LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽYMINIO MOKESČIO

Į S T A T Y M A S

 

1994 m. birželio 23 d. Nr. I-508

Vilnius

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Žyminio mokesčio įstatymas reglamentuoja žyminio mokesčio už valstybės institucijų atliekamus veiksmus bei išduodamus juridinę galią turinčius dokumentus ėmimą.

 

2 straipsnis. Mokesčio mokėtojai

Žyminį mokestį moka juridiniai ir fiziniai asmenys už valstybės institucijų atliekamus veiksmus ar išduodamus juridinę galią turinčius dokumentus.

 

3 straipsnis. Mokesčio objektas ir tarifai

Žyminis mokestis imamas už:

1) teismui pateikiamus pareiškimus, skundus bei teismų pakartotinai išduodamus dokumentus;

2) ūkiniam teismui pateikiamus pareiškimus;

3) civilinės būklės aktų registravimą civilinės metrikacijos įstaigose, įrašų civilinės būklės aktuose pakeitimą bei papildymą ir dokumentų, patvirtinančių įrašą civilinės būklės akte, išdavimą;

4) išduodamus dokumentus dėl pilietybės, išvykimo į užsienį ir atvykimo į Lietuvos Respubliką bei gyvenimo joje, taip pat už informaciją apie gyventojo adresą;

5) tranzitu vežamų per muitų teritoriją prekių apsaugą, kurią atlieka policija, ir atitinkamų dokumentų išdavimą;

6) leidimo įvežti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, medžioklinius, sportinius šaunamuosius ginklus, arbaletus, pneumatinius šautuvus (pistoletus), dujinius pistoletus (revolverius) bei balionėlius, sprogstamąsias medžiagas, spalvoto dauginimo techniką į Lietuvos Respubliką, įskaitant tranzitą, išdavimą;

7) leidimo išvežti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, medžioklinius, sportinius šaunamuosius ginklus, arbaletus, pneumatinius šautuvus (pistoletus), dujinius pistoletus (revolverius) bei balionėlius, sprogstamąsias medžiagas, spalvoto dauginimo techniką iš Lietuvos Respublikos išdavimą;

8) leidimo prekiauti šaunamaisiais ginklais, medžiokliniais peiliais, dujiniais pistoletais (revolveriais), šaudmenimis, dujiniais balionėliais, pneumatiniais šautuvais (pistoletais), arbaletais, spalvoto dauginimo technika išdavimą;

9) leidimo steigti antspaudų ir spaudų dirbtuves, medžioklinių peilių dirbtuves, ginklų remonto dirbtuves išdavimą;

10) leidimo pasigaminti antspaudus ir spaudus išdavimą;

11) leidimo pagaminti antspaudą su Lietuvos Respublikos herbu išdavimą;

12) medžioklinių šautuvų, šaunamųjų ginklų ir arbaletų registravimą, perregistravimą (išskyrus vardinius ginklus) ir atitinkamų dokumentų išdavimą, leidimo įsigyti šaudmenų (išskyrus medžiotojams), sprogmenų, šaunamąjį ginklą, arbaletą išdavimą ir šio leidimo pratęsimą;

13) masinės informacijos priemonės steigimą, perregistravimą ir atitinkamų dokumentų išdavimą, steigimo liudijimo dublikato išdavimą, taip pat už konsultacijas valstybės paslapčių ar viešai neskelbtinų žinių apsaugos klausimais;

14) kelių policijos atliekamus veiksmus ir išduodamus dokumentus;

15) traktorių, savaeigių važiuoklių, traktorinių priekabų ir kelių tiesimo mašinų valstybinę techninę apžiūrą ir jos įforminimą, jų registravimo liudijimo išdavimą, valstybinio numerio ženklo išdavimą, už techninio paso ar techninio talono išdavimą;

16) įmonių įregistravimą, jų registravimo duomenų ir steigimo dokumentų pakeitimą ir atitinkamų dokumentų išdavimą, už įmonių registravimo duomenų ir dokumentų naudojimą, už politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų, profesinių sąjungų, labdaros ir paramos organizacijų bei labdaros fondų registro duomenų naudojimą;

17) licencijos (leidimo) verstis licencijuojama veikla išdavimą;

18) leidimo importuoti alkoholio produktus, taip pat prekiauti jais išdavimą;

19) vaistų ir vaistinių medžiagų įrašymą į Valstybinį vaistų registrą;

