LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL TECHNINIO REGLAMENTO, NUSTATANČIO MAISTINIO ETILO ALKOHOLIO ANALIZĖS METODUS, PATVIRTINIMO

2001 m. kovo 29 d. Nr. 82

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 192 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė Acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2001 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 18-554) patvirtintą Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė Acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių 2001 metų planą,

1. Tvirtinu Techninį reglamentą, nustatantį maistinio etilo alkoholio analizės metodus (pridedama).

2. Nustatau, kad Techninis reglamentas, nustatantis maistinio etilo alkoholio analizės metodus, įsigalioja nuo 2001 m. birželio 1 d.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                  KĘSTUTIS KRISTINAITIS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2001 03 29 įsakymu Nr. 82

TECHNINIS REGLAMENTAS, NUSTATANTIS MAISTINIO ETILO ALKOHOLIO ANALIZĖS METODUS

Maistinio etilo alkoholio analizės metodai yra parengti remiantis 1992 m. gegužės 8 d. Europos Tarybos Reglamentu (EEB) Nr. 1238/92, nustatančiu Bendrijos metodus, taikytinus neutraliojo alkoholio analizei vyno sektoriuje, ir 2000 m. liepos 25 d. Europos Komisijos Reglamentu (EB) 1623/2000, nustatančiu detalias Reglamento 1493/1999 dėl vyno rinkos bendro organizavimo įgyvendinimo taisykles atsižvelgiant į rinkos mechanizmus.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šis reglamentas nustato maistinio etilo alkoholio, kuris apibrėžtas priede, analizės metodus, kurie gali būti taikomi maistinio etilo alkoholio kokybės rodiklių nustatymui.

2. Maistinio etilo alkoholio analizei gali būti taikomi ir kiti Lietuvos Respublikoje galiojantys analizės metodai.

3. Šiame reglamente:

Pakartojamumas – matavimo rezultatų, gautų tomis pačiomis sąlygomis, artumas; absoliutus skirtumas tarp dviejų vienkartinio nustatymo rezultatų, gautų atlikus bandymus tomis pačiomis sąlygomis (tas pats vykdytojas, ta pati aparatūra, ta pati laboratorija ir trumpas laiko tarpas tarp bandymų) neviršija vertės, kuri yra nustatytos tikimybės ribose.

Atkuriamumas – matavimo rezultatų, gautų tomis skirtingomis sąlygomis, artumas; absoliutus skirtumas tarp dviejų vienkartinio nustatymo rezultatų, gautų atlikus bandymus skirtingomis sąlygomis (kitas vykdytojas, kita aparatūra, kita laboratorija ir ilgesnis laiko tarpas tarp bandymų) neviršija vertės, kuri yra nustatytos tikimybės ribose.

Vienkartinio nustatymo rezultatas – vertė, gauta tuo pačiu metu atliekant numatytas operacijas su vienu mėginiu pagal standartizuotą analizės metodą. Jei nėra numatyta kitaip, turi būti taikoma 95 proc. tikimybė.

II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

4. Mėginio paruošimas analizei:

4.1. analizei skirto laboratorinio mėginio kiekis turi būti 1,5 dm³, išskyrus tuos atvejus, kai tam tikrų rodiklių analizei reikalingas didesnis kiekis;

4.2. mėginio paruošimas: prieš analizę mėginys turi būti homogenizuojamas;

4.3. mėginio saugojimas: paruoštas mėginys visada turi būti laikomas orui ir drėgmei nepralaidžiame inde taip, kad nepasikeistų jo savybės; ypač būtina stebėti, kad kamščiai, padaryti iš kamštmedžio, gumos ar plastiko, tiesiogiai nesiliestų su etilo alkoholiu; draudžiama naudoti hermetizuojamąjį vašką.

5. Reagentai ir tirpalai:

5.1. vanduo: tirpalų paruošimui, praskiedimui ar cheminių indų plovimui turi būti naudojamas distiliuotas ar demineralizuotas vanduo; kai naudojami terminai „tirpalas“ ar „praskiedimas“, nenurodant reagento, tai turima omenyje vandens tirpalas;

5.2. cheminės medžiagos: visos cheminės medžiagos turi būti analizinio grynumo, jei nėra nurodyta kitaip.

6. Įranga ir priemonės:

6.1. įrangos ir priemonių sąrašas: įrangos ir priemonių sąraše pateikiamos tik specialiosios ir konkrečios paskirties priemonės;

6.2. analizinės svarstyklės: analizinės svarstyklės – tai svarstyklės, kurių tikslumas yra ne mažesnis kaip 0,1 mg.

7. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška:

7.1. rezultatas, nurodytas analizės ataskaitoje, yra aritmetinis vidurkis, paskaičiuotas mažiausiai iš dviejų nustatymų verčių, kurių Pakartojamumas (r) neviršija nustatytų ribų;

7.2. rezultatai turi būti apskaičiuojami gramais viename hektolitre 100 tūrio proc. koncentracijos etanolyje (absoliučiajame etilo alkoholyje), išskyrus tuos atvejus, kai nurodyta kitaip; Lietuvos Respublikos ribose analizės rezultatai gali būti išreiškiami mg/dm³ a. a. (absoliutaus etilo alkoholio);

7.3. rezultatas neturi būti išreikštas didesniu reikšminių skaitmenų kiekiu, nei to reikalauja naudojamo analizės metodo tikslumas.

III. ETILO ALKOHOLIO KONCENTRACIJOS NUSTATYMO METODAS

8. Etilo alkoholio koncentracija yra nustatoma pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus.

IV. SPALVOS IR SKAIDRUMO NUSTATYMO METODAS

9. Taikymo sritis

Šiuo metodu įvertinama etilo alkoholio spalva ir skaidrumas.

10. Apibrėžimas

Spalva ir skaidrumas – tai spalva ir skaidrumas, nustatyti pagal šiame skyriuje aprašytą metodiką.

11. Metodo esmė

Spalva ir skaidrumas yra įvertinami stebint mėginį ir lyginant jį su vandeniu atitinkamai baltame ir juodame fone.

12. Įranga ir priemonės

Bespalviai ne mažesni kaip 40 cm aukščio stikliniai cilindrai.

13. Analizė

Pastatomi du stikliniai cilindrai ant balto arba juodo fono ir į vieną cilindrą pripilama mėginio, kad jis užimtų maždaug 40 cm cilindro aukščio, o į kitą tiek pat vandens. Mėginys stebimas iš viršaus, t. y. per visą cilindro aukštį, ir palyginamas su palyginamajame cilindre esančiu vandeniu.

14. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Įvertinami stebimo mėginio spalva ir skaidrumas lyginant su vandeniu.

V. KALIO PERMANGANATO IŠBLUKIMO TRUKMĖS METODAS

15. Taikymo sritis

Taikant šį metodą yra nustatoma etilo alkoholio išblukinimo kalio permanganatu trukmė.

16. Apibrėžimas

Išblukinimo permanganatu trukmė yra laiko tarpas, išreikštas minutėmis, per kurį mėginio spalva tampa identiška spalvos etalono tirpalo spalvai, pridėjus į 10 cm³ mėginio 1 cm³ 1 mmol/dm³ koncentracijos kalio permanganato tirpalo.

17. Metodo esmė

Nustatomas laikas, per kurį mėginio, į kurį pridedama kalio permanganato, spalva tampa identiška spalvos etalono tirpalo spalvai; šis laikas vadinamas permanganato išblukimo trukme.

