LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

S T A T U T A S

III DALIS SEIMO KOMITETAI IR KOMISIJOS

1993 m. birželio 9 d. Nr. I-179

Vilnius

6 skirsnis. Seimo komitetai. Sudarymo tvarka

29 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Seimo komitetai sudaromi pirmojoje sesijoje.

Kiekvienos kitos eilinės sesijos pradžioje išklausomos komitetų darbo ataskaitos, prireikus tvirtinami komitetų sudėties pasikeitimai išlaikant proporcingo frakcijų atstovavimo principą arba komitetai sudaromi iš naujo.

30 straipsnis.

Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 7 ir ne daugiau kaip iš 17 Seimo narių pagal proporcingo frakcijų atstovavimo principą: didesnė frakcija turi teisę į proporcingai didesnį vietų skaičių kiekviename komitete. Tikslus kiekvieno komiteto narių skaičius nustatomas Seimo nutarimu. Vietos komitetuose frakcijoms paskirstomos Seniūnų sueigos posėdyje.

Frakcijos, atsižvelgdamos į savo narių pageidavimus ir jų kompetenciją, rekomenduoja į komitetus tiek narių, kiek joms yra skirta vietų, ir tiek pat komitetų narių pavaduotojų. Frakcijų pareiškimai su rekomenduojamų Seimo narių parašais įteikiami Seimo kancleriui.

Komiteto narių pavaduotojų kandidatūras kiekviena frakcija turi pateikti sunumeravusi iš eilės.

Komitetų sudėtį ir komitetų narių pavaduotojus tvirtina Seimas, balsuodamas už visą komiteto narių ir jų pavaduotojų sąrašą. Nepatvirtinus visa procedūra kartojama iš naujo.

Komiteto nariu ir jo pavaduotoju negali būti Seimo Pirmininkas.

31 straipsnis.

Kai komiteto narys nedalyvauja komiteto posėdyje, visas jo teises įgyja tame posėdyje dalyvaujantis tos pačios frakcijos komiteto narių pavaduotojas, esantis nustatytoje pavaduotojų eilėje pirmiausias.

Seimo narys, pavaduodamas savo frakcijos narį komitete, negali dirbti kaip to komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas.

32 straipsnis.

Komitetas renka pirmininką ir jo pavaduotoją. Komiteto pirmininką ir jo pavaduotoją tvirtina Seimas.

Jeigu Seimas nepatvirtina pateiktojo kandidato, komitetas turi išsirinkti kitą. Paprastai komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami iš skirtingų frakcijų atstovų, o bendras komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų skaičius, tenkantis frakcijai, proporcingas frakcijos narių skaičiui.

Komiteto pirmininku ir pavaduotoju negali būti Seimo valdybos narys, Seimo narys – Vyriausybės narys, komisijos pirmininkas ar pavaduotojas.

Komiteto pirmininkas ir pavaduotojas perrenkami, kai performuojamas komitetas. Komitetas gali perrinkti pirmininką bei jo pavaduotoją ir kitu metu, kartu kreipdamasis į Seimą dėl naujo pirmininko ar jo pavaduotojo patvirtinimo. Jeigu Seimas naujo pirmininko nepatvirtina, pirmininku lieka iki tol buvęs, o antrą kartą tuo pačiu klausimu komitetas gali kreiptis į Seimą tik kitoje eilinėje sesijoje.

33 straipsnis.

Komitetai svarbiausioms veiklos kryptims iš savo narių gali sudaryti pakomitečius.

Pakomitetį turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai. Pakomitečio pirmininką renka komitetas.

Pakomitečių veiklos nuostatus tvirtina komitetai.

34 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Seime sudaromi šie komitetai:

Agrarinis,

Biudžeto ir finansų,

Ekonomikos,

Gamtos apsaugos,

Nacionalinio saugumo,

Savivaldybių,

Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo,

Švietimo, mokslo ir kultūros,

Užsienio reikalų,

Valstybės ir teisės,

Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų.

7 skirsnis. Seimo komitetai. Teisės, pareigos ir organizavimas

35 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Seimo komitetų veiklos kryptis, jų teises ir pareigas, organizavimo ir veiklos tvarką nustato šis statutas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Seimo komitetai yra atsakingi ir atskaitingi Seimui.

