LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO“ 1 PRIEDĖLIO PAKEITIMO

2012 m. birželio 28 d. Nr. XI-2152

Vilnius

(Žin., 2011, Nr. 47-2216)

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos senato 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 6-SE, n u t a r i a:

1 straipsnis.

Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. XI-1322 „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo“ 1 priedėlį ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

SEIMO PIRMININKĖ                                                                            IRENA DEGUTIENĖ

Lietuvos Respublikos Seimo

2011 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. XI-1322

(Lietuvos Respublikos Seimo

2012 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. XI-2152 nauja redakcija)

1 priedėlis

LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS

S T A T U T A S

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ištakos siejamos su 1919 m. kompozitoriaus Juozo Naujalio Kaune įsteigta muzikos mokykla. 1933 m. ji pasiekė aukštosios mokyklos lygį ir buvo reorganizuota į Kauno konservatoriją. 1944 m. įsteigta Vilniaus konservatorija. 1949 m. šios konservatorijos buvo sujungtos ir Vilniuje įkurta Lietuvos valstybinė konservatorija.

1952 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, be muzikos profesionalų, pradėti rengti ir dramos teatro specialistai. 1989 m. buvo įsteigtas Lietuvos valstybinės konservatorijos Kauno fakultetas, kuriame buvo rengiami muzikos atlikėjai ir muzikos mokytojai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Prezidiumo 1992 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 1-2577 Lietuvos valstybinė konservatorija buvo pavadinta Lietuvos muzikos akademija (Žin., 1992, Nr. 16-422). Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. IX-2291 Lietuvos muzikos akademija pervadinta į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (Žin., 2004, Nr. 104-3830).

Lietuvos muzikos ir teatro akademija yra muzikos, teatro, kino ir šokio meno universitetas, kurio misija – užtikrinti tvarią meno ir meno tyrimų plėtrą, dalyvauti formuojant šalies meninio švietimo ir kultūros politiką, puoselėti dvasinę visuomenės darną ir nacionalinį tapatumą, ugdyti talentingiausią menui jaunimą – kūrybišką, iniciatyvų, verslų, atvirą Lietuvai ir pasauliui.

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

pirmasis SKIRSNIS

AKADEMIJOS STATUSAS

1. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (toliau – Akademija) yra valstybinė aukštoji universitetinė mokykla. Jos buveinės adresas: Gedimino pr. 42, LT-01110 Vilnius.

2. Akademija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomųjų sąskaitų banke.

3. Akademija turi savo vėliavą, emblemą, ceremonijų aprangą ir kitą atributiką; jų naudojimo tvarką nustato Akademijos senatas (toliau – Senatas).

4. Akademijos steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas).

5. Akademija turi autonomiją, kuri apima akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą ir yra grindžiama savivaldos principu, akademine laisve ir pagarba žmogaus teisėms bei yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir Akademijos statute (toliau – Statutas).

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka Akademijos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir steigėjui.

7. Akademija vykdo visų studijų pakopų programas, atsižvelgdama į visuomenės, asmens nuolatinio tobulėjimo poreikius ir siekius įgyti reikiamą kvalifikaciją pagal visuotinai pripažintus standartus.

8. Akademija dalyvauja tarptautinių meno bei mokslo ir studijų institucijų asociacijų veikloje ir jų įgyvendinamose programose ir projektuose.

antrasis Skirsnis

AKADEMIJOS VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS

9. Pripažindama Didžiosios universitetų chartijos, Europos aukštojo mokslo erdvės ir kitas pažangias tarptautinės meno, mokslo ir akademinės bendruomenės nuostatas ir įgyvendindama savo misiją, Akademija siekia šių tikslų:

1) rengti aukščiausios kvalifikacijos muzikos, teatro, kino ir šokio meno specialistus; sudaryti sąlygas asmeniui įgyti profesionalumu, meno veiklos ir kūrybos tradicijomis, meno ir mokslo vienove, tarptautiniais kokybės standartais ir lituanistikos prioritetu pagrįstą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, suteikiantį galimybių sėkmingai integruotis į valstybės ir visuomenės gyvenimą;

2) vykdyti ir skelbti mokslo ir meno tyrimus, grindžiamus meninės raiškos ir mokslinių tyrimų laisvės, sąžiningumo, sąžiningos konkurencijos, intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo bei meno ir mokslo veiklos rezultatų viešumo principais;

3) aktyviai dalyvauti akademinio ir šiuolaikinio meno sklaidos procesuose;

4) aktyviai dalyvauti formuojant šalies meninio švietimo ir kultūros politiką.

10. Taikydama demokratinės savivaldos ir akademinės laisvės principus, laikydamasi moralės ir akademinės etikos normų, Akademija įgyvendina šiuos uždavinius:

1) palaikyti ir puoselėti akademinio muzikos, teatro, kino, televizijos ir šokio meno tradicijas ir paveldą, pagrįstą Europos humanistinėmis ir demokratinėmis tradicijomis, stiprinti jų vaidmenį visuomenės kultūriniame gyvenime;

2) saugoti ir plėtoti profesionalių menininkų ir meno kūrėjų rengimo tradicijas;

3) plėtoti ir tobulinti mokymosi visą gyvenimą, įgytos kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo sąlygas, plėsti nuotolinio mokymo, karjeros valdymo paslaugų sistemą;

4) palaikyti ir skatinti šiuolaikinį meną ir sudaryti sąlygas jo raidai; puoselėti dėstytojų ir studentų kompetenciją, kelti jų profesionalumą, skatinti iniciatyvumą, verslumą, pareigingumą ir atsakomybę už savo veiklos rezultatus;

5) bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio partneriais vykdant meno, šviečiamąją ir kultūrinę veiklą, skatinant regionų ir visos šalies meno ir mokslo pažangą;

6) teikti metodinę paramą muzikos ir meno mokyklų pedagogams;

7) nuolat tobulinti studijų kokybę, plėtojant Akademijos meno, mokslo ir studijų ryšius su Lietuvos ir užsienio partneriais, dalyvaujant tarptautinių asociacijų veikloje, įgyvendinant meno, mokslo ir studijų projektus;

8) puoselėti studijų kokybės kultūrą, ugdant akademinės bendruomenės narių profesinę ir visuomeninę atsakomybę, skatinant studentų asmeninį suinteresuotumą, akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimą.

11. Siekdama Statuto 9 punkte nustatytų tikslų ir įgyvendindama Statuto 10 punkte nurodytus uždavinius, Akademija vykdo šių rūšių veiklą, nurodytą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje:

1) švietimą: aukštojo mokslo veiklą (aukštasis universitetinis mokslas, doktorantūra, aukštojo mokslo laipsnio nesuteikiantis mokymas baigus vidurinę mokyklą); kultūrinį švietimą; švietimui būdingų paslaugų teikimą; kitą švietimą;

2) mokslinių tyrimų, eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) ir taikomąją veiklą (humanitarinių, socialinių ir kitų mokslų tiriamieji, taikomieji ir eksperimentiniai darbai);

3) leidybinę veiklą (knygų, periodinių leidinių, natų, žinynų, katalogų leidyba ir kita leidybinė veikla);

4) filmų, televizijos ir radijo programų rengimą ir leidybą, garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos veiklą;

5) kūrybinės ir meninės veiklos organizavimą;

6) bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitą kultūrinę veiklą;

7) kitas veiklas, nurodytas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos įstatymams ir Akademijos tikslams ir uždaviniams.

trečiasis Skirsnis

AKADEMIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

12. Turėdama autonomiją, kuri apima akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą ir yra grindžiama savivaldos principu, akademine laisve ir pagarba žmogaus teisėms ir apibrėžta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir Statute, Akademija turi teisę:

1) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų;

2) pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, meninės kūrybos, mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros bei meno ir mokslo žinių sklaidos kryptis, formas ir turinį;

3) rengti ir tvirtinti teisės aktų reikalavimus atitinkančias studijų programas;

4) teikti kvalifikacinius laipsnius ir profesines kvalifikacijas, mokslo laipsnius, pedagoginius ir garbės vardus bei juos anuliuoti įstatymų nustatyta tvarka;

5) nustatyti studijų tvarką;

6) nustatyti studijų kainą ir teikiamų paslaugų įkainius Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta tvarka;

