LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PRAMONINIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS, LIKVIDAVIMO IR TYRIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1995 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 1090
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. I-267 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 88 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo“ (Žin., 1993, Nr. 55-1065; 1994, Nr. 88-1671) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 392 „Dėl normatyvinių aktų saugos darbe klausimais rengimo ir tvirtinimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Aplinkos apsaugos ministerijai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamentu iki 1996 m. liepos 1 d. nustatyti Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingųjų medžiagų ribinius kiekius, juos nustatytąja tvarka suderinti ir patvirtinti.
3. Įpareigoti Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamentą kartu su Valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos:
3.1. iki 1995 m. spalio 1 d. parengti Lietuvos ūkio objektų, kurie privalo vadovautis šiuo nutarimu patvirtintais Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais, laikinąjį sąrašą;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 1090
PRAMONINIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS, LIKVIDAVIMO
IR TYRIMO NUOSTATAI
BENDROJI DALIS
1. Šie nuostatai reglamentuoja pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo, taip pat pavojingų objektų saugaus naudojimo ir žmonių bei aplinkos apsaugos šių objektų avarijų atveju užtikrinimo tvarką.
Šie nuostatai parengti vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos 1993 m. birželio 2 d. 174-ąja konvencija dėl stambių pramoninių avarijų prevencijos.
2. Šių nuostatų reikalavimų privalo laikytis pavojingų objektų vadovai – visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, gaminantys ir naudojantys pavojingąsias medžiagas, taip pat nurodytųjų objektų projektuotojai, valstybinės priežiūros institucijos, miestų (rajonų) savivaldybės, specialiosios tarnybos.
3. Šie nuostatai netaikomi branduolinės energijos naudojimo bei branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų, branduolinio kuro saugojimo, naudojimo ir slėpyklų įrenginiams, gynybinės paskirties objektams ir pavojingųjų medžiagų gabenimui už pavojingo objekto teritorijos ribų (išskyrus pavojingųjų medžiagų gabenimą vamzdynais).
4. Šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:
4.1. pavojingas objektas – įmonė, sandėlis arba kitas statinys, kuriame nuolat arba laikinai gaminama, perdirbama, laikoma, perkraunama, naudojama, sandėliuojama arba neutralizuojama viena arba kelios pavojingosios medžiagos ar jų atliekos (toliau vadinama – pavojingosios medžiagos), kurių kiekis yra didesnis už nustatytąjį šios medžiagos ribinį kiekį;
4.2. pavojingoji medžiaga – medžiaga (arba medžiagų mišinys), kuri dėl savo cheminių, fizinių arba toksinių savybių pati arba jungdamasi su kitomis medžiagomis kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai arba aplinkai;
4.3. pavojingosios medžiagos ribinis kiekis – nustatytasis pavojingosios medžiagos kiekis, kurį viršijus objektas priskiriamas prie pavojingųjų;
4.4. pramoninė (stambi) avarija (toliau vadinama – avarija) – nenumatytas staigus įvykis pavojingame objekte (sprogimas, gaisras arba didelio kiekio pavojingųjų medžiagų išsiveržimas į aplinką), sukėlęs staigų arba uždelstą pavojų žmonėms ir aplinkai objekto teritorijoje arba už jos ribų;
4.5. avarinė situacija – aplinkybės, kuriomis viena arba kelios pavojingosios medžiagos, galinčios sukelti avariją, jos nesukelia dėl sulaikančiųjų veiksnių, veiksmų arba sistemų;
