SUSITARIMAS DĖL MAŽŲJŲ BANGINIŲ APSAUGOS BALTIJOS IR ŠIAURĖS JŪROSE
prisimindamos gamtos išteklių apsaugos ir tvaraus naudojimo bendruosius principus, suformuluotus Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjungos, Jungtinių Tautų aplinkos programos ir Pasaulio gamtos fondo parengtoje Pasaulinėje apsaugos strategijoje ir Pasaulinės aplinkos ir plėtros komisijos pranešime,
pripažindamos, kad atsitiktiniai sugavimai, buveinių prastėjimas ir trikdymas gali pakenkti šioms populiacijoms,
įsitikinusios, kad mažieji banginiai yra ir turėtų būti jūrų ekologinių sistemų sudedamoji dalis,
žinodamos, kad paprastųjų jūros kiaulių populiacija Baltijos jūroje labai sumažėjo,
susirūpinusios dėl mažųjų banginių padėties Baltijos ir Šiaurės jūrose,
pripažindamos, jog į jų pažeidžiamą ir gana neaiškią padėtį dera neatidėliotinai atkreipti dėmesį, kad būtų galima ją pagerinti ir surinkti informaciją, kuria būtų pagrįsti tinkami sprendimai dėl valdymo ir apsaugos,
tikėdamos, kad tuo tikslu atitinkamų valstybių veikla turi būti kuo geriau koordinuojama siekiant padidinti veiksmingumą ir išvengti dvigubo darbo,
suvokdamos jūrinės veiklos, tokios kaip žvejyba, palaikymo svarbą,
prisimindamos, kad pagal Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvenciją (1979 m., Bona) Šalys yra skatinamos sudaryti susitarimus dėl laukinių gyvūnų, periodiškai kertančių nacionalinei jurisdikcijai priklausančių teritorijų ribas,
prisimindamos taip pat, kad pagal Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvenciją (1979 m., Bernas) visi Baltijos ir Šiaurės jūrose nuolat esantys mažieji banginiai į jos II priedėlyje pateiktą sąrašą yra įrašyti kaip griežtai saugoma rūšis, ir
nurodydamos Trečiojoje tarptautinėje Šiaurės jūros apsaugos konferencijoje dalyvavusių ministrų pasirašytą Susitarimo dėl mažųjų banginių Šiaurės jūroje memorandumą,
susitarė:
1. Taikymo sritis ir aiškinimas
1.2. Šiame Susitarime:
a) „mažieji banginiai“ – bet kuri dantytųjų banginių (Odontoceti) rūšis, porūšis ar populiacija, išskyrus kašalotus (Physeter macrocephalus);
b) „Susitarimo regionas“ – Baltijos ir Šiaurės jūrų jūrinė aplinka, kurios ribos yra: šiaurės rytuose – Botnijos ir Suomijos įlankų krantai, pietvakariuose – 48° 30' N platumos ir 5°W ilgumos, šiaurės vakaruose – 5°W ilgumos ir linija, brėžiama per šiuos taškus: 60°N platumos/5°W ilgumos, 61°N platumos/4°W ilgumos, 62°N platumos/3°W ilgumos; šiaurėje – 62°N platumos, taip pat jai priklauso Kategato, Zundo ir Belto sąsiauriai, bet nepriklauso vandenys tarp Rūstybės kyšulio ir Šventojo Antano kyšulio;
d) „regioninė ekonominės integracijos organizacija“ – organizacija, kurią sudaro nepriklausomos valstybės, turinčios kompetenciją derėtis dėl tarptautinių susitarimų šiame Susitarime aptariamais klausimais, sudaryti susitarimus ir juos taikyti;
e) „Šalis“ – arealo valstybė arba bet kuri regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuriai galioja šis Susitarimas;
f) „arealo valstybė“ – valstybė, esanti šio Susitarimo Šalimi arba nesanti jo Šalimi, kurios jurisdikcijai priklauso bet kuri tos rūšies, kuriai taikomas šis Susitarimas, arealo dalis, arba valstybė, su kurios vėliava plaukiojantys laivai už savo nacionalinei jurisdikcijai priklausančių teritorijų ribų, bet šio Susitarimo regione dalyvauja mažiesiems banginiams kenksmingoje veikloje;
2. Tikslas ir pagrindiniai susitarimai
2.1. Šalys įsipareigoja glaudžiai bendradarbiauti, kad mažųjų banginių apsauga taptų ir išliktų jiems tinkama.
