LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ IR INFORMATIKOS MINISTERIJOS

Į S A K Y M A S

DĖL INFORMACINIŲ SISTEMŲ KŪRIMO METODINIŲ DOKUMENTŲ PATVIRTINIMO

1998 m. kovo 24 d. Nr. 48

Vilnius

Vykdydamas Valstybinę ryšių ir informatikos plėtojimo programą (1997 m.) bei siekdamas unifikuoti ir pagerinti informacinių sistemų kūrimo tvarką, įsakau patvirtinti šiuos pridedamus metodinius dokumentus:

1. Informacinės sistemos. Gyvavimo ciklo stadijos.

2. Informacinės sistemos. Reikalavimai projektų specifikacijoms.

L. E. RYŠIŲ IR INFORMATIKOS

MINISTRO PAREIGAS                                                                                 RIMANTAS PLEIKYS

______________

PATVIRTINTA

Ryšių ir informatikos ministerijos

1998 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 48

INFORMACINĖS SISTEMOS.

GYVAVIMO CIKLO STADIJOS

1. BENDRIEJI NUOSTATAI

1.1. Pagrindiniai terminai ir apibrėžimai

Informacinė sistema – tai informacijos apdorojimo sistema kartu su atitinkamais žmonių, techninių priemonių, finansų resursais, kurianti ir skirstanti informaciją (žr. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 1-oji dalis. Pagrindiniai terminai / Lietuvos standartas LST ISO/IEC 2382-1, Antrasis leidimas, 1996).

Projekto specifikacija – tai projekto tikslų, reikalavimų ir ribų bei jo ryšių su kitais projektais aprašas (žr. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 20-oji dalis. Sistemos kūrimas / Lietuvos standartas LST ISO/IEC 2382-20, 1995). Šia prasme anksčiau buvo vartojamas terminas „techninė užduotis“.

Sistemos gyvavimo ciklas – sistemos plėtros pokyčių nuo koncepcijos iki veikimo pabaigos visuma (žr. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 20-oji dalis. Sistemos kūrimas / Lietuvos standartas LST ISO/IEC 2382-20, 1995).

1.2. Literatūros šaltiniai

Rengiant Gyvavimo ciklą buvo naudotasi šiais šaltiniais:

a) Kompiuterizuotos informacinės sistemos. Gyvavimo ciklas: stadijos, kontroliniai taškai, projekto rezultatai. Ryšių ir informatikos ministerija, V., 1993.

b) Čaplinskas A. Programų sistemų inžinerijos pagrindai. 1 dalis. V., Matematikos ir informatikos institutas, 1996.

c) Simanauskas L. Informacinių sistemų analizė. V., Vilniaus universitetas, 1997.

d) Informacijos technologijos terminų ir apibrėžimų standartai LST ISO/IEC 2382, Vilnius, 1994-1996.

1.3. Gyvavimo ciklo paskirtis

Gyvavimo ciklas apibrėžia informacinių sistemų (IS), programų, programų sistemų, duomenų bazių ir kompiuterių tinklų kūrimo stadijas, etapus, kontrolę ir dokumentų rengimo tvarką. Tuo siekiama unifikuoti sistemų ir atskirų komponentų kūrimo tvarką ir priartinti ją prie pasaulyje susiklosčiusios praktikos ir standartų.

1.4. Gyvavimo ciklo taikymo sritis

Kuriant IS ir atskirus komponentus (kompiuterizuotas darbo vietas, taikomąsias programas, duomenų bazes, kt.), Gyvavimo ciklo nuostatų privalo laikytis Lietuvos Respublikos valstybės įstaigos, įmonės ir organizacijos nepriklausomai nuo darbų finansavimo šaltinio. Apskritai jų rekomenduojama laikytis visiems.

1.5. Gyvavimo ciklo įsigaliojimo tvarka

Gyvavimo ciklo nuostatų privaloma laikytis nuo jų patvirtinimo dienos. Jos peržiūrimos kas treji-ketveri metai įvykusiems pokyčiams ir naujausiems pasiekimams įvertinti.

2. INFORMACINĖS SISTEMOS (IS) GYVAVIMO CIKLAS

2.1. IS gyvavimo ciklo samprata

Sistemos gyvavimo ciklas – sistemos plėtros pokyčių nuo koncepcijos iki veikimo pabaigos visuma (žr. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 20-oji dalis. Sistemos kūrimas / Lietuvos standartas LST ISO/IEC 2382-20, 1995).

IS gyvavimo ciklas susideda iš nuoseklių stadijų, kurios gali dalinai persidengti. Į stadijas ciklas yra skaidomas taip, kad kiekvienoje iš jų kuriamąją IS galėtų nagrinėti įvairių sričių specialistai (investuotojai, vartotojai, projektuotojai, konstruktoriai, sistemą diegiantys, platinantys, eksploatuojantys bei prižiūrintys specialistai). IS nagrinėjama tokiais aspektais:

motyvacijos (kokie tikslai, vertinimo kriterijai, kas, kam, kaip ir kiek naudinga),

informaciniu (kokia informacija renkama ir kokia formuojama),

algoritminiu (kas su informacija daroma, kas ir kur formuoja, laiko ir apdoroja informaciją),

laiko (kada turi būti gaunama, apdorojama ir perduodama vartotojams IS informacija).

Stadijos gali būti skaidomos į etapus, etapai – į poetapius, poetapiai – į darbus (operacijas). Etapai, poetapiai ir darbai yra nustatomi taip, kad kiekvieno jų pabaigoje būtų gautas konkretus rezultatas (dokumentas, dokumento skyrius, kompiuterių programa, programos modulis, duomenų bazė, testas, kt.), kad pagal juos būtų galima racionaliai planuoti ir organizuoti projektavimą. Šiame dokumente yra nagrinėjamos tik stadijos ir etapai. Etapų skaidymas į smulkesnes dalis priklauso nuo konkrečios IS ypatumų ir čia neaptariamas.

Nuveikto darbo išsamumui ir kokybei patikrinti kiekviename etape numatomi kontrolės taškai bei tikrinimo procedūros. Pagal tikrinimo rezultatus kontrolės taškuose priimami sprendimai dėl projekto koregavimo. Kontrolės taškai turi sutapti su tais laiko momentais, kuriuose numatoma gauti konkrečius rezultatus (projektinius sprendimus, dokumentus ir pan.).

2.2. IS gyvavimo ciklo stadijos

IS gyvavimo ciklas skirstomas į tokias stadijas:

1) IS specifikavimas;

2) bendrasis projektavimas;

3) detalus projektavimas;

4) IS diegimas;

5) eksploatacija ir priežiūra;

6) demontavimas.

Projektuojant paprastesnes IS, bendrojo ir detalaus projektavimo stadijas galima sujungti į vieną – projektavimo stadiją.

2.2.1. IS specifikavimo stadija

IS specifikavimo tikslai

Analizuojant IS kūrimo poreikius, siekiama:

a) nustatyti tikslus, kurių siekiama kuriant IS;

b) pasiūlyti IS koncepciją (sampratą apie IS);

c) suformuluoti reikalavimus būsimai IS;

d) nustatyti IS kūrimo apribojimus (finansinius, techninius, kt.);

e) parengti IS specifikaciją, aprašančią sistemos kūrimo tikslus, jai keliamus reikalavimus, finansinius bei kitokius apribojimus.

IS specifikavimo stadijos etapai

IS specifikavimo stadiją rekomenduojama skaidyti į tokius etapus:

1) IS tikslų nustatymas;

2) kompiuterizuojamojo objekto analizė;

3) kompiuterizuojamojo objekto norimos būsenos apibrėžimas;

4) projekto planavimas;

5) IS specifikacijos rengimas.

IS tikslų nustatymas

Šiame etape yra analizuojamos objekto veiklos problemos ir bandoma nustatyti, kas (kokie pokyčiai) padėtų tas problemas išspręsti. Formuluojamas pagrindinis IS kūrimo tikslas, kuris vėliau skaidomas į potikslius. Potiksliai formuluojami taip, kad kiekvienam iš jų galima būtų parinkti vertinimo kriterijus, matavimo vienetus ir matavimo būdą bei nustatyti, kiek tą tikslą pavyks pasiekti. Tikslus ir jų įgyvendinimo laipsnius aprobuoja kompiuterizuojamojo objekto vadovybė. Jie aprašomi IS specifikacijoje.

