LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS,

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL EUROPOS BENDRIJOS EKOLOGINIO ŽENKLO SUTEIKIMO PRODUKTŲ GRUPĖMS IR EUROPOS BENDRIJOS APLINKOSAUGOS VADYBOS IR AUDITO (EMAS) SISTEMŲ ĮDIEGIMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE 2006–2008 M. PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2006 m. spalio 2 d. Nr. D1-439/4-361/3D-380

Vilnius

Įgyvendindami Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 „Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos“ (Žin., 2005, Nr. 139-5019), 4 tikslo „Skatinti tvarų išteklių naudojimą ir stiprinti aplinkos apsaugos ir augimo sinergiją“ 10 priemonę „Parengti ir patvirtinti ekoženklo suteikimo sistemos produktų grupėms įdiegimo Lietuvos Respublikoje programą“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 278 priemonę ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 28 „Dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (EB) Nr. 761/2001 taikymo“ (Žin., 2002, Nr. 4-112), siekdami skatinti įmones savanoriškai siekti Europos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo produktų grupėms ir diegti Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą ir supažindinti visuomenę su ekologinių produktų vartojimo kultūra,

tvirtiname Europos Bendrijos Ekologinio ženklo suteikimo produktų grupėms ir Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito (EMAS) sistemų įdiegimo Lietuvos Respublikoje 2006–2008 m. programą (pridedama).

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

ŪKIO MINISTRAS                                                                                           VYTAS NAVICKAS

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ                                                                    KAZIMIRA PRUNSKIENĖ

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro,

Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2006 m. spalio 2 d.

įsakymu Nr. D1-439/4-361/3D-380

europos bendrijos Ekologinio ženklo suteikimo produktų grupėms ir Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito (EMAS) sistemų įdiegimo lietuvos respublikoje 2006–2008 m. programa

I. Bendrosios nuostatos

1. Europos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo produktų grupėms ir aplinkosaugos vadybos ir audito (EMAS) sistemų įdiegimo Lietuvos Respublikoje 2006–2008 m. programoje (toliau vadinama – Programa) apibrėžiami tikslai ir pagrindiniai uždaviniai, siekiant gerinti aplinkosaugos veiksmingumą gamybos ir paslaugų teikimo sferose, kuriam įgyvendinti reikalingos gamintojų ar paslaugų teikėjų savanoriškai pasirenkamos aplinkos būklės gerinimo priemonės, vartotojų sąmoningumas įsigyti aplinkai palankesnius gaminius ar paslaugas, jų apimtis ir vykdytojai.

2. Ši programa parengta vadovaujantis:

