PASAULINĖ PAŠTO KONVENCIJA BAIGIAMASIS PROTOKOLAS
|
PASTABA DĖL PASAULINĖS PAŠTO KONVENCIJOS IR JOS BAIGIAMOJO PROTOKOLO SPAUSDINIMO
Juodesniu šriftu pažymėti žodžiai rodo Administracinės tarybos padarytus teksto pakeitimus, kurie pateikti Pekino kongresui kaip dokumentas, įregistruotas numeriu Congrès-Doc 36. Add 1.
|
TURINYS
Pirmoji dalis
Tarptautinei pašto tarnybai taikomos
bendrosios taisyklės............................................................................................................................ 12
vienintelis SKYRIUS
Bendrosios nuostatos ........................................................................................................................ 12
1 straipsnis. Pasaulinė pašto tarnyba ............................................................................................. 12
2 straipsnis. Tranzito laisvė ................................................................................................................ 12
3 straipsnis.Pašto siuntų priklausomybė............................................................................................. 12
4 straipsnis.Naujos paslaugos sukūrimas............................................................................................ 12
5 straipsnis.Piniginis vienetas............................................................................................................. 13
6 straipsnis.Pašto ženklai.................................................................................................................... 13
7 straipsnis.Tarifai.............................................................................................................................. 13
8 straipsnis.Nemokamas siuntimas..................................................................................................... 13
9 straipsnis.Pašto saugumas............................................................................................................. 14
ANTROJI dalis
Pašto korespondencijai ir pašto siuntiniams taikomos taisyklės......................................................... 14
1 skyrius
Paslaugų teikimas............................................................................................................................... 14
10 straipsnis.Pagrindinės paslaugos.................................................................................................... 14
11 straipsnis.Apmokėjimo tarifai ir papildomi oro pašto tarifai......................................................... 15
12 straipsnis.Specialieji tarifai............................................................................................................ 15
13 straipsnis.Registruotosios siuntos.................................................................................................. 16
14 straipsnis.Siuntos su kontroliuojamu pristatymu........................................................................... 16
15 straipsnis.Įvertintosios siuntos....................................................................................................... 16
16 straipsnis.Išpirktinės siuntos.......................................................................................................... 17
17 straipsnis.Siuntos per pasiuntinį.................................................................................................... 17
18 straipsnis.Įteikimo pranešimas....................................................................................................... 17
19 straipsnis.Įteikimas asmeniškai...................................................................................................... 17
20 straipsnis.Siuntos be mokesčių ir rinkliavų.................................................................................... 18
21 straipsnis.Tarptautinės komercinės
korespondencijos su atsakymu paslauga............................................................................................ 18
22 straipsnis.Tarptautiniai atsakymo kuponai..................................................................................... 18
23 straipsnis.Dužūs siuntiniai.
Didelių matmenų siuntiniai........................................................................................... 18
24 straipsnis.Sugrupuotų siuntų – konsignacinių siuntų paslauga...................................................... 19
25 straipsnis.Neleistinos siuntos. Draudimai...................................................................................... 19
26 straipsnis.Radioaktyviosios medžiagos...................................................................................... 20
27 straipsnis.Persiuntimas................................................................................................................... 20
28 straipsnis.Neįteiktos siuntos.......................................................................................................... 20
29 straipsnis.Grąžinimas. Adreso keitimas
arba taisymas siuntėjo prašymu.................................................................................... 20
30 straipsnis.Reklamacijos.................................................................................................................. 21
31 straipsnis.Muitinis tikrinimas......................................................................................................... 21
32 straipsnis.Mokestis už muitinį tikrinimą.................................................................................... 21
33 straipsnis.Muito ir kiti mokesčiai................................................................................................... 21
2 skyrius
Atsakomybė 21
34 straipsnis.Pašto administracijų atsakomybė.
Žalos atlyginimas.......................................................................................................... 21
35 straipsnis.Pašto administracijų atleidimas nuo atsakomybės......................................................... 22
36 straipsnis.Siuntėjo atsakomybė...................................................................................................... 23
37 straipsnis.Kompensacija................................................................................................................ 23
38 straipsnis.Kompensacijos susigrąžinimas iš siuntėjo arba iš gavėjo............................................... 23
39 straipsnis.Pasikeitimas siuntomis................................................................................................... 24
40 straipsnis.Pasikeitimas uždaromis važtomis su kariniais daliniais................................................. 24
41 straipsnis.Pašto administracijų tarpusavio atsakomybės nustatymas............................................. 24
3 skyrius
Pašto korespondencijai taikomos nuostatos....................................................................................... 25
42 straipsnis.Pašto paslaugų kokybės tikslai...................................................................................... 25
43 straipsnis.Pašto korespondencijos siuntų pateikimas siųsti užsienyje............................................ 25
44 straipsnis.Leidžiamos siųsti ir gauti
biologinės medžiagos.................................................................................................... 26
45 straipsnis.Elektroninis paštas......................................................................................................... 26
46 straipsnis.Tranzito išlaidos............................................................................................................. 26
47 straipsnis.Galutinės išlaidos. Bendrosios nuostatos...................................................................... 26
48 straipsnis.Galutinės išlaidos.
Nuostatos, taikomos apkaitai
Pašto siuntomis tarp
išsivysčiusių šalių......................................................................................................... 27
49 straipsnis.Galutinės išlaidos.
Nuostatos, taikomos pašto
srautams iš besivystančių šalių
į išsivysčiusias šalis...................................................................................................... 27
50 straipsnis.Galutinės išlaidos.
Nuostatos, taikomos pašto srautams iš
išsivysčiusių šalių į besivystančias šalis.............................................................................................. 28
51 straipsnis.Galutinės išlaidos.
Nuostatos, taikomos apkaitai pašto
siuntomis tarp besivystančių šalių............................................................................. 28
52 straipsnis.Atleidimas nuo tranzito ir
galutinių išlaidų mokesčių............................................................................................. 29
53 straipsnis.Vežimo oro keliu išlaidos.............................................................................................. 29
54 straipsnis.Pagrindinis tarifas ir vežimo oro keliu išlaidų apskaičiavimas29
4 skyrius
Pašto siuntiniams taikomos nuostatos................................................................................................ 29
55 straipsnis.Paslaugų kokybės tikslai................................................................................................ 29
56 straipsnis.Įeinamosios sausumos tarifo dalys................................................................................ 30
57 straipsnis.Tarifo dalis už tranzitą sausuma.................................................................................... 30
58 straipsnis.Tarifo dalis už vežimą jūra............................................................................................. 30
59 straipsnis.Vežimo oro keliu išlaidos.............................................................................................. 30
60 straipsnis.Atleidimas nuo tarifų dalių............................................................................................ 31
5 skyrius
Greitasis paštas (EMS)....................................................................................................................... 31
61 straipsnis.Greitasis paštas (EMS).................................................................................................. 31
Trečioji dalis
Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos............................................................................. 31
62 straipsnis.Įsipareigojimas užtikrinti pašto
siuntinių paslaugas......................................................................................................... 31
63 straipsnis.Su baudžiamąja atsakomybe susiję
įsipareigojimai................................................................................................................ 31
64 straipsnis.Su Konvencija ir Reglamentais
susijusių pasiūlymų patvirtinimo
sąlygos............................................................................................................................ 32
65 straipsnis.Konvencijos įsigaliojimas ir
jos galiojimo trukmė....................................................................................................... 32
PASAULINĖS PAŠTO KONVENCIJOS BAIGIAMASIS PROTOKOLAS
I straipsnis. Pašto siuntų priklausomybė........................................................................................ 32
II straipsnis. Tarifai ........................................................................................................................ 32
III straipsnis. Išimtis dėl nemokamo sekogramų
siuntimo ..................................................................................................................... 33
IV straipsnis. Pagrindinės paslaugos ............................................................................................. 33
V straipsnis. Smulkieji paketai ....................................................................................................... 33
VI straipsnis. Spaudiniai. Didžiausias svoris ................................................................................... 33
VII straipsnis. Su pašto siuntiniais susijusių
paslaugų teikimas ..................................................................................................... 33
VIII straipsnis. Siuntiniai. Didžiausias svoris ................................................................................... 33
IX straipsnis. Didžiausios sumos už
įvertintąsias siuntas .................................................................................................. 33
X straipsnis. Įteikimo pranešimas ...................................................................................................... 34
XI straipsnis. Tarptautinės komercinės
korespondencijos
su atsakymu paslauga .............................................................................................. 34
XII straipsnis. Draudimai pašto korespondencijai ............................................................................ 34
XIII straipsnis. Draudimai pašto siuntiniams .................................................................................... 35
XIV straipsnis. Daiktai, už kuriuos imamas
muito mokestis ........................................................................................................... 35
XV straipsnis. Grąžinimas. Adreso keitimas
arba taisymas ............................................................................................................. 36
XVI straipsnis. Reklamacijos ............................................................................................................ 36
XVII straipsnis. Tarifas už pateikimą muitinei .................................................................................. 36
XVIII straipsnis. Pašto administracijų atsakomybė .......................................................................... 36
XIX straipsnis. Kompensacija ........................................................................................................... 37
XX straipsnis. Išimtys iš nuostatų dėl
atsakomybės .............................................................................................................. 37
XXI straipsnis. Pašto administracijų atleidimas
nuo atsakomybės ....................................................................................................... 37
XXII straipsnis. Kompensacijos mokėjimas 38
XXIII straipsnis. Pašto korespondencijos siuntų
pateikimas siųsti užsienyje ......................................................................................... 38
XXIV straipsnis. Galutinės išlaidos ................................................................................................ 38
XXV straipsnis. Vežimo vidaus oro keliu išlaidos ............................................................................ 40
XXVI straipsnis. Išskirtinės įeinamosios
sausumos tarifo dalys ................................................................................................ 40
XXVII straipsnis. Specialieji tarifai .................................................................................................. 40
PASAULINĖ PAŠTO KONVENCIJA
Toliau pasirašę Sąjungos šalių narių vyriausybių įgaliotieji atstovai, atsižvelgdami į 1964 m. liepos 10 d. Vienoje priimtų Pasaulinės pašto sąjungos įstatų 22 straipsnio 3 punktą, bendru susitarimu ir laikydamiesi minėtų Įstatų 25 straipsnio 4 punkte numatytų sąlygų, šioje Konvencijoje nustatė taisykles, kurios taikomos visoje tarptautinėje pašto tarnyboje.
Pirmoji dalis
Tarptautinei pašto tarnybai taikomos bendrosios taisyklės
vienintelis skyrius
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis
Pasaulinė pašto tarnyba
1. Siekdamos sustiprinti Sąjungos pašto teritorijos vientisumo sąvoką, šalys narės užtikrina, kad visi naudotojai (klientai) turėtų teisę naudotis pasauline pašto tarnyba, nuolat teikiančia kokybiškas pagrindines pašto paslaugas visoje jų teritorijoje už prieinamą kainą.
2. Šiuo tikslu šalys narės, atsižvelgdamos tiek į gyventojų poreikius, tiek į savo vidaus sąlygas, vidaus teisės aktais pašto srityje ar kitomis įprastomis priemonėmis nustato pašto paslaugų teikimo sritį ir reikalavimus dėl paslaugų kokybės bei kainų prieinamumo.
2 straipsnis
1. Tranzito laisvės principas yra pateiktas Įstatų 1 straipsnyje. Remiantis šiuo principu, kiekviena pašto administracija visada privalo siųsti pačiu greičiausiu keliu ir pačiais patikimiausiais būdais, kuriuos naudoja savo pačios siuntoms, ir kitos pašto administracijos uždaras važtas ir atviru tranzitu siunčiamas pašto korespondencijos siuntas.
2. Šalys narės, nepriimančios ir pačios nesiunčiančios siuntų su greitai gendančiomis biologinėmis medžiagomis arba radioaktyviosiomis medžiagomis, turi teisę neleisti jų siųsti atviru tranzitu per savo teritoriją. Ta pati nuostata galioja ir pašto korespondencijos siuntoms, išskyrus laiškus, atvirukus ir sekogramas, jei šios siuntos neatitinka teisinių nuostatų, kurios reglamentuoja jų leidybos sąlygas arba judėjimą tranzito šalyje.
3. Sausuma ir jūra siunčiamų pašto siuntinių tranzito laisvė galioja tik šalių, teikiančių šias paslaugas, teritorijoje.
4. Oro pašto siuntinių tranzito laisvė garantuojama visoje Sąjungos teritorijoje. Tačiau šalys narės, kurios neteikia pašto siuntinių paslaugų, nėra įpareigotos oro pašto siuntinius vežti sausuma.
3 straipsnis1
4 straipsnis
5 straipsnis
6 straipsnis
1. Tik pašto administracijos, remdamosi Sąjungos aktais, turi teisę leisti mokėjimą patvirtinančius pašto ženklus. Pašto mokos ženklus, mokėjimo ženklintuvų antspaudus ir spaustuvės ar kitokius ženklinimo arba antspaudavimo būdus, atitinkančius Pašto korespondencijos reglamento nuostatas, galima naudoti tik gavus pašto administracijos leidimą.
7 straipsnis2
1. Su įvairiomis tarptautinio pašto ir specialiosiomis pašto paslaugomis susijusius tarifus nustato pašto administracijos remdamosi šioje Konvencijoje ir Reglamentuose išdėstytais principais. Tarifai iš esmės turi atitikti šių paslaugų teikimo sąnaudas.
2. Taikomi tarifai, įskaitant Aktuose pateikiamus tarifų pavyzdžius, turi būti ne mažesni už tuos, kurie taikomi tų pačių charakteristikų (kategorijos, kiekio, apdorojimo trukmės ir t. t.) siuntoms šalies viduje.
3. Pašto administracijoms leidžiama viršyti visus tarifus, nurodytus Aktuose, įskaitant tuos, kurių pavyzdžiai nėra pateikti, jei:
3.1. tarifai, kuriuos ji taiko už tokias pačias paslaugas šalies viduje, yra didesni negu nustatytieji;
3.2. tai būtina norint padengti jų teikiamų paslaugų eksploatacines išlaidas arba dėl kitų pagrįstų priežasčių.
4. Netaikydamos mažesnio, negu nustatytas minimalus tarifų dydis, nurodytas šio straipsnio 2 punkte, pašto administracijos gali sumažinti tarifus, remdamosi savo vidaus teisės aktais dėl pašto korespondencijos siuntų, pateiktų siųsti toje šalyje. Jos taip pat turi teisę taikyti lengvatinius tarifus savo klientams, siunčiantiems didelį kiekį pašto siuntų.
8 straipsnis3
2.1. Tarnybinėms pašto korespondencijos siuntoms, kurias siunčia pašto administracijos arba jų padaliniai, tiek oro, tiek žemės, tiek S. A. L. paštu, netaikomi jokie pašto tarifai.
2.2. Jokie pašto tarifai, išskyrus papildomus oro pašto tarifus, netaikomi tarnybinei pašto korespondencijai:
2.4. Oro pašto siuntiniams, išskyrus siunčiamus iš Tarptautinio biuro, netaikomi papildomi oro pašto tarifai.
3.1. Jokie pašto tarifai, išskyrus papildomus oro pašto tarifus, netaikomi pašto korespondencijos siuntoms, pašto siuntinia ms ir pašto finansinių tarnybų siuntoms, adresuotoms karo belaisviams arba siunčiamoms jų pačių, tiek tiesiogiai, tiek per tarpininkaujančias organizacijas, nurodytas Pašto korespondencijos reglamente. Kariaujančios šalies piliečiai, kurie yra sulaikyti ir internuoti neutralioje šalyje, taikant pirmesnes šio punkto nuostatas yra prilyginami karo belaisviams.