Kompiuterizuojamojo objekto analizė

Analizės etape nagrinėjamos objekte vykdomos funkcijos (sprendžiamos problemos), tiriami duomenų srautai ir jų apdorojimo procesai (rankiniai, mechanizuoti, automatizuoti) ir naudojamos duomenų bazės. Pirmiausiai analizuojami informaciniai ryšiai, siejantys kompiuterizuojamąjį objektą su kitais objektais, po to – informaciniai ryšiai objekto viduje, esančios darbo vietos ir nustatoma, kokie duomenų apdorojimo procesai vyksta kiekvienoje darbo vietoje. Šiame etape gali būti tikslinami IS kūrimo tikslai. Analizės metu nustatyta kompiuterizuojamojo objekto esama būsena aprašoma IS specifikacijos priede. Objekto esamos būsenos aprašą recenzuoja įgalioti objekto atstovai, ir analizės rezultatai patikslinami.

Kompiuterizuojamojo objekto norimos būsenos apibrėžimas

Nustatoma, kokias vykdomas funkcijas (darbo vietas), kokius esančius duomenų apdorojimo procesus ir juos siejančius informacijos srautus reikia keisti, siekiant numatytų tikslų. Apibrėžus norimą būseną (parengus IS koncepciją), ji aprašoma IS specifikacijoje. Šiuos rezultatus peržiūri kompiuterizuojamojo objekto vadovybė ir įgaliotieji atstovai. Visa tai aprašoma IS specifikacijoje.

Projekto planavimas

Numatomas IS įgyvendinimo kelias (kompiuterizuojamojo objekto darbuotojų jėgomis ar sudarant sutartis su parinktais vykdytojais), nustatoma projekto struktūra (ar visas projektas bus skaidomas į smulkesnius projektus). Sudaromi darbų ir projekto rezultatų diegimo planai ir grafikai, nustatomi jų vykdytojai, įvertinamos jiems reikalingos sąnaudos, numatomi projekto finansavimo šaltiniai ir finansavimo tvarka. Nustatomi projekto sudėtinių dalių atlikimo terminai, vykdymui reikalingi ištekliai ir numatomos darbų vykdymo procedūros. Aptariama projekto kontrolės ir jo rezultatų priėmimo tvarka. Visa tai aprašoma IS specifikacijoje.

IS specifikacijos rengimas

Ankstesnių etapų rezultatai sujungiami į vieną aprašą – IS specifikaciją.

2.2.2. Bendrojo projektavimo (projekto rengimo) stadija

Projektavimo tikslai

Pagrindiniai IS bendrojo projektavimo tikslai yra šie:

a) detalizuoti ir patikslinti IS specifikaciją;

b) konkretizuoti IS specifikacijoje pateiktą sistemos sampratą ir sudaryti sistemos koncepcinį modelį (eskizą);

c) išanalizuoti IS realizavimo variantus, pasirinkti vieną iš jų ir ekonomiškai, techniškai bei socialiai pagrįsti;

d) remiantis reikalavimais visai IS, suformuluoti reikalavimus atskiriems sistemos komponentams ir parengti jų specifikacijas;

e) parengti IS aprašą (bendrąjį projektą).

Sudėtingų hierarchinių sistemų koncepcinis modelis (eskizas) ir aprašas taip pat gali būti hierarchiniai. Aukščiausiojo lygio koncepciniame modelyje ir specifikacijoje nagrinėjamos kompiuterizuojamojo objekto ir kuriamosios IS posistemių sąveika. Kiekvienam posistemiui rengiamas savas koncepcinis modelis, specifikacija ir t. t. Hierarchijos lygių skaičius neribojamas.

Jei IS yra nesudėtinga, koncepcinio modelio (eskizo) galima nerengti! Juos gali pakeisti patikslinta IS specifikacija.

Bendrojo projektavimo stadijos etapai

IS bendrojo projektavimo stadiją rekomenduojama skaidyti į tokius etapus:

1) IS specifikacijos detalizavimas ir patikslinimas;

2) IS koncepcinio modelio (eskizo) sudarymas;

3) komponentų specifikavimas;

4) IS aprašo (bendrojo projekto) rengimas.

Jei IS yra sudėtinga, tai kiekviename hierarchiniame lygyje šie etapai kartojami.

IS specifikacijos detalizavimas ir patikslinimas

Detalizuojant IS specifikaciją, aprašoma numatomų kompiuterizuoti duomenų bazių struktūra, informacijos srautai ir jų apdorojimo procesai. Sistemų terminais performuluojami IS specifikacijoje nustatyti tikslai ir kriterijai, iš bendrųjų IS keliamų reikalavimų formuluojami konkretūs reikalavimai atskiroms programų sistemoms, duomenų bazėms ir kitiems komponentams, taip pat IS ir vartotojų sąveikai.

IS koncepcinio modelio (eskizo) sudarymas

Aprašomos kompiuterizuojamos funkcijos, darbo vietos, jų tarpusavio ryšiai, išsidėstymas, juos veikiantys procesai, tuos procesus sąlygojantys veiksniai ir jų vykdymo tikslai. Koncepcinis modelis gaunamas detalizuojant ir papildant IS specifikaciją. Dirbant patartina naudotis sistemų kompiuterizuoto projektavimo paketais.

Koncepcinį modelį (eskizą) rekomenduojama aptarti su užsakovo (vartotojo) atstovais.

Komponentų specifikavimas

Rengiamos specifikacijos kiekvienam IS komponentui (aparatūros komplektui, programų sistemai, taikomosioms programoms, kt.). Jose aprašomos komponentų funkcijos, formuluojami reikalavimai ir pateikiami kalendoriniai komponentų projektavimo arba jų įsigijimo ir instaliavimo darbų planai. Reikalavimai komponentams formuluojami atsižvelgiant į bendrojo projekto reikalavimus, ir jie dar gali būti tikslinami.

IS aprašo (bendrojo projekto) rengimas

Išsamiai aprašoma IS koncepcija, sukoreguoti tikslai, detalūs reikalavimai ir įgyvendinimo keliai (komponentų specifikacijos). Sistemos aprašą aprobuoja kompiuterizuojamo objekto vadovybė. Taip gaunamas sistemos bendrasis projektas (aprašas).

2.2.3. Detalaus projektavimo stadija

Detalaus projektavimo tikslai

Pagrindiniai IS detalaus projektavimo stadijos tikslai yra šie:

a) suprojektuoti arba įsigyti reikalingus IS komponentus (aparatūrą, programų sistemas, taikomąsias programas, duomenų bazes, kt.);

b) sujungti komponentus į visumą;

c) įsitikinti, kad sukonstruota sistema tenkina IS specifikacijoje ir bendrajame projekte suformuluotus reikalavimus.

Detalaus projektavimo stadijos etapai

IS detalaus projektavimo stadiją rekomenduojama skaidyti į tokius etapus:

1) konkurso komponentams suprojektuoti ar įsigyti organizavimas ir sutarčių sudarymas;

2) komponentų projektavimas;

3) komponentų programavimas (įsigytų adaptavimas);

4) komponentų bandymai;

5) sistemos integravimas ir bandymai.

1-4 etapai vykdomi projektuojant kiekvieną kuriamosios IS komponentą (kompiuterių tinklą, taikomąsias programas, duomenų bazes, kt.). Etapų reikalingumas nurodomas konkretaus komponento specifikacijoje. 4 ir 5 etapai yra būtini.

Konkurso komponentams suprojektuoti ar įsigyti organizavimas ir sutarčių sudarymas

Etapas vykdomas tik tuomet, kai planuojama sudaryti sutartį su kuo nors komponentams suprojektuoti arba įsigyti. Rengiamas ir skelbiamas konkursas, renkami nugalėtojai, deramasi dėl sutarties sąlygų ir pasirašomos sutartys. Derybų eigoje ir sudarant sutartis gali būti pakoreguoti komponentų specifikacijose suformuluoti reikalavimai.

Komponentų projektavimas

Projektuojama komponento struktūra, nustatoma jo dalių paskirtis ir kaip jos turi būti tarpusavyje jungiamos. Nutarus kai kurias komponento dalis pirkti, skelbiami konkursai, renkami nugalėtojai, vedamos derybos ir sudaromos atitinkamos sutartys. Ar etapas yra reikalingas, nurodoma komponento specifikacijoje. Jei komponentas yra perkamas, šis etapas praleidžiamas.