18. Įranga ir priemonės:

18.1. 100 cm³ Neslerio mėgintuvėliai iš bespalvio šviesai pralaidaus stiklo, graduoti iki 50 cm³ su šlifo kamščiais; arba paprasti 20 mm skersmens mėgintuvėliai iš bespalvio stiklo;

18.2. 1 cm³, 2 cm³, 5 cm³, 10 cm³ ir 50 cm³ pipetės;

18.3. termometras (iki 50 0C), kurio padalos vertė 0,1 °C ar 0,2°C;

18.4. analizinės svarstyklės;

18.5. termostatiškai kontroliuojama (20 ± 0,5)°C vandens vonia;

18.6. 100 ir 1000 cm³ talpos matavimo kolbos su šlifo kamščiais.

19. Reagentai:

19.1. 1 mmol/dm³ kalio permanganato (KMnO₄) tirpalas, kuris gaminamas prieš pat naudojimą;

19.2. spalvotas tirpalas A, raudonas: pasveriama 59,50 g CoCl₂×6H₂O; paruošiamas mišinys iš 25 cm³ HCl (d₂0 =1,19 g/cm³) ir 975 cm³ vandens; į 1000 cm³ talpos matavimo kolbą, į kurią prieš tai įpilamas nedidelis kiekis paruošto HCl ir vandens mišinio, supilamas kobalto chloridas ir praskiedžiamas likusiu mišiniu iki žymės 20 0C temperatūroje;

19.3. spalvotas tirpalas B, geltonas: pasveriama 45,00 g FeCl3×6H₂O; paruošiamas mišinys iš 25 cm³ HCl (d₂₀ =1,19 g/cm³) ir 975 cm³ vandens ir toliau tęsiama kaip ir ruošiant tirpalą A (4.3.2), tik naudojant pasvertą geležies chloridą.

Tirpalai A ir B gali būti laikomi tamsoje 4°C temperatūroje; periodiškai turi būti ruošiamas šviežias spalvos etalono tirpalas.

Spalvos etalono tirpalas: pipete į 100 cm³ matavimo kolbą įpilama 13 cm³ tirpalo A ir 5,5 cm³ tirpalo B ir 20°C temperatūroje praskiedžiama vandeniu iki žymės.

20. Analizė:

20.1. pipete įpilama 10 cm³ tiriamojo mėginio į paprastą mėgintuvėlį arba 50 cm³ mėginio į Neslerio mėgintuvėlį ir jis įdedamas į 20°C temperatūros vandens vonią;

20.2. priklausomai nuo paimto tiriamojo mėginio kiekio įpilama 1 cm³ ar 5 cm³ 1 mmol/dm³ koncentracijos KMnO₄ tirpalo, sumaišoma ir paliekama vandens vonioje 20°C temperatūroje; pasižymimas laikas;

20.3. pipete įpilama 10 cm³ spalvos etalono tirpalo į to paties skersmens, kaip ir naudoto mėginiui, mėgintuvėlį arba 50 cm³ – į Neslerio mėgintuvėlį. Stebimas mėginio spalvos pasikeitimas ir periodiškai lyginamas su etalono spalva balto pagrindo fone. Išmatuojamas laikas, po kurio mėginio spalva tampa identiška spalvos etalono tirpalo spalvai;

20.4. analizės metu nelaikyti mėginio tiesioginėje saulės šviesoje;

20.5. mangano dioksido pėdsakai gali turėti reakcijai katalizuojantį poveikį, todėl reikia užtikrinti, kad naudojamos pipetės ir mėgintuvėliai būtų kruopščiai išplauti ir naudojami tik pagal paskirtį. Plauti pipetes ir mėgintuvėlius druskos rūgštimi ir kruopščiai praskalauti vandeniu, ant stiklinių indų sienelių neturi būti jokios matomos rudos spalvos;

20.6. vandens, naudojamo KMnO₄ tirpalo ruošimui, kokybė turi būti atidžiai kontroliuojama; jo sudėtyje neturi būti medžiagų, kurios reaguotų su KMnO₄. Jei vandens kokybė nepakankama, užvirinamas distiliuotas vanduo ir į jį įpilamas mažas KMnO₄ kiekis, kad susidarytų silpnai rausva spalva. Taip paruoštas vanduo, jį atvėsinus, gali būti naudojamas praskiedimams;

20.7. kai kurių mėginių spalvos skaidrinimas gali įvykti jai tiksliai nesusilyginant su etaloninio tirpalo spalva;

20.8. permanganato bandymas gali būti netikslus, jei analizei skirtas etilo alkoholio mėginys nebuvo laikomas idealiai švariame stikliniame inde, užkimštas stikliniu šlifo kamščiu, perskalautu etilo alkoholiu, arba kitokiu kamščiu, padengtu alavu, arba aliuminiu.

21. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Išblukinimo trukme turi būti laikomas laiko tarpas, reikalingas mėgintuvėlio su mėginiu spalvos susilyginimui su mėgintuvėlio su spalvos etalono tirpalu spalva. Maistiniam rektifikuotam etilo alkoholiui ši trukmė turi būti ne mažesnė kaip 18 min. 20°C temperatūroje.

22. Pakartojamumas

Skirtumas tarp išblukinimo trukmių, gautų dviejų analizių, atliktų to paties analitiko tomis pačiomis sąlygomis tuo pačiu metu ar tuoj viena po kitos, neturi viršyti 2 min.

VI. ALDEHIDŲ KIEKIO NUSTATYMO METODAS

23. Taikymo sritis

Taikant šį metodą yra nustatomas aldehidų kiekis etilo alkoholyje, išreikštų acetaldehidu.

24. Apibrėžimas

Aldehidų kiekis – tai aldehidų, išreikštų acetaldehidu, kiekis, kuris yra nustatomas šiame skyriuje aprašytu metodu.

25. Metodo esmė

Spalva, susidariusi paveikus mėginį Šifo reagentu, yra palyginama su etaloniniais tirpalais, kuriuose aldehidų kiekis yra žinomas.

26. Įranga ir priemonės:

26.1. 20 cm³ talpos kolorimetriniai mėgintuvėliai su šlifo kamščiais;

26.2. 1 cm³, 2 cm³, 3 cm³, 4 cm³, 5 cm³ ir 10 cm³ pipetės;

26.3. termostatiškai kontroliuojama (20 ± 0,5)°C vandens vonia;

26.4. UV VIS spektrofotometras, kuriuo galima išmatuoti tirpalų šviesos absorbciją esant bangos ilgiui 546 nm;

26.5. 10, 20 ir 50 mm storio spektrofotometro kiuvetės.

27. Reagentai ir tirpalai:

27.1. p-rozanilino hidrochloridas (bazinis fuksinas);

27.2. natrio sulfitas arba bevandenis natrio rūgštusis meta sulfitas;

27.3. druskos rūgštis, HCl: d₂₀ = 1,19 g/cm³;

27.4. aktyviosios anglies milteliai;

27.5. krakmolo tirpalas, pagamintas iš 1 g tirpaus krakmolo ir 5 mg HgI₂ (konservantas): krakmolas ir HgI₂ suspenduojamas mažame šalto vandens kiekyje, sumaišomas su 500 cm³ verdančio vandens, pavirinamas 5 min. ir atvėsinus filtruojamas;

27.6. 0,05 mol/dm³ jodo tirpalas;

27.7. 1-aminoetanolis, CH3CH(NH₂)OH (m. m. 61,08);

27.8. Šifo reagentas: ištirpinama 5,0 g p-rozanilino hidrochlorido miltelių maždaug 1 dm³ karšto vandens 2 dm³ matavimo kolboje ir, jeigu reikia, paliekama vandens vonioje, kol visiškai ištirps; sukant ištirpinama 30 g bevandenio natrio sulfito (arba ekvivalentiškas kiekis natrio rūgščiojo meta sulfito) 200 cm³ vandens ir pridedama į šaltą p-rozanilino tirpalą; paliekama stovėti maždaug 10 min., pridedama 60 cm³ HCl (d₂₀ = 1,19 g/cm³) (bespalviuose tirpaluose į galinčią susidaryti silpnai rudą spalvą galima nekreipti dėmesio); praskiedžiama vandeniu iki žymės. Jeigu reikia, perfiltruojama per nedidelį kiekį aktyviosios anglies, panaudojant bepelenį filtrą, kad tirpalas būtų bespalvis.

