LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ANTSTOLIŲ INFORMACINĖS SISTEMOS DUOMENŲ SAUGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2011 m. sausio 20 d. Nr. 1R-24
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 53-2042; 2008, Nr. 138-5444) 37 straipsnio 2 dalimi, Bendrųjų elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 952 (Žin., 1997, Nr. 83-2075; 2007, Nr. 49-1891; 2008, Nr. 85-3393), 6 ir 8 punktais:
2. Pavedu valstybės įmonei Registrų centrui:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro 2011 m. sausio 20 d.
įsakymu Nr. 1R-24
ANTSTOLIŲ INFORMACINĖS SISTEMOS DUOMENŲ SAUGOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės įmonės Registrų centro tvarkomos Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) elektroninės informacijos saugumo tikslai yra šie:
1.1. sudaryti sąlygas saugiai pasiekti ir tvarkyti elektroninę informaciją Antstolių informacinėje sistemoje;
2. Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – VĮ Registrų centras), siekdamas užtikrinti tinkamą elektroninės informacijos saugumą, diegia informacijos saugumo vadybos sistemą, atitinkančią Lietuvos standarto LST ISO/IEC 27001:2006 reikalavimus.
3. Elektroninės informacijos saugumo užtikrinimo prioritetinės kryptys:
4. AIS valdytojo ir tvarkytojo pavadinimai ir adresai:
4.1. AIS valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kurios adresas – Gedimino pr. 30/1, Vilnius;
5. AIS valdytojo funkcijos ir atsakomybė:
5.1. koordinuoja AIS tvarkytojo VĮ Registrų centro darbą, metodiškai jam vadovauja ir įstatymų nustatyta tvarka atlieka šio darbo priežiūrą;
5.7. kontroliuoja, kad racionaliai ir taupiai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai ištekliai, susiję su AIS tvarkymu;
6. AIS tvarkytojo VĮ Registrų centro funkcijos ir atsakomybė:
6.1. užtikrina AIS duomenų saugą ir saugų duomenų perdavimą kompiuterių tinklais (automatiniu būdu), teikia pasiūlymus AIS valdytojui, kaip tobulinti AIS duomenų saugą;
6.3. ne rečiau kaip kartą per metus, atlikus rizikos analizę ar informacinių technologijų saugos atitikties vertinimą, organizuoja AIS saugos dokumentų persvarstymą (peržiūrėjimą);
6.4. teikia antstoliams metodinę ir informacinę pagalbą AIS saugos klausimais, apibendrina duomenų tvarkymo ar kitų su duomenimis atliekamų veiksmų praktiką ir teikia bendrą praktiką formuojančias rekomendacijas;
7. Saugos įgaliotinis, įgyvendindamas elektroninės informacijos saugą AIS, atlieka šias funkcijas:
7.1. teikia AIS tvarkytojo vadovui pasiūlymus dėl:
7.2. koordinuoja elektroninės informacijos saugos incidentų, įvykusių AIS, tyrimą, išskyrus atvejus, kai šią funkciją atlieka informacijos saugos darbo grupės;
7.6. periodiškai inicijuoja AIS naudotojams seminarus informacijos saugos klausimais, informuoja juos apie informacijos saugos problematiką (siunčia priminimus elektroniniu paštu, rengia teminius seminarus, atmintines naujiems naudotojams ir panašiai);
7.7. atlieka kitas AIS valdytojo ir AIS tvarkytojo vadovų pavestas ir Bendruosiuose elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 952 (Žin., 1997, Nr. 83-2075; 2007, Nr. 49-1891), jam priskirtas funkcijas.
8. Saugos įgaliotinis, įgyvendindamas elektroninės informacijos saugą AIS, yra atsakingas už tinkamą šiuose nuostatuose nustatytų funkcijų vykdymą.
9. Administratorius, vykdantis AIS priežiūrą, atlieka šias funkcijas:
10. Administratorius, vykdydamas AIS priežiūrą, yra atsakingas už tinkamą šių nuostatų 9 punkte nustatytų funkcijų vykdymą.
11. Saugų AIS duomenų tvarkymą reguliuoja:
11.1. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas (Žin., 2002, Nr. 53-2042);
11.2. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804);
11.3. Bendrieji elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose reikalavimai;
11.4. Saugos dokumentų turinio gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1V-172 (Žin., 2007, Nr. 53-2070);
11.5. Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų klasifikavimo pagal jose tvarkomą elektroninę informaciją gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V-247 (Žin., 2007, Nr. 78-3160);
11.6. Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų elektroninės informacijos techniniai saugos reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1V-384 (Žin., 2008, Nr. 127-4866);
11.7. Lietuvos standartai LST ISO/IEC 17799:2006 ir LST ISO/IEC 27001:2006, Lietuvos ir tarptautiniai „Informacijos technologija. Saugumo technika“ grupės standartai, reguliuojantys saugų informacinės sistemos duomenų tvarkymą;
II. ELEKTRONINĖS INFORMACIJOS SAUGOS VALDYMAS
12. Vadovaujantis Valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų klasifikavimo pagal jose tvarkomą elektroninę informaciją gairėmis, AIS priskiriama 2 kategorijos informacinėms sistemoms.
