LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL ORGANIZACINIO TVARKOMOJO TECHNINIO REGLAMENTO „STATYBOS SPECIALIŲJŲ REIKALAVIMŲ VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS TVARKA STR 1.09.01:1996“ PATVIRTINIMO

1996 m. spalio 1 d. Nr. 131

Vilnius

Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 07 15 nutarimo Nr. 844 „Dėl Statybos valstybinės priežiūros“ (Žin., 1996, Nr. 70-1653) 2.2 punktą,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti organizacinį tvarkomąjį techninį reglamentą „Statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros tvarka STR.1.09.01:1996“ (pridedamas).

2. Nustatyti, kad minėtas reglamentas įsigalioja nuo 1996 10 15.

STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTRĖ                              ALDONA BARANAUSKIENĖ

PATVIRTINTA

Statybos ir urbanistikos ministerijos

1996 10 01 įsakymu Nr. 131

ORGANIZACINIS TVARKOMASIS TECHNINIS REGLAMENTAS

STATYBOS SPECIALIŲJŲ REIKALAVIMŲ VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS TVARKA

STR 1.09.01:1996

1. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Šis reglamentas nustato projektavimo, statybos, statinių atidavimo naudoti, jų naudojimo ir griovimo (toliau – statybos) specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros tvarkos [1],[2],[3] pagrindinius principus.

1.2. Reglamentas taikomas atliekant statinių, kuriems statyti ar griauti reikalingas leidimas [1],[2],[7] projektavimo, statybos, statinių atidavimo naudoti ir griovimo, o taip pat visų statinių naudojimo specialiųjų reikalavimų valstybinę priežiūrą.

1.3. Reglamentas privalomas visiems 1.2 punkte nurodyto statybos proceso dalyviams, statybos valstybinės priežiūros ir specialiųjų reikalavimų priežiūros institucijoms.

1.4. Statybos geodezinių tyrimų valstybinės priežiūros tvarką tvirtina Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos [3].

1.5. Statybos inžinerinių geologinių tyrimų valstybinės priežiūros tvarką nustato Lietuvos geologijos tarnyba.

2. NUORODOS

[1] Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr.).

[2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 1996 04 25 Nr. 499 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 1996, Nr. 39-969).

[3] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 1996 07 15 Nr. 844 „Dėl statybos valstybinės priežiūros“ (Žin., 1996, Nr.).

[4] „Statybų projektavimo priežiūros laikinieji nuostatai“ (Žin., 1996, Nr. 68-1720).

[5] Organizacinis tvarkomasis techninis reglamentas „Statinių projektų ir statinių ekspertizė STR 1.06.01:1996“.

[6] Organizacinis tvarkomasis reglamentas „Statinių priėmimo naudoti tvarka STR 1.11.01:1996“.

[7] Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės RSN 158-94 (Žin., 1995, Nr. 7-153).

3. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

3.1. Specialieji reikalavimai – valstybės valdžios institucijų pagal įstatymų joms suteiktą kompetenciją normatyviniais dokumentais nustatyti privalomi aplinkos apsaugos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, higienos, priešgaisrinės apsaugos, darbo saugos, branduolinės energetikos saugos ir kiti reikalavimai, susiję su įvairiomis žmonių veiklos sritimis (tarp jų su projektavimu, statyba, statinių atidavimu naudoti, statinių naudojimu ir nugriovimu) [1]. Valstybės valdžios institucijos, nustatančios šiuos reikalavimus, ir tų institucijų atliekamos valstybinės priežiūros sritys nurodytos 1 priede.

3.2. Projektavimo specialiosios sąlygos – valstybės valdžios institucijų ir savivaldos vykdomųjų institucijų specialiuosius reikalavimus nustatančios sąlygos (plačiau – žr. 5.2.2 punktą).

3.3. Statybos proceso dalyviai – statytojas (užsakovas), projektuotojas, statybos rangovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statybos medžiagų bei statybos gaminių gamintojas ir prekybininkas.