Šifo reagentas turi būti paruoštas mažiausiai prieš 14 dienų iki naudojimo.

Laisvo SO₂ kiekis reagente turi būti tarp 2,8 ir 6,0 mmol/cm³, jo pH = 1. Laisvo SO₂ nustatymas: pipete supilama 10 cm³ Šifo reagento į 250 cm³ Erlenmejerio (kūginę) kolbą, pripilama 200 cm³ vandens ir 5 cm³ krakmolo tirpalo. Titruojama 0,05 mol/dm³ koncentracijos jodo tirpalu iki baigmės taško pagal krakmolą. Jeigu laisvo SO₂ kiekis neatitinka nurodyto intervalo, jis turi būti arba padidintas, pridedant apskaičiuotą natrio metabisulfito kiekį (0,126 g Na₂SO3/100 cm³ reagento 1 mmol trūkstamo SO₂), arba sumažintas, prapučiant orą per reagentą. Laisvo SO₂ kiekis reagente (l. SO₂) mmol/100 cm³ reagento apskaičiuojamas taip:

čia:

VI – titravimui sunaudotas 0,05 mol/dm³ koncentracijos jodo tirpalo kiekis, cm³;

3,2 – SO₂ kiekis, kurį suoksidina 1 cm³ 0,05 mol/dm³ koncentracijos jodo tirpalas, mg;

64 – SO₂ mmol, mg;

10 – titravimui paimto Šifo reagento kiekis, cm³;

100/10 – perskaičiavimo koeficientas, išreiškiant SO₂ kiekį 100 cm³ Šifo reagento.

Jeigu Šifo reagentas buvo pagamintas kitu būdu, jo jautrumas turi būti patikrintas, kad nesusidarytų spalva su bealdehidžiu palyginamuoju etilo alkoholiu ir kad susidarytų matoma rožinė spalva su etilo alkoholiu, kuriame yra 1 mg/dm³ a. a. acetaldehido.

1-aminoetanolio išgryninimas: sukant visiškai ištirpinama 5 g 1-aminoetanolio maždaug 15 cm³ absoliutaus etilo alkoholio. Toliau sukant pridedama maždaug 50 cm³ sauso dietilo eterio (iškrenta 1-aminoetanolio nuosėdos). Paliekama keletui valandų šaldytuve. Nufiltruojami kristalai ir išplaunami sausu dietilo eteriu. Džiovinami 3-4 h eksikatoriuje virš sieros rūgšties daliniame vakuume; 1-aminoetanolis turi būti baltas; jeigu taip nėra, pakartokite rekristalizacijos procesą.

28. Analizė:

28.1. naudojant žemiau aprašytą aldehidų nustatymo metodą, reikia įsitikinti, kad etilo alkoholio koncentracija mėginyje būtų ne mažesnė kaip 90,0 tūrio proc. Kitu atveju alkoholio koncentracija turi būti padidinta, pridedant reikiamą kiekį bealdehidžio etilo alkoholio;

28.2. kalibravimo kreivės sudarymas:

28.2.1. analizinėmis svarstyklėmis pasveriama 1,3860 g išgryninto ir išdžiovinto 1-aminoetanolio, jis supilamas į 1000 cm³ matavimo kolbą ir pagaminamas pirminis etaloninis tirpalas, praskiedžiant bealdehidžiu etilo alkoholiu iki žymės 20°C. Pirminiame etaloniniame tirpale acetaldehido kiekis bus 1 g/dm³;

28.2.2. pagaminamas antrinis etaloninis tirpalas: pipete paimama 10 cm³ pirminio etaloninio tirpalo, supilama į 100 cm³ matavimo kolbą ir praskiedžiama iki žymės bealdehidžiu etilo alkoholiu. Antriniame etaloniniame tirpale acetaldehido kiekis bus 100 mg/dm³;

28.2.3. pagaminama 10 darbinių etaloninių tirpalų: pipete paimama 1, 2, 3,4, 5, 5, 7, 8, 9 ir 10 cm³ antrinio etaloninio tirpalo, supilama į dešimt 100 cm³ matavimo kolbų ir praskiedžiama iki žymės bealdehidžiu etilo alkoholiu. Darbiniuose etaloniniuose tirpaluose acetaldehido kiekis bus nuo 1 mg/dm³ iki 10 mg/dm³;

28.2.4. nustatomos šių tirpalų šviesos absorbcijos reikšmės pagal 28.3 p. pateiktą metodiką ir nubrėžiama optinio tankio priklausomybės nuo acetaldehido koncentracijos kreivė;

28.3. aldehidų kiekio nustatymas mėginyje:

28.3.1. pipete įpilama 5 cm³ mėginio ir 5 cm³ vandens į kolorimetrinį mėgintuvėlį, sumaišoma ir iki kitos procedūros laikoma pastovioje 20°C temperatūroje;

28.3.2. lygiagrečiai ruošiamas palyginamasis mėginys, panaudojant 5 cm³ 96 tūrio proc. koncentracijos bealdehidžio etilo alkoholio ir 5 cm³ vandens 20°C temperatūroje. Įsitikinama, ar palyginamasis mėginys yra bespalvis;

28.3.3. pridedama po 5 cm³ Šifo reagento į kiekvieną mėgintuvėlį, uždaroma šlifo kamščiais ir gerai supurtoma. Palaikoma 20 °C vandens vonioje 20 min.;

28.3.4. turinys supilamas į kiuvetes ir išmatuojamas optinis tankis: bangos ilgis 546 nm;

28.3.5. nustatant aldehidų kiekį, būtina patikrinti kalibravimo kreivių tinkamumą palyginant su tiriamaisiais tirpalais; jeigu netinka (pvz., kai tiriamojo tirpalo optinio tankio reikšmė nėra kalibravimo kreivės ribose), kalibravimo kreivė turi būti paruošta iš naujo.

29. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Nubrėžiamas optinio tankio priklausomybės nuo acetaldehido koncentracijos grafikas. Nustatoma acetaldehido koncentracija mėginyje palyginimo su nubrėžta kreive būdu. Aldehidų kiekis (Ma. a.), išreikštas acetaldehidu, mg/dm³ a. a., bus:

Ma. a. = M∙100/C;

čia:    M – aldehidų kiekis mėginyje, nustatytas iš kalibravimo kreivės, mg/dm³;

C – etilo alkoholio koncentracija mėginyje, tūrio proc., nustatyta tūrio metodu (hidrometru);

100/C – perskaičiavimo į a. a. koeficientas.

30. Pakartojamumas

Dviejų to paties mėginio matavimų, atliktų vienu metu ar tuoj vienas po kito to paties analitiko vienodomis sąlygomis, skirtumas neturi viršyti 1 mg/dm³ a. a.

VII. AUKŠTESNIŲJŲ ALKOHOLIŲ KIEKIO NUSTATYMO METODAS

31. Taikymo sritis

Taikant šį metodą etilo alkoholyje nustatomas aukštesniųjų alkoholių (fuzelių) kiekis, kuris yra išreiškiamas 2-metilpropanoliu.

32. Apibrėžimas

Aukštesniųjų alkoholių kiekis – tai aukštesniųjų alkoholių, išreikštų 2-metilpropanoliu, kiekis, kuris yra nustatomas šiame skyriuje aprašytu metodu.

