LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DIREKTORIAUS 2006 M. BIRŽELIO 14 D. ĮSAKYMO Nr. 1V-738 „Dėl APSKAITOS ATSKYRIMO TAISYKLIŲ ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų patvirtinimo“ PAKEITIMO
2011 m. balandžio 7 d. Nr. 1V-361
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Žin., 2004, Nr. 69-2382) 7 straipsnio 6 dalies 7 punktu, 20 straipsnio 2 dalimi, 25 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 26 straipsnio 2 dalimi:
1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2006 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 1V-738 „Dėl Apskaitos atskyrimo taisyklių ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 70-2607):
1.1. Išdėstau preambulę taip:
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Žin., 2004, Nr. 69-2382) 7 straipsnio 6 dalies 7 punktu, 20 straipsnio 2 dalimi, 25 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 26 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 323) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37), bei 2005 m. rugsėjo 19 d. Europos Komisijos rekomendaciją 2005/698/EB dėl apskaitos atskyrimo ir sąnaudų apskaitos sistemų elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje (OL 2005 L 266, p. 64):“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo
tarnybos direktoriaus
2006 m. birželio 14 d.
įsakymu Nr. 1V-738
(Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo
tarnybos direktoriaus
2011 m. balandžio 7 d.
įsakymo Nr. 1V-361 redakcija)
APSKAITOS ATSKYRIMO TAISYKLĖS ir su apskaitos atskyrimu susiję reikalavimai
I. Bendrosios nuostatos
1. Apskaitos atskyrimo taisyklėmis ir su apskaitos atskyrimu susijusiais reikalavimais (toliau – Taisyklės) siekiama sudaryti prielaidas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Žin., 2004, Nr. 69-2382) (toliau – Įstatymas) įgyvendinimui ir elektroninių ryšių veiklos reguliavimo užtikrinimui apskaitos atskyrimo srityje, vadovaujantis technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais.
2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 7 punktu, 20 straipsnio 2 dalimi, 25 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 26 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 323) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37), bei 2005 m. rugsėjo 19 d. Europos Komisijos rekomendaciją 2005/698/EB dėl apskaitos atskyrimo ir sąnaudų apskaitos sistemų elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje (OL 2005 L 266, p. 64).
3. Taisyklės taikomos:
3.1. ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, kuriems pagal Įstatymą yra nustatyti įpareigojimai, susiję su apskaitos atskyrimu (toliau – Ūkio subjektas, kuriam nustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas);
3.2. ūkio subjektams, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka paskirtiems teikti universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas, kurie, vadovaudamiesi teisės aktų nustatyta tvarka, ketina pateikti prašymą kompensuoti universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolius (toliau – Universaliųjų paslaugų teikėjas);
3.3. ūkio subjektams, teikiantiems sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų, nepaisant jų perdavimo būdo, paslaugas ir kurių paslaugos reikalingos, kad transliuotojai pasiektų bet kurią potencialių žiūrovų ar klausytojų grupę, nepaisant radijo ir (ar) televizijos paslaugų perdavimo būdo, ir kurie, be šių paslaugų teikimo, verčiasi ir kita veikla (toliau – Sąlyginės prieigos teikėjas);
3.4. viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, kuriems taip pat suteiktos specialiosios ar išimtinės teisės teikti paslaugas kitose ūkio srityse Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kurie nėra struktūriškai atskyrę veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikimu, bei kurių metinė apyvarta iš veiklos, susijusios su elektroninių ryšių tinklais ir (ar) paslaugomis, Lietuvos Respublikoje yra didesnė kaip 50 000 000 eurų atitinkanti suma litais (toliau – Teikėjas, kuriam suteiktos specialios teisės).
4. Taisyklės nepakeičia buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3516; 2008, Nr. 79-3098) bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3515).
5. Ūkio subjektas, pagal Taisykles teikdamas Tarnybai informaciją, turi užtikrinti, kad ji būtų tiksli, teisinga, pagrįsta, palyginama ir išsami. Visi ūkio subjekto pagal Taisykles Tarnybai teikiami dokumentai turi atitikti Dokumentų teikimo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1V-292 (Žin., 2004, Nr. 141-5171; 2005, Nr. 73-2675), reikalavimus.
6. Taisyklėse vartojamos šios sąvokos:
Apskaitos atskyrimo sistema – apskaitos sistema, kuri yra reikalinga elektroninių ryšių rinkos reguliavimo tikslais siekiant atskirti pajamų, sąnaudų, turto bei įsipareigojimų apskaitą pagal tam tikrus verslo vienetus.
Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, sutampantis su ūkio subjekto, kurio finansinių ataskaitų rinkinys yra rengiamas, finansiniais metais.
Didmeninė paslauga (produktas) – bet kuri paslauga (produktas), kurią ūkio subjektas teikia kitiems operatoriams ar elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, kurie šią paslaugą (produktą) naudoja kaip išteklių mažmeninėms paslaugoms (produktams) teikti.
Galutinė paslauga (produktas) – didmeninė arba mažmeninė paslauga (produktas), teikiama paslaugos gavėjui.
Koregavimai – kapitalo vertės padidėjimas arba sumažėjimas dėl ilgalaikio turto vieneto vertės pokyčio, įvertinus to ilgalaikio turto vieneto einamąją vertę, arba kapitalo vertės padidėjimas ar sumažėjimas dėl bendrosios infliacijos poveikio, taip pat nusidėvėjimo sąnaudų pasikeitimas (teigiamas arba neigiamas), susidarantis dėl ilgalaikio turto vertės perskaičiavimo einamąja verte.
Maršrutizavimo veiksnys – dydis, rodantis, kokiu mastu tinklo komponentas naudojamas elektroninių ryšių paslaugos (produkto) vertės kūrimui.
Mažmeninė paslauga (produktas) – paslauga (produktas), teikiama galutiniams paslaugų gavėjams.
Nešiklis – veiksnys, kuriuo vadovaujantis konkrečios pajamų, sąnaudų, turto ir (ar) įsipareigojimų sumos yra priskiriamos galutinėms paslaugoms (produktams) arba tarpiniams kaupimo centrams. Ūkio subjekto naudojamas nešiklis turi atspindėti priežastingumo ryšį tarp skirstomo pajamų, sąnaudų, turto ar įsipareigojimų straipsnio ir to pajamų, sąnaudų, turto ar įsipareigojimų straipsnio, kuriam yra priskiriama tam tikra suma; būti ekonomiškai pagrįstas, logiškai pateisinamas ir nustatytas nediskriminaciniais pagrindais.
Netiesioginis paskirstymas – pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymas vienam ar keliems verslo vienetams, paslaugoms (produktams) ar tinklo komponentams proporcingai pagal kiekvieno pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų nešiklį naudojant objektyvią veiklos ir (arba) finansinę informaciją nešiklio paskirstymo bazei nustatyti.
Pagrindinis (perdavimo) tinklas – viešasis ryšių tinklas, jungiantis atskirus tinklo komponentus, išskyrus tuos tinklo komponentus, kurie priskiriami prieigos tinklui (pavyzdžiui, pagrindinis viešasis telefono ryšio tinklas prasideda artimiausiame inicijuojančio skambutį tinklo galinio taško atžvilgiu skirstomajame įrenginyje ir baigiasi paskutiniame skambutį užbaigiančio tinklo galinio taško atžvilgiu skirstomajame įrenginyje).
Pajamos – ūkio subjekto ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis ūkio subjekto turto (arba jo vertės) padidėjimu ir (arba) įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus ūkio subjekto savininkų įnašus.
Paslauga (produktas) – viešoji elektroninių ryšių paslauga (produktas) ir (arba) viešojo ryšių tinklo teikimo paslauga (produktas).
Paslaugos (produkto) savikaina – sąnaudų, reikalingų vienam paslaugos (produkto) vienetui suteikti, suma.
Prieigos tinklas – sąsajų tarp viešojo ryšių tinklo galinių taškų ir artimiausių jungčių su pagrindiniu (perdavimo) tinklu visuma. Prieigos tinklas prasideda tinklo galiniame taške ir baigiasi artimiausiame tinklo galinio taško atžvilgiu skirstomajame įrenginyje.
Tarpinis kaupimo centras – pagrindinė vidaus veikla (procesas), pagalbinė vidaus veikla (procesas), tinklo vidaus veikla (procesas) ar vidaus paslauga (produktas), kuriai tarpiniame pajamų, sąnaudų, turto ar įsipareigojimų paskirstymo etape yra priskiriama konkreti pajamų, sąnaudų, turto ar įsipareigojimų suma, siekiant priskirti šią sumą galutinėms paslaugoms (produktams).