Komitetai privalo nustatytu laiku apsvarstyti ir pateikti išvadas dėl jiems svarstyti perduotų klausimų, atlikti kitas Seimo pavestas užduotis.

Komitetų veiklą koordinuoja Seimo Pirmininkas ir kancleris pagal Seimo sesijų darbo programas ir komitetų darbo planus.

37 straipsnis.

Pagrindiniai Seimo komitetų įgaliojimai jų kompetenciją atitinkančiais klausimais:

1) svarstyti įstatymų projektus, rengti išvadas ir nagrinėti klausimus, perduotus komitetui apsvarstyti;

2) savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų projektus, laiku nustatyti naujų įstatymų ar jų pataisų reikalingumą;

3) siekiant tobulinti įstatymus, rengti ir svarstyti klausimus, susijusius su valstybiniu, ūkiniu, socialiniu ar kultūriniu darbu, ir teikti pasiūlymus, svarstytinus Seime;

4) apsvarstyti Respublikos Prezidento teikiamą Ministro Pirmininko kandidatūrą;

5) svarstyti naujos Vyriausybės pateiktą programą;

6) apsvarstyti valstybės institucijų vadovų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, kandidatūras, taip pat tų vadovų atleidimo klausimus;

7) preliminariai svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projekto skyrius bei biudžeto įvykdymo apyskaitas;

8) svarstyti pasiūlymus steigti ar panaikinti ministerijas ir kitas valstybės institucijas;

9) atliekant parlamentinę kontrolę, išklausyti ministerijų ir kitų valstybės institucijų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai;

10) nagrinėti piliečių bei visuomeninių organizacijų pasiūlymus, jei reikia, su rekomendacijomis perduoti juos valstybės institucijoms;

11) sudaryti komiteto darbo planą, suderintą su sesijos darbų programa;

12) sudaryti komiteto išlaidų sąmatą, neviršijančią komitetui skirtų lėšų;

13) dalyvauti tarpparlamentiniuose Seimo ryšiuose.

38 straipsnis.

Komitetai, svarstydami jų kompetencijai priklausančius klausimus, turi lygias teises ir pareigas, yra atsakingi, kad laiku būtų nustatytas atitinkamų įstatymų reikalingumas, inicijuotas jų rengimas ir užsakytos išsamios išvados dėl įstatymų projektų. Kelių komitetų kompetencijai priklausančius klausimus komitetai gali rengti ir nagrinėti kartu savo iniciatyva arba Seimo ar jo valdybos pavedimu. Tam jie gali rengti bendrus komitetų posėdžius, kuriems pirmininkauja dalyvaujančių komitetų pirmininkai paeiliui.

Komitetas turi teisę pateikti pasiūlymą Seimui ar valdybai dėl nagrinėjamų klausimų perdavimo svarstyti ir kitam komitetui.

Komitetas turi teisę pateikti savo nuomonę kito komiteto nagrinėjamu klausimu, taip pat paprašyti kito komiteto išvados, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip per 15 dienų.

40 straipsnis.

Komitetai turi teisę pasiūlyti Seimui, kad Lietuvos Respublikos įstatymų projektai arba kiti svarbiausi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai būtų pateikti svarstyti visuomenei.

41 straipsnis.

Komitetai svarstomais klausimais priima sprendimus, kurie valstybės institucijoms yra rekomendaciniai. Siųsdami savo rekomendacijas ir pasiūlymus, komitetai apie tai praneša Seimo valdybai, o prireikus – ir Vyriausybei.

Gavusios Seimo komitetų rekomendacijas ir pasiūlymus, valstybės institucijos, išskyrus teismus, privalo juos apsvarstyti. Apie svarstymo rezultatus arba priemones, kurių imtasi, turi būti pranešta komitetams ne vėliau kaip per 15 dienų arba per kitą komitetų nustatytą laiką.

42 straipsnis.

Komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę tikrinti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, kaip atsižvelgiama į komitetų rekomendacijas bei pasiūlymus.

