VALSTYBINĖS SĖKLŲ IR GRŪDŲ TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS

Į S A K Y M A S

DĖL RUNKELIŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APROBAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2005 m. birželio 3 d. Nr. 1A-80

Vilnius

Vadovaudamasis Privalomaisiais kokybės reikalavimų runkelių sėklai, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 275 „Dėl privalomųjų kokybės reikalavimų runkelių sėklai“ (Žin., 2000, Nr. 86-2641; 2004, Nr. 86-3142), 13 punktu ir siekdamas užtikrinti tikslų runkelių sėklinių pasėlių tinkamumo nustatymą tam tikros veislės numatytos kategorijos sėkloms išauginti,

tvirtinu Runkelių sėklinių pasėlių aprobavimo taisykles (pridedama).

VIRŠININKAS                                                                                                  JONAS LISAUSKAS

PATVIRTINTA

Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos viršininko

2005 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1A-80

RUNKELIŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APROBAVIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Runkelių sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių (toliau – taisyklės) tikslas – pašarinių runkelių (toliau – runkeliai) sėklinių pasėlių tinkamumo nustatymas tam tikros veislės numatytos kategorijos sėkloms išauginti.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Aprobuotojas – Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistas, įvertinantis pasėlio būklę aprobavimo metu.

Pasėlio kategorija – sėklinio pasėlio įvardijimas pagal būsimo derliaus sėklos kategoriją.

Pasėlio kategorijos reikalavimai – veislinio grynumo, priemaišų kiekio ir kitų reikalavimų visuma, pagal kurią nustatoma, ar pasėlis tinka tam tikros kategorijos sėkloms išauginti.

Pasodų aprobavimo aktas ar Sėklojų aprobavimo aktas – dokumentas, kuriame nurodoma sėklinio pasėlio atitiktis šių taisyklių reikalavimams.

Sėklos kategorija – sėklos kokybinė grupė, nustatoma pagal sėklos dauginimo kartas – reprodukcijas.

III. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

3. Aprobuojami superelitinės (A), elitinės (B) ir sertifikuotos (C) kategorijos runkelių sėkliniai pasėliai.

4. Dauginamosios medžiagos tiekėjas, norintis aprobuoti sėklinius runkelių pasėlius, pateikia Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – tarnyba) atitinkamam padaliniui prašymą pagal tarnybos viršininko patvirtintą formą. Prašymai pateikiami iki balandžio 15 d. Dauginamosios medžiagos tiekėjas, sudaręs sutartis su sėklos augintojais, prašyme nurodo augintojų pavardes/pavadinimus, adresus, augalo rūšį, veislę ir kt.

5. Aprobuotojas, prieš pradedant aprobuoti sėklinį pasėlį (pasodų, sėklojų), patikrina duomenis apie pasėtą sėklą arba dauginamąją medžiagą, priešsėlius, sėjomainas, lauko schemas. Jei veislė neįrašyta į Augalų veislių sąrašą, o tik į Bendrąjį katalogą, pasėlio savininkas turi pateikti veislės aprašymą.

6. Aprobavimo metu tikrinama:

6.1. priešsėlis;

6.2. apsauginis atstumas;

6.3. veislinis grynumas.

7. Pasėlio fitosanitarinė būklė įvertinama vizualiai pagal vieningą (0–3) balų sistemą:

7.1. piktžolių, ligų ir kenkėjų pažeidimų nėra – 0;

7.2. piktžolių, ligų ir kenkėjų pažeidimų nedaug – 1;

7.3. piktžolių, ligų ir kenkėjų pažeidimų vidutiniškai – 2;

7.4. piktžolių, ligų ir kenkėjų pažeidimų gausu –3.

8. Įvertinus pasėlio ligotumą ir pažeidimą kenkėjais 3 balais, atsižvelgiant į ligų ir kenkėjų pavojingumą, pasėlio kategorija vienu lygiu sumažinama arba pasėlis išbrokuojamas.