Komponentų programavimas

Suprojektuotam komponentui yra rengiamos programos, visos jo dalys autonomiškai testuojamos ir ruošiami eksploataciniai komponento dokumentai (programų tekstai, instaliavimo ir naudojimosi instrukcijos). Autonominio testavimo rezultatai protokoluojami. Jei komponentas perkamas, tai šiame etape jis yra adaptuojamas.

Komponentų bandymai

Komponento dalis sujungus į vieną visumą, jis yra išbandomas, patikrinami jo eksploatacijos dokumentai. Bandymų rezultatai protokoluojami. Pastebėti trūkumai šalinami. Jei komponentas yra taikomoji programa, parengiamas jos originalas. Bandymų rezultatai užfiksuojami dokumente „Komponento bandymų rezultatai“.

Sistemos integravimas ir bandymas

Surinkus visus IS komponentus (aparatūrą, programas, duomenų bazes, personalą, dokumentus, kt.) į vieną visumą, atliekami kompleksiniai sistemos bandymai. Bandymų rezultatai dokumentuojami. Pastebėti trūkumai šalinami.

2.2.4. IS diegimo stadija

IS diegimo tikslai

Pagrindiniai IS diegimo stadijos tikslai yra šie:

a) instaliuoti IS ir parengti ją darbui;

b) parengti darbo vietas ir apmokyti būsimus IS vartotojus;

c) atlikti IS bandomąją eksploataciją, pašalinti pastebėtus trūkumus ir patobulinti sistemą, atsižvelgiant į bandomosios eksploatacijos metu sukauptą patirtį;

d) pradėti eksploatuoti IS.

IS diegimo stadijos etapai

IS diegimo stadiją rekomenduojama skaidyti į tokius etapus:

1) IS parengimas darbui;

2) IS bandomoji eksploatacija;

3) trūkumų šalinimas.

Diegiant sistemą keliose vietose (tiražuojant), visi trys etapai kartojami kiekvienoje vietoje.

IS parengimas darbui

Visi sistemos komponentai rengiami eksploatacijai. Darbų pobūdis (įsigyjamos komponentui eksploatuoti reikalingos medžiagos, komplektuojamas ir apmokomas personalas, įrengiamos darbo vietos, kt.) priklauso nuo komponento specifikos. Sudaromas IS bandomosios eksploatacijos planas, kuriame numatoma eksploatacijos tvarka, atsakingi asmenys, kt. Planą tvirtina organizacijos, kurioje bus vykdoma IS bandomoji eksploatacija, vadovybė.

IS bandomoji eksploatacija

Nuolat stebint, IS pradedama eksploatuoti. Pastebėti IS trūkumai protokoluojami. Jei sukurtoji IS turi pakeisti anksčiau organizacijoje veikusią sistemą, bandomosios eksploatacijos metu galima pradėti senos sistemos demontavimo darbus.

Trūkumų šalinimas

Šalinami IS bandomosios eksploatacijos metu pastebėti trūkumai. Pašalinus trūkumus ir atlikus numatytus pakeitimus, sistema vėl bandoma. Baigus bandymus, pasirašomas aktas apie sistemos autorinės (projekto vykdytojo) priežiūros pabaigą ir sistemos perdavimą eksploatacijai.

2.2.5. IS eksploatacijos ir priežiūros stadija

IS eksploatacijos ir priežiūros stadijoje svarbiausia yra:

a) įgyvendinti IS specifikacijoje numatytus tikslus, tenkinti specifikavimo stadijos metu nustatytus vartotojų poreikius;

b) aptarnauti IS, stebint darbą ir šalinant aptinkamus trūkumus;

c) nuolat tobulinti sistemą, pritaikyti ją kintantiems vartotojų poreikiams.

Eksploatuojant IS, rekomenduojama vesti žurnalą ir fiksuoti visus sistemos sutrikimus bei visas vartotojų pastabas.

Peržiūrint IS eksploatacijos žurnalą, apibendrinamos jame sukauptos vartotojų bei eksploatacijos tarnybų pastabos, sprendžiama, ar reikia rengti sistemos tobulinimo specifikaciją.

Tikrinama, kaip laikomasi duomenų tvarkymo, apsaugos ir naudojimo taisyklių, iš bazių bei archyvų šalinami pasenę duomenys, restruktūrizuojamos duomenų bazės ir pan.

2.2.6. IS demontavimo stadija

IS demontavimo tikslai

IS demontavimo stadija prasideda tuomet, kai nusprendžiama pakeisti IS nauja jos versija arba nauja sistema. Pagrindinis stadijos tikslas – pertvarkyti organizacijos darbą taip, kad būtų galima palaipsniui nustoti eksploatuoti senąją sistemą ir pradėti naudoti naująją. Senoji sistema gali būti demontuojama vykdant naujosios sistemos bandomąją eksploataciją.

IS demontavimo stadijos etapai

IS demontavimo stadiją rekomenduojama skaidyti į tokius tris etapus:

1) IS demontavimo planavimas;

2) IS demontavimo priemonių rengimas;

3) IS eksploatacijos pabaiga.

IS demontavimo planavimas

Sudaromas IS demontavimo darbų grafikas. Grafike tam tikrą laikotarpį numatoma drauge eksploatuoti senąją ir naująją IS, be to, nurodoma, kada vienos IS funkcijos bus perduotos kitai.

IS demontavimo priemonių rengimas

IS demontavimo priemonės rengiamos tuomet, kai norima pereiti nuo vienos IS naudojimo prie kitos. Tam gali prireikti parengti (suprojektuoti, įsigyti) specialias priemones, pavyzdžiui, duomenų bazių restruktūrizavimo programas.

IS eksploatacijos pabaiga

Pagal pirmajame etape sudarytą planą pamažu nustojama naudotis IS funkcijomis, ir ji palaipsniui demontuojama.

3. IS KŪRIMO KONTROLĖ

3.1. IS gyvavimo ciklo stadijų kontrolės taškai

3.1.1. IS specifikavimo stadijos kontrolės taškai

Rekomenduojami tokie IS specifikavimo stadijos kontrolės taškai:

a) IS tikslų aprobavimas;

b) kompiuterizuojamojo objekto esamos būsenos įverčio peržiūra;

c) kompiuterizuojamojo objekto norimos būsenos apibrėžimo peržiūra;

d) IS specifikacijos tvirtinimas.

IS tikslai aprobuojami specifikavimo stadijos pirmojo etapo gale (stadijos etapų numerius žr. 2.2.1 skyriuje). Tą atlieka kompiuterizuojamojo objekto vadovybė.

Kompiuterizuojamojo objekto esamos būsenos įvertis peržiūrimas antrojo etapo pabaigoje. Tą atlieka kompiuterizuojamojo objekto vadovybės įgalioti atstovai.

Kompiuterizuojamojo objekto norimos būsenos apibrėžimą peržiūri objekto vadovybė trečiajame etape.

Galutinę IS specifikaciją tvirtina kompiuterizuojamojo objekto vadovybė penktojo etapo pabaigoje.

IS specifikacijos bei jos skyrių peržiūros ir aprobavimo tvarką bei procedūras nustato kompiuterizuojamojo objekto vadovybė.

IS specifikacija taip pat derinama su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, Registrų tarnyba, Ryšių ir informatikos ministerijos skyriais jos nustatyta tvarka.

3.1.2. Bendrojo projektavimo stadijos kontrolės taškai

Rekomenduojami tokie IS bendrojo projektavimo stadijos kontrolės taškai:

a) IS koncepcinio modelio (eskizo) peržiūra;

b) detalizuotos IS specifikacijos peržiūra;

c) kuriamųjų komponentų specifikacijų aprobavimas;

d) bendrojo projekto (IS aprašo) aprobavimas.

IS koncepcinis modelis (eskizas) peržiūrimas bendrojo projektavimo stadijos pirmojo etapo pabaigoje (šios stadijos etapų numerius žr. 2.2.2 skyriuje). Rekomenduojama tai padaryti projekto vykdytojui kartu su įgaliotu kompiuterizuojamojo objekto atstovu. Peržiūrai pateikiama IS specifikacija, sudaryta specifikavimo stadijoje, ir IS koncepcinis modelis (eskizas), kaip pirmasis bendrojo projekto skyrius. Tikrinamas koncepcinio modelio (eskizo) atitikimas turėtą IS specifikaciją. Peržiūros rezultatai apiforminami protokolu.