4.6. valstybinės priežiūros institucijos – Aplinkos apsaugos ministerija, Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamentas (toliau vadinama – Civilinės saugos departamentas), Priešgaisrinės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Priešgaisrinės apsaugos departamentas), Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė darbo inspekcija), Technikos priežiūros tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Statybos ir urbanistikos ministerijos Valstybinė statybos inspekcija, Energetikos ministerijos Energetikos valstybinė inspekcija ir kitos institucijos, kurios pagal savo kompetenciją vykdo gyventojų sveikatos, aplinkos, darbo sąlygų ir įrenginių bei statinių priežiūrą ir kontrolę;
4.7. specialiosios tarnybos – tarnybos (policijos, ugniagesių, medicinos, dujų, elektros tinklų ir kitos), kurios gali būti pasitelktos avarijoms ir jų padariniams likviduoti pačiame objekte arba už jo teritorijos ribų;
4.8. gelbėjimo pajėgos – pavojingo objekto avarinės (gelbėjimo) tarnybos, specialiosios tarnybos, taip pat objekto darbuotojai, kariuomenė, vietos gyventojai, kurie gali būti pasitelkti avarijos padariniams lokalizuoti ir likviduoti;
4.9. pranešimas apie pavojingą objektą ir jo saugą – raštiška pavojingo objekto techninės būklės, jo valdymo ir saugumo ataskaita;
4.12. pavojaus ir rizikos analizė – nepageidautinų situacijų ir normalaus darbo sutrikimų, dėl kurių gali prasidėti nekontroliuojami įvykiai ar įvykti avarija, įvertinimas;
4.13. pavojingųjų medžiagų sąrašas – Jungtinių Tautų Organizacijos Ekspertų komiteto sudarytas pavojingųjų cheminių medžiagų sąrašas, pateiktas „Pavojingųjų medžiagų vežimo rekomendacijose“ (ST/SG/AC.10/1/Rev.6);
5. Avarija gali būti:
5.1. ribota – įvykis pavojingo objekto padalinyje (ceche, technologinėje linijoje ir kt.), kurio padariniai nekelia grėsmės žmonėms ir aplinkai už objekto ribų ir yra likviduojami objekto gelbėjimo pajėgomis arba pasitelkus kai kurias specialiąsias tarnybas;
5.2. vietinė – įvykis, kurio padariniai kelia grėsmę žmonėms ir aplinkai objekto teritorijoje, taip pat gali kelti grėsmę žmonėms ir aplinkai už teritorijos ribų ir yra likviduojami pasitelkus ne tik šio objekto gelbėjimo pajėgas, bet ir savivaldybės (kitų savivaldybių) specialiąsias tarnybas;
PAVOJINGO OBJEKTO NUSTATYMAS
6. Objekto vadovas arba projektuotojas, remdamasis pavojingųjų medžiagų sąrašu bei nustatytaisiais šių medžiagų ribiniais kiekiais, privalo nustatyti, ar projektuojamas arba veikiantis objektas yra pavojingas. Norint pradėti naudoti naują arba rekonstruotą pavojingą objektą, būtina gauti Valstybinės darbo inspekcijos leidimą.
7. Objektai turi būti priskiriami prie pavojingųjų, jeigu juose gaminamos, naudojamos, sandėliuojamos, perdirbamos, laikomos, perkraunamos pavojingosios medžiagos, kurių kiekis yra didesnis už nustatytąjį ribinį kiekį.
8. Veikiančiame objekte naudojamų pavojingųjų medžiagų kiekį nurodo objekto vadovas, o projektuojamame objekte – jo projektuotojas.
VIETOS PAVOJINGAM OBJEKTUI STATYTI PARINKIMAS
10. Pavojingo objekto vadovas, steigėjas ir institucijos, kurios nustato technines sąlygas ir parenka vietą šiam objektui statyti, turi numatyti, kaip galimų avarijų atveju išvengti žmonių aukų bei kitų sunkių padarinių žmonėms ir gamtai arba juos sušvelninti.
11. Savivaldybės, skirdamos vietą pavojingam objektui statyti, turi tai suderinti su Aplinkos apsaugos ministerija, Civilinės saugos departamentu bei Priešgaisrinės apsaugos departamentu ir pasirūpinti, kad šis objektas nebūtų statomas greta kitų pavojingų objektų ar gyvenamųjų rajonų. Vietos pavojingiems objektams statyti parinkimą reglamentuoja atitinkami normatyviniai dokumentai.
