LIETUVOS RESPUBLIKOS IR ISLANDIJOS RESPUBLIKOS

SUSITARIMAS

DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO IR ABIPUSĖS APSAUGOS

Lietuvos Respublika ir Islandijos Respublika (toliau – Susitariančiosios Šalys),

siekdamos plėtoti abipusiškai naudingą abiejų Susitariančiųjų Šalių ekonominį bendradarbiavimą,

ketindamos sudaryti ir išlaikyti palankias sąlygas vienos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje ir

suprasdamos, kad investicijų skatinimas ir abipusė apsauga pagal šį Susitarimą skatina verslo iniciatyvą šioje srityje,

susitarė:

1 straipsnis

Sąvokos

Šiame Susitarime:

1. „Investicija“ – tai bet kurios rūšies turtas, dėl vienos Susitariančiosios Šalies investuotojo ekonominės veiklos investuotas kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje vadovaujantis jos teisės aktais, ir pirmiausia, bet ne išimtinai, tai yra:

a) kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei išvestinės teisės, tokios kaip nuoma, hipoteka, turto sulaikymo teisė ar užstatas;

b) akcijos, obligacijos ir kitos dalyvavimo bendrovėje formos;

c) pretenzijos į pinigus ar į bet kokią kitą pagal sutartį finansinę vertę turinčią veiklą, susijusią su investicija ar pakartotinai investuotomis pajamomis;

d) intelektinės nuosavybės teisės, tai yra prekių ženklai, patentai, registruotos pramoninio dizaino teisės, autorių teisės, puslaidininkių topografijos bei augalų veislių nuosavybės teisės, susijusios su investicija;

e) bet kokios įstatymais ar sutartimi suteiktos teisės ir vadovaujantis įstatymais suteiktos licencijos bei leidimai, įskaitant gamtos išteklių paieškos, gavybos, naudojimo ar eksploatavimo koncesijas.

Kad ir koks būtų investuoto turto formos pakeitimas, investicijos pobūdis nesikeičia.

2. „Investuotojas“ – Susitariančiajai Šaliai – tai toliau nurodyti subjektai, kurie investuoja kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje vadovaudamiesi tos Susitariančiosios Šalies įstatymais ir šio Susitarimo nuostatomis:

a) fiziniai asmenys, turintys tos Susitariančiosios Šalies pilietybę ar nuolat gyvenantys tos Susitariančiosios Šalies teritorijoje pagal jos teisės aktus, arba

b) juridiniai asmenys, pvz., bendrovė, korporacija, firma, ūkinė bendrija, verslo asociacija, institucija ar organizacija, įregistruota ar įkurta pagal tos Susitariančiosios Šalies teisės aktus, nesvarbu, ar tai pelno organizacija, ar ne, ir ar ji yra ribotos atsakomybės, ar ne.

3. „Teritorija“:

a) Lietuvos Respublikai – tai sausumos teritorija, vidaus ir teritoriniai vandenys bei oro erdvė virš jų, taip pat jūros plotai už teritorinių vandenų, įskaitant jūros dugną ir žemės gelmes, kur Lietuvos Respublika įgyvendina suverenias teises ar turi jurisdikciją pagal savo nacionalinius teisės aktus ir tarptautinę teisę;

b) Islandijos Respublikai – tai Islandijos Respublikos teritorija įskaitant teritorinius vandenis ir Islandijos Respublikai priklausančius plotus už teritorinių vandenų, kur ji pagal tarptautinę teisę turi jurisdikciją ar įgyvendina savo suverenias teises į jūros dugną, žemės gelmes ir virš jo esančius vandenis bei jų gamtos išteklius.

2 straipsnis

Investicijų skatinimas ir apsauga

1. Viena Susitariančioji Šalis skatina kitos Susitariančiosios Šalies investuotojus investuoti jos teritorijoje, sukuria tam palankias sąlygas ir, vadovaudamasi savo teisės aktais, priima tokias investicijas.

2. Vienos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje visuomet taikomas teisingas bei nešališkas režimas ir užtikrinamas visiškas jų saugumas bei apsauga. Nė viena Susitariančioji Šalis savo teritorijoje nepagrįstomis ar diskriminacinėmis priemonėmis netrukdo kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams valdyti, palaikyti, naudoti investicijas, naudotis arba disponuoti jomis.

