LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO
DEKRETAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ SANTAUPŲ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 3, 5 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI
2008 m. liepos 9 d. Nr. 1K-1431
Vilnius
1 straipsnis.
Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymu, pateiktu pasirašyti ir oficialiai skelbti,
Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymu, priimtu 1997 metų birželio 5 dieną, valstybė įsipareigojo atkurti okupacinės sovietinės valdžios nusavintus indėlius, sukauptus Lietuvos valstybiniuose bankuose, taip pat kitas lėšas, padėtas į indėlių sąskaitas, bei santaupas, laikytas likviduotame buvusios SSRS Ekonominių ryšių su užsieniu banko Lietuvos skyriuje. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatyme nustatyta, kad atkuriamoji sąskaita atidaroma gyventojo raštišku prašymu, kurį jis turėjo pateikti AB bankas „Hansabankas“ iki 1998 metų kovo 31 dienos. Įstatymų leidėjas asmenims, dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių praleidusiems įstatyme nustatytą terminą, sudarė galimybę kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą Komisiją, kuri nagrinėja gyventojų prašymus atidaryti atkuriamąją sąskaitą, pateiktus praėjus įstatyme nustatytam prašymų pateikimo terminui.
2008 metų birželio 26 dieną Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą (toliau – Įstatymas), kuriuo pratęsiamas gyventojų santaupų atkūrimo procesas ir nustatomas naujas terminas (iki 2015 metų gruodžio 31 dienos) atkuriamosioms sąskaitoms atidaryti.
Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą pagrindinis lėšų šaltinis santaupoms atkurti yra valstybės įmonei – Valstybės turto fondui – perduodamas privatizuotinas valstybės turtas. Šiam tikslui gali būti naudojamos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos ar skolintos lėšos bei kiti įstatyme nustatyti lėšų šaltiniai. Pabrėžtina, kad rengiant Įstatymo projektą nebuvo įvertinta, koks laikotarpis yra būtinas Įstatymo įgyvendinimui pasirengti ir kiek lėšų reikės Įstatymui įgyvendinti.
Kadangi Įstatyme nenumatyta jo įsigaliojimo data, nuostatos, kuriomis iš esmės keičiama gyventojų santaupų atkūrimo tvarka, įsigaliotų iš karto po Įstatymo oficialaus paskelbimo. Įsigaliojus Įstatymui, kuriam įgyvendinti nėra tinkamai pasirengta ir nėra skirtas būtinas finansavimas, būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 metų rugpjūčio 23 dienos nutarime yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybė turi laikytis prisiimtų įsipareigojimų, tinkamai ir laiku juos vykdyti. Tai reiškia, kad įstatymai turi būti paremti valstybės finansiniais, materialiniais ir kitais ištekliais, nes priešingu atveju įstatymais nebūtų įmanoma pasinaudoti, jie taptų neveiksmingi, būtų pakertamas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.
Tokiu teisiniu reguliavimu, kai valstybės prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti nėra tinkamai pasirengta ir nėra skirtas būtinas finansavimas, pažeidžiami konstituciniai teisinių lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, suponuojantys valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.
2 straipsnis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi:
1) grąžinu Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą;
3 straipsnis.