PAVOJINGO OBJEKTO PAVOJAUS IR RIZIKOS ANALIZĖ
13. Veikiančio pavojingo objekto vadovas turi atlikti jo pavojaus ir rizikos analizę ir nustatyti:
13.1. kokios pavojingosios medžiagos kelia didžiausią pavojų, koks šių medžiagų terminio ir (arba) cheminio skilimo (jungimosi) metu susidarančių produktų pavojingumas, kokia jų tarpusavio sąveika;
13.2. kokie įrangos gedimai ir personalo klaidos gali sutrikdyti normalų objekto darbą ir sukelti avarinę situaciją;
13.3. kokie galimos avarijos padariniai objekto darbuotojams ir žmonėms, gyvenantiems arba dirbantiems šalia pavojingo objekto, taip pat kokia žala gali būti padaryta aplinkai;
14. Projektuojamų objektų išankstinę pavojaus ir rizikos analizę atlieka projektavimo organizacijos.
15. Pavojingų objektų pavojaus ir rizikos analizė turi būti atliekama ne rečiau kaip kartą per metus. Pakeitus gamybos (technologinius) procesus, pradėjus naudoti naujas pavojingąsias medžiagas, taip pat naudojamas pavojingąsias medžiagas pradėjus naudoti, perdirbti, laikyti, perkrauti, sandėliuoti kitose vietose, ši analizė tikslinama ir papildoma.
PAVOJINGO OBJEKTO ĮVERTINIMAS
16. Pavojingą objektą saugos požiūriu įvertina objekto vadovas, prireikus pasitelkęs ekspertus. Šiame įvertinime turi būti aptarti galimi nekontroliuojami įvykiai, galintys sukelti gaisrą, sprogimą, sugriovimą ar pavojingųjų medžiagų išsiveržimą į aplinką (analizuojami pavojaus šaltiniai ir įvertinama įrengimų techninė būklė bei patikimumas). Galimi sprogimo, gaisro, sugriovimo ar nuodingųjų medžiagų išsiveržimo į aplinką padariniai numatomi atsižvelgiant į šiuos faktorius:
16.1. sprogimo bangos sukeltą statinių, įrengimų sugriovimo mastą bei jų lekiančių dalių keliamą pavojų;
PRANEŠIMAS APIE PAVOJINGUS OBJEKTUS IR JŲ SAUGĄ
18. Pavojingų objektų vadovai privalo raštu pateikti savivaldybėms, specialiosioms tarnyboms ir valstybinės priežiūros institucijoms (pagal jų kompetenciją) pranešimus apie pavojingus objektus ir jų saugą.
Pranešime turi būti pateikta:
18.1. objekto išdėstymo schema, kurioje nurodyta, kokiu atstumu nuo jo yra gyvenamieji rajonai, mokyklos, ikimokyklinės įstaigos, ligoninės ir kitokios paskirties objektai, taip pat informacija apie vyraujančius vėjus;
18.2. objekto ir jame vykstančių procesų aprašymas, pavojingųjų medžiagų, naudojamų objekte, cheminė sudėtis, pavojingumas ir kiekiai;
18.4. pavojaus šaltinių ir jų kontrolės metodų aprašymas, anksčiau įvykusių avarijų priežasčių ir padarinių analizė;
18.6. objekto saugaus darbo valdymo organizavimo ir stabilumo užtikrinimo priemonės, turima perspėjimo ir ryšių sistema;
18.16. turimos individualiosios apsaugos priemonės ir jų saugojimo vietos, jų kiekiai, keitimo periodiškumas;
19. Pranešimai apie pavojingus objektus ir jų saugą pateikiami (tikslinami) pradėjus objektą naudoti, jį modernizavus, pradėjus naudoti naujas pavojingąsias medžiagas ar įvykus kitiems pasikeitimams objekte.
Pranešimai 18 punkte nurodytoms institucijoms pateikiami ne rečiau kaip kartą per penkerius metus (jeigu padėtis objekte nesikeičia).
AVARIJŲ PROFILAKTIKA
21. Pavojingo objekto vadovas privalo organizuoti tinkamą įrengimų aptarnavimą, jų techninį patikrinimą, remontą, taip pat kontroliuoti, kaip laikomasi saugos darbe ir priešgaisrinės apsaugos taisyklių, nustatytųjų technologinio proceso parametrų, kaip gaminamos, perdirbamos, perkraunamos, laikomos ir sandėliuojamos pavojingosios medžiagos.
