LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA
N U T A R I M A S
DĖL AKCINĖS BENDROVĖS „NACIONALINĖ VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽA“ PREKYBOS TAISYKLIŲ
1998 m. gruodžio 22 d. Nr. 36
Vilnius
2. Nustatyti, kad akcinės bendrovės „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ prekybos taisyklės įsigalioja nuo 1999 m. vasario 1 d.
3. Nustatyti, kad akcinės bendrovės „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ prekybos taisyklių 12.11 punkto reikalavimai įsigalioja nuo 1999 m. balandžio 1 d.
| PatvirtintA |
PriimtA |
| Vertybinių popierių komisijos |
AB „Nacionalinė vertybinių popierių |
| 1998 m. gruodžio 22 d. |
birža“ valdybos posėdyje |
| nutarimu Nr. 36 |
1998 m. lapkričio 2 d. protokolu Nr. 10 |
AprobuotA
AB „Nacionalinė vertybinių popierių
birža“ tarybos posėdžiuose
1998 m. lapkričio 12 d. protokolu Nr. 4 ir
1998 m. gruodžio 16 d. protokolu Nr. 5
AKCINĖS BENDROVĖS „NACIONALINĖ VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽA“ PREKYBOS TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROJI
PIRMAS SKIRSNIS
PREKYBOS TAISYKLIŲ PASKIRTIS
1. Šių Prekybos taisyklių teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 21 straipsnio šeštoji ir 22 straipsnio trečioji dalys bei 26 straipsnis.
2. Akcinės bendrovės „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ Prekybos taisyklės nustato:
2.1. vertybinių popierių įtraukimo į akcinės bendrovės „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ prekybos sąrašus principus, vertybinių popierių įtraukimo į Oficialųjį, Einamąjį ir Nelistinguojamų vertybinių popierių prekybos sąrašus, valdymo bei išbraukimo iš šių sąrašų tvarką ir sąlygas;
2.4. akcinės bendrovės „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ prekybos sesijų organizavimo dienas ir valandas;
2.6. akcinės bendrovės „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ sandorių apskaitos ir atsiskaitymų sistemą;
2.7. reikalavimus viešosios apyvartos tarpininkams, norintiems tapti akcinės bendrovės „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ nariais, akcinės bendrovės „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ narių teises ir pareigas, teisės dalyvauti akcinės bendrovės „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ prekyboje sustabdymo, pašalinimo iš narių tvarką ir sąlygas, atsakomybę už pareigų nevykdymą;
3. Prekybos taisyklėse toliau bus naudojamos tokios žodžių santrumpos:
3.3. Centrinis depozitoriumas – akcinė bendrovė „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“;
4. Šiose Prekybos taisyklėse sąvokos yra naudojamos tokia pat prasme kaip ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme. Kitos šiose Prekybos taisyklėse naudojamos sąvokos:
4.1. Biržos Biuletenis – oficialus Biržos informacinis leidinys, kuriame pateikiama informacija apie prekybos VP apimtis, VP, kuriais prekiaujama Biržoje, kainas, Biržos, jos narių ir emitentų veiklą.
4.2. Centrinės rinkos sandoriai – tai VP pirkimo-pardavimo sandoriai, sudaryti Biržos techninių ir organizacinių priemonių pagalba prekybos sesijos metu pagal Biržos narių pateiktus pavedimus ir nustatytu VP kursu arba kaina, kuri nustatoma taikant šiose taisyklėse nurodytus principus.
4.3. Garantinis fondas – piniginis fondas, suformuotas iš Biržos narių įnašų. Jo paskirtis – užtikrinti, kad Biržoje sudaryti centrinės rinkos sandoriai būtų įvykdyti pagal juose nurodytas sąlygas, t. y. kad pirkėjas gautų vertybinius popierius (arba atitinkamą kompensaciją), o pardavėjas – pinigus.
4.4. Investicijų saugotojas – įstaiga, kuri saugo ir vykdo VP ir kitų finansinių aktyvų administravimą kitų vardu. Investicijų saugotojas gali pradėti vykdyti atsiskaitymų už Biržoje sudarytus sandorius funkcijas tik sudaręs sutartį su Birža.
4.5. Kapitalizacija – bendra vienos arba kelių VP emisijų rinkos vertė, apskaičiuojama VP skaičių padauginus iš VP rinkos kainos.
4.6. Kliringas – skolinių įsipareigojimų nustatymas tarp Biržoje sandorį sudariusių Biržos narių savo vardu ir savo arba kliento sąskaita.
4.7. Kliringo bankas – institucija, kurios paskirtis – organizuoti ir vykdyti piniginius atsiskaitymus pagal Biržoje sudarytus sandorius.
4.8. Likvidumas – galimybė parduoti ar pirkti VP, t. y. paversti juos pinigais, esant nedideliems rinkos kainų bei sąnaudų svyravimams.
4.9. Limituotas pavedimas – tai pavedimas, kuriame Biržos narys nurodo VP pirkimo arba pardavimo kainą. Ši kaina pirkimo atveju yra aukščiausia, kuria jis sutinka mokėti, o pardavimo atveju – žemiausia, kurią jis sutinka gauti.
4.10. Nesubalansuota rinka – VP kotiravimo metu susidariusi padėtis, kai nustatytu kursu VP pasiūla viršija paklausą arba atvirkščiai.
4.11. Pavedimas – Biržos nario pasiūlymas pirkti ar parduoti VP, esančius Biržos prekybos sąrašuose.
4.12. Pavedimas rinkos kaina (geriausia kaina) – tai pavedimas, kuris vykdomas kotiravimo metu nustatytu kursu. Pavedimas parduoti rinkos kaina reiškia Biržos nario sutikimą parduoti VP šią sesiją galima (pagal nustatytas kurso svyravimo ribas) žemiausia kaina. Pavedimas pirkti rinkos kaina reiškia Biržos nario sutikimą pirkti VP šią sesiją galima (pagal nustatytas kurso svyravimo ribas) aukščiausia kaina.
4.13. Pavedimų alokacija – proporcingas dalinis pirkimo arba pardavimo pavedimų, sudarančių perteklių, vykdymas, kai nustatytas natūralus VP kursas;
4.14. Pavedimų redukcija – proporcingas dalinis pirkimo arba pardavimo pavedimų, sudarančių perteklių, vykdymas, kai nustatytas ribinis VP kursas.
4.15. Prekybos sesija – Biržos valdybos nustatytas laiko tarpas, kurio metu Biržos nariai gali pateikti, koreguoti ir anuliuoti pavedimus, yra nustatomas vertybinių popierių kursas ir sudaromi sandoriai.
4.16. Subalansuota rinka – VP kotiravimo metu susidariusi padėtis, kai nustatytu kursu VP paklausa ir pasiūla yra vienodos.
4.17. Tiesioginiai sandoriai – tai VP pirkimo-pardavimo sandoriai, sudaryti Biržos techninių ir organizacinių priemonių pagalba prekybos sesijos metu pagal Biržos narių pateiktus pavedimus pirkti ir/arba parduoti ne mažesnį kaip minimalų šiose taisyklėse nustatytą VP kiekį ir pavedimuose nurodyta kaina, išskyrus šiose taisyklėse nustatytus apribojimus.
4.18. Vertybinių popierių biržos narys – tai Biržos akcininkas, įgijęs teisę dalyvauti Biržos prekyboje.
4.19. Vertybinių popierių kotiravimas – tam tikrų veiksmų seka, kurios metu, atsižvelgiant į VP paklausą ir pasiūlą, nustatomas jų kursas.
II SKYRIUS
PREKYBOS SĄRAŠAI
ANTRAS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
TREČIAS SKIRSNIS
REIKALAVIMAI EMITENTAMS IR JŲ IŠLEISTIEMS VP, TRAUKIAMIEMS Į OFICIALŲJĮ PREKYBOS SĄRAŠĄ
6. Emitento išleisti VP gali būti įtraukti į Oficialųjį prekybos sąrašą Biržos valdybos sprendimu, jeigu:
6.1. VP yra be perleidimo teisių apribojimų, suteikiantys jų savininkams vienodas teises ir visiškai apmokėti;
6.2. akcijų emisijos, dėl kurios paduota paraiška įtraukti į Oficialųjį prekybos sąrašą, kapitalizacija per paskutiniuosius finansinius metus buvo ne mažesnė už 1 mln. ECU ekvivalentą litais pagal Lietuvos banko nustatytą kursą;
6.3. emitento pelnas akcijai (grynojo pelno dalis, tenkanti vienai paprastai vardinei akcijai), apskaičiuotas pagal paskutinių metų finansinius rezultatus, sudaro ne mažiau kaip 5% jos nominalios vertės;
6.4. ne mažiau kaip 25% emisijos dydžio arba emisijos kapitalizacijos dalis, sudaranti ne mažiau kaip 250 tūkst. ECU ekvivalentą litais, buvo išplatinta viešai, ir šios emisijos VP savininkų skaičius yra ne mažesnis už 200;
6.5. emitento metų prospektai-ataskaitos yra paruošti pagal VPK nustatytas taisykles, paskutinių trejų metų finansinės ataskaitos yra paruoštos pagal tarptautinius apskaitos standartus, o jų auditas atliktas pagal visuotinai pripažintus standartus;
7. Į Oficialųjį prekybos sąrašą gali būti įtraukti VVP, kurių galiojimo terminas yra ilgesnis kaip vieneri metai.
8. Į Oficialųjį prekybos sąrašą gali būti įtraukti kiti skolos VP, jeigu:
8.1. skolos VP emisijos nominali vertė ne mažesnė kaip 200 tūkst. ECU ekvivalentas litais, o jų galiojimo terminas ilgesnis kaip vieneri metai;
8.2. konvertuojamos obligacijos yra susietos su akcijomis, kurios jau yra įtrauktos į Oficialųjį prekybos sąrašą arba traukiamos tuo pačiu metu;
8.3. ne mažiau kaip 25% emisijos dydžio, arba emisijos kapitalizacijos dalis, sudaranti ne mažiau kaip 50 tūkst. ECU ekvivalentą litais, buvo išplatinta viešai, ir šios emisijos skolos VP savininkų skaičius yra ne mažesnis už 200;
8.4. VP yra be perleidimo teisių apribojimų, suteikiantys jų savininkams vienodas teises ir visiškai apmokėti;
8.5. emitento metų prospektai-ataskaitos yra paruošti pagal VPK nustatytas taisykles, paskutinių trejų metų finansinės ataskaitos yra paruoštos pagal tarptautinius apskaitos standartus, o jų auditas yra atliktas pagal visuotinai pripažintus standartus;
KETVIRTAS SKIRSNIS
VP ĮTRAUKIMO Į OFICIALŲJĮ PREKYBOS SĄRAŠĄ TVARKA
9. VVP, kurių galiojimo terminas yra ilgesnis kaip vieneri metai, po jų apmokėjimo yra įtraukiami į Oficialųjį prekybos sąrašą pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paraišką. Šių VP emitentui nereikia pateikti 12 ir 19 (išskyrus 19.6 papunktį) punktuose išvardytų dokumentų ar atlikti ten numatytų veiksmų.
10. Kitų emitentų išleisti VP yra įtraukiami į Oficialųjį prekybos sąrašą tik pačiam emitentui (jo įgaliotam Biržos nariui) raštiškai paprašius kotiruoti jo VP Oficialiajame prekybos sąraše.
11. Emitentas, pageidaujantis, kad jo VP būtų įtraukti į Oficialųjį prekybos sąrašą (jo įgaliotas Biržos narys), privalo pateikti Biržos valdybos vardu paraišką, kurios formą ir turinį nustato Biržos valdyba.
12. Kartu su paraiška emitentas (jo įgaliotas Biržos narys) privalo pateikti (jei to nebuvo padaryta anksčiau):
12.1. prospektą (jei VP įregistruoti po 1999 m. balandžio 1 d. – prospektą įtraukimui į Oficialųjį arba Einamąjį prekybos sąrašus su VPK pritarimu);
12.8. bendrą VP savininkų skaičių ir informaciją apie VP savininkus, kurie paraiškos pateikimo metu turi nuosavybės teise ar veikdami kartu arba savarankiškai valdo daugiau kaip 5% visų emitento balsų, nurodant šių akcininkų vardus ir pavardes (įmonių pavadinimus), asmens (įmonių rejestro) kodus, kiekvieno iš jų turimų akcijų skaičių bei balsų dalį procentais;
12.9. informaciją apie esminius pasikeitimus, kurie įvyko nuo to laiko, kai buvo paruoštas paskutinis emitento prospektas arba paskutinių metų prospektas-ataskaita;
12.10. informaciją apie obligacijų savininkų atstovą ir atstovavimo sutarties kopiją, jeigu tokie yra;
12.11. Informacinį biuletenį apie VP, traukiamus į Oficialųjį prekybos sąrašą (toliau – Informacinis biuletenis), jeigu prospektas buvo paruoštas pagal VPK nustatytus reikalavimus prospektams įtraukimui į Oficialųjį prekybos sąrašą, tačiau VP buvo įregistruoti VPK daugiau kaip prieš 12 mėnesių ir per šį laikotarpį atitinkami VP nebuvo įtraukti į Oficialųjį prekybos sąrašą, arba prospektas buvo paruoštas pagal VPK nustatytus reikalavimus prospektams įtraukimui į Einamąjį prekybos sąrašą, arba VP buvo įregistruoti VPK pagal prospektą iki 1999 m. balandžio 1 d. Informacinis biuletenis turi būti paruoštas pagal reikalavimus, išdėstytus šių Prekybos taisyklių pirmame priede. Biržos valdyba, vadovaudamasi Europos Sąjungos direktyvomis ir rekomendacijomis, turi teisę vykdomajame rašte nustatyti atvejus, kada Informacinis biuletenis yra neruošiamas.
13. Biržos valdyba gali pareikalauti iš emitento, kurio VP yra traukiami į Oficialųjį prekybos sąrašą, pateikti papildomus dokumentus arba informaciją, jeigu mano, kad tai yra būtina investitorių apsaugai užtikrinti.
14. Pateiktų įtraukimui į Oficialųjį prekybos sąrašą dokumentų analizei Birža gali samdyti ekspertus, kurie pateiktų savo rekomendacijas Biržos valdybai.
15. Per 2 mėnesius nuo paraiškos gavimo dienos (jei trūkstami, papildomi dokumentai pateikiami vėliau – tai per 2 mėnesius nuo šių dokumentų pateikimo dienos) Biržos valdyba turi priimti sprendimą dėl VP įtraukimo į Oficialųjį prekybos sąrašą bei informuoti raštu apie tai pareiškėją. Biržos valdyba priima sprendimą neįtraukti VP į Oficialųjį prekybos sąrašą, jeigu VP arba jų emitentas netenkina jiems šiose taisyklėse numatytų reikalavimų arba šių VP emitentas atsisako pateikti Biržai jos prašomą papildomą informaciją. Atsisakymas įtraukti VP į Oficialųjį prekybos sąrašą turi būti motyvuotas raštu ir gali būti apskųstas įstatymų nustatyta tvarka. Emitentas gali bendra tvarka pakartotinai kreiptis į Biržą dėl VP įtraukimo į Oficialųjį prekybos sąrašą praėjus 3 mėnesiams nuo Biržos valdybos sprendimo neįtraukti VP į Oficialųjį prekybos sąrašą priėmimo dienos.
