LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL UŽSIENIO LIETUVIŲ BENDRUOMENIŲ RĖMIMO 2004–2006 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2004 m. birželio 8 d. Nr. 704
Vilnius
2. Nustatyti, kad Užsienio lietuvių bendruomenių rėmimo 2004–2006 metų programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms, atsakingoms už programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai įgytų lėšų.
3. Pavesti Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės:
4. Pripažinti netekusiais galios:
4.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 723 „Dėl Užsienio lietuvių bendruomenių kultūros ir švietimo rėmimo 1998–2003 metų programos“ (Žin., 1997, Nr. 66-1626);
4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 371 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 723 „Dėl Užsienio lietuvių bendruomenių kultūros ir švietimo rėmimo 1998–2000 metų programos“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 31-1029).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 704
UŽSIENIO LIETUVIŲ BENDRUOMENIŲ RĖMIMO 2004–2006 METŲ
PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Užsienio lietuvių bendruomenių rėmimo 2004–2006 metų programos (toliau vadinama – ši Programa) paskirtis – sudaryti sąlygas užsienio lietuviams išlaikyti tautinį tapatumą, užtikrinti nuoseklų ir įvairiapusį bendravimą su Lietuva. Vienas svarbiausių Lietuvos valstybės uždavinių – siekti, kad ryšiai su užsienio lietuviais, jų bendruomenėmis ir organizacijomis būtų naudojami ten gyvenančių lietuvių, Lietuvos valstybės ir visuomenės interesams ir poreikiams tenkinti.
2. Šios Programos vykdytojai – Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Departamentas), Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, kitos valstybinės įstaigos.
II. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
3. Šios Programos tikslas – stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva, sudaryti sąlygas puoselėti tautinę savimonę ir atstovauti Lietuvai užsienyje, remti užsienio lietuvių bendruomenes, padėti joms įgyvendinti kultūros, švietimo, socialinius ir kitus projektus. Ši Programa būtina siekiant kurti teigiamą tautinės kultūros ir Lietuvos įvaizdį užsienyje, tobulinant darbo su užsienio lietuvių bendruomenėmis sistemą, padedančią jiems spręsti savo problemas.
4. Svarbiausieji šios Programos uždaviniai yra:
4.2. skatinti ir remti bendrą Lietuvos ir užsienio lietuvių bendruomenių kultūrinę ir socialinę veiklą;
4.3. padėti užsienio lietuvių bendruomenėms palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva, informuoti juos apie svarbiausius Lietuvos gyvenimo įvykius;
III. SITUACIJOS ANALIZĖ
5. Užsienio lietuvių bendruomenių kultūros ir švietimo rėmimo 1998–2003 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 723 (Žin., 1997, Nr. 66-1626; 2001, Nr. 31-1029) (toliau vadinama – 1998–2003 metų Programa), įgyvendinimo laikas baigėsi 2003 metų gruodžio mėnesį. Įgyvendinant 1998–2003 metų Programą, tiek Lietuvos, tiek užsienio lietuvių bendruomenių gyvenime įvyko didelių pokyčių, verčiančių kitaip pažvelgti į Lietuvos santykius su užsienyje veikiančiomis užsienio lietuvių bendruomenėmis. Joms ir toliau reikia Lietuvos paramos, kitaip jos siaurintų veiklą. Tai neigiamai veiktų užsienio lietuvių santykius su Lietuva, lituanistines mokyklas bei kultūros centrus.
6. Įgyvendinant 1998–2003 metų Programą, gauta ir svarstyta daugiau nei 1000 užsienio lietuvių bendruomenių ir organizacijų paraiškų finansuoti jų veiklą: 1998 metais gautos 133 paraiškos, skirta 567615 litų, 1999 metais – 153 paraiškos, skirta 732450 litų, 2000 metais – 195 paraiškos, skirta 474144 litai, 2001 metais – 205 paraiškos, skirta 477257 litai, 2002 metais – 177 paraiškos, skirta 387426 litai, 2003 metais – 204 paraiškos, skirta 372248 litai. Kasmet pagal 1998–2003 metų Programą lituanistinėms mokykloms užsienyje buvo skiriama per 2 mln. litų ten dirbančių mokytojų atlyginimams mokėti ir kitoms išlaidoms padengti. Šiuo metu išvykstančiųjų iš Lietuvos daugėja, todėl reikia kurti daugiau lituanistinių mokyklų, remti užsienyje dirbančius arba siunčiamus ten dirbti specialistus.
7. NVS šalyse, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje veikia 4 lietuviški vaikų darželiai, 17 bendrojo lavinimo ir 34 sekmadieninės lietuviškos mokyklos, 25 lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvai. Nuosekli lituanistinio švietimo sistema sukurta Baltarusijoje (Rimdžiūnų ir Pelesos bendrojo lavinimo lietuviškos mokyklos), Latvijoje (Rygos lietuviška mokykla), Rusijos Federacijoje (Maskvos 1247–oji vidurinė mokykla), Kaliningrado srities lituanistinėse mokyklose. Gausėja mokinių, norinčių pažinti Lietuvą, mokytis lietuvių kalbos. Su jais dirba per 90 mokytojų iš Lietuvos. Lituanistinės mokyklos aprūpinamos Lietuvoje parengtais ir išleistais mokomųjų dalykų vadovėliais. Šiems vadovėliams įsigyti Švietimo ir mokslo ministerija kasmet skiria po 60–70 tūkstančių litų.
8. Mokytojų kasmet reikia vis daugiau, kadangi užsienio lietuviams istorinė tėvynė tampa patrauklesnė, o neseniai emigravusiems į Vakarų Europos valstybes arba JAV jaunosios kartos išeiviams rūpi auklėti vaikus lietuviška dvasia. Pavyzdžiui, šiuo metu JAV veikia per 20 lituanistinių mokyklų, kurioms labai reikia metodinės, organizacinės paramos lietuvių kalbai ir etnokultūrai mokyti.
9. Užsienyje gyvena daugiau kaip milijonas lietuvių kilmės asmenų. Dalis jų (Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje) yra autochtonai, turintys senas tautiško gyvenimo tradicijas. Kita dalis – išeiviai ir tremtiniai.
10. Vienas iš Departamento uždavinių – padėti tremtiniams gauti informaciją apie Lietuvą, išlaikyti jų organizacijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2002–2007 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 320 (Žin., 2002, Nr. 26-930). Departamentas teikia informaciją, kurios reikia šiai Programai įgyvendinti, derina tremtinių vaikų, siunčiamų į Lietuvos stovyklas, sąrašus, rengia ir įgyvendina bendrus su kitomis institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis grįžtančių į Lietuvą asmenų paramos projektus.
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria nemažą paramą ne Lietuvoje gyvenantiems arba iš užsienio grįžtantiems lietuvių kilmės vaikams, nemokantiems lietuvių kalbos. Nuo 1990 metų Vilniuje veikia tokiems vaikams ugdyti skirta vidurinė mokykla „Lietuvių namai“. Mokyklos steigėja – Švietimo ir mokslo ministerija, kuri bendradarbiaudama su Departamentu ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuoja šios mokyklos mokinių ugdymą ir išlaikymą. Mokyklą baigė 12 abiturientų laidų – iš viso 194 auklėtiniai. Pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimus gavo 262 mokiniai. Mokyklos išlaikymas valstybei kasmet kainuoja 1 mln. 735 tūkst. litų.
12. Užsienio lietuviai susibūrę į bendruomenes. Užsienio lietuvių bendruomenė – kurios nors valstybės ar jos dalies lietuvius jungianti visuomeninė organizacija, siekianti išlaikyti tautinę savimonę ir kultūrą, stiprinti įvairius ryšius su istorine tėvyne.
12.1. Šiuo metu įregistruotos 35 valstybių lietuvių bendruomenės. Jos sudaro Pasaulio lietuvių bendruomenę, kurios centras Vilniuje. Pagrindiniai šios organizacijos tikslai – padėti po pasaulį pasklidusiems lietuviams išlaikyti lietuviškąjį tapatumą, stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva. Pasaulio lietuvių bendruomenė – visuomeninė organizacija, jos lyderiai – savanoriai, aktyvūs užsienio lietuvių veikėjai. Organizacijos veikla remiama iš suaukotų lėšų, tačiau jų nepakanka vis naujiems organizacijos poreikiams tenkinti.
