LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL PAVYZDINIŲ ĮSTATŲ PATVIRTINIMO
1997 m. liepos 18 d. Nr. 403
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų reorganizavimo į valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigas įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus pavedimus,
ĮSAKAU:
Patvirtinti Savivaldybių pirminės asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų pavyzdinius įstatus (pridedama).
PATVIRTINTA
Sveikatos apsaugos ministerijos
1997 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 403
SAVIVALDYBĖS PIRMINĖS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PAVYZDINIAI ĮSTATAI
BENDROJI DALIS
1. Nurodomas visas įstaigos pavadinimas pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatytą nomenklatūrą (toliau tekste – įstaiga) yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau tekste – LNSS) savivaldybės viešoji sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga (toliau tekste – įstaiga), teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais.
2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Sveikatos priežiūros įstaigų, Viešųjų įstaigų, Sveikatos draudimo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, šiais įstatais.
3. Įstaiga yra juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, firminį ženklą, sąskaitas bankuose.
5. Įstaiga yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Steigėjas (-ai) pagal įstaigos prievoles atsako tik ta suma, kurią įnešė į įstaigos turtą. Įstaiga neatsako už steigėjo (-ų) įsipareigojimus.
ĮSTAIGOS STEIGĖJO (-Ų) TEISĖS IR PAREIGOS
8. Įstaigos steigėjas yra miesto (rajono) savivaldybės taryba, kuri perduoda įstaigai valstybės (savivaldybės) turtą ir lėšas panaudos teise.
9. Įstaigos steigėjas (-ai) turi teisę:
9.3. reikalauti iš įstaigos direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pateikti informaciją apie įstaigos veiklą;
9.4. detalizuoti įstaigos turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo tvarką pagal Vyriausybės nustatytą tvarką;
9.5. pagal įstatymus nustatyti ar dalyvauti nustatant įstaigos teikiamų ne medicinos paslaugų kainas bei jų skaičiavimo metodikas; sveikatos priežiūros paslaugų kainas nustato Sveikatos apsaugos ministerija;
9.6. organizuoti viešąjį konkursą užsiimti įstaigos administracijos, padalinių, filialų vadovų pareigas;
9.7. sudaryti su administracijos vadovu darbo sutartį, šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka;
9.8. nustatyti ar pavesti direktoriui (vyriausiajam gydytojui) nustatyti įstaigos išlaidų normatyvus darbo užmokesčiui ir medikamentams;
9.9. nustatyti įstaigos direktoriaus (vyriausiojo gydytojo), valdymo organų narių ir revizoriaus atlyginimus;
9.11. spręsti klausimus dėl įstaigos ilgalaikio turto nuomos, panaudos, mainų ar laidavimo ir užtikrinimo juo bei nurašymo; nagrinėti įstaigų prašymus dėl paskolų, kreditų gavimo, laiduojant įstaigos turtu;
ĮSTAIGOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR VEIKLOS SRITYS
11. Pagrindinis įstaigos veiklos tikslas – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, siekiant sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą. Siekti kokybiškai teikti medicinos paslaugas.
12. Pagrindiniai įstaigos veiklos uždaviniai yra organizuoti ir teikti nespecializuotą kvalifikuotą pirminę asmens sveikatos priežiūrą (ambulatorinę ar (ir) stacionarinę)............................................................... rajono (miesto) gyventojams. Ši sveikatos priežiūra teikiama įstaigoje ir pagal pacientų iškvietimus jų namuose. Įstaigos įstatuose uždaviniai yra konkretinami.
13. Pagrindines įstaigos veiklos apimtis nustato:
13.2. sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktai, reglamentuojantys pirminės asmens sveikatos priežiūros apimtis;
13.4. įstaigos ir teritorinių ligonių kasų sutartys dėl įstaigos teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo;
14. Pagrindinės įstaigos veiklos sritys:
14.1. nemokamos pirminės sveikatos priežiūros (ambulatorinės ar (ir) stacionarinės) teikimas apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, pasirinkusiems šią įstaigą teisės aktų nustatyta tvarka;
14.2. mokamų asmens sveikatos priežiūros (ambulatorinės ar (ir) stacionarinės) paslaugų teikimas:
14.2.1. kai šios paslaugos įtrauktos į Vyriausybės nustatyto asortimento mokamų sveikatos priežiūros (ambulatorinės ar (ir) stacionarinės) paslaugų sąrašą;
14.4. kita, įstatymais neuždrausta, veikla (pvz., veiklos, kuri pagerintų besigydančių pacientų buitį, konferencijų, seminarų, tobulinimosi kursų organizavimas ir kt.).