7) priimti ir šalinti studentus ir klausytojus Statute ir Akademijos studijų nuostatuose nustatyta tvarka;

8) priimti ir atleisti darbuotojus įstatymų nustatyta tvarka;

9) skirti stipendijas studentams iš Akademijos ar paramos lėšų;

10) teikti meno sklaidos, švietimo, kvalifikacijos kėlimo ir ekspertų paslaugas;

11) plėtoti muzikos, teatro, kino, televizijos ir šokio meną, jo tyrimus, rengti ir leisti mokslinę, metodinę ir informacinę literatūrą, organizuoti meno renginius ir mokslo idėjų svarstymą bei skleidimą;

12) nustatyti Akademijos bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis bei fondais kryptis ir formas, sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis studijų, meno, mokslo ir kitais klausimais, jungtis į asociacijas;

13) valdyti, naudoti Akademijos turtą ir juo disponuoti Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

14) verstis kita menine, ūkine komercine veikla, kuri neprieštarauja įstatymams ir Akademijos veiklos tikslams ir uždaviniams;

15) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, meno kolektyvus, archyvus, savo filialus ir atstovybes, susijusias su Akademijos studijų organizavimo, meno ar mokslinių tyrimų veikla;

16) nustatyti valstybės biudžeto asignavimų ir kitų lėšų naudojimo tvarką, atliekamų darbų ir paslaugų kainas;

17) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

13. Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Mokslo ir studijų įstatymu, Statutu ir pripažindama atskaitomybės visuomenei ir steigėjui svarbą, Akademija įsipareigoja:

1) užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;

2) informuoti steigėją ir visuomenę apie savo finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą bei lėšų naudojimą, studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, studijų programų išorinio kokybės vertinimo ir akreditavimo rezultatus pirmąjį kalendorinių metų ketvirtį teisės aktų ir šio statuto X skyriuje nustatytais informacijos pateikimo būdais;

3) teikti teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai;

4) teikti studijuojantiems asmenims profesinės karjeros konsultacijas;

5) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles.

II SKYRIUS

AKADEMIJOS VALDYMAS

14. Akademijos kolegialūs valdymo organai yra Akademijos taryba (toliau – Taryba) ir Senatas bei vienasmenis valdymo organas – rektorius.

15. Akademijos valdymas grindžiamas demokratijos, savivaldos, viešumo, atskaitomybės, kompetencijos ir efektyvumo principais.

pirmasis SKIRSNIS

TARYBA

16. Taryba atlieka šias funkcijas:

1) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina Akademijos viziją ir misiją;

2) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina rektoriaus pateiktą Akademijos strateginį veiklos planą;

3) įvertinusi Senato siūlymus, teikia Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus. Tarybos sprendimas teikti Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus gali būti priimtas ne mažesne kaip 2/3 Tarybos narių balsų dauguma;

4) įvertinusi Senato siūlymus, nustato Akademijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;

5) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;

6) renka, skiria ir atleidžia rektorių;

7) rektoriaus siūlymu tvirtina prorektorių funkcijas ir įgaliojimus;

8) nustato Akademijos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

9) tvirtina Akademijos vidaus tvarkos taisykles;

10) svarsto ir tvirtina rektoriaus teikiamus Akademijos struktūros pertvarkos planus;

11) steigia ar panaikina Akademijos filialus ar atstovybes, tvirtina jų nuostatus;

12) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina Akademijos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui;

13) rektoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

14) įvertinusi Senato siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;

15) svarsto rektoriaus pateiktą Akademijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

16) tvirtina rektoriaus pateiktą Akademijos metinę veiklos ataskaitą;

17) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją viešai paskelbia Akademijos interneto svetainėje;

18) atlieka kitas Statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

17. Taryba sudaroma iš 9 narių tokia tvarka:

1) vieną narį skiria Akademijos studentų atstovybė savo nustatyta tvarka. Apie paskirtą Tarybos narį Akademijos rektorių raštu informuoja studentų atstovybės prezidentas per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos;

2) 4 narius skiria kiti akademinės bendruomenės nariai Senato nustatyta tvarka;

3) Senato nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami 4 nariai, nepriklausantys Akademijos personalui ir studentams. Vieną iš jų atrenka, skiria ir atšaukia Akademijos studentų atstovybė savo nustatyta tvarka. Šie nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų vertinimą.

18. Tarybos sudėtį viešai skelbia Senato pirmininkas.

19. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos nario kadencijos pabaigos Senato pirmininkas paskelbia naujai sudaromos Tarybos sudėtį.

20. Tarybos nariu gali būti asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Senato nariai ir kiti akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Akademijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatyme bei Statute nustatytas funkcijas.

21. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Akademijos personalui priklausantis asmuo ar studentas.

22. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą.

23. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma atviru balsavimu.

24. Tarybos sprendimai skelbiami viešai per 7 kalendorines dienas Akademijos interneto svetainėje. Tarybos sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu Taryba nenustato vėlesnės jų įsigaliojimo datos.

25. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių.

26. Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti rektorius.

27. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Mokslo ir studijų įstatyme, šiame statute, Tarybos darbo reglamente nustatytas pareigas arba nepasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje ir šio statuto 20 punkte nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį, prašydamas atšaukti paskirtą Tarybos narį.

28. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje ir šio statuto 17 punkte nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujasis Tarybos narys skiriamas iki Tarybos nario, kurio įgaliojimai nutrūko, kadencijos pabaigos. Naujasis Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Senato pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo šio statuto 20 punkte nustatytą įsipareigojimą.

29. Tarybos nariams už veiklą einant Tarybos nario pareigas gali būti atlyginama iš Akademijos lėšų. Išmokų dydžiai nustatomi pagal Akademijos dėstytojų valandinio atlyginimo vidurkį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką. Šių išmokų dydžius įsakymu tvirtina rektorius.

30. Tarybos veiklai reikiamas sąlygas užtikrina rektorius.

Antrasis SKIRSNIS

SENATAS

31. Senatas yra Akademijos akademinių reikalų valdymo organas.

32. Senatas atlieka šias funkcijas:

1) nustato studijų tvarką, tvirtina Akademijos studijų nuostatus;

2) tvirtina studijų, mokslo ir meno tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Akademijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos Akademijos mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį;

3) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

4) nustato Tarybos narių, nurodytų šio statuto 17 punkto 2 ir 3 papunkčiuose, atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarką;

5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;

6) tvirtina Priėmimo ir atestacijos komisijos sudarymo tvarkos aprašą;

7) šaukia Akademijos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems Akademijos veiklos klausimams aptarti. Apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą (konferenciją) informuoja akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas Akademijos interneto svetainėje ir kitais Senato nustatytais būdais;

8) fakulteto tarybos siūlymu, atsižvelgdamas į asmens meno, mokslo, pedagoginės ar kitos visuomenei ir Akademijai reikšmingos veiklos rezultatus, teikia Akademijos pedagoginius ir garbės vardus;

9) fakulteto tarybos teikimu už ypatingus nuopelnus menui ir (arba) mokslui suteikia profesoriaus emerito vardą Akademijos profesoriams, aktyviai dirbusiems meninį, mokslinį ir pedagoginį darbą;

10) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Akademijos vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;

11) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Statuto pakeitimų;

12) išklauso kandidatų rektoriaus pareigoms eiti rinkimų programas, svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl jų tinkamumo eiti rektoriaus pareigas;

13) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Akademijos reorganizavimo arba likvidavimo planų, Akademijos filialų ar atstovybių steigimo ar veiklos nutraukimo;

14) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Akademijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;

15) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;

16) nustato asmenų priėmimo į studijų programas tvarką ir tvirtina taisykles;

17) tvirtina fakultetų tarybų pateiktus studijų planus ir programas, doktorantūros komitetų pateiktus meno doktorantų ir mokslo doktorantų meno ir mokslo vadovus, konsultantus, disertacijų ir meno projektų tematiką;

18) Statute nustatyta tvarka pritaria arba nepritaria rektoriaus teikiamoms prorektorių, dekanų, katedrų vedėjų, institutų ir kitų akademinių padalinių vadovų kandidatūroms iki darbo sutarties su šiais asmenimis sudarymo;

19) išklauso ir nagrinėja fakulteto tarybos siūlymą dėl dekano atstatydinimo;

20) savo kadencijos laikotarpiui sudaro nuolatines arba laikinąsias Senato komisijas, tvirtina jų nuostatus, išklauso jų siūlymus ir ataskaitas;

21) inicijuoja Akademijos meno, mokslo veiklos ir studijų kokybės auditą;

22) suderinęs su studentų atstovybe, nustato skatinamųjų, Senato ir vardinių stipendijų skyrimo tvarką;

23) nustato studentų atstovybės rėmimo ir atskaitomybės už panaudotas lėšas tvarką;

24) atlieka kitas funkcijas, neprieštaraujančias Statutui, įstatymams ir kitiems teisės aktams.