2.2. Konkrečiai kiekviena Šalis pagal savo jurisdikciją ir laikydamasi tarptautinių įsipareigojimų taiko priede apibūdintas apsaugos, mokslinių tyrimų ir valdymo priemones.
2.4. Šalys ne vėliau kaip per savo pirmąjį susitikimą įsteigia sekretoriatą ir patariamąjį komitetą.
2.5. Kiekviena Šalis praėjus pirmiesiems visiems metams nuo susitarimo įsigaliojimo jai ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31 d. sekretoriatui pateikia trumpą pranešimą. Pranešime apibūdinama praėjusiais kalendoriniais metais įgyvendinant šį Susitarimą padaryta pažanga ir patirti sunkumai.
3. Koordinavimo institucija
4. Sekretoriatas
4.1. Sekretoriatas, laikydamasis Šalių susitikime pateiktų nurodymų, skatina ir koordinuoja veiklą, kurios imamasi pagal šio Susitarimo 6.1 straipsnį, ir, daug konsultuodamasis su patariamuoju komitetu, teikia patarimus bei paramą Šalims ir jų koordinavimo institucijoms.
4.2. Konkrečiai sekretoriatas sudaro palankias sąlygas keistis informacija ir padeda koordinuoti Šalių ir Šalių bei panašia veikla besiverčiančių tarptautinių organizacijų atliekamą stebėseną ir mokslinius tyrimus, rengia susitikimus ir apie juos praneša Šalims, 6.1.1 straipsnyje minėtiems stebėtojams ir patariamajam komitetui, koordinuoja ir siuntinėja šio Susitarimo bei jo priedo pakeitimų pasiūlymus ir kasmet ne vėliau kaip iki birželio 30 d. koordinavimo institucijoms pateikia Šalių pranešimų, pateiktų pagal 2.5 straipsnį, suvestinę bei trumpą savo paties praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą, taip pat ir finansinę ataskaitą.
4.3. Sekretoriatas kiekvienam Šalių susitikimui inter alia pateikia po paskutinio Šalių susitikimo padarytos pažangos ir patirtų sunkumų apžvalgą. Šios apžvalgos kopija pateikiama Bonos konvencijos sekretoriatui, kad su ja susipažintų tos konvencijos Šalys.
5. Patariamasis komitetas
5.1. Šalių susitikimas įsteigia patariamąjį komitetą, kuris, atsižvelgdamas į būtinumą nedubliuoti kitų tarptautinių organizacijų darbo ir į pageidavimą paisyti jų kompetencijos, sekretoriatui ir Šalims teikia specialistų konsultacijas ir informaciją mažųjų banginių apsaugos ir valdymo bei kitais su šio Susitarimo vykdymu susijusiais klausimais.
6. Šalių susitikimas
6.1. Per vienerius metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo Bonos konvencijos sekretoriato kvietimu kiekvienos Šalies vardu, o vėliau – pagal sekretoriato pranešimą ne rečiau kaip kartą per trejus metus Šalys susirenka apžvelgti nuo praėjusio susitikimo įgyvendinant ir taikant šį Susitarimą padarytos pažangos bei patirtų sunkumų ir apsvarstyti bei priimti sprendimų dėl:
c) finansinių susitarimų patvirtinimo bei patikrinimo ir ateinančių trejų metų biudžeto patvirtinimo;
d) bet kurio kito su šiuo Susitarimu susijusio klausimo, kurios nors Šalies arba sekretoriato aplinkraščiu pranešto Šalims ne vėliau kaip likus 90 dienų iki susirinkimo, taip pat ir pasiūlymus keisti šį Susitarimą ir jo priedą; ir
6.2.1. Siųsti stebėtojus į susitikimus turi teisę: šio Susitarimo depozitaras, Bonos konvencijos sekretoriatai, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija, Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija, Konvencija dėl jūrų taršos laivų ir orlaivių išmetalais prevencijos, Konvencija dėl jūrų taršos iš sausumos šaltinių prevencijos, Bendradarbiavimo dėl Vadenzės apsaugos bendras sekretoriatas, Tarptautinė banginių medžioklės komisija, Šiaurės rytų Atlanto žuvininkystės komisija, Tarptautinė Baltijos jūros žuvininkystės komisija, Baltijos jūrinės aplinkos apsaugos komisija, Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba, Tarptautinė gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjunga bei kitos joms nepriklausančios, prie atitinkamos akvatorijos esančios arealo valstybės ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos.