Jie taip pat turi teisę išklausyti valstybės institucijų, išskyrus teismus, vadovus ar atstovus. Komiteto kvietimu šie pareigūnai privalo atvykti į komiteto posėdį ir duoti paaiškinimus svarstomais klausimais. Apie tai pareigūnai turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas.

Jei komitetas nusprendžia, kad reikia išklausyti Vyriausybės nario informaciją, jis kreipiasi į Seimo Pirmininką, kuris apie tai praneša Ministrui Pirmininkui. Tokiu atveju Vyriausybės narys privalo dalyvauti komiteto posėdyje.

43 straipsnis.

Komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę išreikalauti iš valstybės institucijų, išskyrus teismus, ir pareigūnų dokumentus, išvadas raštu, ataskaitas ir kitokią reikiamą medžiagą.

44 straipsnis.

Komitetai turi teisę Seime pateikti paklausimus Vyriausybės nariams, taip pat valstybės institucijų, išskyrus Konstitucinį Teismą ir Aukščiausiąjį Teismą, vadovams, kuriuos skiria Seimas.

45 straipsnis.

Komitetai, neviršydami jiems skirtų išlaidų sąmatos, turi teisę pasiūlyti sudaryti sutartis su komitetų veiklą aptarnaujančiais darbuotojais bei kviestis ekspertus.

Komitetai gali kviesti į posėdžius kitus Seimo narius, taip pat pasitelkti savivaldybių tarybų deputatus, ministerijų, kitų valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų, mokslo įstaigų atstovus, specialistus, mokslininkus ir kitus reikalingus asmenis, suderinę tai su tų institucijų ar organizacijų vadovais.

46 straipsnis.

Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komitete svarstomais klausimais. Jis turi teisę pats siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant bei svarstant; siūlyti kviesti į komiteto posėdžius reikalingus asmenis; teikti pasiūlymus dėl valstybės institucijų patikrinimo, dėl jų informacijos išklausymo. Komiteto narys turi teisę susipažinti su visais komitetui priklausančiais dokumentais bei kita medžiaga, o prireikus – jais naudotis savo darbe.

47 straipsnis.

Komiteto pirmininkas:

1) šaukia komiteto posėdžius ir rūpinasi, kad jiems būtų parengti reikalingi dokumentai bei kita medžiaga;

2) pagal komiteto patvirtintus darbo planus ir kitus komiteto sprendimus duoda komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems su komiteto veikla susijusią medžiagą ir dokumentus;

3) komiteto darbų planui vykdyti organizuoja komiteto narius dirbti parengiamosiose komisijose ir darbo grupėse, atlikti kitus komiteto pavedimus;

4) kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis;

5) pirmininkauja komiteto posėdžiams;

6) pasirašo komiteto sprendimus, išvadas ir posėdžių protokolus, taip pat komiteto rengtų įstatymų projektus, perduodamus svarstyti Seimui arba visuomenei, vizuoja komiteto rengtus priimtus įstatymus ir kitus Seimo aktus;

7) atstovauja komitetui dirbant su kitomis valstybės institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis;

8) organizuoja komiteto sprendimų įgyvendinimą;

9) reguliariai informuoja komiteto narius apie gautus įstatymų projektus, naujus pavedimus komitetui, apie komiteto sprendimų įgyvendinimą, jo rekomendacijų svarstymą, darbą atstovaujant komitetui;

10) praneša Etikos ir procedūrų komisijai apie komiteto posėdžiuose nedalyvaujančius ir šio straipsnio 2 punkte nurodytų pavedimų nevykdančius narius;

11) koordinuoja komiteto pakomitečių veiklą.

48 straipsnis.

Komiteto pirmininko pavaduotojas pirmininko pavedimu atlieka kai kurias jo funkcijas. Laikinai išvykusį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų komiteto pirmininką tuo laiku pavaduoja jo pavaduotojas.

8 skirsnis. Seimo komitetai. Veiklos kryptys

49 straipsnis.

