LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
P A R E I Š K I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAIŠKOS TAPTI EUROPOS SĄJUNGOS NARE
1995 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
atsižvelgdamas į tai, kad
lietuvių tauta per amžius gyveno tarp kitų Europos tautų pripažindama tas pačias žmogiškąsias vertybes ir priklausydama tai pačiai civilizacijai;
įsijungti į Europos kultūros, politikos, ekonomikos ir saugumo struktūras yra istorinis Lietuvos valstybės siekis;
pripažindamas, kad
Europos Sąjunga yra sėkmingos integracijos pavyzdys, sąlygojęs taikią pastarųjų dešimtmečių besivienijančios Europos raidą bei Europos Sąjungos šalių narių gerovę;
Europos Sąjungos plėtimasis reiškia stabilumą ir gerovės plėtrą;
pabrėždamas, kad
narystė Europos Sąjungoje yra vienas svarbiausių Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslų, kurio įgyvendinimas skatins ekonominę bei socialinę pažangą ir padidins šalies saugumą;
pasiryžęs
labiau derinti Lietuvos vidaus, užsienio ir saugumo politiką su Europos Sąjunga, kad būtų galima dalyvauti formuojant šios Sąjungos politiką;
priimti sprendimus, kad būtų patenkinti Europos Sąjungos reikalavimai, keliami būsimoms narėms;
pažymėdamas, kad
šiam tikslui pritaria šalies visuomenė ir visos pagrindinės šalies politinės partijos;
1995 m. birželio 12 d. su Europos Sąjunga pasirašiusi Europos (Asociacijos) sutartį, kurios ratifikavimo procesas jau vyksta, Lietuva įžengė į svarbų tarpinį etapą, atveriantį platesnes integracijos perspektyvas;
Lietuva pradėjo įvairiapusį pasirengimo stoti į Europos Sąjungą procesą;
Lietuvai yra labai reikšmingas pokario Europos šalių pavyzdys, kaip įveikti priešiškumą ir pasiekti tautų ir valstybių susitaikymą;
siekdamas paspartinti Lietuvos pasirinktą integraciją į Europos ir transatlantines struktūras ir priartinti stojimo į Europos Sąjungą derybų pradžią,
pritaria, kad Respublikos Prezidentas ir Ministras Pirmininkas pateiktų oficialią Lietuvos Respublikos paraišką tapti Europos Sąjungos nare bei siektų, kad prasidėtų derybos dėl narystės šioje Sąjungoje.