Detalizuota IS specifikacija peržiūrima bendrojo projektavimo stadijos antrojo etapo pabaigoje. Rekomenduojama tai atlikti projekto vadovybės paskirtam sistemos projektuotojui kartu su inžinieriais ir programuotojais. Peržiūrai pateikiama pradinė IS specifikacija ir atitinkami bendrojo projekto skyriai. Tikrinamas detalizuotos IS specifikacijos atitikimas pradinėje specifikacijoje suformuluotus reikalavimus ir koncepcinį modelį (eskizą), aptariamos detalizuotos specifikacijos realizavimo techninės ir ekonominės galimybės. Esant prieštaravimų, rengiami pasiūlymai, kaip reikėtų keisti specifikaciją ir koncepcinį modelį. Peržiūros rezultatai apiforminami protokolu.

Komponentų specifikacijos aprobuojamos trečiajame šios stadijos etape.

IS bendrąjį projektą tvirtina kompiuterizuojamojo objekto vadovybė ketvirtajame bendrojo projektavimo etape.

Koncepcinio modelio (eskizo) vertinimo rezultatai yra lyginami su IS specifikacijos reikalavimais. Esant neatitikimų, jie užfiksuojami protokole. Rezultatus peržiūri ir protokolą rengia projekto vadovybės paskirti projektuotojai.

Pakeitimai IS specifikacijoje ir bendrajame projekte tvirtinami tuo pačiu metu.

Konkrečią IS specifikacijos ir projekto pakeitimų tvirtinimo tvarką ir procedūras nustato kompiuterizuojamojo objekto vadovybė.

IS specifikacijos pakeitimai taip pat derinami su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, Registrų tarnyba, Ryšių ir informatikos ministerijos skyriais jos nustatyta tvarka.

3.1.3. Detalaus projektavimo stadijos kontrolės taškai

Rekomenduojami šie detalaus sistemos projektavimo stadijos kontrolės taškai:

a) įsigyjamų komponentų specifikacijų peržiūra;

b) kuriamųjų komponentų projektų (aprašų) peržiūra;

c) komponentų bandymų programų ir metodikų peržiūra;

d) komponentų testavimo rezultatų peržiūra;

e) visos sistemos (integravus komponentus) bandymų rezultatų peržiūra.

3.1.4. IS diegimo stadijos kontrolės taškai

Rekomenduojami tokie IS diegimo stadijos kontrolės taškai:

a) IS parengties bandomajai eksploatacijai patikrinimas;

b) bandomosios eksploatacijos protokolų peržiūra;

c) IS parengties nuolatinei eksploatacijai patikrinimas.

3.1.5. IS eksploatacijos ir priežiūros stadijos kontrolės taškai

Rekomenduojami šie IS eksploatacijos ir priežiūros stadijos kontrolės taškai:

a) IS profilaktika;

b) IS eksploatacijos žurnalo peržiūra;

c) duomenų bazių revizija.

Kontrolės taškai išdėstomi laike tam tikru periodiškumu.

Atliekant IS profilaktiką, tikrinamas aparatūros ir programų darbas bei šalinami pastebėti sutrikimai.

3.1.6. Demontavimo stadijos kontrolės taškai

Rekomenduojami šie IS demontavimo stadijos kontrolės taškai:

a) IS demontavimo plano peržiūra;

b) IS demontavimo priemonių peržiūra.

Peržiūrint IS demontavimo planą, jis yra lyginamas su IS dokumentais ir tikrinama, ar visos reikalingos funkcijos bus perduotos naujajai sistemai.

Peržiūrint IS demontavimo priemones, tikrinama, ar visos jos yra parengtos, ir surašomas protokolas apie IS demontavimo darbų pradžią.

3.2. Komponentų integravimo ir kontrolės darbai

Komponentų integravimo ir kontrolės darbai vykdomi visose IS kūrimo stadijose ir etapuose. Jei tai yra savarankiški darbai, tai jie turi turėti savarankiškas stadijas ir etapus, sudarančius gyvavimo ciklo autonomišką dalį.

3.2.1. Reikalavimų IS bandymų programai ir metodikai sudarymas

Reikalavimai IS bandymų programai ir metodikai sudaromi sistemos specifikavimo stadijoje. Reikalavimuose numatomos testų rūšys (ką jie turės tikrinti), kuriuos iš jų reikės suprojektuoti, kad būtų galima patikrinti IS specifikacijoje suformuluotų tikslų ir reikalavimų realizavimo laipsnį. Numatoma tikrinti ne tik aparatūrą bei programas, bet ir informacijos apdorojimo procesus. Sistemos specifikavimo stadijos kontrolės taškuose (kompiuterizuojamo objekto norimos būsenos peržiūra, IS specifikacijos tvirtinimas) tikrinama, ar reikalavimai IS bandymų programai ir metodikai atitinka IS specifikaciją.

3.2.2. IS reikalavimų analizė

Sistemai keliami reikalavimai analizuojami bendrojo projektavimo stadijoje. Analizuojami kompiuterizuojamojo objekto koncepcinis modelis (eskizas), IS specifikacija ir tikslinami reikalavimai IS bandymų programai ir metodikai. Bendrojo projektavimo stadijos kontrolės taškuose (koncepcinio modelio peržiūra, detalizuotos IS specifikacijos peržiūra, bendrojo projekto aprobavimas) tikrinama, ar reikalavimai IS bandymų programai ir metodikai yra suderinti su atitinkamais IS bendrojo projekto skyriais. Reikalavimai IS bandymų programai ir metodikai tvirtinami kartu su sistemos bendruoju projektu.

3.2.3. IS bandymų programos ir metodikos sudarymas

IS bandymų programa ir metodika sudaromos detalaus projektavimo stadijoje. Bandymų programa ir metodika tvirtinama IS specifikacijoje nustatyta tvarka.

3.2.4. Reikalavimų IS komponentams analizė

Reikalavimai kiekvienam komponentui analizuojami IS detalaus projektavimo stadijos komponento specifikavimo etape. Šiame etape ruošiama komponento bandymų programa ir metodika, numatoma, kokiu mastu ir kaip bus tikrinami komponento specifikacijoje iškelti reikalavimai. Bandymų programa ir metodika tvirtinama tokia pačia tvarka, kaip ir komponento specifikacija.

3.2.5. Komponento sudėties analizė

Komponento sudėtis analizuojama detalaus sistemos projektavimo stadijos komponento projektavimo etape. Analizuojant komponento projektą, numatomi struktūriniai testai komponento dalių tarpusavio sąveikai bei komponento integravimui į visą sistemą patikrinti. Kartu projektuojami bei konstruojami testai, numatyti komponento bandymų programoje ir metodikoje.

3.2.6. Komponento dalių loginių ryšių analizė

Komponento dalių loginiai ryšiai analizuojami IS detalaus projektavimo ir konstravimo stadijos komponento projektavimo etape. Analizuojant komponento dalių vidinę logiką, nustatomi testai jai patikrinti. Projektuojami struktūriniai komponento testai.

3.2.7. Komponento dalių testavimas

Komponento dalys testuojamos IS detalaus projektavimo stadijos komponento konstravimo etape. Sudaromi ir vykdomi testai komponento dalių vidinei logikai patikrinti. Testavimo rezultatai protokoluojami. Kartu tęsiamas komponento bandymų programoje ir metodikoje numatytų testų rengimas.

4. RENGIAMŲJŲ DOKUMENTŲ APŽVALGA

4.1. Informacinės sistemos (IS) specifikacija

Aprašomi IS kūrimo tikslai, informacijos apdorojimo procesai ir informacijos srautai; formuluojami reikalavimai sistemai ir jos kūrimo procesui; numatomi finansavimo tvarka, šaltiniai ir apimtys.

4.2. IS aprašas (bendrasis projektas)

Pateikiami projektavimo dokumentai, aprašantys sistemos organizacinę struktūrą, jos esmines charakteristikas ir reikalavimus, kuriuos turi tenkinti techninė ir programinė įranga, taip pat sistemoje cirkuliuojantys duomenys, jų charakteristikos bei tarpusavio priklausomybės (aprašomas kompiuterizuojamo objekto koncepcinis modelis, detalizuojami taikomieji kompleksai ir kiti komponentai, numatyti IS specifikacijoje, išdėstomi reikalavimai sistemos bandymų programai ir metodikai).

4.3. Taikomosios programos, duomenų bazės specifikacija

Nurodomos taikomosios programos (duomenų bazės) funkcijos, jai keliami reikalavimai, projektavimo darbų tvarka, finansavimo tvarka, šaltiniai ir apimtys.