33. Metodo esmė

Spalvotų produktų, susidarančių reaguojant aukštesniesiems alkoholiams su aromatiniu aldehidu karštoje skiestoje sieros rūgštyje (Komarovskio reakcija), optinio tankio nustatymas esant 560 nm šviesos bangos ilgiui, rezultato pakoregavimas dėl galimo aldehidų buvimo mėginyje ir po to palyginimas su spalvinių junginių, gaunamų reaguojant 2-metilpropanoliui tomis pačiomis sąlygomis, optiniu tankiu.

34. Įranga ir priemonės:

34.1. UV VIS spektrofotometras, kuriuo galima išmatuoti tirpalų šviesos absorbciją, esant šviesos bangos ilgiui 560 nm;

34.2. 10, 20 ir 50 mm pločio spektrofotometro kiuvetės;

34.3. 20 ±0,5 °C termostatuojama vandens vonia;

34.4. 50 cm³ talpos atsparaus karščiui storasieniai stiklo kolorimetriniai mėgintuvėliai su šlifo kamščiais.

35. Reagentai ir tirpalai:

35.1. 1 proc. koncentracijos salicilo aldehido tirpalas: pridedama 1 g salicilo aldehido į 99 g 96 tūrio proc. koncentracijos etilo alkoholį, kuriame nėra fuzelių;

35.2. koncentruota sieros rūgštis d₂₀ = 1,84 g/cm³;

35.3. 2-metilpropanolis (izobutilo alkoholis);

35.4. etaloniniai 2-metilpropanolio tirpalai: 2-metilpropanolis praskiedžiamas 96 tūrio proc. koncentracijos etilo alkoholiu, sudarant seriją etaloninių tirpalų su 1, 2, 4, 6 ir 10 mg 2-metilpropanolio 1 dm³ tirpalo;

35.5. etaloniniai acetaldehido tirpalai: paruošiame etaloninius acetaldehido tirpalus, kaip aprašyta 28.2.1 – 28.2.3 punktuose;

35.6. 96 tūrio proc. koncentracijos etilo alkoholis be aukštesniųjų alkoholių ir aldehidų.

36. Analizė:

36.1. aldehidų kiekio nustatymas: nustatomas mėginyje aldehidų kiekis, išreikštas acetaldehidu, šio reglamento VI skyriuje aprašytu metodu;

36.2. 2-metilpropanolio etaloninių tirpalų kalibravimo kreivės sudarymas:

36.2.1. pipete supilama po 10 cm³ kiekvieno 2-metilpropanolio etaloninio tirpalo į 50 cm³ stiklo cilindrus su šlifo kamščiais;

36.2.2. pipete supilama į cilindrus po 1 cm³ salicilo aldehido tirpalo ir po to po 20 cm³ sieros rūgšties;

36.2.3. atsargiai lenkiant cilindrus pirmyn ir atgal kelis kartus (reikia stengtis, kad kamštis neiškristų) sumaišomas turinys ir pastatomas 10 min. kambario temperatūroje;

36.2.4. po to cilindrai įmerkiami į 20 ± 0,5 °C vandens vonią ir praėjus 20 min. supilkite jų turinius į spektrofotometro kiuvetes;

36.2.5. praėjus lygiai 30 min. po sieros rūgšties pridėjimo, nustatomas tirpalų optinis tankis esant 560 nm bangos ilgiui, naudojant vandenį palyginamojoje spektrofotometro kiuvetėje;

36.2.6. nubraižoma optinio tankio priklausomybės nuo 2-metilpropanolio koncentracijos kalibravimo kreivė.

36.3. acetaldehido etaloninių tirpalų kalibravimo kreivės sudarymas

pakartojamas 36.2 p., pakeitus visus 2-metilpropanolio etaloninius tirpalus acetaldehido etaloniniais tirpalais, imant jų po 10 cm³. Sudaroma optinio tankio priklausomybės nuo acetaldehido koncentracijos kalibravimo kreivė esant 560 nm šviesos bangos ilgiui;

36.4. mėginio analizė

pakartojamas 36.2 p., 10 cm³ 2-metilpropanolio etaloninius tirpalus pakeičiant 10 cm³ mėginio, ir nustatomas mėginio tirpalo optinis tankis.

37. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška:

37.1. patikslinama mėginio optinio tankio vertė, atimant iš jo optinio tankio vertę, kuri atitinka aldehidų koncentraciją mėginyje (gautą pagal kalibravimo kreivę, sudarytą pagal 36.3 p.);

37.2. nustatomas aukštesniųjų alkoholių kiekis, išreikštas 2-metilpropanolio kiekiu, pagal kalibravimo kreivę, sudarytą pagal 36.2 p., naudojant tinkamą optinį tankį (37.1 p.);

37.3. aukštesniųjų alkoholių (Fa. a.) kiekis, išreikštas 2-metilpropanoliu, mg/dm³ a. a., bus lygus:

Fa. a. = F × 100/C;

čia:    F – aukštesniųjų alkoholių kiekis mėginyje, nustatytas pagal 37.2;

C – etilo alkoholio koncentracija mėginyje;

100/C – perskaičiavimo į a. a. koeficientas.

38. Pakartojamumas

Dviejų to paties mėginio matavimų, atliktų vienu metu ar tuoj vienas po kito to paties analitiko vienodomis sąlygomis, skirtumas neturi viršyti 2 mg/dm³ a. a.

VIII. BENDROJO RŪGŠTINGUMO NUSTATYMO METODAS

39. Taikymo sritis

Taikant šį metodą nustatomas bendrasis etilo alkoholio rūgštingumas, kuris yra išreiškiamas acto rūgšties kiekiu.

40. Apibrėžimas

Bendrasis rūgštingumas – tai acto rūgštimi išreikštas bendrasis rūgščių kiekis, kuris yra nustatytas šiame skyriuje aprašytu metodu.

41. Metodo esmė

Metodas pagrįstas etilo alkoholyje esančių rūgščių kiekio nustatymu pagal jų neutralizavimui sunaudotą natrio šarmo kiekį.

42. Įranga ir priemonės:

42.1. biuretė arba automatinis titruoklis;

42.2. 100 cm³ pipetė;

42.3. 250 cm³ apvaliadugnė kolba su šlifo kakliuku;

42.4. rutulinis šaldytuvas su šlifo kamščiu.

43. Reagentai ir tirpalai:

43.1. 0,01 mol/dm³ ir 0,1 mol/dm³ natrio šarmo tirpalai, kurie turi būti laikomi taip, kad būtų minimalus jų sąlytis su atmosferos anglies dioksidu;

43.2. indigokarmino tirpalas „A“: pasveriama 0,2 g indigokarmino, ištirpinama 40 cm³ vandens 100 cm³ matavimo kolboje ir praskiedžiama iki žymės etilo alkoholiu.

Fenolinis raudonasis tirpalas „B“: pasveriama 0,2 g fenolinio raudonojo, jis ištirpinamas 6 cm³ 0,1 mol/dm³ natrio hidroksido tirpalo 100 cm³ tūrio matavimo kolboje ir praskiedžiama vandeniu iki žymės.

44. Analizė:

44.1. į 250 cm³ talpos apvaliadugnę kolbą su rutuliniu šaldytuvu su šlifo kamščiu įpilama 100 cm³ tiriamojo etilo alkoholio, virimo proceso tolygumo palaikymo akmenėlių ir pakaitinama iki virimo;

44.2. į kolbą įlašinama po 1 lašą indigokarmino tirpalo „A“ ir fenolinio raudonojo tirpalo „B“ ir titruojama 0,01 mol/dm³ natrio šarmo tirpalu, kol pasirodys pirmieji spalvos keitimosi iš žalsvai geltonos į violetinę požymiai.

45. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Bendrąjį rūgščių kiekį, išreikštą acto rūgšties mg/dm³ a. a., apskaičiuokite pagal formulę:

čia: V – 0,01 mol/dm³ natrio šarmo tirpalo, sunaudoto 100 cm³ etilo alkoholio nutitravimui, kiekis, cm³;

0,6 – acto rūgšties masė, atitinkanti 1 cm³ 0,01 mol/dm³ natrio šarmo, mg;

10 – perskaičiavimo į 1 dm³ etilo alkoholio koeficientas;

100/C – perskaičiavimo į a. a. koeficientas;

C – etilo alkoholio koncentracija mėginyje.

46. Pakartojamumas

Dviejų to paties bandinio mėginių analizių, atliktų vienu metu ar tuoj viena po kitos to paties analitiko vienodomis sąlygomis, skirtumas neturi viršyti 1 mg/dm³ a. a.

IX. ESTERIŲ KIEKIO NUSTATYMO METODAS

47. Taikymo sritis

Taikant šį metodą nustatomas esterių kiekis etilo alkoholyje, kuris yra išreiškiamas etilo acetatu.

48. Apibrėžimas

Esterių kiekis – tai esterių kiekis, išreikštas etilo acetatu, kuris yra nustatomas šiame skyriuje aprašytu metodu.

49. Metodo esmė

Esteriai kiekybiškai reaguoja su hidroksilamino hidrochloridu šarminiame tirpale susidarant hidroksilamino rūgštims. Pastarosios sudaro spalvotus kompleksus su geležies jonais rūgštiniame tirpale. Šių kompleksų optinis tankis yra išmatuojamas esant 525 nm bangos ilgiui.

50. Įranga ir priemonės

UV VIS spektrofotometras, kuriuo galima išmatuoti tirpalų šviesos absorbciją, esant bangos ilgiui 525 nm; 50 mm storio spektrofotometro kiuvetės.

51. Reagentai ir tirpalai:

51.1. 4 mol/dm³ druskos rūgšties tirpalas;

51.2. 0,37 mol/dm³ geležies trichlorido tirpalas 1 mol/dm³ koncentracijos druskos rūgštyje;

51.3. 2 mol/dm³ druskos rūgšties hidroksilamino hidrochlorido tirpalas (laikoma šaldytuve);

51.4. 3,5 mol/dm³ natrio hidroksido tirpalas;

51.5. etaloniniai etilo acetato tirpalai, kuriuose yra 0, 2, 4, 6, 8, 10 mg/dm³ etilo acetato 96 tūrio proc. koncentracijos etilo alkoholyje.

52. Analizė:

52.1. kalibravimo kreivės sudarymas:

52.1.1. pirminis etaloninis tirpalas kalibravimo kreivei – 1,000 g/dm³ etilo acetato 96 tūrio proc. etilo alkoholyje: analizinėmis svarstyklėmis pasveriama 1,000 g etilo acetato svėrimo butelyje ir visas tūris perpilamas į 1 dm³ matavimo kolbą, panaudojant 96 tūrio proc. etilo alkoholį, kuriame nėra esterių. Tirpalas praskiedžiamas iki žymės 20°C temperatūroje;

52.1.2. darbinis etaloninis tirpalas kalibravimo kreivei: 0,1000 g/dm³ etilo acetato 96 tūrio proc. etilo alkoholyje. Pipete supilama 100 cm³ pirminio etaloninio tirpalo į 1 dm³ matavimo kolbą ir praskiedžiama 96 tūrio proc. etilo alkoholiu, kuriame nėra esterių, iki žymės 20°C temperatūroje;

52.1.3. etaloniniai etilo acetato tirpalai kalibravimo kreivei: graduota pipete supilama į 20 100 cm³ talpos matavimo kolbų atitinkamai po 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 8, 16, 17, 8, 19 ir 20 cm³ darbinio etaloninio tirpalo ir praskiedžiama 96 tūrio proc. etilo alkoholiu, kuriame nėra esterių, iki žymės. Etaloniniuose tirpaluose bus 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 8, 16, 17, 8, 19 ir 20 mg/dm³ etilo acetato;

52.1.4. atliekamos reakcijos su etaloniniais tirpalais pagal 52.2 p., išmatuojamas reakcijos mišinių optinis tankis ir sudaroma optinio tankio priklausomybės nuo etilo acetato koncentracijos kalibravimo kreivė;

52.2. esterių kiekio nustatymas tiriamajame mėginyje:

52.2.1. pipete įpilama 10 cm³ mėginio į mėgintuvėlius su šlifo kamščiais ir pripilama 2 cm³ hidroksilamino hidrochlorido tirpalo. Tuo pat metu ruošiamas tuščias mėginys, panaudojant 10 cm³ 96 tūrio proc. etilo alkoholio, kuriame nėra esterių, ir 2 cm³ hidroksilamino hidrochlorido tirpalo. Mėgintuvėliai uždaromi šlifo kamščiais, gerai supurtomi ir laikomi 15 min. 20°C temperatūros vandens vonioje;

52.2.2. į kiekvieną mėgintuvėlį pripilama po 2 cm³ HCl tirpalo, trumpai papurtoma, pripilama po 2 cm³ geležies chlorido tirpalo ir gerai sumaišoma;

52.2.3. mėgintuvėlių turinys išpilamas į spektrofotometro kiuvetes ir nustatomos absorbcijos reikšmės bangos ilgiui esant 525 nm.

53. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška:

53.1. esterių kiekį nustatykite iš optinio tankio priklausomybės nuo etilo acetato koncentracijos kalibravimo kreivės;

53.2. esterių kiekį išreikškite etilo acetato kiekiu, mg/dm³ a. a., pagal formulę:

Ea. a. = E × 100/C;

čia: E – esterių kiekis mėginyje, nustatytas pagal 52.2;

C – etilo alkoholio koncentracija mėginyje;

100/C -perskaičiavimo į a. a. koeficientas.

54. Pakartojamumas

Dviejų to paties mėginio matavimų, atliktų vienu metu ar tuoj vienas po kito to paties analitiko vienodomis sąlygomis, skirtumas neturi viršyti 1 mg/dm³ a. a. esterių, išreikštų etilo acetatu.

X. LAKIŲJŲ AZOTO BAZIŲ KIEKIO NUSTATYMO METODAS

55. Taikymo sritis

Taikant šį metodą nustatomas lakiųjų azoto bazių kiekis etilo alkoholyje, kuris yra išreiškiamas azotu.

56. Apibrėžimas

Lakiųjų azoto bazių kiekis – tai lakiųjų azoto bazių kiekis, išreikštas azotu, kuris yra nustatomas šiame skyriuje aprašytu metodu.

57. Metodo esmė

Mėginys išgarinamas iki mažo tūrio, pridėjus sieros rūgšties. Po to nustatomas amoniako kiekis, naudojant konvėjaus (conway) mikrodifuzijos metodą.

58. Įranga ir priemonės:

58.1. stiklinė lėkštelė išgarinimui, tinkanti 50 cm³ tūrio mėginiui;

58.2. vandens vonia;

58.3. Konvėjaus (Conway) indas su sandariu dangteliu (1 pav.);

58.4. 2-5 cm³ talpos mikrobiuretė, sugraduota kas 0,01 cm³.

59. Reagentai ir tirpalai:

59.1. 1 mol/dm³ sieros rūgšties tirpalas;

59.2. boro rūgšties indikatorinis tirpalas: ištirpinama 10 g boro rūgšties, 8 mg žaliojo bromkrezolio ir 4 mg metilo raudonojo 30 tūrio proc. koncentracijos 2-propanolio tirpale ir praskiedžiama iki 1000 cm³ 30 tūrio proc. koncentracijos 2-propanoliu;

59.3. 500 g/dm³ koncentracijos kalio hidroksido tirpalas, neturintis anglies dioksido;

59.4. 0,02 mol/dm³ druskos rūgšties tirpalas.