12.2. Lietuvos vardo garsinimas, lietuvių kilmės žmonių vienijimas, gimtosios kalbos puoselėjimas turi tapti Lietuvos valstybės prioritetu, nes pasauliui galime būti įdomūs ir savo etniniu išskirtinumu, o užsienyje gyvenantys mūsų tautiečiai, susibūrę į bendruomenes, kaip tik ir gali būti tokios informacijos skleidėjai.
12.3. Dauguma užsienio lietuvių bendruomenių neturi patalpų, pedagogų lituanistinėms mokykloms, dažnai lietuvių kalbos moko ne specialistai, todėl per praėjusius metus pasiteisino praktika rengti priemones kvalifikacijos įgūdžiams tobulinti. Su Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedra organizuoti lituanistinių mokyklų mokytojų vasaros kursai, kuriuos per 5 metus (1999–2003 metais) baigė daugiau kaip 100 pedagogų. Organizuotos ir konferencijos lituanistinių mokyklų vadovams ir mokytojams Latvijoje, Vokietijoje, Rusijoje. Per 6 metus organizuota 11 konferencijų ir seminarų, juose dalyvavo apie 400 vadovų ir mokytojų. Atsižvelgiant į Vakarų Europos, JAV ir kitų bendruomenių pageidavimus, reikėtų, pasitelkus Lietuvos pedagoginio profilio aukštųjų mokyklų dėstytojus, organizuoti lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursus vietose: JAV, Brazilijoje, Australijoje. Tokiu būdu kvalifikaciją galėtų kelti daugiau to pageidaujančiųjų.
12.4. Kai kuriose užsienio lietuvių bendruomenėse veikiančios bibliotekos negali įsigyti pageidaujamos naujausios literatūros lietuvių kalba, nes per brangu. Knygų už 60 tūkst. litų gavo 35 užsienyje, daugiausia NVS šalyse, Lenkijoje, Latvijoje, veikiančios lietuviškos bibliotekos. Kiekvienai teko per 200 egzempliorių knygų. Užsienio lietuvių bendruomenės labai domisi šiuolaikine lietuvių literatūra, istorijos tyrinėjimais, publicistika. Būtina papildyti ir įsikūrusių naujų lietuvių bendruomenių Graikijoje, Olandijoje, Norvegijoje ir kitose valstybėse bibliotekas naujausia lietuviška literatūra, taigi reikia papildomų lėšų ne tik knygoms įsigyti, bet ir nusiųsti.
12.5. Dauguma užsienio lietuvių bendruomenių dėl didelių pašto išlaidų negali užsisakyti lietuviškos spaudos. Departamentas nuo 1998 metų kasmet bendruomenėms užsako apie 10 pavadinimų laikraščių (pvz. „Lietuvos aidas“, „Lietuvos Rytas“), žurnalus („Veidas“, „Liaudies kultūra“), metodinę literatūrą ( „Gimtasis žodis“, „Gimtoji kalba“) ir kita.
13. Užsienio lietuvių jaunimo politikai formuoti reikia naujo Lietuvos valdžios institucijų požiūrio, kadangi Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare vis daugiau jaunų šeimų išvyks gyventi ir dirbti į užsienį, vienas iš geriausių jų vaikų pritraukimo į Lietuvą būdų – vasaros poilsio jiems organizavimas. Reikia siųsti iš Lietuvos specialistus (meno, sporto, medicinos, kitus) į užsienyje organizuojamas vaikų ir jaunimo vasaros stovyklas. Būtina ir toliau remti kasmet rengiamus pasaulio lietuvių bendruomenių pirmininkų suvažiavimus, užsienio lietuvių jaunimo lyderių susitikimus, atkreipiant dėmesį į tai, kad bendruomenės vis labiau sensta, todėl svarbu skatinti jaunų asmenų, išvykusių iš Lietuvos, ir (ar) jaunų lietuvių kilmės asmenų dalyvavimą užsienio lietuvių bendruomenių veikloje.