3 straipsnis

Nacionalinis ir didžiausio palankumo režimas

1. Viena Susitariančioji Šalis savo teritorijoje kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms ir pajamoms taiko teisingą ir nešališką režimą, ne mažiau palankų negu tas, kurį ji taiko savo investuotojų investicijoms ir pajamoms ar kokios nors trečiosios valstybės investuotojų investicijoms ar pajamoms, atsižvelgdama į tai, kuris režimas palankesnis.

2. Viena Susitariančioji Šalis savo teritorijoje kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams jų investicijų valdymui, palaikymui, naudojimui, naudojimuisi arba disponavimui jomis taiko teisingą ir nešališką režimą, ne mažiau palankų negu tas, kurį ji taiko savo investuotojams ar kokios nors trečiosios valstybės investuotojams, atsižvelgdama į tai, kuris režimas palankesnis.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos nėra aiškinamos taip, kad įpareigotų vieną Susitariančiąją Šalį suteikti kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams ir jų investicijoms specialias teises, kurias ji suteikia savo piliečiams ar bet kokios trečiosios valstybės piliečiams pagal sutartį dėl laisvosios ekonominės zonos, muitų sąjungos, bendrosios rinkos, bendrosios darbo rinkos sukūrimo arba regioninės ekonominės integracijos.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos priemonėms, susijusioms su mokesčiais. Jokia šio Susitarimo nuostata neturi įtakos Susitariančiosios Šalies teisėms ar įsipareigojimams, atsirandantiems iš susitarimų mokesčių klausimais. Jei būtų prieštaravimų tarp šio Susitarimo nuostatų ir kokio nors susitarimo mokesčių klausimais, vadovaujamasi susitarimo mokesčių klausimais nuostatomis.

4 straipsnis

Įvažiavimas ir laikinas buvimas

1. Atsižvelgdama į taikytinus savo įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras, Susitariančioji Šalis suteikia kitos Susitariančiosios Šalies fiziniam asmeniui galimybę laikinai į ją įvažiuoti, būti joje ir leidimą dirbti bei visus reikalingus tai patvirtinančius dokumentus, jei jis yra:

a) investuotojas, atvykstantis įkurti įmonės, jos plėsti, valdyti ar konsultuoti arba teikti esminių techninių paslaugų dėl kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje esančios įmonės veiklos, į kurią tas investuotojas jau yra investavęs pakankamai didelę savo kapitalo dalį, arba

b) įmonės, pirmiau nurodytos a punkte, samdomas darbuotojas arba investuotojo samdomas darbuotojas, kuris dirba vadovaujantį darbą arba yra techninio personalo atstovas;

jei tik tas asmuo atitinka tolesnius šio straipsnio reikalavimus.

2. Susitariančioji Šalis suteikia teisę laikinai į ją įvažiuoti ir būti joje, taip pat visus reikalingus tai patvirtinančius dokumentus fizinio asmens, kuriam suteikta teisė laikinai į ją įvažiuoti, būti joje ir leidimas dirbti pagal šio straipsnio 1 dalį, sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams. Sutuoktinis ir nepilnamečiai vaikai įleidžiami to asmens buvimo laikotarpiui.

3. Susitariančioji Šalis asmens, kuriam buvo suteikta teisė laikinai į ją įvažiuoti, būti joje ir leidimas dirbti pagal šio straipsnio 1 dalį, sutuoktiniui suteikia leidimą dirbti. Leidimas dirbti sutuoktiniui galioja visą to asmens buvimo laikotarpį.

4. Nė viena Susitariančioji Šalis negali atsisakyti suteikti teisę į ją įvažiuoti ir būti joje, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, arba suteikti leidimą dirbti, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, dėl priežasčių, susijusių su darbo rinka ar kitų ekonominių poreikių patikrinimu ar kiekybiniais apribojimais, numatytais šalies nacionaliniuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ir procedūrose.

5. Nė viena Susitariančioji Šalis negali reikalauti, kad Susitariančiosios Šalies įmonė, kuri yra kitos Susitariančiosios Šalies investuotojo investicija, skirtų kokios nors konkrečios tautybės asmenis vadovaujančiais darbuotojais, valdytojais ir direktorių valdybos nariais.