33. Senatas renkamas 5 metams Statute nustatyta tvarka.

34. Naujos kadencijos Senato narių skaičius nustatomas kadenciją baigiančios sudėties Senato sprendimu.

35. Senato sudarymo principai:

1) ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių sudaro profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys Akademijos dėstytojai, mokslininkai ir pripažinti menininkai, atstovaujantys kiekvienam fakultetui. Senato nariais gali būti ir fakultetui priklausančių padalinių atstovai. Kandidatus į Senato narius iškelia fakultetų arba kitų akademinių padalinių dėstytojų ir mokslininkų visuotinis susirinkimas;

2) ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių sudaro docento ar vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys Akademijos dėstytojai, mokslininkai ir pripažinti menininkai, atstovaujantys kiekvienam fakultetui. Senato nariais gali būti ir fakultetui priklausančių padalinių atstovai. Kandidatus į Senato narius iškelia fakultetų arba kitų akademinių padalinių dėstytojų ir mokslininkų visuotinis susirinkimas;

3) 20 procentų Senato narių sudaro studentų atstovybės paskirti asmenys;

4) 10 procentų Senato narių yra Senato nariai pagal pareigas;

5) rektorius yra Senato narys pagal pareigas. Jis negali būti renkamas Senato pirmininku;

6) Senato nariais gali būti ir kitų meno, mokslo ir studijų institucijų darbuotojai bei mokslininkai ir (arba) pripažinti menininkai.

36. Senato rinkimų tvarka:

1) Senato narius, išskyrus Senato narius pagal pareigas ir studentų skiriamus atstovus, renka Akademijos dėstytojų ir mokslininkų susirinkimas;

2) dėstytojų ir mokslininkų susirinkimo dalyviai yra darbuotojai, kurių pagrindinė darbovietė yra Akademija;

3) susirinkimą šaukia rektorius arba Senato pirmininkas. Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė dėstytojų ir mokslininkų, kurių pagrindinė darbovietė yra Akademija;

4) Senato narys laikomas išrinktu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo daugiau kaip pusė dėstytojų ir mokslininkų visuotinio susirinkimo dalyvių.

37. Senato veiklą reglamentuoja Senato parengtas ir patvirtintas Senato darbo reglamentas. Pirmąjį naujai išrinkto Senato posėdį ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Senato narių išrinkimo šaukia rektorius.

38. Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Senato pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. Jie gali būti atšaukti 2/3 visų Senato narių balsų dauguma.

39. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių arba rektoriaus siūlymu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Atviruose Senato posėdžiuose gali dalyvauti Akademijos darbuotojai ir studentai.

40. Senato nutarimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jo narių.

41. Senato nutarimų ir siūlymų priėmimo tvarka:

1) nutarimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų dauguma;

2) siūlymai dėl Statuto pataisų priimami ne mažiau kaip 2/3 visų Senato narių balsų dauguma;

3) nutarimai dėl Akademijos garbės vardų, profesoriaus emerito vardų suteikimo ar kitais Senato reglamente nustatytais atvejais priimami ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų dauguma.

42. Senatas priimtus nutarimus skelbia viešai per 7 kalendorines dienas Akademijos interneto svetainėje. Senato nutarimai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo, jeigu Senatas nenustato vėlesnės jų įsigaliojimo datos.

43. Senato nutarimai yra privalomi visiems Akademijos darbuotojams, studentams ir klausytojams.

44. Senatas pirmąjį kalendorinių metų ketvirtį skelbia metinę savo veiklos ataskaitą Akademijos interneto svetainėje.

45. Senato nario įgaliojimai baigiasi:

1) pasibaigus jo kadencijai;

2) jam atsistatydinus iš Senato nario pareigų;

3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

46. Senatas gali būti papildomas kadencijos metu, kai:

1) įkuriamas naujas fakultetas arba jam prilygintas akademinis padalinys;

2) Senato narys, atstovaujantis fakultetui arba jam prilygintam akademiniam padaliniui, nutraukia darbo santykius su Akademija;

3) akademinis padalinys ar studentų atstovybė atšaukia savo išrinktą ar paskirtą Senato narį.

trečiasis SKIRSNIS

REKTORIUS

47. Rektorius yra vienasmenis Akademijos valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja.

48. Rektorius atlieka šias funkcijas:

1) vadovauja Akademijai, organizuoja jos veiklą, užtikrindamas Akademijos strateginio veiklos plano įgyvendinimą;

2) teikia Senatui svarstyti ir Tarybai tvirtinti Akademijos strateginį veiklos ir struktūros pertvarkos planus;

3) svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Akademijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais, atsako už Akademijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;

4) pirmąjį kalendorinių metų ketvirtį teikia Senatui svarstyti ir Tarybai tvirtinti Akademijos metinę veiklos ataskaitą. Tarybos patvirtintą Akademijos metinę veiklos ataskaitą skelbia viešai Akademijos interneto svetainėje;

5) Statute nustatyta tvarka priima ir šalina studentus ir klausytojus;

6) leidžia įsakymus, privalomus darbuotojams, studentams ir klausytojams;

7) sudaro sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis bei kitomis organizacijomis ir įmonėmis;

8) nustato Akademijos ūkio, finansų ir kitų administracinių ir aptarnaujančių tarnybų funkcijas;

9) tvirtina Akademijos padalinių nuostatus, veiklos reglamentus, darbuotojų pareigybių aprašus ir jų sąrašus;

10) priima ir atleidžia Akademijos darbuotojus. Darbo sutartis su asmenimis, pretenduojančiais į Akademijos prorektoriaus, dekano, prodekano, katedros vedėjo, institutų ir kitų akademinių padalinių vadovų pareigas, sudaro tik gavęs Senato pritarimą šių asmenų kandidatūroms. Senatui nepritarus dėl darbo sutarčių su rektoriaus nurodytais kandidatais į šiame papunktyje nurodytas pareigas, sudarymo, rektorius teikia Senatui tvirtinti naujus kandidatus, kurie iki jų kandidatūrų pateikimo Senatui į siūlomas pareigas atrenkami šiame statute nustatyta tvarka;

11) teikia Tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;

12) užtikrina reikiamas sąlygas Tarybos veiklai;

13) teikia Tarybai tvirtinti Akademijos prorektorių funkcijas ir įgaliojimus;

14) įsakymais įgyvendina Senato reglamente nustatytus rektoriaus įsakymu tvirtinamus nutarimus;

15) skatina Akademijos darbuotojus ir studentus arba skiria jiems drausmines nuobaudas;

16) atlieka kitas funkcijas, neprieštaraujančias teisės aktams ir Statutui.

49. Rektoriumi gali būti pedagoginės ir vadybinės patirties turintis pripažintas menininkas ar (ir) asmuo, turintis mokslo laipsnį.

50. Rektorių viešo konkurso būdu Tarybos nustatyta tvarka renka, skiria ir atleidžia Taryba. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 6 Tarybos nariai.

51. Jeigu renkant rektorių per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas ir konkurse dalyvauja du kandidatai, per pirmąjį balsavimą surinkę daugiausia balsų.

52. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Akademijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.

53. Rektoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

54. Jeigu Tarybos posėdyje rektoriaus pateikta Akademijos metinė veiklos ataskaita Tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų ne mažesne kaip 6 Tarybos narių balsų dauguma.

55. Pasibaigus rektoriaus kadencijai, asmens, ėjusio rektoriaus pareigas, prašymu prioritetine tvarka jam suteikiamos iki rektoriaus kadencijos pradžios eitos dėstytojo, meno ar mokslo darbuotojo pareigos (akademinio darbo krūvis), atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir Akademijos galimybes bei akademinius poreikius.