Agrarinio komiteto veiklos kryptys:

1) rengti žemės ūkio ir maisto pramonės veiklą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų projektus ir teikti išvadas apie perduotus komitetui preliminariai ir papildomai nagrinėti projektus;

2) rengti ir nagrinėti pasiūlymus dėl Lietuvos agrarinės politikos formavimo, žemės ūkio mokslo ir mokymo krypčių nustatymo, tam reikalingų norminių aktų sudarymo;

3) svarstyti ir teikti išvadas dėl Vyriausybės pateiktų įstatymų ir programų projektų, valstybės biudžeto projekto straipsnių, susijusių su žemės ūkiu ir maisto pramone, jų materialiniu techniniu aprūpinimu bei kaimo socialinės bazės plėtimu;

4) atlikti Lietuvos ūkį reglamentuojančių įstatymų projektų ekspertizę agrarinės politikos požiūriu ir teikti pasiūlymus bei išvadas;

5) atlikti žemės ūkio ir maisto pramonės institucijų parlamentinę kontrolę;

6) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant žemės ūkio ir maisto pramonės sistemos veiklą reglamentuojančių įstatymų projektus.

50 straipsnis.

Biudžeto ir finansų komiteto veiklos kryptys:

1) svarstyti Vyriausybės pateiktą Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą ir teikti dėl jo apibendrintas visų komitetų išvadas;

2) atlikti bendrąją nuolatinę valstybės biudžeto vykdymo kontrolę;

3) kartu su kitais komitetais rengti išvadas dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitų;

4) rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus biudžeto ir finansų klausimais;

5) rengti ir pateikti išvadas dėl įstatymų, turinčių įtakos valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, projektų;

6) svarstyti ir rengti išvadas bei pasiūlymus dėl mokesčių ir specialiųjų fondų įstatymų projektų, dėl valstybės biudžeto vykdymo kontrolės, įstaigų bei organizacijų, išlaikomų iš biudžeto, finansavimo tvarkos, jų išlaidų normatyvų, savivaldybių biudžetų sudarymo normatyvų, biudžeto asignavimų įvairioms programoms įgyvendinti, taip pat Seimui bei jo aparatui išlaikyti.

7) atlikti valstybės turto naudojimo ir Lietuvos banko veiklos parlamentinę kontrolę, teikti su tuo susijusius pasiūlymus bei rekomendacijas.

51 straipsnis.

Ekonomikos komiteto veiklos kryptys:

1) svarstyti ir teikti išvadas dėl ekonominės ir socialinės reformos įstatymų, kitų teisės aktų projektų ir Vyriausybės programų;

2) rengti ir nagrinėti pasiūlymus dėl Lietuvos ūkio plėtojimo bei techninės pažangos politikos formavimo;

3) rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus ekonominės ir socialinės plėtros planavimo klausimais;

4) nagrinėti antimonopolinių veiksmų, ūkio mechanizmo tobulinimo, užsienio ryšių plėtojimo programų projektus ir teikti išvadas Seimui;

5) atlikti energetikos bei ryšių ir transporto valdymo institucijų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo, dalyvauti rengiant su tuo susijusius įstatymų projektus.

52 straipsnis.

Gamtos apsaugos komiteto veiklos kryptys:

1) rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, miškų ūkio, medžioklės ir žvejybos klausimais;

2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus šio straipsnio 1 punkte nurodytais klausimais;

3) gamtosaugos požiūriu nagrinėti komitetui perduotus įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

4) rengti ir nagrinėti pasiūlymus dėl Lietuvos gamtosaugos politikos formavimo;

5) atlikti valstybinių gamtosaugos institucijų veiklos parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl šių institucijų ir organizacijų, susijusių su aplinkos apsauga bei gamtonauda, veiklos pagerinimo.

53 straipsnis.

Nacionalinio saugumo komiteto veiklos kryptys:

1) svarstyti ir rengti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus krašto apsaugos, valstybės saugumo ir vidaus reikalų sistemos klausimais;

2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų darbą rengiant įstatymų projektus šio straipsnio 1 punkte nurodytais klausimais;

3) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl krašto apsaugos politikos formavimo, atitinkamų struktūrų kūrimo ir tobulinimo;

4) rengti pasiūlymus dėl vidaus reikalų sistemos reformos įgyvendinimo;

5) atlikti krašto apsaugos, valstybės saugumo ir vidaus reikalų institucijų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo;

6) teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl techninių sporto šakų plėtojimo.

