LIETUVOS BANKO VALDYBA

 

N U T A R I M A S

DĖL FINANSINIŲ ATASKAITŲ KONSOLIDAVIMO IR KONSOLIDUOTOS PRIEŽIŪROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

1997 m. liepos 31 d. Nr. 179

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 13 punktu, Lietuvos banko valdyba

NUTARIA:

1. Patvirtinti Finansinių ataskaitų konsolidavimo ir konsoliduotos priežiūros taisykles (pridedamos).

2. Patvirtinti ataskaitos „Informacija apie investicijas į akcijas ar kapitalą“ formą Nr. 6003 (pridedama).

 

 

 

Valdybos pirmininko pavaduotojas                                                     K. V. Bublys


Finansinių ataskaitų konsolidavimo ir konsoliduotos priežiūros taisyklės

 

I. Bendroji dalis

 

Taisyklės parengtos atsižvelgus į Tarptautinio apskaitos standarto (TAS) Nr. 27 „Konsoliduotos finansinės ataskaitos ir investicijų į dukterines įmones apskaita“, septintosios Europos Tarybos direktyvos (83/349/EEC) bei Europos Tarybos 92/30/EEC direktyvos „Dėl kredito įstaigų priežiūros, vykdomos konsoliduotų ataskaitų pagrindu“ nuostatas. Šiomis taisyklėmis nustatoma kredito įstaigų konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimo, ataskaitų konsolidavimo procedūros bei konsoliduotos priežiūros tvarka.

 

1. Pagrindinės sąvokos

 

Patronuojantis bankas – tai bankas, valdantis kitos kredito įstaigos (komercinio banko, Lietuvos vystymo banko, AB Turto banko ir kredito unijų), taip pat įmonių, kurios 1996 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos banko nutarimu Nr. 235 „Dėl kreditine ir (ar) finansine veikla besiverčiančių įmonių, į kurių akcijas ar kapitalą bankai gali investuoti be apribojimų“ priskirtos kreditine ir (ar) finansine veikla besiverčiančioms įmonėms, ar kitų įmonių (toliau – įmonių) akcijų ar kapitalo dalį, suteikiančią teisę į daugiau kaip 1/3 balsų, arba kapitalo dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti valdymą, sudaryti daugiau kaip pusę tos kredito įstaigos ir (ar) įmonės valdymo organų.

Kontroliuojamos kredito įstaigos ir įmonės – tai kredito įstaigos ir (ar) įmonės, kuriose patronuojantis bankas valdo dalį kapitalo, suteikiančio teisę į daugiau kaip 1/3 balsų, arba kapitalo dalį, suteikiančią galimybę kontroliuoti tos kredito įstaigos ir (ar) įmonės valdymą.

Kontrolė – teisė valdyti ir paveikti kredito įstaigos ir (ar) įmonės finansinę ir kitą veiklą, siekiant gauti naudos iš šios veiklos.

Grupė – tai patronuojantis bankas ir jo kontroliuojamos kredito įstaigos ir (ar) įmonės.

Finansinių ataskaitų konsolidavimas – tai patronuojančio banko ir kontroliuojamų kredito įstaigų ir (ar) įmonių finansinių ataskaitų sujungimas, sudėjus turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų, išlaidų, pelno, nuostolio straipsnius ir eliminavus grupės narių tarpusavio turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų, išlaidų, pelno ir nuostolio sumas.

Konsoliduota priežiūra – visos grupės, kuriai priklauso patronuojantis bankas ir jo kontroliuojamos kredito įstaigos ir (ar) įmonės, veiklos nagrinėjimas konsoliduotų finansinių ataskaitų pagrindu ir atliekant inspektavimą, siekiant nustatyti patronuojančio banko ir jo kontroliuojamų kredito įstaigų ir (ar) įmonių reikšmingą tarpusavio įtaką.

Subkonsolidavimas – ne visos grupės, o tik atskirų grupės narių finansinių ataskaitų konsolidavimas.

Solo konsolidavimas – tai konsolidavimas, kai sudarant patronuojančio banko finansines ataskaitas, įtraukiamos tam tikrų grupės narių (nario), kurie (kuris) turi ypatingos reikšmės banko veiklai, finansinės ataskaitos. Toks konsolidavimas atliekamas, jeigu vykdomos šių taisyklių 2.4 punkte nurodytos sąlygos.

Dalyvavimas valdant – teisė, įgyta į 20 proc. ar didesnę kitos kredito įstaigos ir (ar) įmonės balsavimo teisę suteikiančių akcijų, arba teisė tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti dalį kapitalo.

 

II. Ataskaitų konsolidavimas

 

2. Konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimo sąlygos

 

Bankas privalo parengti konsoliduotas finansines atskaitas, esant tokioms sąlygoms:

2.1. kai patronuojantis bankas valdo daugiau kaip 1/3 kredito įstaigos ir (ar) įmonės balsavimo teisę suteikiančių akcijų ar kapitalo;

2.2. kai patronuojantis bankas turi 1/3 kontroliuojamos kredito įstaigos ir (ar) įmonės balsavimo teisę suteikiančių akcijų ar kapitalo ir gali:

2.2.1. įsigyti daugiau nei 1/3 balsavimo teisę suteikiančių akcijų ar kapitalo drauge su kitu investuotoju (kitais investuotojais);

2.2.2. daryti įtaką kredito įstaigos ir (ar) įmonės finansinės bei kitos veiklos rezultatams, vadovaudamasis įstatais (statutu) ir (ar) sutartimis, sudarytomis patronuojančio banko ir kontroliuojamų kredito įstaigų ir (ar) įmonių;

2.2.3. išrinkti arba atšaukti kontroliuojamos kredito įstaigos ir (ar) įmonės valdymo organų daugumą;

2.2.4. atšaukti kontroliuojamos kredito įstaigos ir (ar) įmonės valdymo organų priimtus sprendimus;

2.3. kai patronuojantis bankas yra kitoje šalyje, o jo prižiūrimas bankas, veikiantis Lietuvoje, turi savo kontroliuojamų bankų ir įmonių, Lietuvos bankas savo nuožiūra gali reikalauti iš Lietuvoje registruoto banko finansinių ataskaitų subkonsolidavimo (darant prielaidą, kad Lietuvoje registruotas bankas yra patronuojantis);

2.4. tais atvejais, kai tam tikri grupės nariai turi ypatingos reikšmės patronuojančio banko veiklai, sudarant šio banko finansines ataskaitas taikomas solo konsolidavimas, jeigu vykdomos visos šios sąlygos:

2.4.1. patronuojantis bankas visiškai finansuoja kontroliuojamą įmonę arba visa šios įmonės veiklos rizika priklauso nuo patronuojančio banko;

2.4.2. patronuojantis bankas tiesiogiai valdo kontroliuojamą įmonę;

2.4.3. nėra jokių potencialių kliūčių (tokių kaip užsienio valiutos operacijų kontrolė, nepalanki šalies teisinė aplinka arba mokesčių politika) perkelti kapitalą iš patronuojančio banko į kontroliuojamą įmonę (jeigu įmonė yra užsienio valstybėje);

2.4.4. patronuojančio banko balanse pakanka kapitalo, kad bankas galėtų investuoti į kontroliuojamą įmonę, ir patronuojantis bankas vykdo kapitalo pakankamumo normatyvą, investicijas atėmus iš kapitalo.

 

3. Išimtys, kai konsoliduotos finansinės ataskaitos nerengiamos

 

Lietuvos bankas gali leisti nekonsoliduoti finansinių ataskaitų šiais atvejais:

3.1. kai patronuojantis bankas valdo daugiau kaip 1/3 kredito įstaigos ir (ar) įmonės balsavimo teisę suteikiančių akcijų ar kapitalo, tačiau turimi balsai nesuteikia teisės valdyti bei kontroliuoti;

3.2. kai per ataskaitinį laikotarpį paaiškėja, kad kontrolė yra laikino pobūdžio, nes kontroliuojamos kredito įstaigos ir (ar) įmonės akcijos ar kapitalas buvo įsigytas ir laikomas siekiant perleisti (parduoti) tam tikru momentu (pvz., kai pakils akcijų kaina ir pan.);

3.3. kai patronuojantis bankas įsigijo kontroliuojamos kredito įstaigos ir (ar) įmonės akcijų ar kapitalo kaip kompensaciją už išduotą ir negrąžintą paskolą, nes pagal Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 27 straipsnio 4 dalį bankas privalo per vienerius metus perleisti investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą dalį, kuri viršija 10 proc. banko pagrindinio kapitalo;

3.4. kai kontroliuojama kredito įstaiga ir (ar) įmonė veikia su reikšmingais apribojimais, kurie sudaro kliūtis turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir išlaidų judėjimui tarp patronuojančio banko ir kontroliuojamos kredito įstaigos ir (ar) įmonės;