14. Jau anksčiau atkreiptas dėmesys į būtinybę remti užsienio lietuvių jaunimo studijas Lietuvoje. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl paramos užsienio lietuvių studijoms Lietuvoje“ (Žin., 1992, Nr. 29-877), Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovybė Lietuvoje, tuometinis Mokslo ir studijų departamentas prie Švietimo ir mokslo ministerijos ir Departamentas 2000 metais įsteigė viešąją įstaigą Užsienio lietuvių rėmimo centrą, kurio pagrindiniai tikslai – skatinti užsienio lietuvių studijas Lietuvoje, rūpintis jų finansavimu, stiprinti užsienio lietuvių bendruomenių ir Lietuvos aukštųjų mokyklų ryšius. Kasmet per 100 atvykusių užsienio lietuvių bendruomenių jaunųjų narių iš šio centro gauna stipendijas, paramą studijoms. Reikia padėti užsienio lietuvių jaunimui, studijuojančiam Lietuvoje, apsirūpinti bendrabučiais, padengti jų kelionės išlaidas.
15. Užsienio lietuvių bendruomenės, daug dešimtmečių veikiančios Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Pietų Amerikoje, Australijoje, turi sukūrusios nuoseklią tautinio tapatumo palaikymo sistemą, lituanistines mokyklas, lietuvių kultūros centrus, parapijų namus, savišalpos fondus, archyvus, leidžia periodinę spaudą ir knygas gimtąja kalba, rengia tautinių šokių ir dainų šventes. Informacijai apie Lietuvą skleisti ir jos kultūrai populiarinti užsienyje turėtų būti steigiami lietuvių bendruomenių kultūros centrai. Pirmasis toks centras, įsteigtas Lietuvos valstybės lėšomis, jau veikia Rimdžiūnuose (Baltarusija). Valstybė turėtų skatinti ir remti tokių centrų steigimą ir veiklą, nes jie – traukos centrai, per kuriuos įvairūs visuomenės sluoksniai gali būti skatinami domėtis Lietuva.
16. Kurti Lietuvos įvaizdį, palaikyti ryšius su užsienio lietuvių bendruomenėmis padeda užsienyje leidžiama lietuviška spauda: žurnalas „Aušra“ Punske, lietuvių kultūros žurnalas „Moscovia“ Maskvoje, laikraščiai „Lietuvių balsas“ ir „Latvijos lietuvis“ Latvijoje, „Maskvos lietuvių naujienos“, „Židinėlis“, „Gintaras“ ir „Naujoji aušra“ Rusijoje, „Požiūris“ ir „Tiltas“ Ukrainoje.
17. Plėtojama ne tik kultūrinė ar švietėjiška veikla. Kai kurios užsienio lietuvių bendruomenės telkia jų valstybėse veikiančių Lietuvos verslininkų klubus. Užsienio lietuvių bendruomenėms rūpi ir socialinė ir (arba) sveikatinimo sritys. Vyresniosios kartos užsienio lietuviai, ypač tremtiniai, norėtų atvykti į Lietuvą gydytis, gauti reabilitacijos kursą arba sulaukti Lietuvos medikų konsultacijų valstybėse, kuriose gyvena. Lietuva turėtų teikti paramą tokiems užsienio lietuvių bendruomenių projektams, kurie ne tik pažintinės kultūrinės reikšmės, bet ir gali padėti pačioms bendruomenėms gauti papildomų pajamų.
IV. PROGRAMOS VYKDYMAS
18. Įgyvendinant šios Programos priemones, Departamento generalinio direktoriaus įsakymu paskelbto konkurso būdu atrenkami projektai, kurie finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Pirmenybė teikiama užsienio lietuvių bendruomenių parengtiems projektams. Nagrinėjami ir Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų, remiančių užsienio lietuvių organizacijas ar veikiančių kartu su jomis, projektai.
19. Pagal šią Programą finansuojama esamų ar steigiamų užsienio lietuvių bendruomenių ir lituanistinių mokyklų veikla, atitinkanti šios Programos uždavinius.
20. Projektai remiami atsižvelgiant į jų kokybę, kofinansavimą, tęstinumo užtikrinimo galimybes, įgyvendinamų projektų reikšmę, atitiktį šios Programos uždaviniams.
21. Departamentas kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei šios Programos vykdymo ir jai skirtų lėšų naudojimo ataskaitą.
22. Jeigu pateiktiems projektams bus siekiama gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, projektų vertinimui, atrankai, finansavimui ir administravimui bus taikomos Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo procedūros, nustatytos Lietuvos 2004–2006 metų Bendrajame programavimo dokumente ir kituose teisės aktuose.