Ketvirtasis SKIRSNIS

PROREKTORIUS

56. Akademijos prorektorius yra rektoriaus pavaduotojas.

57. Su prorektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Akademijos vardu sudaro rektorius. Darbo sutartis su asmenimis, pretenduojančiais į Akademijos prorektoriaus pareigas, sudaroma po to, kai jų kandidatūras Statute nustatyta tvarka patvirtina Senatas.

58. Prorektoriumi gali būti vadybinės patirties turintis pripažintas menininkas, mokslininkas ar (ir) asmuo, turintis mokslo laipsnį.

59. Jeigu Senatas rektoriaus teikiamo kandidato į prorektoriaus pareigas nepatvirtina, rektorius teikia tvirtinti kitą kandidatą.

60. Prorektoriaus funkcijas ir įgaliojimus rektoriaus siūlymu tvirtina Taryba.

61. Prorektoriaus įgaliojimų trukmė sutampa su rektoriaus įgaliojimų trukme.

62. Pasibaigus prorektoriaus kadencijai, asmens, ėjusio prorektoriaus pareigas, prašymu prioritetine tvarka jam suteikiamos iki prorektoriaus kadencijos pradžios eitos dėstytojo, meno ar mokslo darbuotojo pareigos (akademinio darbo krūvis), atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir Akademijos galimybes bei akademinius poreikius.

Penktasis SKIRSNIS

REKTORATAS

63. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija.

64. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai, institutų vadovai, administracijos padalinių vadovai ir studentų atstovybės deleguotas narys. Į rektorato posėdžius rektorius gali kviesti ir kitus asmenis.

65. Rektorato posėdžiams pirmininkauja rektorius arba jo įgaliotas asmuo.

66. Rektoratas atlieka šias funkcijas:

1) rengia Akademijos strateginio veiklos plano ir struktūros pertvarkos plano projektus;

2) rengia Akademijos pajamų ir išlaidų sąmatos projektą;

3) rengia Akademijos metinę veiklos ataskaitą;

4) rengia akademinio darbo krūvio ir kitų darbų normas;

5) rengia priėmimo į Akademiją tvarkos aprašo projektą, svarsto priėmimo į studijas komisijų siūlymus dėl studentų priėmimo;

6) koordinuoja fakultetų ir kitų savarankiškų padalinių darbą;

7) koordinuoja Akademijos ryšius su Lietuvos ir užsienio mokslo, studijų ir kitomis institucijomis;

8) svarsto organizacinius, studijų, meno, mokslo, ūkio ir kitus klausimus;

9) svarsto Akademijos patalpų ir teritorijų paskirstymo padaliniams klausimus;

10) svarsto Akademijos padalinių steigimo ir panaikinimo klausimus;

11) svarsto ir teikia tvirtinti Senatui kandidatus Akademijos garbės vardams ir profesoriaus emerito vardams gauti;

12) padeda rektoriui įgyvendinti Tarybos ir Senato priimtus sprendimus;

13) atlieka kitas funkcijas, neprieštaraujančias įstatymams ir Statutui.

III SKYRIUS

Akademiniai Padaliniai

Pirmasis skirsnis

FAKULTETAS

67. Fakultetas yra akademinis padalinys, organizuojantis studijas.

68. Fakultetą sudaro katedros, skyriai, mokomosios studijos ir kiti padaliniai.

69. Fakulteto veiklą organizuoja fakulteto taryba ir dekanas.

antrasis SKIRSNIS

FAKULTETO TARYBA

70. Fakulteto taryba yra fakulteto akademinės savivaldos institucija.

71. Fakulteto tarybą sudaro fakulteto padalinių deleguoti dėstytojai ir kiti darbuotojai, dekanas, prodekanai (jeigu tokie yra) ir studentų atstovybės deleguotas atstovas. Fakulteto taryba pirmajame posėdyje išsirenka pirmininką.

72. Fakulteto tarybos sudarymo ir rinkimų tvarka nustatoma Senato tvirtinamuose fakulteto tarybos sudarymo nuostatuose.

73. Fakulteto tarybos nutarimai priimami paprasta balsų dauguma.

74. Fakulteto taryba atlieka šias funkcijas:

1) svarsto ir teikia rektoratui siūlymus dėl akademinio darbo krūvio ir kitų darbų normų, fakulteto studijų organizavimo, meno, mokslo ir kitais klausimais;

2) svarsto ir teikia Senatui tvirtinti fakulteto studijų planus ir programas;

3) svarsto ir teikia savo nuomonę rektoriui dėl fakulteto kandidatų eiti dėstytojo pareigas pagal Senato patvirtintą reglamentą;

4) svarsto ir teikia siūlymus rektoriui suteikti Akademijos pedagoginius ar garbės vardus, atsižvelgdama į asmenų meno, mokslo, pedagoginės ir (arba) kitos visuomenei ir Akademijos bendruomenei reikšmingos veiklos rezultatus;

5) sudaro komisijas svarbiems fakulteto veiklos klausimams nagrinėti ir spręsti;

6) teikia siūlymus rektoriui dėl kandidatų eiti dekano ir katedrų vedėjų pareigas;

7) pirmąjį kalendorinių metų ketvirtį išklauso ir tvirtina dekano teikiamą metinę fakulteto veiklos ataskaitą. Jeigu ji nepatvirtinama, fakulteto taryba turi teisę teikti Senatui siūlymą dėl dekano atstatydinimo;

8) tvirtina katedrų metines meno ir mokslo veiklos ataskaitas;

9) atlieka kitas funkcijas, neprieštaraujančias įstatymams ir Statutui.

Trečiasis SKIRSNIS

FAKULTETO dekanas

75. Fakulteto dekanas yra fakulteto vadovas, veikiantis jo vardu ir jam atstovaujantis.

76. Dekanas atlieka šias funkcijas:

1) įgyvendina Senato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus;

2) leidžia fakulteto darbuotojams ir studentams privalomus potvarkius;

3) koordinuoja fakulteto padalinių veiklą;

4) organizuoja ir koordinuoja studijas fakultete;

5) teikia rektoriui tvirtinti prodekanų (jeigu tokie yra) funkcijas ir įgaliojimus;

6) teikia rektoriui tvirtinti prodekanų kandidatūras;

7) vadovaudamasis Akademijos studijų nuostatais, teikia rektoriui siūlymus dėl studentų šalinimo;

8) skatina studentus ir skiria jiems drausmines nuobaudas Akademijos studijų nuostatuose nustatyta tvarka;

9) pirmąjį kalendorinių metų ketvirtį rengia fakulteto metinę veiklos ataskaitą ir teikią ją fakulteto tarybai tvirtinti;

10) atlieka kitas teisės aktuose ir Statute nustatytas funkcijas.

77. Fakulteto dekano sprendimus gali atšaukti fakulteto taryba visų jos narių balsų dauguma arba rektorius.

78. Dekano kandidatūrą iš pripažintų menininkų, mokslininkų ir (arba) vadybinės patirties turinčių asmenų rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Su dekanu darbo sutartį Akademijos vardu sudaro rektorius.

79. Dekano kadencija – 5 metai.

80. Pasibaigus dekano kadencijai, asmens, ėjusio dekano pareigas, prašymu prioritetine tvarka jam suteikiamos iki dekano kadencijos pradžios eitos dėstytojo, meno ar mokslo darbuotojo pareigos (akademinio darbo krūvis), atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir Akademijos galimybes bei akademinius poreikius.

Ketvirtasis SKIRSNIS

KATEDRA

81. Pagrindinis Akademijos studijų, meno ir mokslo padalinys yra katedra. Prie katedrų gali būti steigiami meno ir mokslo padaliniai.

