Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL ŠIAULIŲ KOLEGIJOS STATUTO PATVIRTINIMO
2009 m. balandžio 15 d. Nr. 303
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) 8 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Įgalioti Šiaulių kolegijos direktorių pasirašyti ir pateikti Juridinių asmenų registrui Šiaulių kolegijos statutą, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su Šiaulių kolegijos statuto registravimu.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. balandžio 15 d.
nutarimu Nr. 303
ŠIAULIŲ KOLEGIJOS STATUTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiaulių kolegija (toliau vadinama – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, kurioje vyrauja neuniversitetinės studijos, studentų daugumą sudaro studijuojantys pagal neuniversitetinių studijų programas, plėtojami mokslo taikomieji tyrimai, mokslo taikomoji veikla.
2. Kolegijos valstybinį reguliavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija). Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, teisinė forma – valstybės biudžetinė įstaiga. Kolegija turi savo antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose. Kolegijos buveinės adresas: Šiauliai, Aušros al. 40, LT-76241.
3. Kolegijos steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kolegija įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 1376 „Dėl valstybinių Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos, Kauno technikos, Klaipėdos verslo ir technologijų, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus statybos ir dizaino, Vilniaus technikos ir Žemaitijos kolegijų steigimo“ (Žin., 2002, Nr. 86-3703), reorganizavus Šiaulių aukštesniąją medicinos ir Šiaulių aukštesniąją technikos mokyklas.
4. Kolegija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) (toliau vadinama – Aukštojo mokslo įstatymas), kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministerijos išleistų teisės aktų ir Šiaulių kolegijos statuto (toliau vadinama – šis Statutas, Statutas).
5. Šis Statutas reglamentuoja Kolegijos vietą Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, struktūrą, veiklą, valdymą, savivaldos institucijas, studijas, dėstytojų ir studentų teises, pareigas ir atsakomybę, turtinius ir finansinius išteklius.
7. Kolegija sudaro bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių juridiniais bei fiziniais asmenimis. Kolegija gali įstoti į Lietuvos Respublikos ir tarptautines asociacijas, taip pat kitas organizacijas.
8. Kolegija turi teisę atlikti mokslo taikomuosius tyrimus ir verstis mokslo taikomąja veikla pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniais bei fiziniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų programose.
9. Kolegija turi (o jos padaliniai gali turėti) vėliavą, ženklų ir kitų atributų. Atributus ir jų naudojimo nuostatus tvirtina Kolegijos akademinė taryba (toliau vadinama – Akademinė taryba).
10. Kolegijos dėstytojai, studentai, mokslo, administracijos ir kiti darbuotojai turi žodžio, studijų, mokslinių tyrimų laisvę ir ja naudojasi, nepažeisdami kitų asmenų teisių, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir šio Statuto.
II. KOLEGIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VEIKLOS SRITYS
12. Kolegija sudaro sąlygas Lietuvos gyventojams įgyti aukštąjį išsilavinimą, profesinio bakalauro laipsnį ir (arba) profesinę kvalifikaciją.
13. Kolegija, įgyvendindama savo tikslus, vadovaujasi demokratijos, darnios plėtros, visapusiško asmenybės ugdymo principais.
14. Pagrindinis Kolegijos tikslas – rengti įvairių sričių į praktinę veiklą orientuotus specialistus, įgyjančius aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, profesinio bakalauro laipsnį ir profesinę kvalifikaciją, atitinkančius Šiaurės Lietuvos regiono ir visos Lietuvos socialinius ekonominius ir rinkos poreikius.
15. Kiti tikslai:
15.1. plėtoti Šiaurės Lietuvos regionui reikalingus mokslo taikomuosius tyrimus, mokslo taikomąją veiklą, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus;
15.2. sudaryti sąlygas vykdyti tęstines studijas, padėti ūkio subjektams organizuoti asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą;
16. Kolegijos uždaviniai:
16.2. užtikrinti dėstytojų ir mokslo darbuotojų mokslinį, metodinį, profesinį, edukacinį potencialą;
16.3. užtikrinti, kad teikiamas išsilavinimo lygis ir studijų kokybė atitiktų Lietuvos ir Europos Sąjungos standartus;
16.4. rengti ir vykdyti paklausias, perspektyvias, Šiaurės Lietuvos regiono darbo rinkos ir bendruomenės poreikius atitinkančias studijų, mokymo ir kitas programas;
16.5. užtikrinti nuolatinį studijoms ir mokslo taikomajai veiklai vykdyti skirtos bazės atnaujinimą, modernių technologijų diegimą;
16.6. plėtoti partnerystės tinklą Lietuvoje ir užsienyje, sudaryti sąlygas dėstytojų ir studentų akademiniam mobilumui, inovacijų ir patirties sklaidai;
16.7. dalyvauti projektinėje veikloje užtikrinant kompetencijų, infrastruktūros ir akademinės viešosios erdvės plėtrą;
16.8. vykdyti šviečiamąją, konsultacinę, edukacinę veiklą, skirtą Šiaurės Lietuvos regiono konkurencingumui didinti;
17. Pagrindinė Kolegijos veiklos sritis – švietimas. Kolegijos pagrindinė veiklos rūšis (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių) – aukštasis neuniversitetinis mokslas, kodas 85.42.10.