56 straipsnis.

Savivaldybių komiteto veiklos kryptys:

1) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus savivaldybių darbo organizavimo klausimais, pateikti išvadas;

2) rengti pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos administracinio ir teritorinio padalijimo keitimo;

3) teikti pasiūlymus dėl savivaldybių tarybų paleidimo, jų rinkimų organizavimo;

4) kartu su kitais komitetais spręsti savivaldybių ekonominės ir organizacinės veiklos problemas;

5) teikti savivaldybių taryboms metodinę pagalbą.

57 straipsnis.

Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos kryptys:

1) rengti gyventojų sveikatos apsaugą, sanitarinę aplinkos būklę, užimtumą, darbo santykius, socialinę rūpybą bei aprūpinimą butais reglamentuojančius įstatymus ir teikti išvadas dėl tokių įstatymų bei kitų aktų, perduotų komitetui nagrinėti, projektų;

2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą, rengiant įstatymų projektus šio straipsnio 1 punkte nurodytais klausimais;

3) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės socialinės ir sveikatos apsaugos politikos formavimo;

4) kontroliuoti sveikatos ir socialinės apsaugos institucijas, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo.

58 straipsnis.

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto veiklos kryptys:

1) rengti ir svarstyti švietimą, mokslą, kultūrą ir masinės informacijos teikimą reglamentuojančių įstatymų, nutarimų ir kitų dokumentų projektus bei pasiūlymus;

2) svarstyti ir teikti išvadas dėl komitetui perduotų dokumentų projektų, susijusių su švietimo, mokslo, kultūros ir masinės informacijos teikimo klausimais, taip pat kitus projektus, atkreipiant dėmesį, ar jie šiais klausimais atitinka valstybės politiką;

3) rengti pasiūlymus ir rekomendacijas Vyriausybei ir savivaldybėms dėl švietimo, mokslo, kultūros ir masinės informacijos teikimo;

4) rūpintis parama kultūrai tarnaujantiems asmenims, organizacijoms ir judėjimams.

59 straipsnis.

Užsienio reikalų komiteto veiklos kryptys:

1) rengti išvadas dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ratifikavimo ir denonsavimo bei kitų Seime svarstomų užsienio politikos klausimų;

2) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su užsienio reikalais, projektus, nagrinėti juos Lietuvos Respublikos užsienio politikos bei tarptautinės teisės požiūriu ir teikti išvadas;

3) analizuoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, valstybinių ir visuomeninių organizacijų, palaikančių ryšius su užsienio šalimis, pagrindinius politikos principus, prioritetus, kryptis, metodus bei veiklą, teikti pasiūlymus, rekomendacijas, supažindinti su jais Seimą;

4) nagrinėti ir teikti rekomendacijas valstybinėms derybų delegacijoms, svarstyti siūlomas kandidatūras į šias delegacijas;

5) koordinuoti, svarstyti Seimo delegacijų tarptautinėse organizacijose bei forumuose, tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą, teikti joms rekomendacijas ir pasiūlymus;

6) analizuoti ir teikti pasiūlymus dėl užsieniui skirtos masinės informacijos priemonių bei kitų valstybinių organizacijų informacinės ir propagandinės veiklos;

7) kartu su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis palaikyti ir plėtoti ryšius su Lietuvos išeiviais bei jų organizacijomis užsienyje, taip pat su lietuviais autochtonais, gyvenančiais už Lietuvos Respublikos ribų;

8) kartu su kitais komitetais nagrinėti migracijos reguliavimo problemas ir teikti pasiūlymus bei išvadas;

9) svarstyti ir teikti Vyriausybei rekomendacijas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių užmezgimo ir ambasadų atidarymo užsienyje;

10) komitetų teikimu svarstyti ir teikti Seimo valdybai rekomendacijas dėl Seimo narių komandiruočių į užsienį, svarstyti komandiruočių ataskaitas, analizuoti ir teikti pasiūlymus bei išvadas dėl Seimo lėšų naudojimo komandiruotėms į užsienį;

11) svarstyti pasiūlymus ir teikti išvadas dėl diplomatinių atstovų skyrimo užsienio valstybėse.