9. Radus pasėlyje kenksmingas ligas, kenkėjus ar piktžoles, jis išbrokuojamas.

10. Sėkliniame pasėlyje kontroliniai laukeliai atrenkami ir pažymimi žymekliais (lazda, etiketėmis) einant įstrižai lauko vienodais tarpais, o eilėse – ištisai. Netipiški augalai pažymimi etikete.

11. A ir B kategorijos sėkloms gauti daroma griežta runkelių pasodų atranka (rudenį ir pavasarį po išlaikymo) pagal veislei būdingus požymius. Atranką atlieka veislės autorius arba jo įgaliotas asmuo. C kategorijos sėkloms išauginti veislės atranką atlieka augintojas. Surašomi atrankos aktai (laisvos formos), nurodant, kiek ir kokios kategorijos pasodų atrinkta.

12. Pašarinių runkelių iš A kategorijos pasodų gali būti atrenkami ne vien tik pasodai A kategorijos sėkloms išauginti (5% turimų pasodų kiekio), tačiau ir pasodai B kategorijos sėkloms išauginti (30% pasodų kiekio). Neatitinkantys pačių aukščiausių kokybės reikalavimų, tačiau turintys visus veislei būdingus požymius, pasodai gali būti naudojami C kategorijos sėklų auginimui.

13. Atlikęs aprobavimą, aprobuotojas surašo Pasodų aprobavimo aktą pagal Daržovių aprobavimo taisyklių 3 priede pateiktą formą, ar Sėklojų aprobavimo aktą pagal Daržovių aprobavimo taisyklių 4 priede pateiktą formą.

14. Pasodų aprobavimo akto ar Sėklojų aprobavimo akto numeris susideda iš:

14.1. apskrities (auginimo vietovės) pavadinimo (santraupos);

14.2. pasėlio aprobavimo metų (paskutinių dviejų skaičių);

14.3. augalų dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimo numerio (paskutinių trijų skaičių);

14.4. aprobuotojo numerio (dviženklio);

14.5. aprobavimo akto eilės numerio (triženklio).

IV. RUNKELIŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APROBAVIMAS

15. Runkelių sėkliniai pasodai aprobuojami šakniavaisiams pasiekus techninę brandą (prieš derliaus nuėmimą).

16. Runkelių sėklojai aprobuojami prieš žydėjimą (butonams susiformavus).

17. Visų kategorijų sėkliniuose runkelių pasodų pasėliuose turi būti išrauti ir pašalinti žyduoliai.

18. Kontrolinių laukelių ir augalų kiekis runkelių pasodų aprobavimui nurodomas 1 lentelėje.

1 lentelė. Kontrolinių laukelių ir augalų kiekis, aprobuojant runkelių sėklinius pasėlius

Aprobuojamas plotas, ha	Kontrolinių laukelių kiekis, vnt.	Augalų kiekis kontroliniame laukelyje, vnt.	Bendras augalų kiekis, vnt.
iki 0,5	4	25	100
nuo 0,51 iki 1,0	0 5	25	125
nuo 1,01 iki 5,0	7	25	175
nuo 5,01 iki 10,0	10	25	250

19. Aprobuojant vertinamas:

19.1. veislinis grynumas, kurio metu:

19.1.1. analizuojami iš kontrolinių laukelių išrauti augalai. Jie suskirstomi į dvi dalis: normaliai išsivysčiusius su būdingais aprobuojamai veislei požymiais ir netipingus veislei (augalai su nukrypimais nuo veislės požymių, kitos veislės ar rūšies augalai, ryškūs hibridai). Po to nustatomas veislinio grynumo procentas. Runkelių sėklinių pasėlių veislinio grynumo reikalavimai nurodyti 2 lentelėje. Pvz.: nustatant runkelių veislinį grynumą, išanalizuota 250 vnt. augalų, iš kurių 240 rasta aprobuojamos veislės ir 10 – netipingų veislei augalų. Veislinis grynumas apskaičiuojamas taip: netipingi veislei augalai – 10 vnt. Veislinis grynumas: 240 x 100/250 = 96%;