4.4. Kompiuterių tinklo (duomenų perdavimo tinklo) specifikacija

Numatomos kompiuterių tinklo funkcijos, jam keliami reikalavimai, projektavimo darbų tvarka, finansavimo tvarka, šaltiniai ir apimtys.

4.5. Taikomosios programos, duomenų bazės aprašas

Detaliai aprašoma programų modulinė struktūra, modulių sąveika, loginė duomenų bazių struktūra, pateikiamos naudojimosi ir priežiūros instrukcijos.

4.6. Kompiuterių tinklo (duomenų perdavimo tinklo) aprašas

Detaliai aprašoma kompiuterių tinklo konfigūracija ir ryšiai tarp elementų, priežiūros instrukcija.

4.7. Bandymų programa ir metodika

Bandymų programa ir metodika rengiama:

- preliminariems sistemos bandymams;

- kiekvieno sistemos komponento bandymams;

- visos sistemos bandymams.

Aprašoma, kokius IS komponentus, kokias jų funkcijas reikia tikrinti ir kaip tą reikia atlikti. Taip pat nurodoma kompleksinių bandymų sudėtis.

_____________

1 priedas. Informacinės sistemos (IS) kūrimo stadijų ir etapų lentelė

Nr.	Stadija, etapas	Būtinumas
1.	IS specifikavimas	Būtina
1.1.	IS tikslų nustatymas
1.2.	Kompiuterizuojamojo objekto analizė
1.3.	Kompiuterizuojamojo objekto norimos būsenos apibrėžimas
1.4.	Projekto planavimas
1.5.	IS specifikacijos rengimas
2.	Bendrasis projektavimas (bendrojo projekto rengimas)	Būtina
2.1.	IS specifikacijos detalizavimas ir patikslinimas	Pagal reikalą
2.2.	IS koncepcinio modelio (eskizo) sudarymas
2.3.	Komponentų specifikavimas
2.4.	IS aprašo (bendrojo projekto) rengimas
3.	Detalus projektavimas	Būtina
		(arba kartu su 2 stadija)
3.1.	Konkursų komponentams įsigyti ar sukurti organizavimas ir sutarčių sudarymas
3.2.	Komponentų projektavimas
3.3.	Komponentų programavimas (arba įsigyto adaptavimas)
3.4.	Komponentų bandymai	Būtina
3.5.	Sistemos integravimas ir bandymai	Būtina
4.	IS diegimas	Būtina
4.1.	IS parengimas darbui
4.2.	IS bandomoji eksploatacija
4.3.	Trūkumų šalinimas
5.	Eksploatacija ir priežiūra	Būtina
6.	Demontavimas
6.1.	IS demontavimo planavimas
6.2.	IS demontavimo priemonių rengimas
6.3.	IS eksploatacijos pabaiga

______________

2 priedas. Informacinės sistemos (IS) kūrimo kontrolės taškai

1. IS specifikavimo stadija

1.1. IS tikslų aprobavimas.

1.2. Kompiuterizuojamojo objekto esamos būsenos įverčio peržiūra.

1.3. Kompiuterizuojamojo objekto norimos būsenos apibrėžimo peržiūra.

1.4. IS specifikacijos tvirtinimas.

2. Bendrojo projektavimo stadija

2.1. IS koncepcinio modelio (eskizo) peržiūra.

2.2. Detalizuotos IS specifikacijos peržiūra.

2.3. Kuriamųjų komponentų specifikacijų aprobavimas.

2.4. Bendrojo projekto (IS aprašo) aprobavimas.

3. Detalaus projektavimo stadija

3.1. Įsigyjamų komponentų specifikacijų peržiūra.

3.2. Kuriamų komponentų projektų (aprašų) peržiūra.

3.3. Komponentų bandymų programų ir metodikų peržiūra.

3.4. Komponentų testavimo rezultatų peržiūra.

3.5. Visos sistemos (integravus komponentus) bandymų rezultatų peržiūra.

4. IS diegimo stadija

4.1. IS parengties bandomajai eksploatacijai patikrinimas.

4.2. Bandomosios eksploatacijos protokolų peržiūra.

4.3. IS parengties nuolatinei eksploatacijai patikrinimas.

5. IS eksploatacijos ir priežiūros stadija

5.1. IS profilaktika.

5.2. IS eksploatacijos žurnalo peržiūra.

5.3. Duomenų bazių revizija.

6. Demontavimo stadija

6.1. IS demontavimo plano peržiūra.

6.2. IS demontavimo priemonių peržiūra.

_____________

3 priedas. Rengiamieji dokumentai

1. IS specifikavimo stadija

1.1. IS specifikacija.

2. Bendrojo projektavimo stadija

2.1. IS aprašas (bendrasis projektas).

3. Detalaus projektavimo ir konstravimo stadija

3.1. IS komponentų specifikacijos.

3.2. Komponentų aprašai (projektai).

3.3. Komponentų instaliavimo instrukcijos.

3.4. Komponentų naudojimo instrukcijos.

3.5. Komponentų bandymų programos ir metodikos.

3.6. Komponentų bandymų rezultatų suvestinė.

3.7. Visos IS funkcionavimo aprašas (detalus sistemos projektas).

3.8. IS bandymų programa ir metodika.

3.9. IS bandymų rezultatų suvestinė.

4. IS diegimo stadija

4.1. IS ir jos komponentų specifikacijų papildymai.

4.2. IS ir jos komponentų pakartotinų bandymų programos ir metodikos.

5. IS eksploatacijos ir priežiūros stadija

5.1. IS eksploatacijos dokumentai (įvairios instrukcijos).

5.2. IS eksploatacijos žurnalas.

6. IS demontavimo stadija

_____________

PATVIRTINTA

Ryšių ir informatikos ministerijos

1998 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 48

INFORMACINĖS SISTEMOS.

REIKALAVIMAI PROJEKTŲ SPECIFIKACIJOMS

1. BENDRIEJI NUOSTATAI

1.1. Pagrindiniai terminai ir apibrėžimai

Informacinė sistema – tai informacijos apdorojimo sistema kartu su atitinkamais žmonių, techninių priemonių, finansų resursais, kurianti ir skirstanti informaciją (žr. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 1-oji dalis. Pagrindiniai terminai / Lietuvos standartas LST ISO/IEC 2382-1, Antrasis leidimas, 1996).

Projekto specifikacija – tai projekto tikslų, reikalavimų ir ribų bei jo ryšių su kitais projektais aprašas (žr. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 20-oji dalis. Sistemos kūrimas / Lietuvos standartas LST ISO/IEC 2382-20, 1995). Šia prasme anksčiau buvo vartojamas terminas „techninė užduotis“.

1.2. Literatūros šaltiniai

Rengiant šiuos Reikalavimus informacinių sistemų specifikacijoms, buvo naudotasi tokiais šaltiniais:

a) Informacinės sistemos. Gyvavimo ciklo stadijos. V., Ryšių ir informatikos ministerija, 1998.

b) Kompiuterizuotos informacinės sistemos. Reikalavimai, keliami techninėms užduotims. V., Ryšių ir informatikos ministerija, 1992.

c) Čaplinskas A. Programų sistemų inžinerijos pagrindai. 1 dalis. V., Matematikos ir informatikos institutas, 1996.

d) Simanauskas L. Informacinių sistemų analizė. V., Vilniaus universitetas, 1997.

e) Informacijos technologijos terminų ir apibrėžimų standartai LST ISO/IEC 2382. Vilnius, 1994-1996.

1.3. Reikalavimų projektų specifikacijoms paskirtis

Apibrėžiami reikalavimai informacinių sistemų (IS) specifikacijoms. Tuo siekiama, kad projektų specifikacijos būtų rengiamos laikantis tarptautinių rekomendacijų.

1.4. Reikalavimų taikymo sritis

Rengiant IS specifikacijas, šių Reikalavimų privalo laikytis Lietuvos Respublikos valstybės įstaigos, įmonės ir organizacijos nepriklausomai nuo darbų finansavimo šaltinio. Šių Reikalavimų taip pat privalo laikytis visos firmos bei įstaigos, numatančios savo projektuojamas IS jungti į valstybės kompiuterių ir informacijos tinklus. Apskritai jų rekomenduojama laikytis visiems.

1.5. Reikalavimų įsigaliojimo tvarka

Reikalavimai IS specifikacijoms įsigalioja nuo jų patvirtinimo dienos. Reikalavimai peržiūrimi kas treji-ketveri metai įvykusiems pokyčiams ir naujausiems pasiekimams įvertinti.