2.1. Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais: 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS); 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1980/2000 dėl pakeistos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos; 1998 m. liepos 20 d. Komisijos sprendimu 98/483/EB, nustatančiu Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo ekologinius kriterijus indų plovyklėms; 1999 m. vasario 17 d. Komisijos sprendimu 1999/178/EB, nustatančiu Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo ekologinius kriterijus tekstilės gaminiams; 1999 m. gruodžio 17 d. Komisijos sprendimu 2000/45/EB, nustatančiu ekologinius kriterijus, taikomus skalbimo mašinoms suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą; 2001 m. gegužės 4 d. Komisijos sprendimu 2001/405/EB dėl ekologinių kriterijų, pagal kuriuos vyniojamajam popieriui suteikiamas ekologinis Bendrijos ženklas, nustatymo; 2001 m. liepos 19 d. Komisijos sprendimu 2001/607/EB, nustatančiu ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant indų plovikliams Bendrijos ekologinį ženklą; 2002 m. kovo 18 d. Komisijos sprendimu 2002/231/EB, nustatančiu patikslintus ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant avalynei Bendrijos ekologinį ženklą, ir iš dalies keičiančiu sprendimą 1999/179/EB; 2002 m. kovo 25 d. Komisijos sprendimu 2002/255/EB, nustatančiu ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant televizoriams Bendrijos ekologinį ženklą; 2002 m. kovo 25 d. Komisijos sprendimu 2002/272/EB, nustatančiu ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant kietosioms grindų dangoms Bendrijos ekologinį ženklą; 2002 m. rugsėjo 3 d. Komisijos sprendimu 2002/740/EB, nustatančiu patikslintus ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant lovų čiužiniams Bendrijos ekologinį ženklą, ir iš dalies keičiančiu sprendimą 98/634/EB; 2002 m. rugsėjo 3 d. Komisijos sprendimu 2002/739/EB, nustatančiu patikslintus ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant patalpų vidaus apdailos dažams ir lakams Bendrijos ekologinį ženklą, ir iš dalies keičiančiu sprendimą 1999/10/EB; 2002 m. rugsėjo 9 d. Komisijos sprendimu 2002/747/EB, nustatančiu ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant elektros lemputėms Bendrijos ekologinį ženklą, ir iš dalies keičiančiu sprendimą 1999/568/EB; 2003 m. balandžio 14 d. komisijos sprendimu 2003/287/EB, nustatančiu ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą turistų apgyvendinimo paslaugoms; 2004 m. balandžio 6 d. Komisijos sprendimu 2004/669/EB, nustatančiu ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant šaldytuvams Bendrijos ekologinį ženklą, ir iš dalies keičiančiu sprendimą 2000/40/EB; 2005 m. balandžio 11 d. Komisijos sprendimu, nustatančiu ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant asmeniniams kompiuteriams Bendrijos ekologinį ženklą; 2005 m. balandžio 11 d. Komisijos sprendimu, nustatančiu ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant nešiojamiesiems kompiuteriams Bendrijos ekologinį ženklą; 2005 m. balandžio 14 d. Komisijos sprendimu 2005/338/EB, nustatančiu ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą stovyklavietės paslaugoms; 2005 m. balandžio 26 d. Komisijos sprendimu 2005/360/EB, nustatančiu ekologinius kriterijus ir susijusius įvertinimo bei patikros reikalavimus, taikomus suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą tepimo priemonėms; 2005 m. kovo 23 d. Komisijos sprendimu, nustatančiu ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą universaliems ir sanitarinės įrangos valikliams; 2005 m. kovo 23 d. Komisijos sprendimu, nustatančiu ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą rankomis plaunamų indų plovikliams; 2005 m. gegužės 12 d. Komisijos sprendimu 2005/384/EB, iš dalies keičiančiu sprendimus 2000/45/EB, 2001/405/EB ir 2001/688/EB, 2002/255/EB ir 2002/747/EB, siekiant pratęsti ekologinių kriterijų, taikomų tam tikriems produktams suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą, galiojimą; 2005 m. spalio 14 d. Komisijos sprendimu, iš dalies keičiančiu sprendimus 2001/689/EB, 2002/231/EB ir 2002/272/EB, siekiant pratęsti ekologinių kriterijų, taikomų tam tikriems produktams suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą, galiojimą; 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 67/548/EEB dėl pavojingų cheminių medžiagų klasifikacijos, pakavimo ir ženklinimo; 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo; 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Europos direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo reikalavimų; 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/42/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 96/57/EB ir 2000/55/EB;

2.2. Valstybinėje ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), nurodytomis aplinkos apsaugos ilgalaikės plėtros kryptimis bei priemonėmis;

2.3. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), įtvirtintais siekiais sukurti aplinkai palankius pramonės gaminius ir teikti paslaugas, kuo palankesnes aplinkai, kurti ir gaminti ekologiškus maisto produktus taikant darnaus vystymosi principus.

3. Svarbiausi principai, kuriais grindžiamas savanoriškai pasirenkamų aplinkos būklę gerinančių priemonių – Europos Bendrijos ekologinio ženklo produktų grupėms suteikimas ir aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) diegimas – įgyvendinimas, yra:

3.1. šalių – vartotojų, gamintojų, aplinkosaugininkų – tarpusavio supratimas;

3.2. darnaus vystymosi principų taikymas;

3.3. partnerių, galinčių daryti poveikį aplinkos būklei, bendradarbiavimas;

3.4. sprendimų priėmimas, atsižvelgiant į suteiktus įgaliojimus ir funkcijų pasiskirstymą.

4. Programa įgalins užtikrinti aplinkos taršos mažinimą, skatins visuomenės supratimą apie ekologinių produktų vartojimo kultūrą.