3.2. 3.1 punkto nuostatos taip pat taikomos pašto korespondencijos siuntoms, pašto siuntiniams ir pašto finansinių tarnybų siuntoms, persiunčiamoms iš kitų šalių ir adresuotoms internuotiems civiliams asmenims, kuriems taikoma 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencija dėl civilių apsaugos karo metu, arba siunčiamoms jų pačių, tiek tiesiogiai, tiek per tarpininkaujančias organizacijas, nurodytas Pašto korespondencijos reglamente.
3.3. Pašto korespondencijos reglamente nurodytos organizacijos taip pat naudojasi teise nemokamai siųsti pašto korespondencijos siuntas, pašto siuntinius ir pašto finansinių tarnybų siuntas 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytiems asmenims, nesvarbu, ar šie yra siuntėjai ar gavėjai, taip pat ar siunčia patys ar per tarpininką.
3.4. Nemokamai leidžiama siųsti ne sunkesnius kaip 5 kg siuntinius. Didžiausias svoris gali siekti 10 kg tų siuntų, kuriose siunčiami nedalomi daiktai, ir tų, kurios siunčiamos į vieną karo stovyklą arba jos įgaliotiems asmenims, skirstantiems siuntas belaisviams.
9 straipsnis
Pašto saugumas
1. Siekdamos išsaugoti ir stiprinti klientų pasitikėjimą pašto tarnybomis ir įgyti konkurencinį pranašumą rinkoje, pašto administracijos priima ir įgyvendina saugumą garantuojančių veiksmų strategiją visais pašto operacijų lygiais.
2.4. laiku teikti informaciją, susijusią su operacijomis, pašto saugumu ir šioje srityje atliekamais tyrimais;
Antroji dalis
Pašto korespondencijai ir pašto siuntiniams taikomos taisyklės
1 skyrius
Paslaugų teikimas
10 straipsnis4
1. Pašto administracijos užtikrina pašto korespondencijos siuntų priėmimą, apdorojimą, vežimą ir pristatymą. Jos teikia ir tokias pat pašto siuntinių paslaugas pagal Konvencijos nuostatas arba, siunčiamų siuntinių atžvilgiu, sudarius dvišalį susitarimą, naudoja bet kokias kitas jų klientams palankesnes priemones.
2. Pašto korespondencijos siuntos klasifikuojamos pagal vieną iš dviejų sistemų. Kiekviena pašto administracija savo nuožiūra pasirenka sistemą, kurią taiko savo siunčiamam paštui.
3.1. pirmenybines siuntas: siuntas, vežamas pačiu greičiausiu (oro ar žemės) keliu pirmumo tvarka; svorio ribos: paprastai 2 kg, bet gali būti 5 kg tarp pašto administracijų, kurios priima iš savo klientų tokias siuntas, 5 kg siuntoms, kuriose siunčiamos knygos ir brošiūros (neprivaloma paslauga), ir 7 kg sekogramoms;
3.2. nepirmenybines siuntas: siuntas, kurioms siuntėjas pasirinko mažesnį tarifą ir, vadinasi, ilgesnį pristatymo laiką; svorio ribos: tos pačios, kokios nurodytos 3.1. punkte.
4.1. laiškus ir atvirukus, bendrai vadinamus „LC“; svorio ribos: 2 kg, bet gali būti 5 kg tarp pašto administracijų, kurios priima iš savo klientų tokias siuntas;
4.2. spaudinius, sekogramas ir smulkiuosius paketus, bendrai vadinamus „AO“; svorio ribos: 2 kg smulkiesiems paketams, bet gali būti 5 kg tarp pašto administracijų, kurios priima iš savo klientų tokias siuntas, 5 kg spaudiniams, 7 kg sekogramoms.
5. Specialūs maišai su spausdintais leidiniais (laikraščiai, periodiniai leidiniai, knygos ir kt.) to paties gavėjo adresu ir į tą pačią gavimo vietą abiejų sistemų vadinami „maišais M“; svorio riba: 30 kg.
6. Pasikeitimas siuntiniais, kurių vieneto svoris viršija 20 kg, yra neprivalomas; jų didžiausias vieneto svoris negali būti didesnis kaip 50 kg.
7. Paprastai siuntiniai įteikiami gavėjams kaip galima greičiau, laikantis šalies, į kurią jie siunčiami, nuostatų. Jei siuntiniai nėra pristatomi į namus, gavėjams iš karto turi būti pranešta apie tai, kad jie gauti, nebent tai būtų neįmanoma padaryti.
8. Šalis, kurios pašto administracija neteikia siuntinių vežimo paslaugų, Konvencijos nuostatas gali pavesti vykdyti transporto įmonėms. Pašto administracija taip pat gali apriboti tokią paslaugą siuntinių siuntimu į transporto įmonių aptarnaujamas vietoves ir iš šių vietovių. Už Konvencijos ir Pašto siuntinių reglamento nuostatų vykdymą yra atsakinga pašto administracija.
11 straipsnis
1. Išsiuntimo administracija nustato apmokėjimo tarifus už pašto korespondencijos siuntų vežimą visoje Sąjungos teritorijoje. Į apmokėjimo tarifus įeina siuntų įteikimo gavėjams nurodytu adresu mokestis, jei gavimo šalyje yra tokių siuntų pristatymo paslauga.
2. Į tarifus, taikomus pirmenybinėms pašto korespondencijos siuntoms, įeina galimas papildomas mokestis už greitą siuntimą.
3. Administracijos, kurios laikosi sistemos, pagal kurią atsižvelgiama į pašto korespondencijos siuntų turinį, turi teisę:
3.2. taikyti žemės pašto siuntoms, vežamoms oro keliu su ribota pirmenybe (S. A. L.), papildomus tarifus, mažesnius už tuos, kurie taikomi oro pašto siuntoms;
3.3. nustatyti kombinuotuosius tarifus oro pašto siuntoms ir S. A. L. siuntoms, atsižvelgiant į pašto paslaugų kainas ir vežimo oru išlaidas.
5. Papildomi tarifai turi būti susiję su išlaidomis už vežimą oru ir jie turi būti vienodi kiekvienos gavimo šalies visoje teritorijoje, nesvarbu, koks siuntimo būdas; apskaičiuojant papildomus tarifus už oro pašto korespondencijos siuntą, administracijai leidžiama įskaityti klientams skirtų blankų, kurie gali būti pridedami prie siuntos, svorį.
6.1. kai siunčiami laikraščiai ir periodiniai leidiniai, leidžiami jos šalyje, nuolaida iš esmės negali viršyti 50 proc. tarifo, taikomo šios kategorijos siuntoms;
6.2. kai siunčiamos knygos ir brošiūros, gaidos ir geografiniai žemėlapiai, be jokių skelbimų ir reklamos, išskyrus tuos, kurie yra ant jų viršelių ar titulinių lapų, taikoma 6.1 punkte numatyta nuolaida.
7. Išsiuntimo administracija turi teisę nestandartinėms siuntoms nustatyti tarifus, kurie skiriasi nuo standartinėms siuntoms taikomų tarifų. Standartinės siuntos apibrėžtos Pašto korespondencijos reglamente.
12 straipsnis
1. Jokie mokesčiai negali būti imami iš gavėjo už smulkiųjų paketų iki 500 g įteikimą. Jeigu už smulkiuosius paketus, kurie sunkesni kaip 500 g, šalies viduje imamas įteikimo mokestis, toks pat tarifas gali būti taikomas ir iš užsienio gautiems smulkiesiems paketams.
2. Pašto administracijoms toliau išvardytais atvejais leidžiama taikyti tokius pat tarifus, kaip ir savo šalies viduje:
2.1. iš siuntėjo imti mokestį už pašto korespondencijos siuntos pateikimą siųsti prieš pat baigiantis darbo laikui;
2.4. iš gavėjo imti mokestį už pašto korespondencijos siuntą, atsiimamą ne aptarnavimo langelio darbo laiku;
2.5. iš gavėjo imti mokestį už siuntas iki pareikalavimo; mokestis už siuntinio grąžinimą siuntėjui arba jo persiuntimą negali būti didesnis už tą, kuris nustatytas Pašto siuntinių reglamente;
2.6. imti mokestį už bet kokios pašto korespondencijos siuntos, sveriančios daugiau kaip 500 g, ir bet kokio siuntinio, kurių gavėjas neatsiėmė per nustatytą laiką, saugojimą. Šis mokestis neimamas už sekogramas. Mokestį už siuntinius ima juos įteikianti administracija naudai tos administracijos, kurios tarnybos saugojo siuntinius, praėjus nustatytam atsiėmimo laikui; siuntinio grąžinimo siuntėjui arba jo persiuntimo atveju mokestis negali būti didesnis už tą, kuris nustatytas Pašto siuntinių reglamente.
3. Jei siuntinys įprastai pristatomas nurodytu adresu, iš gavėjo neimamas joks įteikimo mokestis. Jei siuntinys nėra įprastai pristatomas gavėjui, pranešimas apie jo gavimą turi būti įteiktas nemokamai. Šiuo atveju, jei pristatymas nurodytu adresu yra kaip papildoma paslauga, iš gavėjo gali būti imamas įteikimo mokestis, jei gavėjas atsakė į gavimo pranešimą. Šis mokestis turi būti toks pat, kaip ir šalies viduje.
13 straipsnis
2. Mokestis už registruotąsias siuntas turi būti sumokamas iš anksto. Jį sudaro siuntimo tarifas ir tarifas už registravimą, kurio didžiausias dydis nustatytas Pašto korespondencijos reglamente.
14 straipsnis
1. Pašto korespondencijos siuntos gali būti siunčiamos su kontroliuojamu pristatymu, jei atitinkamos pašto administracijos teikia tokią paslaugą.
15 straipsnis5
1. Pirmenybinėmis bei nepirmenybinėmis siuntomis ir laiškais su vertybiniais popieriais, vertingais dokumentais ar daiktais, taip pat siuntiniais galima keistis, kai siuntėjas apdraudžia jų turinį tam tikra pinigų suma. Tokia apkaita nustatoma pašto administracijų susitarimu dėl vienpusio ar abipusio keitimosi tokiomis siuntomis.
2. Įvertinimo suma iš esmės neribojama. Kiekviena administracija turi teisę, kiek tai su ja susiję, apriboti įvertinimo sumą, kuri negali būti mažesnė už numatytą reglamentuose. Šalies viduje gali būti nustatyta įvertinimo sumos riba, tačiau tik tuo atveju, jei ji atitinka arba viršija kompensaciją, nustatytą už registruotosios siuntos ar siuntinio iki 1 kg dingimą. Didžiausias šios sumos dydis SDR pranešamas Sąjungos šalims narėms.
3.1. pašto korespondencijos siuntoms: siuntimo tarifas, 13 straipsnio 2 punkte nurodytas registravimo tarifas ir draudimo mokestis;
3.2. siuntiniams: pagrindinis tarifas, neprivalomas ekspedijavimo tarifas ir draudimo mokestis; prie pagrindinio tarifo gali būti pridėti papildomi oro pašto ir specialiųjų paslaugų tarifai; ekspedijavimo tarifas neturi viršyti registravimo tarifo, taikomo pašto korespondencijos siuntoms.
4. Vietoje nustatyto registravimo tarifo pašto administracijos turi teisę imti mokestį, numatytą jų vidaus paslaugoms, arba, išimties atveju, mokestį, kurio didžiausias dydis nustatytas Pašto korespondencijos reglamente.
5.1. Šis tarifas taikomas visai pašto korespondencijai, nesvarbu, kokia gavimo šalis, net ir tose šalyse, kurios prisiima force majeure riziką.
5.2. Siuntiniams taikomas tarifas už riziką dėl galimų force majeure aplinkybių nustatomas taip, kad jo bendra suma, sudaryta iš šio tarifo ir draudimo mokesčio, neviršytų didžiausios draudimo mokesčio sumos.
6. Tais atvejais, kai reikia imtis ypatingų atsargumo priemonių, administracijos iš siuntėjų ar gavėjų gali imti, be 3, 4 ir 5 punktuose minėtų mokesčių, ir specialius mokesčius, kurie numatyti jų vidaus teisės aktuose.
16 straipsnis
17 straipsnis
1. Siuntėjų prašymu ir siunčiant į šalis, kurių administracijos teikia šią paslaugą, kai tik siuntos gaunamos pristatymo tarnyboje, jos kiek galima greičiau pasiuntinio pristatomos nurodytu adresu. Kiekviena administracija turi teisę apriboti šią paslaugą pirmenybinių siuntų, oro pašto siuntų arba, jei dvi pašto administracijos naudoja tik vieną kelią, žemės pašto LC siuntų pristatymu.
2. Administracijos, naudojančios keletą pašto korespondencijos siuntimo kelių, siuntas per pasiuntinį, gautas pašto apkaitos vietoje, privalo siųsti pačiu greičiausiu vidaus keliu ir po to kiek galima sparčiau jas apdoroti.
3. Siuntoms per pasiuntinį, be siuntimo tarifo, taikomas tarifas, kurio mažiausias dydis lygus, atsižvelgiant į aplinkybes, tarifui už paprastos pirmenybinės (nepirmenybinės) siuntos siuntimą arba už paprasto laiško siuntimą, o didžiausias dydis nustatytas reglamentuose. Visas šis mokestis turi būti sumokėtas iš anksto. Siuntiniams šis tarifas taikomas net ir tuo atveju, jei siuntinys negali būti pristatytas per pasiuntinį, o tik pateikus gavimo pranešimą.
4. Jei siuntų pristatymas per pasiuntinį yra susijęs su specialiais pageidavimais, galima imti papildomą mokestį, atsižvelgiant į tokioms pat siuntoms taikomas nuostatas šalies viduje. Už siuntinius toks papildomas mokestis imamas net ir tuo atveju, jei siuntinys grąžinamas siuntėjui arba persiunčiamas; šiais atvejais mokestis vis dėlto negali viršyti Pašto siuntinių reglamente nustatytos didžiausios sumos.
18 straipsnis6
1. Pateikdamas registruotąją siuntą, siuntą su kontroliuojamu pristatymu, įvertintąją siuntą arba siuntinį, siuntėjas gali paprašyti pranešti apie įteikimą, sumokėdamas mokestį, kurio didžiausias dydis nustatytas reglamentuose. Įteikimo pranešimas grąžinamas siuntėjui greičiausiu būdu (oro arba žemės).
19 straipsnis
Įteikimas asmeniškai
Siuntėjo prašymu ir pašto administracijų susitarimu registruotosios siuntos, siuntos su kontroliuojamu pristatymu ir įvertintosios siuntos gavėjui įteikiamos asmeniškai. Administracijos gali susitarti teikti tokią paslaugą tik dėl minėtų rūšių siuntų, kurios siunčiamos su įteikimo pranešimu. Visais atvejais siuntėjas moka mokestį už siuntos įteikimą asmeniškai, kurio didžiausias dydis nustatytas Pašto korespondencijos reglamente.
20 straipsnis
1. Pašto administracijoms tarpusavyje susitarus, siuntėjai, iš anksto pateikę prašymą išsiuntimo vietoje gali sumokėti visus mokesčius ir rinkliavas, kurie įteikimo metu sumokami už pašto korespondencijos siuntas ir siuntinius. Kol pašto korespondencijos siunta neįteikta gavėjui, siuntėjas po siuntos išsiuntimo gali prašyti, kad siunta būtų įteikta neimant mokesčių ir rinkliavų.