Tinklo komponentas – bet kuris tinklo įrenginys ar elementas, esantis viešojo ryšių tinklo sudedamąja dalimi, kuris fiziniu ar loginiu būdu gali būti identifikuojamas kaip savarankiškas tinklo vienetas (segmentas).
Verslo vienetas – logiškai išskiriama ūkio subjekto visos veiklos dalis, skirta tam tikrai paslaugų (produktų) grupei pagaminti ir parduoti. Verslo vienetą sudaro visi ūkio subjekto ištekliai, tų išteklių transformavimo veiklos (procesai), susiję su šios grupės paslaugų (produktų) vertės kūrimu bei tokių paslaugų (produktų) teikimu kitiems verslo vienetams ir (ar) galutinių paslaugų gavėjams. Jei kuris nors ūkio subjekto išteklius yra naudojamas keletui verslo vienetų, tai tokio ištekliaus vertę ūkio subjektas verslo vienetams turi priskirti naudodamas atitinkamą nešiklį.
Vidaus paslauga (produktas) – ūkio subjekto vidaus veiklos (proceso) rezultatas, reikalingas ūkio subjektui kuriant galutinės paslaugos (produkto) vertę, t. y. teikiant galutines paslaugas (produktus).
Vidinis transferas – ūkio subjekto vidaus paslaugos (produkto) ir (ar) tinklo komponento sąnaudų sumos perkėlimas į šios galutinės paslaugos (produkto) sąnaudų sąskaitą.
Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių grupės konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3517; 2008, Nr. 79-3099), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 699 (Žin., 2003, Nr. 55-2439; 2006, Nr. 23-749), ir Sąnaudų apskaitos pagal pilnai paskirstytų sąnaudų metodą taisyklėse, patvirtintose Tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-1164 (Žin., 2006, Nr. 2-45; 2011, Nr. 45-2146), (toliau – Sąnaudų apskaitos taisyklės).
II. Apskaitos atskyrimo tikslai ir bendrieji principai
7. Apskaitos atskyrimo tikslai yra:
7.1. atskleisti verslo vieneto kaip santykinai atskiros ūkio subjekto verslo dalies veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį (faktiškai gautą investicijų grąžos normą);
8. Ūkio subjektas turi įgyvendinti apskaitos atskyrimo sistemą (vykdyti apskaitos atskyrimą), vadovaudamasis šiais principais:
8.1. priežastingumo principu – ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus tiesiogiai arba netiesiogiai, naudodamas atitinkamus nešiklius, turi paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) atitinkamai pagal veiklą ar veiklas, kurios sudarė sąlygas tų pajamų uždirbimui, sąnaudų susiformavimui, turto įsigijimui ar įsipareigojimų atsiradimui;
8.2. kaupimo principu – ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas bei sąnaudas turi paskirstyti verslo vienetui ir paslaugoms (produktams), vadovaudamasis pajamų uždirbimo faktu ir neatsižvelgdamas į pinigų gavimo ir išmokėjimo faktą;
8.3. objektyvumo principu – ūkio subjektas per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymą verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) turi atlikti nešališkai, nesiekdamas iškreipti bet kurios paslaugos (produkto), paslaugos (produkto) struktūrinės dalies, verslo vieneto, verslo vieneto struktūrinės dalies ataskaitinio laikotarpio rezultatų (pelno ar nuostolio) ir paveikti apskaitos atskyrimo informacijos gavėjų priimamų sprendimų;
8.4. pastovumo principu – ūkio subjektas, išskyrus Taisyklių 8.4.1 ir 8.4.2 punktuose nurodytus atvejus, skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais turi naudoti tą pačią apskaitos atskyrimo sistemą. Ūkio subjekto naudojama apskaitos atskyrimo sistema yra keičiama, jei:
8.4.1. įvykę reikšmingi įvykiai ar aplinkybės reikalauja naudojamos apskaitos atskyrimo sistemos loginių pakeitimų;
8.5. skaidrumo principu – ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymą verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) turi atlikti taip, kad kiekviename pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo etape bei galutinėse ataskaitinio laikotarpio suvestinėse būtų galimybė aiškiai, skaidriai ir nesudėtingai identifikuoti pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus pagal verslo vienetus ir paslaugas (produktus). Ūkio subjektas turi užtikrinti duomenų apskaitos atskyrimo sistemoje teisingumą, tikrumą bei įvedimą laiku;
8.6. naudingumo principu – ūkio subjektas turi parengti ir naudoti tokią apskaitos atskyrimo sistemą, kurios teikiama informacija būtų išsami, tinkama ir suprantama tos informacijos gavėjams tiek ūkio subjekto viduje, tiek už jo ribų;
8.7. patikimumo principu – ūkio subjektas turi užtikrinti, kad pateikiama informacija tiksliai atspindėtų ūkio subjekto finansinę būklę ir kad joje nebūtų klaidų ir nukrypimų. Ūkio subjektas turi užtikrinti, kad apskaitos atskyrimo sistemoje naudojama informacija būtų suderinta su finansinių ataskaitų rinkinyje, rengiamame vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, pateikiama informacija.
9. Apskaitos atskyrimo sistemoje pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus leidžiama apskaityti tik vieną kartą – sudarant apskaitos atskyrimo ataskaitas, tos pačios pajamos, sąnaudos, turtas ir įsipareigojimai negali būti įtraukti kelis kartus.
10. Jei Universaliųjų paslaugų teikėjas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ketina pateikti prašymą kompensuoti universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolius, jis privalo teikiamas universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas apskaitos atskyrimo sistemoje išskirti atskirose sąskaitose. Apskaitos atskyrimo sistemoje Universaliųjų paslaugų teikėjas turi atskirai nurodyti visas pagal nuostolių kompensavimo mechanizmą gautas lėšas.
11. Ūkio subjektas turi užtikrinti, kad apskaitos atskyrimo sistema atitiktų Taisyklių reikalavimus. Ūkio subjektas turi suformuoti tokią apskaitos atskyrimo sistemą, kuri leistų pateikti Taisyklių VI skyriuje nurodytą informaciją bei įvertinti, kaip vykdomas jam nustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas ir Taisyklių 8 punkte nurodytų principų įgyvendinimą.
III. Verslo vienetų, pagal kuriuos turi būti atskirta apskaita, nustatymas
12. Ūkio subjektas, kuriam nustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas, privalo atskirti apskaitą pagal šiuos verslo vienetus:
12.1. verslo vienetus pagal atskiras rinkas, kuriose ūkio subjektui yra nustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas. Ūkio subjektas turi išskirti mažiausiai tiek verslo vienetų, kiek yra rinkų, kuriose jam yra nustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas;
12.2. nereguliuojamų elektroninių ryšių paslaugų verslo vienetą, kurį sudaro elektroninių ryšių paslaugos, teikiamos rinkose, kuriose ūkio subjektas neturi didelės įtakos ir (arba) kuriose jam nenustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas;
13. Tarnyba, jei reikalinga užtikrinti, kad Ūkio subjektas, kuriam nustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas, vykdytų jam nustatytus nediskriminavimo ir (ar) kainų kontrolės įpareigojimus, gali pareikalauti, kad Ūkio subjektas atskirtų apskaitą ir pagal kitus verslo vienetus, kuriuos sudaro paslaugos (produktai), kurias teikdamas jis neturi įpareigojimo atskirti apskaitą, t. y. Tarnyba gali nurodyti Ūkio subjektui, kuriam nustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas, detalizuoti Taisyklių 12.2 ir 12.3 punktuose nurodytus verslo vienetus. Ūkio subjektas šį Tarnybos reikalavimą turi įgyvendinti per protingą Tarnybos nurodytą terminą.