II. programos tikslai

5. Šios Programos tikslai – užtikrinti nuolatinį aplinkos būklės gerinimo procesą įvairaus pobūdžio organizacijose:

5.1. skatinant diegti Europos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemą, kuri:

5.1.1. remia produktų gamybą ir paslaugų teikimą, pasižyminčių palankesniu poveikiu aplinkai, palyginti su kitais tos pačios grupės produktais ar paslaugomis, ir tokiu būdu prisideda prie našaus išteklių naudojimo;

5.1.2. teikia patarimus ir tikslią, neklaidinančią ir moksliškai pagrįstą informaciją vartotojams apie aplinkai palankesnius produktus ir paslaugas;

5.2. skatinant diegti Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą, kuri apima organizacijos aplinkosaugos politiką ir laiduoja:

5.2.1. nuolatinį aplinkosaugos politikos tobulinimą ir taršos prevencijos užtikrinimą;

5.2.2. įsipareigojimus laikytis atitinkamų teisės aktų, reglamentų ir kitų reikalavimų, kuriuos organizacija pasižada vykdyti;

5.2.3. parengimą gairių, kuriose nustatomi ir įvertinami organizacijos aplinkosaugos tikslai ir uždaviniai;

5.2.4. parengimą dokumentų apie įgyvendinamą aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą, su kuriais yra supažindinami visi organizacijos darbuotojai;

5.2.5. prieinamumą visuomenei diegiamos organizacijoje aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos;

5.3. nuolat informuojant visuomenę, kad naudinga vartoti ekologiniu ženklu paženklintas produktų grupes, nes jos mažiau kenkia aplinkai ir pagamintos taupiau naudojant žaliavas, energiją ir vandenį ir (ar) rinktis gaminius tų įmonių, kurios yra įdiegusios aplinkosaugos vadybos ir audito sistemas (EMAS), užtikrinančias racionalų išteklių panaudojimą.

III. Situacijos įvertinimas

6. Įrodyta, kad aplinkos būklė labai priklauso nuo organizacijoje naudojamo technologinio proceso tipo, žaliavų, transporto išmetamų teršalų pobūdžio ir kiekio, įmonėje įdiegtų aplinkos ir kokybės vadybos bei ekologinio ženklo suteikimo produktų grupėms sistemų.

7. Organizacijos, vis dažniau matydamos gyventojų susidomėjimą organizacijos vykdomos veiklos įtaka aplinkos būklei ir jų gyvenamos aplinkos poveikiu sveikatai, priverstos domėtis aplinkosaugos vadybos problemomis ir įmonių gaminamų produktų įtaka vartotojų sveikatai ar poveikiu aplinkai.

8. Organizacijos savo pagamintiems produktams gali siekti ekologinio ženklo suteikimo, vadovaudamosi tarptautinės standartizacijos organizacijos 1999 m. parengtu standartu ISO 14024 „Aplinkosauginiai ženklai ir deklaracijos – I tipo aplinkosauginis ženklinimas – Principai ir procedūros“ arba ISO 14021 „Aplinkosauginiai ženklai ir deklaracijos – Savarankiškai deklaruojami aplinkosauginiai teiginiai – II tipo aplinkosauginis ženklinimas“, arba 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Bendrijos Reglamentu (EB) Nr. 1980/2000 dėl pakeistos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos.

9. Europos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo produktų grupėms kriterijai sukurti vadovaujantis darnios plėtros principais, siekiant išvengti globalinio atšilimo, rūgštėjimo ir neatsinaujinančių energijos šaltinių išeikvojimo, ozono sluoksnio ardymo, taupyti gamtos išteklius, mažinti vandens teršimą, nenaudoti arba naudoti labai mažą kiekį pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, mažinti susidarančių atliekų kiekį, organizuoti susidarančių atliekų perdirbimą.

10. Europos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo ekologiniai kriterijai elektros ir elektroninei įrangai – indų plovyklėms, televizoriams, elektros lemputėms, skalbimo mašinoms, šaldytuvams, asmeniniams ir nešiojamiesiems kompiuteriams – numato aplinkos būklės gerinimą mažinant aplinkos oro užterštumo lygį, taupant neatsinaujinančius energijos šaltinius, mažinant susidarančių atliekų kiekį, kuriant nekenksmingą aplinką žmonių sveikatai, mažinant pavojingų cheminių medžiagų naudojimą:

10.1. mažinant elektros energijos sąnaudas;

10.2. ilginant elektros ir elektroninės įrangos eksploatacijos laiką;

10.3. mažinant gyvsidabrio kiekį (elektros lemputėse, asmeniniuose kompiuteriuose);

