymą vykdyti savo pareigas.
Jeigu ekspertizė yra papildoma ar pakartotinė, tai dar nurodoma, kas ir kada darė pirminę ekspertizę, kokia buvo išvada, kokie papildomos ir pakartotinės ekspertizės skyrimo motyvai, nurodyti nutarime (nutartyje) skirti ekspertizę.
Klausimų ekspertui formuluotė turi atitikti pateiktą nutarime (nutartyje) skirti ekspertizę. Ekspertas neturi teisės performuluoti jam pateiktų klausimų, keisti jų turinio. Jis turi teisę tik suteikti jiems teisingą gramatinę formą, taip pat sugrupuoti klausimus, jo nuomone, tikslingiausia tyrimo tvarka.
Jeigu klausimo redakcija nutarime (nutartyje) neatitinka teismo ekspertizės rekomendacijų, bet užduotis ekspertui aiški, jis turi teisę paaiškinti, kaip supranta tą klausimą.
Ekspertizės akto įvadinėje dalyje atskirai pažymima, kad ekspertizė yra komisijinė ar kompleksinė, ir nurodoma, kokius tyrimus atliko kiekvienas ekspertas.
Eksperto iniciatyva ištirti klausimai išdėstomi po klausimų, nurodytų nutarime (nutartyje) skirti ekspertizę.
30. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma tyrimo objektų įpakavimo būklė ir jų pristatymo į institutą būdas; tyrimo objektų būklė ir jų apžiūros rezultatai; kokius objektus ekspertai tyrė; kokiais pradiniais duomenimis naudojosi; kokius darė tyrimus; kokie tyrimo metodai ir priemonės buvo taikomos; ekspertinio eksperimento atlikimo sąlygos; atskira požymių analizė ir jų palyginimo rezultatai; kokiais norminiais dokumentais – nutarimais, įsakymais, instrukcijomis (nurodomi jų rekvizitai) vadovavosi ekspertas spręsdamas pateiktus klausimus; naudoti literatūros šaltiniai (autorius, darbo pavadinimas, išleidimo vieta ir metai, puslapiai); tardymo veiksmų (apklausų, apžiūrų, eksperimentų ir kt.) rezultatai, jeigu jie turėjo reikšmės išvadai pagrįsti; ekspertinis atskirų tyrimo etapų ir visų gautų rezultatų įvertinimas, kaip pagrindas atitinkamoms ekspertizės išvadoms formuluoti.
Jei tiriant objektas buvo sunaikintas ar sugadintas, tai nurodoma tiriamojoje ekspertizės akto dalyje.
Jeigu padarytos pakartotinės ekspertizės išvada nesutampa su pirminės ekspertizės išvada, tiriamojoje akto dalyje nurodomos skirtumo priežastys.
Kompleksinės ekspertizės akto tiriamojoje dalyje kiekvieno eksperto atlikti tyrimai išdėstomi atskirai.
Vienasmenių tyrimų įvertinimo rezultatai ir atskirosios išvados taip pat išdėstomos atskirai. Bendras tyrimų rezultatų įvertinimas išdėstomas tiriamosios dalies pabaigoje, prieš išvadą. Jeigu galutinės išvados pagrindas yra kito eksperto nustatyti faktai, tai apie tai turi būti nurodoma ekspertizės akte.
Tiriamojoje ekspertizės akto dalyje nurodomos priežastys, kodėl negalima buvo atsakyti į atskirus pateiktus klausimus.
Tiriamoji ekspertizės akto dalis turi būti suprantama ir ne specialistams, specialūs terminai turi būti paaiškinti.
Tyrimo procesas paprastai iliustruojamas fotonuotraukomis, skaidrėmis, planais, brėžiniais, schemomis ir kt., kurie pridedami prie ekspertizės akto, o akte pateikiamos nuorodos į juos.
31. Ekspertizės akto išvadose atsakymai į pateiktus klausimus formuluojami jų išdėstymo įvadinėje dalyje tvarka.
Į kiekvieną iš pateiktų klausimų turi būti atsakyta iš esmės arba nurodyta, kad negalima to padaryti.
Eksperto išvados jo iniciatyva spręstais klausimais išdėstomos išvadų pabaigoje.
Visi atsakymai turi būti suformuluoti tiksliai ir aiškiai.
Tais atvejais, kai išvados negalima suformuluoti be detalaus tyrimų rezultatų, išdėstytų tiriamojoje dalyje ir išsamiai atsakančių į pateiktą (arba ištirtą eksperto iniciatyva) klausimą, aprašymo, duodama nuoroda į ekspertizės akto tiriamąją dalį.