14. Universaliųjų paslaugų teikėjas privalo atskirti apskaitą pagal šiuos verslo vienetus:
14.1. verslo vienetus pagal konkrečias teikiamas universaliąsias elektroninių ryšių paslaugas, nurodytas Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse;
15. Sąlyginės prieigos teikėjas privalo apskaitą vykdyti ir laikotarpio pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus paskirstyti pagal šiuos verslo vienetus:
15.1. sąlyginės prieigos prie skaitmeninio radijo ir (ar) televizijos paslaugų (toliau – Sąlyginės prieigos paslaugos) verslo vienetą. Šį verslo vienetą sudaro visi Sąlyginės prieigos teikėjo ištekliai, tų išteklių transformavimo veiklos (procesai), susiję su Sąlyginės prieigos paslaugų (produktų) vertės kūrimu bei tokių paslaugų (produktų) teikimu kitiems Sąlyginės prieigos teikėjo verslo vienetams ir (ar) paslaugų gavėjams;
16. Teikėjas, kuriam suteiktos specialios teisės, privalo apskaitą vykdyti ir ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus paskirstyti pagal šiuos verslo vienetus:
16.1. viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų verslo vienetą. Šį verslo vienetą sudaro visi Teikėjo, kuriam suteiktos specialios teisės, ištekliai, tų išteklių transformavimo veiklos (procesai), susiję su viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų (produktų) vertės kūrimu, bei viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų (produktų) teikimu kitiems ūkio subjekto verslo vienetams ir (ar) paslaugų gavėjams;
IV. Pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų pagal atskirus verslo vienetus nustatymas
17. Ūkio subjektas, kuriam nustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas, Universaliųjų paslaugų teikėjas, Sąlyginės prieigos teikėjas ar Teikėjas, kuriam suteiktos specialios teisės, (toliau kiekvienas jų – Ūkio subjektas) ataskaitinio laikotarpio sąnaudas turi paskirstyti verslo vienetams ir juos sudarančioms paslaugoms (produktams) vadovaudamasis Sąnaudų apskaitos taisyklėmis. Ūkio subjektas, apskaičiuodamas ir paskirstydamas sąnaudas apskaitos atskyrimo sistemoje, kiekviename sąnaudų paskirstymo etape bei pateikiamose ataskaitose privalo atskirai išskirti protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos sąnaudas. Ūkio subjektas veikloje naudojamą kapitalą, turtą, įsipareigojimus bei sąnaudas, išskyrus Taisyklių 19 punkte numatytą atvejį, apskaito taikydamas istorinių sąnaudų apskaitos principą (pvz., elektroninių ryšių veikloje naudojamą ilgalaikį turtą bei atitinkamas sąnaudas apskaityti taikant įsigijimo savikainos būdą).
18. Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas turi paskirstyti tiesiogiai paslaugoms (produktams), sudarančioms verslo vienetus, remdamasis atsiskaitymų su klientais sistemos įrašais ir sąskaitų informacija. Jeigu ataskaitinio laikotarpio pajamų negalima tiesiogiai paskirstyti paslaugoms (produktams), pajamos paskirstomos naudojant atitinkamus pajamų nešiklius ir laikantis Taisyklių 8 punkte nurodytų principų.
19. Jeigu Tarnyba pagal Sąnaudų apskaitos taisykles pareikalauja, kad Ūkio subjektas sąnaudų apskaitą tvarkytų pagal einamąją vertę, jis privalo pagal kiekvieną galutinę paslaugą (produktą) bei vidaus paslaugą (produktą) atskirai išskirti ir nurodyti sąnaudų, turto ir įsipareigojimų sumas, susidarančias dėl koregavimų. Šiame punkte nurodytu atveju Ūkio subjektas sąnaudų, turto ir įsipareigojimų einamąsias vertes bei koregavimų dydžius privalo nustatyti vadovaudamasis Sąnaudų apskaitos taisyklėmis.
20. Ūkio subjektas verslo vienetams paskirstytiną turto bei įsipareigojimų vertės nustatymo metodą privalo suderinti su veikloje naudojamo kapitalo vertės nustatymo metodu (pvz., naudojant aritmetinį vidurkį), numatytu Sąnaudų apskaitos taisyklėse.
21. Ūkio subjektas turtą turi paskirstyti tiesiogiai paslaugoms (produktams) pagal tai, kurių paslaugų (produktų) teikimui tas turtas ataskaitiniu laikotarpiu yra naudojamas. Jeigu turto negalima tiesiogiai paskirstyti paslaugoms (produktams), turtas paskirstomas naudojant atitinkamus turto nešiklius ir laikantis Taisyklių 8 punkte nurodytų principų.
22. Ūkio subjektas paslaugų (produktų) teikimo veiklai užtikrinti reikalingus įsipareigojimus turi paskirstyti tiesiogiai pagal tai, kurių paslaugų (produktų) teikimui tie įsipareigojimai ataskaitiniu laikotarpiu yra reikalingi (naudojami). Jeigu paslaugų (produktų) teikimui reikalingų (naudojamų) įsipareigojimų negalima tiesiogiai paskirstyti paslaugoms (produktams), paslaugų (produktų) teikimui reikalingi (naudojami) įsipareigojimai paskirstomi naudojant atitinkamus įsipareigojimų nešiklius ir laikantis Taisyklių 8 punkte nurodytų principų.
23. Ūkio subjektas ilgalaikio turto vertę verslo vienetams turi paskirstyti tokia tvarka:
23.1. kai ilgalaikis turtas yra naudojamas konkrečiai paslaugai ar jų grupei teikti, ilgalaikio turto vertę Ūkio subjektas turi tiesiogiai paskirstyti konkrečiam verslo vienetui ir paslaugai (produktui); jei ilgalaikis turtas yra susijęs su keliais verslo vienetais ar paslaugomis (produktais), jo vertę paskirstyti netiesiogiai pagal tai, kokiu mastu ilgalaikis turtas naudojamas verslo vieneto veikloje ar paslaugos (produkto) teikimo veikloje (maršrutizavimo veiksnius);
23.2. ilgalaikio turto, kuris susijęs su bendru veiklos palaikymu, vertę Ūkio subjektas turi proporcingai paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) pagal jiems tiesiogiai ir netiesiogiai paskirstytą ilgalaikio turto vertę;
23.3. ilgalaikės investicijos tiesiogiai ar netiesiogiai Ūkio subjektas turi paskirstyti verslo vienetams arba paslaugoms (produktams), su kuriomis yra susijusios. Jeigu Ūkio subjektas negali ilgalaikių investicijų tiesiogiai ar netiesiogiai paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), jas paskirsto kitos veiklos verslo vienetui.
24. Trumpalaikis turtas paskirstomas tiesiogiai tiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), kurių veiklai užtikrinti arba kurioms paslaugoms (produktams) teikti reikalingas konkretus trumpalaikis turtas. Jeigu negalima trumpalaikio turto elemento tiesiogiai paskirstyti verslo vienetui ir paslaugai (produktui), kiekvienas toks elementas paskirstomas verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) naudojant atitinkamus turto nešiklius ir laikantis Taisyklių 8 punkte nurodytų principų. Ūkio subjektas pinigus kasoje ir banke turi paskirstyti verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) atsižvelgdamas į paslaugoms (produktams) priskirtą ataskaitinio laikotarpio veiklos ir kapitalo sąnaudų apimtį.