22. Pavojingo objekto vadovas privalo atkreipti dėmesį į šias galimas avarijų priežastis:
22.2. nukrypimą nuo normalaus technologinio proceso ir galimybę kilti nevaldomam technologiniam procesui;
22.4. avarijas ir avarines situacijas, galinčias kilti greta esančiuose objektuose, vandens ir energijos tiekimo sutrikimą ir kitus veiksnius už pavojingo objekto ribų, galinčius turėti neigiamos įtakos saugiam objekto naudojimui;
SAUGUS PAVOJINGŲ OBJEKTŲ NAUDOJIMAS
25. Pavojingo objekto vadovas privalo:
25.3. aprūpinti objektą reikiamais kontroliniais matavimo prietaisais, individualiosiomis apsaugos priemonėmis, įdiegti specialiąsias objekto apsaugos bei darbų saugos valdymo ir kontrolės sistemas;
25.4. reguliariai organizuoti pratybas, per kurias būtų tikrinama, kaip veikia avarinės signalizacijos, avarinis ryšys ir avarinio stabdymo sistemos, ar darbuotojai pasirengę avarinėms situacijoms ir evakavimuisi, kaip dirba avarinės (gelbėjimo) tarnybos. Didžiausias dėmesys turi būti kreipiamas į darbuotojų ir tarnybų, likviduojančių avarines situacijas, veiksmų koordinavimą, taip pat į koordinuotą technologinių įrengimų avarinį stabdymą.
Šias pratybas kartu su pavojingų objektų vadovais arba savo iniciatyva gali organizuoti valstybinės priežiūros institucijos bei specialiosios tarnybos.
Po kiekvienų pratybų būtina išanalizuoti objekto personalo veiksmus, pašalinti nustatytus trūkumus ir patikslinti priemones, neleidžiančias susidaryti avarinei situacijai.
PAVOJINGO OBJEKTO INSPEKTAVIMAS
26. Pavojingi objektai turi būti reguliariai inspektuojami, kad būtų galima nustatyti, ar jie saugiai naudojami.
27. Pavojingą objektą inspektuoja:
27.1. vadovo patvirtinta objekto saugaus naudojimo grupė iš saugos darbe, techninių tarnybų specialistų, darbuotojų atstovų ir objekto avarinių (gelbėjimo) tarnybų vadovų;
28. Valstybinės priežiūros institucijos pagal savo kompetenciją turi teisę:
28.3. tikrinti, ar objekto vadovai vykdo reikiamą objekto priežiūrą, ar teisingai nustatė jo keliamą pavojų darbuotojams, šalia gyvenantiems žmonėms ir aplinkai;
28.4. tikrinti, ar sudarytas sąrašas įrengimų, darbų ir procesų, reikalaujančių specialiosios priežiūros, ar įdiegtos specialiosios darbų saugos valdymo ir kontrolės sistemos;
28.5. tikrinti, ar objekto vadovas yra parengęs priemones, kurių būtina imtis kilus avarinei situacijai ar įvykus avarijai, ar šios priemonės veiksmingos, ar darbuotojai supažindinti su jomis, ar jie apmokyti teisingai elgtis susidarius avarinei situacijai ar įvykus avarijai;
28.6. tikrinti avarinio perspėjimo ir apsaugos priemonių bei sistemų būklę, darbuotojų ir avarinių (gelbėjimo) tarnybų pasirengimą veikti avarijos atveju;
28.8. kontroliuoti, ar savivaldybių specialiosios tarnybos žino, koks pavojus gali kilti objekte ir kokius veiksmus būtina atlikti susidarius avarinei situacijai ar įvykus avarijai, taip pat tikrinti, kaip objekto avarinės (gelbėjimo) tarnybos pasirengusios likviduoti avariją, ar jos tinkamai aprūpintos techninėmis avarijos likvidavimo bei individualiosiomis apsaugos priemonėmis;
28.9. teikti rekomendacijas, kaip šalinti avarinių situacijų grėsmę ir kokių papildomų priemonių imtis kilus šiai grėsmei;
PRIEMONĖS, NELEIDŽIANČIOS SUSIDARYTI AVARINEI SITUACIJAI, TAIP
PAT PRIEMONĖS, KURIŲ BŪTINA IMTIS SUSIDARIUS AVARINEI
SITUACIJAI AR ĮVYKUS AVARIJAI
29. Kiekviename pavojingame objekte, pradėjus jį naudoti, turi būti parengtos priemonės, neleidžiančios susidaryti avarinei situacijai, taip pat priemonės, kurių būtina imtis susidarius avarinei situacijai ar įvykus avarijai. Šias priemones tvirtina objekto vadovas (suderinęs jas su specialiosiomis tarnybomis ir savivaldybe).
