VALSTYBĖS ĮMONĖS INDĖLIŲ DRAUDIMO FONDO TARYBOS
2000 M. BALANDŽIO 10 D. NUTARIMAS Nr. 3
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 65-2087; 2000, Nr. 29-802) 6 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis ir 14 straipsnio 4 dalies 12 punktu, Valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo taryba nutaria:
Nustatyti Užsienio bankų Lietuvos Respublikoje įsteigtuose filialuose (skyriuose) laikomų indėlių papildomo draudimo tvarką (pridedama).
PATVIRTINTA
Valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo
tarybos 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 3
Užsienio bankų Lietuvos Respublikoje įsteigtuose filialuose (skyriuose) laikomų indėlių papildomo draudimo tvarka
1. Bendroji dalis
1.1. Šis teisės aktas nustato užsienio bankų Lietuvos Respublikoje įsteigtuose filialuose (skyriuose) (toliau – filialas) laikomų indėlių, kurie yra apdrausti arba kitaip užtikrintas jų saugumas pagal užsienio valstybės teisės aktus ir kurių draudimo arba kitokio jų saugumo užtikrinimo sąlygos (toliau – draudimo sąlygos) yra blogesnės, negu nustatyta Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 65-2087; 2000, Nr. 29-802) (toliau – Įstatymas), papildomo draudimo tvarką.
1.3. Papildomai draudžiami indėliai litais (LTL) ir užsienio valiutomis (toliau – užsienio valiuta) – JAV doleriais (USD), eurais (EUR) ir šiomis Europos Sąjungos šalių nacionalinėmis valiutomis: Airijos svarais sterlingų (IEP), Austrijos šilingais (ATS), Belgijos frankais (BEF), Danijos kronomis (DKK), Didžiosios Britanijos svarais sterlingų (GBP), Graikijos drachmomis (GRD), Ispanijos pesetomis (ESP), Italijos liromis (ITL), Liuksemburgo frankais (LUF), Olandijos guldenais (NLG), Portugalijos eskudais (PTE), Prancūzijos frankais (FRF), Suomijos markėmis (FIM), Švedijos kronomis (SEK), Vokietijos markėmis (DEM).
2. Indėlių draudimo sąlygų įvertinimas
2.1. Užsienio bankai, pateikdami prašymą Lietuvos bankui įsteigti filialą, kuriame numatoma priimti gyventojų indėlius, arba prašydami suteikti teisę veikiančiam filialui priimti gyventojų indėlius, turi pateikti Valstybės įmonei Indėlių draudimo fondui (toliau – Fondas) teisės aktus (lietuvių kalba), reglamentuojančius užsienio valstybės indėlių draudimo sąlygas (įstatymus, taisykles ir jų pakeitimus). Užsienio bankai, kurių filialai iki šios tvarkos įsigaliojimo turėjo teisę priimti gyventojų indėlius, minėtus dokumentus turi pateikti per 1 mėn. nuo šios tvarkos įsigaliojimo dienos. Apie draudimo sąlygų pakeitimus užsienio bankai privalo informuoti Fondą per 1 mėn. nuo teisės aktų, nustatančių draudimo sąlygų pakeitimus, priėmimo dienos. Jeigu užsienio bankas per nustatytą laiką nepateikia Fondui minėtų teisės aktų, Fondo taryba Fondo administracijos teikimu pateikia užsienio bankui ir Lietuvos bankui išvadą, kad tokiame užsienio banko filiale laikomų gyventojų indėlių draudimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta Įstatyme.
2.2. Fondo taryba per 3 mėn. nuo teisės aktų, nurodytų šios tvarkos 2.1 punkte, gavimo įvertina indėlių draudimo sąlygas ir nustato, ar užsienio valstybės indėlių draudimo sąlygos, nustatytos užsienio valstybės teisės aktuose, nėra blogesnės, negu nustatyta Įstatyme.
2.3. Gyventojų indėliai filialuose, kurių draudimo sąlygos, nustatytos užsienio valstybės teisės aktuose, nėra blogesnės, negu nustatyta Įstatyme, papildomai nedraudžiami. Fondas registruotu paštu išsiunčia tokiems filialams pranešimus, kad juose laikomi indėliai nėra papildomai draudžiami Fonde.
