LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KONTROLIERIŲ

Į S T A T Y M A S

1994 m. sausio 11 d. Nr. I-363

Vilnius

1 straipsnis.

Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

Pareigūnai, dėl kurių piktnaudžiavimo ir biurokratizmo Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus, yra: valstybės valdžios ir valdymo institucijų, savivaldybių tarybų ir valdybų bei jų padalinių darbuotojai ar įgalioti asmenys, kurie pagal savo pareigas atlieka organizacines, tvarkomąsias ar administracines funkcijas.

Seimo kontrolierių kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo narių, Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų teisėjų veiklos, taip pat prokurorų, tardytojų ir kvotėjų procesinių veiksmų, Ministro Pirmininko, valstybės kontrolieriaus ir Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) bei vietos savivaldybių tarybų ir jų valdybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos.

2 straipsnis.

Seimo kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo arba darbo valstybės valdžios bei valdymo institucijose stažą.

3 straipsnis.

Seimo kontrolierius skiria Seimas 4 metams iš kandidatų, kuriuos pateikia Seimo Pirmininkas.

Seimo kontrolieriui mirus ar atleidus jį iš pareigų šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytais atvejais, likusiam kadencijos laikui Seimas skiria naują Seimo kontrolierių.

Seimo kontrolierių kadencijų skaičius neribojamas.

4 straipsnis.

Seimo kontrolierius gali būti prieš laiką atleistas iš pareigų, kai daugiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia jam nepasitikėjimą.

Seimo kontrolierius taip pat atleidžiamas iš pareigų:

1) paties prašymu;

2) kai jam sueina pagal Pensijų įstatymą nustatytas senatvės pensijos amžius;

3) pasibaigus kadencijai, jei jis neskiriamas iš naujo;

4) išrinkus į kitas pareigas arba jo sutikimu perkėlus į kitą darbą;

5) kai negali eiti pareigų dėl sveikatos būklės, t.y. per vienerius metus kontrolierius serga ilgiau kaip 4 mėnesius;

6) kai dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Sprendimą dėl Seimo kontrolieriaus atleidimo iš pareigų šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytais atvejais priima Seimas paprasta balsų dauguma.

5 straipsnis.

Seimas skiria 5 Seimo kontrolierius: 2 valstybės įstaigų pareigūnų, 1 karinių ir joms prilygintų įstaigų pareigūnų ir 2 vietos savivaldybių įstaigų pareigūnų veiklai tirti.

Seimo Pirmininkas, teikdamas kontrolierių kandidatūras, nurodo, kokių įstaigų veiklai kontroliuoti jie skiriami.

6 straipsnis.

Visų Seimo kontrolierių teisės ir pareigos yra lygios, kiekvienas iš jų veikia savarankiškai. Jie kartu su pagalbiniu personalu sudaro Seimo kontrolierių įstaigą, kuri yra juridinis asmuo. Jos struktūrą, etatus ir finansavimą tvirtina Seimas.

Seimo Pirmininko teikimu Seimas skiria Seimo kontrolierių įstaigos vadovą, kuris, be savo tiesioginių kontrolieriaus pareigų, atlieka ir būtinas administracines funkcijas: Seimo kontrolierių siūlymu priima ir atleidžia iš pareigų kontrolierių padėjėjus, priima ir atleidžia kitus įstaigos tarnautojus, prižiūri jų darbą, atstovauja įstaigai, organizuoja metinių ataskaitų rengimą.

Nesant Seimo kontrolieriaus – įstaigos vadovo, jį pavaduoja vyriausias amžiumi Seimo kontrolierius.

Seimo kontrolierių įstaigos vidaus tvarką, kontrolierių veiklos ir kitus klausimus reguliuoja Seimo kontrolierių įstaigos statutas, kurį tvirtina Seimas.

7 straipsnis.