2. Siuntėjas turi įsipareigoti sumokėti visus mokesčius, kurių gali pareikalauti gavimo pašto skyrius. Prireikus jis privalo juos sumokėti iš anksto.
3. Išsiuntimo administracija ima iš siuntėjo mokestį, kurio didžiausias dydis nustatytas reglamentuose, ir pasilieka jį sau kaip apmokėjimą už paslaugas, suteiktas išsiuntimo šalyje.
4. Jei prašymas pateiktas po to, kai pašto korespondencijos siunta jau išsiųsta, išsiuntimo pašto administracija ima dar ir papildomą mokestį, kurio didžiausias dydis nustatytas reglamente.
5. Gavimo pašto administracija turi teisę imti komisinį mokestį, kurio didžiausias dydis nustatytas reglamentuose. Šis mokestis imamas atskirai nuo mokesčio už siuntos pateikimą muitinei. Jis imamas iš siuntėjo gavimo pašto administracijos naudai.
21 straipsnis7
22 straipsnis
1. Pašto administracijos turi teisę pardavinėti tarptautinius atsakymo kuponus, kuriuos leidžia Tarptautinis biuras, ir riboti jų pardavimą remdamosi savo šalies teisės aktais.
2. Atsakymo kupono kaina nustatyta Pašto korespondencijos reglamente. Jo pardavimo kaina, kurią nustato suinteresuotos pašto administracijos, negali būti mažesnė už nurodytąją reglamente.
3. Atsakymo kuponai keičiami visose šalyse narėse į pašto ženklus ir, jei tai neprieštarauja pasikeitimo šalies teisės aktams, į visą mokos ženklą arba į kitas išankstinio apmokėjimo žymas ar spaudus, atitinkančius mažiausią mokestį už vieną paprastą pirmenybinę pašto korespondencijos siuntą arba už paprastą oro pašto laišką, siunčiamą į užsienį.
23 straipsnis
1. Siuntiniai, kuriuose esantys daiktai gali lengvai sudužti ir su kuriais reikia elgtis itin atsargiai, vadinami „dužiais siuntiniais“.
2.1. kurių matmenys viršija Pašto siuntinių reglamente jiems nustatytas ribas arba tas ribas dėl kurių pašto administracijos gali susitarti tarpusavyje;
2.2. kuriuos dėl jų formos ar sandaros sunku pakrauti kartu su kitais siuntiniais arba su kuriais reikia elgtis ypač atsargiai.
3. Už dužius ir didelių matmenų siuntinius imamas papildomas mokestis, kurio didžiausias dydis nustatytas Pašto siuntinių reglamente. Jei siuntinys yra dužus ir didelių matmenų, papildomas mokestis imamas tik vieną kartą. Papildomi oro pašto tarifai už tokius siuntinius nedidinami.
24 straipsnis
1. Pašto administracijos gali tarpusavyje susitarti dėl neprivalomos sugrupuotų siuntų, vadinamų konsignacinėmis siuntomis, paslaugos, skirtos vieno siuntėjo sugrupuotoms siuntoms siųsti į užsienį.
25 straipsnis8
2. Išskyrus išimtis, nustatytas reglamentuose, toliau išvardytus daiktus draudžiama siųsti visų rūšių siuntose:
2.2.1.1. biologinėms medžiagoms, siunčiamoms pašto korespondencijos siuntose, kurios nurodytos 44 straipsnyje;
2.2.1.2. radioaktyviosioms medžiagoms, siunčiamoms pašto korespondencijos siuntose ir pašto siuntiniuose, kurie nurodyti 26 straipsnyje;
2.6. daiktus, kurie dėl savo pobūdžio ar įpakavimo gali kelti pavojų pašto darbuotojams, ištepti ar sugadinti kitas siuntas arba pašto įrangą;
2.7. dokumentus, kurie savo pobūdžiu yra aktualus ir asmeninis susirašinėjimas tarp asmenų, kurie nėra siuntėjai ir gavėjai arba asmenys, gyvenantys kartu su jais.
3.1.2. tyrimams skirtus parazitus ir kenkėjų naikintojus, kuriuos viena kitai siunčia oficialiai pripažintos institucijos;
3.2. siuntiniuose – gyvus gyvūnus, kuriuos siųsti paštu leidžia suinteresuotų šalių pašto taisyklės.
4.1. dokumentus, kurie savo pobūdžiu yra aktualus ir asmeninis susirašinėjimas tarp siuntėjo ir gavėjo arba kartu su jais gyvenančių asmenų;
4.2. bet kokios rūšies susirašinėjimą tarp asmenų, kurie nėra siuntėjai ir gavėjai arba kartu su jais gyvenantys asmenys.
5. Draudžiama dėti monetas, banknotus, čekius ar bet kokius pareikštinius vertybinius popierius, kelionės čekius, apdirbtą ar neapdirbtą platiną, auksą arba sidabrą, brangakmenius, papuošalus ir kitus vertingus daiktus:
5.1. į neįvertintas pašto korespondencijos siuntas; tačiau, jei išsiuntimo ir gavimo šalių teisės aktai leidžia, šiuos daiktus galima siųsti uždaruose vokuose kaip registruotąsias siuntas;
5.2. į neįvertintus siuntinius, kuriais keičiasi dvi šalys, priimančios įvertintuosius siuntinius; be to, kiekviena pašto administracija turi teisę uždrausti dėti aukso luitus tiek į įvertintąsias siuntas, tiek į neįvertintąsias siuntas, tiek siunčiamas į šalį, tiek iš jos, tiek tranzitu per jos teritoriją; ji gali apriboti realią šių siuntų vertę.
6.2. jokių pašto ženklų, jokių mokėjimo blankų, su antspaudais ar be jų, ir jokių piniginę vertę turinčių popierių.
26 straipsnis
Radioaktyviosios medžiagos
1. Leidimas siųsti radioaktyviąsias medžiagas, paruoštas ir įpakuotas laikantis atitinkamų reglamentuose pateiktų nuostatų, priklauso nuo pašto administracijų susitarimo vienpusiai ar abipusiai leisti keistis tokiomis siuntomis.
2. Kai radioaktyviosios medžiagos siunčiamos pašto korespondencijos siuntose, joms taikomas pirmenybinių siuntų tarifas arba laiškų siuntimo ir registravimo tarifas.
3. Pašto korespondencijos siuntos arba pašto siuntiniai su radioaktyviosiomis medžiagomis turi būti siunčiami pačiu greičiausiu būdu, paprastai oro paštu, taikant atitinkamus papildomus oro pašto tarifus.
27 straipsnis
1. Pasikeitus gavėjo adresui, siuntos persiunčiamos jam nedelsiant, laikantis reglamentuose nustatytų sąlygų.
3. Pašto administracijos, imančios mokestį už prašymą persiųsti šalies viduje, turi teisę imti tokį pat mokestį ir už tarptautinę paslaugą.
4. Už pašto korespondencijos siuntų persiuntimą iš vienos šalies į kitą neimamas joks papildomas mokestis, išskyrus reglamentuose numatytas išimtis. Tačiau administracijos, imančios mokestį už persiuntimą šalies viduje, turi teisę imti tokį pat mokestį už pašto tarptautinės korespondencijos siuntų persiuntimo paslaugą, kai jos persiunčiamos jų šalies viduje.
28 straipsnis
1. Pašto administracijos garantuoja siuntų, kurios dėl tam tikrų priežasčių negalėjo būti įteiktos gavėjams, grąžinimą.
3. Su kiekvienu siuntiniu, kurio nebuvo įmanoma įteikti gavėjui arba kuris buvo oficialiai sulaikytas, turi būti elgiamasi pagal siuntėjo duotas instrukcijas, atsižvelgiant į Pašto siuntinių reglamento nuostatas.
4. Jei siuntėjas atsisakė siuntinio, kurio nebuvo įmanoma įteikti gavėjui, tai su tuo siuntiniu gavimo pašto administracija elgiasi pagal savo vidaus teisės aktus. Nei siuntėjas, nei kitos pašto administracijos neprivalo mokėti pašto mokesčių, muito ar kitų mokesčių, kurie gali būti nustatyti už tą siuntinį.
5. Be išankstinio pranešimo ir teisinių formalumų nedelsiant gali būti parduoti tie ir tik tie siuntinyje esantys daiktai, kurie greitai genda ir pūva. Jie parduodami teisėto savininko vardu net siuntimo metu, siunčiant ar grąžinant. Jei parduoti neįmanoma, sugedę ar supuvę daiktai sunaikinami.
6. Išskyrus išimties atvejus, kurie numatyti Reglamente, už neįteiktas pašto korespondencijos siuntas, grąžinamas į išsiuntimo šalį, neimamas joks papildomas mokestis. Tačiau administracijos, kurios ima mokestį už siuntos grąžinimą šalies viduje, turi teisę imti tokį pat mokestį už joms grąžintas tarptautines siuntas.
7. Nepaisant 6 punkto nuostatų, administracija, gavusi grąžinti siuntėjui jos teritorijoje gyvenančio kliento užsienyje pateiktas siųsti siuntas, turi teisę imti iš siuntėjo arba siuntėjų mokestį už kiekvienos siuntos apdorojimą, neviršijantį paprastojo siuntimo mokesčio, jei siunta būtų buvusi pateikta siųsti šioje pašto administracijoje.
29 straipsnis9
1. Pašto korespondencijos siuntos siuntėjas gali prašyti ją gražinti arba keisti ar taisyti adresą laikantis reglamente nustatytų sąlygų.
2. Kiekviena pašto administracija privalo priimti prašymus dėl kiekvienos pašto korespondencijos siuntos, pateiktos siųsti kitos administracijos tarnyboje, grąžinimo, adreso keitimo ar taisymo, jei tai leidžia jos teisės aktai.
3. Už kiekvieną prašymą siuntėjas privalo sumokėti specialų mokestį, kurio didžiausias dydis nustatytas reglamentuose.
4. Siuntinio siuntėjas gali paprašyti jį grąžinti arba pakeisti adresą. Jis turi garantuoti, jog sumokės mokesčius, kurių gali būti pareikalauta už kiekvieną naują siuntimą.
30 straipsnis10
1. Reklamacijos priimamos per šešių mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo kitos dienos po siuntos pateikimo siųsti.
2. Kiekviena pašto administracija privalo priimti reklamacijas dėl bet kokios siuntos, kuri pateikta siųsti kitos administracijos tarnyboje.
31 straipsnis11
1. Išsiuntimo šalies pašto administracija ir gavimo šalies pašto administracija turi teisę, atsižvelgdamos į savo šalių teisės aktus, teikti siuntas muitiniam tikrinimui.
2. Už siuntas, teiktinas muitiniam tikrinimui, pašto naudai gali būti imamas mokestis už pateikimą muitinei, kurio didžiausias dydis nustatytas reglamentuose. Šis mokestis imamas tik už pateikimą muitinei ir muitinį tikrinimą tų siuntų, kurios apmokestinamos muito arba bet kuriuo kitu tos pačios rūšies mokesčiu.
Pašto administracijos, gavusios leidimą atlikti muitinį tikrinimą klientų vardu, turi teisę imti iš klientų mokestį, atitinkantį realias operacijos sąnaudas.
2 skyrius
Atsakomybė
34 straipsnis12
1.1.1. prarastas, išplėštas ar sugadintas registruotąsias siuntas, paprastuosius siuntinius ir įvertintąsias siuntas;
1.2. Jeigu registruotoji siunta, paprastasis siuntinys ar įvertintoji siunta prarandami, visiškai išplėšiami ar visiškai sugadinami dėl force majeure aplinkybių, dėl kurių žala nėra atlyginama, siuntėjas turi teisę atgauti sumokėtus mokesčius, išskyrus draudimo mokestį.
2.1. Registruotosios siuntos praradimo, visiško išplėšimo ar visiško sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į Pašto korespondencijos reglamente nustatyto dydžio kompensaciją. Jei siuntėjo reikalaujama suma mažesnė už numatytąją Pašto korespondencijos reglamente, pašto administracijos turi teisę išmokėti tą mažesnę sumą, ir šiuo pagrindu atgauti tą sumą iš kitų susijusių administracijų.
2.2. Registruotosios siuntos dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į kompensaciją, kuri iš esmės lygi realiam padarytos žalos dydžiui. Tačiau ji jokiu būdu negali viršyti Pašto korespondencijos reglamente nustatytos sumos už siuntos praradimą, visišką išplėšimą ar visišką sugadinimą. Į patirtus netiesioginius nuostolius ar į negautą pelną neatsižvelgiama.
3.1. Siuntos su kontroliuojamu pristatymu praradimo, visiško išplėšimo ar visiško sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę atgauti sumokėtus mokesčius.
4.1. Paprastojo siuntinio praradimo, visiško išplėšimo ar visiško sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į Pašto siuntinių reglamente nustatyto dydžio kompensaciją.
4.2. Paprastojo siuntinio dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į kompensaciją, kuri iš esmės lygi realiam padarytos žalos dydžiui. Tačiau ji jokiu būdu negali viršyti Pašto siuntinių reglamente nustatytos sumos už siuntinių praradimą, visišką išplėšimą ar visišką sugadinimą. Į patirtus netiesioginius nuostolius ar į negautą pelną neatsižvelgiama.
4.3. Pašto administracijos gali tarpusavyje susitarti taikyti Pašto siuntinių reglamente nustatytą sumą už siuntinį, neatsižvelgdamos į siuntinio svorį.
5.1. Įvertintosios siuntos praradimo, visiško išplėšimo ar visiško sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į kompensaciją, iš esmės lygią įvertinimo sumai SDR.
5.2. Įvertintosios siuntos dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į kompensaciją, kuri iš esmės yra lygi realiam padarytos žalos dydžiui. Tačiau ji jokiu būdu negali viršyti įvertinimo sumos SDR. Į patirtus netiesioginius nuostolius ar į negautą pelną neatsižvelgiama.
6. 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais kompensacija apskaičiuojama pagal kainoraštyje surašytas tokios pat rūšies daiktų ar prekių SDR toje vietoje ir tuo metu, kai siunta buvo priimta siųsti, kainas. Jei nėra kainoraščio, kompensacija apskaičiuojama pagal įprastą daiktų ar prekių kainą, vertinant tuo pačiu pagrindu.
7. Jeigu kompensacija priklauso už registruotosios siuntos, paprastojo siuntinio arba įvertintosios siuntos praradimą, visišką išplėšimą ar visišką sugadinimą, siuntėjas arba, atsižvelgiant į aplinkybes, gavėjas turi teisę atgauti sumokėtus mokesčius ir rinkliavas, išskyrus registravimo arba draudimo mokestį. Tas pat taikoma ir registruotosioms siuntoms, paprastiesiems siuntiniams arba įvertintosioms siuntoms, kurių dėl blogos jų būklės atsisakė gavėjai, jei tai atsitiko dėl pašto tarnybos kaltės ir ji privalo už tai atsakyti.
8. Nukrypstant nuo 2, 4 ir 5 punktų nuostatų, gavėjas turi teisę į kompensaciją ir po to, kai priėmė išplėštą ar sugadintą registruotąją siuntą, paprastąjį siuntinį arba įvertintąją siuntą.