32. Ekspertizės aktas surašomas specialiame blanke; jį pasirašo atlikęs tyrimą ekspertas. Eksperto parašas patvirtinamas instituto antspaudu. Ekspertizės akto priedai (fotolentelės, brėžiniai, diagramos, žiniaraščiai ir pan.) irgi eksperto pasirašomi ir patvirtinami antspaudu.
Ekspertizės akto ir priedų surašomi du egzemplioriai, kurių vienas siunčiamas institucijai, paskyrusiai ekspertizę, o kitas lieka institute.
Jeigu darant kompleksinę ekspertizę paaiškėja, kad pateiktus klausimus turi spręsti skirtingų specialybių ekspertai nepriklausomai vienas nuo kito, tyrimų rezultatai įforminami atskirais ekspertizės aktais.
Komisijinės ar kompleksinės ekspertizės akto surašoma tiek egzempliorių, kiek reikia nusiųsti paskyrusiai ekspertizę institucijai ir kiekvienam struktūriniam padaliniui, kurio darbuotojai dalyvavo darant šią ekspertizę. Instituto darbuotojų kartu su kitų ekspertinių įstaigų darbuotojais atliktų ekspertizių aktų surašoma tiek egzempliorių, kiek reikia nusiųsti paskyrusiai ekspertizę institucijai, kiekvienam instituto struktūriniam padaliniui ir ekspertinei įstaigai, kurios darbuotojai dalyvavo darant šią ekspertizę.
33. Skyriaus vedėjas patikrina atliktos ekspertizės aktą bei vizuoja antrą jo egzempliorių. Po to ekspertizės aktas kartu su tirta medžiaga pateikiamas instituto direktoriui ar jo pavaduotojui.
Ekspertizės aktas ir bylos medžiaga siunčiami paskyrusiai ekspertizę institucijai su lydraščiu, kurį pasirašo instituto direktorius ar direktoriaus pavaduotojas.
Asmens, paskyrusio ekspertizę, pageidavimu, ekspertizės aktą ir bylos medžiagą jis gali atsiimti institute pats arba per įgaliotą asmenį.
34. Daromos teisme ekspertizės rezultatai įforminami pagal numatytas šiame skyriuje taisykles.
Jeigu ekspertas tais pačiais klausimais jau darė ekspertizę parengtinio tyrimo metu arba iki bylos nagrinėjimo teisme, jis turi teisę, jeigu nepriėjo kitos išvados, remtis tyrimo rezultatais, kuriuos išdėstė pirmame ekspertizės akte, ir įforminti tai atskiru ekspertizės aktu.
Darytos teisme ekspertizės akto nuorašas pateikiamas instituto direktoriui ar direktoriaus pavaduotojui ir skyriaus vedėjui.
35. Aktas, kad negalima duoti išvados, susideda iš trijų dalių: įvadinės, motyvuojamosios ir baigiamosios.
Įvadinėje dalyje pateikiami duomenys, nurodyti šių nuostatų 29 punkte.
Motyvuojamojoje dalyje nurodomos priežastys, kodėl negalima duoti išvados.
Baigiamojoje dalyje nurodoma, kad negalima atsakyti į kiekvieną ekspertui pateiktą klausimą.
Akto, kad negalima duoti išvados, surašomi du egzemplioriai. Jį pasirašo ekspertas, kurio parašas patvirtinamas instituto antspaudu. Vienas akto egzempliorius siunčiamas paskyrusiai ekspertizę institucijai, o kitas lieka institute. Jeigu toks aktas surašomas bylą nagrinėjant teisme, vienas egzempliorius pateikiamas teismui, o kitas – instituto direktoriui ar direktoriaus pavaduotojui ir skyriaus vedėjui.
36. Jeigu vienais klausimais ekspertas duoda išvadą, o kitais klausimais yra pagrindas pranešti, kad negalima duoti išvados, surašomas vienas dokumentas – ekspertizės aktas.
37. Visi pateikti ekspertizei daiktai ir dokumentai, atlikus ekspertizę ar grąžinant nutarimą (nutartį) neįvykdytą, supakuoti ir užantspauduoti siunčiami paskyrusiai ekspertizę institucijai paštu arba juos galima atsiimti institute kartu su ekspertizės aktu.
Daiktiniai įrodymai ir dokumentai padarius ekspertizę saugomi institute tris mėnesius. Jei po trijų mėnesių daiktiniai įrodymai ir dokumentai nepaimami, paskyręs ekspertizę asmuo ar institucija informuojama raštu, jog būtina atsiimti daiktinius įrodymus ir dokumentus arba leisti juos sunaikinti.
Neatsiėmus daiktinių įrodymų ir negavus raštiško atsakymo per mėnesį, kreipiamasi į ekspertizę paskyrusios institucijos vadovybę.