Jeigu Seimo kontrolierius dėl ligos, atostogų, išvykimo į užsienį ar kitų priežasčių negali eiti savo pareigų, jas įstaigos vadovas paveda laikinai eiti kitam kontrolieriui.

Jeigu Seimo kontrolierius dėl giminystės ryšių ar kitų svarbių priežasčių negali nešališkai nagrinėti konkretaus skundo, tai kontrolierių įstaigos vadovas skundą tirti paveda kitam kontrolieriui. Jeigu dėl tokių pačių aplinkybių konkretaus skundo negali nagrinėti Seimo kontrolierių įstaigos vadovas, jis privalo jį perduoti nagrinėti kitam Seimo kontrolieriui.

8 straipsnis.

Seimo kontrolierius negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti kitose valstybinėse, visuomeninėse, privačiose verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitą atlyginimą, išskyrus jam nustatytąjį pagal užimamas pareigas bei užmokestį už kūrybinę veiklą.

9 straipsnis.

Seimo kontrolieriui atlyginimas mokamas toks pat kaip Aukščiausiojo Teismo teisėjui. Seimo kontrolierių įstaigos vadovas gauna 10 procentų didesnį atlyginimą negu Seimo kontrolierius.

10 straipsnis.

Seimo kontrolieriai, vykdydami savo funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymais ir yra nepriklausomi nuo Seimo narių, kitų institucijų, pareigūnų ar asmenų.

11 straipsnis.

Jei Seimo kontrolierius aptinka kitų pažeidimų, nenurodytų piliečių skunduose, jis juos tiria savo iniciatyva, kai atitinkami klausimai priskirti jo kompetencijai, arba perduoda juos ištirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms.

12 straipsnis.

Piktnaudžiavimu laikomi tokie pareigūno veiksmai ar neveikimas, kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir pan.), ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų suteikimo ir t.t.), taip pat pareigūno veiksmai, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savavaliaujama.

13 straipsnis.

Biurokratizmu laikoma tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės sistemingai laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti žinybingus dalykus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas. Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomos arba blogai vykdomos įstatymų ar kitų teisinių aktų nustatytos pareigos.

14 straipsnis.

Kiekvienas pilietis turi teisę pateikti Seimo kontrolieriui skundą dėl valstybės ar savivaldybės įstaigos, priskirtos kontrolieriaus kompetencijai, pareigūno piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

Seimo kontrolierius taip pat tiria Seimo narių jam perduotus piliečių skundus, kurie atitinka šio įstatymo reikalavimus.

Seimo kontrolierius nenagrinėja skundų, kylančių iš darbo teisinių santykių, ir kitų skundų, kuriuos turi nagrinėti teismas.

15 straipsnis.

Skundams paduoti nustatomas 3 mėnesių nuo skundžiamų veiksmų padarymo terminas.

Skundai, paduoti praėjus šiam terminui, taip pat anoniminiai skundai nenagrinėjami, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendžia kitaip.

16 straipsnis.

Skunde nurodoma:

1) adresatas – Seimo kontrolierius;

2) pareiškėjo vardas, pavardė ir adresas;

3) apskundžiamų pareigūnų vardai, pavardės ir pareigos, įstaiga, kurioje jie dirba;

4) skundžiamo sprendimo pavadinimas ir priėmimo data arba skundžiamų veiksmų apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės;

5) pareiškėjo pozicija;

6) suformuluotas prašymas Seimo kontrolieriui;

7) pridedamų dokumentų sąrašas;

8) skundo surašymo data ir pareiškėjo parašas.

Prie skundo gali būti pridedama:

1) ginčijamo sprendimo nuorašas;

2) turimi įrodymai ar jų aprašymas;

3) siūlomų apklausti asmenų sąrašas, nurodant jų adresus ir kokias aplinkybes kiekvienas iš jų gali patvirtinti.

17 straipsnis.