16. Biržos valdybos sprendimas dėl VP įtraukimo į Oficialųjį prekybos sąrašą turi būti paskelbtas artimiausiame Biržos Biuletenyje ir išsiųstas bent vienai respublikinei visuomenės informavimo priemonei. Valdybos reikalaujama informacija apie emitentą gali būti skelbiama Biržos Biuletenyje.
17. Prekyba VP, įtrauktais į Oficialųjį prekybos sąrašą, pradedama šių VP emitentui sumokėjus Biržai VP įtraukimo į Oficialųjį prekybos sąrašą įmoką, bet ne anksčiau kaip po 4 darbo dienų nuo Biržos valdybos sprendimo įtraukti VP į Oficialųjį prekybos sąrašą paskelbimo Biržos Biuletenyje. VP, įtrauktiems į Oficialųjį prekybos sąrašą, netaikomos kurso svyravimo ribos iki jų pirmo kotiravimo.
PENKTAS SKIRSNIS
EMITENTŲ, KURIŲ VP ĮTRAUKTI Į OFICIALŲJĮ PREKYBOS SĄRAŠĄ, PAREIGOS
19. Emitentas, kurio išleisti VP yra įtraukti į Oficialųjį prekybos sąrašą, privalo pateikti Biržai:
19.1. bendrovės metų finansinės atskaitomybės projektą (balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą ir paaiškinamąjį raštą) ne vėliau kaip iki ateinančių metų kovo 1d.;
19.2. metų prospektą-ataskaitą, paruoštą pagal VPK nustatytas taisykles, kartu su metų finansinės atskaitomybės duomenimis, paruoštais pagal tarptautinius apskaitos standartus, ir audito, atlikto pagal visuotinai pripažintus standartus, išvadomis ne vėliau kaip per 1 mėnesį po visuotinio akcininkų susirinkimo;
19.3. periodines ataskaitas, paruoštas pagal VPK nustatytas taisykles, kartu su pirmo ketvirčio, pirmo pusmečio ir 9 mėnesių balansais ir pelno (nuostolio) ataskaitomis ne vėliau kaip per 1 mėnesį po ataskaitinio periodo pabaigos;
19.4. bendrą VP savininkų skaičių ir informaciją apie VP savininkus, kurie turi nuosavybės teise ar veikdami kartu arba savarankiškai valdo daugiau kaip 5% visų emitento balsų, nurodant šių akcininkų vardus ir pavardes (įmonių pavadinimus), asmens (įmonių rejestro) kodus, kiekvieno iš jų turimų akcijų skaičių bei balsų dalį procentais, ne vėliau kaip per 1 mėnesį po kiekvieno ataskaitinio ketvirčio pabaigos;
19.5. VPK Informacijos apie emitentų esminius įvykius atskleidimo instrukcijoje nustatyta tvarka vadovo pasirašytą informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį;
ŠEŠTAS SKIRSNIS
PREKYBOS VP (IŠSKYRUS SKOLOS VP), ĮTRAUKTAIS Į OFICIALŲJĮ PREKYBOS SĄRAŠĄ, SUSTABDYMAS, ATNAUJINIMAS IR VP IŠBRAUKIMAS IŠ ŠIO SĄRAŠO
21. Biržos valdyba gali ne daugiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti prekybą centrinėje rinkoje Oficialiajame prekybos sąraše esančiais VP, jeigu:
22. Biržos valdyba gali ne daugiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti prekybą tiesioginiais sandoriais Oficialiajame prekybos sąraše esančiais VP, jeigu:
23. Siekdama apsaugoti investitorių interesus, Biržos valdyba gali sustabdyti prekybą Oficialiajame prekybos sąraše esančiais VP, jeigu šių VP emitentas informuoja apie esminį įvykį, kuriam įvykus gali keistis VP emisijos parametrai bei kuris gali turėti žymios įtakos VP rinkos kainai ir/arba investitorių sprendimui pirkti/parduoti VP. Prekyba atitinkamo emitento VP gali būti stabdoma nuo akcininkų susirinkimo dienos iki tokio esminio įvykio paskelbimo per Biržos informacinę sistemą dienos imtinai, jeigu šių VP emitentas visuotiniame akcininkų susirinkime numato svarstyti emitento:
24. Siekdama apsaugoti investitorių interesus, Biržos valdyba stabdo prekybą atitinkamo emitento VP nuo akcininkų susirinkimo dienos iki bendrosios VP sąskaitos Centriniame depozitoriume koregavimo (padidinimo ar sumažinimo) dienos imtinai, jeigu šių VP emitentas akcininkų susirinkime priėmė nutarimą didinti įstatinį kapitalą iš įmonės lėšų, didinant akcijų nominalią vertę, arba mažinti įstatinį kapitalą, proporcingai mažinant visų akcininkų turimų akcijų skaičių. Atnaujinus prekybą šiais VP, iki šių VP kurso nustatymo kainos kitimo apribojimai yra netaikomi.
25. Biržos Oficialiajame prekybos sąraše esančių VP emitentui pranešus apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame numatoma svarstyti emitento kaip bendrovės reorganizavimą, Biržos valdyba, siekdama apsaugoti investitorių interesus, gali stabdyti prekybą reorganizuojamų bendrovių VP, priimdama atitinkamą sprendimą.
26. Išimtiniais atvejais Biržos valdyba, siekdama apsaugoti investitorių interesus, gali sustabdyti prekybą VP iki informacijos apie esminius įvykius paskelbimo, jeigu VP emitentas VPK Informacijos apie emitentų esminius įvykius atskleidimo instrukcijoje nustatyta tvarka nepaskelbė informacijos apie kitus 23 punkte neišvardytus esminius įvykius, dėl ko gali būti pažeisti investitorių interesai.
27. Biržos valdyba gali sustabdyti vienai prekybos sesijai prekybą centrinėje rinkoje Oficialiajame prekybos sąraše esančiais VP, jeigu prekybos sesijos dieną vyksta emitento visuotinis akcininkų susirinkimas.
28. Biržos valdyba, gavusi Oficialaus pasiūlymo cirkuliarą, gali ne daugiau kaip trims prekybos sesijoms sustabdyti prekybą į Oficialųjį prekybos sąrašą įtrauktais:
29. Jei būtina skubiai sustabdyti prekybą Oficialiajame prekybos sąraše esančiais VP, siekiant apsaugoti investitorių interesus arba to reikalauja VPK, sprendimą dėl to iki artimiausio Biržos valdybos posėdžio gali priimti Listingo departamento direktorius. Listingo departamento direktoriaus sprendimas turi būti patvirtintas artimiausiame Biržos valdybos posėdyje.
30. Jei būtina skubiai atnaujinti prekybą Oficialiajame prekybos sąraše esančiais VP, sprendimą dėl to iki artimiausio Biržos valdybos posėdžio gali priimti Listingo departamento direktorius. Listingo departamento direktoriaus sprendimas turi būti patvirtintas artimiausiame Biržos valdybos posėdyje.
31. Biržos valdybos bei Listingo departamento direktoriaus sprendimai dėl prekybos VP, įtrauktais į Oficialųjį prekybos sąrašą, sustabdymo ir atnaujinimo nedelsiant yra išsiunčiami šių VP emitentui ir VPK bei skelbiami per Biržos informacinę sistemą ir artimiausiame Biržos Biuletenyje, taip pat išsiunčiami bent vienai respublikinei visuomenės informavimo priemonei.
32. Biržos valdyba turi teisę išbraukti VP iš Oficialiojo prekybos sąrašo, jeigu:
32.3. Biržos Oficialiajame prekybos sąraše esančių VP emitentui priėmus sprendimą likviduoti bendrovę arba paskelbus bankrotą – nuo šių sprendimų priėmimo dienos;
33. Išbraukus emitento VP iš Oficialiojo prekybos sąrašo, jie yra perkeliami į Biržos Einamąjį prekybos sąrašą, jeigu su tuo sutinka šių VP emitentas ir VP bei jų emitentas atitinka Einamojo prekybos sąrašo reikalavimus. Emitentui nesutikus arba VP bei jų emitentui neatitinkant Einamojo prekybos sąrašo reikalavimų, šie VP yra perkeliami į Nelistinguojamų VP sąrašą, išskyrus tuos atvejus, kai VPK panaikino šių VP registraciją arba Centrinis depozitoriumas uždarė bendrąsias šių VP sąskaitas.
34. Išbraukus emitento VP iš Oficialiojo prekybos sąrašo, šių VP emitentas gali bendra tvarka kreiptis į Biržą dėl pakartotinio atitinkamų VP įtraukimo į Oficialųjį prekybos sąrašą tik po 6 mėnesių nuo Biržos valdybos sprendimo išbraukti VP iš Oficialiojo prekybos sąrašo priėmimo dienos.
SEPTINTAS SKIRSNIS
PREKYBOS SKOLOS VP, ĮTRAUKTAIS Į OFICIALŲJĮ PREKYBOS SĄRAŠĄ, SUSTABDYMAS, ATNAUJINIMAS IR SKOLOS VP IŠBRAUKIMAS IŠ ŠIO SĄRAŠO
36. Prekyba VVP yra stabdoma ir nutraukiama, išbraukiant šiuos VP iš Oficialiojo prekybos sąrašo, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą VVP išleidimo ir apyvartos tvarką.
37. Biržos valdyba gali ne daugiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti prekybą centrinėje rinkoje Oficialiajame prekybos sąraše esančiais kitais skolos VP, jeigu:
38. Biržos valdyba gali ne daugiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti prekybą tiesioginiais sandoriais Oficialiajame prekybos sąraše esančiais kitais skolos VP, jeigu:
39. Jei būtina skubiai sustabdyti prekybą Oficialiajame prekybos sąraše esančiais skolos VP, siekiant apsaugoti investitorių interesus arba to reikalauja VPK, sprendimą dėl to iki artimiausio Biržos valdybos posėdžio gali priimti Listingo departamento direktorius. Listingo departamento direktoriaus sprendimas turi būti patvirtintas artimiausiame Biržos valdybos posėdyje. Jei būtina skubiai atnaujinti prekybą Oficialiajame prekybos sąraše esančiais skolos VP, sprendimą dėl to iki artimiausio Biržos valdybos posėdžio gali priimti Listingo departamento direktorius. Šis Listingo departamento direktoriaus sprendimas taip pat turi būti patvirtintas artimiausiame Biržos valdybos posėdyje.
40. Biržos valdybos bei Listingo departamento direktoriaus sprendimai dėl prekybos skolos VP, įtrauktais į Oficialųjį prekybos sąrašą, sustabdymo ir atnaujinimo nedelsiant yra išsiunčiami šių VP emitentui ir VPK bei yra skelbiami per Biržos informacinę sistemą ir artimiausiame Biržos Biuletenyje, taip pat išsiunčiami bent vienai respublikinei visuomenės informavimo priemonei.
41. Biržos valdyba turi teisę išbraukti skolos VP iš Oficialiojo prekybos sąrašo, jeigu:
41.3. Biržos Oficialiajame prekybos sąraše esančių skolos VP emitentas priima sprendimą likviduoti bendrovę arba paskelbus bankrotą – nuo šių sprendimų priėmimo dienos;
41.4. Iš Oficialiojo prekybos sąrašo yra išbraukiamos akcijos, į kurias yra konvertuojamos obligacijos, įtrauktos į Oficialųjį prekybos sąrašą.
Biržos valdyba artimiausiame posėdyje turi išbraukti skolos VP iš Oficialiojo prekybos sąrašo, jeigu Centrinis depozitoriumas uždarė bendrąją šių VP sąskaitą arba VPK panaikino šių VP registraciją.
42. Išbraukus emitento skolos VP iš Oficialiojo prekybos sąrašo, jie yra perkeliami į Biržos Einamąjį prekybos sąrašą, jeigu su tuo sutinka šių VP emitentas ir VP bei jų emitentas atitinka Biržos Einamojo prekybos sąrašo reikalavimus. Emitentui nesutikus arba VP bei jų emitentui neatitinkant Einamojo prekybos sąrašo reikalavimų, šie VP yra įtraukiami į Nelistinguojamų VP sąrašą, išskyrus tuos atvejus, kai VPK panaikino šių VP registraciją arba Centrinis depozitoriumas uždarė bendrąją šių VP sąskaitą.
43. Išbraukus emitento VP iš Oficialiojo prekybos sąrašo, šių VP emitentas gali bendra tvarka kreiptis į Biržą dėl pakartotinio atitinkamų VP įtraukimo į Oficialųjį prekybos sąrašą tik po 6 mėnesių nuo Biržos valdybos sprendimo išbraukti VP iš Oficialiojo prekybos sąrašo priėmimo dienos.
44. Biržos valdybos sprendimai dėl skolos VP, įtrauktų į Oficialųjį prekybos sąrašą, išbraukimo iš Oficialiojo prekybos sąrašo nedelsiant yra išsiunčiami šių VP emitentui ir VPK bei skelbiami per Biržos informacinę sistemą ir artimiausiame Biržos Biuletenyje, taip pat išsiunčiami bent vienai respublikinei visuomenės informavimo priemonei.
AŠTUNTAS SKIRSNIS
REIKALAVIMAI EMITENTAMS IR JŲ IŠLEISTIEMS VP, TRAUKIAMIEMS Į EINAMĄJĮ PREKYBOS SĄRAŠĄ
45. Emitento išleisti VP gali būti įtraukti į Einamąjį prekybos sąrašą Biržos valdybos sprendimu, jeigu:
45.2. ne mažiau kaip 25% arba 1 mln. Lt nominalia verte VP emisijos, traukiamos į Einamąjį prekybos sąrašą, buvo išplatinta viešai, ir šios emisijos VP savininkų skaičius yra ne mažesnis už 100;
47. Į Einamąjį prekybos sąrašą gali būti įtraukti kiti skolos VP, jeigu:
47.2. ne mažiau kaip 25 % arba 100 tūkst. Lt nominalia verte VP emisijos, traukiamos į Einamąjį prekybos sąrašą, buvo išplatinta viešai, ir šios emisijos skolos VP savininkų skaičius yra ne mažesnis už 100;
47.3. konvertuojamos obligacijos yra susietos su akcijomis, kurios jau yra įtrauktos į Einamąjį prekybos sąrašą arba traukiamos tuo pačiu metu;
DEVINTAS SKIRSNIS
VP ĮTRAUKIMO Į EINAMĄJĮ PREKYBOS SĄRAŠĄ TVARKA
48. VVP po jų apmokėjimo gali būti įtraukti į Einamąjį prekybos sąrašą pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paraišką. Informacija apie šių VP įtraukimą į Einamąjį prekybos sąrašą turi būti skelbiama Biržos Biuletenyje ir išsiunčiama bent vienai respublikinei visuomenės informavimo priemonei. Prekyba VVP pradedama šių VP emitentui sumokėjus Biržai VP įtraukimo į Einamąjį prekybos sąrašą įmoką.