30. Priemonėse, neleidžiančiose susidaryti (plėtotis) avarinei situacijai pavojingame objekte, turi būti numatyta:
30.1. reikiama objekto, jame esančių pavojingųjų medžiagų laikymo, naudojimo, sandėliavimo ir perkrovimo priežiūra, technologinio proceso kontrolė;
30.4. objekto apsaugos, avarinės signalizacijos ir saugaus darbo valdymo bei kontrolės sistemų įdiegimas, jų patikimumo užtikrinimas;
31. Priemonėse, kurių būtina imtis susidarius avarinei situacijai ar įvykus avarijai, turi būti numatyta:
31.1. objekto atsakingi darbuotojai, specialiosios tarnybos ir valstybinės priežiūros institucijos, kurios pirmiausia turi būti informuojamos apie susidariusią avarinę situaciją ar įvykusią avariją;
31.2. kaip bus pateikiama informacija objekto vadovui, specialiosioms ir avarinėms (gelbėjimo) tarnyboms, taip pat žmonėms, galintiems pakliūti į pavojaus zoną;
31.3. pavojaus paskelbimo, objekto darbuotojų ir šalia objekto gyvenančių žmonių, galinčių pakliūti į pavojaus zoną, įspėjimo bei ryšio organizavimo objekto viduje ir už jo ribų tvarka;
31.5. kaip bus savo jėgomis lokalizuojama ir likviduojama avarinė situacija ar avarija objekto padalinio (baro, cecho) viduje;
31.6. avarijos likvidavimo darbų valdymo štabo sudėtis, jo buvimo vieta, darbuotojai, atsakingi už orientacinių avarijos padarinių likvidavimą, štabo narių ir atsakingų darbuotojų funkcijos (pareigos);
31.8. objekto avarinių (gelbėjimo) tarnybų ir darbuotojų veiksmai objekto viduje kilus avarinei situacijai ar įvykus avarijai, jų aprūpinimas individualiosiomis apsaugos priemonėmis, darbuotojų evakavimo tvarka;
32. Priemonėse, nurodytose 31 punkte, turi būti numatytas orientacinis laikas, per kurį specialiosios tarnybos atvyks į objektą ir pradės avarinius gelbėjimo darbus.
33. Priemonėse, nurodytose 31 punkte, turi būti numatyta, kaip turi elgtis darbuotojai ir šalia pavojingo objekto gyvenantys žmonės, susidarius objekte avarinei situacijai ar įvykus avarijai.
34. Pavojingo objekto vadovas privalo užtikrinti, kad patikimai veiktų informacijos perdavimo bei ryšio sistemos.
35. Su priemonėmis, kurių būtina imtis susidarius avarinei situacijai ar įvykus avarijai pavojingame objekte, šio objekto vadovas privalo supažindinti visus pavojingo objekto darbuotojus, objekto avarines (gelbėjimo) ir specialiąsias tarnybas, likviduojančias avarijas.
36. Už pavojingo objekto personalo, avarinių (gelbėjimo) tarnybų rengimą veikti avarinės situacijos ir avarijos metu, už darbuotojų ir žmonių, gyvenančių šalia pavojingo objekto, perspėjimą atsako objekto vadovas.
AVARIJŲ LIKVIDAVIMAS IR TYRIMAS
38. Už avarijos pavojingame objekte padarinių lokalizavimą ir likvidavimą, taip pat gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų atlikimą tiesiogiai atsako objekto vadovas.
PASIRENGIMAS LIKVIDUOTI AVARIJAS
40. Avarinės (gelbėjimo) tarnybos turi būti sudarytos, parengtos ir aprūpintos reikiamomis priemonėmis taip, kad galėtų greitai įvertinti susidariusią situaciją ir pradėti likviduoti avariją.