3.5. kai kontroliuojamos įmonės veikla visiškai skiriasi nuo patronuojančio banko veiklos (t. y. įmonė nepatenka į 1996 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 235 patvirtintą kreditine ir (ar) finansine veikla besiverčiančių įmonių sąrašą), tačiau Lietuvos bankas gali prašyti informacijos apie turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir išlaidų judėjimą tarp patronuojančio banko ir šios įmonės. Be to, tam tikrais atvejais Lietuvos bankas savo nuožiūra gali reikalauti tokių įmonių ataskaitų konsolidavimo;

3.6. kai kontroliuojamos draudimo įstaigos. Tačiau Lietuvos bankas gali reikalauti informacijos apie turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų, išlaidų, pelno, nuostolio judėjimą tarp patronuojančio banko ir draudimo įstaigos;

3.7. kai kontroliuojama įmonė, kurią reikėtų įtraukti į konsoliduotas finansines ataskaitas, nėra svarbi kredito įstaigų priežiūros tikslų atžvilgiu ir tos įmonės turtas sudaro ne daugiau kaip 1 proc. patronuojančio banko turto, arba kai kontroliuojamų įmonių įtraukimas į konsoliduotas finansines ataskaitas būtų nereikšmingas, netinkamas ar klaidinantis.

 

4. Finansinių ir priežiūrai skirtų ataskaitų konsolidavimas

 

4.1. Patronuojantis bankas ir kontroliuojamos kredito įstaigos ir (ar) įmonės tęsia savo veiklą kaip atskiri subjektai, todėl apskaitą tvarko savarankiškai. Dėl šios priežasties tiek patronuojantis bankas, tiek ir kontroliuojamos kredito įstaigos ir (ar) įmonės turi atskiras apskaitos politikas, kurių nuostatos sudaro galimybes konsoliduoti finansines ataskaitas. Patronuojantis bankas turi parengti ir pateikti visos grupės konsoliduotas finansines ataskaitas, kad ataskaitų vartotojai būtų informuoti apie grupės finansinius rezultatus.

4.2. Lietuvos bankui turi būti pateikiamos grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos:

4.2.1. Balansinė ataskaita,

4.2.2. Pelno (nuostolio) ataskaita.

4.3. Konsoliduotų finansinių ataskaitų pagrindu sudaromos konsoliduotos priežiūrai skirtos ataskaitos:

4.3.1. Kapitalo pakankamumo ataskaita,

4.3.2. Turto ir nuosavybės struktūros pagal terminus (likvidumo) ataskaita,

4.3.3. Užsienio valiutų pozicijų ataskaita,

4.3.4. Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ataskaita.

4.4. Šios ataskaitos turi būti pateikiamos Lietuvos banko kredito įstaigų priežiūros departamentui kas ketvirtį, pagal Lietuvos banko nustatytą terminą.

4.5. Kapitalo pakankamumo normatyvo vykdymo skaičiavimas atliekamas konsoliduotų ataskaitų pagrindu, vadovaujantis Lietuvos banko valdybos 1996 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 293 „Dėl bankams nustatomo kapitalo pakankamumo normatyvo“. Grupei taikomas tas pats kapitalo pakankamumo reikalavimas kaip ir patronuojančiam tos grupės bankui. Lietuvos bankas savo nuožiūra grupėje gali nustatyti skirtingą kapitalo pakankamumo reikalavimą atskiroms kredito įstaigoms, atsižvelgdamas į tokius veiksnius:

4.5.1. kapitalo pasiskirstymą grupėje;

4.5.2. rizikos pasiskirstymo grupėje laipsnį, palyginti su atskirų šios grupės narių rizika;

4.5.3. bet kokią rizikos rūšį, kuri atsiranda grupėje, bet nedaro įtakos patronuojančio banko kapitalo pakankamumui.

4.6. Vertindamas kitus veiklos riziką ribojančius normatyvus konsoliduotų ataskaitų pagrindu (likvidumo, maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui, maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais), Lietuvos bankas vadovaujasi atitinkamais Lietuvos banko valdybos nutarimais dėl veiklos riziką ribojančių normatyvų bei atsižvelgia į Europos Tarybos 92/30/EEC direktyvos „Dėl kredito įstaigų priežiūros, vykdomos konsoliduotų ataskaitų pagrindu“ rekomendacijas.