6.2.2. Bet kuri kita organizacija ar įstaiga, turinti banginių apsaugos ir valdymo patirtį, ne vėliau kaip likus 90 dienų iki susitikimo gali kreiptis į sekretoriatą, kad jai būtų leista būti atstovaujamai stebėtojų. Sekretoriatas ne vėliau kaip likus 60 dienų iki susitikimo Šalims praneša apie tokius prašymus ir stebėtojams suteikia teisę dalyvauti, jei likus ne mažiau kaip 30 dienų iki susitikimo tam neprieštarauja bent vienas trečdalis Šalių.
6.3. Sprendimai susitikimuose priimami paprasta dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių balsų dauguma, išskyrus finansinius sprendimus ir šio Susitarimo bei jo priedo pakeitimus, kuriems priimti reikia trijų ketvirtadalių dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių balsų daugumos. Kiekviena Šalis turi vieną balsą. Tačiau Europos ekonominė bendrija su savo kompetencija susijusiais reikalais naudojasi balsavimo teisėmis turėdama tiek balsų, kiek valstybių narių yra šio susitarimo Šalys.
6.4. Sekretoriatas per 90 dienų nuo susitikimo pabaigos parengia ir visoms Šalims bei stebėtojams išsiuntinėja to susitikimo ataskaitą.
6.5. Šis Susitarimas ir jo priedas gali būti pakeisti bet kuriame Šalių susitikime.
6.5.2. Bet kurio pasiūlyto pakeitimo tekstas ir jo motyvai likus ne mažiau kaip 90 dienų iki susitikimo pradžios siunčiami sekretoriatui. Sekretoriatas nedelsdamas išsiuntinėja Šalims kopijas.
7. Finansavimas
7.1. Šalys susitaria dalytis biudžeto išlaidomis, regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms apmokant 2,5 proc. administracinių išlaidų, o kitoms Šalims dalijantis likučiu pagal Jungtinių Tautų skalę, bet ne daugiau kaip 25% vienai Šaliai.
7.2. Kiekvienos Šalies dalis sekretoriato išlaidoms ir bet kuri kita sutarta suma kitoms bendroms išlaidoms padengti yra kiekvienais metais mokamos sekretoriatą priimančiai Vyriausybei arba tarptautinei organizacijai kiek įmanoma greičiau nuo kovo pabaigos ir jokiu būdu ne vėliau kaip iki birželio pabaigos.
8. Teisiniai dalykai ir formalumai
8.2. Šio Susitarimo nuostatos jokiu būdu neturi poveikio Šalies teisėms ir pareigoms, kylančioms iš bet kurios kitos esamos tarptautinės sutarties, konvencijos ar susitarimo.
8.3. Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius prisiima šio Susitarimo depozitaro funkcijas.
8.3.1. Depozitaras visoms šį Susitarimą pasirašiusioms valstybėms, visoms regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms ir Bonos konvencijos sekretoriatui praneša apie kiekvieną pasirašymą, ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimą, Susitarimo įsigaliojimą, pakeitimus, išlygas ir denonsavimus.
8.4. Susitarimas nuo 1992 m. kovo 31 d. teikiamas pasirašyti Jungtinių Tautų pagrindinėje būstinėje, o vėliau Jungtinių Tautų pagrindinėje būstinėje visos arealo valstybės ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos jį gali pasirašyti tol, kol Susitarimas įsigalioja. Savo sutikimą būti jo saistomos jos gali pareikšti: a) pasirašydamos netaikant ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo arba b) jei Susitarimas buvo pasirašytas taikant ratifikavimą, priėmimą ar patvirtinimą, deponuodamos ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentą. Nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos prie jo gali prisijungti arealo valstybės ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos.
8.5. Susitarimas įsigalioja praėjus 90 dienų nuo tos dienos, kai šešios arealo valstybės pareiškia savo sutikimą būti jo saistomos pagal 8.4 straipsnį. Vėliau valstybei ir regioninei ekonominės integracijos organizacijai jis įsigalioja 30-ą dieną nuo pasirašymo netaikant ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dienos arba ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimo depozitarui dienos.
8.6. Susitarimui ir jo priedui netaikomos bendro pobūdžio išlygos. Tačiau arealo valstybė ar regioninė ekonominės integracijos organizacija, tapdama Šalimi pagal 8.4 ir 8.5 straipsnius, gali daryti konkrečią išlygą dėl kurios nors mažųjų banginių rūšies, porūšio ar populiacijos. Apie tokias išlygas depozitarui pranešama pasirašant arba deponuojant ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą.