49. Kitų emitentų išleisti VP yra įtraukiami į Einamąjį prekybos sąrašą tik pačiam emitentui (jo įgaliotam Biržos nariui) raštiškai paprašius kotiruoti jo VP Einamajame prekybos sąraše.
50. Emitentas (jo įgaliotas Biržos narys), pageidaujantis, kad jo VP būtų įtraukti į Einamąjį prekybos sąrašą, privalo pateikti Biržos valdybos vardu paraišką, kurios formą ir turinį nustato Biržos valdyba.
51. Kartu su paraiška emitentas (jo įgaliotas Biržos narys) privalo pateikti (jeigu to nebuvo padaryta anksčiau):
51.1. prospektą (memorandumą, jeigu VP buvo įregistruoti VPK iki Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo įsigaliojimo dienos), o jei VP įregistruoti po 1999 m. balandžio 1 d. – prospektą įtraukimui į Oficialųjį arba Einamąjį prekybos sąrašus su VPK pritarimu;
51.7. bendrą VP savininkų skaičių ir informaciją apie VP savininkus, kurie paraiškos pateikimo metu turi nuosavybės teise ar veikdami kartu arba savarankiškai valdo daugiau kaip 5% visų emitento balsų, nurodant šių akcininkų vardus ir pavardes (įmonės pavadinimus), asmens (įmonių rejestro) kodus, kiekvieno iš jų turimų akcijų skaičių bei balsų dalis procentais;
51.9. informaciją apie esminius pasikeitimus, kurie įvyko nuo to laiko, kai buvo paruoštas paskutinis emitento emisijos prospektas arba paskutinių metų prospektas-ataskaita;
52. Biržos valdyba gali pareikalauti iš emitento, kurio VP yra traukiami į Einamąjį prekybos sąrašą, pateikti papildomus dokumentus arba informaciją, jeigu mano, kad tai yra būtina investitorių apsaugai užtikrinti.
53. Per 1 mėnesį nuo dokumentų, išvardytų 51 punkte, pateikimo, (jeigu trūkstami, papildomi dokumentai pateikiami vėliau – tai per 1 mėnesį nuo jų pateikimo dienos) Biržos valdyba turi priimti sprendimą dėl VP įtraukimo į Einamąjį prekybos sąrašą bei raštu informuoti apie tai emitentą. Biržos valdyba priima sprendimą neįtraukti VP į Einamąjį prekybos sąrašą, jeigu VP arba jų emitentas netenkina jiems šiose taisyklėse numatytų reikalavimų arba šių VP emitentas atsisako pateikti Biržai jos prašomą papildomą informaciją. Atsisakymas įtraukti VP į Einamąjį prekybos sąrašą turi būti motyvuotas raštu ir gali būti apskųstas įstatymų nustatyta tvarka. Emitentas gali bendra tvarka pakartotinai kreiptis į Biržą dėl VP įtraukimo į Einamąjį prekybos sąrašą praėjus 1 mėnesiui nuo Biržos valdybos sprendimo neįtraukti VP į Einamąjį prekybos sąrašą priėmimo dienos.
54. Biržos valdybos sprendimas dėl VP įtraukimo į Einamąjį prekybos sąrašą turi būti paskelbtas Biržos Biuletenyje ir išsiųstas bent vienai respublikinei visuomenės informavimo priemonei. Valdybos reikalaujama papildoma informacija apie emitentą gali būti skelbiama Biržos Biuletenyje.
55. Prekyba VP, įtrauktais į Einamąjį prekybos sąrašą, pradedama šių VP emitentui sumokėjus Biržai VP įtraukimo į Einamąjį prekybos sąrašą įmoką, bet ne anksčiau kaip po 3 darbo dienų nuo Biržos valdybos sprendimo įtraukti VP į Einamąjį prekybos sąrašą paskelbimo Biržos Biuletenyje. VP, įtrauktiems į Einamąjį prekybos sąrašą, netaikomos kurso svyravimo ribos iki jų pirmo kotiravimo.
DEŠIMTAS SKIRSNIS
EMITENTŲ (IŠSKYRUS VVP EMITENTĄ), KURIŲ VP ĮTRAUKTI Į EINAMĄJĮ PREKYBOS SĄRAŠĄ, PAREIGOS
56. Emitentas, kurio išleisti VP yra įtraukti į Einamąjį prekybos sąrašą, privalo pateikti Biržai:
56.1. bendrovės metų finansinės atskaitomybės projektą (balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą ir paaiškinamąjį raštą) ne vėliau kaip iki ateinančių metų kovo 1d.;
56.2. metų prospektą-ataskaitą, paruoštą pagal VPK nustatytas taisykles, kartu su metų finansinės atskaitomybės duomenimis, paruoštais pagal Lietuvos Respublikos apskaitos standartus, ir nepriklausomo auditoriaus, veikiančio pagal auditorių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, išvada, kaip emitento apskaita ir finansinė atskaitomybė atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus ir bendruosius apskaitos principus, ne vėliau kaip per 1 mėnesį po visuotinio akcininkų susirinkimo;
56.3. kartu su metų prospektu-ataskaita pranešimą apie bendrą VP savininkų skaičių ir VP savininkus, kurie turi nuosavybės teise ar veikdami kartu arba atskirai valdo daugiau kaip 5% visų emitento balsų. Šioje informacijoje turi būti nurodyti VP savininkų vardai ir pavardės (įmonių pavadinimai), asmens (įmonių rejestro) kodai, kiekvieno iš jų turimų akcijų skaičius bei balsų dalis procentais;
56.4. periodines ataskaitas, paruoštas pagal VPK nustatytas taisykles, kartu su pirmo ketvirčio, pirmo pusmečio ir 9 mėnesių balansais ir pelno (nuostolio) ataskaitomis, ne vėliau kaip per 1 mėnesį po ataskaitinio periodo pabaigos;
56.5. VPK Informacijos apie emitentų esminius įvykius atskleidimo instrukcijoje nustatyta tvarka vadovo pasirašytą informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį;
VIENUOLIKTAS SKIRSNIS
PREKYBOS VP (IŠSKYRUS SKOLOS VP), ĮTRAUKTAIS Į EINAMĄJĮ PREKYBOS SĄRAŠĄ, SUSTABDYMAS, ATNAUJINIMAS IR ŠIŲ VP IŠBRAUKIMAS IŠ SĄRAŠO
58. Biržos valdyba gali ne daugiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti prekybą centrinėje rinkoje Einamajame prekybos sąraše esančiais VP, jeigu:
59. Biržos valdyba gali ne daugiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti prekybą tiesioginiais sandoriais Einamajame prekybos sąraše esančiais VP, jeigu:
60. Siekdama apsaugoti investitorių interesus, Biržos valdyba gali sustabdyti prekybą Einamajame prekybos sąraše esančiais VP, jeigu šių VP emitentas informuoja apie esminį įvykį, kuriam įvykus gali keistis VP emisijos parametrai bei kuris gali turėti įtakos VP rinkos kainai ir/arba investitorių sprendimui pirkti/parduoti VP. Prekyba atitinkamo emitento VP gali būti stabdoma nuo akcininkų susirinkimo dienos iki tokio esminio įvykio paskelbimo per Biržos informacinę sistemą dienos imtinai, jeigu šių VP emitentas visuotiniame akcininkų susirinkime numato svarstyti emitento:
61. Siekdama apsaugoti investitorių interesus, Biržos valdyba stabdo prekybą atitinkamo emitento VP nuo akcininkų susirinkimo dienos iki bendrosios VP sąskaitos Centriniame depozitoriume koregavimo (padidinimo ar sumažinimo) dienos imtinai, jeigu šių VP emitentas akcininkų susirinkime priėmė nutarimą didinti įstatinį kapitalą iš įmonės lėšų, didinant akcijų nominalią vertę, arba mažinti įstatinį kapitalą, proporcingai mažinant visų akcininkų turimų akcijų skaičių. Atnaujinus prekybą šiais VP, iki šių VP kurso nustatymo kainos kitimo apribojimai yra netaikomi.
62. Biržos Einamajame prekybos sąraše esančių VP emitentui pranešus apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame numatoma svarstyti emitento kaip bendrovės reorganizavimą, Biržos valdyba, siekdama apsaugoti investitorių interesus, gali stabdyti prekybą reorganizuojamų bendrovių VP, priimdama atitinkamą sprendimą.
63. Biržos Einamajame prekybos sąraše esančių VP emitentui priėmus sprendimą likviduoti bendrovę, prekyba šio emitento VP yra stabdoma nuo likvidatorių nustatyto atsiskaitymo su akcininkais termino pradžios.
64. Išimtiniais atvejais Biržos valdyba gali sustabdyti prekybą VP iki informacijos apie esminius įvykius paskelbimo, jeigu VP emitentas VPK Informacijos apie emitentų esminius įvykius atskleidimo instrukcijoje nustatyta tvarka nepaskelbė informacijos apie kitus 60 punkte neišvardytus esminius įvykius, dėl ko gali būti pažeisti investitorių interesai.
65. Biržos valdyba gali sustabdyti vienai prekybos sesijai prekybą centrinėje rinkoje Einamajame prekybos sąraše esančiais VP, jeigu prekybos sesijos dieną vyksta emitento visuotinis akcininkų susirinkimas.
66. Biržos valdyba, gavusi Oficialaus pasiūlymo cirkuliarą, gali ne daugiau kaip trims prekybos sesijoms sustabdyti prekybą į Einamąjį prekybos sąrašą įtrauktais:
67. Jei būtina skubiai sustabdyti prekybą Einamajame prekybos sąraše esančiais VP, siekiant apsaugoti investitorių interesus arba to reikalauja VPK, sprendimą dėl to iki artimiausio Biržos valdybos posėdžio gali priimti Listingo departamento direktorius. Listingo departamento direktoriaus sprendimas turi būti patvirtintas artimiausiame Biržos valdybos posėdyje.
68. Jei būtina skubiai atnaujinti prekybą Einamajame prekybos sąraše esančiais VP, sprendimą dėl to iki artimiausio Biržos valdybos posėdžio gali priimti Listingo departamento direktorius. Listingo departamento direktoriaus sprendimas turi būti patvirtintas artimiausiame Biržos valdybos posėdyje.
69. Biržos valdybos bei Listingo departamento direktoriaus sprendimai dėl prekybos VP, įtrauktais į Einamąjį prekybos sąrašą, sustabdymo ir atnaujinimo tą pačią darbo dieną yra išsiunčiami šių VP emitentui ir VPK bei skelbiami per Biržos informacinę sistemą ir artimiausiame Biržos Biuletenyje, taip pat išsiunčiami bent vienai respublikinei visuomenės informavimo priemonei.
70. Jeigu VP, įtraukti į Einamąjį prekybos sąrašą, suteikia jų savininkams nevienodas teises, Biržos valdyba, siekdama apsaugoti investitorių interesus, gali apriboti prekybą jais Biržoje, leisdama sudaryti tik tiesioginius sandorius.
71. Biržos valdyba gali išbraukti VP iš Einamojo prekybos sąrašo, jeigu:
72. Išbraukus emitento VP iš Einamojo prekybos sąrašo, šie VP yra perkeliami į Nelistinguojamų VP sąrašą, išskyrus tuos atvejus, kai VPK panaikino šių VP registraciją arba Centrinis depozitoriumas uždarė bendrąsias šių VP sąskaitas.
73. Išbraukus emitento VP iš Einamojo prekybos sąrašo, jų emitentas gali bendra tvarka kreiptis į Biržą dėl pakartotinio atitinkamų VP įtraukimo į Einamąjį prekybos sąrašą po 1 mėnesio nuo Biržos valdybos sprendimo išbraukti VP iš Einamojo prekybos sąrašo priėmimo dienos.
74. Biržos valdybos sprendimai dėl prekybos VP, įtrauktais į Einamąjį prekybos sąrašą, sustabdymo, atnaujinimo arba išbraukimo iš šio sąrašo tą pačią darbo dieną yra išsiunčiami šių VP emitentui bei VPK ir skelbiami per Biržos informacinę sistemą ir artimiausiame Biržos Biuletenyje, taip pat išsiunčiami bent vienai respublikinei visuomenės informavimo priemonei.
DVYLIKTAS SKIRSNIS
PREKYBOS SKOLOS VP, ĮTRAUKTAIS Į EINAMĄJĮ PREKYBOS SĄRAŠĄ, SUSTABDYMAS, ATNAUJINIMAS IR VP IŠBRAUKIMAS IŠ ŠIO SĄRAŠO
75. Prekyba VVP yra stabdoma ir nutraukiama, išbraukiant šiuos VP iš Einamojo prekybos sąrašo, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą VP išleidimo ir apyvartos tvarką.
76. Biržos valdyba gali ne daugiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti prekybą centrinėje rinkoje Einamajame prekybos sąraše esančiais kitais skolos VP, jeigu:
77. Biržos valdyba gali ne daugiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti prekybą tiesioginiais sandoriais Einamajame prekybos sąraše esančiais skolos VP, jeigu:
78. Jei būtina skubiai sustabdyti prekybą Einamajame prekybos sąraše esančiais skolos VP, siekiant apsaugoti investitorių interesus arba to reikalauja VPK, sprendimą dėl to iki artimiausio Biržos valdybos posėdžio gali priimti Listingo departamento direktorius. Listingo departamento direktoriaus sprendimas turi būti patvirtintas artimiausiame Biržos valdybos posėdyje. Jei būtina skubiai atnaujinti prekybą Einamajame prekybos sąraše esančiais VP, sprendimą dėl to iki artimiausio Biržos valdybos posėdžio gali priimti Listingo departamento direktorius. Šis Listingo departamento direktoriaus sprendimas taip pat turi būti patvirtintas artimiausiame Biržos valdybos posėdyje.
79. Biržos valdybos bei Listingo departamento direktoriaus sprendimai dėl prekybos skolos VP, įtrauktais į Einamąjį prekybos sąrašą, sustabdymo ir atnaujinimo tą pačią darbo dieną yra išsiunčiami šių VP emitentui ir VPK bei skelbiami per Biržos informacinę sistemą, artimiausiame Biržos Biuletenyje, taip pat išsiunčiami bent vienai respublikinei visuomenės informavimo priemonei.
80. Biržos valdyba turi teisę nutraukti prekybą skolos VP, išbraukiant juos iš Einamojo prekybos sąrašo, jeigu:
81. Išbraukus emitento skolos VP iš Einamojo prekybos sąrašo, šie VP yra perkeliami į Nelistinguojamų VP sąrašą, išskyrus atvejus, kai VPK panaikino šių VP registraciją arba Centrinis depozitoriumas uždarė bendrąją šių VP sąskaitą.
82. Išbraukus emitento skolos VP iš Einamojo prekybos sąrašo, jų emitentas gali kreiptis į Biržą dėl pakartotinio atitinkamų VP įtraukimo į Einamąjį prekybos sąrašą po 1 mėnesio nuo Biržos valdybos sprendimo išbraukti skolos VP iš Einamojo prekybos sąrašo priėmimo dienos.