19.1.2. kitų veislių ir ryškių hibridų neturi būti. Ryškiais hibridais laikomi:

19.1.2.1. cukrinių runkelių ir pašarinių runkelių tarpusavio hibridai;

2 lentelė. Pašarinių runkelių sėklinių pasėlių veislinio grynumo reikalavimai

	Veislinio grynumo proc. sėkliniams pasėliams
	A kategorijos	B kategorijos	C kategorijos
Pašariniai runkeliai	99,8	99,5	98,0

19.2. pasėlio ligotumas. Runkelių A, B, C kategorijų sėkliniuose pasėliuose galimas 1 balo augalų ligotumas. Stebimos šios ligos:

19.2.1. miltligė;

19.2.2. rudmargė (runkelinė cerkospora);

19.3. pasėlio pažeidimas kenkėjais. Runkelių A, B, C kategorijų sėkliniuose pasėliuose galimas 1 balo augalų pažeidimas kenkėjais. Stebimi šie kenkėjai:

19.3.1. runkelinės musės;

19.3.2. runkelinės spragės,

19.4. minimalūs apsauginiai atstumai, kuomet gali įvykti nepageidaujamas apdulkinimas žiedadulkėmis, nuo kaimyninių augalų turi būti tokie, kaip nurodyta šių taisyklių 1 priede;

19.4.1. sėklinių augalų sėklas auginančių, žiedadulkes barstančių komponentų ploidiškumas nustatomas pagal Augalų veislių sąrašo ar Bendrojo katalogo nuostatas. Jeigu tokia informacija apie kurią nors veislę nepateikiama, tuomet laikoma, kad ploidiškumas yra nežinomas. Šiuo atveju reikalaujama, kad minimalūs apsauginiai atstumai tarp pasėlių būtų 600 m.

______________

Runkelių sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių

1 priedas

MINIMALŪS APSAUGINIAI ATSTUMAI TARP PASĖLIŲ

Pasėlis	Minimalus atstumas, m
A, B kategorijų sėklai: nuo bet kokių Beta genties žiedadulkių šaltinių	1000 m
Sertifikuotos kategorijos sėklai išauginti:
Cukrinių runkelių:
Nuo visų Beta genties žiedadulkių šaltinių, neįtrauktų žemiau	1000 m
Diploidinis apdulkintojas nuo tetraploidinių cukrinių runkelių žiedadulkių šaltinių	600 m
Tetraploidinis apdulkintojas nuo diploidinių cukrinių runkelių žiedadulkių šaltinių	600 m
Nuo nežinomo ploidiškumo cukrinių runkelių žiedadulkių šaltinio	600 m
Diploidinis apdulkintojas nuo diploidinių cukrinių runkelių žiedadulkių šaltinių	300 m
Tetraploidinis apdulkintojas nuo tetraploidinio cukrinių runkelių žiedadulkių šaltinių	300 m
Tarp dviejų cukrinių runkelių sėklinių pasėlių laukų, kuriuose nenaudojamas vyriškasis citoplazminis sterilumas	300 m
Pašarinių runkelių:
Nuo visų Beta žiedadulkių šaltinių, nenurodytų žemiau	1000 m
Diploidinis apdulkintojas nuo tetraploidinių pašarinių runkelių žiedadulkių šaltinio	600 m
Tetraploidinis apdulkintojas nuo diploidinių pašarinių runkelių žiedadulkių šaltinio	600 m
Nuo nežinomo ploidiškumo pašarinių runkelių žiedadulkių šaltinio	600 m
Diploidinis apdulkintojas nuo diploidinių pašarinių runkelių žiedadulkių šaltinio	300 m
Tetraploidinis apdulkintojas nuo tetraploidinių pašarinių runkelių žiedadulkių šaltinio	300 m
Tarp dviejų pašarinių runkelių sėklinių pasėlių laukų, kuriuose nenaudojamas vyriškasis citoplazminis sterilumas	300 m

______________