5 straipsnis

Nuostolių kompensavimas

1. Kai Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijos patiria nuostolių dėl karo, ginkluoto konflikto, nepaprastosios padėties paskelbimo, sukilimo, maišto, riaušių ar kitų panašių įvykių kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, ta Susitariančioji Šalis investuotojams, kiek tai susiję su restitucija, žalos atlyginimu, kompensavimu ar kitu atsiskaitymu, taiko ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį ta Susitariančioji Šalis taiko savo investuotojams arba bet kokios trečiosios valstybės investuotojams.

2. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatų, Susitariančiosios Šalies investuotojams, kurie kokiu nors toje straipsnio dalyje numatytu atveju kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje patiria nuostolių dėl to, kad:

a) tos kitos Susitariančiosios Šalies karinės pajėgos ar valdžios institucijos rekvizavo nuosavybę arba

b) tos kitos Susitariančiosios Šalies karinės pajėgos arba valdžios institucijos sunaikino nuosavybę ne dėl kovos veiksmų arba toje situacijoje nesant būtinybės,

atlyginama žala arba suteikiama teisinga ir adekvati kompensacija už nuostolius, patirtus rekvizuojant nuosavybę arba dėl nuosavybės sunaikinimo. Šios išmokos nedelsiant pervedamos konvertuojama valiuta.

6 straipsnis

Ekspropriacija

1. Nė viena Susitariančioji Šalis savo teritorijoje nenacionalizuoja, neeksproprijuoja kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijų ir joms netaiko priemonių, tolygių nacionalizacijai ar ekspropriacijai (toliau – ekspropriacija), išskyrus priemones, kurių imamasi tenkinant tos Susitariančiosios Šalies visuomenės poreikius. Ekspropriacija vykdoma vadovaujantis tinkama teisine procedūra, nediskriminaciniu pagrindu, ir kartu taikomos nuostatos dėl neatidėliotinos, adekvačios ir veiksmingos kompensacijos išmokėjimo. Ši kompensacija atitinka investicijos vertę, buvusią prieš pat ekspropriaciją arba tada, kai apie numatomą ekspropriaciją buvo viešai sužinota, ir į ją įskaičiuojamos palūkanos nuo eksproprijavimo dienos; kompensacija išmokama nedelsiant, veiksmingai paverčiama pinigais ir laisvai pervedama konvertuojama valiuta.

2. Investuotojas, kurio nuosavybė nusavinta, turi teisę reikalauti neatidėliotino pakartotinio jo bylos svarstymo ar nusavinto turto įvertinimo vadovaujantis šiame straipsnyje numatytais principais teisminėje ar kitoje nepriklausomoje Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje buvo investuota, institucijoje.

7 straipsnis

Pervedimai

1. Susitariančiosios Šalys garantuoja mokėjimų, susijusių su investicijomis ir pajamomis, pervedimą. Pervedimai atliekami konvertuojama valiuta be jokių apribojimų ir nepagrįsto delsimo. Tokie pervedimai pirmiausia, bet ne išimtinai yra:

a) pradinis kapitalas ir papildomos sumos investicijai palaikyti arba plėsti;

b) pelnas, palūkanos, dividendai ir kitos einamosios įplaukos ar pajamos;

c) išmokos pagal sutartį, įskaitant paskolos sutartį;

d) autorių honorarai ir atlyginimai;

e) įplaukos, gautos pardavus arba likvidavus visą investiciją ar jos dalį;

f) iš užsienio dėl investicijos įdarbintam personalui, kuriam leista dirbti kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, gautas uždarbis;

g) kompensacijos išmokos pagal 5 ir 6 straipsnius ir arbitražinio teismo sprendimus pagal 10 straipsnį.

2. Šiame Susitarime valiutos keitimo kursas yra pervedimo dieną einamosioms operacijoms vyraujantis valiutos keitimo rinkos kursas, jei nesusitarta kitaip.

3. Pervedimai laikomi atliktais „be nepagrįsto delsimo“ pagal šio straipsnio 1 dalį, jei jie buvo atlikti per laikotarpį, paprastai būtiną pervedimui atlikti.