9. Išsiuntimo administracija turi teisę savo šalyje išmokėti siuntėjams vidaus teisės aktų nustatytą kompensaciją už registruotąsias siuntas ir neįvertintuosius siuntinius tuo atveju, jei kompensacija būtų ne mažesnė už 2.1 ir 4.1 punktuose nustatytą. Tas pat galioja ir gavimo administracijai, kai kompensacija išmokama gavėjui. Tačiau 2.1 ir 4.1 punktuose nustatyta kompensacija išmokama:
35 straipsnis13
1. Pašto administracijos neatsako už registruotąsias siuntas, siuntas su kontroliuojamu pristatymu, siuntinius ir įvertintąsias siuntas, kurias jos įteikė laikydamosi sąlygų, numatytų jų vidaus teisės aktuose tokios pat rūšies siuntoms. Tačiau jos atsako:
1.2. jei, vidaus teisės aktams leidžiant, gavėjas arba, kai siunta grąžinama į išsiuntimo vietą, priimdamas išplėštą arba sugadintą siuntą, siuntėjas pareiškia pastabą;
1.3. jei, vidaus teisės aktams leidžiant, registruotoji siunta buvo įdėta į pašto dėžutę, o gavėjas reklamacijos procedūros metu pareiškia, kad jos negavo;
1.4. jei gavėjas arba tuo atveju, kai siunta grąžinama į išsiuntimo vietą, siuntinio arba įvertintosios siuntos siuntėjas, nepaisant deramai patvirtinto gavimo, nedelsdamas praneša siuntą įteikusiai administracijai apie pastebėtą žalą; tuomet jis turi pateikti įrodymus, kad siunta buvo išplėšta ar sugadinta ne po jos įteikimo.
2.2. jei dėl force majeure aplinkybių negalima nustatyti, kas atsitiko su siunta, nes sunaikinti įrodymams reikalingi įrašai, o atsakomybė kitaip negali būti įrodyta;
2.4. jei siuntos, kuriose siunčiami draudžiami daiktai, nurodyti 25 straipsnyje, atitinkamų institucijų buvo sunaikintos dėl jose siunčiamų daiktų;
2.5. jei siuntos konfiskuojamos remiantis gavimo šalies teisės aktais, kai apie tai praneša šalies administracija;
2.6. jei tai įvertintosios siuntos, kurios apgaule buvo įvertintos suma, viršijančia tikrąją siunčiamų daiktų vertę;
2.7. jei siuntėjas per šešių mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo kitos dienos po siuntos pateikimo siųsti, nepateikė reklamacijos;
36 straipsnis
1. Siuntėjas atsako už visą žalą, padarytą kitoms pašto siuntoms dėl to, kad jis siuntė draudžiamus siųsti daiktus arba daiktus, neatitinkančius priėmimo sąlygų.
37 straipsnis14
1. Neapribojant teisės pateikti ieškinį atsakingai administracijai, sumokėti kompensaciją ir grąžinti mokesčius ir rinkliavas turi arba išsiuntimo administracija, arba gavimo administracija.
2. Siuntėjas turi teisę atsisakyti kompensacijos gavėjo naudai. Savo ruožtu gavėjas turi teisę atsisakyti savo teisių siuntėjo naudai. Siuntėjas arba gavėjas gali įgalioti trečiąjį asmenį paimti kompensaciją, jei tai neprieštarauja vidaus teisės aktams.
3. Išsiuntimo administracija arba gavimo administracija, turi teisę išmokėti kompensaciją turinčiam į ją teisę vardu tos administracijos, kuri dalyvavo vežimo metu ir laiku buvo įspėta, praėjus dviem mėnesiams, o, jei tai buvo pranešta teleksu ar kitu elektroniniu būdu, leidžiančiu patvirtinti reklamacijos gavimą, – praėjus trisdešimčiai dienų, nedavė galutinio atsakymo į paklausimą arba nepranešė, kad:
3.2. siuntą dėl joje siunčiamų daiktų sulaikė, konfiskavo ar sunaikino šalies kompetentingos institucijos arba ji buvo konfiskuota remiantis gavimo šalies teisės aktais.
4. Išsiuntimo administracija arba gavimo administracija turi teisę išmokėti kompensaciją turinčiam į ją teisę ir tuo atveju, jei reklamacijos blankas buvo nevisai užpildytas ir turėjo būti grąžintas norint gauti papildomos informacijos, todėl pasibaigė 3 punkte numatytas terminas.
38 straipsnis
1. Jei, išmokėjus kompensaciją, registruotoji siunta, siuntinys arba įvertintoji siunta ar dalis juose siųstų daiktų, anksčiau laikytų dingusiais, atsirado, siuntėjui arba gavėjui, atsižvelgiant į atvejį, pranešama, kad siunta gali būti jam įteikta per tris mėnesius, sumokėjus jau išmokėtos kompensacijos dydžio sumą. Tuo pat metu prašoma nurodyti, kam turėtų būti įteikta siunta. Atsisakius arba per nustatytą laiką negavus atsakymo, ta pati procedūra taikoma gavėjui arba, atsižvelgiant į atvejį, siuntėjui.
2. Jei siuntėjas ar gavėjas atsisako priimti siuntą, ši tampa administracijos nuosavybe arba, jei yra pagrindas, nuostolį patyrusių administracijų nuosavybe.
3. Tuo atveju, jei atsiradusioje įvertintojoje siuntoje siųstų daiktų vertė yra pripažįstama mažesne už išmokėtą kompensacijos sumą, siuntėjas arba gavėjas, atsižvelgiant į atvejį, turi grąžinti šios kompensacijos sumą įteikiant siuntą, nežiūrint, kokios yra pasekmės už apgaulingą siuntos įvertinimą.
39 straipsnis
1. Administracijos gali, tarpininkaujant vienai ar kelioms iš jų, siųsti vienos kitoms tiek uždaras važtas, tiek siuntas atviru tranzitu, laikydamosi reglamentų nuostatų.
2. Jei vienai iš pašto administracijų dėl svarbių priežasčių tenka laikinai sustabdyti ir visiškai arba iš dalies nutraukti paslaugų teikimą, ji turi nedelsdama apie tai pranešti suinteresuotoms administracijoms.
3. Jei pašto vežimas tranzitu per kokią nors šalį vykdomas nedalyvaujant tos šalies pašto administracijai, pastarajai apie tai turi būti pranešta iš anksto. Tokia tranzito forma tranzito šalies pašto administraciją nuo atsakomybės atleidžia.
40 straipsnis
1. Uždaromis pašto korespondencijos siuntų važtomis gali būti keičiamasi tarpininkaujant kitų šalių sausumos, jūrų ar oro tarnyboms:
1.1. tarp vienos iš šalių narių pašto įmonių ir Jungtinių Tautų Organizacijos žinion perduotų karinių dalinių vadovybės;
1.3. tarp vienos iš šalių narių pašto skyrių ir jūrų arba oro karinių dalinių vadovybės bei tos pačios šalies karo laivų arba orlaivių, esančių užsienyje, vadovybės;
2. Pašto korespondencijos siuntas važtomis, kaip nurodyta 1 punkte, turi išsiųsti arba gauti tiktai karinių dalinių nariai arba štabai ir laivų arba orlaivių ekipažai, siunčiantys arba gaunantys važtas. Joms taikomi tarifai ir siuntimo sąlygos apibrėžiamos pagal tos šalies, kuri perdavė žinion karinį dalinį arba kuriai priklauso laivai ar orlaiviai, pašto administracijos taisykles.
41 straipsnis
1. Jei neįrodyta priešingai, atsakomybė tenka tai pašto administracijai, kuri, gavusi siuntą be pastabų ir turėdama visas įstatymų teikiamas galimybes vykdyti tyrimą, negali nustatyti, ar ji buvo įteikta gavėjui, arba, prireikus tinkamai perduota kitai administracijai.
2. Jei siunta dingo, buvo išplėšta ar sugadinta siuntimo metu ir neįmanoma nustatyti kokios šalies teritorijoje ar tarnyboje tai įvyko, žalą lygiomis dalimis atlygina su ta siunta susijusios administracijos. Tačiau, jei tai yra paprastasis siuntinys, už kurį kompensacijos suma neviršija apskaičiuotosios pagal 34 straipsnio 4.1 punktą už 1 kilogramo siuntinį, šią sumą lygiomis dalimis sumoka gavimo ir išsiuntimo administracijos, išskyrus tarpines administracijas.
3. Vienos administracijos atsakomybė už įvertintąsias siuntas kitų administracijų atžvilgiu jokiu būdu negali viršyti jos nustatyto aukščiausio siuntos įvertinimo dydžio.
4. Pašto administracijos, kurios neteikia įvertintųjų siuntų paslaugos, atsako už tokias siuntas, vežamas uždarose važtose, kaip numatyta už registruotąsias siuntas ir, atitinkamai, už paprastuosius siuntinius. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai pašto administracijos neprisiima atsakomybės už įvairių vertybių vežimą jų naudojamais laivais ar orlaiviais.
5. Jei įvertintoji siunta prarandama, išplėšiama ar sugadinama tarpinės administracijos teritorijoje arba tarnyboje, kuri neteikia įvertintųjų siuntų paslaugos, išsiuntimo administracija atlygina žalą, kurios neatlygina tarpinė administracija. Tos pačios taisyklės laikomasi ir tuo atveju, jei kompensacijos dydis viršija didžiausią įvertinimo sumą, kurią yra nustačiusi tarpinė administracija.
6. Muito ir kitus mokesčius, kurių nebuvo galima atšaukti, turi sumokėti pašto administracijos, atsakingos už siuntos praradimą, išplėšimą arba sugadinimą.
3 skyrius
Pašto korespondencijai taikomos nuostatos
42 straipsnis
1. Administracijos privalo nustatyti jų šalyse gaunamų ar iš jų išsiunčiamų pirmenybinių ir oro pašto siuntų, taip pat nepirmenybinių ir žemės pašto siuntų apdorojimo terminą. Šis terminas neturi būti trumpesnis už tą, kuris taikomas panašioms siuntoms apdoroti vidaus pašto tarnyboje.
2. Išsiuntimo administracijos turi paskelbti paslaugų kokybės tikslus, susijusius su į užsienį siunčiamomis pirmenybinėmis ir oro pašto siuntomis, remdamosi terminais, kuriuos yra nustačiusios išsiuntimo bei gavimo pašto administracijos, įskaitant vežimo laiką.
3. Pašto administracijos įsipareigoja periodiškai tikrinti, kaip laikomasi nustatytų terminų, Tarptautinio biuro arba regioninių sąjungų surengtais tyrimais, arba sudarydamos dvišalius susitarimus.
4. Taip pat pageidautina, kad pašto administracijos periodiškai tikrintų, kaip laikomasi nustatytų terminų, kitų kokybės kontrolės – ypač išorinės kokybės kontrolės – sistemų pagalba.
5. Administracijos pagal galimybes taiko paslaugų kokybės kontrolės sistemas tarptautinio pašto važtoms (tiek gaunamoms, tiek išsiunčiamoms); ši kontrolė turi būti vykdoma, kiek tai įmanoma, nuo siuntos pateikimo siųsti iki jos pristatymo (nuo išsiuntimo iki gavimo).
6. Visos šalys narės Tarptautiniam biurui teikia naujausią informaciją apie vėliausią transporto priemonių atvykimo laiką (VTAL), kuris yra atskaitos taškas jų tarptautinio pašto operacijoms. Jos praneša Tarptautiniam biurui apie galimus pakeitimus, kai tik šie yra numatyti tam, kad dar prieš jų įsigaliojimą apie tai būtų informuotos pašto administracijos.
43 straipsnis15
1. Nė viena šalis narė neprivalo nei siųsti, nei pristatyti gavėjams pašto korespondencijos siuntų, kurias siuntėjai, gyvenantys jos teritorijoje, pateikia siųsti arba paveda pateikti siųsti kitoje šalyje, siekdami pasinaudoti joje taikomomis palankesnėmis tarifų sąlygomis.
2. 1 punkto nuostatos vienodai taikomos tiek pašto korespondencijos siuntoms, paruoštoms siuntėjo gyvenamojoje šalyje ir po to pervežtoms per sieną, tiek pašto korespondencijos siuntoms, paruoštoms kitoje šalyje.
3. Gavimo administracija turi teisę reikalauti iš siuntėjo ir vietoj jo iš išsiuntimo administracijos sumokėti vidaus pašto mokesčius. Jeigu nei siuntėjas, nei išsiuntimo administracija nesutinka apmokėti šių mokesčių per gavimo administracijos nustatytą terminą, pastaroji gali arba grąžinti siuntas išsiuntimo administracijai, turėdama teisę į atlyginimą už grąžinimo išlaidas, arba apdoroti jas pagal savo teisės aktus.
4. Nė viena šalis narė neprivalo nei siųsti, nei pristatyti gavėjams pašto korespondencijos siuntų, kurias siuntėjai dideliais kiekiais pateikė siųsti arba pavedė pateikti siųsti ne toje šalyje, kurioje jie gyvena, jei numatytų galutinių išlaidų suma pasirodo yra mažesnė negu ta, kuri būtų gauta, jei tos siuntos būtų buvusios pateiktos siųsti šalyje, kurioje gyvena siuntėjai. Gavimo administracijos turi teisę reikalauti, kad išsiuntimo administracija padengtų patirtus nuostolius, kurie negali viršyti didžiausios sumos, apskaičiuojamos pagal šias dvi formules: arba 80 proc. vidaus pašto tarifo, taikomo tokioms pačioms siuntoms, arba 0,14 SDR už siuntą ir 1 SDR už kilogramą. Jei išsiuntimo administracija nesutinka sumokėti reikalaujamos sumos per gavimo administracijos nustatytą laiką, tai pastaroji gali arba grąžinti siuntas išsiuntimo administracijai, turėdama teisę į atlyginimą už grąžinimo išlaidas, arba apdoroti jas pagal savo teisės aktus.
44 straipsnis
1. Greitai gendančias biologines ir infekcines medžiagas bei kietą anglies dioksidą (sausąjį ledą), jei jis naudojamas infekcinėms medžiagoms sušaldyti, gali viena kitai siųsti paštu tik oficialiai pripažintos kompetentingos laboratorijos. Šias pavojingas prekes galima priimti siųsti oro paštu tuo atveju, jei tai leidžia šalies teisės aktai, galiojančios Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) techninės instrukcijos ir IATA taisyklės dėl pavojingų prekių.
2. Greitai gendančioms biologinėms ir infekcinėms medžiagoms, paruoštoms ir supakuotoms laikantis atitinkamų Reglamento nuostatų, taikomas pirmenybinių siuntų arba registruotųjų laiškų tarifas. Už šių siuntų apdorojimą pašte leidžiama imti papildomą mokestį.
2.1. Greitai gendančios biologinės ir infekcinės medžiagos leidžiamos siųsti ir gauti tik tose šalyse narėse, kurių pašto administracijos susitarė vienpusiai arba abipusiai keistis tokiomis siuntomis.
45 straipsnis
2. Elektroninis paštas – tai pašto paslauga, kai telekomunikacijos priemonėmis per keletą sekundžių perduodami originalą atitinkantys ir iš siuntėjų fiziniu ar elektroniniu būdu gauti pranešimai, kurie fiziniu ar elektroniniu būdu turi būti perduoti gavėjui. Pranešimo fizinio pateikimo atveju informacija paprastai perduodama elektroniniu būdu kiek galima didesniu atstumu ir pranešimo fizinė forma atgaminama kiek galima arčiau gavėjo. Pranešimai įteikiami gavėjui voke kaip pašto korespondencijos siunta.
46 straipsnis
1. Atsižvelgiant į 52 straipsnį, jei dvi tos pačios šalies pašto administracijoms arba dvi tos pačios šalies pašto įmonės keičiasi uždaromis važtomis tarpininkaujant vienai ar kelioms kitoms administracijoms (trečiosioms tarnyboms), imamas mokestis tranzito išlaidoms padengti. Į pastarąjį įeina atlyginimas už suteiktas paslaugas, susijusias su sausumos, jūrų ir oro tranzitu.
47 straipsnis16
1. Atsižvelgiant į 52 straipsnį, kiekviena administracija, gaunanti iš kitos administracijos pašto korespondencijos siuntas, turi teisę gauti iš išsiuntimo pašto administracijos su gautu tarptautiniu paštu susijusių išlaidų atlyginimą.
2. Taikant nuostatas, susijusias su galutinių išlaidų padengimu, pašto administracijos skirstomos į išsivysčiusios šalies pašto administraciją arba į besivystančios šalies pašto administraciją pagal Kongreso sudarytą sąrašą.
3. Šios Konvencijos nuostatos dėl galutinių išlaidų apmokėjimu yra pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos iki bus sukurta apmokėjimo sistema, kurioje bus atsižvelgiama į kiekvienos šalies specifiką.
4.1. Kiekviena administracija kitų šalių administracijoms leidžia naudotis visais tarifais, terminais ir sąlygomis, kuriuos tokiomis pat sąlygomis taiko savo šalies klientams teikdama vidaus pašto paslaugas.
4.2. Išsiuntimo administracija, esant panašioms sąlygoms, gali prašyti išsivysčiusios šalies gavimo administracijos leisti naudotis tokiomis pat sąlygomis, kurias pastaroji yra nustačiusi lygiavertėms savo šalies klientų siuntoms.
4.3. Besivystančių šalių administracijos turi nurodyti, ar leidžia naudotis paslaugomis 4.1 punkte nustatytomis sąlygomis.
4.3.1. Jei besivystančios šalies administracija pareiškia leidžianti naudotis vidaus pašto paslaugų sąlygomis, šis leidimas galioja visoms be išimties Sąjungos pašto administracijoms.
4.4. Gavimo administracija turi teisę nuspręsti, ar išsiuntimo pašto administracija įvykdė sąlygas, kad galėtų naudotis jos vidaus pašto paslaugomis.
5. Galutinių išlaidų už paštą dideliais kiekiais tarifai neturi viršyti palankiausių tarifų, kuriuos taiko gavimo administracija, laikydamasi su galutinėmis išlaidomis susijusių dvišalių ar daugiašalių susitarimų. Gavimo administracija turi teisę nuspręsti, ar išsiuntimo administracija įvykdė sąlygas, kad galėtų naudotis jos vidaus pašto paslaugomis, ar ne.
6. Pašto eksploatacijos taryba laikotarpiu tarp dviejų Kongresų turi teisę pakeisti 48–51 straipsniuose minimus atlyginimus. Galima peržiūra turi remtis patikimais ir reprezentatyviais ekonominiais ir finansiniais duomenimis atsižvelgiant į Konvencijos ir Pašto korespondencijos reglamento nuostatas dėl galutinių išlaidų. Datą, nuo kurios įsigalios galimas sprendimas dėl pakeitimo, nustato Pašto eksploatacijos taryba.
48 straipsnis17
Galutinės išlaidos. Nuostatos, taikomos apkaitai pašto siuntomis tarp išsivysčiusių šalių
1. Atsiskaitymai už pašto korespondencijos siuntas, įskaitant paštą dideliais kiekiais, išskyrus maišus M, nustatomi pagal tarifus už siuntą ir už kilogramą, atspindinčius apdorojimo sąnaudas gavimo šalyje; šios sąnaudos turi sietis su vidaus tarifais. Tarifai apskaičiuojami pagal Pašto korespondencijos reglamente išdėstytas sąlygas.
2. 2001–2003 metais tarifai už siuntą ir už kilogramą negali būti didesni už tuos, kurie buvo apskaičiuoti, pagrindu laikant 60 proc. tarifo už 20 g laišką teikiant vidaus pašto paslaugas, nei viršyti šių tarifų:
3. 2004 ir2005 metams Pašto eksploatacijos taryba, atsižvelgdama į kiekvienos šalies sąnaudų ir tarifų santykį, nustatys galutinį tarifų procentą kiekvienai išsivysčiusiai šaliai.
4. 2001–2005 metais taikytini tarifai negali būti mažesni kaip 0,147 SDR už siuntą ir 1,491 SDR už kilogramą.
6. Gavimo administracija turi teisę imti papildomą 0,5 SDR atlyginimą už registruotųjų siuntų pristatymą ir 1 SDR už įvertintųjų siuntų pristatymą.
49 straipsnis18
Galutinės išlaidos. Nuostatos, taikomos pašto srautams iš besivystančių šalių į išsivysčiusias šalis
1.3. Gavimo administracija turi teisę imti papildomą 0,5 SDR atlyginimą už registruotųjų siuntų pristatymą ir 1 SDR už įvertintųjų siuntų pristatymą.
2.1. Administracija, kurios išsiunčiamo pašto srautas per metus viršija 150 tonų, gali pasiekti, kad būtų peržiūrėti 1.1 punkte numatyti tarifai, jeigu ji nustato, kad į tam tikrą šalį išsiųsto pašto vidutinis siuntų skaičius viename kilograme yra mažesnis negu 14.
2.2. Administracija, kurios gaunamo pašto srautas per metus viršija 150 tonų, gali pasiekti, kad būtų peržiūrėti 1.1 punkte numatyti tarifai, jei ji nustato, kad iš tam tikros šalies gauto pašto vidutinis siuntų skaičius viename kilograme yra didesnis negu 21.
3.1. Jei administracija, kurios gaunamo pašto srautas per metus viršija 50 tonų, nustato, kad metinis šio srauto svoris viršija ribą, apskaičiuotą pagal sąlygas, išdėstytas Pašto korespondencijos reglamente, ji gali pašto srauto perviršiui pritaikyti atlyginimo sistemą, numatytą 48 straipsnyje, tuo atveju, jei nebuvo pritaikiusi peržiūros mechanizmo.
50 straipsnis19
Galutinės išlaidos. Nuostatos, taikomos pašto srautams iš išsivysčiusių šalių į besivystančias šalis
1.1.1. Galutinės išlaidos, susidarančios pritaikius 1.1 punkte nurodytą tarifą, padidinamos 7,5 proc. siekiant sukaupti besivystančių šalių pašto paslaugų kokybės gerinimo finansavimo fondą.
1.3. Gavimo administracija turi teisę imti papildomą 0,5 SDR atlyginimą už registruotųjų siuntų pristatymą ir 1 SDR už įvertintųjų siuntų pristatymą.
2.1. Administracija, kurios gaunamo pašto srautas per metus viršija 150 tonų, gali pasiekti, kad būtų peržiūrėti tarifai, jeigu ji nustato, kad iš tam tikros šalies gauto pašto vidutinis siuntų skaičius viename kilograme yra didesnis negu 21.
3.1. Administracijos, neleidžiančios naudotis vidaus pašto paslaugų sąlygomis, už gautą paštą dideliais kiekiais gali reikalauti atlyginimo po 0,14 SDR už siuntą ir po 1 SDR už kilogramą.
51 straipsnis20
Galutinės išlaidos. Nuostatos, taikomos apkaitai pašto siuntomis tarp besivystančių šalių
1.3. Gavimo administracija turi teisę imti papildomą 0,5 SDR atlyginimą už registruotųjų siuntų pristatymą ir 1 SDR už įvertintųjų siuntų pristatymą.
2.1. Administracija, kurios gaunamo pašto srautas per metus viršija 150 tonų, gali pasiekti, kad būtų peržiūrėti tarifai, jeigu ji nustato, kad iš tam tikros šalies gauto pašto vidutinis siuntų skaičius viename kilograme yra didesnis negu 21.
3.1. Administracijos, neleidžiančios naudotis vidaus pašto paslaugų sąlygomis, už gautą paštą dideliais kiekiais gali reikalauti atlyginimo po 0,14 SDR už siuntą ir po 1 SDR už kilogramą.
52 straipsnis
Atleidimas nuo tranzito ir galutinių išlaidų mokesčių
Mokesčiai už sausumos ar jūrų tranzitą neimami ir galutinės išlaidos neapmokamos už pašto korespondencijos siuntas, išvardytas 8 straipsnio 2.2 punkte, ir už pašto siuntas, grąžintas į išsiuntimo vietą uždarose važtose. Galutinių išlaidų mokestis neimamas už siuntas su tuščia tara, tačiau pašto administracija, kuriai ta tara priklauso, turi mokėti tranzito išlaidų mokestį.
53 straipsnis21
1.2. jei tai pirmenybinės siuntos ir oro pašto siuntos, siunčiamos atviru tranzitu, įskaitant per klaidą gautas siuntas, – pašto administracija, kuri perduoda tas siuntas kitai pašto administracijai.
2. Tos pačios taisyklės galioja ir siuntoms, neapmokestinamoms sausumos ir jūrų tranzito mokesčiu, remiantis 52 straipsniu, jei jos vežamos oro keliu.
3. Kiekviena gavimo administracija, užtikrinanti tarptautinio pašto vežimą oro keliu savo šalies viduje, turi teisę į papildomų išlaidų, susijusių su tuo vežimu, atlyginimą, jei įveikto kelio svertinis vidutinis atstumas didesnis negu 300 kilometrų. Jeigu nėra susitarimo, kuriame numatomas nemokamas vežimas, mokesčiai turi būti vienodi už visas iš užsienio gautas pirmenybines oro keliu vežamas važtas, nesvarbu, ar toliau šis paštas siunčiamas oro keliu, ar ne.
4. Tačiau, jei atlyginimas už galutines išlaidas, kurį ima gavimo administracija, grindžiamas tik sąnaudomis arba vidaus tarifais, nėra išmokamas joks papildomas atlyginimas už vežimą oro keliu šalies viduje.
5. Gavimo administracija, apskaičiuodama svertinį vidutinį atstumą, neatsižvelgia į jokių važtų, už kurias galutinės išlaidos apskaičiuojamos pagal gavimo pašto administracijos tik sąnaudomis arba vidiniais tarifais pagrįstą sistemą, svorį.
6. Jei nėra specialaus susitarimo tarp suinteresuotų administracijų, tranzito tarifų lentelės, pateiktos Reglamente, taikomos ir oro pašto važtoms jų galimo vežimo sausuma ar jūra atveju. Tačiau jokie mokesčiai už sausumos tranzito išlaidas neimami:
54 straipsnis
1. Pagrindinį siuntų vežimo oro keliu tarifą, kurį tarpusavyje atsiskaitydamos taiko administracijos, tvirtina Pašto eksploatacijos taryba. Šį tarifą Tarptautinis biuras apskaičiuoja pagal formulę, nurodytą Pašto korespondencijos reglamente.
4 skyrius
Pašto siuntiniams taikomos nuostatos
55 straipsnis
1. Gavimo administracijos privalo nustatyti į jų šalį siunčiamų oro pašto siuntinių apdorojimo terminą. Šis terminas, prie kurio paprastai pridedamas laikas, skirtas muitiniam tikrinimui, neturi būti ilgesnis už tą, kuris skiriamas siuntiniams apdoroti vidaus tarnyboje.
2. Gavimo administracijos taip pat privalo nustatyti, kiek tai įmanoma, į jų šalį žemės keliu siunčiamų siuntinių apdorojimo terminą.
3. Išsiuntimo administracijos nustato tikslus, susijusius su oro keliu ir žemės keliu į užsienį siunčiamų oro ir žemės pašto siuntinių apdorojimo kokybe, remdamosi gavimo administracijų nustatytais terminais.
56 straipsnis22
1. Už siuntinius, kuriais keičiasi dvi pašto administracijos, yra priskaičiuojamos tarifo dalys kiekvienai šaliai ir už kiekvieną siuntinį. Jos apskaičiuojamos sudedant Reglamente nustatytus rekomenduojamus tarifus už siuntinį ir už kilogramą.
2. Atsižvelgdamos į aukščiau minėtus tarifus, administracijos nustato savo įeinamąsias sausumos tarifų dalis, siekdamos, kad šios sietųsi su jų paslaugos išlaidomis.
3. 1 ir 2 punktuose nurodytas tarifų dalis apmoka išsiuntimo šalies administracija, nebent šioje Konvencijoje numatyta išimtis dėl šio principo.
57 straipsnis
1. Už siuntinius, kuriais keičiasi dvi pašto administracijos ar dvi tos pačios šalies pašto įmonės, dalyvaujant vienos ar kelių kitų administracijų žemės pašto tarnyboms, tų šalių, kurių tarnybos dalyvauja veždamos siuntinius per jų teritoriją, naudai priskaičiuojamos Reglamente nustatytos tarifo dalys už tranzitą sausuma, atsižvelgiant į atstumą.
2. Už atviru tranzitu vežamus siuntinius tarpinės administracijos turi teisę reikalauti Reglamente nustatytos sutartinio tarifo dalies už siuntinį.
3. 1 ir 2 punktuose nurodytas tarifų dalis apmoka išsiuntimo šalies administracija, nebent šioje Konvencijoje numatyta išimtis dėl šio principo.
4. Pašto eksploatacijos taryba laikotarpiu tarp dviejų Kongresų turi teisę peržiūrėti ir keisti sausumos tranzito tarifo dalis. Peržiūra, kuri gali būti atlikta laikantis metodikos, užtikrinančios teisingą atlyginimą administracijoms, vykdančioms su tranzitu susijusias operacijas, turi remtis patikimais ir reprezentatyviais ekonominiais ir finansiniais duomenimis. Datą, nuo kurios įsigalioja galimas sprendimas dėl pakeitimo, nustato Pašto eksploatacijos taryba.
58 straipsnis
1. Kiekviena šalis, kurios tarnybos dalyvauja veždamos siuntinius jūra, turi teisę reikalauti 2 punkte nurodytų tarifo dalių už vežimą jūra. Šias dalis apmoka išsiuntimo šalies administracija, nebent šioje Konvencijoje numatyta išimtis dėl šio principo.
2. Mokesčio dalis už kiekvieną vežimą jūra, atsižvelgiant į atstumą, yra nustatyta Pašto siuntinių reglamente.
3. Pašto administracijos turi teisę padidinti tarifo dalį už vežimą jūra, apskaičiuotą pagal 58 straipsnio 2 punkto nuostatas, daugiausia 50 proc., o sumažinti gali savo nuožiūra.
4. Pašto eksploatacijos taryba laikotarpiu tarp dviejų Kongresų turi teisę peržiūrėti ir keisti tarifo dalis už vežimą jūra. Peržiūra, kuri gali būti atlikta laikantis metodikos, užtikrinančioms teisingą atlyginimą administracijoms, vykdančioms su tranzitu susijusias operacijas, turi remtis patikimais ir reprezentatyviais ekonominiais ir finansiniais duomenimis. Datą, nuo kurios įsigalioja galimas sprendimas dėl pakeitimo, nustato Pašto eksploatacijos taryba.
59 straipsnis
1. Pagrindinį tarifą už vežimą oro keliu, kurį tarpusavyje atsiskaitydamos taiko administracijos, patvirtina Pašto eksploatacijos taryba. Šį tarifą Tarptautinis biuras apskaičiuoja pagal formulę, nurodytą Pašto korespondencijos reglamente.
2. Uždarų važtų ir atviru tranzitu vežamų oro pašto siuntinių vežimo oro keliu išlaidų apskaičiavimas nustatytas Pašto siuntinių reglamente.
5 skyrius
Greitasis paštas (EMS)
61 straipsnis
1. Greitasis paštas (EMS) – tai pati greičiausia fizinėmis priemonėmis teikiama pašto paslauga. Keičiantis siuntomis tarp administracijų, nutarusių teikti šią paslaugą, šios paslaugos siuntos turi pirmenybę prieš kitas pašto siuntas. Ši paslauga apima pašto korespondencijos, dokumentų ar prekių priėmimą, pristatymą ir įteikimą per labai trumpą laiką.
2. Greitojo pašto paslaugas reglamentuoja dvišaliai susitarimai. Susitarimuose neaptarti konkretūs aspektai nustatomi remiantis atitinkamomis Sąjungos aktų nuostatomis.
3. Ši paslauga, kiek tai įmanoma, identifikuojama pagal toliau pateikiamą logotipą, kurį sudaro šie elementai:
– oranžinės spalvos stilizuotas sparnas;
– mėlynos spalvos raidės EMS;
– trys oranžinės spalvos horizontalios juostos.
Šiame logotipe gali būti parašytas nacionalinės pašto tarnybos pavadinimas.
Trečioji dalis
Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos
62 straipsnis
63 straipsnis
1. Šalių narių vyriausybės įsipareigoja imtis arba siūlyti savo šalių įstatymų leidėjams imtis būtinų priemonių tam, kad:
1.1. baudžiamojon atsakomybėn būtų traukiama už pašto ženklų, net išimtų iš apyvartos, ir tarptautinių atsakymo kuponų padirbinėjimą;
1.2.1. padirbtų (net išimtų iš apyvartos) arba anksčiau naudotų pašto ženklų, taip pat padirbtų arba anksčiau naudotų apmokėjimo ženklintuvų arba spaustuvės įrengimų atspaudų;
1.3. būtų uždrausta ir užkirstas kelias bet kokiam pašto tarnyboje naudojamų vinječių ir pašto ženklų padirbinėjimui ir neteisėtam jų išleidimui į apyvartą, padirbtų arba atgamintų taip, kad juos būtų lengva supainioti su vinjetėmis ir pašto ženklais, kuriuos leidžia vienos iš šalių narių pašto administracija;
1.4. būtų užkirstas kelias, o prireikus ir traukiama baudžiamojon atsakomybėn už narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat degiųjų, sprogiųjų arba kitų pavojingų medžiagų siuntimą pašto siuntose, kuriose siųsti šias medžiagas nėra aiškiai leidžiama Konvencijoje;
64 straipsnis
1. Tam, kad siūlymai, pateikti Kongresui ir susiję su šia Konvencija, įsigaliotų, jiems turi pritarti Kongrese dalyvaujančių ir balsuojančių šalių narių dauguma. Balsuojant turi dalyvauti mažiausiai pusė Kongrese dalyvaujančių šalių narių.
2. Tam, kad siūlymai, susiję su Pašto korespondencijos reglamentu ir Pašto siuntinių reglamentu, įsigaliotų, jiems turi pritarti dauguma Pašto eksploatacijos tarybos narių.
3. Laikotarpiu tarp dviejų Kongresų pateikti siūlymai, susiję su šia Konvencija ir jos Baigiamuoju protokolu, įsigalioja, jei jie yra priimti:
3.1. dviem trečdaliais balsų, mažiausiai pusei Sąjungos šalių narių pateikus savo nuomonę konsultacijų metu, jei siūlomi straipsnių pakeitimai;
65 straipsnis
Ši Konvencija įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d. ir galios iki kito Kongreso aktų įsigaliojimo.
Tai patvirtindami, šalių narių vyriausybių įgaliotieji atstovai pasirašė vieną šios Konvencijos egzempliorių, kuris deponuojamas Tarptautinio biuro generaliniam direktoriui. Šalies, kurioje vyko Kongresas, Vyriausybė perduoda po vieną šio egzemplioriaus kopiją kiekvienai šaliai.
Priimta 1999 m. rugsėjo 15 d. Pekine.
______________
PASAULINĖS PAŠTO KONVENCIJOS BAIGIAMASIS PROTOKOLAS
Pasirašydami Pasaulinę pašto konvenciją, priimtą šią dieną, toliau pasirašę įgaliotieji atstovai
susitarė:
I straipsnis
Pašto siuntų priklausomybė
1. Konvencijos 3 straipsnis netaikomas Airijai, Antigvai ir Barbudai, Australijai, Bahreinui, Barbadosui, Belizui, Botsvanai, Brunėjaus Darusalamui, Dominikai, Egiptui, Fidžiui, Gajanai, Gambijai, Ganai, Grenadai, Honkongui (Kinija), Jamaikai, Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei, Jungtinei Karalystei priklausančioms užjūrio teritorijoms, Kanadai, Kenijai, Kiribačiui, Kuveitui, Lesotui, Malaizijai, Malaviui, Mauricijui, Naujajai Zelandijai, Nauru, Nigerijai, Papua ir Naujajai Gvinėjai, Saliamono saloms, Seišeliams, Sent Kristoferiui ir Neviui, Sent Lusijai, Sent Vinsentui ir Grenadinams, Siera Leonei, Singapūrui, Svazilandui, Tanzanijos Jungtinei Respublikai, Trinidadui ir Tobagui, Tuvalu, Ugandai, Vakarų Samoa, Vanuatu, Zambijai ir Zimbabvei.
2. Konvencijos 3 straipsnis taip pat netaikomas Danijai, kurios teisės aktai neleidžia grąžinti pašto korespondencijos siuntų arba keisti jų adresą siuntėjo prašymu nuo to momento, kai gavėjas buvo informuotas apie siuntos gavimą jo adresu.
II straipsnis
Tarifai
1. Nukrypstant nuo Konvencijos 7 straipsnio 5 punkto, Kanados pašto administracijai leidžiama taikyti pašto tarifus, kurie nenumatyti Reglamentuose, jei tie tarifai neprieštarauja jos šalies teisės aktams.
III straipsnis
Išimtis dėl nemokamo sekogramų siuntimo
1. Nukrypstant nuo Konvencijos 8 straipsnio 4 punkto, Sent Vinsento ir Grenadinų bei Turkijos pašto administracijoms, kurios, teikdamos vidaus pašto paslaugas, neleidžia nemokamai siųsti sekogramų, leidžiama imti siuntimo mokestį ir mokesčius už specialiąsias paslaugas, kurie vis dėlto neturi būti didesni už tuos, kurie imami teikiant vidaus pašto paslaugas.
2. Nukrypstant nuo Konvencijos 8 straipsnio 4 punkto, Austrijos, Japonijos, JAV, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Kanados, Šveicarijos ir Vokietijos pašto administracijoms leidžiama imti mokesčius už specialiąsias paslaugas, kurie imami už leidinių akliesiems siuntimą teikiant vidaus pašto paslaugas.
IV straipsnis
Pagrindinės paslaugos
1. Nepaisant Konvencijos 10 straipsnio nuostatų, Australija nepritaria, kad būtų išplėstos pagrindinės paslaugos, įtraukiant į jas pašto siuntinius.
V straipsnis
Smulkieji paketai
1. Nukrypstant nuo Konvencijos 10 straipsnio, Saudo Arabijos pašto administracijai leidžiama nepriimti smulkiųjų paketų, kurie sveria daugiau kaip 1 kg.
VI straipsnis
Spaudiniai. Didžiausias svoris
VII straipsnis
Su pašto siuntiniais susijusių paslaugų teikimas
1. Latvija ir Norvegija pasilieka teisę teikti pašto siuntinių paslaugas pagal Konvencijos nuostatas arba, siunčiamų siuntinių atveju, sudarius dvišalį susitarimą kitais klientui naudingesniais būdais.
VIII straipsnis
Siuntiniai. Didžiausias svoris
IX straipsnis
Didžiausios sumos už įvertintąsias siuntas
1. Švedija pasilieka teisę į Švediją siunčiamose registruotosiose ir įvertintosiose pašto korespondencijos siuntose, taip pat paprastuosiuose ir įvertintuosiuose siuntiniuose apriboti siunčiamų daiktų vertę laikydamasi didžiausių sumų ribų, nurodytų toliau pateikiamoje lentelėje:
1) Gaunamos pašto korespondencijos siuntos
|
|
Didžiausia komercinė siunčiamų daiktų vertė |
Didžiausia įvertinimo suma |
Didžiausia kompensacija |
| Registruotosios siuntos: |
500 SDR |
– |
30 SDR (maišai M: 150 SDR) |
| Įvertintosios siuntos: |
4000 SDR |
4000 SDR |
4000 SDR |
2) Gaunami siuntiniai
|
|
Didžiausia komercinė siunčiamų daiktų vertė |
Didžiausia įvertinimo suma |
Didžiausia kompensacija |
| Neįvertintieji siuntiniai: |
4500 SDR |
– |
40 SDR už siuntinį + 4,50 SDR už kilogramą |
| Įvertintieji siuntiniai: |
4500 SDR |
4500 SDR |
4500 SDR |
Šio apribojimo negalima nepaisyti nurodant dalį vertės, kai ji viršija 4000 SDR (pašto korespondencijos siuntoms) ir 4500 SDR (pašto siuntiniams). Jokie naujai apribojimai nėra taikomi registruotosiose siuntose ir įvertintosiose siuntose siunčiamų daiktų pobūdžiui. Siuntos, kurių vertė viršija šias ribas, grąžinamos į išsiuntimo pašto skyrių.
X straipsnis
Įteikimo pranešimas
XI straipsnis
Tarptautinės komercinės korespondencijos su atsakymu paslauga
1. Nukrypstant nuo Konvencijos 21 straipsnio 1 punkto, Vietnamo pašto administracija neprisiima įsipareigojimo užtikrinti tarptautinės komercinės korespondencijos su atsakymu (TKKA) atsakymo paslaugos.
XII straipsnis
Draudimai pašto korespondencijai
1. Išimties tvarka Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos ir Libano pašto administracijos nepriima registruotųjų siuntų, kuriose siunčiama monetos, banknotai, bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai, kelionės čekiai, apdirbta ar neapdirbta platina, auksas ar sidabras, brangakmeniai, papuošalai ir kiti vertingi daiktai. Jos neprivalo griežtai laikytis Pašto korespondencijos reglamento nuostatų dėl jų atsakomybės tuo atveju, jei išplėšiamos ar sugadinamos registruotosios siuntos, taip pat siuntos, kuriose siunčiami stikliniai ar dužūs daiktai.
2. Išimties tvarka Bolivijos, Irako, Kinijos Liaudies Respublikos, išskyrus Honkongo specialųjį administracinį regioną, Nepalo, Pakistano, Saudo Arabijos, Sudano ir Vietnamo pašto administracijos nepriima registruotųjų siuntų, kuriose siunčiama monetos, banknotai, čekiai ar pareikštiniai vertybiniai popieriai, kelionės čekiai, apdirbta ar neapdirbta platina, auksas ar sidabras, brangakmeniai, papuošalai ir kiti vertingi daiktai.
3. Mianmaro pašto administracija pasilieka teisę nepriimti įvertintųjų siuntų, kuriose siunčiami Konvencijos 25 straipsnio 5 punkte nurodyti vertingi daiktai, nes, vadovaujantis jos vidaus teisės aktais, tokias siuntas siųsti draudžiama.
4. Nepalo pašto administracija nepriima registruotųjų arba įvertintųjų siuntų, į kurias įdėta banknotų ar monetų, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to yra sudarytas specialus susitarimas.
5. Uzbekistano pašto administracija nepriima registruotųjų arba įvertintųjų siuntų, kuriose siunčiama monetos, banknotai, čekiai, pašto ženklai ar užsienio valstybių valiuta, ir neprisiima jokios atsakomybės už tokių siuntų dingimą arba sugadinimą.
6. Irano Islamo Respublikos pašto administracija nepriima siuntų, kuriose siunčiami daiktai prieštarauja islamo religijos principams.
7. Filipinų pašto administracija pasilieka teisę nepriimti pašto korespondencijos siuntų (paprastųjų, registruotųjų ar įvertintųjų), kuriose siunčiama monetos, banknotai ar bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai, kelionės čekiai, apdirbta ir neapdirbta platina, auksas ar sidabras, brangakmeniai ir kiti vertingi daiktai.
8. Australijos pašto administracija nepriima jokių pašto siuntų, kuriose siunčiami aukso ar sidabro luitai ar banknotai. Be to, ji nepriima registruotųjų siuntų į Australiją ir atviru tranzitu siunčiamų siuntų, kuriose siunčiami vertingi daiktai, tokie kaip: papuošalai, taurieji metalai, brangakmeniai arba pusiau brangūs akmenys, vertybiniai popieriai, monetos ar kitos apyvarčios finansinės priemonės. Ji neprisiima jokios atsakomybės už siuntas, išsiųstas nepaisant šios išlygos.
9. Kinijos Liaudies Respublikos pašto administracija, išskyrus Honkongo specialųjį administracinį regioną, pagal savo vidaus taisykles nepriima įvertintųjų siuntų, kuriose siunčiama monetos, banknotai, čekiai, bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai arba kelionės čekiai.
10. Latvijos ir Mongolijos pašto administracijos pasilieka teisę nepriimti paprastųjų, registruotųjų ar įvertintųjų siuntų, kuriose siunčiama monetos, banknotai, pareikštiniai vertybiniai popieriai ir kelionės čekiai, nes tai draudžia jų nacionaliniai teisės aktai.
11. Brazilijos pašto administracija pasilieka teisę nepriimti paprastųjų, registruotųjų ar įvertintųjų siuntų, kuriose siunčiama apyvartoje esančios monetos, banknotai ir bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai.
12. Vietnamo pašto administracija pasilieka teisę nepriimti laiškų, kuriuose siunčiami kokie nors daiktai ar prekės.
XIII straipsnis
Draudimai pašto siuntiniams
1. Kanados, Mianmaro ir Zambijos pašto administracijos turi teisę nepriimti įvertintųjų siuntinių, kuriuose siunčiama Konvencijos 25 straipsnio 5.2 punkte išvardyti daiktai, nes tai prieštarauja jų vidaus tvarkai.
2. Išimties tvarka Libano ir Sudano pašto administracijos nepriima siuntinių, kuriuose siunčiama monetos, banknotai ar bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai, kelionės čekiai, apdirbti ir neapdirbti platina, auksas ar sidabras, brangakmeniai ir kiti vertingi daiktai arba kuriuose yra skysčių ar medžiagų, greitai pavirstančių skysčiais, arba stiklinių ir į juos panašių arba dužių daiktų. Jos neprivalo laikytis su tuo susijusių Pašto siuntinių reglamento nuostatų.
3. Brazilijos pašto administracija turi teisę nepriimti įvertintųjų siuntinių, kuriuose siunčiama apyvartoje esančios monetos ir banknotai, taip pat bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai, nes tai prieštarauja jos vidaus tvarkai.
4. Ganos pašto administracija turi teisę nepriimti įvertintųjų siuntinių, kuriuose siunčiama apyvartoje esančios monetos arba banknotai, nes tai prieštarauja jos vidaus tvarkai.