4.7. Kai grupės narių priežiūra vykdoma tuo pačiu konsoliduotų ataskaitų pagrindu ir kai patronuojantis bankas pats prisiima savo kontroliuojamų kredito įstaigų ir (ar) įmonių riziką, Lietuvos bankas, vertindamas maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo vykdymą, netaiko apribojimų grupės narių tarpusavio skolinimuisi.

 

5. Konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų publikavimas

 

5.1. Patronuojantis bankas taip pat turi parengti ir Lietuvos banko nustatyta tvarka paskelbti konsoliduotas visos grupės veiklos metines finansines ataskaitas, skirtas publikuoti. Metinės konsoliduotos finansinės ataskaitos turi būti patikrintos nepriklausomo auditoriaus. Publikuojant metines finansines ataskaitas, greta konsoliduotų finansinių ataskaitų turi būti pateikiamos patronuojančio banko finansinės ataskaitos.

5.2. Publikuojamas konsoliduotas metines finansines ataskaitas sudaro:

5.2.1. Balansinė ataskaita,

5.2.2. Pelno (nuostolio) ataskaita,

5.2.3. Paaiškinamasis raštas,

5.2.4. Audito išvada.

5.3. Publikuodamas konsoliduotas metines finansines ataskaitas, patronuojantis bankas laikosi Lietuvos banko valdybos 1996 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 294 patvirtintų reikalavimų.

5.4. Paaiškinamajame rašte, greta minimalių reikalavimų, kurie nurodyti Lietuvos banko valdybos 1996 m. spalio 24 d. nutarime Nr. 294, turi būti pateikta papildoma informacija, susijusi su konsolidavimu:

5.4.1. duomenys apie grupės struktūrą: visų grupės narių pavadinimai, tų kredito įstaigų ir (ar) įmonių, kuriose patronuojančiam bankui priklauso nemaža kapitalo dalis (suteikianti teisę į 1/3 balsų teisę suteikiančių akcijų ar kapitalo), centrinių būstinių adresai, patronuojančio banko kapitalo dalis tose įmonėse ir grupės narių dalyvavimas valdant vienas kito kapitalą;

5.4.2. informacija apie tai, kaip kontroliuojamos kredito įstaigos ir (ar) įmonės akcijų ar kapitalo įsigijimas arba pardavimas ataskaitiniu laikotarpiu paveikė finansinius grupės rezultatus;

5.4.3. priežastys, dėl kurių kontroliuojamos kredito įstaigos ir (ar) įmonės ataskaitos neįtraukiamos į konsoliduotas ataskaitas, ir šių įstaigų ir (ar) įmonių bei patronuojančio banko ryšiai;

5.4.4. kontroliuojamų kredito įstaigų ir (ar) įmonių, kuriose patronuojantis bankas kontroliuoja mažiau negu 1/3 balso teisę suteikiančių akcijų ar kapitalo, tarpusavio ryšiai;

5.4.5. kontroliuojamose kredito įstaigose ir (ar) įmonėse taikomų apskaitos politikos ir apskaitos metodų aprašymas (jei yra kokių nors svarbių skirtumų);

5.4.6. informacija apie tai, kaip vykdomi visos grupės veiklos riziką ribojantys normatyvai.

 

6. Ataskaitų konsolidavimo procedūros

 

6.1. Patronuojantis bankas konsoliduotas ataskaitas privalo sudaryti nuo to laikotarpio, kada pradėjo valdyti akcijų ar kapitalo dalį, pagal šių taisyklių 2.1, 2.2, 2.3, 2.4 punktuose numatytas sąlygas.

6.2. Finansinės ataskaitos, skirtos konsoliduoti, turi atitikti šiuos reikalavimus:

6.2.1. patronuojančio banko ir kontroliuojamų kredito įstaigų ir (ar) įmonių finansinės ataskaitos turi būti parengtos už tą patį ataskaitinį laikotarpį. Kai to padaryti nėra galimybių, konsoliduoti galima ir skirtingomis datomis parengtas ataskaitas, tik skirtumas neturi viršyti trijų mėnesių. Jei tarp ataskaitų parengimo datų įvyko kokių nors reikšmingų įvykių, tai konsoliduojamos ataskaitos turi būti koreguojamos, kad nebūtų iškreipiami grupės rezultatai;

6.2.2. finansinės ataskaitos turi būti parengtos vadovaujantis vienodais apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo principais toms pačioms veiklos sritims. Jei to padaryti neįmanoma, išimtiniais atvejais galima konsoliduoti ataskaitas, parengtas vadovaujantis skirtingais principais. Kiekvienas toks atvejis būtinai turi būti aprašytas ir paaiškintas.