10.4. mažinant keliamą triukšmą – „deklaruojamą akustinį garso galingumą“ (asmeniniai kompiuteriai, indų plovyklės, skalbimo mašinos, šaldytuvai, marmuro skaldyklos, išgaunant žaliavas kietoms grindų dangoms);

10.5. mažinant susidarančių atliekų kiekį, t. y. prietaisams virtus atlieka, vykdyti plastikinių ir kitų elektros ar elektronikos prietaisų sudedamųjų detalių ir dalių surinkimą bei jų perdirbimą;

10.6. skatinant įdiegti geriausią (ekologiniu požiūriu – optimalaus naudojimo) buitinių elektros ir elektronikos prietaisų panaudojimo praktiką, didinant vartotojų sąmoningumą aplinkosaugos srityje.

11. Europos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo produktų grupėms ekologiniai kriterijai numato taupyti gamtos išteklius:

11.1. mažinti vandens sąnaudas (pavyzdžiui, indų plovyklėse, skalbimo mašinose, plaunant indus rankomis plovikliais, gaminant tekstilės pluoštus);

11.2. taikyti tinkamus vadybos principus panaudojamai medienai, popieriaus gamyboje siekiant išsaugoti miškus, gaminant popierių.

12. Europos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo produktų grupėms ekologiniai kriterijai numato mažinti išmetamų teršalų kiekį išleidžiamose nuotekose:

12.1. mažinant sunaudojamo ploviklio ar skalbiklio kiekį: indų plovyklėse ar skalbimo mašinose, plaunat indus rankomis plovikliais, naudojant universalius ir sanitarinės įrangos ploviklius, tepimo priemones, ir cheminių medžiagų kiekį naudojamą pluoštų: medvilnės, vilnos, viskozės ar vario amoniakinio pluošto gamybos ir apdorojimo procesuose ir avalynės, tualetinio popieriaus, vidaus apdailos dažų gamybos procesuose.

13. Europos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo produktų grupėms ekologiniai kriterijai numato nenaudoti arba mažinti pavojingų cheminių medžiagų kiekį gaminiuose:

13.1. tekstilės gaminiuose, avalynėje, lovų čiužiniuose, plovikliuose, dirvožemio savybes gerinančiose medžiagose ir augimo terpėse, televizoriuose, elektros lemputėse, šaldytuvuose, asmeniniuose ir nešiojamuosiuose kompiuteriuose;

13.2. mažinti lakiųjų organinių junginių išsiskyrimą į aplinkos orą gaminant avalynę, lakiųjų aromatinių angliavandenilių išsiskyrimą gaminant vidaus apdailos dažus.

14. Europos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo produktų grupėms ekologiniai kriterijai numato mažinti pakuočių kiekį ar pakuočių gamybai naudoti medžiagas, pagamintas iš antrinių žaliavų (pakartotinai panaudotų medžiagų).

15. Europos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo produktų grupėms ekologiniai kriterijai numato, kad, suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą produktų grupėms, būtų siekiama galimai mažinti ar nenaudoti cheminių medžiagų ir preparatų, apibrėžtų Direktyvoje 67/548/EEB su paskutiniais pakeitimais 2004/73/EB I priede ir Direktyvoje 1999/45/EB.

16. Europos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo kriterijai turistų apgyvendinimo paslaugoms viešbučiuose ar stovyklavietėse siekia apriboti poveikį, kurį aplinkai daro trys paslaugos teikimo ciklo etapai (paslaugos pirkimas ir suteikimas, atliekos):

16.1. mažinti energijos vartojimą;

16.2. mažinti vandens vartojimą;

16.3. mažinti atliekų susidarymą;

16.4. sudaryti palankias sąlygas naudoti atsinaujinančius išteklius bei medžiagas, kurios yra mažiau kenksmingos aplinkai;

16.5. skatinti turistų informavimą apie aplinką ir švietimą aplinkos apsaugos klausimais.

17. Rekomenduojama, kad kompetentingos institucijos vertindamos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo ekologinių kriterijų keliamus reikalavimus ir tikrindamos, kaip laikomasi šių kriterijų, atsižvelgtų į pripažintų aplinkos apsaugos vadybos sistemų, kaip EMAS arba ISO 14001, įgyvendinimą įmonėje, kuri siekia Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo gaminamai produkcijai.