PRANEŠIMAS APIE ĮVYKUSIĄ AVARIJĄ
42. Pavojingo objekto darbuotojai, pastebėję susidariusią avarinę situaciją arba įvykusią avariją, turi nedelsdami apie tai pranešti objekto dispečeriui (budėtojui) arba kitam darbdavio įgaliotam asmeniui, kuris vadovaudamasis instrukcija, nustatančia jo veiksmus ir funkcijas, tuojau pat apie tai praneša objekto vadovui, perspėja darbuotojus, objekto budinčias avarines (gelbėjimo) tarnybas, imasi skubių priemonių, kad būtų lokalizuoti avarijos padariniai ir apsaugoti žmonės, iškviečia specialiąsias tarnybas, nurodytas atitinkamose priemonėse.
Pranešime nurodoma:
42.5. prognozuojama avarijos plitimo teritorija bei pakenkimų pobūdis pačiame objekte ir už jo ribų, galimas nukentėjusiųjų skaičius;
43. Patekus į aplinką nuodingosioms medžiagoms, pavojingo objekto dispečeris arba kitas įgaliotas asmuo, nurodytas avarinių situacijų ir avarijų likvidavimo priemonėse, atsižvelgdamas į avarijos pobūdį bei mastą ir sklindančių medžiagų nuodingumą ir galimą poveikį žmonių gyvybei bei sveikatai, turi nedelsdamas per vietinę arba savivaldybės perspėjimo sistemą informuoti darbuotojus ir žmones, gyvenančius už objekto ribų, gretimų objektų vadovus.
44. Pavojingo objekto vadovas turi pranešti apie įvykusią avariją savivaldybei, apskrities valdytojui, įmonės steigėjui, valstybinės priežiūros institucijoms (pagal jų kompetenciją, atsižvelgdamas į avarijos pobūdį) ir vietos prokuratūrai, o apie regioninę avariją – ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Jeigu avarija gali sukelti pavojų gretimų valstybių gyventojams ir aplinkai, Aplinkos apsaugos ministerija apie tai turi pranešti valstybėms, kurioms gresia pavojus, ir Jungtinių Tautų Organizacijai.
AVARIJOS LOKALIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
45. Pavojingo objekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo, sužinojęs apie avariją ir atvykęs į objektą, imasi vykdyti 31 punkte nurodytas priemones objekto viduje, o prireikus – už jo ribų (pradedant situacijos įvertinimu ir baigiant sprendimo dėl būtinų priemonių avarijos padariniams likviduoti priėmimu).
46. Sprendime dėl gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų atlikimo pavojingo objekto vadovas nurodo:
46.2. gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų atlikimo tvarką, eiliškumą ir orientacinį jų atlikimo laiką;
46.4. užduotis gelbėjimo pajėgoms ir jų aprūpinimą transportu bei kitomis materialinėmis techninėmis priemonėmis;
47. Pavojingo objekto vadovas, atsižvelgdamas į esamą situaciją, patikslina avarijos lokalizavimo ir likvidavimo darbų valdymo štabo, kuriam vadovauja pats arba jo paskirtas vienas iš pavaduotojų, sudėtį bei jo narių funkcijas.
48. Avarijos padarinius lokalizuoti ir pirmąją pagalbą nukentėjusiesiems teikti pirmosios imasi pavojingo objekto budinčiosios avarinės (gelbėjimo) tarnybos, po to – atvykusios specialiosios tarnybos.
49. Atsižvelgdamas į avarijos pavojingame objekte mastą, objekto vadovas avarijos padarinių likvidavimo metu gali perduoti kai kuriuos savo įgaliojimus savivaldybei, kaip numatyta avarijos likvidavimo priemonėse.