6.3. Kontroliuojamos kredito įstaigos ir (ar) įmonės veiklos rezultatai į konsoliduotas finansines ataskaitas įtraukiami ne nuo metų pradžios, o nuo tos datos, kai patronuojantis bankas perėmė tos kredito įstaigos ir (ar) įmonės kontrolę (įsigijimo datos). Analogiškai kontroliuojamos kredito įstaigos ir (ar) įmonės perleidimo (pardavimo) atveju – jų rezultatai į konsoliduotas finansines ataskaitas įtraukiami tik iki kontrolės perleidimo (pardavimo) datos.

6.4. Pelnas arba nuostolis, gautas pardavus kontroliuojamos kredito įstaigos ir (ar) įmonės akcijas, turi būti nurodytas to laikotarpio konsoliduotoje pelno (nuostolio) ataskaitoje, kai įvyko akcijų perleidimas (pardavimas).

6.5. Kai patronuojantis bankas netenka teisės kontroliuoti kitos kredito įstaigos ir (ar) įmonės arba kai jo valdoma kapitalo dalis toje kredito įstaigoje ir (ar) įmonėje sumažėja iki 1/3 ir mažiau, nuo to momento finansinės ataskaitos nekonsoliduojamos, o investicijos į kredito įstaigą ir (ar) įmonę apskaitoje turi būti įrašomos kaip banko investicijos.

6.6. Pagrindinės konsolidavimo procedūros, atsižvelgiant į Tarptautinius apskaitos standartus, būtų tokios:

6.6.1. eliminuojama patronuojančio banko investicijų į kiekvieną kontroliuojamą kredito įstaigą ir (ar) įmonę bei kiekvienos kontroliuojamos kredito įstaigos ir (ar) įmonės akcijų ar kapitalo dalį, kurią kontroliuoja patronuojantis bankas, vertė;

6.6.2. eliminuojami visi patronuojančio banko ir kontroliuojamų kredito įstaigų ir(ar) įmonių tarpusavio turto, įsipareigojimų bei nuosavybės straipsniai;

6.6.3. eliminuojamos visos patronuojančio banko ir kontroliuojamų kredito įstaigų ir (ar) įmonių tarpusavio pajamų, išlaidų, pelno ir nuostolių sumos;

6.6.4. visos kitos patronuojančio banko ir kontroliuojamų kredito įstaigų ir (ar) įmonių pajamų, išlaidų, pelno bei nuostolio sumos sujungiamos (sumuojamos), kad būtų galima sudaryti konsoliduotą pelno (nuostolio) ataskaitą;

6.6.5. patronuojančio banko ir kontroliuojamų kredito įstaigų ir (ar) įmonių turtas ir įsipareigojimai (įvykdžius 6.6.2 punkto reikalavimą) sumuojami, kad būtų sudarytas konsoliduotas balansas;

6.6.6. remiantis konsoliduotų ataskaitų duomenimis, sudaromos veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymo ataskaitos.

 

III. Kredito įstaigų konsoliduota priežiūra

 

7. Konsoliduotos priežiūros objektas

 

7.1. Pagrindinis konsoliduotos priežiūros objektas – grupės, kurią sudaro patronuojantis bankas ir grupėje esančios kredito įstaigos, taip pat kredito ir (ar) finansine veikla besiverčiančios įmonės, finansinė padėtis. Lietuvos bankas, pasitelkęs patronuojantį banką, gali stebėti ir kitų įmonių, nepatenkančių į Lietuvos banko valdybos 1996 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 235 nurodytas įmones, kurios turi įtakos grupės narių reputacijai ir finansiniam stabilumui, veiklą. Tačiau pagrindinis konsoliduotos priežiūros tikslas yra ne atskirų grupės narių priežiūra, o patronuojančio banko, kaip jungiančio visą grupę vieneto, priežiūra.

 

8. Konsoliduotos priežiūros vykdymas

 

8.1. Konsoliduotos priežiūros tikslas – riziką ribojančių normatyvų vykdymo kontrolė siekiant bankų veiklos patikimumo ir stabilumo.