2.4. Gyventojų indėliai filialuose, kurių draudimo sąlygos, nustatytos užsienio valstybės teisės aktuose, yra blogesnės, negu nustatyta Įstatyme, turi būti draudžiami Fonde. Fondas registruotu paštu išsiunčia tokiems filialams pranešimus apie papildomo indėlių draudimo būtinumą, kartu nurodydamas papildomai draudžiamų indėlių dydžius, Fondo sąskaitos numerį ir banko kodą, kur turi būti mokamos draudimo įmokos. Filialai, pradėję veiklą, pirmą (avansinę) įmoką moka neatsižvelgdami į gyventojų sąskaitose, atidarytose pagal banko sąskaitos ir (arba) indėlio sutartis, esančių lėšų litais ir užsienio valiuta sumą. Pirmoji (avansinė) įmoka turi būti įmokėta į Fondo sąskaitą per 10 darbo dienų nuo Fondo pranešimo apie papildomo indėlių draudimo būtinumą gavimo dienos.
3. Papildomo draudimo įmokų apskaičiavimas
3.1. Papildomo draudimo įmoka apskaičiuojama litais. Draudėjai gyventojų indėlius užsienio valiuta perskaičiuoja pagal tos dienos oficialų Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį.
3.2. Pirmoji (avansinė) draudimo įmoka yra apskaičiuojama taikant 0,01% normą nuo Lietuvos banko nustatyto komercinių bankų minimalaus pagrindinio kapitalo dydžio.
3.3. Papildomo draudimo suma (toliau – DS) apskaičiuojama taip:
susumuojamos papildomai draudžiamų gyventojų sąskaitų, atidarytų pagal banko sąskaitos ir (arba) indėlio sutartis, lėšos litais ir užsienio valiuta ir iš gautos sumos atimama išmokų arba kitų užtikrinimo sumų, mokamų šių sąskaitų indėliams pagal užsienio šalies teisės aktus, suma.
3.4. Papildomo draudimo įmoka apskaičiuojama kiekvieną dieną remiantis duomenimis apie lėšas litais ir užsienio valiuta, buvusias gyventojų sąskaitose, atidarytose filiale pagal banko sąskaitos ir (arba) indėlio sutartis.
Si=DSi×p/100/365,
kur DSi – papildomo draudimo suma i-ąją mėnesio dieną,
p=1.
Apskaičiuojant Si, jos reikšmė turi būti suapvalinta iki dviejų ženklų po kablelio.
Sudėjus visas mėnesio Si reikšmes, gaunama papildomo draudimo įmoka:
Sm – papildomo draudimo įmoka,
n – mėnesio dienų skaičius.
4. Papildomo draudimo įmokos mokėjimo tvarka ir terminai
4.1. Papildomo draudimo įmoka yra mokama litais. Papildomo draudimo įmokos, išskyrus pirmą (avansinę), turi būti mokamos į Fondo sąskaitą kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos. Fondas gali tikrinti filialų apskaičiuotas papildomo draudimo įmokų sumas ir, jeigu jos yra neteisingos, pranešti apie tai filialams registruotu paštu iki mėnesio 20 dienos. Tuo atveju, jeigu draudėjas įmoka didesnę draudimo įmoką, negu vadovaujantis šia tvarka yra apskaičiuota, Fondas privalo iki mėnesio pabaigos grąžinti draudėjui permokėtą sumą.
4.2. Nuo tos dienos, kai draudėjui įvyksta draudiminis įvykis arba Fondo taryba nutraukia draudėjo indėlių draudimą, draudimo įmokos nebemokamos. Šiuo atveju iki draudiminio įvykio dienos arba iki draudimo nutraukimo dienos nesumokėtos Fondui draudimo įmokos dalis laikoma draudėjo įsiskolinimu Fondui.
5. Papildomo draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka
5.1. Teisę į papildomo draudimo išmoką gyventojai įgyja, kai draudėjui, įsteigusiam filialą, iškeliama bankroto byla arba tokio draudėjo veikla nutraukiama pagal užsienio valstybės įstatymus dėl to, kad jis negali atsiskaityti su kreditoriais. Papildomo draudimo išmokos dydis yra skirtumas tarp išmokos, apskaičiuotos pagal Įstatymo nuostatas, ir išmokos arba kitos užtikrinimo sumos, apskaičiuotos pagal užsienio valstybės teisės aktų nuostatas.
5.2. Papildomo draudimo išmokos yra išmokamos vadovaujantis Draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos (Žin., 1999, Nr. 76-2299) (toliau – Išmokų tvarka) 4 dalies nuostatomis.
5.3. Įvykus draudiminiam įvykiui, draudėjas, įsteigęs filialą, privalo pateikti Fondui dokumentus, išvardytus Išmokų tvarkos 2.5, 2.6 punktuose, kurių formos yra pateiktos Išmokų tvarkos prieduose. Šiuose dokumentuose turi būti pateikta informacija tik apie filiale laikomus gyventojų indėlius ir jų savininkus. Šiems draudėjams privalomos ir Išmokų tvarkos 2.7-2.9 punktų nuostatos.