60 straipsnis.

Valstybės ir teisės komiteto veiklos kryptys:

1) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės teisinės politikos formavimo;

2) rengti ir padėti įgyvendinti teisinės sistemos reformą;

3) svarstyti ir teikti išvadas dėl siūlomų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimų ir papildymų projektų, taip pat dėl svarstomų įstatymų projektų atitikimo Konstitucijai;

4) rengti įstatymų projektus bei pasiūlymus klausimais, susijusiais su teisingumo įgyvendinimu, teisėtumo ir teisėtvarkos stiprinimu;

5) svarstyti ir teikti išvadas bei pasiūlymus dėl valstybės institucijų sistemos reformų;

6) teikti teisines išvadas dėl kitų komitetų rengiamų įstatymų ir kitų teisės aktų projektų;

7) koordinuoti įstatymų, susijusių su teisingumo įgyvendinimu, teisėtumo ir teisėtvarkos stiprinimu, projektų rengimą;

8) svarstyti Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų bei šių teismų pirmininkų, kitų teismų teisėjų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, kandidatūras ir tų teisėjų atleidimo klausimus;

9) atlikti teisėsaugos institucijų, išskyrus teismus, veiklos parlamentinę kontrolę, rengti su tuo susijusias išvadas ir pasiūlymus;

10) rengti ir teikti Seimui išvadas bei rekomendacijas dėl Teisingumo ministerijos, Prokuratūros ir kitų teisėsaugos organų veiklos;

11) rengti įstatymų projektus bei pasiūlymus dėl valstybės kontrolės sistemos tobulinimo;

12) prižiūrėti nesikišant į operatyvinę veiklą Valstybės kontrolės departamento darbą.

60¹ straipsnis.

Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto veiklos kryptys:

1) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus klausimais, susijusiais su piliečių teisių garantijomis ir Lietuvoje gyvenančių tautybių santykių reguliavimu;

2) teikti ministerijoms, valstybės organams ir kitoms organizacijoms, Seimo komitetams rekomendacijas ir pasiūlymus piliečių teisių gynimo bei tautybių santykių gerinimo klausimais;

3) prižiūrėti, nesikišant į operatyvinę veiklą, Seimo kontrolierių darbą, rengti su tuo susijusias išvadas ir pasiūlymus.

9 skirsnis. Seimo komitetai. Darbo tvarka

115 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Seimo komitetai dirba pagal komitetų patvirtintus planus, kurie turi būti suderinti su Seimo sesijos darbų programa. Šiuose darbų planuose nurodomi atsakingi vykdytojai ir atlikimo terminai. Komitetų darbų planai ir posėdžių darbotvarkės viešai paskelbiami, perduodami Seimo Pirmininkui, kancleriui, Seimo aparato padaliniams.

Komitetai gali pasitvirtinti savo darbo tvarkos taisykles, neprieštaraujančias šiam statutui.

116 straipsnis.

Sesijos metu komitetų posėdžiai rengiami pagal reikalą, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę, paprastai trečiadieniais. Seimo posėdžio metu komitetų posėdžiai nerengiami. Tarp eilinių Seimo sesijų komitetų darbe paprastai daromos vieno mėnesio pertraukos, bet prireikus komitetai gali posėdžiauti ir tarp sesijų.

Komitetų posėdžiai rengiami komitetų pirmininkų arba daugiau kaip vieno trečdalio komiteto narių iniciatyva, taip pat Seimo ar valdybos pavedimu.

Komitetai gali rengti uždarus posėdžius.

117 straipsnis.

Komiteto posėdžiams pirmininkauja komiteto pirmininkas arba jo pavedimu pirmininko pavaduotojas. Kol komiteto pirmininkas Seimo nepatvirtintas, komiteto posėdžiams pirmininkauja vyriausias pagal amžių komiteto narys. Komitetų posėdžiuose, taip pat ir uždaruose, patariamojo balso teise gali dalyvauti į tuos komitetus neįeinantys kiti Seimo nariai. Kitų asmenų dalyvavimą komitetų posėdžiuose nustato pats komitetas.

