LIETUVOS RESPUBLIKOS

PREKYVIEČIŲ MOKESČIO

Į S T A T Y M A S

1993 m. lapkričio 23 d. Nr. I-309

Vilnius

I. MOKESČIO MOKĖTOJAI IR OBJEKTAI

1 straipsnis. Šis įstatymas reglamentuoja prekyviečių mokesčio ėmimą. Prekyvietė - specialiai įrengta vieta, kurioje reguliariai arba tam tikromis savaitės dienomis už nustatytą mokestį prekiauja prekių gamintojai ar kiti asmenys. Prekyvietėse turi būti paskirtas plotas ar prekybos vietos prekiauti tik žemės ūkio produkcija ir maisto prekėmis.

Prekyviečių mokestį moka įmonės, miesto, rajono valdybos sprendimu eksploatuojančios prekyvietes, kuriose yra paskirta vietų prekiauti ne žemės ūkio produkcija ir ne maisto prekėmis.

2 straipsnis. Prekyviečių mokesčio objektai yra prekyvietės plotas (kvadratiniais metrais) arba įrengtos prekybos vietos, kioskų ir automobilių stovėjimo vietos, skirtos prekiauti ne žemės ūkio produkcija ir ne maisto prekėmis.

Konkrečios prekyvietės mokesčio objektą ir dydį nustato miestų ir rajonų valdybos.

3 straipsnis. Įmonės, eksploatuojančios prekyvietes miesto, rajono valdybos nustatyta tvarka, ima rinkliavas ir iš jų moka prekyviečių mokestį.

II. MOKESČIO TARIFAI IR LENGVATOS

4 straipsnis. Prekyviečių mokesčio tarifai mėnesiui:

Prekyvietės vieta	1 kv.m prekyvietės ploto, be ploto, skirto prekiauti prekėmis	Prekybos vietai, neįskaitant vietų, skirtų prekiauti žemės ūkio produkcija ir maisto produktais
		vienai įrengtai prekystalio vietai	įrengto kiosko ir automobilio stovėjimo vietai

Vilniaus mieste	6 Lt	60 Lt	100 Lt
Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestuose	4 Lt	40 Lt	80 Lt
Alytaus, Birštono, Druskininkų, Marijampolės, Neringos ir Palangos miestuose	3 Lt	30 Lt	60 Lt
Rajonų centruose	2 Lt	20 Lt	40 Lt
Kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse	1 Lt	10 Lt	20 Lt

Miestų ir rajonų valdybos, atsižvelgdamos į prekyviečių darbo laiką, prekių struktūrą, prekybos intensyvumą bei kitus veiksnius, gali mokesčio tarifą didinti arba mažinti iki 70 procentų.

Mokesčio tarifai indeksuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

III. MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS IR MOKĖJIMAS

5 straipsnis. Įmonės, eksploatuojančios prekyvietes, kurioms nustatyti prekyviečių mokesčio tarifai, privalo kiekvieno mėnesio mokesčio apyskaitą pateikti valstybinei mokesčių inspekcijai iki kito mėnesio 10 dienos ir sumokėti šį mokestį ne vėliau kaip per 20 dienų mėnesiui pasibaigus.

6 straipsnis. Mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra prekyvietė, biudžetą.

7 straipsnis. Mokesčio laiku nesumokėjus, už kiekvieną pavėluotą dieną imama po 0,5 procento delspinigių.

8 straipsnis. Prekyviečių mokesčio apskaičiavimą bei mokėjimą kontroliuoja valstybinės mokesčių inspekcijos.

9 straipsnis. Įmonės, eksploatuojančios prekyvietes, mažina apmokestinamąjį pelną (pajamas) sumokėto į biudžetą prekyviečių mokesčio suma.

10 straipsnis. Nustačius, kad mokesčio apyskaitoje prekyviečių mokesčio suma sumažinta, į biudžetą neginčo tvarka išieškoma trūkstama mokesčio suma ir šios sumos dydžio bauda.

Jeigu prekyvietėje ne žemės ūkio produkcija ir ne maisto prekėmis prekiaujama tose vietose, kurios yra skirtos prekiauti žemės ūkio produkcija ir maisto prekėmis, įmonei, eksploatuojančiai prekyvietę, skiriama 50 procentų jos mėnesinių pajamų už prekyvietės eksploatavimą dydžio bauda. Baudą skiria ir neginčo tvarka iš įmonės išieško valstybinė mokesčių inspekcija.

11 straipsnis. Jeigu įmonė nesumoka mokesčio per 3 mėnesius po nustatytų terminų ir nėra galimybės išieškoti mokestį neginčo tvarka, miesto (rajono) valdyba sprendžia klausimą dėl įmonės registravimo panaikinimo ir sąskaitos banke uždarymo.

12 straipsnis. Įstatymas įsigalioja nuo 1994 m. sausio 1 dienos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS