LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE PATVIRTINIMO
2000 m. spalio 30 d. Nr. 1289
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 38-1167), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamas:
2. Pavesti Užsienio reikalų ministerijai pateikti 1 punkte nurodytas derybines pozicijas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą konferencijai.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1289
LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2004 m. sausio 1 d. laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus.
Lietuvos Respublika pritaria visam acquis žuvininkystės srityje.
Lietuvos Respublika bus pasirengusi visiškai įgyvendinti acquis žuvininkystės srityje ir perimti ES tarptautinius įsipareigojimus nuo įstojimo į ES dienos.
Lietuvos Respublika neprašo pereinamųjų laikotarpių šiame derybiniame skyriuje. Lietuvos Respublika sieks išlaikyti žvejybos teises, jai suteiktas pagal tarptautinius susitarimus ir konvencijas.
II. PAGRINDIMAS
Žuvininkystės sektoriaus reformos tikslas – užtikrinti stabilią žvejybos, žuvų perdirbimo, akvakultūrų įmonių veiklą ir plėtrą, šiuo tikslu nuolat tiriami, rūpestingai ir tausojamai naudojami Baltijos jūros ir vidaus vandenų žuvų ištekliai, sudaromos galimybės juos išsaugoti ir jiems atsinaujinti, iš žuvų, sužvejotų pagal Lietuvos Respublikai skiriamas žvejybos kvotas, gaminami geros kokybės žuvų produktai, kuriamos stabilios ekonominės ir socialinės sąlygos visiems žuvininkystės sektoriaus darbuotojams, pertvarkomas žuvininkystės administravimas, modernizuojami žvejybos laivai, žuvų perdirbimo ir akvakultūrų įmonės, kuriama laivų aptarnavimo ir žuvų iškrovimo bei priėmimo infrastruktūra uostuose.
Tarptautinė žvejybos Baltijos jūroje komisija Lietuvos Respublikai kasmet skiria apie 40000 tonų žvejybos Baltijos jūroje kvotą, tačiau ji kol kas neišnaudota. Privatizavę morališkai pasenusį laivyną, žvejai negali sukaupti visų reikiamų lėšų jam modernizuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kol kas irgi neturi finansinių išteklių šiems tikslams, todėl laikinai dalį kvotų perleidžia Europos Bendrijai. Dabar Baltijos jūroje Lietuvos Respublikos žvejai per metus vidutiniškai sugauna apie 12–14 tūkstančių tonų žuvų. Lietuvos Respublika artimiausiais metais panaudos turimą kvotą, ją visą išnaudos įstojusi į ES. 99 procentai žuvininkystės sektoriaus privatizuota. Sektorius sukuria 0,06 procento bendrojo nacionalinio produkto.
Žuvininkystės teisinis reguliavimas priskiriamas ES institucijų kompetencijai. Žuvininkystę reglamentuoja daugiau kaip 248 ES teisės aktai (reglamentai, sprendimai, sutartys, susitarimai ) ir 3 rekomenduojamieji aktai (rezoliucijos, deklaracijos, vadovai). Su minėtųjų teisės aktų pakeitimais ir papildymais – tai daugiau kaip 500 aktų. Lietuvai netaikytini Europos Komisijos sprendimai, įpareigojantys tik vieną kurią valstybę narę ar taikomi kai kurioms valstybėms, arba dvišaliai susitarimai dėl žvejybos ar jų protokolai, pagal kuriuos ES iš kitų valstybių perka papildomas galimybes žvejoti.
Priimtas 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas (Žin., 2000, Nr. 56-1648) reglamentuoja santykius žvejybos, akvakultūrų, žuvų perdirbimo ir pateikimo į rinką srityse. Verslinę žvejybą Baltijos jūros Lietuvos Respublikos dalyje reguliuojančios taisyklės parengtos pagal Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos žvejybos taisykles. Žuvų išteklių apsaugos ir naudojimo reguliavimo teisinė bazė iš esmės atitinka ES reikalavimus. Su žuvininkystės sektoriumi taip pat susiję Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas, Lietuvos Respublikos vandens įstatymas, Lietuvos Respublikos maisto įstatymas, Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimti nutarimai, ministrų įsakymai. Išorinius santykius žuvininkystės srityje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos dvišalės sutartys dėl žuvininkystės santykių, tarptautinių konvencijų, taip pat regioninių žvejybos organizacijų nuostatos.