82. Katedros savivaldos institucija yra katedros dėstytojų ir mokslo darbuotojų posėdis (toliau – katedros posėdis).

83. Katedra atlieka šias funkcijas:

1) organizuoja studijas ir studentų ugdymo veiklą, meno ir mokslo bei metodinį darbą;

2) prižiūri ir tobulina vykdomų studijų, meno, mokslo ir metodinės veiklos kokybę, diegia į studijų procesą pažangias mokymo formas ir metodus;

3) svarsto ir teikia siūlymus fakulteto tarybai dėl studijų ir jų tobulinimo;

4) svarsto ir teikia siūlymus fakulteto tarybai dėl katedros pedagogų profesinio tobulinimosi;

5) svarsto ir tvirtina dėstytojų meno ir (arba) mokslo veiklos ir leidybos planus, ataskaitas ir stažuočių programas;

6) svarsto ir teikia siūlymus fakulteto tarybai dėl dėstytojų, meno ir mokslo darbuotojų tinkamumo eiti pareigas;

7) svarsto ir teikia fakulteto tarybai siūlymus dėl katedros kandidatų docento ir profesoriaus pedagoginiams vardams gauti pagal Senato patvirtintą reglamentą;

8) siūlo dekanui kandidatus eiti dėstytojų, meno ir mokslo darbuotojų pareigas pagal terminuotą darbo sutartį;

9) svarsto ir teikia siūlymus fakulteto tarybai dėl kandidato eiti katedros vedėjo pareigas;

10) svarsto ir teikia siūlymus dekanui dėl metodinių priemonių ir studijų materialinių išteklių įsigijimo;

11) įgyvendina fakulteto tarybos, Senato ir rektoriaus potvarkius, susijusius su studijomis, Akademijos meno ir mokslo veikla;

12) gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis (išskyrus tas, kurias gali sudaryti tik juridinis asmuo) su meno, mokslo ir studijų bei kitomis įstaigomis;

13) atlieka kitas funkcijas, neprieštaraujančias įstatymams ir Statutui.

Penktasis SKIRSNIS

KATEDROS VEDĖJAS

84. Katedros vedėjas yra katedros vadovas, veikiantis jos vardu ir jai atstovaujantis.

85. Katedros vedėjas atlieka šias funkcijas:

1) organizuoja studijų ir studentų ugdymo veiklą;

2) prižiūri ir tobulina studijų, meno, mokslo ir metodinės veiklos kokybę;

3) nagrinėja ir vertina studentų poreikius, atsižvelgdamas į studijų kokybę;

4) ne rečiau kaip du kartus per semestrą rengia katedros posėdžius;

5) teikia katedros posėdžio nutarimus fakulteto tarybai ir Senatui;

6) rengia ir teikia katedrai bei fakulteto tarybai katedros metines meno ir (arba) mokslo veiklos ataskaitas ir planus;

7) padeda įgyvendinti fakulteto tarybos, Senato ir rektoriaus potvarkius, susijusius su studijomis, Akademijos meno ir mokslo veikla;

8) informuoja Akademijos administraciją apie darbo drausmės pažeidimus;

9) atlieka kitas funkcijas, neprieštaraujančias įstatymams ir Statutui.

86. Katedros vedėjo kandidatūrą, išklausęs katedros ir fakulteto tarybos nuomonę, rektorius teikia tvirtinti Senatui. Jeigu Senatas jos nepatvirtina, rengiami pakartotiniai rinkimai arba rektorius skiria laikinąjį katedros vedėją ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Su katedros vedėju darbo sutartį Akademijos vardu sudaro rektorius.

87. Katedros vedėju gali būti pripažintas menininkas arba mokslininkas.

88. Katedros vedėjo kadencija – 5 metai.

89. Katedros vedėjo įgaliojimai nutrūksta pasibaigus jo kadencijai, jam atsistatydinus, Senatui patvirtinus katedros, dekano ar fakulteto tarybos pareikštą nepasitikėjimą ar kitais atvejais nutrūkus darbo sutarčiai.

IV SKYRIUS

akademijos personalas

90. Akademijos personalą sudaro akademinis personalas (dėstytojai, meno ir mokslo darbuotojai, profesoriai emeritai), administracijos, ūkio ir kiti darbuotojai.

91. Akademiniam personalui laiduojama akademinė laisvė, apimanti:

1) minties, išraiškos laisvę;

2) meninės, mokslinės ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;

3) apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis ir (arba) Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas.

92. Akademiniam personalui taip pat laiduojama:

1) kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;

2) lygios teisės dalyvauti konkursuose;

3) nešališkas ir viešas meno ir mokslo darbų recenzavimas.

93. Akademinis personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

1) pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms įgyvendinti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti jam skirtomis lėšomis;

2) dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

3) gauti iš valstybės institucijų mokslo darbui reikalingą informaciją. Jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;

4) gauti iš atitinkamos kompetencijos Akademijos personalo narių visą būtiną informaciją, susijusią su pareigų atlikimu;

5) dalyvauti svarstant Statutą (Akademijos padalinių įstatus, nuostatus) ir Akademijos veiklos kryptis;

6) dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose užsienyje;

7) dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes.

94. Akademinis personalas turi teisę savarankiškai skelbti savo mokslo darbus.

95. Akademinis personalas naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį pagal Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas parengia ir tvirtina Senatas.

pirmasis SKIRSNIS

DĖSTYTOJAI

96. Akademijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas.

97. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.

98. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus, skelbti šios veiklos rezultatus.

99. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti menininkas, mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą, dalyvauti meno veikloje.

100. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.) ar padėti atlikti mokslinius meno tyrimus, dalyvauti meno veikloje.

101. Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato Senatas.

102. Rektorius ne dažniau kaip kas 5 metus ir ne ilgiau kaip vieniems metams turi teisę leisti dėstytojui neatlikti pedagoginių funkcijų, jeigu per šį laikotarpį dėstytojas intensyviai vykdo mokslo ir meno tyrimus ir kelia meninę, mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją.

Antrasis SKIRSNIS

MOKSLO DARBUOTOJAI

103. Akademijos mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai.

104. Kvalifikacinius mokslo darbuotojų pareigybių, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, reikalavimus ir konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo tvarką nustato Senatas, remdamasis Lietuvos mokslo tarybos minimaliais kvalifikaciniais pareigybių reikalavimais.

105. Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas tvarką ir jų stažuočių finansavimo tvarką nustato Vyriausybė.

Trečiasis SKIRSNIS

PRIĖMIMAS Į AKADEMIJOS DĖSTYTOJŲ IR MOKSLO DARBUOTOJŲ PAREIGAS

106. Akademijos dėstytojai ir mokslo darbuotojai, išskyrus mokslininkus stažuotojus, į pareigas skiriami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai.

107. Konkursų Akademijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti organizavimo tvarką nustato Senatas.

108. Į mokslininkų stažuotojų pareigas asmenys skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 2 metams. Šis laikotarpis Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti pratęstas dar vieniems metams.

109. Konkursus Akademijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti skelbia rektorius arba jo įgaliotas asmuo Akademijos ir Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse, Lietuvos Respublikos ir, jeigu tikslinga, tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse.

110. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina Priėmimo ir atestacijos komisija, sudaroma Senato nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 Priėmimo ir atestacijos komisijos narių sudaro Akademijoje nedirbantys asmenys. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, Priėmimo ir atestacijos komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas.

111. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo.

112. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai įstatymų nustatyta tvarka.

113. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.

114. Neatestuotas asmuo atleidžiamas iš einamų pareigų.

115. Tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Akademijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija.

Ketvirtasis SKIRSNIS

KVIESTINIAI DĖSTYTOJAI IR MOKSLO DARBUOTOJAI

116. Rektorius gali kviesti dirbti dėstytojus ir mokslo darbuotojus ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui be konkurso pagal terminuotą darbo sutartį.

117. Kviestiniams dėstytojams, meno ir mokslo darbuotojams Statute nustatyta priėmimo į pareigas tvarka netaikoma.

Penktasis SKIRSNIS

PROFESORIAI EMERITAI

118. Profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį, metodinį ir pedagoginį darbą Akademijoje, už ypatingus nuopelnus menui arba (ir) mokslui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą.

119. Profesoriams emeritams sudaromos sąlygos dalyvauti Akademijos meno, mokslo ir kitoje veikloje, suteikiant visas akademinio personalo teises, pareigas ir atsakomybę, kurios nustatomos šiame statute ir įstatymuose.

120. Profesoriui emeritui iš Akademijos lėšų gali būti mokama mėnesinė išmoka Tarybos nustatyta tvarka.

Šeštasis SKIRSNIS

MENO DARBUOTOJAI

121. Akademija savo funkcijoms atlikti gali turėti meno darbuotojų. Akademijos meno darbuotojai yra muzikos, teatro ir kitų meno kolektyvų vadovai, dirigentai, režisieriai, choreografai, repetitoriai, koncertmeisteriai, iliustratoriai, akompaniatoriai ir kiti meno darbuotojai.