18. Kitos veiklos rūšys, kurių gali imtis Kolegija (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):
18.8. nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo su pagyvenusiais ir neįgaliais asmenimis veikla, kodas 88.10;
18.9. kita, niekur kitur nepriskirta, nesusijusi su apgyvendinimu socialinio darbo veikla, kodas 88.99;
19. Kolegija gali sudaryti sutartis su universitetais, kolegijomis ir kitomis mokslo ir studijų institucijomis dėl bendrų studijų, mokymo, testavimo, egzaminavimo, tyrimo, studentų ir dėstytojų akademinių mainų ir kitų programų.
III. KOLEGIJOS STRUKTŪRA IR JOS KEITIMAS
21. Kolegija, įgyvendindama savo tikslus ir uždavinius, pasirenka organizacinę ir valdymo struktūrą.
22. Kolegijos struktūrą sudaro Sveikatos priežiūros fakultetas ir Verslo ir technologijų fakultetas. Fakultetų veiklą reglamentuoja šis Statutas ir Akademinės tarybos patvirtinti nuostatai.
23. Vykdydama bendradarbiavimo su Lietuvos ir kitų šalių juridiniais ir fiziniais asmenimis programas, Kolegija teisės aktų nustatyta tvarka gali steigti atitinkamus padalinius.
IV. KOLEGIJOS VALDYMAS IR SAVIVALDOS INSTITUCIJOS
25. Kolegijoje veikia šios savivaldos ir visuomeninio reguliavimo institucijos – Akademinė taryba, Kolegijos taryba ir fakultetų tarybos.
26. Akademinė taryba yra aukščiausioji Kolegijos akademinės savivaldos institucija. Akademinė taryba veikia šiame Statute nustatyta tvarka.
27. Akademinės tarybos nariai yra Kolegijos mokslo darbuotojai, dėstytojai ir studentai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų atstovai.
28. Kiekvienai Kolegijos vykdomų studijų sričiai Akademinėje taryboje turi atstovauti ne mažiau kaip vienas mokslininkas.
30. Akademinę tarybą sudaro 15 narių, iš jų:
30.1. 10 narių renkami slaptu balsavimu kiekvieno fakulteto administracijos, dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkime: iš Sveikatos priežiūros fakulteto – 4 nariai, iš Verslo ir technologijų fakulteto – 6 nariai. Akademinės tarybos narių, atstovaujančių skirtingoms studijų sritims, skaičius turi būti proporcingas dėstytojų etatų skaičiui toje srityje, todėl 2 nariai – kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai – renkami fakultetų tarybų bendru susitarimu (po vieną iš kiekvieno fakulteto);
32. Akademinei tarybai vadovauja pirmininkas, jeigu jo nėra, – direktoriaus pavaduotojas, kurie renkami slaptu balsavimu Akademinės tarybos narių balsų dauguma. Akademinės tarybos pirmininku negali būti Kolegijos direktorius.
33. Akademinės tarybos eiliniai posėdžiai šaukiami pagal patvirtintą Akademinės tarybos veiklos planą. Pranešimai apie posėdžio laiką, vietą ir darbotvarkę Akademinės tarybos nariams išsiunčiami elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio dienos. Neeiliniai posėdžiai šaukiami ypatingai svarbiems ir neatidėliotiniems klausimams spręsti ne mažiau kaip 1/3 Akademinės tarybos narių reikalavimu, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo reikalavimų įteikimo Akademinės tarybos pirmininkui arba Kolegijos direktoriui. Šiuo atveju pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Akademinės tarybos narys.
34. Akademinės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Akademinės tarybos narių. Akademinė taryba nutarimus priima visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma. Įsigalioję Akademinės tarybos nutarimai skelbiami viešai Kolegijos interneto tinklalapyje ir yra privalomi visiems Kolegijos darbuotojams ir studentams.
35. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:
35.8. nagrinėja Kolegijos perspektyvinio plėtros plano projektą ir, gavusi Kolegijos tarybos pritarimą, teikia jį Ministerijai;
35.9. svarsto Kolegijos direktoriaus teikiamas metines ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavusi Kolegijos tarybos pritarimą, jas tvirtina;
35.10. tvirtina Kolegijos vidaus tvarkos taisykles (toliau vadinama – Vidaus tvarkos taisyklės) ir Kolegijos akademinę veiklą reglamentuojančius dokumentus;
36. Akademinės tarybos pareigos:
36.1. apie savo nutarimus informuoti Kolegijos akademinę bendruomenę (Kolegijos akademinė bendruomenė – tai mokslo ir pedagoginiai darbuotojai, kiti darbuotojai, susiję su mokslo ir studijų veikla, studentai ir Kolegijos socialiniai partneriai) Kolegijos informacinėje sistemoje per 5 darbo dienas nuo nutarimų priėmimo;
36.5. informuoti Kolegijos struktūrinius padalinius apie posėdžiuose svarstomus klausimus, kurie susiję su šių padalinių veikla;
37. Akademinės tarybos teisės:
37.2. gauti iš Kolegijos akademinės bendruomenės narių informaciją, kurios reikia jos funkcijoms atlikti;
37.6. svarstyti vyresnių kaip 65 metų dėstytojų ir mokslo darbuotojų galimybę dirbti Kolegijoje pagal terminuotą darbo sutartį;
37.7. svarstyti vyresnių kaip 65 metų asmenų galimybę eiti Kolegijos, taip pat jos struktūrinių padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas;
37.8. šaukti Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti Kolegijos direktoriaus, Akademinės tarybos pirmininko, o jeigu jo nėra, – pirmininko pavaduotojo iniciatyva. Apie šiuos susirinkimus Kolegijos akademinės bendruomenės nariai informuojami ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio dienos.
39. Kolegijos taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš 12 narių. Kolegijos taryba formuojama iš trijų dalių: 4 narius skiria Akademinė taryba; 4 narius, atstovaujančius mokslo, meno, ūkio sritims, savivaldybių ar valstybės valdymo institucijoms, skiria švietimo ir mokslo ministras (toliau vadinama – ministras); 4 nariai skiriami bendru Kolegijos direktoriaus ir ministro sutarimu. Tarp Akademinės tarybos skirtų narių turi būti Kolegijos direktorius ir ne mažiau kaip vienas studentų atstovas, išrinktas Studentų atstovybės. Ministras, atsižvelgdamas į Kolegijos direktoriaus siūlymą, skiria jos pirmininką. Kolegijos tarybos pirmininku negali būti Kolegijoje dirbantis asmuo.
40. Kolegijos tarybos nariais negali būti Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
42. Kolegijos taryba atlieka šias funkcijas:
42.2. svarsto, rengia ir teikia Akademinei tarybai išvadas dėl Kolegijos direktoriaus pateiktų metinių ataskaitų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, jų įvykdymo ataskaitų, finansinės ir ūkinės veiklos;
42.3. vertina, kaip naudojamas Kolegijos turtas, jai skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos, gali siūlyti Ministerijai inicijuoti Kolegijos finansinės ir ūkinės veiklos auditą;
42.4. vertina, kaip Kolegija vykdo savo uždavinius, kaip prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;
42.5. viešai skelbia (Kolegijos interneto tinklalapyje) visuomenei Kolegijos veiklos vertinimo rezultatus iki einamųjų metų balandžio 1 dienos;
43. Kolegijos tarybos pareigos:
43.2. skelbti Akademinės tarybos ir Kolegijos direktoriaus rinkimus prieš 2 mėnesius iki jų kadencijos pabaigos arba per mėnesį po to, kai nutrūksta jų įgaliojimai nepasibaigus kadencijai, taip pat kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais;
44. Kolegijos tarybos teisės:
44.1. teikti Kolegijos direktoriui ir Akademinei tarybai siūlymus dėl studijų, mokslo taikomosios veiklos, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl Kolegijos struktūros keitimų, jeigu jų reikia toms programoms įgyvendinti, ir kitais svarbiais klausimais;
44.2. gauti iš Kolegijos ir Ministerijos informaciją, kurios reikia Kolegijos tarybos funkcijoms atlikti;
44.3. siūlyti ministrui atleisti Kolegijos direktorių iš pareigų nepasibaigus kadencijai, jeigu nepatvirtinama direktoriaus pateikta metinė veiklos ataskaita ir / ar metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita ir / ar nustatoma, kad Kolegijos direktorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ir (ar) šį Statutą.
45. Kolegijos tarybos nariai gali dalyvauti visų Kolegijos savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose. Kolegija turi suteikti Kolegijos tarybai darbui parengtas patalpas.
46. Kolegijos tarybos nariais negali būti Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
47. Sprendimus Kolegijos taryba priima visų jos narių balsų dauguma. Kolegijos tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jos narių. Pranešimai apie posėdžio laiką, vietą ir darbotvarkę Kolegijos tarybos nariams išsiunčiami elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio dienos.
48. Jeigu Akademinė taryba nepritaria Kolegijos tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų, Kolegijos taryba juos svarsto pakartotinai. Jeigu ji tą patį sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas Akademinei tarybai tampa privalomas.
49. Jeigu Kolegijos tarybos narys netinkamai vykdo Kolegijos tarybos darbo reglamente numatytas pareigas joje, Kolegijos tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, Akademinę tarybą ar Kolegijos direktorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Kolegijos tarybos narį. Kolegijos direktorius, gavęs Akademinės tarybos pritarimą, turi teisę teikti ministrui prašymą pakeisti Kolegijos tarybos pirmininką.