Taip pat numatoma priimti kitus teisės aktus, kuriuos pagal Nacionalinės acquis priėmimo programos teisės derinimo planus būtina suderinti su ES reglamentais:
teisės aktą dėl žuvininkystės produktų rinkos organizavimo (numatyta, kad bus priimtas 2001 metais, įsigalios – 2002 metais; atitinka Tarybos reglamentą 104/2000/EC);
teisės aktą dėl Lietuvos Respublikos laivų žvejybos užsienio valstybių vandenyse pagal tarptautinius žvejybos susitarimus (numatyta, kad bus priimtas ir įsigalios 2001 metais; atitinka Tarybos reglamentą 3317/94/EC);
teisės aktą dėl žuvų iškrovimo tvarkos ir kontrolės Lietuvos Respublikos žvejybos uostuose (numatyta, kad bus priimtas ir įsigalios 2000 metais; atitinka Tarybos reglamentą 2847/93/EEC, Tarybos reglamentą 2807/83/EEC, Komisijos reglamentą 1292/97/EC);
žemės ūkio ministro įsakymą dėl žuvininkystės gamintojų organizacijų steigimo ir pripažinimo tvarkos (numatyta, kad bus priimtas 2001 metais, įsigalios – 2002 metais, nuostatas dėl intervencijos priemonių taikymo numatoma įgyvendinti nuo įstojimo dienos; atitinka Tarybos reglamentą 105/76/EEC, Komisijos reglamentą 2939/94/EC, Tarybos reglamentą 104/2000/EC bei kitus teisės aktus);
teisės aktą dėl Lietuvos Respublikos laivų žvejybos atviroje jūroje ir užsienio valstybių ekonominėse zonose tvarkos (numatyta, kad bus priimtas ir įsigalios 2000 metais; atitinka Tarybos reglamentą 3760/92/EEC, Tarybos reglamentą 3690/93/EC);
teisės aktą dėl struktūrinių priemonių (numatyta, kad bus priimtas ir įsigalios 2001 metais, nuostatas dėl intervencijos priemonių taikymo numatoma įgyvendinti nuo įstojimo dienos; atitinka Tarybos reglamentą 1263/99/EC, Tarybos reglamentą 2792/99/EC);
teisės aktą dėl žuvininkystės produktų iškrovimo iš Lietuvos Respublikos žvejybos laivų ir pardavimo ES uostuose tvarkos (numatyta, kad bus priimtas ir įsigalios 2000 metais; atitinka Tarybos reglamentą 1093/94/EC, Tarybos reglamentą 104/2000/EC, kitus ES teisės aktus);
teisės aktą dėl žvejybos pastangų deklaravimo (numatyta, kad bus priimtas ir įsigalios 2003 metais; atitinka Komisijos reglamentą 2092/98/EC).
Lietuvos Respublikos tarptautiniai susitarimai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas dėl žvejybos Jungtinių Amerikos Valstijų pakrantėse. ES nėra pasirašiusi tokio susitarimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tikslinga, kad nurodytasis susitarimas liktų galioti ir Lietuvos Respublikai įstojus į ES. Pagal šį susitarimą Lietuvos Respublika gali gauti JAV žvejybos kvotų arba teisę priimti iš JAV tralerių žuvis.
Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos susitarimas dėl bendradarbiavimo žuvininkystės srityje. ES nėra pasirašiusi tokio susitarimo su Rusijos Federacija. Tikslinga, kad Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos susitarimas liktų galioti ir Lietuvos Respublikai įstojus į ES. Pasikeitusi su Rusijos Federacija dalimi turimų žvejybos kvotų, Lietuvos Respublika įgauna teisę žvejoti Rusijos Federacijos ekonominės zonos vandenyse, kuriuose gausu menkių ir kitų žuvų.
Pozicija dėl kai kurių ES reglamentų
Europos Komisijos 1993 m. lapkričio 19 d. sprendimas 93/619/EEC dėl Mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto žuvininkystės klausimais įsteigimo (3 straipsnis dėl komiteto narių skaičiaus). 3 straipsnis nustato komiteto narių skaičių (ne daugiau kaip 28). Lietuvos Respublika sieks, kad į komitetą būtų įtrauktas ir jos atstovas.
Europos Komisijos sprendimas 95/84/EEC, įgyvendinantis Tarybos reglamento Nr. 2930/86/EEC priedą (I priedas). Lietuvos Respublika prašo leisti taikyti Vokietijos konstantos „C“ vertę. Žvejybos laivų, kurių ilgis 15-24 metrai, matavimo formulė nustatyta pagal Komisijos sprendimo I priedą, o vienas iš formulėje naudojamų dydžių – „C“ konstanta, nuo kurios priklauso laivo tonažo dydis, kartu ir laivyno pajėgumas.