Gavus paskyrusio ekspertizę asmens ar institucijos leidimą daiktinius įrodymus sunaikinti, instituto direktoriaus įsakymu sudaroma speciali komisija, kuri sunaikina daiktinius įrodymus ir surašo aktą.
38. Teismo ekspertizės baudžiamosiose bylose teisėsaugos institucijų pavedimu daromos nemokamai.
Už ekspertizių darymą civilinėse bylose institutui apmoka jas paskyręs teismas. Institutas vadovaudamasis nustatytais įkainiais nustato ekspertizės kainą ir kartu su ekspertizės aktu pateikia teismui sąskaitą. Teismas nurodytą sumą išreikalauja iš šalių ir perveda į instituto sąskaitą.
IV. SPECIALISTO IŠVADA
39. Specialisto išvada duodama laikantis įstatymų ir šių nuostatų II ir III skyriuose išdėstytų reikalavimų; išimtys numatytos šiame skyriuje.
40. Pagrindas duoti specialisto išvadą yra tyrimas, atliktas dalyvaujant specialistu tardymo veiksmuose ar nagrinėjant bylą teisme arba kvotos institucijos, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo raštiškas pavedimas.
41. Šaukime dalyvauti specialistu atliekant tardymo veiksmus ar nagrinėjant bylą teisme nurodoma: veiksmo atlikimo vieta ir laikas, koks specialistas reikalingas ir kokiu tikslu.
Jeigu šaukime nenurodoma konkretaus asmens, kviečiamo dalyvauti specialistu, pavardė ir vardas, konkretų specialistą skiria direktorius, jo pavaduotojas ar skyriaus vedėjas.
42. Raštiškas pavedimas duoti specialisto išvadą surašomas tais atvejais, kai reikia specialių žinių nusikaltimo aplinkybėms nustatyti ar kitiems klausimams išspręsti ir nereikia atlikti sudėtingų tyrimų.
Pavedime duoti specialisto išvadą nurodoma:
44. Specialistas, dalyvaujantis atliekant tardymo veiksmus ar nagrinėjant bylą teisme, savo išvadą įrašo į tardymo veiksmo arba teisiamojo posėdžio protokolą ir ją pasirašo.
Jeigu atliekant tardymo veiksmus ar teisiamajame posėdyje specialistas išvados pateikti dar negali, jis ją parašo per kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo nustatytą terminą atskirame dokumente šių nuostatų 45 punkte nustatyta tvarka.
45. Specialisto atliktų tyrimų rezultatai pateikiami specialisto išvadoje.
Specialisto išvadoje nurodoma:
3) tyrimo darymo pagrindas (raštas, jo numeris ir data) ir institucijos, prašančios duoti išvadą, pavadinimas;
13) atskirų tyrimo etapų ir visų gautų rezultatų įvertinimas kaip pagrindas atitinkamoms išvadoms formuluoti;
14) priežastys, dėl kurių nebuvo galima atsakyti į pateiktus klausimus.
Išvadoje į kiekvieną iš pateiktų klausimų atsakoma iš esmės arba nurodoma, kad negalima jo išspręsti. Atsakymai į klausimus pateikiami jų išdėstymo įvadinėje dalyje tvarka, formuluojami tiksliai ir aiškiai.
Atsakius į pateiktus klausimus, nurodoma, kad specialistas įspėtas dėl administracinės atsakomybės už neteisėtą atsisakymą vykdyti savo pareigas pagal BPK 1521 straipsnį ir dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą pagal BK 293 straipsnį.
Specialisto išvada surašoma specialiame blanke, specialisto pasirašoma ir patvirtinama instituto antspaudu. Skyriaus vedėjas patikrina specialisto išvadą, vizuoja antrą jos egzempliorių ir perduoda instituto direktoriui ar jo pavaduotojui, kurie susipažįsta su specialisto išvada, ir vieną jos egzempliorių siunčia prašiusiai duoti išvadą institucijai, o kitas išvados egzempliorius lieka institute.
V. EKSPERTIZĖS, NETURINČIOS TEISMO EKSPERTIZĖS STATUSO
46. Ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, daromos laikantis šių nuostatų II ir III skyriuose išdėstytų reikalavimų; išimtys numatytos šiame skyriuje.
48. Prašyme padaryti ekspertizę turi būti:
1) duomenys apie prašytoją (pavardė arba įstaigos pavadinimas, adresas, pasirašiusio asmens pareigos ir kt.);
4) pateikiamos medžiagos sąrašas (ekspertinio tyrimo objektai, pavyzdžiai lyginamajam tyrimui, kiti svarbūs ekspertizei duomenys);
49. Prašymą padaryti ekspertizę ir pateikiamą medžiagą priima tik instituto direktorius ar jo pavaduotojas.