51. Kolegijos direktorius atlieka šias funkcijas:
51.2. priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia viešus konkursus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms, skiria į šias pareigas ir atleidžia iš jų Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, kolektyvinės sutarties ir šio Statuto nustatyta tvarka;
51.3. skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai paskelbia viešai;
51.5. koordinuoja Kolegijos bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijomis, socialiniais partneriais;
51.7. skelbia Akademinės tarybos, Kolegijos direktorato, dekanatų sudarytų komisijų, komitetų Kolegijos veiklos klausimais sudėtis;
52. Kolegijos direktoriaus pareigos:
52.1. atsakyti už tai, kad Kolegijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, šį Statutą ir kitus teisės aktus;
52.3. pasinaudojant Kolegijos informacine sistema, viešai skelbti ir teikti Akademinei tarybai, Kolegijos tarybai ir Ministerijai metinę Kolegijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, jos įvykdymo ataskaitą per 3 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos;
52.4. sudaryti stojančiųjų į Kolegiją atrankos konkurso komisiją, priimti sudentus ir fakultetų dekanų teikimu šalinti juos;
53. Kolegijos direktorių Ministerijos nustatyta tvarka ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka Kolegijos taryba. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį balsavo ne mažiau kaip pusė visų Kolegijos tarybos narių. Konkurse Kolegijos direktoriaus pareigoms gali dalyvauti organizacinį ir pedagoginį darbą dirbęs asmuo, paprastai turintis mokslo laipsnį.
56. Jeigu ministras nepatvirtina išrinkto Kolegijos direktoriaus, Kolegijos taryba skelbia naujus Kolegijos direktoriaus rinkimus.
57. Jeigu visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma nepatvirtinama Kolegijos direktoriaus pateikta metinė ataskaita arba metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, taip pat jeigu nustatoma, kad Kolegijos direktorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ir (ar) šį Statutą, Kolegijos tarybos siūlymu ministras gali atleisti Kolegijos direktorių iš pareigų nepasibaigus kadencijai ir įpareigoti Kolegijos tarybą skelbti naujo Kolegijos direktoriaus rinkimus. Ministras, atšaukęs Kolegijos direktorių iš pareigų, iki naujo direktoriaus išrinkimo paveda jo pareigas laikinai eiti kitam Akademinės tarybos nariui.
58. Kolegijos direktorius įsakymu dalį savo funkcijų (išskyrus tas, kurias privalo atlikti pats įstaigos vadovas) gali pavesti savo pavaduotojams. Kolegijos direktoriaus pareigas jo ligos, atostogų arba komandiruotės laikotarpiu eina jo įsakymu paskirtas direktoriaus pavaduotojas.
59. Kolegijos direktoriaus pavaduotojai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, padeda Kolegijos direktoriui įgyvendinti Kolegijos tikslus ir uždavinius.
60. Kolegijos direktoriumi ir jo pavaduotojais paprastai skiriami ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresni kaip 65 metų asmenys gali eiti šias pareigas, jeigu tam pritaria Akademinė taryba, Kolegijos taryba ir Studentų atstovybė.
61. Kolegijos direktoratas yra Kolegijos direktoriaus vadovaujama kolegiali institucija, analizuojanti ir sprendžianti einamuosius akademinius, organizacinius ūkinius, finansinius ir kitus klausimus. Kolegijos direktoratą sudaro Kolegijos direktorius, jo pavaduotojai, padalinių vadovai ir Studentų atstovybės deleguotas narys.
V. PADALINIŲ PASKIRTIS IR KOMPETENCIJA
63. Fakultetai yra Kolegijos struktūriniai padaliniai, vykdantys studijas ir mokslo taikomąją veiklą. Fakultetų veiklą reglamentuoja šis Statutas, taip pat fakultetų veiklos nuostatai, aprobuoti Akademinės tarybos ir patvirtinti Kolegijos direktoriaus įsakymu.
64. Fakulteto taryba yra aukščiausioji fakulteto savivaldos institucija. Fakulteto taryba renkama 4 metams slaptu balsavimu fakulteto akademinės bendruomenės susirinkime. Fakulteto tarybos veiklą reglamentuoja Fakulteto tarybos veiklos nuostatai, aprobuoti Akademinės tarybos ir patvirtinti Kolegijos direktoriaus.
65. Fakulteto akademinę bendruomenę sudaro fakulteto administracija, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti darbuotojai, susiję su mokslo ir studijų veikla, studentai ir fakulteto socialinių partnerių atstovai. Fakulteto akademinės bendruomenės susirinkimas priima sprendimą dėl Fakulteto tarybos narių skaičiaus. Studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų Fakulteto tarybos narių. Fakulteto dekanas yra šios tarybos narys pagal pareigas.