122. Akademijos meno darbuotojų pareigybes tvirtina rektorius.

123. Meno darbuotojai gali būti atestuojami Senato nustatyta tvarka.

septintasis SKIRSNIS

ADMINISTRACIJA IR KITI DARBUOTOJAI

124. Akademijos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, Akademijos studijų, meno veiklos, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti Akademija gali įdarbinti asmenis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – Darbo kodeksas) ir kitais įstatymais.

125. Be administracinių pareigų, administracijos ir kiti darbuotojai gali dirbti pedagoginį ir (arba) mokslinį darbą.

126. Administracijos ir kitų darbuotojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato rektorius.

aštuntasis SKIRSNIS

PRIĖMIMAS Į ADMINISTRACIJOS, MENO IR KITŲ DARBUOTOJŲ PAREIGAS

127. Akademijos administracijos, meno ir kiti darbuotojai į pareigas renkami viešo konkurso būdu, vadovaujantis Tarybos nustatytais administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais.

128. Konkursus administracijos, meno ir kitų darbuotojų pareigoms eiti skelbia rektorius arba jo įgaliotas asmuo Akademijos interneto svetainėje ir, jeigu tikslinga, kitose visuomenės informavimo priemonėse.

129. Su administracijos, meno ir kitais darbuotojais sudaromos neterminuotos arba terminuotos darbo sutartys.

130. Akademijos ir šiame skirsnyje nurodytų darbuotojų darbo santykius reglamentuoja Darbo kodeksas ir kiti darbo teisės įstatymai.

devintasis SKIRSNIS

DARBO GINČAI

131. Darbo ginčus nagrinėja Darbo ginčų komisija.

132. Darbo ginčų komisija sudaroma ir veikia Darbo kodekso nustatyta tvarka.

133. Nepavykus išspręsti darbo ginčo arba jeigu šalys nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu, šalys gali kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.

V skyrius

STUDENTAI

134. Studentas yra asmuo, studijuojantis Akademijoje pagal studijų programą arba doktorantūroje.

135. Klausytojas yra asmuo, studijuojantis atskirus studijų dalykus (jų grupes), taip pat pagal neformaliojo švietimo programas ar Akademijos vykdomus mokymus.

136. Akademijos studentai turi teisę:

1) studijuoti pagal pasirinktą studijų programą;

2) studijuoti pagal individualų studijų planą Akademijos nustatyta tvarka;

3) studijuoti pagal daugiau kaip vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Akademijoje arba kitoje aukštojoje mokykloje;

4) vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę;

5) rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai Akademijos nustatyta tvarka;

6) siūlyti savo baigiamojo darbo (projekto) temą arba pasirinkti iš kelių pasiūlytų temų;

7) atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti nustatyti tikslai;

8) kreiptis į Akademijos administraciją, kad būtų įskaityti studijų Akademijoje arba kitoje Lietuvos arba užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;

9) dėl teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų raštu kreiptis į rektorių, kuris privalo per 15 kalendorinių dienų nuo rašytinio prašymo gavimo dienos išnagrinėti problemą ir raštu informuoti studentą apie priimtą sprendimą arba įgalioti tai atlikti kitą asmenį. Jeigu sprendimas netenkina ar nepavyksta taikiai išspręsti ginčo, studentai gali kreiptis į studentų ir Akademijos personalo ginčų nagrinėjimo komisiją (toliau – ginčų nagrinėjimo komisija);

10) nutraukti ir atnaujinti studijas Statute ir Akademijos studijų nuostatuose nustatyta tvarka;

11) Akademijos studijų nuostatuose nustatyta tvarka išeiti akademinių atostogų arba sustabdyti studijas neprarasdami studento statuso;

12) laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras;

13) dalyvauti Akademijos valdymo organuose;

14) rinkti studentų atstovybę ir būti renkamiems į jos valdymo organus, laisvai jungtis į kitas asociacijas;

15) Akademijos nustatyta tvarka studijų metu naudotis Akademijos auditorijomis, bibliotekomis, muzikos instrumentais, kita studijų įranga ir priemonėmis;

16) per 2 darbo dienas po įskaitos ar egzamino pateikti apeliaciją dėl savo žinių ir gebėjimų įvertinimo;

17) per 15 kalendorinių dienų gauti rašytinį atsakymą į savo rašytinius prašymus ar skundus atvejais, kurie nėra nustatyti šio punkto 9 papunktyje;

18) Vyriausybės ir Akademijos stipendijų skyrimo nuostatuose nustatyta tvarka gauti stipendijas;

19) Vyriausybės nustatyta tvarka gauti paskolas studijų kainai sumokėti ir gyvenimo išlaidoms;

20) neišlaikę egzamino ar įskaitos, šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti Akademijos nustatyta tvarka;

21) naudotis įstatymų, Statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis kitomis teisėmis.

137. Studentai privalo:

1) uoliai studijuoti;

2) laikytis Akademinės etikos kodekso ir akademinės drausmės;

3) laikytis Statuto, Akademijos studijų nuostatų, vidaus tvarkos taisyklių, Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų;

4) vykdyti Akademijos valdymo organų, rektoriaus, prorektoriaus, dekano ar katedros vedėjo sprendimus;

5) tausoti Akademijos turtą;

6) teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti suteiktas paskolas.

138. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato Akademija, įvertinusi studentų atstovybės siūlymus.

139. Akademijos studentų teisėms ir teisėtiems interesams, susijusiems su jų socialine padėtimi, gerove ir statusu, atstovauja studentų atstovybė.

140. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu ir kitais teisės aktais, Statutu ir studentų atstovų konferencijos patvirtintais studentų atstovybės įstatais.

141. Studentų atstovybės veikla grindžiama viešumo, savivaldos, lygiateisiškumo ir kitais demokratijos principais.

142. Studentų interesams Akademijos ir jos padalinių valdymo organuose, patariamosiose ir ginčų sprendimo struktūrose atstovauja studentų atstovai, kuriuos skiria studentų atstovybė savo įstatuose nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinė studentų konferencija.

143. Visuotinė studentų konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų delegatų. Konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvavusių delegatų.

144. Akademijos studentų atstovybė turi teisę:

1) reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais;

2) gauti informaciją ir paaiškinimus iš Akademijos ir jos padalinių visais studijų klausimais;

3) kreiptis raštu į rektorių su prašymu dar kartą apsvarstyti Akademijos valdymo organų priimtus sprendimus ir gauti raštinį atsakymą per 15 kalendorinių dienų;

4) jungtis į asociacijas ar kitas sąjungas įstatymų nustatyta tvarka;

5) dalyvauti studentų tarptautinių organizacijų veikloje;

6) dalyvauti šalies studentų renginiuose, juos organizuoti;

7) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

145. Akademija Tarybos nustatyta tvarka remia studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūrinei, meninei, mokslinei, sportinei ir visuomeninei veiklai.

146. Studentų atstovybė pirmąjį kalendorinių metų ketvirtį pateikia Tarybai finansinę ataskaitą už Akademijos lėšų, skirtų studentų kultūrinei, meninei, mokslinei ir sportinei veiklai, panaudojimą studentų atstovybės įstatuose nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS

MENAS ir MOKSLAS

147. Akademijoje plėtojama meno ir mokslo veikla, užtikrinanti meno, mokslo ir studijų vienovę.

148. Akademija nustato meno veiklos formas ir turinį, mokslinių meno tyrimų kryptis, apimtį, tematiką ir terminus, atsižvelgdama į turimo meninio ir mokslinio potencialo galimybes, studijų poreikius, valstybės ir visuomenės reikmes, švietimo ir kultūros prioritetus bei turimus finansinius išteklius.

149. Akademija skatina ir remia dėstytojų, pripažintų menininkų, mokslo darbuotojų ir studentų dalyvavimą meno ir mokslo programose bei projektuose, mokslinėse konferencijose, seminaruose, meno ir mokslo darbų konkursuose.

150. Meno ir mokslo veikla organizuojama katedrose, mokslo institutuose, laboratorijose, meno kolektyvuose. Jų parengti meno projektai ir atlikti moksliniai tyrimai sudaro meno, mokslo, kūrybinės veiklos ir studijų vienovės pagrindą ir yra meninės ir mokslinės kvalifikacijos kėlimo bazė, skatinanti geresnę studijų kokybę.