8.7. Kiekviena Šalis gali bet kada denonsuoti šį Susitarimą. Apie tokį denonsavimą raštu pranešama depozitarui, ir jis įsigalioja praėjus vieneriems metams nuo tokio pranešimo gavimo dienos.
Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį susitarimą.
Sudarytas 1992 m. kovo 17 d. Niujorke, susitarimo tekstai anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbomis yra autentiški.
______________
PRIEDAS
Apsaugos ir valdymo planas
1.1 straipsnyje apibūdintoms populiacijoms kartu su kitomis kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis taikomos šios apsaugos, mokslinių tyrimų ir valdymo priemonės:
1. Buveinių apsauga ir valdymas
Darbas, kuriuo siekiama: a) neleisti išleisti medžiagų, keliančių potencialią grėsmę gyvūnų sveikatai; b) atsižvelgiant į turimus duomenis, rodančius nepriimtiną sąveiką, kurti žvejybos įrangos ir žvejybos praktikos variantus, kad būtų galima sumažinti atsitiktinius sugavimus ir neleisti, kad žvejybos įranga atitrūktų ar būtų išmetama į jūrą; c) veiksmingai reguliuoti veiklą, kuri turi labai nepalankų poveikį jų maisto ištekliams, kad būtų sumažintas jos poveikis gyvūnams; d) užkirsti kelią kitokiam dideliam trikdymui, ypač akustinio pobūdžio.
2. Apklausos ir moksliniai tyrimai
Tyrimai, kuriuos Šalys ir kompetentingos tarptautinės organizacijos turi tarpusavyje veiksmingai koordinuoti ir pasiskirstyti, yra atliekami siekiant: a) įvertinti atitinkamų populiacijų ir išteklių padėtį ir sezoninę migraciją; b) nustatyti jų išgyvenimui ypač svarbias vietas; c) nustatyti įvairioms rūšims esamas ir galimas grėsmes.
Pagal a punktą atliekamais moksliniais darbais visų pirma turėtų būti siekiama tobulinti esamą ir kurti naują išteklių tapatybės nustatymo ir gausos, tendencijų, populiacijos struktūros, dinamikos ir migracijos įvertinimo metodiką. Pagal b punktą atliekami moksliniai darbai pirmiausia turėtų būti skirti ypač svarbioms jų veisimuisi ir maitinimuisi vietoms nustatyti. Pagal c punktą atliekami moksliniai darbai turėtų būti susiję su buveinių reikalavimais, maisto ekologija, mitybos sąryšiais, paplitimu ir sensorine biologija, ypač atsižvelgiant į taršos, trikdymo ir sąveikos su žvejyba poveikius, įskaitant darbus apie tokios sąveikos mažinimo būdus. Moksliniai tyrimai neturėtų būti siejami su gyvūnų žudymu, o moksliniams tyrimams pagauti sveiki gyvūnai turėtų būti paleidžiami į laisvę.
3. Atsitiktinai sugautų ir išmestų į krantą gyvūnų panaudojimas
Kiekviena Šalis stengiasi nustatyti veiksmingą pranešimo apie atsitiktinai sugautus ir į krantą išmestus gyvūnus, jų paieškos ir pristatymo sistemą, kad būtų galima pagal pirmiau minėtus tyrimus atlikti visą skrodimą, rinkti audinius tolesniems tyrimams, atskleisti galimas žuvimo priežastis ir dokumentais patvirtinti maisto sudėtį. Surinkta informacija turi būti prieinama tarptautinėje duomenų bazėje.
4. Teisės aktai
Neatmesdamos 2 dalies nuostatų, Šalys stengiasi: a) nacionalinės teisės aktais uždrausti mažųjų banginių tyčinį sugavimą ir naikinimą ten, kur tokie teisės aktai dar negalioja; b) nustatyti pareigą tučtuojau paleisti visus pagautus gyvus ir sveikus gyvūnus. Šių teisės aktų įgyvendinimo priemonės rengiamos nacionaliniu lygmeniu.
5. Informavimas ir švietimas
Informacija turi būti teikiama plačiajai visuomenei, kad būtų užtikrinta parama apskritai šio Susitarimo tikslams ir konkrečiai skatinama pranešinėti apie pastebėtus ir į krantą išmestus gyvūnus, ir žvejams, kad būtų sudarytos sąlygos ir skatinama pranešinėti apie atsitiktinius sugavimus ir pristatyti negyvus gyvūnus, kiek tai reikalinga moksliniams tyrimams pagal Susitarimą.