66. Fakulteto tarybos pirmininką slaptu balsavimu renka Fakulteto tarybos nariai paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Fakulteto tarybos narių. Fakulteto dekanas negali būti Fakulteto tarybos pirmininku.
67. Fakulteto taryba atlieka šias funkcijas:
67.2. priima nutarimus studijų organizavimo, mokslo, dėstytojų, mokslo darbuotojų akademinės veiklos vertinimo ir kitais svarbiais fakulteto veiklos klausimais;
68. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia Fakulteto tarybos pirmininkas pagal patvirtintą Fakulteto tarybos veiklos planą. Pranešimai apie posėdžio laiką, vietą ir darbotvarkę Fakulteto tarybos nariams išsiunčiami elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio dienos. Fakulteto tarybos nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Fakulteto tarybos narių. 1/3 Fakulteto tarybos narių arba dekanui pasiūlius, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo siūlymo teikimo šaukiamas neeilinis Fakulteto tarybos posėdis.
69. Fakulteto tarybos nutarimai neturi prieštarauti Akademinės tarybos, Kolegijos tarybos ir Kolegijos direktoriaus priimtiems sprendimams ar nutarimams. Fakulteto tarybos nutarimai skelbiami viešai Kolegijos interneto tinklalapyje per 5 darbo dienas, jie yra privalomi visiems fakulteto darbuotojams ir studentams. Fakulteto tarybos nutarimus, prieštaraujančius galiojantiems teisės aktams, gali panaikinti Akademinė taryba.
70. Fakulteto dekano kandidatūrą pagal Akademinės tarybos patvirtintą Dekano skyrimo tvarkos aprašą svarsto fakulteto akademinė bendruomenė. Fakulteto dekaną ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės Kolegijos direktoriaus teikimu tvirtina Akademinė taryba. Dekanas yra tiesiogiai pavaldus Kolegijos direktoriui.
71. Dekanas gali pavesti dalį savo funkcijų prodekanui. Prodekaną skiria Kolegijos direktorius dekano teikimu, pritarus Fakulteto tarybai. Dekano pareigas jo ligos, atostogų arba komandiruotės laikotarpiu eina jo teikimu Kolegijos direktoriaus įsakymu paskirtas prodekanas.
72. Fakulteto dekanu ir prodekanu paprastai skiriami ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresnis kaip 65 metų asmuo gali eiti dekano ar prodekano pareigas, jeigu tam pritaria Akademinė taryba, Kolegijos taryba ir Studentų atstovybė.
73. Fakulteto dekanas atlieka šias funkcijas:
73.6. duoda su fakulteto veikla susijusius nurodymus, privalomus visiems fakulteto dėstytojams, mokslo ir kitiems darbuotojams, studentams;
74. Fakulteto dekano pareigos:
74.5. plėtoti fakulteto bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijomis;
74.8. pagal Kolegijos direktoriaus suteiktus įgaliojimus ir savo kompetenciją leisti įsakymus ir duoti nurodymus, privalomus visiems fakulteto dėstytojams, mokslo ir kitiems darbuotojams, studentams;
75. Jeigu Fakulteto tarybos narių balsų dauguma nepatvirtinama dekano pateikta metinė ataskaita arba nustatoma, kad dekanas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ar šį Statutą, Kolegijos direktorius, Akademinei tarybai pritarus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) nustatyta tvarka gali atleisti dekaną iš pareigų. Direktorius, atleidęs dekaną iš pareigų, iki naujojo dekano paskyrimo paveda jo pareigas eiti prodekanui.
76. Dekanatas yra dekano vadovaujama kolegiali institucija. Dekanatas svarsto ir priima sprendimus fakulteto kompetenciją atitinkančiais organizaciniais, studijų, ūkio ir kitais klausimais, koordinuoja fakulteto darbą, teikia siūlymus Fakulteto tarybai ir Kolegijos direktoriui. Dekanatą sudaro dekanas, prodekanai ir katedrų vedėjai. Į dekanato posėdžius gali būti kviečiami ir kiti fakulteto darbuotojai.
77. Katedra yra pagrindinis mokslo ir studijų padalinys fakultete, organizuojantis ir vykdantis akademinę, mokslo taikomąją veiklą ir mokslinius tyrimus. Katedra veikia vadovaudamasi Fakulteto ir Katedros veiklos nuostatais, aprobuotais Akademinės tarybos ir patvirtintais Kolegijos direktoriaus įsakymais.
78. Katedra atlieka šias funkcijas:
78.3. rengia studijų programas, rūpinasi geros kokybės metodinės medžiagos rengimu, mokymo priemonėmis;
78.4. rūpinasi mokslo ir mokomąja literatūra, rekomenduoja leidybai katedros dėstytojų parengtas priemones;
81. Katedros vedėjas atlieka šias funkcijas:
81.4. rūpinasi materialine baze, įranga, mokslo ir mokomąja literatūra, katedros posėdžiuose aptaria metodinės medžiagos tinkamumą ir poreikį;
VI. KOLEGIJOS PERSONALAS
82. Kolegijos personalą sudaro administracija, dėstytojai, mokslo ir kiti darbuotojai. Jų darbo bei darbo apmokėjimo sąlygas ir socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, šis Statutas ir Kolegijos kolektyvinė sutartis.