3.4. Bendroji projekto ekspertizė – projekto (visų jo dalių) ekspertizė [5].

3.5. Specialioji projekto ekspertizė – projekto ekspertizė pagal tam tikrą valstybės reguliuojamą statybos sritį [5].

3.6. Ekspertizės rangovas – juridinis arba fizinis asmuo, su kuriuo statytojas (užsakovas) sudaro sutartį atlikti ekspertizę [5].

3.7. Statinio projekto derinimas – patikrinimas, ar statinio projekte įvykdytos specialiosios sąlygos, nustatytos teritorijos detaliajame bei specialiuose planuose, ir specialiosios sąlygos, nustatytos statinio projektui rengti.

3.8. Statinys, statytojas (užsakovas), statyba, projektuotojas, statinio projektas – pagal Lietuvos Respublikos įstatymo [1] nustatytus sąvokų apibrėžimus.

4. STATYBOS SPECIALIŲJŲ REIKALAVIMŲ VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS

4.1. Statybos specialiųjų reikalavimų valstybinę priežiūrą atlieka valstybės valdžios institucijos pagal joms įstatymų suteiktą kompetenciją arba Vyriausybės įgaliotos valstybinės institucijos, kurių sąrašas ir priežiūros sritys, vadovaujantis [3] dokumentu, nurodytos šio reglamento 1 priede.

Šios institucijos nustato, kokie jų struktūriniai padaliniai ar tų institucijų įgalioti subjektai atlieka konkrečias statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros funkcijas.

5. SPECIALIŲJŲ REIKALAVIMŲ VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS TVARKA

5.1. Specialiųjų reikalavimų normatyviniai dokumentai.

5.1.1. Normatyvinius dokumentus, nustatančius specialiuosius reikalavimus, susijusius su projektavimu, statinių statyba, jų atidavimu naudoti ir statinių naudojimu, tvirtina atitinkamas ministras kartu su statybos ir urbanistikos ministru [1],[2] bendru įsakymu, kuris skelbiamas „Valstybės žiniose“.

5.2. Projektavimo specialiosios sąlygos.

5.2.1. Projektavimo specialiosios sąlygos yra statybos kompleksinio dokumento sudėtinė dalis. Šį dokumentą, nustatantį statinio statybos ir statybos sklypo reikalavimus, išduoda savivaldybės vykdomoji institucija (miesto, rajono vyriausiasis architektas, urbanistikos ir architektūros skyrius) pagal statytojo (užsakovo) paraišką (su reikalingais duomenimis) dėl statinio statybos [4].

5.2.2. Projektavimo specialiosios sąlygos nustato tik esminius pagrįstus specialius reikalavimus, reikalingus statiniui projektuoti, statyti, atiduoti naudoti ir naudoti tais atvejais, kai nėra atitinkamų normatyvinių dokumentų ar kai tie reikalavimai priklauso nuo statinio ir statybos sklypo konkrečios vietos bei jo aplinkos.

5.2.3. Statinio projektavimo specialiosios sąlygos nustatomos teritorijos detaliajame plane.

Išimties tvarka specialiosios sąlygos statinio projektui rengti nustatomos tik šiais atvejais:

5.2.3.1. kai nėra parengto teritorijos detaliojo plano;

5.2.3.2. kai teritorijos detalusis planas parengtas nepilnos apimties (pagal normatyvinius dokumentus, parengtus iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo priėmimo).

5.2.4. Projektavimo specialiosios sąlygos parengiamos gavus iš savivaldybės vykdomosios institucijos (žr. 5.2.1 punktą) paraišką su reikalingais duomenimis sąlygoms parengti ir pateikiamos jai (pagal su ja suderintą formą) per nustatytą laiką [4].

5.2.5. Projektavimo specialiosios sąlygos įsigalioja tik po to, kai joms pritaria savivaldybės vykdomoji institucija (žr. 5.2.1 punktą), įrašo jas į kompleksinį statybos dokumentą ir pateikia jį statytojui (užsakovui).