PASTABA. Kiekvienas šis punktas turi būti konkretinamas. Veiklos rūšys nurodomos pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamento patvirtintą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių.
ĮSTAIGOS TEISĖS
16. Užsiimama įstatuose numatyta veikla įstaiga gali (turi teisę):
16.2. pirkti ar kitokiais būdais įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, naudoti, valdyti, disponuoti juo įstatymuose bei šiuose įstatuose nustatyta tvarka;
VALDYMO ORGANAI (SUDARYMO IR JŲ NARIŲ ATŠAUKIMO TVARKA) IR JŲ KOMPETENCIJA
19. Įstaigos vidinę struktūrą nustato įstaigos direktorius (vyriausiasis gydytojas), suderinęs su steigėju (-ais). Įstaigoje sudaromų skyrių, padalinių, filialų, kabinetų, užsiimančių sveikatos priežiūra, pavadinimai turi atitikti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme bei Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktuose nustatytą nomenklatūrą ir profilius.
20. Įstaigoje sudaromi kolegialūs patariamieji organai: stebėtojų taryba, gydymo taryba, slaugos taryba. Įstaigoje formuojama medicinos etikos komisija. Šių organų formavimo tvarka, jų teisės ir pareigos, darbo apmokėjimo sąlygos numatomos įstaigos įstatuose.
21. Įstaigos administraciją sudaro: direktorius (vyriausiasis gydytojas), jo pavaduotojai, vyriausiasis finansininkas (buhalteris), padalinių ir filialų vadovai, vyriausioji medicinos sesuo. Administracijai vadovauja direktorius (vyriausiasis gydytojas), skiriamas steigėjo (-ų).
22. Direktoriumi (vyriausiuoju gydytoju) negali būti asmuo vyresnis kaip 65 metų amžiaus, jo kvalifikacija turi atitikti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus.
23. Direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) teisės ir pareigos:
1) nustatyti darbuotojų etatus ir sudaryti su jais darbo sutartis bei jas nutraukti; įstaigos padalinių ir filialų vadovai parenkami viešojo konkurso tvarka ir priimami į darbą penkeriems metams;
2) tvirtinti įstaigos vidaus darbo tvarkos taisykles, darbuotojų pareigines instrukcijas, administracijos darbo reglamentą, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;
3) suderinus su steigėju (-ais) ir stebėtojų taryba, nustatyti atskirų įstaigos padalinių ar filialų finansavimo taisykles;
4) atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus LNSS įstaigų tinklo išdėstymo ir struktūros minimalius normatyvus, steigėjo bei teritorinės ligonių kasos rekomendacijas, suderinus su gydymo ir stebėtojų tarybomis, didinti ar mažinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų asortimentą;
5) sutikus gydymo tarybai, reorganizuoti ar likviduoti neefektyviai dirbančius padalinius ar filialus; jei gydymo taryba su tokiu pasiūlymu nesutinka, direktorius(vyriausiasis gydytojas) turi kreiptis į steigėją, kartu pateikdamas gydymo tarybos raštišką nuomonę;
6) kreiptis į steigėją (-us) dėl neefektyviai dirbančių įstaigos padalinių ar filialų reorganizavimo ar likvidavimo;
8) atsakyti už perduoto pagal panaudos sutartį bei įstaigos įsigyto turto tinkamą naudojimą ir išsaugojimą;
10) tik gavus steigėjo (-ų) raštišką sutikimą turi teisę:
– pasirašyti sutartis dėl steigėjo turto, perduoto pagal panaudos sutartį, nuomos, panaudos, mainų;
– pasirašyti sutartis dėl įstaigos ilgalaikio turto pardavimo, perleidimo, išnuomojimo, įkeitimo, laidavimo juo;
12) įstaigos vardu pasirašyti dokumentus ir išduoti kitiems asmenims įgaliojimus vykdyti tas funkcijas, kurios yra direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) kompetencijoje;
24. Buhalterinę apskaitą įstaigoje tvarko vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Jį skiria ir atleidžia įstaigos direktorius (vyriausiasis gydytojas). Administracijos vadovo ir vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigų negali eiti tas pats asmuo. Vyriausiojo finansininko (buhalterio) funkcijas gali atlikti pagal sutartį ir kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė.
25. Įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. Stebėtojų tarybą sudaro: du įstaigos steigėjo (-jų) paskirti atstovai, vienas savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirtas tarybos narys, vienas jos tarybos paskirtas visuomenės atstovas ir vienas įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirtas atstovas.