119 straipsnis.

Svarstytiniems klausimams parengti komitetai iš savo narių gali sudaryti parengiamąsias darbo grupes. Į jas gali būti įtraukti davę sutikimą kiti Seimo nariai, valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai, ekspertai bei mokslininkai. Lėšos tokių grupių veiklai skiriamos iš patvirtintos komiteto išlaidų sąmatos. Jeigu lėšų neužtenka, komitetas kreipiasi į Seimo valdybą.

Keli komitetai gali sudaryti bendras parengiamąsias darbo grupes.

120 straipsnis.

Komitetų sprendimai yra teisėti, kai posėdyje yra daugiau kaip pusė visų komiteto narių.

Komitetų sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma.

Jeigu komiteto mažuma, kurią sudaro bent trys Seimo nariai, komiteto svarstytu klausimu pareiškia atskirąją nuomonę, ji turi būti paskelbta kartu su komiteto sprendimu.

Kelių komitetų bendruose posėdžiuose sprendimai priimami tada, jei už juos pasisako kiekvienas komitetas.

121 straipsnis.

Klausimais, kuriuos komitetas rengė arba kuriuos nagrinėjant jis buvo pagrindinis, šis komitetas Seimo posėdžiuose daro pranešimus, o klausimais, perduotais komitetui preliminariai ar papildomai nagrinėti, – papildomus pranešimus. Tam jis iš savo narių skiria pranešėjus ar papildomus pranešėjus. Išimtiniais atvejais, jeigu Seimas neprieštarauja, pranešėjas gali būti ir ne komiteto narys. Visais kitais klausimais komiteto nariai diskusijose dalyvauja bendra tvarka.

Kelių komitetų bendrai parengtais ar nagrinėtais klausimais komitetai gali daryti bendrus pranešimus ir papildomus pranešimus arba pastabas bei pasiūlymus pateikti atskirai.

Komitetų sprendimai ir išvados Seimui pateikiami raštu.

10 skirsnis. Seimo komisijos

62 straipsnis.

Seime sudaroma nuolat veikianti Etikos ir procedūrų komisija, į kurią kiekviena frakcija rekomenduoja po vieną atstovą. Jeigu kuri nors frakcija pareiškia nesutinkanti dėl pateiktosios kandidatūros, rekomenduojamas kitas tos pačios frakcijos narys. Taip atmetus dvi tos pačios frakcijos pateiktas kandidatūras, trečioji tampa komisijos nariu be Seimo patvirtinimo.

62¹ straipsnis.

Etikos ir procedūrų komisijos veiklos kryptys:

1) rengti teisės aktų, susijusių su Seimo narių veikla ir etika, projektus bei pasiūlymus;

2) vadovaujantis etinėmis nuostatomis, padėti Seimui, jo padaliniams, Seimo nariams ugdyti demokratiškumą, derinti įvairius požiūrius bei įsitikinimus, siekti moralinės santarvės, humanizuoti Seimo narių tarpusavio santykius;

3) prižiūrėti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų, komitetų bei komisijų pirmininkų, kitų Seimo narių teikimu arba savo iniciatyva nagrinėti šių teisės aktų bei etikos pažeidimus, svarstyti kilusius Seimo narių konfliktus ir, jeigu reikia, pateikti išvadas Seimui, Seimo Pirmininkui ar Seimo valdybai;

4) Seimo, jo Pirmininko ar valdybos pavedimu nagrinėti ir teikti išvadas dėl procedūrinių ginčų;

5) etikos požiūriu svarstyti ir teikti išvadas dėl siūlomų kandidatų į Seimo skiriamas, renkamas ar tvirtinamas pareigas;

6) nagrinėti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pateiktą informaciją dėl Seimo narių asmeninės veiklos, prieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams, ir teikti išvadas Seimui;

7) analizuoti Seimo narių nedalyvavimo Seimo, taip pat jo padalinių posėdžiuose priežastis, teikti spaudai informaciją apie be pateisinamų priežasčių praleistus posėdžius ir nedalyvavimą iš anksto skelbtuose balsavimuose bei pavedimų nevykdymą;

8) nagrinėti piliečių, valstybės įstaigų, visuomeninių organizacijų laiškus bei pasiūlymus Seimo narių veiklos klausimais.