Tarybos 1999 m. gruodžio 17 d. reglamentas 2742/1999/EC, nustatantis tam tikrų rūšių žuvų ir jų grupių žvejybos 2000 metų galimybes ir sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams, žvejojantiems vandenyse, kuriuose sugavimas ribojamas (II skyrius. Žvejybos galimybės ir sąlygos Bendrijos laivams, 3 straipsnis). Lietuvos Respublika, būdama Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacijos (NAFO) nare, sieks būti įrašyta į sąrašą valstybių, kurioms paskirstomos žvejybos NAFO rajone kvotos, nustatomas žvejybos dienų ir žvejybos laivų skaičius. Tai tradicinis ir labai svarbus Lietuvos Respublikos žvejybos rajonas, kuriame žvejojamos krevetės, jūriniai ešeriai ir kitos vertingos žuvys. Lietuvos Respublikos žvejai čia žvejoja jau daugiau nei 30 metų. Žvejyba NAFO rajone svarbi ir socialine prasme, nes užtikrina dalies tolimojo plaukiojimo žvejybos laivyno ir žvejų darbą. Dėl to Lietuvai, įstojusiai į ES, negali būti mažinamos kasmet jai skiriamos žvejybos NAFO reguliuojamoje akvatorijoje kvotos, taip pat mažinama laivų bei dienų krevetėms žvejoti 3M ir 3L kvadrate.
Lietuvos Respublika sieks būti įrašyta į sąrašą valstybių, kurioms skiriamos menkių, Baltijos strimelių, šprotų, lašišų ir jūrinių plekšnių žvejybos Baltijos jūroje kvotos. Tai principinis istorinių Lietuvos Respublikos žvejybos teisių ir galimybių, žvejybos laivyno, žvejų darbo vietų išlaikymo, perdirbimo įmonių ir rinkos aprūpinimo žuvimis ir žuvų produktais klausimas. Lietuvos Respublika yra jūrinė valstybė ir Baltijos jūroje sugaunama apie 90 procentų visų Lietuvos Respublikos vandenyse sugaunamų žuvų, taigi siekiant išsaugoti santykinį žvejybos stabilumą Baltijos jūroje ir išnaudoti visus Lietuvos Respublikos laivyno pajėgumus, Lietuvos Respublikos žvejybos kvota bendroje ES žvejybos Baltijos jūroje kvotoje turėtų būti ne mažesnė už gaunamą iš Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos iki įstojimo į ES.
Lietuvos Respublika sieks būti įrašyta į sąrašą valstybių, kurioms ES paskirsto žvejybos Farerų salų vandenyse kvotas. Lietuvos Respublika yra pasirašiusi su Farerų salų Vietine Vyriausybe žvejybos susitarimą ir jos laivai tradiciškai žvejojo Farerų salų vandenyse. Kad būtų išsaugotas Lietuvos Respublikos tolimojo plaukiojimo žvejybos laivynas, jai turėtų būti palikta galimybė žvejoti šiuose vandenyse.
Tarybos 1992 m. gruodžio 17 d. reglamentas 104/2000/EC dėl bendro žuvų ir akvakultūrų produktų rinkos organizavimo (IA priedas). Lietuvos Respublika sieks, kad šprotai (Sprattus Sprattus Balticus) būtų įtraukti į sąrašą žuvų, kurioms taikomas reglamente Nr. 140/2000 numatytas kainų reguliavimo, kompensavimo ir paėmimo iš rinkos mechanizmas (IA priede įrašyti „CN kodas 0302.61.90.0, 0302.61.91.0, 0302.61.98.0“). Kadangi šprotų žvejyba – tradicinis Lietuvos Respublikos žvejų verslas, o šprotai – populiari žaliava, iš kurios gaminami turintys paklausą maisto produktai, šprotams turėtų būti taikomi rinkos reguliavimo mechanizmai.
Pozicija dėl konvencijų ir atskirų susitarimų
Konvencija dėl būsimo daugiašalio žvejybos bendradarbiavimo Šiaurės Rytų Atlante 280A1118(01). Lietuvos Respublika sieks būti įtraukta į sąrašą valstybių, kurioms ES skiria žvejybos NEAFC reguliuojamoje akvatorijoje kvotas. NEAFC reguliuojamoje akvatorijoje Lietuvos Respublikos laivai tradiciškai žvejoja apie 40 metų. Dabar šiame rajone Lietuvos Respublikos laivai žvejoja neprisijungusios valstybės teisėmis už valstybių NEAFC narių ekonominių zonų ribų. Nesuteikus Lietuvos Respublikai teisių žvejoti šiuose vandenyse, dalis laivų ir žvejų liks be darbo, o rinka – be tradicinių šio rajono žuvų – jūrinių ešerių, skumbrių ir kitų.
Susitarimas, sudarytas pasikeitimo laiškais forma, tarp Europos Bendrijų ir Norvegijos Karalystės, susijęs su Europos Bendrijų ir Norvegijos Karalystės žvejybos sutartimi 293A1231(11). Lietuvos Respublika sieks būti įrašyta į sąrašą valstybių, kurioms ES suteikia teisę žvejoti krevetes Svalbardo žvejybos rajone.. Norvegija 1997 metais penkiems Lietuvos Respublikos laivams suteikė teisę kasmet žvejoti krevetes Svalbardo vandenyse 647 dienas. Lietuvos Respublika dabar naudojasi šiomis galimybėmis. Lietuvos Respublika laikosi nuostatos, kad Norvegijos suteiktos galimybės žvejoti krevetes Svalbardo rajone turi išlikti nepakitusios ir Lietuvos Respublikai įstojus į ES.