83. Biržos valdybos sprendimai dėl skolos VP, įtrauktų į Einamąjį prekybos sąrašą, išbraukimo iš Einamojo prekybos sąrašo tą pačią darbo dieną yra išsiunčiami šių VP emitentui ir VPK bei skelbiami per Biržos informacinę sistemą ir artimiausiame Biržos Biuletenyje, taip pat išsiunčiami bent vienai respublikinei visuomenės informavimo priemonei.
TRYLIKTAS SKIRSNIS
NELISTINGUOJAMŲ VP SĄRAŠAS
84. VP yra įtraukiami į Nelistinguojamų VP sąrašą, jeigu:
86. Emitentas, kurio VP yra įtraukti į Nelistinguojamų VP sąrašą, turi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo ir VPK taisyklių nustatyta tvarka Biržai pateikti metų prospektus-ataskaitas, periodines ataskaitas ir pranešimus apie esminius įvykius.
87. Birža kaupia emitentų, kurių VP įtraukti į Nelistinguojamų VP sąrašą, atsiųstą informaciją apie jų ūkinę-finansinę veiklą bei esminius įvykius ir sudaro sąlygas su ja susipažinti besidomintiems Biržos nariams bei investitoriams, tačiau neskelbia šios informacijos per Biržos informacinę sistemą, Biržos Biuletenyje ir neinformuoja respublikinių visuomenės informavimo priemonių.
88. Biržos valdyba, atsižvelgdama į nelistinguojamų VP likvidumą, gali suskirstyti Nelistinguojamų VP sąrašą į grupes, kurioms gali būti taikomos skirtingos šių Prekybos taisyklių procedūros. Šis sprendimas turi būti iš anksto suderintas su VPK.
89. Prekyba į Nelistinguojamų VP sąrašą įtrauktais VP gali būti stabdoma Listingo departamento direktoriaus sprendimu, jeigu:
90. Prekyba į Nelistinguojamų VP sąrašą įtrauktais VP gali būti nutraukiama, išbraukiant juos iš Nelistinguojamų VP sąrašo, Listingo departamento direktoriaus sprendimu, jeigu:
91. Listingo departamento direktoriaus sprendimai dėl VP įtraukimo į Nelistinguojamų VP sąrašą, prekybos VP, įtrauktais į Nelistinguojamų VP sąrašą, sustabdymo ir išbraukimo iš šio sąrašo yra skelbiami per Biržos informacinę sistemą, Biržos Biuletenyje, taip pat išsiunčiami bent vienai respublikinei visuomenės informavimo priemonei bei šių VP emitentui.
KETURIOLIKTAS SKIRSNIS
ESMINIAI ĮVYKIAI
92. Informaciją apie emitentų, kurių VP įtraukti į Biržos prekybos sąrašus, esminius įvykius Birža gauna iš emitentų, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo ir VPK Informacijos apie emitentų esminius įvykius atskleidimo instrukcijoje nustatyta tvarka. Šią informaciją kaupia ir skelbia Biržos Listingo departamentas.
93. Gavęs informacinį pranešimą apie esminį įvykį, susijusį su VP, įtrauktais į Oficialųjį ir Einamąjį prekybos sąrašus, Listingo departamentas nedelsiant tą pačią darbo dieną jį paskelbia per Biržos informacinę sistemą, artimiausiame Biržos Biuletenyje ir išsiunčia bent vienai respublikinei visuomenės informavimo priemonei.
94. Biržos Listingo departamentui nustatytu laiku ir tvarka negavus informacijos apie Oficialiajame ar Einamajame prekybos sąrašuose esančių emitentų esminius įvykius, prekyba atitinkamais VP gali būti stabdoma, vadovaujantis šeštame, septintame, vienuoliktame ir dvyliktame skirsniuose nustatyta tvarka.
III SKYRIUS
BENDRA PREKYBOS VP ORGANIZAVIMO TVARKA
PENKIOLIKTAS SKIRSNIS
PREKYBOS SESIJOS
96. Prekyba Biržoje vyksta prekybos sesijų metu. Prekybos sesija susideda iš šių etapų:
97. Prekybos sesijos vyksta Biržos valdybos nustatytomis dienomis ir valandomis. Prekybos sesijos eigą, jos etapus skolos VP ir prekybos sesijos atskirų etapų laiką taip pat nustato Biržos valdyba, kuri turi teisę keisti prekybos sesijų laiką, etapus ir eigą, apie tai ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas paskelbusi Biržos Biuletenyje. Jeigu prekybos sesijos diena sutampa su švenčių arba nedarbo dienomis, prekyba Biržoje tomis dienomis nevyksta.
98. Tvarką prekybos sesijų metu prižiūri ir kontroliuoja sesijos pirmininkas – Prekybos ir atsiskaitymų departamento direktorius arba kitas Biržos valdybos paskirtas Biržos darbuotojas.
99. Prekybos sesijos metu prekybos salėje turi teisę būti šie asmenys:
100. Visi asmenys, išskyrus Biržos darbuotojus ir įgaliotus VPK darbuotojus, prekybos sesijos metu esantys prekybos salėje, privalo turėti identifikacijos korteles, kurių formą, išdavimo bei panaikinimo tvarką nustato Biržos valdyba. Identifikacijos kortelę draudžiama perleisti kitam asmeniui. Asmenys, kurie nesilaiko šių reikalavimų, šalinami iš prekybos salės.
101. Jeigu prekybos sesijos metu kyla ginčas sesijos tvarkos (jos eigos) klausimais, nesureguliuotais Biržos Prekybos taisyklių nuostatomis, vykdomaisiais raštais ar kitais Biržos norminiais aktais, tai galutinį sprendimą dėl tolimesnės prekybos sesijos eigos priima sesijos pirmininkas. Jo sprendimas yra privalomas visiems asmenims, prekybos sesijos metu esantiems prekybos salėje.
ŠEŠIOLIKTAS SKIRSNIS
VP PATEIKIMAS PREKYBAI
103. Prieš pradedant prekybą VP, įtrauktais į Biržos prekybos sąrašus, Biržos valdyba privalo nustatyti ir paskelbti Biržos Biuletenyje:
104. VP prekybai gali būti pateikiami:
104.1. paprastu būdu, kai Biržos nariai pateikia Biržai pavedimus pirkti ar parduoti VP. Pirmai atitinkamo VP prekybos sesijai teikiami pavedimai gali būti tik limituoti;
104.2. viešo pasiūlymo būdu, kai vienas Biržos narys pateikia Biržai pavedimą parduoti tam tikrą VP kiekį limituota arba aukciono kaina. Viešo pasiūlymo būdas yra naudojamas, kai emitentai leidžia vertybinius popierius į pirminę viešąją apyvartą, kai parduodamas VP paketas arba privatizuojant valstybės ir savivaldybių turtą pagal atitinkamas Biržos valdybos priimtas ir VPK patvirtintas taisykles.
SEPTYNIOLIKTAS SKIRSNIS
SANDORIŲ RŪŠYS
105. Prekybos sesijų metu Biržoje yra sudaromi šie sandoriai:
106. Biržoje pagal atskiras taisykles gali būti sudaromi sandoriai ne prekybos sesijų metu, organizuojant specialias prekybos sesijas arba taikant kitus, nei nustatyta tiesioginiams ir centrinės rinkos sandoriams, reikalavimus (oficialaus pasiūlymo įgyvendinimas Biržoje, viešas akcijų pardavimas privatizuojant valstybei ir savivaldybėms priklausantį turtą ir kiti būdai).
IV SKYRIUS
PREKYBA VP
AŠTUONIOLIKTAS SKIRSNIS
BIRŽOS NARIŲ PAVEDIMAI PIRKTI IR PARDUOTI AKCIJAS CENTRINĖJE RINKOJE
107. Biržos nariai gali pateikti pavedimus pirkti ir parduoti akcijas, kurios yra įtrauktos į Oficialųjį ir Einamąjį prekybos sąrašus ir prekyba kuriomis nėra sustabdyta. Pavedimai pirkti ir parduoti Nelistinguojamų VP sąrašo akcijas gali būti pateikiami tik tada, kai šioms akcijoms taikomos prekybos centrinėje rinkoje procedūros ir prekyba jomis taip pat nėra sustabdyta.
108. Biržos nariai gali pateikti pavedimus:
109. Pateikdami pavedimus pirkti ir parduoti akcijas, Biržos nariai turi nurodyti šiuos kiekvieno pavedimo parametrus:
109.1. pirkimo arba pardavimo pavedimo rūšį: pirkimo – B, pardavimo – S, anuliuojantis pirkimo pavedimas – CB, anuliuojantis pardavimo pavedimas – CS;
109.3. jei Biržos narys vykdo kliento ar jų grupės pavedimą – Biržos nario klientui (jų grupei) suteiktą kodą, jei Biržos narys pateikia pavedimą savo vardu ir sąskaita – savo apskaitoje naudojamą kodą;
109.8. pavedimo galiojimo laiką (po prekybos sesijos atidarymo pateikti pavedimai galioja tik toje prekybos sesijoje);
110. Biržoje yra naudojami šie pavedimų pirkti arba parduoti akcijas pateikimo būdai:
110.1. Biržos nario įgalioti finansų makleriai iš savo kompiuterizuotų darbo vietų įveda klientų arba Biržos nario pavedimus pirkti arba parduoti akcijas į savo elektronines pavedimų knygas. Jų kompiuteriai yra sujungti su Biržos prekybos sistema lokaliu arba globaliu kompiuterių tinklu;
110.2. prekybos sesijos atidarymui Biržos nariai atsiunčia Biržos elektroniniu paštu Biržos nustatytos struktūros elektronines pavedimų bylas, kuriose esantys duomenys yra įvedami į atitinkamo Biržos nario elektroninę pavedimų knygą. Jei Biržos narys naudojasi šia pavedimų pateikimo procedūra, jis privalo iki Biržos valdybos vykdomuoju raštu nustatyto laiko atsiųsti faksu savo pateiktų pavedimų spausdinį, kuris yra Biržoje registruojamas ir saugomas.
111. Ypatingais atvejais, susijusiais su kompiuterinės ir ryšių technikos gedimais, iki Biržos valdybos nustatyto laiko Biržos nariai prekybos sesijos atidarymui gali atsiųsti į Biržą pavedimus faksu arba pateikti raštu. Raštiškuose pavedimuose, pristatytuose į Biržą arba atsiųstuose faksu, turi būti nurodyti visi 109 punkte išdėstyti pavedimo parametrai, o pavedimas pateiktas pagal Biržos valdybos nustatytą formą. Raštu pateiktus arba faksu atsiųstus pavedimus priima ir įveda į atitinkamų Biržos narių elektronines pavedimų knygas Biržos Prekybos ir atsiskaitymų departamentas, tačiau Birža atsako tik už informacijos įvedimo teisingumą.
112. Biržos nariai gali koreguoti savo pateiktų pavedimų visus 109 punkte išvardytus parametrus, išskyrus 109.2 papunktyje nurodytą, arba anuliuoti pateiktus pavedimus iki jų įvykdymo arba dalinio įvykdymo. Jei pavedimas yra įvykdytas iš dalies, koreguoti galima tik 109.6, 109.7 ir 109.8 papunkčiuose išvardytus neįvykdytos atitinkamo pavedimo dalies parametrus. Neįvykdytus pavedimus koreguoti ir anuliuoti galima iki prekybos sesijos pabaigos. Įvykdyti pavedimai negali būti anuliuojami ir koreguojami. Koregavus pavedimą, jo pateikimo laikas pakeičiamas koregavimo laiku. Pavedimų pateikimo, koregavimo, anuliavimo ir vykdymo laikas 110 punkte išvardytais atvejais yra nustatomas Biržos valdybos vykdomuoju raštu.
113. Biržos nariai privalo parengti ir saugoti savo pavedimų, pateiktų prekybos sesijos atidarymui ir nepertraukiamai prekybai kintama kaina, ir papildomų pavedimų sąrašus.
114. Jei Biržos narys atsiunčia elektroniniu paštu Biržos valdybos nustatytos struktūros elektronines pavedimų bylas, kuriose surašyti pavedimai yra perrašomi į atitinkamo Biržos nario elektroninę pavedimų knygą, šių pavedimų spausdinius rengia Biržos Prekybos ir atsiskaitymų departamentas ir iki prekybos sesijos pradžios išsiunčia atitinkamiems Biržos nariams. Jei perrašymo metu Biržos nario atsiųstoje elektroninėje pavedimų byloje randama klaidų, pavedimai yra neperrašomi, ir apie tai elektroniniu paštu yra informuojamas šią elektroninę bylą atsiuntęs Biržos narys, nurodant elektroninėje byloje esančias klaidas.
115. Jei dėl 111 punkte išvardytų priežasčių pavedimų įvedimą į Biržos nario elektroninę pavedimų knygą vykdo Prekybos ir atsiskaitymų departamentas, jis parengia šių įvestų pavedimų spausdinius ir iki prekybos sesijos pradžios išsiunčia atitinkamiems Biržos nariams. Jei Biržos nario pristatytame raštu arba atsiųstame faksu pavedime Biržos Prekybos ir atsiskaitymų departamentas randa klaidų, toks pavedimas yra neįvedamas į atitinkamą elektroninę pavedimų knygą, o apie klaidas informuojamas Biržos narys.
116. Biržos nariai iki prekybos sesijos pradžios turi atlikti savo įvestų pavedimų patikrinimą ir iki Biržos valdybos vykdomuoju raštu nustatyto laiko gali raštu kreiptis į Biržą dėl įvestų pavedimų atšaukimo. Sprendimą dėl pavedimų atšaukimo priima prekybos sesijos pirmininkas.
117. Pavedimai, pateikti prekybos sesijos atidarymui, galioja nuo jų pateikimo momento iki jų galiojimo pabaigos, nurodytos pavedime, jei jie nebuvo įvykdyti arba anuliuoti anksčiau. Jeigu jie prekybos sesijos metu buvo įvykdyti iš dalies, neįvykdyta dalis lieka galioti iki jų įvykdymo arba Biržos nario atitinkamame pavedime nurodyto termino pabaigos.
118. Pavedimai, pateikti po prekybos sesijos atidarymo, galioja nuo jų pateikimo momento iki prekybos sesijos pabaigos, jeigu jie nebuvo anuliuoti arba įvykdyti anksčiau.
119. Prekybos sesijos atidarymo metu Biržos Prekybos ir atsiskaitymų departamentas parengia visų galiojančių Biržos narių pateiktų arba departamento įvestų atitinkamos prekybos sesijos atidarymui pavedimų sąrašus – ataskaitas apie Biržos narių pavedimų perrašymą į Biržos elektroninę knygą.
120. Šiose Prekybos taisyklėse nustatyta tvarka laikinai panaikinus atitinkamų akcijų kurso svyravimo ribas, visi Biržos narių galiojantys pavedimai yra automatiškai anuliuojami.