Vaizdas iš viršaus

Vertikalusis pjūvis

1 pav. Konvėjaus (Conway) indas

60. Analizė:

60.1. pipete įleidžiama 50 cm³ mėginio (jei tikimasi, kad azoto kiekis yra mažesnis negu 2 mg/dm³, imkite 200 cm³ mėginio) į stiklinę lėkštelę, pridedama 1 cm³ 1 mol/dm³ sieros rūgšties, padedama lėkštelėje ant vandens vonios ir garinama, kol liks apie 1 cm³;

60.2. pipete įleidžiama 1 cm³ boro rūgšties indikatorinio tirpalo į Konvėjaus indo vidinę kamerą ir kiekybiškai suplaunamas skystis, likęs po išgarinimo lėkštelėje, į išorinę kamerą;

60.3. šiek tiek palenkiamas Konvėjaus indas ir į išorinę kamerą kiek galint greičiau ir kuo toliau nuo didžiosios skysčio dalies išorinėje kameroje įpilama 1 cm³ kalio hidroksido tirpalo. Tuoj pat uždengiame Konvėjaus indą sandariu dangteliu, suteptu specialiu stikliniams šlifams skirtu tepalu;

60.4. du tirpalai sumaišomi išorinėje kameroje, stengiantis, kad skystis iš vienos kameros neišsipiltų į kitą. Paliekama dvi valandas stovėti;

60.5. nutitruojamas amoniakas, esantis vidinėje Konvėjaus indo kameroje, iki jo neutralizavimo 0,02 mol/dm³ druskos rūgštimi, naudojant mikrobiuretę. Sunaudotos rūgšties tūris turi būti tarp 0,2 cm³ ir 0,9 cm³;

60.6. atliekamas palyginamojo mėginio titravimas, kartojant 60.1 – 60.5 punktus, tik 60.1 p. pakeičiamas 50 cm³ mėginio tuo pačiu tūriu vandens.

61. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Lakiųjų azoto bazių kiekis, išreikštas azotu mg/dm³ a. a., yra skaičiuojamas pagal formulę:

čia:

l. a. b. – lakiųjų azoto bazių kiekis, mg/dm³;

V1 – druskos rūgšties tūris, sunaudotas mėginiui neutralizuoti, cm³;

V₂ – druskos rūgšties tūris, sunaudotas kontroliniam tirpalui titruoti, cm³;

e – analizei naudotas mėginio kiekis, cm³;

0,28 – azoto kiekis, kuriam nutitruoti reikia 1 cm³ HCl tirpalo, mg;

C – etilo alkoholio koncentracija mėginyje;

1000 – perskaičiavimo į dm³ koeficientas;

100/C – perskaičiavimo į a. a. koeficientas.

62. Pakartojamumas

Dviejų to paties bandinio matavimų, atliktų vienu metu ar tuoj vienas po kito to paties analitiko vienodomis sąlygomis, skirtumas neturi viršyti 0,5 mg/dm³ a. a.

XI. MetANOLIO KIEKIO NUSTATYMO METODAS

63. Taikymo sritis

Taikant šį metodą nustatomas metanolio kiekis etilo alkoholyje.

64. Apibrėžimas

Metanolio kiekis – tai metanolio kiekis, kuris yra nustatomas šiame skyriuje aprašytu metodu.

65. Metodo esmė

Metanolio koncentracija nustatoma tiesiogiai įšvirkštus mėginį į dujų chromatografą.

66. Analizė

Bet kuris dujų chromatografijos metodas yra tinkamas, jeigu naudojama chromatografinė kolonėlė prie taikomų parametrų gali visiškai atskirti metilo alkoholį, acetaldehidą, etilo alkoholį ir etilo acetatą. Metilo alkoholio nustatymo etilo alkoholyje riba turi būti mažesnė negu 20 mg/dm³.

67. Pakartojamumas

Dviejų to paties bandinio mėginių analizių, atliktų paeiliui ar viena paskui kitą to paties analitiko vienodomis sąlygomis, skirtumas neturi viršyti 20 mg/dm³ a. a. metanolio.

XII. SAUSOSIOS LIEKANOS KIEKIO NUSTATYMO METODAS

68. Taikymo sritis

Taikant šį metodą nustatomas sausosios liekanos kiekis etilo alkoholyje.

69. Apibrėžimas

Sausosios liekanos kiekis – tai sausųjų medžiagų kiekis, kuris yra nustatomas šiame skyriuje aprašytu metodu.

70. Metodo esmė

Analizuojamas mėginys išdžiovinamas 103°C temperatūroje ir liekana pasveriama.

71. Įranga ir priemonės:

71.1. verdančio vandens vonia;

71.2. tinkamos talpos garinimo lėkštelė;

71.3. eksikatorius su šviežiai aktyvuotu silikageliu (arba ekvivalentišku desikantu) ir drėgmės kiekio indikatoriumi;

71.4. analizinės svarstyklės;

71.5. termostatiškai reguliuojama džiovinimo spinta, 103 ± 2°C.

72. Analizė:

72.1. pasveriame 0,1 mg tikslumu švarią sausą garinimo lėkštelę;

72.2. pipete įleidžiamas į lėkštelę, jei reikia per kelis kartus, reikiamas mėginio kiekis 100 250 cm³;

72.3. lėkštelė su mėginiu padedama į verdančio vandens vonią ir leidžiama mėginiui išdžiūti;

72.4. įdedame 30 min. į džiovinimo spintą, kurioje palaikoma (103±2)°C temperatūra, ir po to perkeliama lėkštelė su sausa liekana į eksikatorių. Paliekama atvėsti 30 min.;

72.5. pasveriama lėkštelė su sausa liekana 0,1 mg tikslumu.

73. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Sausosios liekanos kiekis, mg/dm³ a. a., yra apskaičiuojamas pagal formulę:

čia:

s. l. – sausosios liekanos kiekis, mg/dm³;

m₀ – švarios sausos lėkštelės masė, mg;

m1 – lėkštelės su sausąja liekana po džiovinimo masė, mg;

V₀ – paimtas džiovinti mėginio kiekis, cm³;

1000 – koeficientas, perskaičiuojant kiekį 1 dm³ etilo alkoholio;

C – etilo alkoholio koncentracija mėginyje;

100/C – perskaičiavimo į a. a. koeficientas.

74. Pakartojamumas

Dviejų to paties bandinio mėginių analizių, atliktų paeiliui ar viena paskui kitą to paties analitiko vienodomis sąlygomis, skirtumas neturi viršyti 5 mg/dm³ a. a.

XIII. FURFUROLO KONCENTRACIJOS NUSTATYMO METODAS

75. Taikymo sritis

Taikant šį metodą aptinkamas furfurolas etilo alkoholyje.

76. Apibrėžimas

Mažiausios furfurolo koncentracijos aptikimas – tai rezultatas, gautas šiame skyriuje aprašytu metodu aptinkant furfurolą.

77. Metodo esmė

Metodas pagrįstas furfurolo reakcija su anilinu ir ledine acto rūgštimi, susidarant rožinės (lašišos) spalvos junginiui.

78. Įranga ir priemonės

Mėgintuvėliai su šlifo kamščiais.

79. Reagentai:

79.1. šviežiai nudistiliuotas anilinas;

79.2. ledinė acto rūgštis.

80. Analizė

Į mėgintuvėlį su šlifo kamščiu pipete įpilama 10 cm³ tiriamojo etilo alkoholio, įlašinama 0,5 cm³ anilino ir 2 cm³ ledinės acto rūgšties. Mėgintuvėlis užkemšamas ir jo turinys išmaišomas purtant.

81. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Jei rožinė spalva susidaro mėgintuvėlyje greičiau negu per 20 min., tai reiškia, kad etilo alkoholio mėginyje yra furfurolo.

82. Pakartojamumas

Dviejų to paties bandinio mėginių analizių, atliktų paeiliui ar viena paskui kitą to paties analitiko vienodomis sąlygomis, rezultatai turi būti tapatūs.

XIV. UV BANDYMO METODAS

83. Taikymo sritis

Taikant šį metodą nustatomas etilo alkoholio optinis pralaidumas.

84. Metodo esmė

Metodas pagrįstas etilo alkoholio mėginio optinio pralaidumo palyginimu su didelio optinio pralaidumo etaloniniu tirpalu 220–270 nm bangų ilgio diapazone.

85. Įranga ir priemonės:

85.1. UV-VIS spektrofotometras;

85.2. 10 mm storio vienodo spektrinio pralaidumo kvarco kiuvetės.

86. Reagentai ir tirpalai

Spektroskopinio grynumo n-heksanas.

87. Analizė:

87.1. švarios kiuvetės praskalaujamos etilo alkoholio mėginiu ir po to pripilamos to paties mėginio;

87.2. n-heksanu praskalaujama palyginimo kiuvetė ir po to pripilama n-heksano;

87.3. spektrofotometru išmatuojamos absorbcijos reikšmės ir nubrėžiama UV absorbcijos kreivė nurodytame diapazone.

88. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška

Absorbcijos reikšmės, išmatuotos bangos ilgiui esant 270, 240, 230 ir 220 nm, neturi viršyti atitinkamai 0,02, 0,08, 0,18 ir 0,3. Absorbcijos kreivė turi būti lygi ir taisyklinga.

XV. ¹⁴C KIEKIO ETANOLYJE NUSTATYMO METODAS

89. Etilo alkoholio kilmės nustatymas

Nustačius ¹⁴C izotopo kiekį etanolyje, galima atskirti sintetinį alkoholį, pagamintą iš iškasamo kuro, nuo alkoholio, pagaminto iš nesenų žaliavų (fermentacijos būdu gautas alkoholis).

90. Apibrėžimas

¹⁴C kiekis etanolyje – tai ¹⁴C kiekis, kuris yra nustatomas šiame skyriuje aprašytu metodu. Natūralaus ¹⁴C kiekis atmosferoje (kontrolinė vertė), kurį absorbuoja gyva augmenija asimiliacijos būdu, nėra pastovaus dydžio vertė. Todėl kontrolinė vertė yra nustatoma etanolyje, pagamintame iš paskutinio vegetacinio periodo žaliavų. Ši metinė kontrolinė vertė yra nustatoma kasmet bendromis analizėmis, kurias atlieka Europos Sąjungos standartų biuras ir Jungtinis tyrimų centras ISPRA.

91. Metodo esmė

Mėginių, kurių sudėtyje yra bent 85 proc. etanolio masės, ¹⁴C kiekis yra nustatomas tiesiogiai pagal skysčių scintiliacijos skaičių.

92. Įranga ir priemonės:

92.1. daugiakanalis skysčių scintiliacijos spektrometras su procesoriumi, automatiniu kalibravimu pagal išorinius etalonus, ekranu ir išorinio standarto ir kanalų santykio nustatymu (dažniausiai naudojamas prietaisas su trimis matavimo kanalais ir dviem išorinių etalonų kanalais);

92.2. tinkami spektrometrui indikatoriniai mėgintuvėliai su pakankamai mažu kalio kiekiu, su tamsiais užsukamais dangteliais su polietileno tarpine;

92.3. 10 cm³ matavimo pipetės;

92.4. 10 cm³ automatinis dozatorius;

92.5. 250 cm³ apvaliadugnė kolba su šlifo kamščiu;

92.6. alkoholio distiliavimo aparatas su kaitinimo apgaubu, pvz., Micko tipo;

92.7. 50 μcm³ mikrošvirkštas;

92.8. piknometro piltuvas, 25 cm³ ir 50 cm³ piknometrai;

92.9. termostatas, kurio temperatūros paklaida ±0,01 °C;

92.10. tarptautinės etilo alkoholio koncentracijos nustatymo lentelės (International alcoholometric tables), išleistos Tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos (International Organization of Legal Metrology), esančios Lietuvos Respublikos valstybinės metrologijos tarnybos žinioje.

93. Reagentai:

93.1. Tolueno scintiliatorius: 5,0 g 2,5-difeniloksazolo (PPO) ir 0,5 g p-bis-[4-metil-5-feniloksazolil(2)]-benzeno (dimetil-POPOP) viename dm³ analizinio grynumo tolueno. Galima naudoti šios sudėties komercinius, paruoštus naudojimui, tolueno scintiliatorius;

93.2. ¹⁴C etalonas: n-heksadekanas ¹⁴C, kurio aktyvumas maždaug 1 x 106 dpm/g (maždaug 1,67 x 106 cBq/g); garantinė nurodyto aktyvumo santykinė paklaida neturi viršyti ± 2 proc.;

93.3. etanolis, neturintis ¹⁴C: sintetinis alkoholis, pagamintas iš iškastinių žaliavų ir kuriame etanolio kiekis yra ne mažesnis kaip 85 masės proc., skirtas aktyvumo fonui nustatyti;

93.4. palyginamoji medžiaga: etilo alkoholis, pagamintas iš paskutinio vegetacinio laikotarpio augalinių žaliavų, kuriame etanolio kiekis yra ne mažesnis kaip 85 masės proc.

94. Analizė:

94.1. įrangos reguliavimas: įranga turi būti sureguliuota pagal gamintojo nurodymus. Matavimo sąlygos yra optimalios, kai kokybės indekso vertė E₂/b yra maksimali (E₂ – efektyvumas, b – fonas). Optimaliai yra sureguliuojami tik du matavimo kanalai. Trečiasis yra paliekamas palyginimo tikslams;

94.2. indikatorinių mėgintuvėlių atrinkimas: pripildomas didesnis nei vėliau prireiks indikatorinių mėgintuvėlių kiekis po 10 cm^{3 14}C neturinčio sintetinio alkoholio, ir po 10 cm³ tolueno scintiliatoriaus. Kiekvienas yra matuojamas mažiausiai 4 kartus po 100 min. Mėgintuvėliai, kurių fonas skiriasi didesniu kaip ± 1 proc. nuo vidutinės vertės, yra nenaudojami. Galima naudoti tik naujus iš gamyklos gautus tos pačios partijos mėgintuvėlius;

94.3. išorinio etalono ir kanalų santykio (toliau – IEKS) nustatymas: derinant kanalus pagal 94.2 p. ir nustatant efektyvumą yra išmatuojamas IEKS, naudojant atitinkamą kompiuterinę programą. Išoriniu etalonu yra naudojamas cezis-137, kurį įmontuoja gamintojas;

94.4. mėginio paruošimas: gali būti išmatuojami priemaišų neturintys mėginiai, kuriuose etanolio kiekis yra ne mažesnis kaip 85 masės proc. ir kurie absorbuoja trumpesnes nei 450 nm ilgio bangas. Nedidelis kiekis esterių ir aldehidų analizei netrukdo.

Mėginys yra distiliuojamas tiesiai į piknometrą (pirmieji keli cm³ distiliato yra išpilami), o etanolio kiekis mėginyje yra nustatomas piknometru. Etilo alkoholio koncentracija yra surandama tarptautinėse etilo alkoholio koncentracijos nustatymo lentelėse.