4. Jei kyla didelių mokėjimų balanso sunkumų ar jų grėsmė, Susitariančioji Šalis gali laikinai apriboti pervedimus, jei tik ši Susitariančioji Šalis įgyvendina priemones ar programą vadovaudamasi tarptautiniu mastu pripažintais standartais. Šie apribojimai turėtų būti taikomi nešališkai, nediskriminaciniu pagrindu ir vadovaujantis gera valia.

8 straipsnis

Viešumas

Susitariančiosios Šalys nedelsdamos paskelbia arba kitaip viešai praneša apie savo įstatymus, kitus teisės aktus, bendrojo pobūdžio procedūras ir administracinius bei teismo sprendimus, galinčius turėti įtakos šio Susitarimo taikymui.

9 straipsnis

Subrogacija

1. Jei Susitariančioji Šalis ar jos paskirta agentūra atlygina savo investuotojui nuostolius, sumoka pagal garantiją arba draudimo sutartį dėl tos Susitariančiosios Šalies investuotojo investicijos kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, ta kita Susitariančioji Šalis pripažįsta:

a) investuotojo teisių ir reikalavimų perdavimą pirmajai Susitariančiajai Šaliai arba jos paskirtai agentūrai vadovaujantis teisės normomis arba pagal sandorį toje Susitariančioje Šalyje, taip pat tai,

b) kad dėl subrogacijos pirmoji Susitariančioji Šalis arba jos paskirta agentūra įgyja teisę naudotis to investuotojo teisėmis bei perimti jo reikalavimus ir prisiima su investicija susijusias pareigas.

2. Perimtos teisės ar reikalavimai neviršija investuotojo pirminių teisių ar reikalavimų.

10 straipsnis

Vienos Susitariančiosios Šalies ir kitos Susitariančiosios Šalies investuotojo investicinių ginčų sprendimas

1. Kilęs vienos Susitariančiosios Šalies investuotojo ir kitos Susitariančiosios Šalies ginčas, susijęs su investicija kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, sprendžiamas ginčo šalių derybomis. Kilus ginčui, investuotojas raštu praneša apie tai Susitariančiajai Šaliai, kurios teritorijoje atlikta investicija, ir kartu pateikia išsamią informaciją.

2. Jei tokio ginčo negalima išspręsti vadovaujantis 1 dalies nuostatomis per šešis mėnesius nuo raštiško pranešimo dienos, investuotojas turi teisę pateikti ginčą spręsti pasirinktinai:

a) Susitariančiosios Šalies, kuri yra ginčo šalis, kompetentingam teismui arba administracinei ginčų nagrinėjimo institucijai;

arba

b) Tarptautiniam investicinių ginčų sprendimo centrui (ICSID) pagal taikytinas Konvencijos dėl valstybių ir kitų valstybių fizinių ir juridinių asmenų investicinių ginčų sprendimo, pateiktos pasirašyti 1965 m. kovo 18 d. Vašingtone, nuostatas;

arba

c) arbitrui ar tarptautiniam ad hoc arbitražiniam teismui, sudarytam pagal Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo taisykles. Ginčo šalys gali raštu susitarti tas taisykles pakeisti.

Arbitražinio teismo sprendimai yra privalomi abiem ginčo šalims ir vykdomi vadovaujantis ginče dalyvaujančios Susitariančiosios Šalies vidaus teisės normomis.

11 straipsnis

Susitariančiųjų Šalių ginčų sprendimas

1. Susitariančiųjų Šalių ginčai dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo, jei įmanoma, sprendžiami konsultacijomis ar derybomis.

2. Jei ginčo negalima taip išspręsti per šešis mėnesius, bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu jis perduodamas spręsti arbitražiniam teismui vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis.

3. Arbitražinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju sudaromas taip: per du mėnesius nuo arbitražo prašymo gavimo abi Susitariančiosios Šalys paskiria po vieną arbitražinio teismo narį. Po to šie du nariai pasirenka trečiosios valstybės pilietį, kuris abiejų Susitariančiųjų Šalių sutikimu skiriamas teismo pirmininku (toliau – pirmininkas). Pirmininkas paskiriamas per tris mėnesius nuo kitų dviejų narių paskyrimo dienos.