121. Iki akcijų kurso nustatymo kiekviename Biržos nario pavedime esanti informacija viešai neatskleidžiama. Po akcijų kurso nustatymo informacija apie kiekviename Biržos nario pavedime nurodytą VP kodą, pavadinimą, kiekį ir kainą yra atskleidžiama kitiems Biržos nariams per Biržos informacinę sistemą. Visą informaciją, esančią Biržos narių pavedimuose, iki prekybos sesijos pradžios bei po akcijų kurso nustatymo gali gauti tik atitinkami Biržos darbuotojai bei kiti asmenys įstatymų nustatyta tvarka.
DEVYNIOLIKTAS SKIRSNIS
AKCIJŲ KURSO NUSTATYMAS IR PREKYBOS SESIJOS ATIDARYMUI PATEIKTŲ PAVEDIMŲ VYKDYMAS
122. Prekybos sesijos atidarymo akcijų kursą nustato Biržos darbuotojai – kotiruotojai, remdamiesi pavedimų lapais.
123. Pavedimų lapas sudaromas pagal Biržos narių pavedimus, pateiktus prekybos sesijos atidarymui. Sudarant pavedimų lapą, laikomasi nuostatos, kad pirkėjas sutinka įsigyti akcijas ir žemesne kaina, o pardavėjas sutinka parduoti akcijas ir aukštesne kaina, nei nurodyta pavedime.
124. Pavedimų lape nurodoma tokia informacija:
124.1. VP pirkimo ir pardavimo kainos jų mažėjimo tvarka, pradedant nuo pavedimų pirkti rinkos kaina ir baigiant pavedimais parduoti rinkos kaina;
124.2. akcijų kiekis, kurį akcijų pirkėjas ir pardavėjas atitinkamai sutinka pirkti ir parduoti už šioje eilutėje nurodytą kainą;
124.3. šioje eilutėje nurodyta bei žemesne kaina parduodamų ir šioje eilutėje nurodyta bei aukštesne kaina perkamų akcijų kiekiai;
125. Nustatydami prekybos sesijos atidarymo akcijų kursą, kotiruotojai vadovaujasi 5 taisyklėmis, kurios taikomos viena po kitos paeiliui, jeigu, remiantis ankstesne, akcijų kursas nebuvo nustatytas:
125.1. atidarymo kursu tvirtinama kaina, kuriai esant gaunamas maksimalus parduodamų akcijų skaičius (persidengimas);
125.2. atidarymo kursu tvirtinama kaina, kuriai esant gaunamas minimalus skirtumas tarp siūlomų pirkti ir parduoti akcijų skaičiaus (skirtumas);
125.3. tvirtinamas aukštesnis akcijų kursas, jei pavedimų lape kelioms akcijų kainoms perkamų akcijų skaičius viršija parduodamų; ir atvirkščiai – tvirtinamas žemesnis akcijų kursas, jei pavedimų lape kelioms akcijų kainoms parduodamų akcijų skaičius viršija perkamų;
126. Akcijų kurso svyravimai tarp prekybos sesijų yra ribojami. Akcijų kursai gali skirtis nuo paskutinio nustatyto kurso ne daugiau kaip:
126.2. 0,01 lito nuo paskutinio nustatyto akcijų kurso, jeigu pastarasis yra mažesnis už 0,2 lito.
Akcijų kurso svyravimo ribos gali būti laikinai panaikintos Listingo departamento direktoriaus sprendimu po šių akcinių įvykių: VP emisijos išskaidymo, sumažinimo, padidinimo ar asimiliavimo pagal atitinkamą Centrinio depozitoriumo pateiktą pranešimą. Listingo departamento direktoriaus sprendimai dėl laikino kurso svyravimo ribų panaikinimo yra nedelsiant skelbiami per Biržos informacinę sistemą ir artimiausiame Biržos Biuletenyje, taip pat išsiunčiami bent vienai respublikinei visuomenės informavimo priemonei.
127. Jeigu akcijoms, turinčioms anksčiau nustatytą kursą, gauti pavedimai tik pirkti ir bent viename pavedime kainos limitas yra aukštesnis už maksimalų leistiną toje sesijoje akcijų kursą, tai šioms akcijoms tvirtinamas bazinis kursas, lygus maksimaliai leistinam tos sesijos akcijų kursui.
128. Jeigu akcijoms, turinčioms anksčiau nustatytą kursą, gauti pavedimai tik parduoti ir bent viename pavedime kainos limitas yra žemesnis už minimalų leistiną toje sesijoje akcijų kursą, tai šioms akcijoms tvirtinamas bazinis kursas, lygus minimaliai leistinam tos sesijos akcijų kursui.
130. Nustatomas akcijų kursas gali būti natūralus arba ribinis (priverstinis):
130.1. jei nustatytas akcijų kursas patenka į leistinas kurso svyravimo ribas, jis vadinamas natūraliu;
130.2. jei apskaičiuotas akcijų kursas nepatenka į leistinas kurso svyravimo ribas, nustatomas maksimalus leistinas prekybos sesijos akcijų kursas (jei akcijų kursas nustatomas didesnis už maksimalų leistiną) arba minimalus leistinas akcijų kursas (jei akcijų kursas nustatomas mažesnis už minimalų leistiną). Toks kursas vadinamas ribiniu arba priverstiniu;
131. Priklausomai nuo gautų pavedimų rinkos pobūdis kiekvienos emisijos akcijoms gali būti:
131.1. subalansuota rinka – kai sesijoje nustatytas natūralus akcijų kursas ir šiuo bei žemesniu kursu parduodamų akcijų kiekis sutampa su šiuo bei aukštesniu kursu perkamų akcijų kiekiu;
131.2. nesubalansuotos pasiūlos rinka – kai sesijoje nustatytas natūralus akcijų kursas ir šiuo bei žemesniu kursu parduodamų akcijų skaičius yra didesnis nei šiuo bei aukštesniu kursu perkamų akcijų kiekis;
131.3. nesubalansuotos paklausos rinka – kai sesijoje nustatytas natūralus akcijų kursas ir šiuo bei aukštesniu kursu perkamų akcijų skaičius yra didesnis nei šiuo bei žemesniu kursu parduodamų akcijų kiekis;
131.4. redukuota pasiūlos rinka – kai nustatytas ribinis akcijų kursas ir šiuo bei žemesniu kursu parduodamų akcijų kiekis didesnis nei šiuo ir aukštesniu kursu perkamų akcijų kiekį, o pavedimų vykdymas (redukcijos koeficientas) yra ne mažesnis kaip 5%;
131.5. redukuota paklausos rinka – kai nustatytas ribinis akcijų kursas ir šiuo bei aukštesniu kursu perkamų akcijų kiekis viršija šiuo bei žemesniu kursu parduodamų akcijų kiekį, o pavedimų vykdymas (redukcijos koeficientas) yra ne mažesnis kaip 5%;
131.6. pasiūlos rinka – kai akcijoms yra nustatytos kurso kitimo ribos, sesijai gauti pavedimai tik parduoti akcijas ir bent viename pavedime nurodytas kainos limitas žemesnis nei minimalus leistinas sesijos kursas,
arba kai sesijoje nustatytas ribinis akcijų kursas, šiuo ir žemesniu kursu parduodamų akcijų kiekis viršija šiuo ir aukštesniu kursu perkamų akcijų kiekį, o pavedimų vykdymas (redukcijos koeficientas) yra mažesnis kaip 5%;
131.7. paklausos rinka – kai akcijoms yra nustatytos kurso kitimo ribos, sesijai gauti pavedimai tik pirkti akcijas ir bent viename pavedime nurodytas kainos limitas aukštesnis nei maksimalus leistinas sesijos kursas,
arba kai sesijoje nustatytas ribinis akcijų kursas, šiuo ir žemesniu kursu parduodamų akcijų kiekis mažesnis už šiuo ir aukštesniu kursu perkamų akcijų kiekį, o pavedimų vykdymas (redukcijos koeficientas) yra mažesnis kaip 5%;
131.8. nėra kotiravimo – kai pirkimo pavedimuose nurodytas aukščiausias kainos limitas yra mažesnis nei pardavimo pavedimų žemiausias kainos limitas,
arba kai gauti pavedimai tik pirkti arba tik parduoti ir visuose pirkimo pavedimuose nurodyti kainos limitai yra ne aukštesni už maksimalų leistiną, o pardavimo pavedimuose – ne žemesni už minimalų leistiną sesijos kursą.
132. Nustačius natūralų akcijų kursą, priklausomai nuo paklausos ir pasiūlos santykio, prekybos sesijos atidarymo metu Biržos narių pavedimai vykdomi vienu iš būdų:
132.1. visi pavedimai pirkti, kuriuose kainos limitas ne žemesnis už nustatytą kursą, ir visi pavedimai parduoti, kuriuose kainos limitas ne aukštesnis už nustatytą prekybos sesijos atidarymo kursą, yra įvykdomi;
132.2. visi vienos rūšies (B arba S) pavedimai, kuriuose nurodytas kainos limitas sutampa su nustatytu kursu, įvykdomi proporcingai, o visi kitos rūšies (S arba B atitinkamai) pavedimai, kuriuose nurodytas kainos limitas sutampa su nustatytu kursu, visi pavedimai pirkti, kuriuose kainos limitas aukštesnis už nustatytą kursą, ir visi pavedimai parduoti, kuriuose kainos limitas žemesnis už nustatytą kursą, yra įvykdomi;
133. Nustačius ribinį (priverstinį) akcijų kursą, prekybos sesijos atidarymo metu Biržos narių pavedimai vykdomi vienu iš būdų:
133.1. visi pavedimai pirkti, kuriuose nurodytas kainos limitas sutampa arba yra aukštesnis už nustatytą akcijų kursą yra įvykdomi, visi pavedimai parduoti, kuriuose kainos limitas sutampa arba yra žemesnis už nustatytą akcijų kursą, įvykdomi proporcingai;
133.2. visi pavedimai pirkti, kuriuose nurodytas kainos limitas sutampa arba yra aukštesnis už nustatytą akcijų kursą įvykdomi proporcingai, visi pavedimai parduoti, kuriuose kainos limitas sutampa arba yra žemesnis už nustatytą akcijų kursą, įvykdomi;
133.3. visi pavedimai pirkti, kuriuose nurodytas kainos limitas sutampa arba yra aukštesnis už nustatytą akcijų kursą ir visi pavedimai parduoti, kuriuose kainos limitas sutampa arba yra žemesnis už nustatytą akcijų kursą, nevykdomi, jei nustatytu kursu pavedimų vykdymo koeficientas mažesnis už Biržos valdybos vykdomuoju raštu nustatytą dydį.
134. Pavedimai parduoti, kuriuose kainos limitas aukštesnis, o pirkti – žemesnis už nustatytą prekybos sesijos kursą, nevykdomi.
135. Esant natūraliam akcijų kursui, iš dalies vykdomi (alokuojami) tik tie pertekliniai pavedimai, kuriuose kainos limitas sutampa su nustatytu kursu. Alokacijos (dalinio pavedimų vykdymo) koeficientas yra nustatomas pagal šias formules:
135.1. kai nustatytas natūralus akcijų kursas ir parduodamų akcijų skaičius viršija perkamų akcijų skaičių:
Kal=(Sbv – (Ssv- Ss)) / Ss * 100 (%);
kur: Kal – alokacijos (dalinio pavedimų vykdymo) koeficientas;
Ssv – visų akcijų, parduodamų prekybos sesijos nustatytu kursu, skaičius;
Ss – pardavimo pavedimų, kuriuose kainos limitas sutampa su nustatytu kursu, akcijų skaičius;
Sbv – visų akcijų, perkamų prekybos sesijos nustatytu kursu, skaičius;
135.2. kai nustatytas natūralus akcijų kursas ir perkamų akcijų skaičius viršija parduodamų akcijų skaičių:
Kal=(Ssv – (Sbv – Sb)) / Sb* 100 (%);
kur: Kal – alokacijos (dalinio pavedimų vykdymo) koeficientas;
Ssv – visų akcijų, parduodamų prekybos sesijos nustatytu kursu, skaičius;
Sbv – visų akcijų, perkamų prekybos sesijos nustatytu kursu, skaičius;
Sb – pirkimo pavedimų, kuriuose kainos limitas sutampa su nustatytu kursu, akcijų skaičius.
136. Atlikdami pavedimų alokaciją, kotiruotojai privalo vienodai traktuoti visus perteklinius pavedimus.
137. Esant ribiniam akcijų kursui, dalinai vykdomi (redukuojami) visi pirkimo pavedimai, kurių kainos limitas yra ne mažesnis už nustatytą akcijų kursą (jei nustatytas maksimalus ribinis kursas) arba visi pardavimo pavedimai, kurių kainos limitas yra ne didesnis už nustatytą akcijų kursą (jei nustatytas minimalus ribinis kursas). Pavedimų redukcijos koeficientas skaičiuojamas tokia tvarka:
137.1. esant ribiniam kursui ir parduodamų akcijų pertekliui:
Krk=Sb/Ss* 100 (%);
kur: Krk – redukcijos koeficientas;
Ss – parduodamų nustatytu kursu akcijų skaičius;
Sb – perkamų nustatytu kursu akcijų skaičius;
138. Jeigu pavedimų redukcijos koeficientas yra mažesnis už Biržos valdybos vykdomuoju raštu nustatytą ir kursas yra ribinis, pavedimai yra nevykdomi dėl per didelio rinkos nesubalansuotumo ir kurso pokyčio, ir sesijos pirmininkas skelbia bazinį kursą kitai prekybos sesijai, lygų ribiniam sesijos kursui.
139. Pavedimų vykdoma dalis nustatoma pavedime nurodytą akcijų skaičių padauginus iš pavedimų alokacijos arba redukcijos koeficiento. Jeigu gaunamas trupmeninis skaičius, atliekamas pavedimų vykdymo patikslinimas laikantis sąlygų, kurios taikomos viena po kitos, jeigu remiantis ankstesne akcijų likutis nebuvo paskirstytas:
DVIDEŠIMTAS SKIRSNIS
PAPILDOMŲ PAVEDIMŲ PATEIKIMAS IR VYKDYMAS
140. Akcijoms, kurių kurso svyravimai tarp prekybos sesijų yra laikinai neribojami ir prekybos sesijos atidarymui gautas bent vienas pavedimas jas pirkti arba parduoti, bei prekybos sesijos atidarymo metu rinkos kursas nenustatytas, yra skelbiamas papildomų pavedimų priėmimas. Papildomi pavedimai priimami kaina, kuri nustatoma vadovaujantis šiais principais:
140.1. papildomi pavedimai priimami paskutiniu nustatytu rinkos kursu, jeigu šiuo kursu gautas bent vienas pavedimas pirkti arba parduoti akcijas;
140.2. papildomi pavedimai priimami artimiausia kaina paskutiniam nustatytam rinkos kursui, jeigu šiuo kursu gautas bent vienas pavedimas pirkti arba parduoti akcijas;
140.3. jeigu pavedimų lape yra dvi kainos, vienodai nutolusios nuo paskutinio nustatyto rinkos kurso, papildomi pavedimai priimami ta kaina, kuria perkamų arba parduodamų akcijų skaičius didesnis;
140.4. jeigu pavedimų lape yra dvi kainos, vienodai nutolusios nuo paskutinio nustatyto rinkos kurso ir abiem kainom gautas vienodas perkamų ir parduodamų akcijų skaičius, papildomi pavedimai priimami pardavimo pavedimų kaina, mažiausiai nutolusia nuo paskutinio rinkos kurso.