25. Trumpalaikiai įsipareigojimai paskirstomi tiesiogiai tiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), dėl kurių teikimo jie yra susidarę. Jei negalima trumpalaikių įsipareigojimų paskirstyti tiesiogiai kiekvienam trumpalaikių įsipareigojimų elementui, Ūkio subjektas turi naudoti atitinkamą įsipareigojimų nešiklį:
25.1. trumpalaikės paskolos paskirstomos verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) atsižvelgiant į ataskaitinio laikotarpio veiklos ir kapitalo sąnaudų apimtis;
25.2. didmeninių paslaugų (produktų) teikėjams mokėtinos sumos paskirstomos atitinkamiems verslo vienetams, kuriuose tokie didmeniniai produktai yra naudojami kaip išteklių galutinėms paslaugoms (produktams) kurti (pagal trečiųjų šalių teikiamų didmeninių paslaugų sąnaudų apimtis verslo vienetuose);
25.3. prekybinės skolos paskirstomos verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) naudojant ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų (išskyrus darbo užmokestį ir tarptautinius mokėjimus) bazę;
25.4. skola kapitalo kreditoriams paskirstoma verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) pagal ataskaitinio laikotarpio kapitalo išlaidas;
25.5. mokėtinas darbo užmokestis paskirstomas verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) naudojant viso darbo užmokesčio sąnaudų sumos bazę;
25.6. mokėtinas pridėtinės vertės mokestis paskirstomas paslaugoms (produktams), su kuriomis konkretus pridėtinės vertės mokesčio įsipareigojimas yra susijęs, naudojant pajamas kaip paskirstymo bazę;
25.7. gautinas pridėtinės vertės mokestis paskirstomas verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) naudojant sąnaudas kaip paskirstymo bazę;
25.8. kitos mokėtinos sumos paskirstomos verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) naudojant įsipareigojimų nešiklius pagal konkrečią mokėtinų sumų kategoriją;
26. Ūkio subjektas pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus, kurių negalima paskirstyti tiesiogiai paslaugoms (produktams), sudarančioms verslo vienetus, skirsto naudodamas atitinkamus nešiklius. Skaitinės nešiklių reikšmės (paskirstymo koeficientai) turi būti pagrįstos Ūkio subjekto dokumentuose periodiškai fiksuojama informacija. Jei Ūkio subjektas skaitines nešiklių reikšmes nustato atrankinių stebėjimų (tam tikros imties) pagalba, tokia atranka turi būti reprezentatyvi, vykdoma vadovaujantis atsitiktinumo principu ir Taisyklių 8.3 punkte nurodytu objektyvumo principu bei užtikrinti ne didesnę nei 1 procento paklaidą, esant 95 procentų patikimumo lygiui. Jei dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti šiame punkte nurodytų atrankos (imties formavimo) savybių, Ūkio subjektas privalo:
26.1. vykdydamas atranką vadovautis Taisyklių 8.3 punkte nurodytu objektyvumo principu ir užtikrinti, kad gautas nešiklių skaitinių reikšmių įvertis kiek galima tiksliau atspindėtų tikrą situaciją;
26.2. pateikdamas Tarnybai Taisyklių 40.2 punkte nurodytą informaciją, aiškiai išskirti nešiklius, kurių skaitinės reikšmės nustatomos naudojant atranką, neatitinkančią aukščiau išvardintų atsitiktinumo, reprezentatyvumo, patikimumo ir paklaidos reikalavimų, bei nurodyti tokio pasirinkimo priežastis ir pagrindimą.
V. Vidinių transferų identifikavimas
27. Ūkio subjektas privalo aiškiai nurodyti vidinius transferus, kurie Tarnybai leistų įvertinti, kaip vykdomas nediskriminavimo įpareigojimas, jei toks įpareigojimas šiam Ūkio subjektui yra nustatytas, bei leistų identifikuoti tinklo vidaus paslaugas (produktus) ir (ar) tinklo komponentus, naudojamus konkrečioms galutinėms paslaugoms (produktams) teikti. Kiekvieną vidinį transferą Ūkio subjektas turi aiškiai ekonomiškai pagrįsti ir nustatyti nediskriminaciniais pagrindais.
28. Siekiant identifikuoti vidinius transferus, Ūkio subjektas apskaitos atskyrimo sistemoje privalo atskirai išskirti teikiamų vidaus paslaugų (produktų) sąnaudas pagal šias grupes:
29. Vidinio transfero dydį sudaro vidaus paslaugos (produkto) sąnaudų suma, tenkanti tam tikram vidaus paslaugos (produkto) matavimo vienetui (pvz., minutei, linijai, duomenų perdavimo matui ir pan.).
30. Ūkio subjektas, nustatydamas tam tikros Taisyklių 28 punkte nurodytos grupės vidaus paslaugų (produktų) detalumą bei skaičių, turi atsižvelgti į teikiamų galutinių paslaugų specifiką, t. y. vidaus paslaugos (produktai) turi leisti Tarnybai nustatyti, kokie tinklo elementai ir kokia vidaus veikla yra naudojami konkrečioms paslaugoms teikti, taip pat – identifikuoti technologinius paslaugų (produktų) skirtumus, jei tokie yra.
31. Ūkio subjektas vidinių transferų dydžius privalo skaičiuoti tokiais vienas po kito nuosekliai einančiais etapais:
31.1. vadovaudamasis Sąnaudų apskaitos taisyklėmis, nustatyti kiekvienai vidaus paslaugai (produktui) tenkančią sąnaudų sumą;
31.2. nustatyti kiekvienos vidaus paslaugos (produkto) apimtį (matavimo vienetų skaičių). Pavyzdžiui, vietinės stoties teikiamos vidaus paslaugos (produkto) apimtis gali būti vertinama pagal ataskaitiniu laikotarpiu per tą stotį perduotų skambučių trukmę minutėmis;
31.3. nustatyti vidinio transfero dydį vidaus paslaugos (produkto) sąnaudų sumą dalijant iš vidaus paslaugos (produkto) apimties;
31.4. nustatyti konkrečių galutinių paslaugų (produktų) maršrutizavimo veiksnius – koeficientus, parodančius, kokiu mastu tam tikra vidaus paslauga (produktas) yra naudojama konkrečiai galutinei paslaugai (produktui) teikti;
32. Ūkio subjektas maršrutizavimo veiksnius gali nustatyti tiesiogiai (išmatuoti, naudodamas ataskaitinio laikotarpio duomenis) arba netiesiogiai (apskaičiuoti, naudodamas reprezentatyvaus, pakankamo, tačiau ne trumpesnio kaip keturios savaitės, laikotarpio stebėjimo duomenis).
33. Tarnyba, pagrįstai manydama, jog netiesioginiam maršrutizavimo veiksnių apskaičiavimui pasirinktas laikotarpis nėra reprezentatyvus, gali nustatyti kitą, nei Ūkio subjekto pasirinktas, laikotarpį, kurio duomenis Ūkio subjektas privalo naudoti skaičiuodamas maršrutizavimo veiksnius, bei nurodyti laikotarpį, per kurį Ūkio subjektas turi atlikti reikalingus apskaitos atskyrimo sistemos pakeitimus.
VI. su apskaitos Atskyrimu susiję reikalavimai
34. Ūkio subjektas turi suformuoti tokią apskaitos atskyrimo sistemą, kuri leistų, pasibaigus pusei (6 mėnesiai) einamojo ataskaitinio laikotarpio, Tarnybos reikalavimu per 30 dienų pateikti apskaitos atskyrimo sistemos informaciją už pasibaigusią pusę (6 mėnesiai) einamojo ataskaitinio laikotarpio, kuri leistų įvertinti, kaip Ūkio subjektas vykdo jam nustatytą apskaitos atskyrimo įpareigojimą.
35. Tarnybai pareikalavus, Ūkio subjektas bet kuriuo ataskaitinio laikotarpio momentu per 30 dienų privalo pateikti informaciją apie apskaitos atskyrimo sistemoje naudojamus pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo metodus, principus bei taisykles.
36. Ūkio subjektas apskaitos atskyrimo sistemą turi suformuoti taip, kad pateikiama informacija leistų įvertinti, kaip Ūkio subjektas vykdo jam nustatytus įpareigojimus. Pateikiama informacija turi atitikti šiuos kriterijus:
36.1. tinkamumo kriterijų – ataskaitose pateikiami duomenys turi būti naudingi ir pakankami informacijos gavėjui vertinant Ūkio subjekto vykdomoje veikloje naudojamų pajamų, sąnaudų, turto bei įsipareigojimų paskirstymą verslo vienetams;
36.2. patikimumo kriterijų – pateikiama informacija turi tiksliai atspindėti Ūkio subjekto finansinę būklę, joje neturi būti klaidų ir nukrypimų;
36.3. palyginamumo kriterijų – pateikiami duomenys turi sudaryti galimybę palyginti Ūkio subjekto skirtingų laikotarpių apskaitos atskyrimo ataskaitų duomenis;
37. Jei Tarnybos sprendime, kuriuo ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustatomas apskaitos atskyrimo įpareigojimas, nenustatyta kitaip, šis Ūkio subjektas privalo per šešis mėnesius nuo tokio įpareigojimo nustatymo dienos pateikti Tarnybai bei viešai paskelbti savo interneto svetainėje naudojamos apskaitos atskyrimo sistemos laisvos formos išsamų aprašą (toliau – Sistemos aprašas), kurį sudaro tokie elementai kaip detalūs apskaitos tvarkymo principų, strategijų, metodikų ir taikomos tvarkos aprašymai, pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo metodai, nešiklių kaupimo, tvirtinimo ir kontrolės procedūros, apskaitos atskyrimo sistemos keitimo ir tvirtinimo tvarka bei kiti elementai. Ūkio subjektas Sistemos apraše turi nurodyti, koks laikotarpis yra laikomas Ūkio subjekto finansiniais metais.