151. Akademija rengia atvirus visuomenei koncertus, spektaklius, kuria kino ir televizijos filmus, leidžia garso ir vaizdo įrašus, organizuoja meno festivalius, atlikimo meno ir kūrybos konkursus, mokslines konferencijas, seminarus ir kitus renginius.

152. Akademija turi leidybos teises, leidžia monografijas, periodinius recenzuojamus mokslinius žurnalus ir kitus mokslo darbų rinkinius, meno, mokslo, metodinę, mokymo ir kitokią literatūrą.

153. Akademijos įgyvendinami meno projektai ir mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai Akademijos interneto svetainėje ir kitais būdais, kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir autorių teisių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

154. Akademija teisės aktų nustatyta tvarka teikia meno daktaro ir mokslo daktaro laipsnius. Doktorantūros studijos vykdomos, meno daktaro meniniai projektai ir mokslo daktaro disertacijos ginamos vadovaujantis Meno doktorantūros nuostatuose, Mokslo doktorantūros nuostatuose ir reglamentuose nustatyta tvarka.

155. Įgyvendinant Akademijos misiją atitinkančius tikslus, Senato teikimu ir Tarybai patvirtinus gali būti steigiami ribotos civilinės atsakomybės asmenys.

156. Meninė ir mokslinė veikla, muzikos instrumentų, kino, teatro priemonių ir technikos įrenginių įsigijimas bei naujų kūrybinių studijų įrengimas yra finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų ir kitų šaltinių.

VII SKYRIUS

STUDIJOS

Pirmasis skirsnis

Studijų sistemos sandara

157. Studijos Akademijoje vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą.

158. Studijos Akademijoje yra trijų pakopų:

1) pirmoji – bakalauro;

2) antroji – magistrantūros;

3) trečioji – meno doktorantūros ir mokslo doktorantūros.

159. Akademijoje gali būti vykdomos ir vientisosios studijos, apimančios pirmąją ir antrąją pakopas (suteikiamas magistro laipsnis arba magistro laipsnis ir kvalifikacija).

160. Laipsnį suteikiančios studijų programos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Ištęstinių studijų trukmė neturi viršyti nuolatinės formos studijų trukmės daugiau kaip 1,5 karto.

161. Laipsnį suteikiančių ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas tvirtina Senatas.

162. Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka.

163. Dalinės studijos yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažymėjimu.

164. Akademijoje įskaitomi:

1) studentų dalinių studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jeigu ši mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;

2) Akademijos studentų dalinių studijų kitoje to paties ar kito tipo Lietuvos aukštojoje mokykloje rezultatai;

3) Akademijos studentų dalinių studijų pagal kitą Akademijos studijų programą rezultatai.

165. Dalinių studijų rezultatai įskaitomi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) nustatyta tvarka.

166. Akademija gali vykdyti jungtines studijų programas, kurias baigus suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, taip pat programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Dvigubas kvalifikacinis laipsnis suteikiamas, kai studijų programa, be pagrindinės studijų krypties reikalavimų, atitinka ir minimalius kitos studijų krypties reikalavimus.

167. Akademija gali sudaryti sąlygas studentui studijuoti pagal individualų studijų planą Akademijos studijų nuostatuose nustatyta tvarka.

168. Kultūros ir meno poreikiams tenkinti Akademija organizuoja mokymus, skirtus kvalifikacijai kelti, profesiniams gebėjimams tobulinti ir papildomai kvalifikacijai įgyti.

antrasis SKIRSNIS

STUDIJŲ PROGRAMOS

169. Akademijoje vykdomos studijų programos yra akredituotos Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

170. Pirmosios pakopos studijų programos skiriamos bendrajai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties pagrindams perteikti ir profesiniams įgūdžiams, kurie būtini savarankiškam darbui, formuoti. Šios studijų programos yra orientuotos į universalų išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus.

171. Antrosios pakopos studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam meno, mokslo ar kitam darbui, kuriam atlikti reikia mokslo žinių, meninių, kūrybinių ir analitinių gebėjimų.

172. Pirmosios ir antrosios pakopų studijų tvarka nustatoma Senato patvirtintuose Akademijos studijų nuostatuose.

173. Trečiosios pakopos studijų programas reglamentuoja Vyriausybės tvirtinami Mokslo doktorantūros nuostatai ir Meno doktorantūros nuostatai.

Trečiasis skirsnis

Priėmimas

174. Studentai į Akademiją priimami Mokslo ir studijų įstatymo, šio statuto ir Senato nustatyta tvarka.

175. Klausytojų priėmimo į Akademiją tvarkos aprašą tvirtina rektorius.

176. Į Akademiją priimami:

1) asmenys, konkurso būdu įstoję į valstybės biudžeto lėšomis apmokamas valstybės finansuojamas studijų vietas;

2) asmenys, konkurso būdu įstoję į valstybės nefinansuojamas studijų vietas ir sutinkantys mokėti studijų kainą;

3) klausytojai, mokantys už studijas ar mokymus.

177. Studento ir Akademijos santykiai įforminami studijų sutartimi. Standartines studijų sutarties sąlygas nustato Švietimo ir mokslo ministerija.

178. Klausytojo ir Akademijos santykiai įforminami sutartimi.

ketvirtasis SKIRSNIS

STUDIJŲ NUTRAUKIMO, STUDENTŲ ŠALINIMO IR STUDIJŲ ATNAUJINIMO TVARKA

179. Studijos nutraukiamos ir atnaujinamos rektoriaus įsakymu, atsižvelgus į studento rašytinį prašymą ir remiantis Senato patvirtintais Akademijos studijų nuostatais.

180. Studentai gali būti šalinami iš Akademijos:

1) dėl nepažangumo;

2) dėl finansinių įsipareigojimų Akademijai nevykdymo;

3) kai neišlaiko arba be pateisinamos priežasties nelaiko baigiamųjų egzaminų, taip pat neapgina ar negina baigiamojo darbo;

4) už nusikalstamą veiklą studijuojantį asmenį patraukus baudžiamojon atsakomybėn ir įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti jį kaltu;

5) pažeidus Statuto, akademinės etikos, studijas ir kitų Akademijos vidaus tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatas;

6) kitais teisės aktuose ir Akademijos studijų nuostatuose numatytais atvejais.

181. Studentai šalinami iš Akademijos rektoriaus įsakymu.

penktasis SKIRSNIS

DOKTORANTŪRA

182. Akademija vykdo meno ir mokslo doktorantūros studijas.

183. Meno doktorantūros programos skiriamos rengti menininkams tyrėjams, kurie gebėtų kurti, atlikti meno kūrinius, juos interpretuoti ir vykdyti meno praktika pagrįstus mokslinius tyrimus.

184. Meno doktorantūros studijos vykdomos pagal Vyriausybės patvirtintus Meno doktorantūros nuostatus ir Akademijos meno doktorantūros reglamentą.

185. Baigusiems meno doktorantūros studijas ir apgynusiems meno projektą asmenims suteikiamas meno daktaro laipsnis.

186. Mokslo doktorantūros programos skiriamos rengti mokslininkams, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir spręsti meno ir mokslo problemas.

187. Mokslo doktorantūros studijos vykdomos pagal Vyriausybės patvirtintus Mokslo doktorantūros nuostatus ir Akademijos mokslo doktorantūros reglamentą.

188. Disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.

šeštasis SKIRSNIS

DĖSTOMOJI KALBA

189. Akademijoje dėstoma lietuvių kalba.

190. Kitomis kalbomis gali būti dėstoma, kai:

1) studijų programos turinys siejamas su kita kalba;

2) paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio dėstytojai;

3) studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba, arba atitinka šio punkto 1 ar 2 papunkčiuose nustatytus atvejus;

4) studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų mainų atveju.

septintasis SKIRSNIS

STUDIJŲ BAIGIMAS

191. Baigus pirmosios ir antrosios pakopų studijų programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas). Diplomo priedėlis (priedas) yra neatskiriama diplomo dalis, jį papildantis dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį.