Susitarimas tarp Europos Bendrijos, iš vienos pusės, ir Danijos Karalystės Vyriausybės ir Farerų salų Vietinės Vyriausybės, iš kitos pusės, 297A0222(01). Lietuvos Respublika siekia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės, iš vienos pusės, ir Danijos Karalystės Vyriausybės ir Farerų salų Vietinės Vyriausybės, iš kitos pusės, susitarimo dėl savitarpio žvejybos santykių tarp Farerų salų ir Lietuvos Respublikos pagrindinės nuostatos būtų perkeltos į Europos Bendrijos, iš vienos pusės, ir Danijos Karalystės Vyriausybės ir Farerų salų Vietinės Vyriausybės, iš kitos pusės, susitarimą.
Lietuvos Respublika taip pat siekia, kad po to, kai įstos į ES, jai būtų palikta teisė žvejoti Farerų salų ekonominės zonos vandenyse putasu ir skumbres kvotų pasikeitimo pagrindu ir kad Lietuvos Respublika būtų įrašyta į sąrašą valstybių, kurioms ES suteikia teisę žvejoti Farerų salų ekonominės zonos vandenyse. Tai tradicinis Lietuvos Respublikos žvejybos rajonas, užtikrinantis darbą laivams ir žvejams, o rinkai – produkciją.
Pasikeitimo laiškais formos susitarimas tarp Europos Bendrijos ir Kanados Vyriausybės dėl žuvininkystės santykių – savitarpio supratimo memorandumas. Lietuvos Respublika siekia, kad tarpusavio supratimo memorandumo tarp Kanados Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl žvejybos savitarpio santykių pagrindinės nuostatos būtų perkeltos į pasikeitimo laiškais formos susitarimą tarp Europos Bendrijos ir Kanados Vyriausybės dėl žuvininkystės santykių – savitarpio supratimo memorandumą.
Lietuvos Respublika siekia, kad jai būtų palikta teisė žvejoti Kanados ekonominės zonos vandenyse ir ji būtų įrašyta į sąrašą valstybių, kurioms ES suteikia šią teisę. Kadangi Lietuvos Respublika stokoja žvejybos plotų, jai būtina išsaugoti galimybę įsigyti komercinių žvejybos Kanados ekonominėje zonoje kvotų. Tai padės išlaikyti laivyną ir žvejų darbo vietas.
Pasikeitimo laiškais formos susitarimas dėl susitarimo dėl bendradarbiavimo jūrų žvejybos sektoriuje tarp Europos Bendrijos ir Mauritanijos Islamo Respublikos, parafuoto 1999 m. birželio 20 d. Briuselyje, papildymo. Lietuvos Respublika siekia būti įtraukta į sąrašą valstybių, kurioms ES skiria žvejybos Mauritanijos ekonominės zonos vandenyse kvotas. Lietuvos Respublikos laivai Mauritanijos ekonominėje zonoje žvejojo ilgus metus. Dabar mūsų laivai čia žvejoja pagal komercines kvotas, tačiau ES galėtų suteikti Lietuvos Respublikai teisę naudotis galiojančiu ES ir Mauritanijos susitarimu dėl žvejybos santykių – skirti Lietuvos Respublikai dalį turimų kvotų. Tai padėtų išlaikyti žvejų, žuvų perdirbėjų darbo vietas.
III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS
Siekiant žuvininkystės sektorių pertvarkyti pagal ES reikalavimus, reorganizuota jo valdymo struktūra: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 682 „Dėl žuvininkystės administravimo pertvarkymo“ (Žin., 1999, Nr. 48-1551; 2000, Nr. 32-899) Žemės ūkio ministerijai buvo pavesta reorganizuoti Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentą į Žuvininkystės departamentą prie Žemės ūkio ministerijos, priskiriant jam žuvininkystės ūkio politikos formavimo, šios ūkio šakos administravimo ir visas žuvininkystės ūkio integravimo į ES funkcijas, taip pat patikslinti darbuotojų skaičių. Aplinkos ministerijai priskirtos žuvų išteklių apsaugos ir kontrolės funkcijos. Vadovaujantis minėtuoju Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, žemės ūkio ministro 2000 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 243 Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas reorganizuotas į Žuvininkystės departamentą prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakingos administracinės struktūros 2000 metais bus stiprinamos – įsigyjama reikiamos kompiuterinės įrangos, organizuojamas personalo mokymas, kreipiamasi pagalbos į užsienio ekspertus.