50. Tais atvejais, kai avarijos priežastys ir eiga yra neaiškios ir kyla pavojus gelbėjimo pajėgų saugumui arba kai atsiranda kitų kliūčių, trukdančių veiksmingai likviduoti avarijos padarinius, pavojingo objekto vadovas turi pakviesti ekspertus, kad jie:
GELBĖJIMO DARBAI
52. Gelbėjimo darbai yra šie:
52.1. gelbėjimo pajėgų ir evakuojamų objekto darbuotojų ir šalia objekto gyvenančių žmonių maršrutų bei gelbėjimo darbų vietos žvalgymas;
52.3. pirmosios medicinos pagalbos teikimas nukentėjusiesiems ir jų evakavimas, pristatymas į gydymo įstaigas;
52.5. asmenų, nedalyvaujančių gelbėjimo darbuose, evakavimas iš pavojingų zonų į nepavojingas vietas;
53. Gelbėjimo ir kitiems neatidėliotiniems darbams atlikti sutelkiamos visos objekte turimos gelbėjimo pajėgos pagal iš anksto parengtas priemones, kurių būtina imtis susidarius avarinei situacijai arba įvykus avarijai. Pagal išankstinius susitarimus gali būti kviečiamos ir gretimų pavojingų objektų tarnybos.
54. Pavojingo objekto vadovo prašymu savivaldybės privalo papildomai pasitelkti jų valdymo sričiai priklausančias tarnybas ir priemones.
55. Gelbėjimo darbų veiksmingumui užtikrinti būtina:
55.1. iš anksto supažindinti specialiąsias ir avarines (gelbėjimo) tarnybas su galimais būsimo darbo objektais, jų ypatumais;
55.4. nuolat ir patikimai valdyti situaciją, organizuoti darnų gelbėjimo pajėgų darbą ir tinkamą aprūpinimą;
55.5. organizuoti žvalgybą (stebėjimą) siekiant nustatyti nenumatytų avarijos padarinių mastą ir ypatumus, objektus, kvartalus, kuriems tiesiogiai gresia pavojus, taip pat papildomų gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų mastą;
KITI NEATIDĖLIOTINI DARBAI
56. Kiti neatidėliotini darbai atliekami, kad būtų sudarytos sąlygos vykdyti gelbėjimo darbus ir užtikrinta objekto veikla, kai šalinami ir lokalizuojami avarijų ir aplinkos užteršimo padariniai.
57. Kiti neatidėliotini darbai yra šie:
57.3. avarijų lokalizavimas ir likvidavimas energetikos, ryšių, komunaliniuose bei technologiniuose tinkluose ir jų atstatymas;
57.4. nesaugių, galinčių griūti konstrukcijų ir statinių, trukdančių atlikti gelbėjimo darbus, tvirtinimas;
58. Atliekančios neatidėliotinus darbus gelbėjimo pajėgos turi bendradarbiauti ir keistis informacija, kad užtikrintų žmonių saugumą ir aplinkos apsaugą.
59. Galutinis gelbėjimo, neatidėliotinų darbų ir avarijos padarinių likvidavimo tikslas – objekto gamybinės veiklos atnaujinimas.
60. Likviduojant avarijas pavojinguose objektuose, taip pat turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos sistemos laikinaisiais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos sistemos laikinųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 1-26).
AVARIJŲ TYRIMAS
61. Įvykus avarijai, pavojingo objekto vadovas turi pasirūpinti, kad iki atvyks avarijos tyrimo komisija, būtų išsaugota autentiška po avarijos susidariusi situacija (jeigu tai nekelia pavojaus darbuotojų gyvybei ir sveikatai), kad būtų pažymėtos pavojingos zonos ribos, užkirstas kelias žmonėms patekti į šią zoną, taip pat atsižvelgdamas į avarijos padarinius bei mastą spręsti, kuriai kategorijai avarija priskirtina.
62. Avarijos pavojingame objekte tyrimo tikslas – nustatyti jos priežastis (tarp jų projektavimo ir gamybos organizavimo klaidas, technologinių procesų ir normalaus darbo režimo pažeidimus ar sutrikimus, įrangos bei mechanizmų gedimus, išorinių aplinkybių, darbuotojų ir pašalinių asmenų veiksmų įtaką), taip pat išsiaiškinti, kaip buvo vykdomos priemonės, neleidžiančios susidaryti avarinei situacijai.
63. Dėl avarijos įvykę nelaimingi atsitikimai tiriami vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais bei avariją tyrusios komisijos padarytomis išvadomis.