Seimo kontrolierius atsisako nagrinėti skundą ir ne vėliau kaip per 7 dienas grąžina jį pareiškėjui, jeigu:

1) prieina prie išvados, kad skundo dalykas yra mažareikšmis;

2) skundas paduotas praėjus šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytam terminui;

3) skunde nurodytų aplinkybių netiria Seimo kontrolieriai;

4) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme;

5) dėl skundo dalyko yra iškelta baudžiamoji byla ar vyksta parengtinis tardymas.

Jeigu pareiškėjui skundas grąžinamas, turi būti nurodyti atsisakymo jį nagrinėti pagrindai. Tais atvejais, kai skundas nepriskirtas Seimo kotrolierių kompetencijai, atsisakyme nagrinėti nurodoma, į kokią instituciją tuo klausimu galėtų kreiptis pareiškėjas.

Po ištyrimo paduotas pakartotinai skundas nenagrinėjamas, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendžia kitaip.

18 straipsnis.

Tirdamas skundą, Seimo kontrolierius turi išsiaiškinti:

1) ar priimti skunde minimi sprendimai, ar buvo skundžiama veika (veiksmai ar neveikimas, elgsena);

2) kuo remiantis ir kokiomis aplinkybėmis tai padaryta;

3) ar skunde minimi sprendimai arba veiksmai prieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams, ar pareigūno veikoje yra piktnaudžiavimo arba biurokratizmo;

4) kokie pareigūnai padarė pažeidimų, dėl kokių priežasčių (ar tikslų) tai padaryta ir kokia konkrečių pareigūnų kaltė, kaip padarę pažeidimą pareigūnai aiškina savo veiksmus;

5) kokie faktai ar įrodymai patvirtina padarytąjį nusižengimą.

Visos tyrimo metu išaiškintos aplinkybės, surinkti įrodymai bei veikos juridinis įvertinimas surašomi pažymoje, kurią visais atvejais pasirašo Seimo kontrolierius.

Jeigu skunde pareikšti kaltinimai nepasitvirtina, apie tai nurodoma pažymoje, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir apibūdinami atlikti tyrimo veiksmai. Pažyma įteikiama skundo autoriui.

19 straipsnis.

Valstybės ir savivaldybių įstaigos bei jų tarnautojai privalo Seimo kontrolierių reikalavimu nedelsdami pateikti jiems informaciją, dokumentus ir medžiagą, būtinus kontrolierių funkcijoms atlikti.

20 straipsnis.

Skundus Seimo kontrolieriai tiria ir patys, ir gali pavesti atskirus tyrimo veiksmus atlikti savo etatiniams padėjėjams.

Seimo kontrolierius turi teisę pasitelkti policijos pareigūnus, jeigu jam ar jo padėjėjams kliudoma įeiti į kontroliuojamas civilines ar karines įstaigas arba atsisakoma pateikti reikalaujamus dokumentus ar medžiagą. Šiais atvejais policijos pareigūnai privalo paimti Seimo kontrolieriaus reikalaujamus dokumentus ir medžiagą.

21 straipsnis.

Seimo kontrolierius turi teisę pareikalauti, kad pareigūnai, kurių veika tiriama, pasiaiškintų raštu, gali apklausti reikiamus asmenis. Jei atsisakoma pasiaiškinti ar duoti parodymus, dėl to surašomas aktas.

Kai tyrimas baigtas, su jo rezultatais supažindinamas įstaigos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovas, taip pat pareigūnas, kurio veiksmai buvo tiriami, ir skundo autorius.

22 straipsnis.

Seimo kontrolieriai ir jų pagalbinis personalas privalo išsaugoti valstybės, profesines ar kitas įstatymo saugomas paslaptis, kurias sužinojo eidami savo tarnybines pareigas. Ši pareiga galioja ir asmenims, nedirbantiems Seimo kontrolierių įstaigoje, bet dalyvavusiems tiriant skundą.

23 straipsnis.