5.3. Statinių projektų derinimas.

5.3.1. Statinių projektų derinimo tvarką nustato Statybos ir urbanistikos ministerija [1],[2],[4].

5.3.2. Statinių projektus (projektinius pasiūlymus ir techninį projektą) specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros institucija derina tik šiais atvejais:

5.3.2.1. kai ji nustatė specialiąsias sąlygas teritorijos detaliajam ir specialiesiems planams ar 5.2.3.1 ir 5.2.3.2 punktuose nurodytais atvejais statinio projektui rengti.

5.3.3. Kai statinio projekte yra nukrypimų nuo specialiųjų reikalavimų normatyvinių dokumentų, derinami tik tie projekto sprendimai, kurie numato technines priemones tiems nukrypimams kompensuoti.

5.3.3.1. Šį derinimą atlieka specialiųjų reikalavimų normatyvinius dokumentus patvirtinusi institucija (arba jos įgaliotas juridinis, fizinis asmuo);

5.3.3.2. derinimo išvados, nurodytos 5.3.3.1 punkte, įsigalioja, kai joms pritaria Statybos ir urbanistikos ministerijos Statybų normatyvinių dokumentų taryba arba jos aprobuojamos 6.2 punkto nustatyta tvarka.

5.3.4. Statinio projekte atliktas pirminis ir išsamus poveikio aplinkai vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965) nustatyta tvarka.

5.3.5. Statinių projektų derinimo išvados pateikiamos raštu, protokolu, aktu ar kitu dokumentu (pagal derinančios institucijos nustatytą tvarką), kuris įteikiamas projektuotojui, o jo nuorašas – savivaldybės vykdomajai institucijai (žr. 5.2.1 punktą).

5.3.6. Projekto derinimo išvadoje turi būti įrašyta, kad projektas derinamas arba nederinamas (nurodant motyvus). Jei statinio projektas derinamas su pastabomis, turi būti nurodoma, ar pataisius projektą jį reikia derinti pakartotinai.

5.4. Statinių projektų specialioji ekspertizė.

5.4.1. Statinių projektų ekspertizės tvarką nustato Statybos ir urbanistikos ministerija [1],[2],[5].

5.4.2. Statinio projekto specialioji ekspertizė yra bendrosios ekspertizės sudėtinė dalis ar savarankiška ekspertizė.

5.4.3. Statinių projektų specialiąją ekspertizę organizuoja [5]:

5.4.3.1. bendrosios ekspertizės rangovas (kai specialioji ekspertizė atliekama jo reikalavimu), pateikdamas statinio projektą specialiajai ekspertizei atlikti ir įrašydamas specialiosios ekspertizės išvadas į bendrosios ekspertizės išvadas [5];

5.4.3.2. specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros institucija – savarankišką specialiąją ekspertizę [5].

5.4.4. Abiem 5.4.3 punkte nurodytais atvejais specialiąją ekspertizę atlieka [5] šios ministerijos jų nustatyta tvarka:

5.4.4.1. poveikio aplinkai vertinimo – Aplinkos apsaugos ministerija;

5.4.4.2. higieninę – Sveikatos apsaugos ministerija;

5.4.4.3. priešgaisrinę – Vidaus reikalų ministerija;

5.4.4.4. krašto apsaugos ir civilinės saugos – Krašto apsaugos ministerija;

5.4.4.5. darbų saugos ir žmonių su negalia veiklos sąlygų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

5.4.4.6. nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos – Kultūros ministerija;

5.4.4.7. energetinę – Energetikos ministerija.

5.4.5. Valstybinės reikšmės statinių projektų specialiosios ekspertizės rangovai parenkami konkurso tvarka.

5.4.6. Specialiosios ekspertizės išvados (teigiamos ir neigiamos) įforminamos ekspertizės aktu ir pateikiamos:

5.4.6.1. kai specialioji ekspertizė atliekama kaip bendrosios ekspertizės dalis – pastarosios ekspertizės rangovui;

5.4.6.2. kai atliekama savarankiška specialioji ekspertizė – statytojui (užsakovui) ir projektuotojui.