2. INFORMACINĖS SISTEMOS (IS) specifikacijOS STRUKTŪRA IR TURINYS

2.1. IS specifikacijos struktūra

IS specifikacijoje turi būti tvirtinimo lapas, titulinis lapas, rengėjų sąrašas, turinys, pagrindinis tekstas, priedai ir pakeitimų registravimo žurnalas.

2.2. Tvirtinimo lapas

IS specifikacijos tvirtinimo lape turi būti ją rengusių ir derinusių specialistų parašai, taip pat derinusių ir tvirtinusių įstaigų vadovų parašai. Tvirtinimo lapo struktūra parodyta 1 priede. Jei dokumentą sudaro keli tomai, tai tvirtinimo lapas dedamas tik į pirmąjį.

TVIRTINU – pasirašo IS specifikaciją užsakiusios institucijos vadovas.

SUDERINTA – pasirašo tos institucijos vadovas, kurios reikmėms tenkinti IS yra kuriama. Taip pat IS specifikacija turi būti suderinta su Ryšių ir informatikos ministerija. Jei projekto specifikacijos užsakovas ir vartotojas yra ta pati įstaiga, jos vadovo derinimo parašo nereikia.

2.3. Titulinis lapas

Titulinio lapo struktūra parodyta 2 priede. Jei IS specifikaciją sudaro keli tomai, tai kiekvieno tomo tituliniame lape nurodomas ir jo numeris.

2.4. Rengėjai

Pateikiamos IS specifikaciją rengusių specialistų pavardės, vardai, pareigos ir telefonų numeriai. Taip pat nurodoma, kurią dalį kiekvienas specialistas parengė.

2.5. Turinys

IS specifikacijos turinio struktūra parodyta 3 priede.

2.6. Pagrindinis tekstas

Pagrindiniame tekste turi būti šie skyriai:

- santrauka,

- panaudotų dokumentų sąrašas,

- IS paskirtis ir tikslai,

- kompiuterizuojamojo objekto norima būsena,

- kompiuterizuojamojo objekto norimos būsenos įgyvendinimas,

- ekonomiškumo analizė,

- keliami reikalavimai,

- projekto valdymas.

Skyriai dalijami į poskyrius, poskyriai – į skirsnius. Visi jie numeruojami. Numeriai rašomi arabiškais skaitmenimis. Poskyrių numeriai susideda iš skyriaus numerio ir poskyrio eilės numerio tame skyriuje, skirsnių – iš skyriaus numerio, poskyrio numerio ir skirsnio eilės numerio tame poskyryje. Skyriaus, poskyrio, skirsnio numeriai vienas nuo kito skiriami taškais.

Skyriai, poskyriai ir skirsniai turi turėti pavadinimus, kurie nurodomi IS projekto specifikacijos turinyje.

2.6.1. Santrauka

Santraukoje pateikiami šie duomenys:

- institucijos, kuriai yra kuriama IS, pavadinimas, buveinė, telefonas,

- IS pavadinimas,

- IS trumpasis vardas,

- temos, kurios rėmuose IS yra kuriama, vardas,

- IS paskirtis (institucijai, institucijos padaliniui ar padalinių grupei),

- sprendimai (Vyriausybės, ministerijos, įmonės, kt.), kuriais pagrįstas IS kūrimas,

- pagrindiniai projekto specifikacijoje išdėstyti pasiūlymai (glaustai).

Institucijos buveinės duomenyse rekomenduojama nurodyti pašto, fakso bei kompiuterinio (elektroninio) pašto adresus.

IS ir jos temai rekomenduojama parinkti trumpus vieno-dviejų žodžių vardus, lengvai perskaitomus lietuviams ir užsieniečiams (varduose vartoti tik lotyniškas raides).

2.6.2. IS paskirtis ir tikslai

Skyriuje rekomenduojami tokie poskyriai:

- IS paskirtis,

- pagrindiniai tikslai,

- tikslų įgyvendinimo matas.

IS paskirtis

Nurodoma, kokiai institucijai, institucijos padaliniui arba institucijų ar padalinių grupei ir kokių funkcijų atlikimui (vadybai, duomenims apdoroti, kt. veiklai) pagerinti yra kuriama IS.

Pagrindiniai tikslai

Formuluojami IS tikslai. Jei iš karto siekiama kelių tikslų, tai, vardinant juos, nurodomi ir jų prioritetai. Aprašomi tikslai turi būti aiškūs ir konstruktyvūs, kad galima būtų įvertinti jų įgyvendinimo laipsnį. Gali būti konstruojami tikslų medžiai.

Tikslų įgyvendinimo matas

Aprašomi kiekvieno užsibrėžto tikslo įgyvendinimo laipsnio įvertinimo kriterijai. Jei netikslinga kiekybiškai išreikšti tikslų įgyvendinimo laipsnio, galima taikyti kokybinius vertinimus, pasitelkti atitinkamų sričių ekspertus.

2.6.3. Kompiuterizuojamojo objekto norima būsena

Remiantis kompiuterizuojamojo objekto analizės medžiaga ir suformuluotais tikslais, yra apibrėžiama objekto norima būsena. Šiame skyriuje apibrėžiama IS.

Objekto norimos būsenos aprašą rekomenduojama skaidyti į tokius poskyrius:

- kompiuterizuojamojo objekto apibūdinimas,

- informacijos srautai,

- laikoma informacija,

- vartotojams teikiama informacija.

Analizės metu parengtas kompiuterizuojamojo objekto esamos būsenos aprašas pateikiamas IS specifikacijos priede. Jame medžiaga išdėstoma tokiais pat poskyriais, kaip ką tik paminėti, išryškinant objekto vadybos ar kitokios veiklos organizavimo, funkcijų vykdymo pagrindinius trūkumus (kokios informacijos ir jos apdorojimo procesų trūksta, kuriuos iš esamų procesų tikslinga kompiuterizuoti, kt.), esamą techniką ir technologines priemones, ryšius su kitais objektais ir ryšius tarp objekto padalinių.

Kompiuterizuojamo objekto apibūdinimas

Aptariamas kompiuterizuojamo objekto veiklos pobūdis. Nusakoma jo organizacinė struktūra ir funkcijos, ką siekiama kompiuterizuoti (funkcijas, darbo vietas, uždavinius, informacijos srautus). Aprašoma, kaip atrodys to objekto veikla naujomis sąlygomis, funkcijos, jų vykdymo procesai, vartotojų darbo vietos ir kita.

Informacijos srautai

Poskyryje turi būti šie skirsniai:

- išoriniai informacijos srautai,

- vidiniai informacijos srautai.

Aprašant kiekvieną išorinį ar vidinį informacijos srautą, nurodoma: šaltinis (siuntėjas), adresatas (gavėjas), srauto vardas, duomenų pavidalas (popieriniai dokumentai, kompiuterio duomenys, kt.), intensyvumas (dokumentai, simboliai, kt. per laiko venetą). Srautus rekomenduojama pateikti grafinių schemų pavidalu.

Išoriniai informacijos srautai

Aprašomi kuriamosios IS informaciniai ryšiai su kitomis institucijomis, registrų, klasifikatorių tarnybomis, kt.

Vidiniai informacijos srautai

Aprašoma norima informacijos judėjimo tvarka kompiuterizuojamojo objekto viduje. Srautai gali būti tarp institucijos padalinių, darbuotojų, taip pat tarp padalinių (darbuotojų), vykdančių atitinkamas funkcijas. Rekomenduojama visų pirma aprašyti informacijos srautus tarp objekto padalinių, o po to – srautus padalinių viduje.

Laikoma informacija

Aprašoma reikalinga IS informacija. Nurodomi tik esminiai numatomų laikyti dokumentų ir kitokios informacijos požymiai, nesigilinant į jų formatus ir kitas technines detales. Informacinių pranešimų pavyzdžius rekomenduojama pateikti IS specifikacijos priede.

Vartotojams teikiama informacija

Aprašoma kompiuterizuojamojo objekto subjektams (klientams) teikiama informacija, jos formavimo procesai, ypatumai (kokie reikalavimai keliami uždavinių sprendimui, naujų informacinių pranešimų formavimui iš pirminės informacijos).

2.6.4. Kompiuterizuojamojo objekto norimos būsenos įgyvendinimas

Aprašomi nagrinėjamojo objekto veiklos kompiuterizuojamosios funkcijos ir darbo vietos, jų realizavimui reikalingos taikomosios programos, duomenų bazės, vietiniai tinklai, kaip ir kokiu laipsniu jas norima kompiuterizuoti.