13. Elektroninės informacijos priskyrimas atitinkamai kategorijai nustatomas įvertinus tvarkomų duomenų tipą ir įtaką AIS funkcionavimui atsižvelgiant į jų konfidencialumą, vientisumą ir pasiekiamumą.
14. Saugos įgaliotinis, vadovaudamasis Lietuvos standartu LST ISO/IEC 27005 „Informacijos technologija. Saugumo technika. Informacijos saugumo rizikos valdymas“, kasmet organizuoja AIS rizikos veiksnių vertinimą. Prireikus saugos įgaliotinis gali organizuoti neeilinį AIS rizikos veiksnių vertinimą.
15. AIS rizikos veiksnių vertinimas surašomas rizikos įvertinimo ataskaitoje. Rizikos įvertinimo ataskaita rengiama atsižvelgiant į rizikos veiksnius, galinčius turėti įtakos informacijos saugai. Svarbiausi rizikos veiksniai yra šie:
15.1. subjektyvūs netyčiniai (duomenų tvarkymo klaidos ir apsirikimai, duomenų ištrynimas, klaidingas duomenų teikimas, fiziniai informacinių technologijų sutrikimai, duomenų perdavimo tinklais sutrikimai, programinės įrangos klaidos, netinkamas veikimas ir kita);
15.2. subjektyvūs tyčiniai (nesankcionuotas naudojimasis AIS duomenims gauti, duomenų pakeitimas ar sunaikinimas, informacinių technologijų duomenų perdavimo tinklais sutrikdymai, saugumo pažeidimai, vagystės ir kita);
16. Rizikos veiksniai vertinami pagal elektroninės informacijos kategorijas, nustatant jų įtakos AIS elektroninės informacijos saugai laipsnius:
16.1. Ž – žemas. Duomenų pažeidimo poveikio laipsnis nėra didelis, padariniai nebus pavojingi – informacija pasiųsta kitam adresatui, įvesti netikslūs duomenys, dingo dalis informacijos, prarasta informacija po paskutinio kopijavimo, sugadinta operacinė sistema;
16.2. V – vidutinis. Duomenų pažeidimo poveikio laipsnis gali būti didelis, padariniai rimti – duomenys netikslūs ar visiškai sugadinti, duomenų bazių įrašai suklastoti ir nekorektiški, sunku rasti klaidas ir suklastotą informaciją, neveikia kompiuterinės programos ir operacinė sistema;
17. Rizikos vertinimo metu atliekamų darbų apimtis:
18. Atsižvelgdamas į rizikos įvertinimo ataskaitą, AIS valdytojas prireikus tvirtina Rizikos įvertinimo ir rizikos valdymo priemonių planą, kuriame, be kita ko, numatomas techninių, administracinių ir kitų išteklių poreikis rizikos valdymo priemonėms įgyvendinti.
19. Pagrindiniai elektroninės informacijos saugos priemonių parinkimo principai yra šie:
20. Siekiant užtikrinti šiuose nuostatuose ir kituose saugos politiką reguliuojančiuose dokumentuose išdėstytų nuostatų įgyvendinimo kontrolę, ne rečiau kaip kartą per metus organizuojamas informacinių technologijų saugos atitikties vertinimas, kurio metu:
20.1. įvertinama šių nuostatų ir kitų saugos politiką reguliuojančių teisės aktų ir realios informacijos saugos atitiktis;
20.4. patikrinama (įvertinama) AIS duomenis tvarkantiems naudotojams ir sistemų administratoriams suteiktų teisių atitiktis vykdomoms funkcijoms;
21. Atlikus šių nuostatų 20 punkte nurodytą vertinimą, rengiamas pastebėtų trūkumų šalinimo planas, kurį tvirtina, atsakingus vykdytojus paskiria ir įgyvendinimo terminus nustato AIS valdytojas.
III. ORGANIZACINIAI IR TECHNINIAI REIKALAVIMAI
23. Priemonės ir metodai, kurie taikomi užtikrinant prieigą prie AIS, nurodant leistiną šios prieigos laiką ir būdą, konkrečiai nustatomi ir reguliuojami AIS naudotojų administravimo taisyklėse.
24. Visos AIS tarnybinės stotys ir naudotojų darbo vietos turi būti apsaugotos nuo kenksmingos programinės įrangos (virusų, programinės įrangos, skirtos šnipinėti, nepageidaujamo elektroninio pašto ir pan.). Apsaugai naudojama programinė įranga turi atsinaujinti automatiškai ne rečiau kaip kartą per 2 valandas.