Atlikęs tyrimą, Seimo kontrolierius priima vieną iš šių sprendimų:

1) perduoti medžiagą tardymo organams, kai aptinkami nusikaltimo požymiai;

2) pareikšti ieškinį teisme siūlant atleisti iš užimamų pareigų kaltus piktnaudžiavimu ir biurokratizmu pareigūnus, išskyrus tuos, kuriuos skiria Prezidentas arba skiria ar renka Seimas, bei siūlyti, kad būtų kompensuoti moraliniai ar materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė asmuo dėl pareigūnų padarytų pažeidimų;

3) siūlyti žinybinei kolegialiai institucijai, tikrinamos įstaigos vadovui ar aukštesniajai institucijai skirti nusižengusiems pareigūnams drausmines nuobaudas;

4) atkreipti pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimą ar biurokratizmą;

5) atmesti skundą, kai nepasitvirtina jame nurodyti pažeidimai;

6) pranešti Lietuvos Respublikos Seimui ar Respublikos Prezidentui apie ministrų ar kitų Seimui ar Prezidentui atskaitingų pareigūnų (išskyrus 1 straipsnio trečiojoje dalyje išvardintuosius) padarytus pažeidimus.

Priimdamas sprendimus dėl pareigūno piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, Seimo kontrolierius negali pakeisti ar panaikinti priimtų to pareigūno sprendimų. Nustatęs, kad sprendimas priimtas dėl pareigūno piktnaudžiavimo, Seimo kontrolierius turi imtis priemonių, kad toks sprendimas įstatymo nustatyta tvarka būtų panaikintas. Seimo kontrolieriaus siūlymas pakeisti neteisėtą pareigūno sprendimą privalo būti nagrinėjamas institucijoje, kuriai toks pareigūnas yra atskaitingas.

Teismo sprendimas Seimo kontrolieriaus siūlymu atleisti iš užimamų pareigų kaltus piktnaudžiavimu ar biurokratizmu pareigūnus privalomas darbdaviui ir yra pagrindas nutraukti darbo sutartį.

24 straipsnis.

Skundai turi būti ištirti ir pareiškėjui atsakyta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundo gavimo dienos. Prireikus tyrimo terminą Seimo kontrolierius gali pratęsti dar vienam mėnesiui. Apie tai jis turi pranešti pareiškėjui.

25 straipsnis.

Šio įstatymo 1 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti pareigūnai gali kreiptis į Seimo kontrolierių prašydami pateikti išvadą, ar sprendimai nesukels pasekmių, kurios vėliau galėtų būti apskųstos Seimo kontrolieriui. Seimo kontrolierius gali atsisakyti pateikti tokią išvadą.

26 straipsnis.

Jei tyrimo metu nustatoma daug ar šiurkščių įstatymų pažeidimų, Seimo kontrolierius apie tai privalo pranešti Seimui, Vyriausybei ar atitinkamos savivaldybės tarybai.

27 straipsnis.

Jeigu tyrimo metu išaiškėja įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumų, prieštaravimų ar spragų, apie tai Seimo kontrolierius praneša atitinkamai Seimui, Vyriausybei ar savivaldybės tarybai.

28 straipsnis.

Seimo kontrolieriai kasmet iki kovo 15 dienos raštu pateikia Seimui praėjusių kalendorinių metų darbo ataskaitą, kuri turi būti paskelbta ir nagrinėjama Seime. Ataskaitoje pateikiama ir apibendrinta informacija, kuriose šio įstatymo 1 straipsnio antrojoje dalyje nurodytose institucijose nustatyta daugiausia pareigūnų padarytų pažeidimų, kokie įstatymai ar kiti teisės aktai skatina piktnaudžiavimą, kokių priemonių reikia imtis, kad sumažėtų pareigūnų piktnaudžiavimas.

Tuo pat metu pateikiama ir svarstoma Seime Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto informacija apie Seimo kontrolierių įstaigos veiklą ir siūlymai šios įstaigos veiklai pagerinti.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________