5.4.7. Jei specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros institucija atliko specialiąją ekspertizę, derindama statinio projektą, apie papildomos specialiosios projekto ekspertizės reikalingumą (bendrosios ekspertizės rangovo reikalavimu) sprendžia ta institucija kartu su bendrosios ekspertizės rangovu [5].

5.5. Priežiūra priimant statinį naudoti.

5.5.1. Statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros institucija atlieka prevencinę priežiūrą iki statinio priėmimo naudoti (statybos metu) ir dalyvauja jį priimant:

5.5.1.1. pastebėjusi suderinto statinio projekto sprendinių arba privalomų specialiųjų reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatų pažeidimus, įrašo apie juos statybos darbų žurnale nustatydamos pažeidimų pašalinimo laiką arba apie tai praneša raštu statytojui (užsakovui), pateikiant jo nuorašus – rangovui ir apskrities valdytojo administracijos valstybinei statybos inspekcijai (su reikalavimu, kad statytojas nustatytu laiku informuotų valstybinės priežiūros instituciją apie jos nurodymų įvykdymą);

5.5.1.2. jei suderintas statinio projektas pakeistas, pažeidžiant specialiųjų reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatas arba specialiąsias sąlygas, turi teisę reikalauti pataisyti projektą ir jį pakartotinai suderinti nustatyta tvarka [4];

5.5.1.3. patikrina, ar įvykdyti specialieji reikalavimai ir ar pašalinti jų pažeidimai, pastebėti statybos metu, ir pateikia priėmimo naudoti komisijai pažymą, kad neprieštarauja dėl statinio priėmimo naudoti arba dalyvauja statinio priėmimo komisijos darbe [6].

5.6. Priežiūra naudojant statinį.

5.6.1. Statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros institucija:

5.6.1.1. kontroliuoja, kaip statinių savininkai, naudotojai, nuomininkai laikosi statinių naudojimo specialiųjų reikalavimų, reikalauja (raštu) iš minėtų subjektų pašalinti pastebėtus pažeidimus arba imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta žmonėms, aplinkai arba statiniui gresiančio pavojaus (apie reikalavimų įvykdymą informuojant valstybinės priežiūros instituciją).

5.7. Priežiūra statinį nugriaunant.

5.7.1. Statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros institucija:

5.7.1.1. normatyvinio statybos techninio dokumento [7] numatytais atvejais raštu (nuorašas – apskrities valdytojo administracijos valstybinei statybos inspekcijai) per savivaldybės vykdomąją instituciją (žr. 5.2.1 punktą) pateikia savininkui specialiuosius reikalavimus, kurių reikia laikytis statinį nugriaunant, ir kontroliuoja jų vykdymą.

5.8. Sankcijos.

5.8.1. Statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros institucija pagal jai įstatymų suteiktą teisę gali taikyti nuobaudas ar kitas teisines priemones juridiniams ir fiziniams asmenims už jos nustatytų specialiųjų reikalavimų pažeidimus.

6. GINČŲ SPRENDIMAS

6.1. Ginčus statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros klausimais (išskyrus ginčus dėl statinių projektų specialiųjų ekspertizių) sprendžia Statybos ir urbanistikos ministerijos Statybų techninio normavimo taryba dalyvaujant suinteresuotoms valstybinės priežiūros institucijoms.

6.1.1. Jei Statybų techninio normavimo taryba nepriima bendro sprendimo dėl ginčo, jį sprendžia statybos ir urbanistikos ministras su atitinkamu ministru pariteto pagrindu.

6.2. Statybos ir urbanistikos ministerija, suderinusi su atitinkamomis valstybės valdžios institucijomis ir savivaldybėmis, gali perduoti ginčus spręsti prie savivaldybės vykdomosios institucijos (žr. 5.2.1 punktą) organizuotai techninei tarybai, sudarytai iš statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų vietos padalinių, apskrities valdytojo administracijos, Statybos valstybinės inspekcijos ir savivaldybės atstovų. Nepasiekus suderinto sprendimo, ginčas perduodamas spręsti Statybų techninio normavimo tarybai.