38. Jei iki apskaitos atskyrimo įpareigojimo atitinkamoje rinkoje nustatymo dienos Ūkio subjektas jau buvo įpareigotas įdiegti apskaitos atskyrimo sistemą vadovaujantis Taisyklėmis, toks Ūkio subjektas, jei to reikia naujai nustatytam apskaitos atskyrimo įpareigojimui įgyvendinti, privalo per vieną mėnesį nuo apskaitos atskyrimo įpareigojimo nustatymo dienos pakoreguoti ir pateikti Tarnybai atnaujintą Sistemos aprašą.
39. Sistemos aprašas turi atitikti šiuos principus:
39.1. objektyvumo principą – Sistemos aprašas turi atspindėti Ūkio subjekto naudojamą apskaitos atskyrimo sistemą nešališkai, neiškreipiant Sistemos apraše teikiamos informacijos ir nesiekiant paveikti šios informacijos gavėjų priimamų sprendimų;
39.2. pastovumo principą – Sistemos aprašas turi galioti nuolat, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis Taisyklių 8.4.1 bei 8.4.2 punktais, yra keičiama pati apskaitos atskyrimo sistema arba kai pakeisti Sistemos aprašą reikalauja Tarnyba, jei jis neatitinka Taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų nuostatų;
39.3. skaidrumo principą – Ūkio subjektas Sistemos aprašą turi sudaryti taip, kad būtų galimybė aiškiai, skaidriai ir nesudėtingai identifikuoti visų kategorijų pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo verslo vienetams ekonominę logiką bei etapus nuo pradinių duomenų perkėlimo į apskaitos atskyrimo sistemą iki galutinių paslaugų (produktų) visuminių pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų verslo vienetuose susidarymo;
39.4. naudingumo principą – Ūkio subjektas turi parengti tokį Sistemos aprašą, kuris būtų išsamus, aiškus ir suprantamas informacijos gavėjams, įskaitant suinteresuotus rinkos dalyvius, t. y. informacijos gavėjas turi aiškiai suprasti, kokie sąnaudų centrai yra naudojami, kokios sąnaudos juose yra kaupiamos, kokie yra loginiai ryšiai tarp sąnaudų centrų ir kokiais sąnaudų nešikliais yra grindžiamas sąnaudų paskirstymas.
40. Ūkio subjektas Sistemos aprašą Tarnybai turi pateikti su šiais priedais:
40.1. detaliu kiekvieno verslo vieneto paslaugų (produktų) sąrašu ir paslaugos (produkto) aprašymu. Jei Ūkio subjektas keičia verslo vieneto paslaugų (produktų) sąrašą, jis privalo pateikti Tarnybai naują sąrašą, nurodydamas padarytus pakeitimus, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pusės (6 mėnesiai) einamojo ataskaitinio laikotarpio pabaigos;
40.2. pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų nešiklių sąrašu, kuriame nurodyta kiekvieno nešiklio ekonominė prasmė, panaudojimas, atitinkamo sąnaudų nešiklio skaitinių reikšmių kaupimo periodiškumas (pvz., nuolat, savaitė, mėnuo, ketvirtis) ir vieta, kurioje jos yra kaupiamos (pvz., atitinkamos informacinės sistemos, registrai, tam tikro padalinio tvirtinami dokumentai, ataskaitos ir pan.), bei kontrolės procedūros, užtikrinančios šių duomenų teisingumą bei tikrumą;
40.3. pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo verslo vienetams schema, kurioje būtų nurodyta, kokie yra naudojami kaupimo centrai ir kaip jie tarpusavyje susiję. Ūkio subjektas turi užtikrinti, kad šiame punkte nurodyta informacija leistų informacijos gavėjui aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuoti visus pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo ir perskirstymo verslo vienetams etapus (lygmenis) bei pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo ir perskirstymo pasirinktuoju būdu logiką;
41. Visi Taisyklių 40 punkte nurodyti Sistemos aprašo priedai yra sudėtinė Sistemos aprašo dalis. Pakeitus Sistemos aprašą, Ūkio subjektas turi pakeisti ir jo priedus, jei šie neatitinka pakeisto Sistemos aprašo.
42. Ūkio subjektas apie naudojamos pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo verslo vienetams sistemos pakeitimus privalo pranešti Tarnybai:
42.1. teikdamas pakeistą Sistemos aprašą su priedais per 30 dienų nuo tokių pakeitimų dienos, jei įvykdyti pakeitimai naudojamoje pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo verslo vienetams sistemoje lėmė reikšmingus skirtumus;
43. Ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus privalo paskirstyti verslo vienetams ir kiekvienam verslo vienetui atskirai privalo parengti Taisyklių 44.2.1 punkte nurodytą verslo vienetų ataskaitų rinkinį.
44. Ūkio subjektas privalo vieną kartą per ataskaitinį laikotarpį, tačiau ne vėliau kaip iki kito ataskaitinio laikotarpio šeštojo mėnesio pirmos dienos, parengti ir pateikti Tarnybai detalų metinį apskaitos atskyrimo ataskaitų rinkinį, kuris būtų pakankamai išsamus, kad Tarnyba galėtų įvertinti, ar ataskaitiniu laikotarpiu naudota apskaitos atskyrimo sistema, t. y. pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo pagal verslo vienetus ir jų struktūrines dalis sistema, atitinka Taisyklių bei kitų Tarnybos patvirtintų teisės aktų reikalavimus. Metinis apskaitos atskyrimo ataskaitų rinkinys sudaro nedalomą visumą. Ūkio subjektas metinį apskaitos atskyrimo ataskaitų rinkinį turi pateikti kartu su šiais priedais:
44.1. Ūkio subjekto vadovybės pareiškimu, kad apskaitos atskyrimo sistema bei metiniame apskaitos atskyrimo ataskaitų rinkinyje pateikiama informacija atitinka apskaitos atskyrimo įpareigojimo įgyvendinimą reglamentuojančius, tiesiogiai taikomus Europos Sąjungos teisės aktus, Taisyklių nuostatas bei kitus apskaitos atskyrimo įpareigojimo įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus;
44.2. Ūkio subjekto apskaitos atskyrimo ataskaitų rinkinį, kurį sudaro:
44.2.1. kiekvieno verslo vieneto ataskaitų rinkinys:
44.2.1.1. kiekvieno verslo vieneto pelno (nuostolio) ataskaitos (pagal Taisyklių 2 priede pateiktą formą Nr. PN-VV);
44.2.1.2. kiekvieno verslo vieneto veikloje naudojamo kapitalo ataskaitos (pagal Taisyklių 2 priede pateiktą formą Nr. NK-VV);
44.3. paaiškinamuoju raštu, kurį turi sudaryti:
44.6. prieigos tinklo bei pagrindinio (perdavimo) tinklo vidaus paslaugų (produktų) sąnaudų ataskaitomis (pagal Taisyklių 3 priede pateiktas pavyzdines formas Nr. VPS-PT, Nr. VPS-PrT);
44.7. detaliu pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų (Didžiosios knygos) sąskaitų, įskaitant smulkesnes subsąskaitas, jei tokios naudojamos, planu su ataskaitinio laikotarpio duomenimis bei šių sąskaitų priskyrimo apskaitos atskyrimo sistemos sąskaitų kategorijoms informacija (pvz., kategorijos kodai);
44.8. kiekvienam pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo verslo vienetams etapui suformuotomis išklotinių (matricų) formomis su ataskaitinio laikotarpio duomenimis, teikiančiomis išsamią informaciją apie tai, kokie straipsniai yra skirstomi, kuo remiantis yra atliekamas šis paskirstymas ir kokiam straipsniui yra priskiriama. Ūkio subjektas turi užtikrinti, kad šiame punkte nurodyti priedai (matricos) leistų Tarnybai aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuoti visus pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo ir perskirstymo verslo vienetams etapus (lygmenis) bei pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo ir perskirstymo pasirinktuoju būdu ekonominę logiką;
44.9. kiekvieno verslo vieneto galutinių paslaugų (produktų) ataskaitinio laikotarpio ataskaita, kurią sudaro kiekvienos paslaugos (produkto) pavadinimas, per ataskaitinį laikotarpį paslaugų gavėjams suteiktų paslaugos (produkto) vienetų skaičius, pajamų suma, tenkanti paslaugai (produktui) bei paslaugos (produkto) vienetui, visuminių sąnaudų suma, tenkanti paslaugai (produktui) bei paslaugos (produkto) vienetui;
44.10. metinių finansinių ataskaitų rinkinį, kurį Ūkio subjektas sudaro pagal Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymą. Jei Ūkio subjektą sudaro keli juridiniai asmenys, tai turi būti pateikta kiekvieno Ūkio subjektą sudarančio juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinį bei metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį pagal Lietuvos Respublikos konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą;
45. Jei Ūkio subjektas Taisyklių 44 punkte nurodytą informaciją už ataskaitinį laikotarpį Tarnybai pateikia vadovaudamasis Sąnaudų apskaitos taisyklėmis, tokios informacijos antrąkart pateikti vykdant Taisyklių nuostatas Ūkio subjektui nereikia, tačiau būtina nurodyti tikslius informacijos pateikimo rekvizitus (rašto datą, numerį, priedo numerį ir pan.).