64. Avariją tiria komisija, kurią sudaro:
65. Į avarijos tyrimo komisiją įtraukiami objekto, jo steigėjų, valstybinės priežiūros institucijų atstovai. Komisijos pirmininkas turi teisę papildomai pasikviesti ekspertus konkretiems tyrimams atlikti. Valstybinė darbo inspekcija dalyvauja tiriant visas avarijas. Klausimai, reikalingi ekspertų išvados, ekspertams pateikiami raštiškai.
66. Tirdama avarijos priežastis ir padarinius, avarijos tyrimo komisija:
66.1. apžiūri avarijos vietą, nustato jos poveikio ribas, fiksuoja situaciją (aprašo ją, daro eskizus, nuotraukas ir videoįrašus), patikslina avarijos kategoriją;
66.2. apklausia avariją mačiusius asmenis bei su avarija susijusius darbuotojus ir gauna jų raštiškus paaiškinimus;
66.3. išnagrinėja objekto techninę bei technologinę dokumentaciją ir nustato prieš avariją padarytus technologijos ir kitus pažeidimus, įrengimų ir automatinio valdymo, blokavimo, signalizacijos sistemų būklę, įvertina priemonių, neleidžiančių susidaryti avarinei situacijai, įgyvendinimą;
66.4. nusprendžia, kokius papildomus toksikologinius, aplinkos užteršimo ir kitus laboratorinius tyrimus reikia atlikti, organizuoja bandinių ėmimą ir jų laboratorinį tyrimą;
66.6. gauna meteorologijos tarnybos pažymą apie meteorologines sąlygas avarijos metu, išsiaiškina kitų gamtinių veiksnių (gruntinio vandens, nuošliaužų, karstinių ir kitų gamtos reiškinių) galimą įtaką avarijai;
67. Avarijos tyrimo komisija privalo pradėti avarijos tyrimą tuojau po to, kai sudaroma, ir užbaigti tirti ribotą avariją per 15 dienų, o vietinę ir regioninę – per 30 dienų. Prireikus šį laiką gali pratęsti komisiją sudariusi institucija.
68. Avarijos padarytą žalą objektui ir jo darbuotojams įvertina objekto vadovo paskirti specialistai ar pakviesti ekspertai, aplinkai padarytą žalą – Aplinkos apsaugos ministerijai pavaldžios tarnybos, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims padarytus nuostolius – šių asmenų teikimu – miestų (rajonų) savivaldybės. Šie skaičiavimai pateikiami avarijos tyrimo komisijai ir pridedami prie avarijos tyrimo akto.
69. Pavojingo objekto vadovas privalo suteikti avarijos tyrimo komisijai darbo patalpas, specialius drabužius, individualiąsias apsaugos priemones, organizuoti dokumentų spausdinimą bei dauginimą, padengti laboratorinių tyrimų, ekspertų darbo ir kitas avarijos tyrimo išlaidas, prireikus skirti transportą, reikalingą komisijos darbui.
70. Išnagrinėjusi avarijos tyrimo medžiagą, ekspertų išvadas, laboratorinių tyrimų rezultatus, avarijos tyrimo komisija padaro išvadas apie avarijos priežastis bei už ją atsakingus asmenis ir įformina avarijos tyrimo aktą.
71. Avarijos tyrimo akte turi būti nurodyta:
71.5. specialistų, nurodytų 68 punkte, išvados apie padarytą žalą žmonėms, aplinkai ir objekto patirtus nuostolius;
71.6. avarijos tyrimo komisijos išvados dėl avarijos priežasčių (darbuotojų neteisingi veiksmai, įrengimų gedimas, įrengimų konstrukcijos trūkumai, gamtos reiškiniai ir kt.) – nurodant normatyvinių aktų ir kitų dokumentų saugos darbe klausimais pažeidimus ir atsakingus dėl to asmenis;
72. Avarijos tyrimo aktą pasirašo avarijos tyrimo komisijos pirmininkas ir visi jos nariai. Komisijos narys, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali aktą pasirašyti su pastaba ir pateikti prie jo savo nuomonę.
73. Avarijos tyrimo komisijos pirmininkas pirmąjį pasirašyto akto egzempliorių įteikia sudariusiai komisiją institucijai. Pavojingo objekto vadovui ir to pageidaujantiems komisijos nariams bei valstybinės priežiūros institucijoms (pagal kompetenciją) įteikiamos (siunčiamos) akto kopijos.