2.6.5. Ekonomiškumo analizė

Skyrių rekomenduojama skaidyti į tokius poskyrius:

- IS kūrimo ir aptarnavimo sąnaudos,

- planuojamos pajamos,

- prognozuojama nauda.

IS kūrimo ir aptarnavimo sąnaudos

Įvertinamos numatomos sąnaudos IS sukurti ir aptarnauti jai veikiant:

- kūrimo (IS projektavimo, taikomosios programinės įrangos projektavimo, techninių priemonių ir sisteminės programinės įrangos įsigijimo, instaliavimo, darbo vietų paruošimo, personalo apmokymo, kt.),

- metinės eksploatavimo (duomenų rinkimo, apdorojimo ir perdavimo, suvartotos elektros energijos, popieriaus ir kitų medžiagų, atsarginių dalių, personalo mokos fondo, pridėtinių išlaidų, kt.).

Planuojamos pajamos

Nurodomi pajamų, numatomų gauti veikiant IS, šaltiniai, pobūdis ir dydžiai.

Prognozuojama nauda

Pateikiami sistemos efektyvumą apibūdinantys rodikliai, aptariami IS teikiami privalumai (geresnė galimybė spręsti sudėtingesnius uždavinius, greičiau gauti informaciją, gauti pilnesnę informaciją ir kt.) bei nusakoma netiesioginė nauda, įdiegus IS.

2.6.6. Keliami reikalavimai

Skyrių rekomenduojama skaidyti į tokius poskyrius:

- reikalavimai techninėms priemonėms,

- reikalavimai programinei įrangai,

- reikalavimai kompiuterių tinklui,

- reikalavimai duomenų laikymui,

- reikalavimai duomenų rinkimui, ruošimui ir kontrolei,

- reikalavimai duomenų apsaugai,

- reikalavimai IS dokumentams,

- reikalavimai personalo kvalifikacijai,

- teisinės ir organizacinės sąlygos IS parengti ir eksploatuoti,

- kiti reikalavimai.

Jei kurie nors iš išvardytų reikalavimų IS nėra svarbūs, atitinkamą poskyrį galima praleisti.

Reikalavimai techninėms priemonėms

Aprašomi reikalavimai kompiuteriams, kompiuterių tinklų įrangai, ryšio priemonėms, orgtechnikai ir kitoms techninėms priemonėms, kurios bus reikalingos IS funkcionuoti. Pateikiama funkcinė techninių priemonių specifikacija (ką jos turi daryti), patikimumo, ergonomiškumo, suderinamumo su turimomis techninėmis priemonėmis, kainų, kt. reikalavimai. Konkrečių įrangos modelių ar techninių charakteristikų nurodyti nereikia. Tai bus nustatoma IS projektavimo eigoje.

Reikalavimai programinei įrangai

Aprašomi reikalavimai programinei įrangai – operacinei sistemai, kompiuterių tinklo valdymo programoms, ryšio sistemoms, duomenų bazių valdymo sistemai, taikomosioms programoms ir kt., – kuri bus reikalinga IS funkcionuoti. Pateikiama funkcinė programinės įrangos specifikacija (ką ji turėtų daryti), patikimumo, ergonomiškumo, suderinamumo su turima programine įranga, adaptyvumo, kainų ir kt. reikalavimai. Konkrečių programų sistemų ir jų charakteristikų nurodyti nereikia.

Reikalavimai kompiuterių tinklui

Aprašomi reikalavimai vietiniam kompiuterių tinklui ir jo telekomunikacijos mazgui, jungiančiam vietinį kompiuterių tinklą su kitais tinklais. Pateikiama funkcinė tinklo specifikacija (ką jis turi daryti), patikimumo, ergonomiškumo, suderinamumo su esamais tinklais, kainos, kt. reikalavimai. Konkrečių tinklo rūšių pavadinimų ir jų techninių charakteristikų nurodyti nereikia.

Reikalavimai duomenų laikymui

Aprašomi reikalavimai IS vidinėms duomenų bazėms (bazių administravimui, archyvavimui, kompiuteriniam auditui, kt.).

Reikalavimai duomenų rinkimui, ruošimui ir kontrolei

Aprašomi reikalavimai duomenų rinkimo būdams, duomenų pradiniam apdorojimui, talpinimui į duomenų bazes, teisingumo (surinktų duomenų atitikimo realybę) ir korektiškumo (duomenų, patalpintų duomenų bazėse, atitikimo pradinius duomenis) kontrolės metodams.

Reikalavimai duomenų apsaugai

Aprašomos taisyklės, reglamentuojančios IS vidinių duomenų bazių naudojimą, kiti techniniai bei organizaciniai reikalavimai (pvz., tarptautiniais standartais turi būti grindžiama duomenų bazių ir duomenų perdavimo apsauga; duomenų bazių administravimo priemonės turi būti neprieinamos vartotojams, kt.), susiję su duomenų apsauga.

Reikalavimai IS dokumentams

Išvardijami dokumentai, kurie turi būti parengti bendrojo ir detalaus projektavimo stadijose (IS techninės ir sisteminės programinės įrangos specifikacijos, instrukcijos kompiuterizuotoms darbo vietoms, IS bandymų programa ir metodika, kt.), reikalavimai jų pateikimo formai (atspausdinti, magnetiniuose diskeliuose, kt.) ir apipavidalinimui.

Reikalavimai personalo kvalifikacijai

Nurodoma IS vartotojų kvalifikacija, būtinos jų žinios.

Teisinės ir organizacinės sąlygos IS parengti ir eksploatuoti

Nurodomi norminiai aktai, potvarkiai, nutarimai, organizaciniai pertvarkymai, kurie yra reikalingi IS funkcionuoti.

Kiti reikalavimai

Aprašomi kiti aukščiau nepaminėti reikalavimai IS (jei jų nėra, šis poskyris praleidžiamas).

2.6.7. Projekto valdymas

Skyriuje turi būti šie poskyriai:

- projekto struktūra,

- finansavimo šaltiniai ir finansavimo tvarka,

- darbų planai ir vykdytojai,

- projekto rezultatai,

- darbų kontrolė ir priėmimas,

- IS diegimas.

Projekto struktūra

Aprašomas projekto skaidymas į atskirai valdomas ir finansuojamas dalis (dalinius projektus), kaip bus koordinuojami darbai. Sudarant techninių priemonių, programinės įrangos arba paslaugų (projektavimo, apmokymo, konsultacijų, kt.) pirkimo sutartis, savarankiškomis dalimis laikomos tos, kurių darbai gali būti vykdomi pagal atskiras sutartis.

Finansavimo šaltiniai ir finansavimo tvarka

Išvardijami numatomi projekto finansavimo šaltiniai ir aprašoma kiekvienos projekto dalies finansavimo tvarka bei lėšų dydis.

Darbų planai ir vykdytojai

Nusakomos IS projekto stadijos ir etapai, aprašomas įgyvendinimo kelias – vien tik parinkto vykdytojo jėgomis ar pagrindiniam vykdytojui sudarant sutartis su subrangovais, pavyzdžiui, IS projektuoti, techninėms priemonėms ir programinei įrangai pirkti bei instaliuoti, darbuotojams apmokyti, konsultuoti, kt.

Pateikiamas projektavimo darbų planas (tiesinis arba tinklinis), nusakomi vykdytojai ir reikalingi resursai. Rekomenduojama detalizuoti iki etapų arba poetapių lygio.

Projekto rezultatai

Nusakomi dokumentai, kurie turi būti parengti IS projekto stadijose (etapuose), ir jiems keliami reikalavimai.

Išvardijamos techninės priemonės, programinė įranga, dokumentai, klasifikatoriai, registrai ir kiti IS komponentai, kurie turi būti įsigyti, sukonstruoti, suprojektuoti, paruošti ar kitu būdu gauti vykdant projektą. Projekto rezultatai aprašomi labai glaustai, nenurodant techninių charakteristikų, kt.

Darbų kontrolė ir priėmimas

Nurodomi projekto eigos kontrolės taškai ir tikrinimo procedūros. Taip pat nurodomi projekto pabaigoje sukurtos įrangos (kompiuterinės technikos, programinės įrangos, ryšio priemonių, parengtų dokumentų, darbo procedūrų, kitų IS dalių) tikrinimo būdai (testavimas, inspektavimas, bandomoji eksploatacija, kt.). Apibrėžiami reikalavimai IS bandymų programai ir metodikai. Numatoma IS priėmimo komisijos sudarymo tvarka.