V. NUMATOMI PROGRAMOS REZULTATAI IR ĮGYVENDINIMO VERTINIMO
KRITERIJAI
23. Šios Programos įgyvendinimas :
23.1. padės užsienio lietuvių bendruomenėms išsaugoti tautinę kultūrą, gimtąją kalbą, tautinį tapatumą;
23.5. sudarys galimybes užsienio lietuvių bendruomenėms visapusiškai susipažinti su Lietuvos gyvenimu;
23.6. padės užmegzti glaudžius ryšius tarp užsienio lietuvių bendruomenių ir Lietuvos institucijų, tai leis tiesiogiai bendrauti, gauti ir teikti pagalbą;
23.7. padės įgyvendinti visuomeninės, kultūrinės svarbos projektus, pristatančius Lietuvą užsienyje;
24. Šios Programos įgyvendinimo kriterijai yra:
24.1. kiek paremta lituanistinių mokyklų, jose dirbančių specialistų ir darbuotojų (mokyklų skaičius vienetais, remiamų specialistų ir darbuotojų skaičius vienetais);
24.2. kiek paremta užsienio lietuvių bendruomenių narių, siekiančių įgyti išsilavinimą Lietuvos valstybinėse profesinėse, aukštesniosiose mokyklose ir specializuotose vidurinėse mokyklose (bendras skaičius vienetais);
24.3. kiek parengta ir įgyvendinta bendrų su Lietuvos viešaisiais ir privačiaisiais juridiniais asmenimis veiklos projektų, skirtų užsienio lietuvių bendruomenėms (bendras skaičius vienetais);
24.4. kiek užsienio lietuvių bendruomenių projektų įgyvendinama per švietimo, kultūros ir informacijos centrus užsienyje (bendras skaičius vienetais);
24.5. kaip užsienio lietuvių bendruomenės aprūpinamos tautiniais drabužiais ir muzikos instrumentais (bendras bendruomenių skaičius vienetais);
24.6. kiek organizuota užsienio lietuvių bendruomenių vaikų ir jaunimo stovyklų Lietuvoje ir užsienyje (bendras stovyklų skaičius vienetais ir vidutinės išlaidos vienam stovyklautojui);
24.7. apie kelis Lietuvos kultūrinio, istorinio paveldo objektus užsienyje surinkta informacijos (bendras skaičius vienetais);
24.8. kiek pavadinimų periodinių leidinių užsienio lietuvių bendruomenėms užsakoma, kiek adresatų gauna informaciją internetu (bendras skaičius vienetais);
24.9. kiek paremta užsienio lietuvių bendruomenių leidinių, radijo ir televizijos laidų (bendras skaičius vienetais);
VI. LĖŠŲ POREIKIS
25. Šios Programos įgyvendinimo priemonės (pagal priedą) finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms, atsakingoms už šios Programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai įgytų lėšų. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos naudojamos tik konkrečioms šios Programos priemonėms įgyvendinti.
Užsienio lietuvių bendruomenių
rėmimo 2004–2006 metų programos
PRIEDAS
UŽSIENIO LIETUVIŲ BENDRUOMENIŲ RĖMIMO 2004–2006 METŲ PROGRAMOS
ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Uždaviniai |
Priemonės |
Vykdytojai |
| 1. Remti lituanistinį švietimą |
1.1. remti lituanistines mokyklas 1.2. remti pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos renginius, lituanistinių studijų seminarus ir kursus 1.3. rengti lituanistinių mokyklų mokytojams kvalifikacijos kėlimo kursus Lietuvoje ir užsienio valstybėse 1.4. aprūpinti lituanistines mokyklas metodine, mokomąja literatūra, mokymo priemonėmis 1.5. teikti paramą lituanistinių mokyklų moksleiviams, atvykstantiems į Lietuvoje rengiamas humanitarinio profilio olimpiadas, konkursus, varžybas ir kitus renginius 1.6. teikti paramą užsienio lietuvių bendruomenėms, organizuojančioms savo narių atvykimą į Lietuvą ir mokymąsi valstybinėse profesinėse, aukštesniosiose ir specializuotose vidurinėse mokyklose 1.7. teikti paramą užsienio lietuvių bendruomenėms, organizuojančioms lituanistinių mokyklų specialistų darbą, Lietuvos švietimo, kultūros, medicinos, kitų sričių darbuotojų atvykimą ir darbą lituanistinėse mokyklose ir užsienio lietuvių bendruomenėse |
Departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija |
| 1.8. organizuoti užsienio lietuvių vaikams mokymą ir išlaikymą vidurinėje mokykloje „Lietuvių namai“ Vilniuje |
Departamentas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
| 2. Skatinti ir remti bendrą Lietuvos ir užsienio lietuvių bendruomenių kultūrinę ir socialinę veiklą |
2.1. teikti paramą užsienio lietuvių bendruomenėms, organizuojančioms kultūrinę ir socialinę veiklą |
Departamentas, Sveikatos apsaugos ministerija, Kultūros ministerija |
| 2.2. tarpininkauti, kad užsienio lietuvių bendruomenės gautų lėšų iš nevyriausybinių fondų ir kitų šaltinių projektams finansuoti 2.3. tarpininkauti Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims, perduodantiems lėšas, darbo ir mokymo priemones, kitą inventorių užsienio lietuvių bendruomenėms. 2.4. aprūpinti užsienio lietuvių bendruomenes tautiniais drabužiais, muzikos instrumentais |
Departamentas |
|
|
|
2.5. organizuoti užsienio lietuvių bendruomenėse dirbantiems kultūros darbuotojams metodinius renginius Lietuvoje ir užsienio valstybėse 2.6. parengti, Departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinti ir įgyvendinti užsienio lietuvių bendruomenių kultūros, švietimo ir informacijos centrų koncepciją 2.7. teikti paramą užsienio lietuvių bendruomenių kultūros, švietimo ir informacijos centrams |
Departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija |
| 2.8. aprūpinti užsienio lietuvių bendruomenių bibliotekas literatūra |
Departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija |
|
| 2.9. remti užsienio lietuvių bendruomenių kultūros dienų renginius Lietuvoje |
Departamentas, Kultūros ministerija |
|
| 2.10. rengti užsienio lietuvių vaikų ir jaunimo stovyklas Lietuvoje ir užsienio valstybėse |
Departamentas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
| 2.11. kaupti informaciją apie Lietuvos kultūrinį ir istorinį paveldą užsienyje (kultūros paminklai, kapinės, archyvai, kolekcijos, bibliotekos ir kita), padėti jį tvarkyti ir integruoti į bendrą Lietuvos kultūros ir istorijos paveldą |
Departamentas, Kultūros ministerija, Archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
|
| 3. Padėti užsienio lietuvių bendruomenėms palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva, informuoti jas apie svarbiausius Lietuvos gyvenimo įvykius |
3.1. skatinti įvairiapusį bendradarbiavimą tarp Lietuvos institucijų ir užsienio lietuvių bendruomenių, teikti paramą saugoti tautinį tapatumą skatinančioms iniciatyvoms įgyvendinti 3.2. užsakyti Lietuvos periodinę spaudą užsienio lietuvių bendruomenėms 3.3. teikti paramą užsienio lietuvių bendruomenių rengiamiems informaciniams, kultūriniams, istoriniams, švietėjiškiems spaudiniams leisti 3.4. bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis, organizacijomis, kuriant naujus informacijos teikimo užsienio lietuvių bendruomenėms kanalus 3.5. remti kultūrinių, švietėjiškų radijo ir televizijos laidų, dokumentinių filmų apie užsienio lietuvių bendruomenes kūrimą 3.6. remti specialių televizijos ir radijo programų rengimą užsienio lietuvių bendruomenėms |
Departamentas |
| 4. Skatinti užsienio lietuvių bendruomenes aktyviai kurti teigiamą Lietuvos įvaizdį užsienyje |
4.1. remti ne Lietuvoje užsienio lietuvių bendruomenių organizuojamas lietuvių kultūros dienas, Lietuvos tautinių, valstybinių švenčių minėjimus 4.2. skatinti užsienio lietuvių bendruomenes aktyviai dalyvauti įvairių kultūrų renginiuose užsienyje 4.3. remti užsienio lietuvių bendruomenių leidinių apie Lietuvą rengimą ir leidybą užsienio kalbomis |
Departamentas, Kultūros ministerija |
|
|
4.4. sudaryti galimybes užsienio visuomenei pažinti Lietuvą per kultūrines ir švietimo iniciatyvas užsienio lietuvių bendruomenių švietimo, kultūros ir informacijos centruose |
|
______________