2000 metais numatoma įsteigti Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registrą. Pagal 2000 m. birželio 27 d. priimto Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 18 straipsnį Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruoti žvejybos laivai turi būti papildomai įregistruoti Žemės ūkio ministerijos tvarkomame Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registre. Parengta žvejybos laivų registravimo tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarime Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 83-2327; 2000, Nr. 75-2290) numatyta, kad Žemės ūkio ministerija tvarko žvejybos laivų registrą.
2001 metais numatoma sukurti kompiuterizuotą integruotą duomenų bazę, kurioje bus registruojami duomenys apie žuvų išteklių naudojimą. Siekiant užtikrinti, kad žvejybos laivų kontrolė atitiktų ES reikalavimus, nuo 2000 metų pradedama diegti palydovinė žvejybos laivų stebėjimo sistema. Siųstuvai bus įmontuoti visuose Baltijos jūroje žvejojančiuose 24 metrų ir ilgesniuose žvejybos laivuose.
Siekiant geriau administruoti žuvininkystės sektoriaus struktūrinius fondus ir intervencinius mechanizmus, numatyta plėsti ir stiprinti Rinkos reguliavimo agentūrą ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą.
Kad geriau būtų kontroliuojamas šviežių žuvų pirmasis pardavimas, Klaipėdoje, Smiltelės upės žiotyse, numatomoje statyti žvejybos laivų prieplaukoje, 2001 metais bus kuriama žvejybos laivų aptarnavimo infrastruktūra. Tai padės užtikrinti, kad žuvų iškrovimo ir pardavimo sanitarinės-higieninės sąlygos ir kontrolė atitiktų ES reikalavimus. Siekiant padidinti Lietuvos Respublikoje gaminamų žuvų produktų konkurencingumą rinkoje, perdirbimo įmonėms bus padedama pasirengti juos sertifikuoti, bus mokomi perdirbimo įmonių ir žvejybos laivų specialistai. Šiuo tikslu numatoma naudoti ir SAPARD programos skiriamas lėšas.
Numatoma modernizuoti Klaipėdos žuvininkystės tyrimų laboratoriją. Ji bus aprūpinta nauja tyrimų įranga, organizuotas darbuotojų mokymas.
______________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1289
LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2004 m. sausio 1 d. laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus.
Lietuvos Respublika pritaria visam acquis muitų sąjungos srityje.
Lietuvos Respublika bus pasirengusi visiškai įgyvendinti acquis muitų sąjungos srityje nuo įstojimo į ES dienos.
Lietuvos Respublika neprašo pereinamųjų laikotarpių ar išimčių šiame derybiniame skyriuje.
II. PAGRINDIMAS
Lietuvos Respublika derina teisės aktus su ES acquis muitų sąjungos srityje, kurį sudaro Europos Bendrijos steigimo sutarties 1 skyriaus 1 poskyris „Muitų sąjunga“, 61 straipsnio (d) punktas, 135, 299 straipsniai ir Europos Sąjungos sutarties 29, 30, 32 straipsniai, atsižvelgiant į Amsterdamo sutartimi padarytus pakeitimus, taip pat Europos Bendrijų antrinės teisės aktai muitų sąjungos srityje: ES muitinės kodeksas ir jo įgyvendinimo nuostatos, Kombinuotoji prekių nomenklatūra, bendrasis muitų tarifas, įskaitant teisės aktus, reglamentuojančius prekybos lengvatų, tarifinių kvotų ir laikinąjį muitų suspendavimą, taip pat kiti su muitinės veikla susiję ES teisės aktai, nepriklausantys ES muitinės kodekso taikymo sričiai (pvz., reglamentuojantys muitų lengvatų taikymą, kultūros prekių išvežimą, dvigubojo naudojimo prekių gabenimą, intelektinės nuosavybės apsaugą prekių importo ir eksporto srityje ir kt.).
Dauguma Lietuvos Respublikoje galiojančių su muitinės veikla susijusių teisės aktų atitinka šios srities acquis. Likusieji bus suderinti ir pradėti taikyti iki įstojimo į ES dienos.
Muitų sąjungos acquis, susijęs su ES ir trečiųjų valstybių prekybos tvarkos reglamentavimu (prekyboje su atskiromis trečiosiomis valstybėmis taikomomis prekių kilmės taisyklėmis, kvotomis ir panašiai), į Lietuvos Respublikos teisę nebus perkeliamas ir Lietuvai tapus ES nare bus taikomas tiesiogiai.
Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas ir jo taikymą reglamentuojantys teisės aktai
Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas (Žin., 1996, Nr. 52-1239; 1999, Nr. 101-2899; 2000, Nr. 75-2269) įsigaliojo 1998 m. sausio 1 dieną. Jis parengtas pagal ES muitinės kodeksą (Tarybos reglamentas (EEC) Nr. 2913/92). Lietuvos Respublikos muitinės kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai rengiami pagal ES muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas (Komisijos reglamentas (EEC) Nr. 2454/93). Reikiamus teisės aktus priimti numatoma pagal Lietuvos pasirengimo narystei ES programą.
Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas ir jo taikymą reglamentuojantys teisės aktai
Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas (Žin., 1998, Nr. 28-727), galiojantis nuo 1998 m. liepos 1 d., parengtas pagal ES reglamentą dėl muitų lengvatų taikymo (Tarybos reglamentas (EEC) Nr. 918/83). Pagal Lietuvos pasirengimo narystei programą, remiantis nurodytuoju reglamentu, rengiami Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymo taikymą reglamentuojantys teisės aktai. Nuo 2001 metų numatoma pradėti taikyti integruotą tarifą, įsteigti privalomosios tarifinės informacijos aktų duomenis apibendrinantį centrą, palaipsniui pasirengti naudoti Europos Komisijos TARIC ir BTI duomenų bazes Lietuvos muitinėje.
ES muitų tarifus Lietuvos Respublika pradės taikyti nuo narystės ES dienos.
Šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai nevisiškai atitinka es teisės aktų, reglamentuojančių tarifinių kvotų, viršutinių ribų, muitų suspendavimo taikymą, nuostatas. Lietuvoje administruojamos tarifinės kvotos skirstomos konkurso būdu, nenumatyta taikyti paprastesnių tarifinių kvotų sistemų, pvz., „pirmas atėjo, pirmas aptarnautas“, taip pat viršutinių ribų ir laikinojo muitų suspendavimo. es acquis reikalavimus šioje srityje atitinkantys teisės aktai, taip pat ir reglamentuojantys laikinąjį muitų suspendavimą, bus parengti 2002 metais.
Lietuvos Respublikos kombinuotoji muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūra (Žin., 1999, Nr. 111(1,2,3,4)-3254), kuri Lietuvos Respublikoje taikoma nuo 2000 m. sausio 1 d., parengta remiantis šiuo metu galiojančia ES kombinuotosios prekių nomenklatūros versija (Komisijos reglamentas (EC) Nr. 2204/99).
Bendrasis administracinis dokumentas ir tranzitas
1995 metais Lietuvoje pagal Bendrąjį administracinį dokumentą pradėtos deklaruoti prekės visoms muitinės procedūroms ir kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams.
Pagrindiniai tranzito principai, išdėstyti Lietuvos Respublikos muitinės kodekse, atitinka es reikalavimus. tačiau siekiant užkirsti kelią galimiems pažeidimams lietuvoje kai kurioms „jautrioms“ prekėms laikinai taikomas specialus tranzito režimas. ES vidinio tranzito procedūra bus pradėta taikyti Lietuvos Respublikai tapus ES nare.
1996 metais Lietuvos Respublika pateikė prašymą prisijungti prie ES ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros ir Konvencijos dėl prekybos prekėmis formalumų supaprastinimo. Siekiant geriau pasirengti prisijungti prie šių konvencijų, pasirašyta pagal Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros nuostatas parengta sutartis dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros (Žin., 1999, Nr. 17-442). Ši sutartis įsigaliojo 1999 m. birželio 1 dieną. Numatoma, kad Baltijos valstybių bendroji tranzito procedūra bus pradėta taikyti nuo 2001 m. sausio 1 dienos, iki to laiko reorganizavus tranzito tyrimų sistemą ir Muitinės departamente įsteigus centrinę įstaigą, atliksiančią tranzito kontrolės ir tyrimų funkcijas.
1993 metais Lietuvos Respublika tapo Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 metų TIR konvencija) (Žin., 2000, Nr. 6-1555) susitariančiąja šalimi, o nuo 1998 metų – Laikinojo įvežimo konvencijos (Stambulo konvencijos) susitariančiąja šalimi.
Tarpusavio pagalba muitinės veiklos srityje ir tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuvos Respublika nuo 1992 metų yra Pasaulio muitinių organizacijos narė ir dalyvauja jos veikloje. Siekiant bendradarbiauti su kitų valstybių muitinių administracijomis, pasirašyta daugiau kaip 20 tarptautinių sutarčių ir susitarimų, rengiami nauji susitarimai. Prieš įstodama į ES Lietuvos Respublika patikrins, ar sudarytos dvišalės ir daugiašalės sutartys atitinka ES acquis. Įstojusi į ES, Lietuvos Respublika vykdys visas tarptautines sutartis dėl muitinės veiklos, kurias ES yra sudariusi su trečiosiomis valstybėmis.
III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS
Dauguma muitų sąjungos teisės aktams įgyvendinti reikalingų struktūrinių padalinių jau įkurti ir veikia.
Muitinės veiklos kryptis nustato finansų ministro 1999 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 191 patvirtinta ilgalaikė Lietuvos muitinės veiklos strategija, kurią parengti padėjo ES ekspertai. Vadovaujantis šia strategija, rengiami jos įgyvendinimo metų planai.
Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus 2000 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 76 patvirtinta Muitinės pareigūnų mokymo strategija. Parengtas ir patvirtintas šios strategijos įgyvendinimo 2000-2002 metų planas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės kodeksu, nustatyta tokia Lietuvos muitinės organizacinė struktūra: Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, teritorinės muitinės ir muitinės postai, kitos muitinės įstaigos (Muitinės mokykla, kurioje rengiami ir kvalifikaciją kelia muitinės pareigūnai, Muitinės laboratorija).
1998 metų rugpjūčio mėnesį išplėstas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Tarptautinių ryšių skyrius, kuris koordinuoja integracijos į ES klausimus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 143 „Dėl komisijos kovai su kontrabanda koordinuoti sudarymo“ (Žin., 1999, Nr. 18-465) iš suinteresuotų valstybės institucijų vadovų, įskaitant Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktorių, sudaryta speciali komisija kovai su kontrabanda koordinuoti, kuriai vadovauja Ministras Pirmininkas. Komisija kas ketvirtį apsvarsto institucijų pateiktas numatytų priemonių vykdymo ataskaitas, aptaria veiksmus, kurių būtina imtis kovai su kontrabanda stiprinti, informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie kovos su kontrabanda būklę.
Siekiant efektyviau kovoti su muitinės įstatymų pažeidimais, 1999 metų birželio mėnesį Muitinės departamente prie Finansų ministerijos įsteigta Kovos su kontrabanda ir vidinės kontrolės tarnyba, kuri 2000 metų balandžio mėnesį reorganizuota į Pažeidimų prevencijos tarnybą. Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. įsteigti Kovos su kontrabanda skyriaus teritoriniai poskyriai, Žvalgybos ir analizės skyriaus teritorinės žvalgybos ir analizės grupės. Muitinėje diegiama nauja muitinio tikrinimo sistema, pagrįsta rizikos faktorių analize, jų profilių sudarymu ir taikymu.
Diegiama muitinės informacinė sistema (jos dalis – automatizuota muitinės deklaracijų apdorojimo sistema pradės veikti 2002 metais).
Stiprinant būsimą išorinę ES sieną, gerinama muitinės postų pasienyje su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi ir Baltarusijos Respublika infrastruktūra. Reikiamos lėšos skiriamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Dalis lėšų gaunama pagal daugiašalės techninės pagalbos programas. Ministro Pirmininko 2000 m. kovo 20 d. potvarkiu Nr. 56 sukurta tarpžinybinė darbo grupė valstybės sienos perėjimo punktų steigimo, atidarymo ir plėtros klausimams spręsti. Parengta Pasienio kontrolės punktų plėtros strateginio plano koncepcija, kuriai 2000 m. birželio 14 d. posėdyje pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Tobulindama muitinės veiklą, Lietuva ir toliau dalyvaus ES „Customs 2002“ programoje ir PHARE nacionalinėje ir daugiašalėje muitinių programose.
Muitų sąjungos teisės aktų derinimo planas pateiktas priede.
______________
Lietuvos Respublikos derybinės
pozicijos „Muitų sąjunga“
(25 derybinis skyrius)
priedas
Muitų sąjungos teisės aktų derinimo planas
2001 metų I ketvirtį numatoma priimti teisės aktus, reglamentuojančius muitinės prižiūrimą prekių sunaikinimą, taip pat naujos redakcijos teisės aktus, reglamentuojančius muitinio tranzito procedūros atlikimą, muitinės sandėlių steigimą ir veiklą, laikinojo įvežimo ir laikinojo išvežimo procedūrų atlikimą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 353 „Dėl Integruoto tarifo rengimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 27-722) patvirtinta Integruoto tarifo rengimo ir naudojimo tvarka ir nustatyta, kad integruotas tarifas bus pradėtas taikyti nuo 2001 m. vasario 15 dienos.
2000 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatai, kuriuose numatyta galimybė taikyti supaprastintas procedūras. 2000 metų IV ketvirtį numatoma parengti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus įsakymą, reglamentuojantį supaprastintų procedūrų atlikimą. Šis įsakymas turėtų atitikti ES muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų reikalavimus, taikomus supaprastintam procedūrų atlikimui.
2000 metų IV ketvirtį numatoma parengti projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūros atlikimo tvarkos, o pati procedūra, atsižvelgiant į ekonominį poreikį, galės būti pradėta taikyti 2001 metų I ketvirtį.
2001 metų III ketvirtį numatyta parengti projektą teisės akto, susijusio su galutiniu vartojimu (išleistų laisvai cirkuliuoti ypatingos paskirties prekių muitinės priežiūra) ir atitinkančio ES muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas. Tokio teisės akto įsigaliojimas (numatomas 2002 metų I ketvirtį) ir taikymas susijęs su ūkio subjektų poreikiais (šiuo metu to nepageidaujama) ir konkrečių atvejų įteisinimu mokesčių įstatymuose.