Šie principai taikomi vienas po kito paeiliui, jeigu ankstesniojo nepakako papildomų pavedimų priėmimo kainai nustatyti.
141. Jei akcijų kursas anksčiau nustatytas nebuvo arba buvo laikinai panaikintos akcijų kurso svyravimo ribos, papildomi pavedimai skelbiami ta kaina, kuria perkama arba parduodama daugiau akcijų. Jei šie skaičiai sutampa, papildomi pavedimai skelbiami ir priimami ta kaina, kuria galima akcijas parduoti.
142. Papildomi pavedimai priimami pirkti arba parduoti akcijas nepriklausomai nuo prekybos sesijos atidarymo metu nustatyto rinkos pobūdžio. Maksimalus papildomais pavedimais siūlomų pirkti arba parduoti akcijų skaičius paskelbta kaina yra neribojamas.
143. Biržos skelbiamame akcijų kursų ir papildomų pavedimų sąraše nurodoma tokia informacija:
144. Sesijos pirmininkui paskelbus siūlomą papildomai pirkti arba parduoti akcijų kiekį, Biržos nariai gali pateikti papildomus pavedimus pirkti arba parduoti akcijas tik paskelbtu kursu.
145. Jeigu iki sesijos pradžios gauti tik vienos rūšies pavedimai (tik pirkimo arba tik pardavimo) ir sesijos pirmininkas paskelbė papildomų pavedimų priėmimą, juos priėmus atliekamas naujas akcijų kotiravimas, kurio rezultate nustatytas akcijų kursas gali skirtis nuo akcijų kurso, skelbto papildomuose pavedimuose, bet:
145.1. akcijų kursas negali būti aukštesnis, nei skelbtas papildomų pavedimų pirkti akcijas priėmimui;
146. Papildomų pavedimų priėmimui ir vykdymui galioja laiko prioriteto principas. Tai reiškia, kad papildomi pavedimai vykdomi jų gavimo tvarka. Priklausomai nuo pasiūlos ir paklausos santykio, papildomi pavedimai gali būti įvykdyti, įvykdyti dalinai arba visai nevykdyti. Papildomiems pavedimams proporcingas pavedimų vykdymo principas (alokacija) netaikomas. Neįvykdyti arba iš dalies neįvykdyti papildomi pavedimai po prekybos sesijos yra automatiškai anuliuojami.
DVIDEŠIMT PIRMAS SKIRSNIS
NepertraukiamA prekybA kintama kaina
148. Nepertraukiama prekyba kintama kaina (toliau – nepertraukiama prekyba) yra sandorių sudarymas centrinėje rinkoje pagal Biržos narių pateikiamus pirkimo ir pardavimo pavedimus, atsižvelgiant į pavedime nurodytą kainą ir jo gavimo laiką.
149. Nepertraukiama prekyba vykdoma visomis Oficialaus ir Einamojo prekybos sąrašo akcijomis bei Nelistinguojamų VP sąrašo akcijomis, kurioms taikomos prekybos centrinėje rinkoje procedūros ir visoms šioms akcijoms nėra laikinai panaikintos Biržos valdybos nustatytos kurso kitimo ribos. Nepertraukiama prekyba kitais VP gali būti pradėta Biržos valdybos sprendimu.
150. Nepertraukiamos prekybos metu vykdomi šie prekybos sesijos atidarymui pateikti, bet neįvykdyti arba įvykdyti iš dalies pavedimai:
150.1. pirkimo pavedimai, kuriuose nurodyta kaina yra ne žemesnė nei minimali leistina nepertraukiamos prekybos kaina;
151. Nepertraukiamos prekybos metu nevykdomi šie prekybos sesijos atidarymui pateikti, bet neįvykdyti arba dalinai įvykdyti pavedimai:
151.1. pavedimai pirkti ir parduoti akcijas, kurių kurso svyravimo ribos Biržos valdybos sprendimu yra laikinai panaikintos ir prekybos sesijos atidarymo metu šių akcijų kursas nustatytas nebuvo;
152. Prekybos sesijos atidarymui pateikti pavedimai, nepertraukiamos prekybos kintama kaina metu vykdomi laikantis tokių principų:
152.1. pavedimai parduoti akcijas, kuriuose nurodyta kaina žemesnė nei minimali leistina prekybos sesijos atidarymo kaina, vykdomi ne žemesne nei minimali leistina prekybos sesijos atidarymo kaina;
152.2. pavedimai pirkti akcijas, kuriuose nurodyta kaina aukštesnė nei maksimali leistina prekybos sesijos atidarymo kaina, vykdomi ne aukštesne nei maksimali leistina prekybos sesijos atidarymo kaina;
153. Nepertraukiamai prekybai pateikiami tiktai limituoti pavedimai. Pavedimai rinkos kaina nepriimami.
154. Nepertraukiamos prekybos metu pavedimai priimami tik šiose akcijų kainos kitimo ribose:
154.1. jeigu prekybos sesijos atidarymo metu šioms akcijoms nustatytas natūralus arba ribinis rinkos kursas ne mažesnis kaip 0,20 Lt, taikomos 10% kainos kitimo ribos, skaičiuojant nuo šios prekybos sesijos atidarymo kainos;
154.2. jeigu prekybos sesijos atidarymo metu šioms akcijoms nustatytas natūralus arba ribinis rinkos kursas mažesnis nei 0,20 Lt, taikomos fiksuotos akcijų kainos kitimo ribos – 0,01 Lt;
154.3. jeigu prekybos sesijos atidarymo metu šioms akcijoms rinkos kursas nenustatytas, o paskutinė įregistruota vidutinė svertinė kaina yra ne mažesnė kaip 0,20 Lt, taikomos 10% kainos kitimo ribos, skaičiuojant nuo paskutinės įregistruotos vidutinės svertinės kainos;
155. Birža per savo informacinę sistemą kiekvienam Biržos nariui nedelsiant teikia informaciją apie visus jo paties pateiktus pavedimus, nurodydama jų būklę:
156. Biržos nario pateiktas pavedimas nepertraukiamos prekybos kintama kaina metu gali būti įvykdytas, įvykdytas dalinai arba neįvykdytas. Pavedimas gali būti įvykdytas skirtingomis kainomis, jeigu jis vykdomas dalimis.
157. Dalinai įvykdžius pavedimą, neįvykdyta jo dalis automatiškai lieka prekyboje, sumažinus jame akcijų skaičių įvykdytu kiekiu.
158. Pavedimai vykdomi ir sandoriai sudaromi, atsižvelgiant į pavedime nurodytą kainą. Pirmiausia vykdomi pavedimai pirkti aukščiausia kaina ir parduoti žemiausia kaina, t. y. laikomasi kainos prioriteto principo. Jeigu dviejuose ar daugiau pirkimo arba pardavimo pavedimų yra nurodyta ta pati kaina, tai pavedimai vykdomi pagal jų pateikimo laiką, t. y. laikomasi laiko prioriteto principo.
159. Jeigu, sudarant sandorį, pardavimo pavedime nurodyta kaina yra žemesnė už nurodytą pirkimo pavedime, sandoris sudaromas kaina, nurodyta anksčiau pateiktame pavedime.
160. Pranešimai apie sudarytus sandorius Biržos nariams yra nedelsiant pateikiami per Biržos informacinę sistemą. Pasibaigus nepertraukiamai prekybai, Biržos nariai privalo atsispausdinti nepertraukiamos prekybos metu įvykdytų pavedimų sąrašus ir saugoti juos kartu su prekybos sesijos rezultatais.
161. Po kiekvieno nepertraukiamos prekybos metu sudaryto sandorio Prekybos ir atsiskaitymų departamentas skaičiuoja ir skelbia per Biržos informacinę sistemą vidutinę svertinę nepertraukiamos prekybos kainą kiekvienai akcijų emisijai. Pasibaigus prekybos sesijai, Prekybos ir atsiskaitymų departamentas skaičiuoja ir skelbia per Biržos informacinę sistemą šios prekybos sesijos vidutinę svertinę kainą kiekvienai akcijų emisijai, nuo kurios nustatomos prekybos sesijos atidarymo kurso kitimo ribos kitai prekybos sesijai. Vidutinė svertinė kaina skaičiuojama pagal formulę:
KVP=SVP/VVP
kur: SVP – vienos emisijos akcijų apyvarta litais nepertraukiamos prekybos arba visos prekybos sesijos metu;
VVP – vienos emisijos akcijų bendras nepertraukiamos prekybos metu arba per visą prekybos sesiją parduotų akcijų skaičius.
DVIDEŠIMT ANTRAS SKIRSNIS
PREKYBA CENTRINĖJE RINKOJE SKOLOS VP
163. Prekyba skolos VP vyksta kiekvieną darbo dieną prekybos sesijos metu Biržos valdybos nustatytu laiku.
164. Sandoriai skolos VP yra sudaromi remiantis pavedimais, kuriuos Biržos nariai pateikia Biržai. Pavedimai gali būti pateikiami savo vardu ir kliento lėšomis arba savo vardu ir savo lėšomis. Pateikti pavedimai pirkti ir/arba parduoti neturinčius atkarpų skolos VP galioja tik tą prekybos sesiją, kurios metu buvo pateikti. Pavedimai pirkti ir/arba parduoti skolos VP su atkarpomis galioja iki pavedime nurodyto termino pabaigos, jei jie nebuvo įvykdyti arba anuliuoti anksčiau.
165. Biržos nariai gali pateikti pavedimus pirkti ir parduoti tuos skolos VP, kurie yra įtraukti į Biržos prekybos sąrašus ir prekyba kuriais nėra sustabdyta.
166. Pateikdami pavedimus pirkti ir parduoti skolos VP, Biržos nariai turi nurodyti šiuos kiekvieno pavedimo parametrus:
166.3. jei Biržos narys vykdo kliento ar jų grupės pavedimą – Biržos nario klientui (jų grupei) suteiktą kodą, jei Biržos narys pateikia pavedimą savo vardu ir sąskaita – savo apskaitoje naudojamą kodą;
166.8. Biržos nario kliento (jų grupės) investicijų saugotojo Centrinio depozitoriumo dalyvio kodą arba šio kliento Centrinio depozitoriumo dalyvio kodą, jei klientas turi asmeninę VP sąskaitą Centriniame depozitoriume;
167. Biržos nario įgalioti finansų makleriai iš savo kompiuterizuotų darbo vietų įveda klientų arba Biržos nario pavedimus pirkti arba parduoti skolos VP į savo elektronines pavedimų knygas. Jų kompiuteriai yra sujungti su Biržos prekybos sistema lokaliu arba globaliu kompiuterių tinklu.
168. Biržos nariai gali koreguoti savo pateiktų pavedimų visus 166 punkte išvardytus parametrus, išskyrus 166.2 papunktyje nurodytą, arba anuliuoti pateiktus pavedimus iki jų įvykdymo arba dalinio įvykdymo. Jei pavedimas yra įvykdytas dalinai, koreguoti galima tik 166.6, 166.7 ir 166.9 papunkčiuose išvardytus neįvykdytos atitinkamo pavedimo dalies parametrus. Neįvykdytus pavedimus koreguoti ir anuliuoti galima iki prekybos sesijos pabaigos. Įvykdyti pavedimai negali būti anuliuojami ir koreguojami. Koregavus pavedimą, jo pateikimo laikas pakeičiamas koregavimo laiku.
169. Iki nepertraukiamos prekybos pradžios kiekviename Biržos nario pavedime nurodyta informacija viešai neatskleidžiama. Informaciją, esančią Biržos narių pavedimuose, iki nepertraukiamos prekybos pradžios gali gauti tik atitinkami Biržos darbuotojai bei kiti asmenys įstatymų nustatyta tvarka. Prasidėjus nepertraukiamai prekybai informacija apie kiekviename Biržos nario pavedime nurodytą skolos VP kodą, pavadinimą, kiekį ir pajamingumą yra atskleidžiama kitiems Biržos nariams per Biržos informacinę sistemą.
170. Nepertraukiamai prekybai pavedimai pirkti ir parduoti skolos VP pateikiami tiktai limituotu pajamingumu. Skolos VP pajamingumo kitimo žingsnis 0,01%. Skolos VP pajamingumas gali svyruoti ne daugiau kaip 10% nuo aukciono metu apskaičiuotos aritmetinės svertinės palūkanų normos, jei šiais VP nebuvo sudaryti sandoriai centrinėje rinkoje, arba nuo paskutinio vidutinio svertinio pajamingumo, jei šiais VP buvo prekiauta centrinėje rinkoje.
171. Birža per savo informacinę sistemą kiekvienam Biržos nariui nedelsdama teikia informaciją apie visus jo paties pateiktus pavedimus, nurodydama jų būklę:
172. Biržos nario pateiktas pavedimas nepertraukiamos prekybos skolos VP metu gali būti įvykdytas, įvykdytas dalinai arba neįvykdytas. Pavedimas gali būti įvykdytas skirtingais pajamingumais, jeigu jis vykdomas dalimis.
173. Dalinai įvykdžius pavedimą, neįvykdyta jo dalis automatiškai lieka prekyboje, sumažinus jame skolos VP skaičių įvykdytu kiekiu.
174. Pavedimai vykdomi ir sandoriai sudaromi atsižvelgiant į pavedime nurodytą pajamingumą. Pirmiausia vykdomi pavedimai pirkti žemiausiu pajamingumu ir parduoti aukščiausiu pajamingumu. Jeigu dviejuose ar daugiau pirkimo arba pardavimo pavedimų yra nurodytas tas pats pajamingumas, tai pavedimai vykdomi pagal jų pateikimo laiką, t. y. laikomasi laiko prioriteto principo.
175. Jeigu, sudarant sandorį, pardavimo pavedime nurodytas pajamingumas yra aukštesnis už nurodytą pirkimo pavedime, sandoris sudaromas pajamingumu, nurodytu anksčiau pateiktame pavedime.
176. Pranešimai apie sudarytus sandorius Biržos nariams yra nedelsiant pateikiami per Biržos informacinę sistemą. Pasibaigus nepertraukiamai prekybai Biržos nariai privalo atsispausdinti nepertraukiamos prekybos metu įvykdytų pavedimų sąrašus ir saugoti juos kartu su prekybos sesijos rezultatais.
177. Po prekybos sesijos Prekybos ir atsiskaitymų departamentas skaičiuoja vidutinį svertinį pajamingumą kiekvienam skolos VP. Vidutinis svertinis skolos VP pajamingumas skaičiuojamas pagal šią formulę:
KVP=∑ YVP*SVP/VVP
kur: YVP – atitinkamų skolos VP sandorio pajamingumas;
SVP – šiuo sandoriu parduotų skolos VP skaičius;
VVP – bendras parduotų prekybos sesijoje atitinkamų skolos VP skaičius.