46. Tarnybai raštu pareikalavus, Ūkio subjektas per 30 dienų privalo detalizuoti Tarnybai pateiktus dokumentus ir (arba) suteikti papildomos informacijos. Ūkio subjektas privalo informaciją, kuri yra tiesiogiai susijusi su Tarnybos užklausimo tikslu, Tarnybai pateikti laikydamasis Tarnybos nustatyto termino.
47. Ūkio subjektas, kuriam yra nustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas ir skaidrumo įpareigojimas, privalo ne vėliau kaip iki kito ataskaitinio laikotarpio šeštojo mėnesio pirmos dienos savo interneto svetainėje viešai paskelbti Sistemos aprašą, Taisyklių 44.1–44.3 punktuose nurodytą informaciją, taip pat kitą apskaitos atskyrimo informaciją, kuri nėra konfidenciali ir yra būtina, siekiant, kad suinteresuoti rinkos dalyviai galėtų įvertinti, kaip Ūkio subjektas vykdo jam nustatytus apskaitos atskyrimo ir kainų kontrolės įpareigojimus. Ūkio subjektas, Tarnybai pateikdamas metinį apskaitos atskyrimo ataskaitų rinkinį, privalo nurodyti, kokia informacija laikytina konfidencialia, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus.
48. Tarnyba, siekdama įvertinti apskaitos atskyrimo sistemos adekvatumą ir veiksmingumą, vadovaudamasi Viešo konsultavimosi dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos sprendimų taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1V-295 (Žin., 2004, Nr. 141-5173; 2009, Nr. 115-4929), nustatyta tvarka, gali rengti viešąsias konsultacijas dėl konkrečiai Taisyklėse neapibrėžtų, tačiau Ūkio subjekto apskaitos atskyrimo sistemoje taikomų sąnaudų apskaitos principų ar metodų tinkamumo kainų kontrolės įpareigojimo vykdymo tikslams.
49. Tarnyba, siekdama užtikrinti, kad metinis apskaitos atskyrimo ataskaitų rinkinys bei Sistemos aprašas atitiktų Taisyklių reikalavimus, kartą per metus, bet ne vėliau nei iki Taisyklių 44 punkte numatytos datos, inicijuoja patikrinimą (toliau – Patikrinimas). Patikrinimui atlikti Tarnyba pasitelkia nepriklausomą auditorių (audito įmonę). Išlaidas, susijusias su nepriklausomo auditoriaus (audito įmonės) dalyvavimu Patikrinime, apmoka Tarnyba. Tarnyba, informavusi Ūkio subjektą iš anksto (ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki audito pradžios), gali nustatyti, jog Tarnybos išrinktas auditorius (audito įmonė) pradėtų auditą iki Taisyklių 44 punkte numatytos datos, bet ne anksčiau nei likus 2 mėnesiams iki šios datos. Ūkio subjektas privalo Tarnybai ir auditoriui (audito įmonei) pateikti visą Patikrinimui reikalingą informaciją ir tinkamai bendradarbiauti su Tarnyba bei auditoriumi (audito įmone). Tarnybos Patikrinimo išvada ir audito išvada yra viešos ir skelbiamos Tarnybos interneto svetainėje.
VII. Baigiamosios nuostatos
50. Jei Tarnybos sprendime, kuriuo ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustatomas apskaitos atskyrimo įpareigojimas, nenustatyta kitaip, šis Ūkio subjektas, išskyrus Taisyklių 51 punkte nurodytus Ūkio subjektus, Taisykles privalo įgyvendinti per šešis mėnesius nuo apskaitos atskyrimo įpareigojimo nustatymo dienos. Jei apskaitos atskyrimo įpareigojimo nustatymo Ūkio subjektui diena nėra ataskaitinio laikotarpio pradžios diena, Ūkio subjektas turi parengti pirmąjį metinį apskaitos atskyrimo ataskaitų rinkinį už laikotarpį, kuris prasideda apskaitos atskyrimo įpareigojimo nustatymo dieną ir baigiasi paskutinę to ataskaitinio laikotarpio dieną.
51. Jei iki apskaitos atskyrimo įpareigojimo atitinkamoje rinkoje nustatymo dienos Ūkio subjektas jau buvo įpareigotas įdiegti apskaitos atskyrimo sistemą vadovaujantis Taisyklėmis, toks Ūkio subjektas per vieną mėnesį nuo apskaitos atskyrimo įpareigojimo nustatymo dienos privalo pakoreguoti naudojamą apskaitos atskyrimo sistemą tokiu būdu, kad galėtų pateikti Tarnybai informaciją apie atitinkamoje rinkoje teikiamų paslaugų pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus pagal Taisyklių reikalavimus.
52. Tarnyba, vertindama Ūkio subjekto pateiktus duomenis, tarp jų duomenis apie uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų, turto ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, naudoja:
52.1. tiesiogiai gautus apskaitos atskyrimo sistemos duomenis bei kitą informaciją, gautą vykdant Taisyklėse bei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
53. Jei Ūkio subjektą sudaro du ir daugiau juridinių asmenų, kuriems kartu nustatytas apskaitos atskyrimo įpareigojimas, turi būti įdiegta bendra apskaitos atskyrimo sistema, kurią sudarant būtų eliminuojami Ūkio subjektą sudarančių juridinių asmenų tarpusavio sandoriai bei šių sandorių rezultatai.