83. Kolegija nustato konkretų personalo etatų skaičių, darbuotojų teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas, neprieštaraujančius galiojantiems teisės aktams.
84. Kolegija turi administraciją, būtiną jos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat kitų darbuotojų, reikalingų Kolegijos akademinės, ūkinės ir finansinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.
85. Administraciją sudaro Kolegijos direktorius, jo pavaduotojai, padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, turintys teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams.
86. Su Kolegijos darbuotojais sudaromos darbo sutartys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jiems užtikrinamos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų numatytos darbo sąlygos ir socialinės garantijos. Kolegijos personalo darbo santykiai detalizuoti Vidaus tvarkos taisyklėse ir Kolegijos kolektyvinėje sutartyje.
87. Kolegijos darbuotojai gali būti skatinami. Drausminė atsakomybė taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
89. Kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų tvarką pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus minimalius kvalifikacinius reikalavimus nustato Kolegijos dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms nuostatai, kuriuos tvirtina Akademinė taryba.
90. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas, atitinkantis nustatytus profesoriaus pareigų kvalifikacinius reikalavimus. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, formuoti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose, dirbti metodinį darbą.
91. Docento pareigas gali eiti mokslininkas, atitinkantis nustatytus docento pareigų kvalifikacinius reikalavimus. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose, dirbti metodinį darbą.
92. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą, atitinkantis nustatytus lektoriaus pareigų kvalifikacinius reikalavimus. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.
93. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą, atitinkantis nustatytus asistento pareigų kvalifikacinius reikalavimus. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams, gali dėstyti studentams, padėti atlikti mokslinius tyrimus.
94. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas, atitinkantis nustatytus pareigų kvalifikacinius reikalavimus. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir skelbti jų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.
95. Į Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas asmenys, atestuoti kadencijai ir pareigoms, skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai.
96. Prieš 2 mėnesius iki pasibaigiant Kolegijos dėstytojo ir (ar) mokslo darbuotojo kadencijai skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Konkursą vykdo šio Statuto 36.3 punkte nurodyta komisija. Laimėtojas nustatomas slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma.
97. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai gali dirbti Kolegijoje, jeigu Akademinė taryba pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Akademinės tarybos sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.
98. Kolegijos direktorius ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui ne pagrindinėms pareigoms gali be konkurso priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems dėstytojams taikomi atitinkamoms pareigoms nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, išskyrus reikalavimą vykdyti mokslinius tyrimus.
99. Kolegija gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui be konkurso pakviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ar mokslinį darbą.
100. Kolegijos dėstytojai kas 5 metai gali būti atleidžiami nuo pedagoginio darbo ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui moksliniams tyrimams atlikti, taip pat savo mokslinei ir profesinei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis. Konkrečios sąlygos numatomos Kolegijos kolektyvinėje sutartyje.
101. Kolegijos dėstytojai, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti mokslo taikomojoje, metodinėje, šviečiamojoje, konsultacinėje, projektinėje veikloje.
102. Kolegijos dėstytojai ir mokslo darbuotojai turi teisę:
102.1. mokytis ir tobulinti kvalifikaciją, nustatytąja tvarka būti atestuojami, dalyvauti viešame konkurse, gauti pareigybę ir kvalifikaciją atitinkantį atlyginimą;
102.3. išvykti stažuotis, dirbti pedagoginį ar mokslinį tiriamąjį darbą kitose Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijose;
102.7. burtis į asociacijas, klubus ir judėjimus, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
102.9. dalyvauti mokslo taikomojoje, techninėje ir kūrybinėje veikloje, skelbti savo darbo rezultatus;
103. Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigos:
103.1. dalyvauti studijų procese: skaityti paskaitas, vadovauti praktiniams užsiėmimams, profesinės veiklos praktikai, dalyvauti popaskaitinėje veikloje, tenkinančioje studentų saviraiškos ir saviugdos poreikius, kultūrinius interesus;
103.2. nuolat kaupti ir analizuoti savo pasiekimus, žinias ir gebėjimus, tobulinti dalykinę ir pedagoginę kvalifikaciją;
103.11. rengiamiems specialistams teikti naujausias žinias, formuoti reikiamus jų įgūdžius, sėkmingai profesinei karjerai ir asmenybės raidai būtinus gebėjimus ir nuostatas;
104. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai atsako už:
105. Už Aukštojo mokslo įstatyme, šiame Statute ir kituose teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą Kolegijos darbuotojai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
VII. STUDIJOS
107. Studijų tvarką Kolegijoje reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas, šis Statutas, taip pat Akademinės tarybos tvirtinami Studijų nuostatai.