Pirmojo nepertraukiamos prekybos metu sudaryto sandorio skolos VP pajamingumas yra vadinamas prekybos sesijos atidarymo pajamingumu, paskutinio – prekybos sesijos uždarymo pajamingumu.
DVIDEŠIMT TREČIAS SKIRSNIS
TIESIOGINIAI SANDORIAI
178. Biržos nariams, norintiems sudaryti tiesioginį sandorį, Birža sudaro sąlygas skelbti pasiūlymus pirkti ir/arba parduoti VP, sukurdama specialią elektroninę skelbimų lentą. Biržos narių šioje skelbimų lentoje pateikiami pasiūlymai pirkti ir/arba parduoti VP yra preliminarūs, t. y. nevykdomi automatiškai. Skelbdami pasiūlymus, Biržos nariai turi nurodyti Centrinio depozitoriumo dalyvio kodą, pasiūlymo rūšį (pirkimas ar pardavimas), VP kodą, kiekį ir kainą. Šių pasiūlymų pateikimo bei anuliavimo laiką ir tvarką vykdomuoju raštu nustato Biržos valdyba.
179. Ketindami sudaryti tiesioginį sandorį, Biržos nariai turi pateikti Biržai pavedimus. Pavedimuose turi būti nurodyti:
179.3. jei Biržos narys vykdo kliento ar jų grupės pavedimą – Biržos nario klientui (jų grupei) suteiktas kodas, jei Biržos narys pateikia pavedimą savo vardu ir sąskaita – savo apskaitoje naudojamas kodas;
179.9. VP perrašymo iš pardavėjo VP sąskaitos į pirkėjo VP sąskaitą data (Centriniame depozitoriume ir pas investicijų saugotoją VP turi būti perrašomi iš pardavėjo sąskaitos į pirkėjo sąskaitą tą pačią dieną);
179.10. informacija apie tiesioginio sandorio šalių pasirinktą piniginių lėšų judėjimą (per Kliringo banką arba tiesiogiai tarp pirkėjo ir pardavėjo);
179.11. piniginių atsiskaitymų data (piniginiams atsiskaitymams vykstant per Kliringo banką, ši data turi sutapti su VP perrašymo iš pardavėjo sąskaitos į pirkėjo sąskaitą data);
179.12. kitos tiesioginio sandorio šalies – Biržos nario Centriniame depozitoriume dalyvio kodas ir kliento kodas, jeigu Biržos narys vykdo kliento pavedimą;
179.13. pavedimą pateikiančio Biržos nario kliento (jų grupės) investicijų saugotojo Centrinio depozitoriumo dalyvio kodas arba šio kliento Centrinio depozitoriumo dalyvio kodas, jei jis turi asmeninę VP sąskaitą Centriniame depozitoriume.
Pavedimų pateikimo tvarką ir laiką vykdomuoju raštu nustato Biržos valdyba.
180. Tiesioginiai sandoriai laikomi sudarytais tik tuo atveju, kai Biržos nariai pateikia pirkimo ir pardavimo pavedimus sudaryti tiesioginį sandorį, sutampant visiems 179 punkte išvardytiems pavedimų rekvizitams.
181. Minimalus tiesioginio sandorio dydis į Oficialųjį prekybos sąrašą įtrauktais vertybiniais popieriais yra 40 000,00 (keturiasdešimt tūkstančių) litų. Tiesioginių sandorių dydis, sudarant tiesioginius sandorius į kitus Biržos prekybos sąrašus įtrauktais VP, yra neribojamas.
182. Kai Biržos nario klientas parduoda VP tam pačiam Biržos nariui arba kai Biržos nario klientas perka VP iš to paties Biržos nario, tai tokiu tiesioginiu sandoriu įsigyjamo VP kaina negali skirtis nuo paskutinės prekybos sesijos vidutinės svertinės VP kainos daugiau kaip 35%, jeigu atitinkamu VP yra prekiaujama centrinėje rinkoje. Kitais tiesioginiais pirkimo-pardavimo sandoriais įsigyjamų VP kainos yra neribojamos.
V SKYRIUS
ATSISKAITYMO UŽ BIRŽOJE SUDARYTUS SANDORIUS TVARKA
DVIDEŠIMT KETVIRTAS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
184. Kiekvienas Biržoje sudarytas centrinės rinkos bei tiesioginis sandoris užbaigiamas piniginių atsiskaitymų ir atitinkamų VP pateikimo procedūromis. Šios procedūros susijusios ir vyksta tuo pačiu metu, jei kiti šių taisyklių punktai nenumato kitaip.
185. Atsiskaitymuose už centrinės rinkos sandorius vadovaujamasi principu, kad VP pateikimas ir apmokėjimas už juos vyksta tuo pačiu metu per fiksuotą dienų skaičių, skaičiuojamą nuo sandorio sudarymo dienos – T. Atsiskaitymų ciklas pagal Biržos centrinėje rinkoje sudarytus sandorius akcijomis ir skolos VP, išskyrus VVP, yra 4 darbo dienos, o VVP – 2 darbo dienos, įskaitant ir sandorių sudarymo dieną.
186. Atsiskaitymai už tiesioginius sandorius vykdomi dvidešimt šeštame skirsnyje išdėstyta tvarka. Atsiskaitymų už tiesioginius sandorius terminas yra nurodomas pavedime ir jis negali būti ilgesnis nei T+5 darbo diena.
187. Atsiskaitymų procesą organizuoja ir kontroliuoja Biržos Prekybos ir atsiskaitymų departamentas. Nustačius visų akcijų kursus, priėmus papildomus pavedimus (kai nebuvo nustatytas akcijų kursas), užbaigus nepertraukiamą prekybą kintama kaina akcijomis bei nepertraukiamą prekybą skolos VP, užregistravus centrinės rinkos ir tiesioginius sandorius, Prekybos ir atsiskaitymų departamentas pateikia visiems Biržos nariams jų pateiktų pavedimų ir sudarytų sandorių sąrašus.
188. Pateiktų pavedimų ir sudarytų sandorių sąrašas – tai dokumentas, patvirtinantis, kad Biržos narys pateikė atitinkamus pavedimus ir pardavė arba pirko Biržoje atitinkamus VP. Šiame sąraše nurodoma tokia informacija:
188.11. neįvykdytų arba dalinai prekybos sesijos atidarymo metu neįvykdytų pavedimų galiojimo laikas;
188.12. sukauptos palūkanos už skolos VP su atkarpomis, kurios apskaičiuojamos pagal šią formulę:
SP= [N*y*(d-t)/365]*V
kur: y – aukcione nustatyta skolos VP palūkanų norma;
t – dienų skaičius nuo aukciono iki atsiskaitymo už sandorį dienos;
d – skolos VP trukmė dienomis;
N – skolos VP nominali vertė;
V – skolos VP skaičius.
189. Po kiekvienos prekybos sesijos Biržos Prekybos ir atsiskaitymų departamentas pateikia visiems Biržos nariams jų prekybos sesijos metu sudarytų sandorių suvestines, kuriose nurodoma:
189.1. pinigų suvestinės pozicijos, skaičiuojamos atskirai kiekvienam atsiskaitymų ciklui pagal kiekvieną veiklos tipą, VP emisiją ir investicijų saugotoją:
S = –
kur: S – pinigų suma, kurią Biržos narys turi sumokėti (jei S<0) arba gauti (jei S>0),
KB – centrinėje rinkoje sudarytu sandoriu perkamų VP kaina,
VB – šiuo sandoriu perkamų VP kiekis,
KS – centrinėje rinkoje sudarytu sandoriu parduodamų VP kaina,
VS – šiuo sandoriu parduodamų VP kiekis,
T – atsiskaitymo ciklas;
189.2. VP suvestinė pozicija skaičiuojama atskirai pagal kiekvieną atsiskaitymų ciklą, veiklos tipą, VP emisiją ir investicijų saugotoją:
S = – 
kur: S – VP kiekis, kurį Biržos narys turi pateikti (jei VP<0) arba gauti (jei VP>0),
VB – pirktų VP kiekis,
VS – parduotų VP kiekis,
T – atsiskaitymo ciklas,
CD – Centrinio depozitoriumo dalyvio kodas,
VP – VP kodas;
189.4. bendra pinigų suma, mokama už centrinės rinkos sandoriais įsigytus VP (išskyrus skolos VP) pagal kiekvieną atsiskaitymo dieną;
189.5. bendra pinigų suma, mokama už centrinės rinkos sandoriais įsigytus skolos VP pagal kiekvieną atsiskaitymo dieną;
189.6. bendra pinigų suma, mokama už tiesioginiais sandoriais įsigytus VP (išskyrus skolos VP), jei šiuos sandorius sudarant numatytas atsiskaitymas per kliringo banką, pagal kiekvieną atsiskaitymo dieną;
189.7. bendra pinigų suma, mokama už tiesioginiais sandoriais įsigytus skolos VP, jei šiuos sandorius sudarant numatytas atsiskaitymas per kliringo banką, pagal kiekvieną atsiskaitymo dieną;
DVIDEŠIMT PENKTAS SKIRSNIS
ATSISKAITYMO UŽ CENTRINĖS RINKOS SANDORIUS TVARKA
190. Detali atsiskaitymų už Biržos sandorius technologija, Biržos, Kliringo banko, Centrinio depozitoriumo, Biržos narių pareigos, informacinių pranešimų formos bei atsiskaitymų tvarkaraštis yra nustatytas atskira sutartimi tarp Biržos, Lietuvos banko ir Centrinio depozitoriumo, pasirašyta 1995 m. birželio 8 d. Šios sutarties ir jos priedų pakeitimai ir papildymai sudaromi šioje sutartyje nustatyta tvarka ir įsigalioja paskelbus juos Biržos Biuletenyje. Informacija apie atliktus pakeitimus ir papildymus pateikiama VPK kitą darbo dieną.
191. Pagal Atsiskaitymų už sandorius Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje sutartį su Biržos nariu Birža turi teisę kontroliuoti, ar šis turi pakankamai piniginių lėšų atsiskaitymams už sudarytus sandorius.
192. Pagal Atsiskaitymų už sandorius Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje sutartį su Biržos nariu Birža turi teisę:
192.1. pateikti pavedimą Kliringo bankui nustatytais terminais užblokuoti Biržos nario pinigines lėšas, būtinas visų jos vardu sudarytų sandorių apmokėjimui;
193. Esant piniginių lėšų trūkumui, Biržos nario Kliringo banko sąskaitoje arba VP trūkumui Centrinio depozitoriumo bendrojoje sąskaitoje, Prekybos ir atsiskaitymų departamentas, siekdamas kuo mažesnės žalos dėl atsiskaitymų už sandorius atsiradimo, nustato, kokie sandoriai yra sustabdomi.
194. Pagal laikinai sustabdytus sandorius dalinis VP arba pinigų pervedimas nevykdomas, išskyrus atvejus, kai dėl to sprendimą priima Biržos valdyba, esant atitinkamiems pirkėjo ir pardavėjo prašymams.
195. Birža įsteigia Garantinį fondą, kurio formavimo ir naudojimo taisykles tvirtina VPK. Kai Biržos narys nesugeba vykdyti savo įsipareigojimų, šie įsipareigojimai yra vykdomi Garantinio fondo lėšomis, laikantis Biržos, Lietuvos banko ir Centrinio depozitoriumo sutartimi nustatytos atsiskaitymų tvarkos bei Garantinio fondo nuostatų.
DVIDEŠIMT ŠEŠTAS SKIRSNIS
ATSISKAITYMO UŽ TIESIOGINIUS SANDORIUS TVARKA
197. Pagal kiekvieną Biržoje sudarytą tiesioginį sandorį atskirai Biržos narys privalo pateikti VP ir atlikti atitinkamus piniginius atsiskaitymus. Biržos Garantinis fondas tiesioginių sandorių nedengia. VP apmokėjimą ar pateikimą kitai tiesioginio sandorio šaliai garantuoja Biržos nariai.
198. Detali atsiskaitymų už tiesioginius sandorius per Kliringo banką technologija, Biržos, Kliringo banko, Centrinio depozitoriumo, Biržos narių pareigos, informacinių pranešimų formos bei atsiskaitymų tvarkaraštis yra nustatytas atskira sutartimi tarp Biržos, Lietuvos banko ir Centrinio depozitoriumo, pasirašyta 1995 m. birželio 8 d.