54. Ūkio subjektai, pažeidę Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Apskaitos atskyrimo taisyklių ir su apskaitos atskyrimu
susijusių reikalavimų
1 priedas
Vidinių transferų ataskaitos forma
|
|
Prieigos tinklo vidaus paslaugos (produktai) |
Pagrindinio (perdavimo) tinklo vidaus paslaugos (produktai) |
Mažmeninės veiklos vidaus paslaugos (produktai) |
Didmeninės veiklos vidaus paslaugos (produktai) |
Bendrosios veiklos vidaus paslaugos (produktai) |
Paslaugos (produkto) vieneto sąnaudos, Lt |
||||||||||
| Tinklo komponentas 1 |
Tinklo komponentas 2 |
... |
Tinklo komponentas n |
Tinklo komponentas 1 |
Tinklo komponentas 2 |
... |
Tinklo komponentas n |
Veikla Nr. 1 |
Veikla Nr. .. |
Veikla Nr. 1 |
Veikla Nr. ... |
Veikla Nr. 1 |
Veikla Nr. ... |
|||
| Sąnaudų suma, iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Paslaugos (produkto) matavimo vienetas (minutė, linija, Mb ir pan.) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Vidaus paslaugos (produkto) apimtis (matavimo vienetų skaičius, iš viso) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Vidinio transfero dydis (sąnaudų suma matavimo vienetui) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Verslo vienetas Nr. 1 |
Paslaugos (produkto) Nr. 1 savikaina |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Maršrutizavimo veiksnys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Paslaugos (produkto) Nr. 2 savikaina |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Maršrutizavimo veiksnys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Paslaugos (produkto) ... savikaina |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Maršrutizavimo veiksnys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Verslo vienetas Nr. 2 |
Paslaugos (produkto) Nr. 1 savikaina |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Maršrutizavimo veiksnys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Paslaugos (produkto) ... savikaina |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Maršrutizavimo veiksnys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| ... |
Paslaugos (produkto)... savikaina |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Maršrutizavimo veiksnys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Verslo vienetas Nr. n |
Paslaugos (produkto) Nr. 1 savikaina |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Maršrutizavimo veiksnys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Paslaugos (produkto)... savikaina |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Maršrutizavimo veiksnys |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Apskaitos atskyrimo taisyklių ir su
apskaitos atskyrimu susijusių
reikalavimų
2 priedas
Ūkio subjekto apskaitos atskyrimo ATASKAITŲ formos
I. VERSLO VIENETŲ ATASKAITŲ formos
............................... verslo vieneto pelno (nuostolio) ataskaita (litais)
Forma Nr. PN-VV
|
|
Ataskaitinis laikotarpis |
Praėjęs ataskaitinis laikotarpis |
Pastabos |
| Pajamos: |
|
|
|
| Vidaus pardavimas* |
|
|
1 |
| Išorės pardavimas |
|
|
2 |
| Sąnaudos pagal buhalterinę vertę: |
|
|
|
| Prieigos tinklo vidaus paslaugų sąnaudos, tarp jų: |
|
|
4 |
| protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža |
|
|
5 |
| Pagrindinio tinklo vidaus paslaugų sąnaudos, tarp jų: |
|
|
6 |
| protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža |
|
|
7 |
| Mažmeninės veiklos vidaus paslaugų sąnaudos, tarp jų: |
|
|
8 |
| protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža |
|
|
9 |
| Didmeninės veiklos vidaus paslaugų sąnaudos, tarp jų: |
|
|
10 |
| protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža |
|
|
11 |
| Bendrosios veiklos (verslo palaikymo) vidaus paslaugų sąnaudos, tarp jų: |
|
|
12 |
| protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža |
|
|
13 |
| Kitos veiklos paslaugų sąnaudos, tarp jų: |
|
|
14 |
| protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža |
|
|
15 |
| Sąnaudų koregavimai, susiję su einamąja verte: |
|
|
|
| Turto laikymo pelnas (nuostolis) |
|
|
16 |
| Nusidėvėjimo (amortizacijos) koregavimai |
|
|
17 |
| Protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos koregavimai |
|
|
18 |
| Kiti koregavimai |
|
|
19 |
| Sąnaudos, išskyrus protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, iš viso |
|
|
20 = 4- 5+ 6- 7+ 8- 9+ 10- 11+ 12- 13+ 14-15+ 16+ 17+ 18+ 19 |
| Veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis) |
|
|
21 = 3- 20 |
* Pastaba. Vidaus pardavimas – paslaugų, kurios nėra teikiamos kitiems paslaugų gavėjams, o yra naudojamos Ūkio subjekto vidaus poreikiams tenkinti, sąnaudos, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.
.......................... verslo vieneto veikloje naudojamo kapitalo ataskaita (litais)
Forma Nr. NK-VV
|
|
Ataskaitinis laikotarpis |
Praėjęs ataskaitinis laikotarpis |
Pastabos |
| Ilgalaikis turtas: |
|
|
|
| Materialaus turto buhalterinė vertė |
|
|
1 |
| Materialaus turto vertės koregavimai, susiję su einamąja verte |
|
|
2 |
| Materialaus turto einamoji vertė |
|
|
3=1+2 |
| Nematerialaus turto buhalterinė vertė |
|
|
4 |
| Nematerialaus turto vertės koregavimai, susiję su einamąja verte |
|
|
5 |
| Nematerialaus turto einamoji vertė |
|
|
6=4+5 |
| Investicijų buhalterinė vertė |
|
|
7 |
| Investicijų vertės koregavimai, susiję su einamąja verte |
|
|
8 |
| Investicijų einamoji vertė |
|
|
9=7+8 |
| Ilgalaikio turto einamoji vertė, iš viso |
|
|
10=3+6+9 |
| Trumpalaikis turtas: |
|
|
|
| Atsargos |
|
|
|
| Gautinos sumos |
|
|
|
| Investicijos |
|
|
|
| Pinigai kasoje ir banke |
|
|
|
| Trumpalaikis turtas, iš viso |
|
|
11 |
| Mokėtinos sumos |
|
|
12 |
| Atidėti įsipareigojimai |
|
|
13 |
| Verslo vieneto veikloje naudojamas kapitalas |
|
|
14=10+11-12-13 |
Faktinės ........................... verslo vieneto veikloje naudojamo kapitalo grąžos ataskaita (litais)
Forma Nr. KG-VV
|
|
Ataskaitinis laikotarpis |
Praėjęs ataskaitinis laikotarpis |
Pastabos |
| Veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis) |
|
|
1 |
| Verslo vieneto veikloje naudojamas kapitalas |
|
|
2 |
| Faktinė verslo vieneto veikloje naudojamo kapitalo grąža (%) |
|
|
3=1/2*100% |
II. KONSOLIDUOJAMŲJŲ ATASKAITŲ FORMOS
Konsoliduojamoji pelno (nuostolio) ataskaita (litais)
Forma Nr. PN-B
|
|
Pajamos, iš viso |
Sąnaudos, iš viso |
Protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža |
Koregavimai dėl sąnaudų apskaitos pagal einamąją vertę |
Veiklos rezultatas |
| Verslo vienetas Nr. 1 |
|
|
|
|
|
| Verslo vienetas Nr. 2 |
|
|
|
|
|
| Verslo vienetas Nr. 3 |
|
|
|
|
|
| Verslo vienetas Nr. 4 |
|
|
|
|
|
| ....... |
|
|
|
|
|
| Verslo vienetas Nr. n |
|
|
|
|
|
| Iš viso |
|
|
|
|
|
| Koregavimai |
|
|
|
|
|
| Ūkio subjektas, iš viso |
|
|
|
|
|
Konsoliduojamoji veikloje naudojamo kapitalo ataskaita (litais)
Forma Nr. NK-B
|
|
Ilgalaikio turto buhalterinė vertė |
Ilgalaikio turto koregavimai, susiję su einamąja verte |
Ilgalaikio turto einamoji vertė |
Trumpalaikis turtas |
Mokėtinos sumos |
Atidėti įsipareigojimai |
Naudojamas kapitalas |
| Verslo vienetas Nr. 1 |
|
|
|
|
|
|
|
| Verslo vienetas Nr. 2 |
|
|
|
|
|
|
|
| Verslo vienetas Nr. 3 |
|
|
|
|
|
|
|
| Verslo vienetas Nr. 4 |
|
|
|
|
|
|
|
| ....... |
|
|
|
|
|
|
|
| Verslo vienetas Nr. n |
|
|
|
|
|
|
|
| Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
| Koregavimai |
|
|
|
|
|
|
|
| Ūkio subjektas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1 |
2 |
3=1+2 |
4 |
5 |
6 |
7=3+4-5-6 |
Apskaitos atskyrimo taisyklių ir su apskaitos atskyrimu
susijusių reikalavimų
3 priedas
VIDAUS PASLAUGŲ (PRODUKTŲ) SĄNAUDŲ ataskaitų formos
Pavyzdinė pagrindinio (perdavimo) tinklo vidaus paslaugų (produktų) sąnaudų ataskaita
Forma Nr. VPS-PT
| Pagrindinio (perdavimo) tinklo vidaus paslaugos (produktai) |
Veiklos sąnaudų buhalterinė vertė, Lt |
Koregavimai, susiję su einamąja verte, Lt |
Veiklos sąnaudų einamoji vertė, iš viso, Lt |
Naudojamo kapitalo einamoji vertė, Lt |
Kapitalo grąža, % |
Kapitalo sąnaudų einamoji vertė, Lt |
Veiklos ir kapitalo sąnaudų einamoji vertė, iš viso, Lt |
Bendras vienetų (minučių) kiekis, vnt. (min.) |
Vidutinės vieneto (minutės) sąnaudos, Lt/vnt. (min.)* |
| Tinklo komponentai, kurių sąnaudos priklauso nuo skambučių kiekio (angl. Call sensitive): |
|||||||||
| Fiksuotas ryšys |
|||||||||
| Tarptautinis signalizacijos prievadas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tranzitinis signalizacijos prievadas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Vietinis skaitmeninis signalizacijos prievadas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Intelektinio tinklo platformos paslaugų licencijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita (...) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Judrusis ryšys |
|||||||||
| Siųstuvas – imtuvas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bazinė stotis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bazinės stoties – bazinių stočių valdiklio sujungimo grandinė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bazinių stočių valdiklis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bazinių stočių valdiklio – (galinio) judriojo ryšio perjungimo centro sujungimo grandinė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| (Galinis) judriojo ryšio perjungimo centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| (Galinis) judriojo ryšio perjungimo centras – tinklų sujungimo taško grandinė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Intelektinio tinklo centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Savo tinklo abonentų duomenų bazė / Tinklo abonentų tapatumo nustatymo centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Judriojo ryšio galinių įrenginių tapatumo nustatymo centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bazinių stočių valdiklio – GPRS stoties sujungimo grandinė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| GPRS stotis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Trumpųjų pranešimų persiuntimo centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Balso pašto centras ir interaktyvus balso atsakiklis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| GSM Pro paslaugos centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Prieigos prie paketinių duomenų tinklų centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tarptinklinė GPRS tinklų sujungimo grandinė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| WAP paslaugos centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita (...) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tinklo komponentai, kurių sąnaudos priklauso nuo srauto (angl. Traffic sensitive): |
|||||||||
| Fiksuotas ryšys |
|||||||||