6.2. Ginčo sprendimo terminas nuo kreipimosi dienos – 7 dienos.

6.3. Statybos ir urbanistikos ministerija turi teisę, suderinusi su atitinkamomis (pagal kompetenciją) ministerijomis ir kitomis valstybės institucijomis, panaikinti statinio projektavimo specialiąsias sąlygas, jeigu jų reikalavimai nepagrįsti statinio ir statybos reikmių atžvilgiu, ir pareikalauti iš šias sąlygas nustačiusių institucijų jas pakeisti arba apriboti [1],[2].

Nepasiekus suderinto sprendimo, Statybos ir urbanistikos ministerija teikia pasiūlymus ginčo sprendimo klausimu Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

6.4. Ginčų sprendimas įforminamas protokolais.

6.5. Ginčai dėl statinių projektų specialiųjų ekspertizių sprendžiami statybos specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatyta tvarka.

______________

1 priedas

(Privalomas informacinis)

STATYBOS SPECIALIŲJŲ REIKALAVIMŲ VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS

INSTITUCIJOS IR PRIEŽIŪROS SRITYS

(Ištrauka iš „Statybos valstybinės priežiūros nuostatų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 07 15 nutarimu Nr. 844, Žin.,1996, Nr. 68) [3].

„7. Valstybės valdžios institucijos pagal joms įstatymų suteiktą kompetenciją, taip pat Vyriausybės įgaliotos pavojingų įrenginių priežiūros institucijos nustato specialiuosius reikalavimus statinių projektavimui, statybai, atidavimui naudoti bei naudojimui, nustatyta tvarka juos tvirtina ir atlieka jų valstybinę priežiūrą, tarp jų:

7.1. Aplinkos apsaugos ministerija – natūralių kraštovaizdžio elementų (reljefo formų, hidrografinio tinklo, želdinių ir kt.) išsaugojimo, gamtos išteklių naudojimo, teršalų emisijos į aplinką, cheminių, radioaktyviųjų ir kitų pavojingų medžiagų gamybos bei naudojimo, atliekų tvarkymo ir kitos veiklos, galinčios daryti neigiamą poveikį aplinkai, specialiuosius statinių projektavimo, statybos ir naudojimo reikalavimus;

7.2. Energetikos ministerija – elektros, dujų, naftos ir jos produktų, šilumos tiekimo statinių;

7.3. Krašto apsaugos ministerija – civilinės saugos ir gynybos statinių;

7.4. Miškų ūkio ministerija – statinių miško urėdijoms ir nacionaliniams parkams priklausančioje žemėje;

7.5. Ryšių ir informatikos ministerija – ryšio linijų ir įrenginių;

7.6. Susisiekimo ministerija – geležinkelių, automobilių kelių, aerodromų, jūrų ir upių uostų, prieplaukų, tiltų, viadukų, tunelių;

7.7. Sveikatos apsaugos ministerija – statinių ir jų sanitarinių zonų higienos;

7.8. Vidaus reikalų ministerija – gatvių, kelių, jų infrastruktūros objektų, degalinių, apsauginės ir priešgaisrinės signalizacijos įrenginių, statinių valstybės pasienio zonoje, sudėtingų gaisro gesinimo sistemų (kai pastarosioms įrengti nėra patvirtintų normatyvinių dokumentų);

7.9. Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas – nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų teritorijų tvarkymo;

7.10. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija – atominės energetikos įrenginių;

7.11. Technikos priežiūros tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – potencialiai pavojingų įrenginių, kurių privaloma priežiūra pavesta šiai tarnybai;

7.12. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – specialiųjų darbų saugos valdymo ir kontrolės sistemų;

7.13. Valstybinė veterinarijos tarnyba – gyvulinių produktų perdirbimo įmonių, skerdyklų, maisto produktų turgaviečių ir gyvulininkystės pastatų.

8. Statybos geodezinių tyrimų valstybinę priežiūrą vykdo apskričių valdytojų administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos. 9. Statybos inžinerinių geologinių tyrimų valstybinę priežiūrą vykdo Lietuvos geologijos tarnyba prie Statybos ir urbanistikos ministerijos.“

______________