20) liudijimo potencialiai pavojingiems įrenginiams gaminti, montuoti ir rekonstruoti išdavimą, šių įrenginių registravimą ir leidimo eksploatuoti juos po registravimo išdavimą;

21) leidimo vežti pavojingas medžiagas pagal Jungtinių Tautų Organizacijos klasifikaciją, radioaktyviąsias medžiagas išdavimą;

22) potencialiai pavojingų įrenginių periodišką techninį patikrinimą;

23) leidimo atlikti sprogdinimo darbus išdavimą;

24) vertybinių popierių emisijos įregistravimą, paskelbimą ir atitinkamų dokumentų išdavimą;

25) licencijos medžioti laukinius kanopinius žvėris ir švelniakailius žvėrelius Lietuvos Respublikos piliečiams ir leidimo verstis mėgėjiška žūkle neišnuomotuose žūklei vandens telkiniuose išdavimą;

26) valstybinių inspekcijų prie Susisiekimo ministerijos išduodamus dokumentus;

27) laivų ir kitų plaukiojimo priemonių, išskyrus irklines valtis, registravimą ar išregistravimą ir atitinkamų dokumentų išdavimą;

28) muitinės įstaigų atliekamų muitinės procedūrų įforminimą, atliekamus veiksmus ir dokumentų išdavimą;

29) medžiotojo bilieto išdavimą ir pratęsimą;

30) licencijų, asmens pažymėjimų asmens bei turto saugotojui, saugos tarnybai, saugos struktūriniam padaliniui ir jų darbuotojams išdavimą, už egzamino pagal profesinio parengimo programą laikymą, už kvalifikacinio egzamino laikymą ir atitinkamų dokumentų išdavimą;

31) savivaldybių atliekamus notarinius veiksmus;

32) Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų ir lietuvių kalbos egzamino laikymą ir atitinkamų dokumentų išdavimą;

33) parduodamus vekselius;

34) Valstybinės higienos inspekcijos atliekamus veiksmus ir atitinkamų dokumentų išdavimą;

35) prekybos naftos produktais vietos atestatų išdavimą;

36) licencijos, patvirtinančios asmens, norinčio dirbti licencijuojamos veiklos įmonėje, pakankamą kvalifikaciją, išdavimą;

37) leidimų supirkti juodųjų metalų laužą ir jų atliekas Lietuvos Respublikoje išdavimą. Žyminio mokesčio tarifus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Mokesčio tarifai indeksuojami kartą per ketvirtį taikant ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu šis didesnis negu 1.1.

 

4 straipsnis. Mokesčio lengvatos

Nuo žyminio mokesčio atleidžiami:

1) bylose, kurias nagrinėja teismai: ieškovai – bylose dėl grąžinimo į darbą, dėl atlyginimo už darbą išieškojimo ir kitų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, ieškovai ir pareiškėjai – bylose dėl alimentų išieškojimo, ieškovai – už ieškinius dėl žalos, padarytos juos suluošinus ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat netekus maitintojo (jam mirus), atlyginimo, ieškovai – už ieškinius dėl nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimo, valstybinio socialinio draudimo įstaigos – už ieškinius dėl permokėtų pašalpų ir pensijų išieškojimo, taip pat socialinio draudimo įmokų išieškojimo iš nevalstybinių įmonių, įstaigų bei organizacijų, policija – už pareiškimus dėl skolininko paieškos išlaidų išieškojimo, valstybinės mokesčių inspekcijos, muitinės įstaigos – už pareiškimus dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo ir už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentas – už ieškinius dėl neteisėtai gautų pajamų ir neteisėtai panaudotų dotacijų bei asignavimų išieškojimo į valstybės biudžetą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios organizacijos – už pareiškimus dėl nuostolių, padarytų teršiant aplinką, visų rūšių gyvūnijai ir augalijai, įskaitant mišką bei kraštovaizdį, be leidimų ir neracionaliai naudojant gamtos išteklius, išieškojimo, prokurorai ir jų pavaduotojai, valdymo institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų susivienijimai, gyventojai – už įstatymų nustatytais atvejais teismui pateikiamus pareiškimus dėl kitų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo, šalys – ginčuose, susijusiuose su žalos, padarytos asmeniui neteisėtai jį nuteisus, ištrėmus, patraukus baudžiamojon atsakomybėn, suėmus kardomosios priemonės taikymo tvarka, paskyrus jam areštą ar pataisos darbus kaip administracinę nuobaudą, atlyginimu, šalys – už kasacinius skundus santuokos nutraukimo bylose, išskyrus sprendimo dalį dėl turto padalijimo, o atsakovai – dėl alimentų išieškojimo, asmenys, pagal įstatymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, – už kasacinius skundus ir skundus (pareiškimus, prašymus ir pan.) pareigūnams, turintiems teisę paduoti priežiūros protestą, šalys – už atskiruosius skundus ir skundus (pareiškimus, prašymus ir pan.) pareigūnams, turintiems teisę paduoti priežiūros protestą dėl teismo ar teisėjo nutarčių, kainų ir kontrolės institucijos – už ieškinius dėl neteisėtai (pažeidus kainodaros tvarką) gautų pajamų, miškų urėdijos, nacionaliniai parkai – už pareiškimus dėl žalos, padarytos miško pažaidomis visuose Lietuvos Respublikos miškuose, bei žalos medžioklės ūkiui, išieškojimo,  savivaldybės – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo į biudžetą, Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija – už ieškinius dėl žalos atlyginimo už istorijos ir kultūros paminklų žalojimą ar naikinimą, šalys – už ieškinius dėl prarasto turto dėl politinių represijų, butų fondą eksploatuojančios savivaldybių organizacijos – už pareiškimus išieškant buto nuomos mokesčio ir mokesčio už komunalines paslaugas įsiskolinimą, Lietuvos Respublikos įmonių rejestro tvarkytojai, įgaliotos vidaus reikalų įstaigos – bylose dėl baudų už pasikeitusių įmonės registravimo duomenų ir dokumentų nepateikimą skyrimo, už įmonių dokumentų įforminimo pažeidimus bei bylose dėl įregistruotos, bet neveikiančios įmonės likvidavimo.