| Radijo prieigos įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Radijo perdavimo įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tarptautinės stoties perjungimo pakopa |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tarptautinės stoties prievadas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tranzitinės stoties perjungimo pakopa |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tranzitinės stoties prievadas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Vietinės skaitmeninės stoties perjungimo pakopa |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Vietinės skaitmeninės stoties prievadas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Vietinės analoginės stoties perjungimo pakopa |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Vietinės analoginės stoties prievadas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| ADSL tinklo mazgai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| IP Dial-up prieigos serveriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| IP pagrindinio tinklo maršrutizatoriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| IP nacionalinio tinklo maršrutizatoriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| ATM tinklo įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| FR tinklo įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| X.25 tinklo įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| DXX vietiniai mazgai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| DXX regioniniai mazgai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| DXX klasteriniai mazgai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Plačiajuosčio optinio ryšio tinklo įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Interneto tinklo VAS platforma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Interneto paslaugų platforma (ISP) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Intelektinio tinklo platforma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Paslaugų mazgai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tinklo valdymo sistema |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita (...) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Judrusis ryšys |
|||||||||
| Siųstuvas – imtuvas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bazinė stotis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bazinės stoties – bazinių stočių valdiklio sujungimo grandinė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bazinių stočių valdiklis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bazinių stočių valdiklio – (galinio) judriojo ryšio perjungimo centro sujungimo grandinė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| (Galinis) judriojo ryšio perjungimo centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| (Galinis) judriojo ryšio perjungimo centras – tinklų sujungimo taško grandinė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bazinių stočių valdiklio – GPRS stoties sujungimo grandinė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| GPRS stotis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Trumpųjų pranešimų persiuntimo centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Daugialypės terpės žinučių persiuntimo centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Galinis žinučių persiuntimo sietuvas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Balso pašto centras ir interaktyvus balso atsakiklis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| GSM Pro paslaugos centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Prieigos prie paketinių duomenų tinklų centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tarptinklinė GPRS tinklų sujungimo grandinė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| WAP paslaugos centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita (...) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tinklo komponentai, kurių sąnaudos, susijusios su perdavimu, nepriklauso nuo atstumo (angl. Transmission: non-length dependent): |
|||||||||
| Fiksuotas ryšys |
|||||||||
| Skirstomoji įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Koncentracijos įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tankinanti perdavimo įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| PDH perdavimo įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| STM-1 (155 Mbit/s) perdavimo mazgas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| STM-4 (622 Mbit/s) perdavimo mazgas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| STM-16 (2488 Mbit/s) perdavimo mazgas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Sinchronizacijos įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita (...) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tinklo komponentai, kurių sąnaudos, susijusios su perdavimu, priklauso nuo atstumo (angl. Transmission: length dependent): |
|||||||||
| Fiksuotas ryšys |
|||||||||
| Kanalizacija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tarpmiestinis varinis kabelis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tarptautinis varinis kabelis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Vietinio ryšio skaidulos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tarpmiestinio ryšio skaidulos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tarptautinio ryšio skaidulos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita (...) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Judrusis ryšys |
|||||||||
| Bazinės stoties – bazinių stočių valdiklio sujungimo grandinė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bazinių stočių valdiklio – (galinio) judriojo ryšio perjungimo centro sujungimo grandinė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| (Galinis) judriojo ryšio perjungimo centras – tinklų sujungimo taško grandinė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bazinių stočių valdiklio – GPRS stoties sujungimo grandinė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita (...) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tinklo komponentai, kurių sąnaudos nesusijusios su perdavimu (angl. Non-conveyance costs): |
|||||||||
| Judrusis ryšys |
|||||||||
| Siųstuvas – imtuvas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bazinė stotis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bazinių stočių valdiklis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| (Galinis) judriojo ryšio perjungimo centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Intelektinio tinklo centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Savo tinklo abonentų duomenų bazė / Tinklo abonentų tapatumo nustatymo centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Judriojo ryšio galinių įrenginių tapatumo nustatymo centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| GPRS stotis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Trumpųjų pranešimų persiuntimo centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Daugialypės terpės žinučių persiuntimo centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Galinis žinučių persiuntimo sietuvas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Balso pašto centras ir interaktyvus balso atsakiklis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| GSM Pro paslaugos centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Prieigos prie paketinių duomenų tinklų centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tarptinklinė GPRS tinklų sujungimo grandinė |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| WAP paslaugos centras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita (...) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kitos kategorijos: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Fiksuotas ir judrusis ryšys |
|||||||||
| Bokštai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Statiniai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Elektros energijos tiekimo įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita (...) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
* Vidutinės vieneto (minutės) sąnaudos apskaičiuojamos pagal vienos minutės arba vieno skambučio bazę, atsižvelgiant į tai, kokiais mato vienetais paslauga yra matuojama tinklų sujungimo pasiūlyme.
Pavyzdinė prieigos tinklo vidaus paslaugų (produktų) sąnaudų ataskaita
Forma Nr. VPS-PrT
| Prieigos tinklo vidaus paslaugos (produktai) |
Veiklos sąnaudų buhalterinė vertė, Lt |
Koregavimai, susiję su einamąja verte, Lt |
Veiklos sąnaudų einamoji vertė, iš viso, Lt |
Naudojamo kapitalo einamoji vertė, Lt |
Kapitalo grąža, % |
Kapitalo sąnaudų einamoji vertė, Lt |
Veiklos ir kapitalo sąnaudų einamoji vertė, iš viso, Lt |
Apimtis (linijų ekvivalentai) |
Vidutinės linijų ekvivalento sąnaudos, Lt/ ekvival. |
| Abonento įrenginys (angl. Subscriber unit): |
|||||||||
| Taksofonai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Žinybinė (privati) automatinė telefono stotis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bevielio ryšio MGW galinė įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bevielio ryšio NMT galinė įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bevielio ryšio GSM galinė įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Skaitmeninio visuminių paslaugų tinklo galinė įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| FR tinklo galinė įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| IP tinklo galinė įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| X.25 tinklo galinė įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| DXX tinklo galinė įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| ADSL tinklo galinė įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| PSTN įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| ISDN BRA įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| POTS įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| ADSL tinklo abonentiniai prievadai mazguose |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| DXX abonentiniai prievadai mazguose |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Plačiajuosčio optinio ryšio abonentinis prievadas plačiajuosčio optinio ryšio tinklo įrangoje |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita (...) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Siaurajuostės prieigos tinklas (<2MB): |
|||||||||
| Tinklo komponentai, kurių sąnaudos priklauso nuo atstumo: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kanalizacija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Abonentinė varinė linija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Skirstomojo tinklo varinė linija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Magistralinio tinklo varinė linija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Oro linijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita (...) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tinklo komponentai, kurių sąnaudos nepriklauso nuo atstumo: |
|||||||||
| Skirstomoji įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Koncentracijos įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Radijo prieigos įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Prieigos tinklo tankinimo įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Vietinės skaitmeninės stoties prievadas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita (...) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Plačiajuostės prieigos tinklas (>2MB): |
|||||||||
| Tinklo komponentai, kurių sąnaudos priklauso nuo atstumo: |
|||||||||
| Kanalizacija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Abonentinė varinė linija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Skirstomojo tinklo varinė linija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Magistralinio tinklo varinė linija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Vietinio ryšio skaidulos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Šviesolaidinis prieigos kabelis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita (...) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Tinklo komponentai, kurių sąnaudos nepriklauso nuo atstumo: |
|||||||||
| Plačiajuosčio optinio ryšio tinklo galinė įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita (...) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kitos kategorijos: |
|||||||||
| Bokštai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Statiniai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Elektros energijos tiekimo įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita (...) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|