62² straipsnis.

Seime sudaroma nuolat veikianti Seimo administracinė komisija Seimo narių darbo bei buities sąlygų ir kitiems su tuo susijusiems klausimams nagrinėti.

Administracinė komisija sudaroma pagal šio Statuto 63 straipsnio nuostatas.

Pagal pareigas į šią komisiją įeina ir jai vadovauja Seimo kancleris.

62³ straipsnis.

Lietuvos Respublikos Seimas, pripažinęs būtinybę, gali sudaryti tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas bet kuriam klausimui ištirti, parengti ar kitiems Seimo pavedimams atlikti.

Jeigu sudarymo metu nebuvo aiškiai apibrėžtas komisijos įgaliojimų laikas, komisijos veikla nutraukiama Seimo nutarimu, kai iškelti uždaviniai yra įvykdyti.

Taip pat sudaromos ir tokias pačias teises kaip laikinosios komisijos turi ir tarpparlamentinių ryšių grupės bei parlamentinės delegacijos tarptautinėse organizacijose ir forumuose.

63 straipsnis.

Sudarant laikinąją komisiją, pirmiausia nustatomas komisijos narių skaičius. Po to nustatomos frakcijų proporcingo atstovavimo normos ir terminas komisijos narių kandidatūroms pateikti. Jeigu kurios nors frakcijos nepareiškia pageidavimo dalyvauti komisijos darbe, o sudarytasis komisijos narių sąrašas nepakankamas, po vieną papildomą kandidatą posėdžio metu gali žodžiu siūlyti komitetai, po jų – ir kiekvienas Seimo narys, kol bus reikiamas kandidatų skaičius.

Kiekvienas iš pateiktų kandidatų turi duoti žodinį, o jeigu pats posėdyje nedalyvauja, raštišką sutikimą dalyvauti komisijos darbe. Seimas balsuoja už taip suformuotą visą komisijos narių sąrašą. Jeigu jis nepatvirtinamas, procedūra kartojama.

Kai kandidatai į komisijos narius siūlomi Seimo posėdyje ne pagal frakcijoms skirtas normas ir nors du Seimo nariai pareiškia abejonę dėl kurio nors kandidato, už jį balsuojama atskirai. Jeigu posėdyje pasiūlytų kandidatų į komisijos narius yra daugiau negu nustatytas komisijos narių skaičius ir visi pasiūlytieji kandidatai sutinka dirbti komisijoje, balsuojama atvirais biuleteniais su kandidatų sąrašu.

Tam tikrais atvejais Seimas gali nustatyti ir kitokią komisijų sudarymo tvarką, tačiau niekada jų negali sudaryti vienos frakcijos ar vieno regiono atstovai.

64 straipsnis.

Jeigu komisijos įgaliojimų laikas ilgesnis kaip mėnuo, jos pirmininkas ir pavaduotojas renkami ir tvirtinami komitetams nustatyta tvarka. Komisijos pirmininku ir pavaduotoju negali būti Seimo valdybos ar Vyriausybės narys bei kitos komisijos ar komiteto pirmininkas ar pavaduotojas. Šis apribojimas netaikomas tarpparlamentinių ryšių grupėms ir parlamentinėms delegacijoms.

Patvirtinti komisijos išlaidų sąmatą ir išspręsti kitus su jos veikla susijusius klausimus Seimas paprastai paveda valdybai.

65 straipsnis.

Jeigu Seimas nenutaria kitaip, komisijos savo įgaliojimų metu vadovaujasi komitetų darbo tvarkos taisyklėmis. Jeigu komisijos įgaliojimų laikas ilgesnis kaip mėnuo, ji turi visas komitetų teises ir pareigas, išskyrus teisę kelti kandidatus Seimo pareigūnų rinkimuose, reikalauti juos atšaukti, teikti interpeliacijas ar reikšti nepasitikėjimą kuriuo nors pareigūnu.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                             ČESLOVAS JURŠĖNAS

______________