Teismų nagrinėjamose bylose, kuriose viena iš šalių atleista nuo žyminio mokesčio, jį moka kita šalis, jeigu ir ši neatleista nuo šio mokesčio;

2) bylose, kurias nagrinėja ūkinis teismas: valstybinio socialinio draudimo įstaigos – už regresyvinius ieškinius dėl pensijų ir pašalpų, mokamų nukentėjusiajam, išieškojimo iš kaltų asmenų, ieškovai ir atsakovai (Finansų ministerija ir jos įstaigos, muitinės įstaigos, draudimo įstaigos bei savivaldybių tarybos), kai jie gina valstybės ir savivaldybių interesus, miškų urėdijos, nacionaliniai parkai – už pareiškimus dėl žalos, padarytos miško pažaidomis visuose Lietuvos Respublikos miškuose, bei žalos medžioklės ūkiui išieškojimo, nacionaliniai ir regioniniai parkai – už pareiškimus dėl žalos, padarytos gamtos ir kultūros objektams, išieškojimo, prokurorai ir jų pavaduotojai – už įstatymų nustatytais atvejais ūkiniam teismui pateikiamus pareiškimus dėl valstybės interesų gynimo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios organizacijos – už pareiškimus dėl nuostolių, padarytų teršiant aplinką, visų rūšių gyvūnijai ir augalijai, įskaitant mišką bei kraštovaizdį, be leidimų ir neracionaliai naudojant gamtos išteklius, išieškojimo, Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija – už ieškinius dėl žalos, padarytos sužalojus ar sunaikinus istorijos ir kultūros paminklus, atlyginimo, Krašto apsaugos ministerija – už ūkiniam teismui pateikiamus pareiškimus ir pareiškimus dėl ūkinio teismo sprendimų peržiūrėjimo;

3) už civilinės būklės aktų registravimą civilinės metrikacijos įstaigose, įrašų civilinės būklės aktuose pakeitimą bei papildymą ir dokumentų, patvirtinančių įrašą civilinės būklės akte, išdavimą: asmenys – už gimimo, mirties, įvaikinimo ir tėvystės nustatymo registravimą, už klaidų, padarytų registruojant civilinės būklės aktus, ištaisymą, taip pat už nepilnamečių vaikų civilinės būklės aktų ištaisymą pasikeitus įrašams tėvų civilinės būklės aktuose, asmenys – už vardo, pavardės, tėvo vardo pakeitimą, papildymą ir ištaisymą tikslinant įrašus, padarytus registruojant aktus okupacijos metais, Užsienio reikalų ministerija – už jai išduodamus metrikacijos liudijimų dublikatus;