25. Naudoti programinę įrangą, nesusijusią su AIS tvarkytojo veikla atliekamomis funkcijomis (žaidimų, bylų siuntimo, internetinių pokalbių programų), neleidžiama.
26. Nešiojamieji kompiuteriai tvarkant AIS naudojami vadovaujantis VĮ Registrų centro direktoriaus 2008 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. v-148 „Dėl Nešiojamų įrenginių saugumo patvirtinimo tvarkos ir Duomenų rezervinio kopijavimo ir laikmenų saugojimo tvarkos patvirtinimo“.
27. AIS naudotojų prieiga prie kitų valstybės institucijų arba žinybų kompiuterių tinklų ar interneto turi būti apsaugota užkardomis. Interneto turinys turi būti kontroliuojamas, nepraleidžiant nepageidaujamos informacijos. Už šios įrangos administravimo koordinavimą ir priežiūrą atsakingas Duomenų saugos skyriaus vedėjas.
28. Atsarginės duomenų kopijos daromos laikantis VĮ Registrų centro direktoriaus 2008 m. birželio 20 d. įsakyme Nr. v-148 „Dėl Nešiojamų įrenginių saugumo patvirtinimo tvarkos ir Duomenų rezervinio kopijavimo ir laikmenų saugojimo tvarkos patvirtinimo“ nustatytos tvarkos.
IV. REIKALAVIMAI PERSONALUI
32. Tvarkyti duomenis gali tik AIS naudotojai, susipažinę su šiais nuostatais ir elektroninės informacijos saugos politiką reguliuojančiais saugos dokumentais bei raštu sutikę laikytis šių teisės aktų reikalavimų.
33. AIS naudotojai, pažeidę šių nuostatų ar kitų saugos politiką reguliuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
34. Saugos įgaliotinis privalo išmanyti informacijos saugos užtikrinimo principus, savo darbe vadovautis Informacinių technologijų saugos atitikties vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1V-156 (Žin., 2004, Nr. 80-2855), kitais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais.
35. Administratoriumi gali būti skiriamas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, išmanantis darbą su kompiuterių tinklais ir mokantis užtikrinti jų saugumą. Administratorius privalo būti susipažinęs su duomenų bazių administravimo ir priežiūros pagrindais.
36. Saugos įgaliotinis ne rečiau kaip kartą per metus inicijuoja AIS naudotojų mokymą informacijos saugos klausimais, įvairiais būdais informuoja juos apie informacijos saugos problematiką (siunčia priminimus elektroniniu paštu, organizuoja teminius seminarus, rengia atmintines naujiems naudotojams).
V. AIS NAUDOTOJŲ SUPAŽINDINIMO SU SAUGOS DOKUMENTAIS PRINCIPAI
37. Už AIS naudotojų supažindinimą su šiais nuostatais ir kitais saugos politiką reguliuojančiais teisės aktais bei atsakomybe už šių reikalavimų nesilaikymą yra atsakingas saugos įgaliotinis.
38. Šie nuostatai ir kiti saugos politiką reguliuojantys teisės aktai skelbiami AIS naudotojams pasiekiamame tinklalapyje. Pakeitus arba papildžius rinkinį naujais dokumentais, naudotojai apie tai informuojami el. paštu.
39. AIS naudotojai su šiais nuostatais ir kitais saugos politiką reguliuojančiais teisės aktais bei atsakomybe už šių reikalavimų nesilaikymą supažindinami pasirašytinai.
40. Pakartotinai su saugos politiką reguliuojančiais teisės aktais naudotojai supažindinami tik iš esmės pasikeitus informacinėms sistemoms arba informacijos saugą reguliuojantiems teisės aktams. Informacija apie pasikeitimus saugos politiką reguliuojančiuose teisės aktuose siunčiama elektroniniu būdu.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
42. AIS valdytojas šiuos nuostatus gali keisti, pripažinti netekusiais galios savo arba saugos įgaliotinio iniciatyva.
43. AIS tvarkytojas VĮ Registrų centras saugos dokumentus turi persvarstyti (peržiūrėti) ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Saugos dokumentai turi būti persvarstomi (peržiūrimi) atlikus rizikos analizę ar informacinių technologijų saugos atitikties vertinimą, arba įvykus esminiams organizaciniams, sisteminiams ar kitiems AIS tvarkytojo pokyčiams. Prireikus saugos dokumentai turi būti tikslinami ir derinami su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
44. Reorganizuojant arba likviduojant AIS, jų elektroninė informacija turi būti saugiai perduodama kitam AIS valdytojui, valstybės archyvams Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka arba sunaikinama.