IS diegimas

Pateikiamas IS diegimo planas. Jame atspindima darbo vietų, techninių priemonių ir programinės įrangos įdiegimas, personalo apmokymas ir perkvalifikavimas, pareiginių instrukcijų ir kitų vidinių dokumentų (potvarkių, įsakymų, kt.) rengimas, duomenų bazių kūrimas (duomenų įvedimas, tikrinimas, kt.), bandomoji eksploatacija.

2.6.8. Pavartotos sąvokos ir terminai

Pateikiamas rečiau sutinkamų, bet IS specifikacijoje pavartotų sąvokų, terminų, santrumpų aiškinamasis žodynėlis. Pageidautina sąvokas bei terminus išdėstyti abėcėlės tvarka.

2.7. Priedai

Prieduose pateikiami kompiuterizuojamojo objekto esamos būsenos analizės duomenys, kuriamosios IS duomenų bazėse numatomų laikyti ir vartotojams perduodamų duomenų pavyzdžiai, kt. Į priedus gali būti perkeltos įvairios schemos, diagramos, lentelės, grafikai ir kt., nors jie išsamiai aiškinami pagrindinėje projekto specifikacijos dalyje.

2.8. Pakeitimų registravimo žurnalas

Pakeitimų registravimo žurnalas – tai lapai, skirti registruoti IS specifikacijos pakeitimams. Lapų skaičius neribojamas. Pakeitimų registravimo lapo struktūra parodyta 4 priede.

3. INFORMACINĖS SISTEMOS (IS) specifikacijos ORIGINALAS, KOPIJOS IR PAKEITIMAI

3.1. Originalas

Parengiami du IS specifikacijos originalūs egzemplioriai, turintys vienodą juridinę galią. Esant derinusių ir tvirtinusių įstaigų vadovų parašams, IS specifikacija užregistruojama Ryšių ir informatikos ministerijoje ir joje paliekamas saugoti vienas originalo egzempliorius. Kitas originalo egzempliorius paliekamas IS specifikaciją užsakiusioje įstaigoje.

Sudarant darbų atlikimo sutartis su IS projekto vykdytojais, gali būti pateikiamos dalinės specifikacijos. Jos rengiamos išskiriant iš visos IS specifikacijos tik tuos fragmentus, kurie yra susiję su sudaroma sutartimi. Dalinių specifikacijų originalų saugojimo ir keitimo tvarka yra apibrėžiama sudarant sutartį.

Sutarties vykdytojui gali būti įteikiama:

a) visos apimties IS specifikacija;

b) IS specifikacijos dalis;

c) mažesnė specifikacija, sudaryta visos IS specifikacijos pagrindu ir skirta IS posistemiui realizuoti.

3.2. Kopijos

IS specifikacijos kopijos daromos darbiniam naudojimui. Ginčų atveju teisinę galią turi tik IS specifikacijos originalai ir juose užregistruoti pakeitimai. IS specifikacijos tvirtinimo lapas nekopijuojamas.

3.3. Pakeitimai

IS kūrimo eigoje dėl įvairių aplinkybių gali prireikti keisti projekto specifikaciją.

3.3.1. IS specifikacijos pakeitimai forminami atskiru raštu, turinčiu antraštę „IS (rašykite trumpąjį IS vardą) specifikacijos pakeitimai“. Juose pateikiami pakeisti IS specifikacijos straipsniai. Turi būti du Specifikacijos pakeitimų originalūs egzemplioriai. Jie turi turėti savo tvirtinimo lapą. Esant tvirtinančių ir derinančių įstaigų vadovų parašams, IS specifikacijos pakeitimai užregistruojami Ryšių ir informatikos ministerijoje ir joje paliekamas saugoti vienas dokumento originalo egzempliorius. Kitas originalus pakeitimų egzempliorius lieka IS specifikaciją užsakiusioje įstaigoje.

3.3.2. IS specifikacijos pakeitimai taip pat turi būti registruojami IS specifikacijos originalo ir visų IS specifikacijos kopijų pakeitimų registravimo žurnaluose. Į IS specifikacijos originalą pakeitimai nerašomi, o į kopijas juos rekomenduojama įrašyti.

3.4. Originalų saugojimo tvarka

IS specifikacija ir jos pakeitimų originalai saugomi Ryšių ir informatikos ministerijos Informacinių sistemų skyriuje, taip pat įstaigoje, užsakiusioje IS specifikaciją.

_____________

1 priedas. IS specifikacijos tvirtinimo lapas

„... IS pavadinimas...“

Projekto specifikacija

TVIRTINIMO LAPAS

SUDERINTA                                                                               TVIRTINU

(vartotojo atstovas)                                                                      (užsakovo atstovas)

(parašas ir pavardė)                                                                      (parašas ir pavardė)

(data)                                                                                            (data)

(Ryšių ir informatikos ministerijos atstovas)

(parašas ir pavardė)

(data)

Projekto specifikaciją parengė:

Vardas, pavardė

Įstaiga, pareigos

Data

Parašas

Projekto specifikaciją derino Ryšių ir informatikos ministerijos bei suinteresuotų įstaigų specialistai:

Vardas, pavardė

Įstaiga, pareigos

Data

Parašas

Užregistruota Ryšių ir informatikos ministerijoje: ______________ Nr. ___________

                                                                                        (data)                      (numeris)

_____________

2 priedas. IS specifikacijos titulinis lapas

INSTITUCIJOS PAVADINIMAS

„... IS pavadinimas...“

„... (IS trumpasis vardas)...“

Projekto specifikacija

[ xx tomas ]

yy puslapiai

Metai

_____________

3 priedas. IS specifikacijos turinys

1. SANTRAUKA	xx
2. PANAUDOTŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠAS	xx
3. IS PASKIRTIS IR TIKSLAI	xx
3.1. IS paskirtis	xx
3.2. Pagrindiniai tikslai	xx
3.3. Tikslų įgyvendinimo matas	xx
4. KOMPIUTERIZUOJAMOJO OBJEKTO NORIMA BŪSENA	xx
4.1. Kompiuterizuojamojo objekto apibūdinimas	xx
4.2. Informacijos srautai	xx
4.2.1. Išoriniai informacijos srautai	xx
4.2.2. Vidiniai informacijos srautai	xx
4.2. Laikoma informacija	xx
4.3. Vartotojams teikiama informacija	xx
5. KOMPIUTERIZUOJAMOJO OBJEKTO NORIMOS
BŪSENOS ĮGYVENDINIMAS	xx
6. EKONOMIŠKUMO ANALIZĖ	xx
6.1. IS kūrimo ir aptarnavimo sąnaudos	xx
6.2. Planuojamos pajamos	xx
6.3. Prognozuojama nauda	xx
7. KELIAMI REIKALAVIMAI	xx
7.1. Reikalavimai techninėms priemonėms	xx
7.2. Reikalavimai programinei įrangai	xx
7.3. Reikalavimai kompiuterių tinklui	xx
7.4. Reikalavimai duomenų laikymui	xx
7.5. Reikalavimai duomenų rinkimui, ruošimui
ir kontrolei	xx
7.6. Reikalavimai duomenų apsaugai	xx
7.7. Reikalavimai IS dokumentams	xx
7.8. Reikalavimai personalo kvalifikacijai	xx
7.9. Teisinės ir organizacinės sąlygos IS parengti
ir eksploatuoti	xx
7.10. Kiti reikalavimai	xx
8. PROJEKTO VALDYMAS	xx
8.1. Projekto struktūra	xx
8.2. Finansavimo šaltiniai ir finansavimo tvarka	xx
8.3. Darbų planai ir vykdytojai	xx
8.4. Projekto rezultatai	xx
8.5. Darbų kontrolė ir priėmimas	xx
8.6. IS diegimas	xx
9. PAVARTOTOS SĄVOKOS IR TERMINAI	xx
10. PRIEDAI	xx
11. PAKEITIMŲ REGISTRAVIMO ŽURNALAS	xx

______________

4 priedas. IS specifikacijos pakeitimų registravimo žurnalas

„... IS pavadinimas...“

PROJEKTO SPECIFIKACIJOS

PAKEITIMŲ REGISTRAVIMO LAPAS

IS specifikacijos  straipsnio numeris

Pakeitimo pobūdis (pakeistas, pašalintas, naujai įtrauktas)

Data

Pareigos ir pavardė

Parašas

_____________