2001 metų I ketvirtį turėtų būti priimtas Lietuvos Respublikos intelektinės nuosavybės apsaugos prekių importo ir eksporto srityje įstatymas, kurio projektas jau parengtas ir svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje.
Parengtas muitų (ir mokesčių) už prekes, kurių importuotojas atsisakė, grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti tvarkos projektas, kuris atitinka ES muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas. Šią tvarką numatyta patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2001 metų II ketvirtį.
Parengtas Lietuvos Respublikos muitinės kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriame atsižvelgta į ES muitinės kodekso pakeitimus, padarytus nuo 1996 metų, ir suderintos nuostatos, susijusios su skolos muitinei atlyginimu. Jis turėtų įsigalioti nuo 2002 m. sausio 1 dienos.
Numatyta parengti projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriame būtų reglamentuotas muitų (ir mokesčių) grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti, kai muitai (ir mokesčiai) įregistruoti nepagrįstai ir muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia. Šio nutarimo projektą numatoma parengti 2001 metų IV ketvirtį, nutarimas turėtų įsigalioti 2002 metų I ketvirtį.
Projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo numatoma parengti 2001 metų III ketvirtį, nutarimas turėtų įsigalioti 2002 metų I ketvirtį.
Projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Negrąžinamo eksporto muitinės procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo numatoma parengti 2001 metų I ketvirtį, nutarimas turėtų įsigalioti 2001 metų I ketvirtį.
Projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Laikinojo įvežimo perdirbti procedūros atlikimo taikant drobeko sistemą tvarkos patvirtinimo numatoma parengti 2001 metų IV ketvirtį, nutarimas turėtų įsigalioti 2003 metų I ketvirtį.
Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Laikinojo prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos perdirbti tvarkos patvirtinimo (arba esamo – dalinio pakeitimo) projektą numatoma parengti 2001 metų III ketvirtį, nutarimas turėtų įsigalioti 2001 metų IV ketvirtį.
Projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl kontroliuojamų prekių sąrašų patvirtinimo numatoma parengti 2001 metų III ketvirtį, nutarimas įsigaliotų 2002 metų III ketvirtį (remiantis Tarybos (ec) 1994 m. gruodžio 19 d. reglamento Nr. 3381/94 „Dėl Sąjungos kontrolės režimo dvigubos paskirties prekėms“ pataisa Nr. 837/95, dvigubojo naudojimo prekių sąrašais, patvirtintais ES sprendimo Nr. 94/942/cfsp 1 priedu (annex 1).
2001 metų III ketvirtį numatoma parengti Konvencijos dėl muitinės procedūrų supaprastinimo ir suvienodinimo (Kioto konvencija) ratifikavimo įstatymo projektą (įsigalios – 2002 metų I ketvirtį).
2001 metais ketinama prisijungti prie Muitinės konvencijos dėl konteinerių.
Lietuvos Respublika pasirengusi iki 2003 metų I ketvirčio parengti ir pradėti naudoti leidimo eksportuoti kultūros vertybes blanko formą, kuri atitiktų ES naudojamo leidimo blanko formą.
2002 metų III ketvirtį numatoma parengti Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros ir Konvencijos dėl prekybos prekėmis formalumų supaprastinimo ratifikavimo įstatymų projektus (įsigaliotų 2002 metų IV ketvirtį).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarime (projektą numatoma parengti 2002 metų III ketvirtį), bus išdėstytos ES acquis reikalavimus atitinkančios nuostatos, nustatančios tarifinių kvotų administravimo tvarką, viršutinių ribų ir muitų laikinojo suspendavimo tvarką (nutarimas turėtų įsigalioti 2002 metų IV ketvirtį).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime (projektą numatoma parengti 2003 metų II ketvirtį) bus išdėstytos Tarybos 1976 m. kovo 15 d. direktyvos 76/308/EEC „Dėl tarpusavio pagalbos tenkinant ieškinius, kylančius taikant Europos žemės ūkio vadovavimo ir garantijų fondo bei žemės ūkio ir muito mokesčius“ bei Komisijos 1977 m. lapkričio 4 d. direktyvos 77/794/EEC, nustatančios detalias pirmosios direktyvos įgyvendinimo taisykles, nuostatos, nutarimas turėtų įsigalioti 2003 metų IV ketvirtį.
Muitų lengvatų taikymą reglamentuojančių teisės aktų neatitikimus ES acquis numatoma pašalinti iki 2002 metų IV ketvirčio – atitinkamai pakeitus ir papildžius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus.
Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos sudarytas kultūros vertybių sąrašas iš esmės atitinka Tarybos reglamentą (EEC) Nr. 3911/92, Komisijos reglamentą (EEC) Nr. 752/93 ir jų papildymų reikalavimus. Visiškai juos suderinti numatoma iki 2003 metų.
______________