4) už išduodamus dokumentus dėl pilietybės, išvykimo į užsienį ir atvykimo į Lietuvos Respubliką bei gyvenimo joje: netekusieji tėvų globos vaikai ir našlaičiai iki 18 metų,

socialinės apsaugos įstaigų (pensionų) globotiniai, vieniši pensinio amžiaus asmenys, I grupės invalidai – už Lietuvos Respublikos piliečio paso išdavimą bei paso pakeitimą, duomenų apie piliečio nuolatinę gyvenamąją vietą įrašymą į pasą, asmenys iki 16 metų – už dokumentų, suteikiančių teisę išvykti į užsienį asmenims be pilietybės, išdavimą, už vizų išdavimą ir pratęsimą, už vaiko kelionės dokumento išdavimą, asmenys iki 18 metų – už prašymą imigruoti į Lietuvos Respubliką, užsienio valstybių piliečiai, vykstantys į Lietuvos Respubliką dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, ministerijų ir kitų valstybės institucijų organizuotuose oficialiuose susitikimuose, labdaros bei organizuotos pagalbos Lietuvai tikslais arba su Raudonojo Kryžiaus misija, taip pat tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, atstovai. Savivaldybių, į kurių biudžetus įskaitomas žyminis mokestis, valdybos turi teisę sumažinti ar atleisti nuo mokesčio kai kuriuos juridinius ir fizinius asmenis, o tarybos – jų grupes. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę sumažinti arba atleisti nuo žyminio mokesčio, kai šis mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą.

 

5 straipsnis. Mokesčio mokėjimas

Ne didesnis kaip 50 litų žyminis mokestis gali būti sumokamas nuperkant žyminio mokesčio ženklą. Žyminis mokestis atskirais atvejais gali būti sumokamas įsigyjant blanką. Žyminio mokesčio sumokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

6 straipsnis. Mokesčio įskaitymas į biudžetą

Žyminis mokestis įskaitomas į biudžetą, iš kurio išlaikoma įstaiga, atliekanti veiksmus ar išduodanti juridinę galią turinčius dokumentus, už kuriuos imamas šis mokestis, o už parduotus žyminio mokesčio ženklus – į savivaldybės biudžetą pagal pardavusio ženklus banko buvimo vietą.

 

7 straipsnis. Mokesčio grąžinimas

Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinama:

1) kai sumokėta daugiau mokesčio negu reikia pagal įstatymą;

2) kai atsisakoma priimti ieškininį pareiškimą, prašymą bei skundą arba jie grąžinami be sprendimo;

3) bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme arba kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti;

4) ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, taip pat kai ieškinį pareiškė neveiksnus asmuo;

5) kai pareiškimas grąžinamas ūkinių ginčų nagrinėjimo ūkiniame teisme taisyklių numatytais pagrindais;

6) kai byla nutraukiama ūkinių ginčų nagrinėjimo ūkiniame teisme taisyklių numatytais pagrindais;

7) kai pareiškimas paliekamas nenagrinėtas ūkinių ginčų nagrinėjimo ūkiniame teisme taisyklių numatytais pagrindais. Žyminis mokestis grąžinamas, jeigu prašymas dėl jo grąžinimo valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas ne vėliau kaip per dvejus metus po mokesčio sumokėjimo. Žyminio mokesčio grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

8 straipsnis. Mokesčio ėmimo kontrolė

Žyminio mokesčio ėmimą kontroliuoja valstybinės mokesčių inspekcijos. Jeigu patikrinimo metu nustatyta, kad mokesčio buvo paimta per mažai, tai trūkstama mokesčio suma ir dvigubo jos dydžio bauda išieškoma iš įstaigos, dėl kurios kaltės paimtas per mažas

mokestis, ne vėliau kaip per dvejus metus po mokesčio sumokėjimo. Tais atvejais, kai mokestis iš viso nebuvo paimtas, mokestis ir dvigubo jo dydžio bauda išieškoma iš įstaigos, dėl kurios kaltės mokestis nebuvo paimtas, jeigu iki patikrinimo dienos praėjo ne daugiau kaip dveji metai.  Permokėtą sumą mokėtojui grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, jeigu praėjo ne daugiau kaip dveji metai po mokesčio sumokėjimo.

 

9 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos. Iki bus priimti pagrindiniai Lietuvos Respublikos pramoninės nuosavybės apsaugos įstatymai (išradimų (patentų), pramoninių pavyzdžių), už Patentų biuro atliekamas paslaugas valstybinė rinkliava imama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl valstybinės rinkliavos“ nustatytus tarifus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 1994 m. lapkričio 1 d. nustato žyminio mokesčio tarifus, mokėjimo ir grąžinimo tvarką.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                      ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________