4. Jei per šio straipsnio 3 dalyje nurodytus terminus būtini paskyrimai nebuvo atlikti, galima kreiptis į Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininką su prašymu atlikti būtinus paskyrimus. Jei pirmininkas yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis arba jis dėl kitų priežasčių negali šios funkcijos vykdyti, prašoma, kad reikalingus paskyrimus atliktų pirmininko pavaduotojas. Jei ir pirmininko pavaduotojas yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis arba jis dėl kitų priežasčių negali šios funkcijos vykdyti, dėl reikalingų paskyrimų kreipiamasi į kitą pagal vyresniškumą Tarptautino Teisingumo Teismo narį, kuris nėra nė vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis.

5. Arbitražinis teismas sprendimą priima balsų dauguma. Toks sprendimas yra privalomas. Abi Susitariančiosios Šalys dengia savo paskirto arbitražinio teismo nario ir atstovavimo arbitražo procese išlaidas; pirmininko ir kitas proceso išlaidas abi Susitariančiosios Šalys apmoka po lygiai. Arbitražinis teismas pats nusistato darbo tvarkos taisykles.

12 straipsnis

Kitų taisyklių ar specialių įsipareigojimų taikymas

1. Jei klausimą vienu metu reguliuoja šis Susitarimas ir kita tarptautinė sutartis, kurios šalys yra abi Susitariančiosios Šalys, jokia šio Susitarimo nuostata jokiai Susitariančiajai Šaliai ar jos investuotojui, investavusiam kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, netrukdo pasinaudoti jam palankesnėmis nuostatomis.

2. Jei režimas, kurį viena Susitariančioji Šalis, vadovaudamasi savo įstatymais ir kitais teisės aktais ar kitomis konkrečiomis sutarčių nuostatomis, turi taikyti kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams, yra palankesnis negu režimas, taikytinas pagal šį Susitarimą, taikomas palankesnis režimas.

13 straipsnis

Pagrindiniai saugumo interesai

Jokia šio Susitarimo nuostata nėra laikoma trukdančia Susitariančiosioms Šalims imtis priemonių, kad įvykdytų savo įsipareigojimus, susijusius su tarptautinės taikos ar saugumo palaikymu, arba gintų savo pagrindinius saugumo interesus.

14 straipsnis

Taikymas

Šio Susitarimo nuostatos taikomos visoms vienos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, atliktoms iki šio Susitarimo įsigaliojimo arba jam įsigaliojus. Tačiau Susitarimas netaikomas nesutarimams arba ginčams, kilusiems iki Susitarimo įsigaliojimo.

15 straipsnis

Pakeitimai

Įsigaliojant šiam Susitarimui ar bet kada vėliau šio Susitarimo nuostatos gali būti keičiamos tokiu būdu, dėl kurio Susitariančiosios Šalys gali raštu susitarti. Tokie pakeitimai įsigalioja vadovaujantis 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

16 straipsnis

Įsigaliojimas, trukmė ir nutraukimas

1. Abi Susitariančiosios Šalys viena kitai praneša apie tai, kad įvykdytos įstatymo numatytos procedūros, reikalingos šiai Sutarčiai įsigalioti. Šis Susitarimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią gaunamas antrasis toks pranešimas.

2. Šis Susitarimas galioja dešimt metų. Po to jis lieka galioti dvylika mėnesių nuo tos dienos, kurią viena iš Susitariančiųjų Šalių raštu pranešė kitai apie savo ketinimą nutraukti šį Susitarimą.

3. Investicijoms, atliktoms iki šio Susitarimo nutraukimo, šio Susitarimo nuostatos lieka galioti dešimt metų nuo Susitarimo nutraukimo dienos.

TAI PATVIRTINDAMI, tinkamai įgalioti toliau nurodyti asmenys pasirašė šį Susitarimą.

Pasirašyta Vilniuje 2002 m. rugpjūčio 20 d. dviem egzemplioriais anglų, islandų ir lietuvių kalbomis, visi tekstai yra autentiški. Kilus nesutarimų dėl Susitarimo aiškinimo, remiamasi tekstu anglų kalba.

Lietuvos Respublikos vardu

Islandijos Respublikos vardu

______________