95. Mėginių matavimas, naudojant išorinį etaloną:

95.1. šiek tiek prislopinti mėginiai, kaip aprašytieji 94.4 p., kurių IEKS yra apie 1,8, gali būti matuojami pagal IEKS, kuris suteikia galimybę išmatuoti efektyvumą;

95.2. matavimas: įlašinama pipete po 10 cm³ kiekvieno mėginio, paruošto pagal 94.4 p., į atrinktą indikatorinį mėgintuvėlį su patikrintu fonu. Automatiniu dozatoriumi pripilama po 10 cm³ tolueno scintiliatoriaus. Mėginių turinys gerai sumaišomas mėgintuvėliuose sukamaisiais judesiais, tačiau neleidžiama skysčiui sudrėkinti užsukamame dangtelyje esančio polietileninio įdėklo. Tokiu pat būdu paruošiamas fonui išmatuoti skirtas mėgintuvėlis su ¹⁴C neturinčiu sintetiniu iškasenų kilmės alkoholiu. Norint patikrinti atitinkamą metinę ¹⁴C vertę, paruošiamas analogiškas mėginys iš etanolio, pagaminto iš paskutinio vegetacinio laikotarpio žaliavų; tuo tikslu mėgintuvėlio turinys yra sumaišomas su vidiniu etalonu (žr. 96 p.). Palyginamasis ir foninis mėginiai yra įdedami į prietaisą matavimo serijos pradžioje, o serijoje turi būti ne daugiau kaip 10 analizei skirtų mėginių. Bendras vieno mėginio matavimo laikas yra mažiausiai 2 kartus po 100 min., o atskiri mėginiai yra matuojami daliniais etapais po 100 min., kad būtų galima pastebėti bet kokį įrenginio nuokrypį ar kitokį defektą (vienas ciklas atitinka vieno mėginio 100 min. matavimo laikotarpį). Foninis ir palyginamasis mėginiai turi būti šviežiai paruošiami kas keturias savaites. Šiam metodui reikia nedaug laiko ir medžiagų. Jis ypač tinka nespecializuotoms laboratorijoms, kuriose analizuojamas didelis kiekis mėginių. Jei mėginiai yra šiek tiek prislopinti (IEKS yra apie 1,8), tai šios vertės pokytis tik labai nežymiai paveiks efektyvumą. Jei pokytis bus ±5 proc. ribose, galima tikėtis tokio pat efektyvumo. Labiau prislopintuose mėginiuose, kaip pavyzdžiui denatūruotame alkoholyje, efektyvumą galima nustatyti iš ekstinkcijos koregavimo grafiko. Jei nėra atitinkamos kompiuterinės įrangos, siekiant gauti patikimus rezultatus, būtina naudoti vidinį etaloną.

96. Mėginių matavimas, naudojant vidinį etaloną heksadekaną-¹⁴C:

96.1. Analizė

Palyginamasis ir foninis mėginiai (palyginamasis ir neturintis C¹⁴ sintetinis etanolis) yra matuojami kartu su tiriama medžiaga. Vienas kartotinis mėginys yra ruošiamas neatrinktame mėgintuvėlyje. Pridedamas tikslus kiekis (30 μcm³) vidinio etalono heksadeno¹⁴C (jo aktyvumas sudaro apie 26269 dpm/gC maždaug 43782 cBg/gC). Kitų mėginių paruošimas ir matavimo laikas nurodytas 95.2 p., tačiau mėginių su vidiniu etalonu matavimo laikas gali būti sumažintas iki maždaug penkių min., iš anksto nustačius 10⁵ vibracijų. Du kartotiniai foniniai ir palyginamieji mėginiai yra naudojami matavimo serijoje; jie yra patalpinami į prietaisą matavimo serijos pradžioje.

96.2. Elgsena su vidinio etalono ir indikatoriniais mėgintuvėliais

Siekiant išvengti užteršimo, kai yra matuojama su vidiniu etalonu, indikatorinius mėgintuvėlius reikia laikyti ir juos paruošti toli nuo tos vietos, kur yra ruošiami ir matuojami analizei skirti mėginiai. Po matavimo galima dar kartą panaudoti mėgintuvėlius, patikrinus jų foną. Užsukami dangteliai ir mėgintuvėliai su vidiniu etalonu yra išmetami.

97. Rezultatų apskaičiavimas ir išraiška:

97.1. radioaktyvios medžiagos aktyvumo vienetas yra bekerelis, 1 Bq = 1 skilimas/s. Specifinis radioaktyvumas yra išreiškiamas bekereliais vienam anglies gramui = Bq/gC. Norint patogiau išreikšti rezultatus, geriausia naudoti centibekerelius = cBq/gC. Kol kas galima naudoti literatūroje pateikiamus apibrėžimus ir formules, kuriose taikomi dpm vienetai. Norint gauti atitinkamus dydžius centibekereliais, reikia dpm dydį padauginti iš 100/60;

97.2. rezultatų išreiškimas, kai yra naudojamas išorinis etalonas:

cBq/gC =	(cpmpr – cpmNE)×1,918×100	;
	V×F×Z×60

97.3. rezultatų išreiškimas, kai yra naudojamas vidinis etalonas:

cBq/gC =	(cpmpr – cpmNE)×dpmIS×1,918×100	;
	(cpmIS – cpmpr)×V×F×Z×60

97.4. sutrumpinimai:

cpmpr = vidutinis mėginio skaičiaus dydis per visą matavimo laiką

cpmNE = vidutinis fono impulsų dydis, apskaičiuojamas tuo pačiu būdu

cpmIS= pridėto vidutinio etalono dydis (kalibravimo radioaktyvumas dpm)

dpmIS = pridėto vidinio etalono dydis (kalibravimo radioaktyvumas dpm)

V = naudotas mėginių tūris, cm³

F = gryno alkoholio kiekis, g/ml, atitinkantis koncentraciją

Z = efektyvumas, atitinkantis išorinio etalono ir kanalų santykio vertę

1,918 = alkoholinis kiekis g/C, gramais

98. Metodo patikimumas:

98.1. Pakartojamumas (r):

r = 0,632 cBq/gC;

S(r) = ±0,223 cBq/gC

98.2. Atkuriamumas (R):

R = 0,821 cBq/gC;

S(r) = ± 0,290 cBq/gC

SUDERINTA	SUDERINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos	l. e. Respublikinio mitybos centro
direktorius	direktoriaus pareigas
K. Lukauskas	A. Kranauskas
	2001 03 20

______________

PRIEDAS

MAISTINIO ETILO ALKOHOLIO KOKYBĖS RODIKLIAI

1. Juslinės savybės:	- neturi būti juntamas joks kitas skonis, išskyrus žaliavos skonį
2. Etilo alkoholio koncentracija, tūrio proc.	- ne mažiau kaip 96,0
3. Išvardytų rodiklių ir priemaišų kiekis neturi viršyti:
3.1. bendrasis rūgštingumas, išreikštas acto rūgšties kiekiu, mg/dm^3 a. a.*	- 15
3.2. esterių kiekis, išreikštas etilo acetato kiekiu, mg/dm^3 a. a.	- 13
3.3. aldehidų kiekis, išreikštas acetaldehido kiekiu, mg/dm^3 a. a.	- 5
3.4. aukštesniųjų alkoholių kiekis, išreikštas 2-metilpropanolio kiekiu, mg/dm^3 a. a.	- 5
3.5. metilo alkoholio kiekis, mg/dm^3 a. a.	- 500
3.6. sausų medžiagų kiekis, mg/dm^3 a. a.	- 15
3.7. lakiųjų azoto bazių kiekis, mg/dm^3 a. a.	- 1
3.8. furfurolo kiekis	- neaptinkamas oficialiaisiais analizės metodais

*a. a. – absoliutusis alkoholis

______________