18. 2005 m. vadovaujantis 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Bendrijos Reglamentu (EB) Nr. 1980/2000 dėl pakeistos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos ir 1999 m. vasario 17 d. Komisijos sprendimu 1999/178, nustatančiu ekologinio ženklo suteikimo ekologinius kriterijus tekstilės gaminiams, Danijos ekologinio ženklo suteikimo institucija suteikė Bendrijos ekologinį ženklą AB „Utenos trikotažas“ produktams.

19. Daugelis organizacijų jau seniai pradėjo kurti aplinkos būklės gerinimo sistemas, nustatydamos įmonės (kompanijos) aplinkosaugos politiką, tikslus ir uždavinius bei savanoriškai pasirenkamą nepertraukiamą aplinkosaugos gerinimą diegiant aplinkosaugos kokybės gerinimo sistemas vadovaujantis tarptautinės standartizacijos organizacijos 1996 m. parengtu standartu ISO 14001 „Aplinkos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“ arba 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) parengtomis vadybos sistemomis ar taikant Ekologinio ženklo suteikimo produktų grupėms sistemas.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. birželio 3d. įsakymu Nr. 198 (Žin., 2002, Nr. 73-3131) patvirtinta Aplinkos apsaugos vadybos, rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistemų ir Lietuviškos kilmės gaminių sertifikavimo (registravimo) išlaidų dalinio kompensavimo tvarka ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 4-34 (Žin., 2004, Nr. 23-729) patvirtinto Dėl Aplinkos apsaugos vadybos, rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistemų ir Lietuviškos kilmės gaminių sertifikavimo (registravimo) išlaidų dalinio kompensavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 198 taikymo buvo bent iš dalies kompensuojamos Aplinkos apsaugos vadybos sistemų, atitinkančių ISO 14001 serijos standartų reikalavimus, sertifikavimo išlaidos ūkio subjektams. Ūkio subjektams buvo kompensuojamos lėšos, sumokėtos sertifikacijos įstaigai už sistemos sertifikavimą, t. y. už sertifikacinį auditą arba sistemos įvertinimą ir už sertifikatą (prie sertifikavimo išlaidų nepriskiriamas pirminis juridinio asmens būklės įvertinimas, konsultacijos, sistemos sukūrimas ir sertifikuotos sistemos pakartotinis auditas ar įvertinimas – resertifikavimas). Šios priemonės paskatino ūkio subjektus diegti aplinkos apsaugos vadybos sistemas, atitinkančias tarptautinio standarto ISO 140001 reikalavimus.

21. 2006 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje buvo 308 organizacijos, įdiegusios aplinkosaugos vadybos sistemas vadovaujantis tarptautinės standartizacijos organizacijos 1996 m. parengtu standartu ISO 14001 „Aplinkos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“.

22. 2004– 2006 m. dešimt Lietuvos Respublikos organizacijų dalyvavo tarptautiniame projekte „EMAS kompetencijos kūrimas naujose Europos Sąjungos šalyse“, kurį finansavo Europos Sąjunga, koordinavo Tarptautinis aplinkos vadybos tinklas, o Lietuvos Respublikoje įgyvendino Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos institutas. Projekto veiklą 2004 m. iš dalies finansavo Ūkio ministerija.

Pagrindinis šio tarptautinio projekto „EMAS kompetencijos kūrimas naujose Europos Sąjungos šalyse“ tikslas buvo mažų ir vidutinių įmonių vadovus supažindinti su Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) diegimo galimybėmis jų vadovaujamose įmonėse, rengiant jiems seminarus.

IV. Programos įgyvendinimas

23. Šios Programos įgyvendinimo priemonės išdėstytos priede.

24. 2007 m. bus tikslinamos Programos priemonių įgyvendinimo galimybės, jų optimalumas.

25. Atsakingos už šios Programos įgyvendinimą institucijos – Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija.

26. Šios Programos priemones vykdančiomis institucijomis gali būti skiriamos Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos, Ūkio ministerijai pavaldžios ir jos reguliavimo sričiai priskirtos institucijos ir įstaigos, Žemės ūkio ministerijai pavaldžios ir jos reguliavimo sričiai priskirtos institucijos ir įstaigos.