PASTABA. Įstaigos steigėjas (-ai) gali nustatyti, kad visoms ar daliai pirminės sveikatos priežiūros įstaigų formuojama viena stebėtojų taryba.
26. Jei įstaigoje nėra veikiančios profsąjungos, į stebėtojų tarybą deleguojamas įstaigos visuotinio susirinkimo išrinktas atstovas.
27. Į stebėtojų tarybą negali įeiti asmenys, kurie dirba įstaigos administracijoje, valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasose, taip pat draudimo organizacijose, užsiimančiose sveikatos draudimu.
28. Stebėtojų tarybos teisės ir pareigos:
3) stebėti konkursą, įstaigos administracijos organizuotą padalinių bei filialų vadovams išrinkti, ir pareikšti savo nuomonę steigėjui;
4) derinti įstaigos vadovo parengtas įstaigos padalinių ar filialų specialias finansavimo taisykles;
5) derinti įstaigos vadovo parengtą sprendimo projektą dėl įstaigos teikiamų paslaugų asortimento didinimo ar mažinimo, kitų sprendimų projektus;
29. Stebėtojų tarybos narių teises ir pareigas, paskyrimo, atšaukimo tvarką bei darbo apmokėjimo sąlygas nustato stebėtojų tarybos darbo nuostatai, kuriuos tvirtina steigėjas (-ai).
30. Stebėtojų tarybos susirinkimai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Stebėtojų tarybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, o jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia tarybos pirmininko balsas. Stebėtojų tarybos sprendimai yra teisėti, jei juos priimant dalyvavo daugiau kaip pusė stebėtojų tarybos narių.
31. Įstaigos taryba sudaroma iš įstaigos gydymo tarybos ir slaugos tarybos, padalinių ir filialų vadovų. Gydymo tarybai pirmininkauja direktorius (vyriausiasis gydytojas) arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas.
32. Įstaigos gydymo taryba:
1) svarsto ir teikia siūlymus įstaigos teikiamai asmens sveikatos priežiūrai organizuoti ir tobulinti;
33. Gydymo taryba svarstomais klausimais teikia rekomenduojamojo pobūdžio pasiūlymus administracijai.
34. Įstaigos slaugos taryba sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų. Slaugos tarybai pirmininkauja direktorius (vyriausiasis gydytojas) arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas.
35. Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos ir tobulinimo klausimus. Svarstomais klausimais slaugos taryba gali pateikti rekomenduojamojo pobūdžio siūlymus įstaigos administracijai. Jei administracija su siūlymu nesutinka, slaugos taryba turi teisę siūlymą pateikti steigėjui (-ams).
ĮSTAIGOS FILIALAI
37. Įstaiga gali turėti filialų. Filialas yra įstaigos padalinys, turintis atskirą buveinę bei administraciją. Filialas nėra juridinis asmuo ir veikia įstaigos, kaip juridinio asmens, vardu pagal įstaigos įstatus ir administracijos vadovo suteiktus įgaliojimus, kurie nurodyti filialo nuostatuose. Filialų skaičius neribojamas. Filialui yra leidžiama turėti subsąskaitą. Filialo turtas yra apskaitomas įstaigos finansinėje atsakomybėje, taip pat atskiroje filialo finansinėje atskaitomybėje. Filialas registruojamas ir išregistruojamas ta pačia tvarka kaip įstaiga.
38. Įstaigos filialų ir padalinių vadovai atsako už padalinio ar filialo darbą ir privalo informuoti administracijos vadovą, gydymo ar slaugos tarybą bei medicinos etikos komisiją apie šio filialo ar padalinio sveikatos priežiūros specialisto aplaidumo faktus, dėl kurių pacientai mirė arba buvo padaryta žala jų sveikatai, ir apie priimtus sprendimus. Filialų ir padalinių vadovai turi ir kitų pareigų, kurios nurodomos jų pareiginėse instrukcijose. Apie padalinio ar filialo veiklą jų vadovai atsiskaito administracijos vadovui ir kitiems kolegialiems valdymo organams konkrečios įstaigos įstatuose nustatyta tvarka ir terminais.
ĮSTAIGOS LĖŠŲ ŠALTINIAI IR NAUDOJIMO TVARKA
39. Įstaigos lėšų šaltiniai:
39.1. privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo lėšos pagal sveikatos priežiūros sutartis su valstybine ir teritorinėmis ligonių kasomis ar savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigomis;
39.7. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų pagal sveikatos priežiūros sutartis už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus;
40. Kiekvienais metais įstaiga sudaro iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, privalomojo sveikatos draudimo bei valstybės ir savivaldybių sveikatos fondų gaunamų lėšų išlaidų sąmatą. Išlaidų sąmatas tvirtina steigėjas (-ai). Iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja šias lėšas teikiantys subjektai.