5. Be Konvencijos 25 straipsnyje išvardytų daiktų, Saudo Arabijos pašto administracija nepriima ir siuntinių, kuriuose siunčiama monetos, banknotai, bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai, kelionės čekiai, apdirbti ar neapdirbti platina, auksas ar sidabras, brangakmeniai ir kiti vertingi daiktai. Ji taip pat nepriima siuntinių su jokiais medikamentais, nebent prie jų būtų pridėtas oficialiai pripažintos kompetentingos medicinos įstaigos receptas, taip pat su ugniai gesinti skirtomis priemonėmis, skystomis cheminėmis medžiagomis arba daiktais, prieštaraujančiais islamo religijos principams.
6. Be Konvencijos 25 straipsnyje išvardytų daiktų, Omano pašto administracija nepriima siuntinių, kuriuose siunčiama:
6.1. bet kurios rūšies medikamentai, nebent prie jų būtų pridėtas oficialiai pripažintos kompetentingos medicinos įstaigos receptas;
7. Be Konvencijos 25 straipsnyje išvardytų daiktų, Irano Islamo Respublikos pašto administracija turi teisę nepriimti siuntinių, kuriuose siunčiami daiktai prieštarauja islamo religijos principams.
8. Filipinų pašto administracija turi teisę nepriimti siuntinių, kuriuose siunčiama monetos, banknotai ar bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai, kelionės čekiai, apdirbti ar neapdirbti platina, auksas ar sidabras, brangakmeniai ar kiti vertingi daiktai, arba siuntinių su skysčiais ir medžiagomis, greitai pavirstančiomis skysčiais, arba stikliniais ir į juos panašiais ar dužiais daiktais.
9. Australijos pašto administracija nepriima jokių pašto siuntinių, kuriuose siunčiami aukso ar sidabro luitai arba banknotai.
10. Kinijos Liaudies Respublikos pašto administracija nepriima paprastųjų siuntinių, kuriuose siunčiama monetos, banknotai ar bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai, kelionės čekiai, apdirbti ar neapdirbti platina, auksas ar sidabras, brangakmeniai ar kiti vertingi daiktai. Be to, Kinija, išskyrus Honkongo specialųjį administracinį regioną, nepriima įvertintųjų siuntinių, kuriuose siunčiama monetos, banknotai, bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai arba kelionės čekiai.
11. Mongolijos pašto administracija pagal savo šalies teisės aktus pasilieka teisę nepriimti siuntinių, kuriuose siunčiama monetos, banknotai, pareikštiniai vertybiniai popieriai ir kelionės čekiai.
12. Latvijos pašto administracija nepriima nei paprastųjų, nei įvertintųjų siuntinių, kuriuose siunčiama monetos, banknotai, bet kokie pareikštiniai vertybiniai popieriai ar užsienio valiuta, ir neprisiima jokios atsakomybės už tokių siuntinių dingimą arba sugadinimą.
XIV straipsnis
Daiktai, už kuriuos imamas muito mokestis
1. Atsižvelgdamos į Konvencijos 25 straipsnį, įvertintųjų siuntų su daiktais, už kuriuos imami muito mokesčiai, nepriima Bangladešo ir Salvadoro pašto administracijos.
2. Atsižvelgdamos į Konvencijos 25 straipsnį, paprastųjų ir registruotųjų laiškų su daiktais, už kuriuos imami muito mokesčiai, nepriima Afganistano, Albanijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Čilės, Estijos, Italijos, Kambodžos, Kolumbijos, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Kubos, Latvijos, Nepalo, Peru, Salvadoro, San Marino, Turkmėnistano, Ukrainos, Uzbekistano ir Venesuelos pašto administracijos.
3. Atsižvelgdamos į Konvencijos 25 straipsnį, paprastųjų laiškų su daiktais, už kuriuos imami muito mokesčiai, nepriima Benino, Burkina Faso, Dramblio Kaulo Kranto Respublikos, Džibučio, Malio, Mauritanijos ir Vietnamo pašto administracijos.
4. Nepaisant 1–3 punktų nuostatų, siuntos su serumais, vakcinomis, taip pat skubiai reikalingais medikamentais, kuriuos sunku gauti, priimamos visada.
XV straipsnis
Grąžinimas. Adreso keitimas arba taisymas
1. Konvencijos 29 straipsnis netaikomas Airijai, Antigvai ir Barbudai, Bahamoms, Bahreinui, Barbadosui, Belizui, Botsvanai, Brunėjaus Darusalamui, Dominikai, Fidžiui, Gajanai, Gambijai, Grenadai, Honkongui (Kinija), Irakui, Jamaikai, Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei, Jungtinei Karalystei priklausančioms užjūrio teritorijoms, Kanadai, Kenijai, Kiribačiui, Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, Kuveitui, Lesotui, Malaizijai, Malaviui, Mianmarui, Naujajai Zelandijai, Nauru, Nigerijai, Papua ir Naujajai Gvinėjai, Saliamono saloms, Seišeliams, Sent Kristoferiui ir Neviui, Sent Lusijai, Sent Vinsentui ir Grenadinams, Siera Leonei, Singapūrui, Svazilandui, Tanzanijos Jungtinei Respublikai, Trinidadui ir Tobagui, Tuvalu, Ugandai, Vakarų Samoa, Vanuatu ir Zambijai, kurių teisės aktai neleidžia siuntėjo prašymu grąžinti arba keisti pašto korespondencijos siuntų adresą.
2. Konvencijos 29 straipsnis taikomas Australijai tiek, kiek tai neprieštarauja šios šalies vidaus teisės aktams.
3. Nukrypstant nuo Konvencijos 29 straipsnio 4 punkto nuostatų, Filipinai, Panamos Respublika, Salvadoras ir Venesuela turi teisę negrąžinti siuntinių, po to, kai gavėjas pareikalavo jų muitinio tikrinimo, nes tai prieštarauja jų muitinės teisės aktams.
XVI straipsnis
Reklamacijos
1. Nukrypstant nuo Konvencijos 30 straipsnio 4 punkto nuostatų, Čado, Egipto, Filipinų, Gabono, Graikijos, Irano Islamo Respublikos, Jungtinei Karalystei priklausančių užjūrio teritorijų, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Mongolijos, Mianmaro, Saudo Arabijos, Sirijos Arabų Respublikos, Sudano, Ukrainos, Zambijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos pašto administracijos pasilieka teisę imti iš savo klientų mokestį už reklamacijas dėl pašto korespondencijos siuntų.
2. Nukrypstant nuo Konvencijos 30 straipsnio 4 punkto nuostatų, Argentinos, Austrijos, Čekijos Respublikos ir Slovakijos pašto administracijos pasilieka teisę imti specialų mokestį tuo atveju, jei, išnagrinėjus reklamaciją, paaiškėja, jog ši pateikta neturint tam pagrindo.
3. Afganistano, Egipto, Gabono, Irano Islamo Respublikos, Kongo Respublikos, Mongolijos, Mianmaro, Saudo Arabijos, Sudano, Surinamo, Sirijos Arabų Respublikos, Ukrainos, Zambijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos pašto administracijos pasilieka teisę imti iš savo klientų mokestį už reklamacijas dėl siuntinių.
XVII straipsnis
Tarifas už pateikimą muitinei
2. Kongo Respublikos ir Zambijos pašto administracijos pasilieka teisę imti iš savo klientų mokestį už siuntinių pateikimą muitinei.
XVIII straipsnis
Pašto administracijų atsakomybė
1. Bangladešo, Benino, Burkina Faso, Dramblio Kaulo Kranto Respublikos, Džibučio, Indijos, Kongo Respublikos, Libano, Madagaskaro, Malio, Mauritanijos, Nepalo, Nigerio, Senegalo, Togo ir Turkijos pašto administracijos turi teisę netaikyti Konvencijos 34 straipsnio 1.1.1 punkto, kiek tai yra susiję su atsakomybe už registruotųjų siuntų išplėšimą arba sugadinimą.
2. Nukrypstant nuo Konvencijos 34 straipsnio 1.1.1 punkto ir 35 straipsnio 1 punkto nuostatų, Čilės, Egipto, Kinijos Liaudies Respublikos ir Kolumbijos pašto administracijos atsako tik už registruotųjų siuntų praradimą ir visišką išplėšimą ar visišką sugadinimą.
3. Nukrypstant nuo Konvencijos 34 straipsnio nuostatų, Egipto ir Saudo Arabijos pašto administracijos neprisiima jokios atsakomybės už siuntų, kuriose siunčiami Konvencijos 25 straipsnio 5 punkte išvardyti daiktai, praradimą ar sugadinimą.
4. Indijos ir Nepalo pašto administracijos turi teisę netaikyti Konvencijos 34 straipsnio 1.1.1 punkto, kiek tai yra susiję su atsakomybe už paprastųjų pašto siuntinių išplėšimą ar sugadinimą.
XIX straipsnis
Kompensacija
1. Nukrypstant nuo Konvencijos 34 straipsnio nuostatų, toliau išvardytų šalių pašto administracijos turi teisę nemokėti kompensacijos už jų teikiamų paslaugų metu prarastus, išplėštus ar sugadintus neįvertintuosius siuntinius: Angola, Antigva ir Barbuda, Australija, Bahamos, Bangladešas, Barbadosas, Belizas, Bolivija, Botsvana, Brunėjaus Darusalamas, Kanada, Dominikos Respublika, Dominika, Salvadoras, Fidžis, Filipinai, Gambija, Grenada, Gvatemala, Gajana, Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei priklausančios užjūrio teritorijos, kurių vidaus tvarka to neleidžia, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kiribatis, Lesotas, Malavis, Malta, Mauricijus, Nauru, Nigerija, Papua ir Naujoji Gvinėja, Saliamono salos, Seišeliai, Sent Kristoferis ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Siera Leonė, Svazilandas, Trinidadas ir Tobagas, Zambija ir Zimbabvė.
2. Nukrypstant nuo Konvencijos 34 straipsnio nuostatų, Argentinos, Austrijos, Brazilijos, Čilės, Graikijos, Kataro, Kenijos, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Latvijos, Meksikos, Omano, Rumunijos, Saudo Arabijos, Turkijos, Ukrainos, Uzbekistano, ir Vietnamo pašto administracijos turi teisę neatlyginti žalos už prarastus, išplėštus ar sugadintus neįvertintuosius siuntinius, teikdamos pašto paslaugas toms šalims, kurios neatlygina tokios žalos pagal šio straipsnio 1 dalį.
3. Nukrypstant nuo Konvencijos 34 straipsnio 8 punkto nuostatų, Jungtinėms Amerikos Valstijoms leidžiama išlaikyti siuntėjo teisę į kompensaciją už įvertintąjį siuntinį po to, kai šis įteiktas gavėjui, išskyrus tuos atvejus, kai siuntėjas kompensacijos atsisako gavėjo naudai.
4. Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kai jos yra tarpinė pašto administracija, leidžiama nemokėti kompensacijos kitoms pašto administracijoms už prarastus, išplėštus ar sugadintus įvertintuosius siuntinius, vežamus atviru tranzitu arba siunčiamus uždarose važtose.
5. Nukrypstant nuo Konvencijos 34 straipsnio nuostatų, Vietnamo pašto administracija turi teisę neatlyginti žalos už prarastas ar sugadintas registruotąsias siuntas ir siuntinius, kuriuose buvo siunčiama monetos, pareikštiniai vertybiniai popieriai, kelionės čekiai, taip pat auksas, sidabras ar brangakmeniai.
6. Nepaisant Konvencijos 34 straipsnio nuostatų, Kanada turi teisę už paprastuosius siuntinius nemokėti kompensacijos ir neatsakyti už jų praradimą, išplėšimą ir visišką ar dalinį sugadinimą, taip pat neatlyginti siuntėjui už juos sumokėtų mokesčių ir rinkliavų.
XX straipsnis
Išimtys iš nuostatų dėl atsakomybės
1. Nukrypstant nuo Konvencijos 34 straipsnio nuostatų, Bolivija, Egiptas, Filipinai, Irakas, Jemenas, Kongo Demokratinė Respublika, Saudo Arabija, Sudanas, ir Turkija turi teisę nemokėti jokios kompensacijos už sugadintus iš bet kokios šalies atsiųstus paprastuosius siuntinius su skysčiais, medžiagomis, greitai pavirstančiomis skysčiais, stikliniais ir panašiais dužiais daiktais arba greitai gendančiais produktais.
2. Nukrypstant nuo Konvencijos 34 straipsnio nuostatų, Saudo Arabija ir Sudanas turi teisę nemokėti kompensacijos už siuntinius, kuriuose siunčiami draudžiami Konvencijos 25 straipsnio 5 punkte išvardyti daiktai.
XXI straipsnis
Pašto administracijų atleidimas nuo atsakomybės
1. Bolivijos pašto administracija neprivalo laikytis Konvencijos 35 straipsnio 1 punkto, kiek tai yra susiję su atsakomybe registruotųjų siuntų išplėšimo ar sugadinimo atveju.
2. Nepalo pašto administracija turi teisę netaikyti Konvencijos 35 straipsnio 1.4 punkto, kiek tai yra susiję su siuntiniais.
XXII straipsnis
Kompensacijos mokėjimas
1. Bangladešo, Bolivijos, Gvinėjos, Nepalo ir Nigerijos pašto administracijos neprivalo laikytis Konvencijos 37 straipsnio 3 punkto, kiek tai yra susiję su galutinio atsakymo pateikimu per du mėnesius arba pranešimu gavimo ar išsiuntimo administracijai, atsižvelgiant į aplinkybes, apie tai, kad pašto korespondencijos siunta sulaikyta, konfiskuota ar sunaikinta kompetentingų institucijų arba konfiskuota remiantis šalies vidaus teisės aktais.
2. Džibučio, Kongo Respublikos, Libano, Madagaskaro ir Saudo Arabijos pašto administracijos neprivalo laikytis Konvencijos 37 straipsnio 3 punkto, kiek tai yra susiję su galutinio atsakymo į reklamaciją dėl pašto korespondencijos siuntos pateikimu per du mėnesius. Jos taip pat nesutinka, kad pasibaigus minėtam terminui kita administracija atlygintų žalą turinčiam į tai teisę asmeniui jų vardu.
3. Angolos, Gvinėjos, Libano ir Saudo Arabijos pašto administracijos neprivalo laikytis Konvencijos 37 straipsnio 3 punkto, kiek tai yra susiję su galutinio atsakymo į reklamaciją dėl siuntinio pateikimu per du mėnesius. Jos taip pat nesutinka, kad pasibaigus minėtam terminui kita administracija atlygintų žalą turinčiam į tai teisę asmeniui jų vardu.
4. Nigerio ir Tailando pašto administracijos neprivalo laikytis Konvencijos 37 straipsnio 3 punkto, kiek tai yra susiję su galutinio atsakymo į telefaksu perduotą reklamaciją pateikimu per trisdešimt dienų. Jos taip pat nesutinka, kad pasibaigus minėtam terminui kita administracija atlygintų žalą turinčiam į tai teisę asmeniui jų vardu.
5. Nepaisant Konvencijos 37 straipsnio 3 punkto Jungtinės Amerikos Valstijos ir Malaizija pasilieka teisę galutinį atsakymą į reklamacijas pateikti per du mėnesius nuo jų pateikimo, nesvarbu, kokiu būdu jos buvo perduotos.
XXIII straipsnis
Pašto korespondencijos siuntų pateikimas siųsti užsienyje
1. Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bei Graikijos pašto administracijos pasilieka teisę imti mokestį, atitinkantį atliktų darbų sąnaudas, iš kiekvienos pašto administracijos, kuri, remdamasi Konvencijos 43 straipsnio 4 punktu, grąžina jai daiktus, kurie nebuvo išsiųsti jų tarnybų kaip pašto siuntos.