V. Numatomi Rezultatai

27. Numatomi šios Programos įgyvendinimo rezultatai:

27.1. gamintojų, importuotojų, vartotojų žinių pagilinimas apie tausojančios veiklos taikymą praktikoje taupant neatsinaujinančius išteklių šaltinius, energiją ir vandenį, gaminant produktus, paženklintus Europos Bendrijos ekologiniu ženklu ir/ar įdiegiant Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS);

27.2. nuoseklus gamintojų ir paslaugų teikėjų skatinimas naudoti atsinaujinančius išteklius, praktiškai įgyvendinant tausojančios veiklos principus gamybos ir vartojimo sferose;

27.3. aplinkos taršos mažinimas;

27.4. didėjantis Lietuvos Respublikos gaminamų produktų konkurencingumas rinkoje;

27.5. gerėjantys vartotojų gebėjimai rinktis produktus ir paslaugas vertinant jų aplinkosauginius aspektus, skatinančius juos vartoti;

27.6. ekologinės vartojimo kultūros sistemos sukūrimas ir vystymas.

VI. Programos finansavimas

28. Ši programa finansuojama iš Aplinkos ministerijos, Ūkio ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos atitinkamiems metams patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Ši Programa gali būti finansuojama ir kitų valstybių, ir tarptautinių organizacijų lėšomis.

______________

Europos Bendrijos Ekologinio ženklo

suteikimo produktų grupėms ir Europos

Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito

(EMAS) sistemų įdiegimo Lietuvos

Respublikoje 2006–2008 m. programos

priedas

EUROPOS BENDRIJOS EKOLOGINIO ŽENKLO SUTEIKIMO PRODUKTŲ GRUPĖMS IR EUROPOS BENDRIJOS APLINKOSAUGOS VADYBOS IR AUDITO SISTEMŲ ĮDIEGIMO LIETUVOS RESPUBLIKOJE 2006–2008 M. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Programos tikslai	Programos tikslų įgyvendinimo priemonės	Vykdytojai	Numatomas vykdymo laikas
1. Parengti priemones, skatinančias organizacijas diegti Europos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo produktų grupėms ir aplinkosaugos vadybos ir audito (EMAS) sistemas	1.1. Parengti galimybių studiją dėl Europos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo produktų grupėms ir aplinkosaugos vadybos ir audito (Emas) diegimo galimybių Lietuvoje įmonėse	Ūkio ministerija	2006 m.
	1.2. Parengti ir patvirtinti nacionalinį žaliųjų pirkimų įgyvendinimo planą	Aplinkos ministerija Ūkio ministerija	2006 m.
	1.3. Parengti galimybių studiją dėl įmonių, gaminančių Europos Bendrijos ekologiniu ženklu paženklintas produktų grupes ir (ar) įdiegusių aplinkosaugos vadybos ir audito (EMAS), skatinimo	Ūkio ministerija Aplinkos ministerija	2007–2008 m.
	1.4. Parengti gebėjimų ugdymo programą įmonių vadovams dėl ekologinio ženklo suteikimo produktų grupėms ir aplinkosaugos vadybos ir audito (EMAS) sistemų diegimo įmonėse, atlikus išankstinę įmonių atranką	Aplinkos ministerija Ūkio ministerija	2007–2008 m.
	1.5. Surengti seminarus, siekiant informuoti įmones, gaminančias produktus, kuriems suteiktas Europos Bendrijos ekologinis ženklas, ir (ar) įregistravusias aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) apie žaliųjų pirkimų taikymo galimybes	Aplinkos ministerija Ūkio ministerija	2007–2008 m.
2. Parengti priemones dėl visuomenės informavimo apie Europos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo produktų grupėms ir aplinkosaugos vadybos ir audito (EMAS) sistemas ir sudaryti galimybes visuomenei dalyvauti diegiant šias sistemas Lietuvos Respublikoje	2.1. Surengti seminarus nevyriausybinėms organizacijoms apie Europos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo produktų grupėms ir aplinkosaugos vadybos ir audito (EMAS) sistemas	Aplinkos ministerija Ūkio ministerija	2007–2008 m.
	2.2. Informuoti nevyriausybines organizacijas apie ekologinę vartojimo kultūrą (įskaitant ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus) ir suteikti galimybes šioms organizacijoms dalyvauti Europos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo produktų grupėms ir(ar) aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) diegime	Aplinkos ministerija Ūkio ministerija Žemės ūkio ministerija	2007–2008 m.

______________