108. Studijos Kolegijoje vyksta pagal studijų programas, įregistruotas Studijų ir mokymo programų registre.
109. Kolegijoje organizuojamos pagrindinės nuosekliosios ir nenuosekliosios studijos. Nuosekliųjų studijų formos yra šios: dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė. Konkrečios krypties nuosekliųjų studijų formas, dėstomuosius dalykus ir jų santykį, studijų trukmę nustato Ministerijos patvirtintas atitinkamos studijų krypties reglamentas.
110. Kolegijoje gali būti sudarytos sąlygos studentams studijuoti pagal individualiąją studijų programą, sudarytą Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
111. Kolegijoje Ministerijos nustatyta tvarka gali būti įskaitomi studijų rezultatai, įgyti kitose mokslo ir studijų institucijose.
112. Tenkindama visuomenės ir ūkio poreikius, Kolegija gali organizuoti studijas asmenims perkvalifikuoti, jų kvalifikacijai ir profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas Akademinės tarybos nustatytomis sąlygomis.
113. Į Kolegiją konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Priėmimo į Kolegiją taisykles tvirtina Kolegijos direktorius, suderinęs su Akademine taryba.
114. Studijos Kolegijoje gali būti finansuojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto arba studijuojančiųjų lėšomis. Su studentais sudaromos sutartys pagal Ministerijos nustatytas standartines studijų sutarties sąlygas.
115. Kolegijoje dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis gali būti dėstoma tais atvejais, kai: studijų programos turinys siejamas su kita kalba; paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai ir kitų užsienio institucijų specialistai; to reikia dėl studijų tarptautinių mainų.
116. Asmenims, baigusiems Kolegijoje pagrindines neuniversitetines studijas, suteikiamas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir profesinė kvalifikacija, išduodamas studijų baigimą patvirtinantis nustatytos formos diplomas.
VIII. STUDENTų IR KLAUSYTOJų teisės, pareigos ir atsakomybė
119. Kolegijos klausytojai yra asmenys, studijuojantys pagal nenuosekliųjų studijų programas. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Kolegija.
120. Studentams išduodamas atitinkamos formos studento pažymėjimas, kurio išdavimo tvarką nustato Ministerija.
121. Studentai turi teisę:
121.3. pasirinkti studijų programą, formą, šaką, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai), studijuoti pagal individualias studijų programas Kolegijoje nustatyta tvarka;
121.4. vertinti studijų programas ir jų įgyvendinimo kokybę, kreiptis į fakulteto vadovus, prireikus – ir į Kolegijos administraciją dėl žinių įvertinimo;
121.5. studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, centrais, kita studijų įranga ir priemonėmis Kolegijoje nustatyta tvarka;
121.7. pačių prašymu nutraukti studijas. Studentas gali gauti akademinę pažymą apie išlaikytus egzaminus ir įskaitas. Išbraukti iš sąrašų studentai priimami jų pageidavimu tęsti dienines studijas į valstybės visiškai arba iš dalies finansuojamą vietą pagal buvusios paskutinės sesijos rezultatus, tęsti studijas neakivaizdiniu ar vakariniu būdu – savo lėšomis;
121.8. išeiti akademinių atostogų dėl pablogėjusios sveikatos – pagal gydytojų komisijos rekomendacijas, dėl kūdikio priežiūros – pagal kūdikio gimimo pažymą. Studentas išleidžiamas jo pageidavimu gydytojų komisijos rekomenduotam laikui, bet ne ilgesniam kaip vienų kalendorinių metų laikotarpiui;
121.9. pertraukti mokslą dėl svarbių asmeninių priežasčių. Vienąkart pertraukti studijas galima ne ilgiau kaip vienus metus, o per visą mokymosi laiką – ne daugiau kaip 2 kartus. Dieninių studijų studentai po akademinių atostogų ir (ar) pertraukos moksle pagal paskutinės sesijos rezultatus gali pretenduoti į visiškai ar iš dalies valstybės finansuojamą vietą;
121.11. kreiptis į Ginčų komisiją, sprendžiančią ginčus tarp administracijos ir studentų, dėl savo interesų pažeidimo;
121.14. burtis į asociacijas, sambūrius, judėjimus, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
122. Studentai privalo:
122.1. sistemingai ir stropiai studijuoti, lavinti savo gebėjimus, plėsti ir gilinti kultūrinius interesus, gerbti Kolegijos akademinės bendruomenės narius ir deramai atstovauti savo Kolegijai;
122.2. vykdyti studijų programoje nustatytus reikalavimus, taip pat Kolegijos personalo teisėtus reikalavimus, savivaldos institucijų ir Kolegijos direktoriaus, fakulteto dekano nutarimus ir nurodymus;
122.3. laikytis šio Statuto, kitų teisės aktų, Vidaus tvarkos taisyklių, Studijų nuostatų, Studentų etikos kodekso;
123. Studentams, pažeidusiems Aukštojo mokslo įstatymą, Studijų nuostatus, taikomos šios nuobaudos: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, pašalinimas iš Kolegijos.