8.2. Konsoliduota patronuojančio banko ir jo grupės narių priežiūra vykdoma konsoliduotų finansinių ir kitų priežiūrai skirtų ataskaitų, kurias sudaro ir pateikia Lietuvos bankui patronuojantis bankas, pagrindu, taip pat atliekant kitų grupės narių inspektavimą patronuojančiam bankui sutikus. Konsoliduotoje priežiūroje taip pat atsižvelgiama ir į tokią grupės narių veiklą, kuri negali būti parodyta konsoliduotose ataskaitose (pvz., turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų, išlaidų, pelno bei nuostolio judėjimą tarp grupės narių).

8.3. Kadangi įvykiai grupėje bei atskirų grupės narių veikloje gali sukelti grėsmę patronuojančiam bankui, patronuojantis bankas turi analizuoti kiekvieno grupės nario įtaką jo veiklos riziką ribojantiems normatyvams vykdyti.

8.4. Bankai privalo turėti gerą vidaus kontrolės mechanizmą, užtikrinantį priėjimą prie visų grupės narių informacijos, reikalingos konsoliduotoms ataskaitoms sudaryti. Patronuojantis bankas turi sudaryti galimybę Lietuvos bankui gauti kredito įstaigų priežiūrai būtiną informaciją apie atskirų grupės narių veiklą (kontroliuojamų įmonių finansines ataskaitas).

8.5. Kai bankas yra ne patronuojantis, bet grupės įmonių, kurių pagrindinė veikla yra apibrėžta Lietuvos banko valdybos 1996 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 235, dalis, o patronuojanti šioje grupėje yra įmonė, Lietuvos bankas gali prašyti iš šios įmonės informacijos apie turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir išlaidų judėjimą tarp grupės narių.

8.6. Konsoliduota priežiūra vykdoma patronuojančiam bankui, jo kontroliuojamoms kredito įstaigoms ir (ar) įmonėms, kurių veikla nurodyta šių taisyklių 7.1 punkte. Kai kuriais atvejais Lietuvos bankas per patronuojantį banką savo nuožiūra gali prašyti finansinės informacijos iš šių įmonių apie jų veiklą.

8.7. Kai užsienio šalies bankas, jo filialas (skyrius) ar atstovybė yra įsteigtas Lietuvoje ir konsoliduotą priežiūrą vykdo tos užsienio šalies priežiūros institucijos, tai Lietuvos bankas tiesiogiai jų priežiūroje nedalyvauja, tačiau savo nuožiūra gali bendradarbiauti su šias įstaigas prižiūrinčiais organais. Visos bendros priežiūros sąlygos turi būti aptartos Lietuvos banko ir tos šalies priežiūros institucijos dvišalėmis sutartimis.

8.8. Kai patronuojančiam bankui ir jo grupės nariams vykdoma kitos šalies priežiūra tų pačių konsoliduotų ataskaitų pagrindu, Lietuvos banko valdyba gali nuspręsti nevykdyti atskiros priežiūros bet kokiai to patronuojančio banko kontroliuojamai kredito įstaigai, įtrauktai į konsoliduotas ataskaitas, o tik stebėti kapitalo pasiskirstymą tarp grupės narių.

 

9. Baigiamosios nuostatos

 

9.1. Vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais, Lietuvos banko teisės aktais bei šiose taisyklėse pateiktais finansinių ataskaitų konsolidavimo principais, kiekvienas patronuojantis bankas savo apskaitos politikoje privalo nustatyti ir iki 1997 m. gruodžio 1 d. pasitvirtinti detalesnes finansinių ataskaitų konsolidavimo procedūras.

9.2. Patronuojantys bankai privalo iki 1997 m. gruodžio 1 d. papildyti savo vidaus kontrolės procedūras, kurios užtikrintų patikimos informacijos gavimą sudarant konsoliduotas ataskaitas.

9.3. Bankas, pradėjęs valdyti kitos kredito įstaigos ir (ar) įmonės kapitalo dalį, suteikiančią teisę į 1/3 balsų, arba pradėjęs kontroliuoti kitą kredito įstaigą ir (ar) įmonę, privalo pranešti apie tai Lietuvos bankui, kad šis galėtų priimti sprendimą dėl ataskaitų konsolidavimo būtinybės ir konsoliduotos priežiūros vykdymo.

9.4. Patronuojantis bankas kas ketvirtį pateikia Lietuvos bankui informaciją apie savo investicijas į akcijas ar kapitalą (forma Nr. 6003 „Informacija apie investicijas į akcijas ir kapitalą“). Pirmą kartą šią informaciją bankai turi pateikti Lietuvos bankui iki 1997 m. spalio 10 d.

 

________________

 

________________