2. Nukrypstant nuo Konvencijos 43 straipsnio 4 punkto nuostatų, Kanados pašto administracija pasilieka teisę gauti iš išsiuntimo administracijos atlyginimą, kuri leistų mažiausiai padengti tokių siuntų apdorojimo išlaidas.
3. Konvencijos 43 straipsnio 4 punkto nuostatos suteikia gavimo pašto administracijai teisę reikalauti, kad siuntimo administracija atitinkamai atlygintų už pašto korespondencijos siuntų, pateiktų siųsti užsienyje dideliais kiekiais, pristatymą. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė pasilieka teisę apriboti šį mokestį suma, atitinkančia mokestį, imamą už tokias pat siuntas gavimo šalyje.
4. Konvencijos 43 straipsnio 4 punkto nuostatos suteikia gavimo pašto administracijai teisę reikalauti, kad siuntimo administracija atlygintų už pašto korespondencijos siuntų, pateiktų siųsti užsienyje dideliais kiekiais, pristatymą. Toliau išvardytos šalys pasilieka teisę apriboti šį mokestį iki Reglamente leistinų ribų už pašto korespondencijos siuntimą dideliais kiekiais: Australija, Bahamos, Barbadosas, Brunėjaus Darusalamas, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Jungtinei Karalystei priklausančios užjūrio teritorijos, Jungtinės Amerikos Valstijos, Grenada, Gajana, Indija, Kinijos Liaudies Respublika, Malaizija, Nepalas, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Olandijos Antilai ir Aruba, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Singapūras, Šri Lanka, Surinamas ir Tailandas.
5. Nepaisant Konvencijos 43 straipsnio 4 punkto išlygų, toliau išvardytos šalys pasilieka teisę taikyti visas Konvencijos 43 straipsnio nuostatas paštui, gaunamam iš Sąjungos šalių narių: Argentina, Beninas, Brazilija, Burkina Fasas, Dramblio Kaulo Kranto Respublika, Egiptas, Graikija, Gvinėja, Izraelis, Italija, Japonija, Jordanija, Kamerūnas, Kipras, Libanas, Malis, Marokas, Mauritanija, Monakas, Portugalija, Prancūzija, Saudo Arabija, Senegalas, Sirijos Arabų Respublika, Togas ir Vokietija.
6. Konvencijos 43 straipsnio 3 punkto nuostatų taikymo tikslais, Vokietijos pašto administracija pasilieka teisę reikalauti, kad šalies, kurioje siuntos buvo pateiktos siųsti, pašto administracija sumokėtų kompensaciją, kuri lygi sumai, kokią ji būtų gavusi iš pašto administracijos tos šalies, kurioje gyvena siuntėjas.
XXIV straipsnis
Galutinės išlaidos
1. Nukrypstant nuo Konvencijos 49 straipsnio 1.3 punkto ir 51 straipsnio 1.3 punkto nuostatų, Egipto, Jungtinių Arabų Emyratų, Kataro, Kuveito, Latvijos, Omano, Saudo Arabijos, Sirijos Arabų Respublikos ir Vietnamo pašto administracijos neprivalo mokėti papildomo mokesčio už iš jų šalies išsiųstų registruotųjų pašto korespondencijos siuntų pristatymą.
2. Nepaisant Konvencijos 49 straipsnio 1.3 punkto ir 51 straipsnio 1.3 punkto nuostatų, Džibučio, Ganos, Indijos, Jemeno ir Nepalo pašto administracijos neprivalo mokėti papildomo mokesčio už iš jų šalių išsiųstų registruotųjų ir įvertintųjų pašto korespondencijos siuntų pristatymą.
3. Nepaisant išlygų, kurias šalys padarė dėl Konvencijos 49 straipsnio 1.3 punkto ir 51 straipsnio 1.3 punkto, Australijos pašto administracija nereikalaus pasirašyti įteikiant registruotąsias siuntas, už kurių pristatymą nesumokėtas papildomas mokestis.
4. Šalių, padariusių išlygas dėl įsipareigojimų, susijusių su Konvencijos 49 straipsnio 1.3 punktu ir 51 straipsnio 1.3 punktu, kuriuose numatomas papildomas mokestis už registruotąsias ir įvertintąsias siuntas, atžvilgiu Jungtinės Amerikos Valstijos pasilieka teisę laikyti tokias siuntas paprastosiomis siuntomis ir neįsipareigoja atlyginti žalos už galimą šios rūšies siuntų praradimą, išplėšimą ar sugadinimą jų tarnyboje.
5. Nepaisant XXIV straipsnyje išdėstytų išlygų, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė ir Jungtinei Karalystei priklausančios užjūrio teritorijos pasilieka teisę bendradarbiaujant su kitomis šalimis visais atžvilgiais laikytis Pekino kongreso patvirtintų nuostatų dėl papildomo mokesčio už registruotųjų ir įvertintųjų pašto korespondencijos siuntų pristatymą.
6. Nepaisant XXIV straipsnio 1 ir 2 punktuose išdėstytų išlygų, toliau išvardytos šalys narės, bendradarbiaudamos su šias išlygas padariusiomis šalimis, pasilieka teisę laikytis Pekino kongreso patvirtintų nuostatų dėl papildomo mokesčio už registruotųjų pašto korespondencijos siuntų pristatymą: Austrija, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Beninas, Bolivija, Brazilija, Bulgarijos Respublika, Burkina Fasas, Čekija, Čilė, Dominika, Dominikos Respublika, Dramblio Kaulo Kranto Respublika, Egiptas, Estija, Gabonas, Gajana, Graikija, Grenada, Gvatemala, Haitis, Hondūro Respublika, Islandija, Ispanija, Italija, Jamaika, Japonija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Jungtinei Karalystei priklausančios užjūrio teritorijos, Kamerūnas, Kanada, Kosta Rika, Kuba, Lenkija, Lichtenšteinas, Malaizija, Malis, Marokas, Mauritanija, Meksika, Moldova, Nikaragva, Nyderlandai, Peru, Pietų Afrikos Respublika, Prancūzija, Salvadoras, Senegalas, Sent Kristoferis ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Singapūras, Slovakija, Sudanas, Suomija, Švedija, Šveicarija, Surinamas, Trinidadas ir Tobagas, Tunisas, Urugvajus, Venesuela ir Žaliojo Kyšulio Respublika.
7. Kongresas nutarimu C 46/1999 įpareigoja Pašto eksploatacijos tarybą iki 2002 metų nustatyti pašto administracijų vidaus tarifų ir (ar) sąnaudų formulę, leidžiančią apskaičiuoti galutinių išlaidų tarifus bei apibrėžti galutinius vidaus tarifų taikytinus procentus 2004–2005 metams. Tuo atveju, jei šis nurodymas nebūtų įvykdytas laiku, Vokietija pasilieka teisę pati nustatyti šiuos procentus 2004–2005 metams pagal Konvencijos 48 straipsnio 3 dalį, laikydamasi jame nustatytų principų.
8. Kongresas nutarimu C 46/1999 įpareigoja Pašto eksploatacijos tarybą iki 2002 metų nustatyti pašto administracijų vidaus tarifų ar sąnaudų formulę, leidžiančią apskaičiuoti galutinių išlaidų tarifus ir apibrėžti galutinius vidaus tarifų taikytinus procentus 2004–2005 metams. Nepaisant XXIV straipsnio 7 punkto, kai viena šalis, remdamasi 48 straipsnio 3 punktu, pasilieka teisę pati nusistatyti šiuos procentus 2004–2005 metams tuo atveju, jei Pašto eksploatacijos taryba laiku neįvykdytų nutarimo C 46/1999 nurodymo, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Nyderlandai pasilieka teisę ir toliau taikyti galutinių išlaidų tarifus, apskaičiuotus remiantis 2001–2003 metais galiojančiais vidaus tarifų perskaičiavimo į galutines išlaidas procentais ir metodais, nebent dvišaliu susitarimu būtų numatyta taikyti skirtingus galutinių išlaidų tarifus, arba jei Pašto eksploatacijos taryba nustatytų naujus vidaus tarifų procentus, taikytinus 2004–2005 metams.
9. Vokietijos pašto administracija pasilieka teisę pati valdyti lėšas, skirtas, remiantis Konvencijos 50 straipsnio 1.1.1 punktu, besivystančių šalių pašto paslaugų kokybės gerinimo fondui, iki tol, kol Pašto eksploatacijos taryba nustatys šio Fondo valdymo ir finansavimo sistemos principus bei kriterijus ir kol bus pradėtas taikyti jų funkcionavimo mechanizmas.
10. Jungtinės Amerikos Valstijos pritaria Konvencijos 47–51 straipsniuose aprašytai galutinių išlaidų apmokėjimo sistemai. Tačiau dėl apkaitos su šalimis, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, JAV pasilieka teisę laikytis susitarimų dėl galutinių išlaidų apmokėjimo atsižvelgdama į nuostatas, kurios bus priimtos per būsimas derybas, susijusias su Bendruoju susitarimu dėl prekybos paslaugomis.
11. Nepaisant XXIV straipsnyje išdėstytų išlygų, toliau išvardytos šalys narės pasilieka teisę savo santykiuose su šias išlygas padariusiomis šalimis visais atžvilgiais taikyti Pekino kongreso priimtas nuostatas dėl galutinių išlaidų: Austrija, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Beninas, Bolivija, Brazilija, Bulgarijos Respublika, Burkina Fasas, Čekijos Respublika, Čilė, Dominika, Dominikos Respublika, Dramblio Kaulo Kranto Respublika, Egiptas, Ekvadoras, Estija, Gabonas, Gajana, Graikija, Grenada, Gvatemala, Haitis, Hondūro Respublika, Ispanija, Italija, Jamaika, Kamerūnas, Kanada, Kenija, Kongo Respublika, Kosta Rika, Kuba, Lenkijos Respublika, Lichtenšteinas, Malis, Marokas, Mauritanija, Meksika, Moldova, Nikaragva, Nyderlandai, Peru, Pietų Afrikos Respublika, Portugalija, Prancūzija, Salvadoras, Senegalas, Sent Kristoferis ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Slovakija, Sudanas, Suomija, Surinamas, Švedija, Šveicarija, Trinidadas ir Tobagas, Tunisas, Urugvajus ir Venesuela.
XXV straipsnis
Vežimo vidaus oro keliu išlaidos
1. Nukrypstant nuo Konvencijos 53 straipsnio 3 punkto nuostatų, Bahamų, Dominikos Respublikos, Ekvadoro, Filipinų, Gabono, Gajanos, Graikijos, Gvatemalos, Hondūro Respublikos, Kongo Respublikos, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Kubos, Mongolijos, Nepalo, Papua ir Naujosios Gvinėjos, Peru, Saliamono salų, Salvadoro, Saudo Arabijos, Vanuatu ir Žaliojo Kyšulio Respublikos pašto administracijos pasilieka teisę imti mokesčius už tarptautinių važtų vežimą oro keliu šalies viduje.
2. Nukrypstant nuo Konvencijos 53 straipsnio 3 punkto nuostatų, Mianmaro pašto administracija pasilieka teisę imti mokestį už tarptautinių važtų vežimą šalies viduje, nežiūrint į tai, ar jos siunčiamos oro keliu, ar ne.
3. Nukrypstant nuo Konvencijos 53 straipsnio 3 punkto nuostatų, Bangladešo pašto administracija pasilieka teisę imti mokestį už tarptautinių važtų vežimą šalies viduje, nežiūrint į atstumą ir į tai, ar jos siunčiamos oro keliu, ar ne.
4. Nukrypstant nuo Konvencijos 53 straipsnio 4 ir 5 punktų nuostatų, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Irano Islamo Respublikos ir Turkijos pašto administracijos turi teisę, taikydamos vienodus tarifus, reikalauti, kad atitinkamos pašto administracijos apmokėtų vežimo oro keliu išlaidas, susidariusias už gautą paštą iš bet kurios pašto administracijos, kuriai jos taiko kompensacijos už galutines išlaidas sistemą, paremtą tik sąnaudomis arba vidaus tarifais.
5. Abipusiškumo pagrindu Omano pašto administracija turi teisę iš šio straipsnio 1–3 punktuose išvardytų pašto administracijų gauti atlyginimą už papildomas išlaidas, susijusias su iš šių administracijų gautų pašto korespondencijos važtų vežimu oro keliu šalies viduje, nežiūrint į tai, ar toliau jos buvo vežamos oro keliu, ar kitu keliu.
XXVI straipsnis
Išskirtinės įeinamosios sausumos tarifo dalys
1. Nukrypstant nuo Konvencijos 56 straipsnio, Afganistano pašto administracija pasilieka teisę papildomai imti 7,50 SDR dydžio išskirtinę įeinamąją sausumos tarifo dalį už kiekvieną gaunamą siuntinį.
XXVII straipsnis
Specialieji tarifai
1. Belgijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Norvegijos pašto administracijos turi teisę už oro pašto siuntinius taikyti didesnes sausumos tarifo dalis nei už žemės pašto siuntinius.
2. Libano pašto administracija turi teisę už siuntinius iki 1 kg taikyti tarifą, numatytą už siuntinius, kurių svoris yra nuo 1 iki 3 kg.
3. Panamos Respublikos pašto administracija turi teisę taikyti 0,20 SDR tarifą už kilogramą žemės pašto siuntiniams, tranzitu vežamiems oro keliu (S. A. L.).
Tai patvirtindami, toliau nurodyti įgaliotieji atstovai parengė šį Protokolą, kuris turės tokią pat teisinę galią ir galios lyg jo nuostatos būtų įterptos į Konvencijos tekstą, ir pasirašė vieną jo egzempliorių, kuris deponuojamas Tarptautinio biuro generaliniam direktoriui. Šalies, kurioje vyko Kongresas, Vyriausybė perduoda po vieną šio egzemplioriaus kopiją kiekvienai šaliai.
1 Žr. Baigiamojo protokolo I straipsnį.
2 Žr. Baigiamojo protokolo II straipsnį.
3 Žr. Baigiamojo protokolo III straipsnį.
4 Žr. Baigiamojo protokolo IV, V, VI, VII ir VIII straipsnius.
5 Žr. Baigiamojo protokolo IX straipsnį
6 Žr. Baigiamojo protokolo X straipsnį.
7 Žr. Baigiamojo protokolo XI straipsnį.
8 Žr. Baigiamojo protokolo XII, XIII ir XIV straipsnius.
9 Žr. Baigiamojo protokolo XV straipsnį.
10 Žr. Baigiamojo protokolo XVI straipsnį.
11 Žr. Baigiamojo protokolo XVII straipsnį.
12 Žr. Baigiamojo protokolo XVIII, XIX ir XX straipsnius.
13 Žr. Baigiamojo protokolo XXI straipsnį.
14 Žr. Baigiamojo protokolo XXII straipsnį.
15 Žr. Baigiamojo protokolo XXIII straipsnį.
16 Žr. Baigiamojo protokolo XXIV straipsnį.
17 Žr. Baigiamojo protokolo XXIV straipsnį.
18 Žr. Baigiamojo protokolo XXIV straipsnį.
19 Žr. Baigiamojo protokolo XXIV straipsnį.
20 Žr. Baigiamojo protokolo XXIV straipsnį.
21 Žr. Baigiamojo protokolo XXV straipsnį.
22 Žr. Baigiamojo protokolo XXVI ir XXVII straipsnius.