124. Jeigu drausminė nuobauda skiriama Studentų atstovybės nariui, turi būti gautas Studentų atstovybės sutikimas (išskyrus tuos atvejus, kai nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą). Jeigu nėra Studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda jos nariui gali būti paskirta Akademinės tarybos sprendimu.
125. Studentas gali būti pašalintas iš Kolegijos, jeigu šiurkščiai pažeidžia šį Statutą ir vidaus tvarką reglamentuojančius dokumentus, nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų.
126. Kolegijos studentų interesams atstovauja Studentų atstovybė, veikianti pagal studentų konferencijos patvirtintus įstatus. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745), jeigu Aukštojo mokslo įstatymas nenustato kitaip, taip pat šiuo Statutu, kitais teisės aktais ir studentų konferencijos patvirtintais įstatais. Studentų atstovybės prezidentas renkamas studentų konferencijoje. Jeigu nėra Studentų atstovybės, jos funkcijas atlieka visuotinis studentų susirinkimas.
128. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Kolegijos administracijos ir jos savivaldos institucijų su studijomis susijusiais klausimais.
129. Kolegija skiria Studentų atstovybės veiklai patalpas ir pagal galimybes remia Studentų atstovybės veiklos finansavimą.
130. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir reikalauti šio Statuto nustatyta tvarka pakartotinai svarstyti Kolegijos savivaldos institucijų priimtus sprendimus. Rašytinis reikalavimas turi būti pateiktas kartu su Studentų atstovybės susirinkimo protokolo išrašu.
131. Studentų atstovybė turi teisę jungtis į asociacijas ar kitas organizacijas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
IX. GINČŲ NAGRINĖJIMAS
133. Kolegijoje veikia šios ginčų, prašymų ir skundų nagrinėjimo komisijos:
134. Kolegijos direktorius ar jo įgalioti asmenys, gavę Kolegijos darbuotojų ar studentų rašytinius pareiškimus ar skundus dėl Aukštojo mokslo įstatyme, kituose teisės aktuose ar šiame Statute nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 30 kalendorinių dienų (jeigu teisės aktai nenustato trumpesnių terminų) juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.
135. Studentas turi teisę kreiptis į Ginčų komisiją, jeigu yra nepatenkintas Kolegijos direktoriaus ar jo įgaliotų asmenų atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavo per 30 kalendorinių dienų.
136. Ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus Kolegijos administracijos darbuotojų, deleguotų Kolegijos direktoriaus, ir Studentų atstovybės įgaliotų asmenų.
137. Ginčų komisijos sudėtį tvirtina Kolegijos direktorius įsakymu ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui. Komisijos pirmininką renka Ginčų komisijos nariai.
138. Prašymas ar skundas Ginčų komisijoje turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo jo padavimo dienos. Ginčų komisijos sprendimas įsigalioja kitą dieną nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas per 5 darbo dienas išsiunčiamas ginčo šalims.
X. LĖŠŲ ŠALTINIAI, TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS
141. Kolegijos turtą sudaro turimi pastatai ir kitos materialinės vertybės, nebiudžetiniai finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektinio darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autorių teisių) ir kitas teisėtai įgytas turtas. Kolegija jai perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
142. Kolegijos lėšų šaltiniai:
142.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) lėšos, skirtos:
142.1.1. studijoms organizuoti ir plėtoti pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką;
145. Kolegijai skiriamos valstybės biudžeto lėšos strateginiame plane numatytoms priemonėms įgyvendinti. Kolegija privalo sudaryti iš valstybės biudžeto gaunamų lėšų naudojimo sąmatą.
146. Kolegijos lėšos, gautos kaip studentų studijų įmokos, taip pat lėšos, gautos iš asmenų, mokančių visą studijų kainą, pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos ir iš teikiamų paslaugų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į valstybės biudžeto apskaitą, tačiau naudojamos Kolegijos specialiosioms programoms finansuoti. Kolegija šiame Statute nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti specialiųjų programų lėšas valdo, naudoja ir jomis disponuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
148. Kolegijos direktorius kasmet iki balandžio 1 d. viešai pristato Akademinei tarybai, Kolegijos tarybai ir Ministerijai praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatą, taip pat jos įvykdymo ataskaitą.
149. Už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą atsiskaitoma Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kolegija atsiskaito ir kitoms institucijoms, iš kurių gavo finansavimą.
150. Vidaus tvarkos taisyklėse nustatomos vidinės turto ir lėšų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais, jų apskaitos, įsigijimo, perdavimo nuostatos, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos teisės aktams.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
152. Šį Statutą ir jo pakeitimus priima Akademinė taryba visų jos narių balsų dauguma, o tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
153. Kolegiją pertvarko, reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Ministerijos teikimu.