41. Lėšas, gautas kaip labdarą ar paramą, taip pat pagal testamentą, įstaiga naudoja labdaros (paramos) teikėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai ir akredituotai veiklai užtikrinti. Šios lėšos turi būti laikomos įstaigos atskiroje lėšų sąskaitoje.
42. Steigėjas (-ai) nustato įstaigos turto amortizacinių atskaitymų skaičiavimo metodiką ir normatyvus neapyvartinių aktyvų susidėvėjimui atstatyti ir remonto išlaidoms dengti.
43. Įstaigos grynosios pajamos (pelnas) turi būti paskirstytos ne vėliau kaip per tris mėnesius po kalendorinių metų pabaigos, prieš tai patvirtinus metinį balansą. Nutarime dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:
3) steigėjo (-ų) įnašai nuostoliams padengti, jeigu visą ar dalį paskirstytino rezultato (nuostolio) nusprendė padengti steigėjai;
DISPONAVIMO ĮSTAIGOS TURTU TVARKA
46. Įstaigos turtą sudaro steigėjo (-ų) įstaigai perduotas turtas, taip pat turtas, gautas kaip labdara ar parama, pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas teisėtai įsigytas turtas.
47. Steigėjas įstaigai neatlygintinai pagal panaudos sutartį perduoda ilgalaikį turtą. Turto panaudos sutartis sudaroma pagal Vyriausybės patvirtintą tipinę valstybės (savivaldybių) turto perdavimo valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms panaudos sutartį.
48. Pagal panaudos sutartį perduotas turtas naudojamas ir valdomas įstatymų ir sutartyje nustatyta tvarka tik įstaigos įstatuose numatytai veiklai užtikrinti.
49. Įstaiga gali Vyriausybės nustatyta tvarka parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti ilgalaikį turtą, taip pat laiduoti ar užtikrinti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą, tik raštiškai leidus steigėjams (pagal šių įstatų 4 punkto reikalavimus). Minėtame prašyme įstaiga turi nurodyti norimo parduoti, perleisti, išnuomoti ar įkeisti ilgalaikio turto vertę (įvertinant nusidėvėjimą) ir priežastis, dėl kurių įstaiga nori pakeisti turto priklausomybę.
50. Įstaiga, pardavusi susidėvėjusias ar jos veiklai nereikalingas materialines vertybes, gautas pajamas naudoja įstatuose numatytai veiklai užtikrinti.
51. Įstaiga gali įsigyti ilgalaikio ir trumpalaikio turto. Įsigyjant turto iš valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondo ar valstybės bei savivaldybių biudžeto, ar sveikatos fondų lėšų, yra taikomi Viešojo pirkimo įstatyme numatyti apribojimai. Įstaigos turtas naudojamas įstaigos įstatuose numatytai veiklai užtikrinti ir plėtoti.
ĮSTAIGOS FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ
53. Valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos, Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos, su kuriomis įstaiga yra sudariusi sutartis, įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja įstaigos finansinę veiklą. Įstaigos medicininę veiklą turi teisę kontroliuoti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nurodytos institucijos pagal savo kompetenciją. Šioms valstybės institucijoms įstaigos administracija privalo pateikti jų reikalaujamus su įstaigos finansine ar medicinine veikla betarpiškai susijusius dokumentus.
54. Įstaigoje turi būti jos veiklos kokybės sistemos vadovas, kuriame būtų nurodyta įstaigos veiklos kokybės sistema.
ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
56. Įstaigos reorganizavimas – tai įstaigos, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Įstaigos gali būti reorganizuojamos jungiant arba skaidant jas. Įstaigai reorganizuoti rengiamas projektas, kurį tvirtina steigėjas (-ai).
57. Įstaigos likvidavimo pagrindu gali būti:
57.1. steigėjo (-ų) sprendimas likviduoti įstaigą, priimtas įstatymų ir įstaigos įstatų nustatyta tvarka;
58. Institucija, nutarusi likviduoti įstaigą, skiria likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos įstaigos administracija ir kolegialūs valdymo organai netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius.
59. Įstaigos likvidatorius:
59.2. sudaro įstaigos likvidavimo aktą; sudarius aktą, apie įstaigos likvidavimą viešai skelbiama du kartus, antrąkart – praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui po pirmojo paskelbimo; arba kiekvienam kreditoriui pranešama raštu;
59.4. baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau sudarytus įstaigos sandorius, susijusius su įstaigos likvidavimu;