192. Baigus meno doktorantūrą ir apgynus meno projektą, išduodamas meno laipsnį liudijantis diplomas.

193. Baigus mokslo doktorantūrą ir apgynus daktaro disertaciją, išduodamas mokslo laipsnį liudijantis diplomas.

194. Baigus laipsnio nesuteikiančias studijų programas, išduodamas baigtas studijas liudijantis pažymėjimas.

195. Akademija gali suteikti kvalifikaciją, jeigu ji turi teisės aktų nustatytus įgaliojimus.

196. Asmeniui, studijavusiam Akademijoje pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami Akademijos nustatyta tvarka, išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas.

aštuntasis SKIRSNIS

STUDIJŲ KAINA

197. Akademija pagal sutartis gali priimti studentus, kurie sutinka mokėti už studijas.

198. Studijų kainą rektoriaus teikimu nustato Taryba. Studijų kaina nurodoma Senato patvirtintose priėmimo į Akademiją taisyklėse.

199. Studijų kaina Akademijoje nustatoma atsižvelgiant į studijoms vykdyti būtinas išlaidas:

1) dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui;

2) prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis, pirkti;

3) studentams skatinti.

200. Studijų kainą arba jos dalį už valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančius asmenis gali sumokėti studijuojančio asmens darbdaviai, Akademija, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

devintasis SKIRSNIS

GINČŲ NAGRINĖJIMAS

201. Studentų, administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su studijų ir moksline veikla, nagrinėja ginčų nagrinėjimo komisija.

202. Ginčų nagrinėjimo komisija sudaroma rektoriaus įsakymu.

203. Ginčų nagrinėjimo komisiją pariteto pagrindais sudaro 6 įgalioti asmenys, atstovaujantys Akademijos administracijai ir studentų atstovybei.

204. Komisija, gavusi studento skundą, turi jį išnagrinėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį.

205. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 4 komisijos nariai, o sprendimai priimami ne mažesne kaip 3 narių balsų dauguma.

206. Apie ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą studentas informuojamas raštu.

207. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Akademijoje yra galutinis.

VIII SKYRIUS

MENO, MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

208. Akademija įsipareigoja rūpintis ir tobulinti meno, mokslo, studijų ir kitos veiklos kokybę, viešai skelbti savo veiklos kokybės rodiklius šio statuto X skyriuje nurodytais būdais ir puoselėti meno, mokslo veiklos ir studijų kokybės kultūrą.

209. Meno, mokslo veiklos ir studijų kokybė užtikrinama taikant vidinę kokybės priežiūros sistemą, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį meno ir mokslo veiklos rezultatų vertinimą ir išorinį mokslo ir studijų institucijų įvertinimą ir (arba) akreditavimą.

210. Vidinė mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistema grindžiama Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir Akademijos veiklos strategija.

211. Akademijos veikla nuolat tobulinama atsižvelgiant į savianalizės ir išorinio vertinimo išvadas.

212. Akademijos bendruomenės nariai pagal jų einamas pareigas yra atsakingi už nuolatinį vidinės meno, mokslo veiklos ir studijų kokybės užtikrinimo sistemos tobulinimą ir bendrą kokybės kultūros plėtotę Akademijoje.

213. Akademijos interneto svetainėje ir šio statuto X skyriuje nurodytais būdais viešai skelbiama informacija apie studijų programas, suteikiamas kvalifikacijas, svarbiausius meno, mokslo veiklos ir studijų kokybės rodiklius.

214. Akademija nuolat atlieka meno ir mokslo veiklos savianalizę.

IX SKYRIUS

TURTAS IR LĖŠOS

215. Akademija valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja vadovaudamasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.

216. Pajamas ir išlaidas Akademija tvarko pagal metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Informacija viešai skelbiama Akademijos interneto svetainėje.

217. Akademijos turtą sudaro:

1) valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal turto patikėjimo sutartį Akademijai perduotas nematerialusis, ilgalaikis materialusis turtas;

2) Akademijai nuosavybės teise priklausantis turtas.

218. Turtas, kurį Akademija valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:

1) valstybės investuotas turtas;

2) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš meninės, mokslinės, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

3) lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas);

4) kitos piniginės lėšos, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;

5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šio punkto 2, 3, 4 papunkčiuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;

6) dovanotas turtas;

7) paveldėtas turtas;

8) turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (meno ar mokslo kūrinių ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);

9) pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant, naudojant šio punkto 1–8 papunkčiuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant.

219. Nuosavybės teise priklausantį turtą Akademija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais Tarybos nustatyta tvarka.

220. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Akademijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Akademija naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi, laikydamasi Tarybos nustatytos tvarkos.

221. Akademija naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Akademijos teritorijos ribas ar Akademijai patikėjimo teise perduotų valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, atsižvelgusi į Tarybos nuomonę. Jeigu Taryba nesutinka, teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali keisti tik Seimas.

222. Akademijos darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi Akademijos turtu laikydamiesi vidaus tvarkos taisyklių.

223. Akademijos lėšas sudaro:

1) valstybės biudžeto lėšos studijoms;

2) valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos;

3) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas;

4) pajamos iš meninės, mokslinės, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

5) lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;

6) dovanotos ar priimtos kaip palikimas lėšos;

7) valstybės investicijų programų ir projektų lėšos;

8) lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas;

9) valstybės fondų lėšos;

10) tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;

11) pajamos, gautos valdant, naudojant Akademijos turtą ir juo disponuojant;

12) pajamos, gautos iš intelektinės veiklos rezultatų;

13) kitos teisėtai gautos lėšos.

224. Akademijai valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:

1) moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meninei veiklai plėtoti;

2) administravimui ir ūkiui;

3) kitoms reikmėms.

225. Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meninei veiklai plėtoti Akademijai skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal valstybinių mokslo ir studijų institucijų meninės ir mokslinės veiklos vertinimo rezultatus.

226. Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:

1) studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti;

2) geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti įstatymų nustatyta tvarka;

3) tiksliniam studijų finansavimui;

4) valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms;

5) stipendijoms ir kitai paramai.

227. Studentams gali būti mokamos skatinamosios stipendijos.

228. Skatinamosios stipendijos geriausiems studentams skiriamos iš Akademijos ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus akademinius laimėjimus. Akademijos skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos Senato nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybe.

229. Akademijos studentai turi teisę gauti ir kitą paramą.

230. Akademijos pajamos, gautos iš mokslo, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų, naudojamos Tarybos nustatyta tvarka. Šiomis lėšomis Akademija disponuoja savarankiškai šiame statute nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.

231. Akademija teisės aktų ir Tarybos nustatyta tvarka gali skolintis, t. y. pasirašyti paskolų, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamasi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto bendro valstybinėms aukštosioms mokykloms skolinimosi limito.

X SKYRIUS

dokumentų ir kitos informacijos apie Akademijos veiklą pateikimo tvarka

232. Svarbiausi Akademijos dokumentai, informacija apie Akademijos veiklą, pranešimai ir skelbimai, kurie įstatymuose ir Statute nustatyta tvarka privalo būti skelbiami viešai, pateikiami Akademijos interneto svetainėje.

233. Tarybos ir Senato nutarimai ir jais patvirtinti dokumentai skelbiami Akademijos interneto svetainėje ne vėliau kaip po 7 kalendorinių dienų nuo jų priėmimo (patvirtinimo).

234. Svarbiausi rektoriaus, fakultetų tarybų, fakultetų dekanų, katedrų dėstytojų ir mokslo darbuotojų posėdžių ar katedrų vedėjų sprendimai skelbiami Akademijos interneto svetainėje po 7 kalendorinių dienų nuo jų priėmimo.

235. Senatas gali nustatyti kitus papildomus nutarimų, dokumentų, pranešimų, skelbimų ir informacijos apie Akademijos veiklą pateikimo būdus.

236. Su viešais Akademijos dokumentais ir kita vieša informacija apie Akademijos veiklą, kurių nėra Akademijos interneto svetainėje, interesantai gali susipažinti Akademijoje, pateikę rašytinį prašymą atitinkamo Akademijos padalinio vadovui.

XI SKYRIUS

akademijos FILIALAI IR ATSTOVYBės

237. Akademijos filialai ir atstovybės steigiami, jų veikla nutraukiama Senato teikimu Tarybos sprendimu, priimtu ne mažesne kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma. Akademijos filialo ar atstovybės nuostatus tvirtina Taryba.

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

238. Statutas ir jo pakeitimai tvirtinami Seimo nutarimu.

239. Statuto pakeitimus Seimui tvirtinti teikia Taryba, įvertinusi Senato siūlymus.

240. Nė viena Statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota aukštosios mokyklos autonomija.

_________________