199. Kai tiesioginio pirkimo-pardavimo sandorio šalys (Biržos nariai ir/arba jų klientai) turi tiesiogiai Centriniame depozitoriume asmenines savo VP sąskaitas ir VP perrašymas iš pardavėjo sąskaitos į pirkėjo sąskaitą vyksta per Centrinį depozitoriumą, šio tiesioginio sandorio šalys gali pasirinkti piniginių lėšų pervedimo būdą, priklausomai nuo kurio atsiskaitymai vyks viena iš žemiau išvardytų tvarkų:
199.1. jei Biržai pateikiamuose pavedimuose numatyta, kad piniginiai atsiskaitymai vyks per Kliringo banką, tai piniginių atsiskaitymų terminas, nurodomas Biržai pateikiamame pavedime, gali būti nuo T+1 darbo dienos (kur T – tiesioginio sandorio sudarymo Biržoje diena) iki T+5 darbo dienos. Atsiskaitant už tiesioginius sandorius per Kliringo banką, laikomasi VP pateikimo ir apmokėjimo už juos vienalaikiškumo principo. Po kiekvienos prekybos sesijos Birža perduoda prekybos sesijos rezultatus Centriniam depozitoriumui ir Kliringo bankui bei prekyboje dalyvavusiems Biržos nariams. Biržos nariai pinigines lėšas už sudarytus tiesioginius sandorius turi sukaupti tikslinėse kliringo sąskaitose ne vėliau kaip numatytą atsiskaitymų dieną 11 val. Tą pačią darbo dieną nuo 12 val. Birža atlieka gautos informacijos sutikrinimą su T dienos prekybos sesijų rezultatais ir iki 13 val. informuoja Centrinį depozitoriumą apie Biržos narių sukauptas pinigines lėšas ir esamą šių lėšų trūkumą. Jeigu iki nurodytos atsiskaitymų dienos 13.30 val. Centrinis depozitoriumas nepateikia Biržai informacijos apie VP trūkumą Biržos narių sąskaitose, tai Birža iki 15 val. perduoda mokamųjų pavedimų suvestinį pranešimą Kliringo bankui pervesti lėšoms. Atsiskaitymo dieną iki 16 val. Kliringo bankas atlieka pinigų, o Centrinis depozitoriumas – VP pervedimus tarp tiesioginio sandorio šalių. Iki 17 val. Kliringo bankas ir Centrinis depozitoriumas paruošia išrašus iš atitinkamų sąskaitų;
199.2.1. jei Biržai pateikiamuose pavedimuose numatyta, kad piniginiai atsiskaitymai vyks tiesiogiai tarp pirkėjo ir pardavėjo, Biržos nariai pavedimuose nurodytą atsiskaitymų dieną (ši diena gali būti nuo T+1 iki T+5) iki 11.00 val. turi pateikti Biržai rašytinį pranešimą apie įvykusius arba neįvykusius piniginius atsiskaitymus. Pranešime turi būti nurodyti:
199.2.1.8. pirminio dokumento, patvirtinančio atsiskaitymus už atitinkamą tiesioginį sandorį, pavadinimas, data ir numeris arba pranešimas, kad piniginiai atsiskaitymai neįvyko;
199.2.1.9. Biržos nario kliento (jų grupės) investicijų saugotojo Centrinio depozitoriumo dalyvio kodas arba šio kliento Centrinio depozitoriumo dalyvio kodas, jei klientas turi asmeninę VP sąskaitą Centriniame depozitoriume;
199.2.2. Birža, gavusi pranešimą apie įvykusius piniginius atsiskaitymus, naujų nurodymų Centriniam depozitoriumui nepateikia. Jeigu Birža gauna pranešimą apie neįvykusius piniginius atsiskaitymus, ji tą pačią darbo dieną iki 11.00 val. pateikia Centriniam depozitoriumui nurodymą neperrašyti VP iš pardavėjo sąskaitos į pirkėjo sąskaitą. Pranešime Centriniam depozitoriumui Birža turi nurodyti šiuos tiesioginio sandorio rekvizitus:
199.2.2.4. tiesioginio sandorio šalių (Biržos narių ir/arba jų klientų) Centrinio depozitoriumo dalyvių kodus bei Biržos nario kliento (jų grupės) investicijų saugotojo Centrinio depozitoriumo dalyvio kodą arba šio kliento Centrinio depozitoriumo dalyvio kodą, jei klientas turi asmeninę VP sąskaitą Centriniame depozitoriume;
200. Kai tiesioginį pirkimo-pardavimo sandorį sudariusios sandorio šalys, turinčios tiesiogiai Centriniame depozitoriume asmenines savo VP sąskaitas, susitaria atsiskaityti už tiesioginį sandorį tiesiogiai ir piniginiai atsiskaitymai už tiesioginį sandorį įvyksta anksčiau nustatytos datos, Biržos nariai raštu gali kreiptis į Biržą su prašymu perrašyti VP anksčiau pavedime nurodytos atsiskaitymų datos. Jei prašymas su 199.2.1 papunktyje nurodytais tiesioginio sandorio rekvizitais pateikiamas iki atsiskaitymų dienos 10 val., Birža tą pačią darbo dieną iki 11 val. pateikia Centriniam depozitoriumui nurodymą perrašyti VP. Šiame nurodyme Birža pateikia 199.2.2 papunktyje išvardytus tiesioginio sandorio rekvizitus. Jei prašymas su 199.2.1 papunktyje nurodytais dokumentais pateikiamas po 10 val., tai nurodymas perrašyti VP bus pateiktas iki 11 val. kitą darbo dieną arba bet kurią vėlesnę darbo dieną, nurodytą Biržos narių prašyme, kuri ir bus nauja VP perrašymo diena.
201. Kai vienas Biržos narys tarpininkauja dviem savo klientams, neturintiems tiesiogiai Centriniame depozitoriume asmeninių VP sąskaitų, VP perrašymas iš pardavėjo sąskaitos į pirkėjo sąskaitą vyksta per Biržos narį. Tiesioginio sandorio šalys šiuo atveju gali pasirinkti piniginių lėšų pervedimo būdą, priklausomai nuo kurio atsiskaitymai vyks viena iš žemiau išvardytų tvarkų:
201.1. jei Biržai pateikiamuose pavedimuose numatyta, kad atsiskaitymai vyks per Kliringo banką, tai piniginių atsiskaitymų terminas, nurodomas Biržai pateikiamame pavedime, gali būti nuo T+1 darbo dienos iki T+5 darbo dienos. Atsiskaitant už tiesioginius sandorius per Kliringo banką, laikomasi VP pateikimo ir apmokėjimo už juos vienalaikiškumo principo. Po kiekvienos prekybos sesijos Birža perduoda prekybos sesijos rezultatus Centriniam depozitoriumui ir Kliringo bankui bei prekyboje dalyvavusiems Biržos nariams. Biržos nariai pinigines lėšas už sudarytus tiesioginius sandorius turi sukaupti tikslinėse kliringo sąskaitose ne vėliau kaip numatytą atsiskaitymų dieną 11 val. Tą pačią darbo dieną nuo 12 val. Birža atlieka gautos informacijos sutikrinimą su T dienos prekybos sesijų rezultatais ir iki 13 val. informuoja Biržos narį apie sukauptas pinigines lėšas ir esamą šių lėšų trūkumą. Jeigu iki nurodytos atsiskaitymų dienos 13.30 val. Biržos narys nepateikia Biržai informacijos apie VP trūkumą savo kliento sąskaitoje, tai Birža iki 15 val. perduoda mokamųjų pavedimų suvestinį pranešimą Kliringo bankui pervesti lėšoms. Atsiskaitymo dieną iki 16 val. Kliringo bankas atlieka pinigų, o Biržos narys – VP pervedimus tarp tiesioginio sandorio šalių. Iki 17 val. Kliringo bankas ir Biržos narys paruošia išrašus iš atitinkamų sąskaitų;
202. Tiesioginio pirkimo-pardavimo sandorio šalys, pasirinkusios bet kurį atsiskaitymo būdą, gali nutraukti sudarytą tiesioginį sandorį iki VP perrašymo ir piniginių atsiskaitymų dienos. Tokiu atveju Biržos nariai raštu praneša Biržai apie nutrauktą tiesioginį sandorį, pridėdami tiesioginio sandorio šalių pasirašytą susitarimą dėl tiesioginio sandorio nutraukimo. Pranešime apie nutrauktą tiesioginį sandorį turi būti išvardyti 199.2.1 papunktyje nurodyti nutraukiamo tiesioginio sandorio rekvizitai. Minėti dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip darbo dieną iki 10 val., likus vienai darbo dienai iki VP perrašymo ir piniginių atsiskaitymų dienos. Jei VP perrašymas iš pardavėjo sąskaitos į pirkėjo sąskaitą turi vykti Centriniame depozitoriume, Birža iki 11 val. praneša Centriniam depozitoriumui apie nutrauktą tiesioginį sandorį, nurodydama 199.2.2 papunktyje išvardytus tiesioginio sandorio rekvizitus. Jei pavedimuose buvo numatyta, kad piniginių lėšų perrašymas vyks per Kliringo banką, Birža atsiskaitymų dieną nepateikia Kliringo bankui atitinkamo pavedimo bei anuliuoja atitinkamą piniginių lėšų limitą. Tiesioginio sandorio nutraukimo atveju baudos Biržai yra nemokamos.
203. Jeigu išaiškėja VP ar pinigų trūkumas pas vieną iš tiesioginio sandorio šalių, Biržos nariai privalo sustabdyti tiesioginio sandorio vykdymą ir tą pačią dieną informuoti tiesioginio sandorio šalis bei Biržą. Kai tiesioginio sandorio šalys turi tiesiogiai Centriniame depozitoriume asmenines savo VP sąskaitas, apie pinigų trūkumą Birža informuoja Centrinį depozitoriumą, nurodydama 199.2.2 papunktyje išvardytus atitinkamo tiesioginio sandorio rekvizitus. Sandorio šalis privalo per dvi darbo dienas nuo sandorio sustabdymo dienos sukaupti reikalingas atsiskaitymui lėšas ar VP, jei buvo numatytas atsiskaitymas per kliringo banką, arba pateikti Biržai 199.2.1 papunktyje nurodytą pranešimą apie įvykusius atsiskaitymus. Jei sandorio šalys aukščiau nurodytais terminais sukaupia lėšas ir/arba VP, baudos Biržai yra nemokamos.
Vi skYRIUs
BIRŽOS NARIAI
DVIDEŠIMT SEPTINTAS SKIRSNIS
BENDROsios nuostatos
204. Biržos prekyboje gali dalyvauti tik Biržos akcininkai: finansų maklerio įmonės (toliau – FMĮ), kurios Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo nustatyta tvarka gavo VPK licenciją verstis tarpininkavimo veikla viešojoje apyvartoje, ir bankai, kurių licencijose nėra apribotos VP operacijos.
205. Biržos akcininkai, nurodyti 204 punkte, turi teisę kreiptis į Biržos valdybą dėl leidimo dalyvauti Biržos prekyboje gavimo. Kreipdamiesi jie turi pateikti dvidešimt aštuntame ir dvidešimt devintame skirsniuose nurodytus dokumentus ir įvykdyti atitinkamus reikalavimus.
DVIDEŠIMT AŠTUNTAS SKIRSNIS
FINANSų MAKLERIO įMONėS
207. Dalyvauti Biržos prekyboje gali tik tos FMĮ, kurioms VPK išdavė generalinę A kategorijos licenciją arba specializuotą B kategorijos licenciją.
208. Norėdama gauti leidimą dalyvauti Biržos prekyboje, FMĮ Biržos valdybos vardu pateikia prašymą, kurio formą ir turinį nustato Biržos valdyba. Kartu su prašymu FMĮ privalo pateikti šiuos dokumentus (dokumentų kopijos turi būti patvirtintos įmonės antspaudu ir įgalioto darbuotojo parašu):
208.1. išrašą iš asmeninės VP sąskaitos apie jam nuosavybės teise priklausančią(-ias) Biržos akciją (-as);
208.4. VPK išduotos atitinkamos FMĮ kategorijos licencijos kopiją ir jos priedo (finansų maklerių, dirbančių įmonėje, sąrašas) kopiją;
208.5. FMĮ vadovo įgaliojimus konkretiems finansų makleriams, turintiems VPK išduotą generalinę arba prekybininko licenciją (toliau – finansų makleriai), dalyvauti Biržos prekyboje FMĮ vardu;
208.7. raštiškus FMĮ (vadovo vardu pasirašytus) ir finansų maklerių, turinčių įgaliojimus, įsipareigojimus laikytis Biržos Prekybos taisyklių ir kitų Biržos norminių aktų reikalavimų;
209. FMĮ taip pat privalo:
209.1. tapti Biržos Garantinio fondo nariu – sumokėti pradinį įnašą, kurio dydis numatytas Garantinio fondo formavimo ir naudojimo taisyklėse;
209.5. sudaryti sutartį su Birža dėl Atsiskaitymų už sandorius Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje;
210. Biržos valdyba privalo per vieną mėnesį nuo pareiškimo pateikimo datos (jei 208 punkte nurodyti dokumentai pateikiami vėliau ar 209 punkte nurodyti reikalavimai įvykdomi vėliau – tai per vieną mėnesį nuo trūkstamų dokumentų pateikimo ar reikiamų veiksmų atlikimo dienos) priimti sprendimą dėl FMĮ leidimo dalyvauti Biržos prekyboje.
Biržos valdyba turi teisę paprašyti pateikti papildomus dokumentus, patikslinančius, papildančius ar paaiškinančius jau pateiktus dokumentus, jeigu ankstesnių dokumentų nepakanka sprendimui priimti. Šiuo atveju leidimo išdavimo klausimas svarstomas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo patikslinančių, papildančių ar paaiškinančių dokumentų pateikimo Biržos valdybai dienos.
211. Biržos valdyba suteikia leidimą FMĮ dalyvauti Biržos prekyboje, kai FMĮ vadovas suteikė įgaliojimus dalyvauti Biržos prekyboje ne mažiau kaip vienam finansų makleriui arba jis pats turi finansų maklerio licenciją ir FMĮ pateikė visus dokumentus pagal 208 punkto reikalavimus bei atliko 209 punkte numatytus veiksmus (įvykdė reikalavimus).
212. Biržos valdyba priima sprendimą dėl leidimo FMĮ dalyvauti Biržos prekyboje. FMĮ apie priimtą sprendimą informuojama, išsiunčiant jai valdybos posėdžio protokolo išrašą, bei apie tai yra paskelbiama artimiausiame Biržos Biuletenyje ir išsiunčiama bent vienai respublikinei visuomenės informavimo priemonei. FMĮ yra įrašoma į Biržos narių rejestrą. Biržos valdybos leidimas FMĮ dalyvauti Biržos prekyboje įsigalioja nuo jo paskelbimo Biržos Biuletenyje dienos.
213. Finansų makleriams, turintiems įgaliojimus, išduodamas Biržos valdybos nustatytos formos leidimas-identifikavimo kortelė su asmens nuotrauka. Finansų makleris įrašomas į Biržos finansų maklerių rejestrą. Finansų makleris neturi teisės veikti Biržoje, neturėdamas Biržos nario įgaliojimo (jeigu jis pats nėra Biržos nario vadovas), pasibaigus įgaliojimo terminui arba jį panaikinus.
DVIDEŠIMT DEVINTAS SKIRSNIS
BANKAI
214. Dalyvauti Biržos prekyboje gali Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka licencijuoti bankai, kurių licencijose nėra apribotos VP operacijos.
215. Bankas, norėdamas gauti leidimą dalyvauti Biržos prekyboje, pateikia Biržos valdybai nustatytos formos prašymą ir dokumentus, nurodytus 208 punkte, išskyrus 208.4 papunktį. Papildomai bankas dar turi pateikti: banko struktūrinio padalinio sukūrimo dokumentus ir Lietuvos banko išduotos banko licencijos kopiją. Bankas privalo vykdyti 209 punkte numatytus reikalavimus.
TRISDEŠIMTAS SKIRSNIS
BIRŽOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS. TEISĖS DALYVAUTI BIRŽOS PREKYBOJE SUSTABDYMAS IR ATNAUJINIMAS. PAŠALINIMAS IŠ NARIŲ
217. Visi Biržos nariai turi lygias teises ir pareigas. Kiekvienas Biržos narys turi būti sąžiningas ir lojalus kitų Biržos narių, Biržos darbuotojų ir savo klientų atžvilgiu.
218. Biržos nariai turi šias teises:
219. Biržos nariai turi šias pareigas:
219.2. pasikeitus nario rekvizitams (buveinės adresui, telefono, fakso numeriams, banko sąskaitoms), taip pat įstatymų nustatyta tvarka įregistravus įstatų pakeitimus, pradėjus dirbti ar atleidus finansų maklerius ir suteikus naujus įgaliojimus ar pasibaigus įgaliojimų terminui, įsteigus filialą ar/ir atstovybę, pasikeitus akcininkų (savininkų) sudėčiai – per 5 darbo dienas raštu pranešti Biržai apie įvykusius pasikeitimus ir pateikti reikiamų dokumentų kopijas, naujus įgaliojimus finansų makleriams ir jų įsipareigojimus laikytis Biržos Prekybos taisyklių ir kitų Biržos norminių aktų, naujų akcininkų vardus, pavardes, įmonių pavadinimus, adresus, įsigytų akcijų dalį procentais ir akcijų balsų skaičių;
219.3. pateikti pusmetinę ir metinę ataskaitas apie savo veiklą (kiek sąskaitų atidaryta klientų VP, kiek klientų buvo konsultuota už atlyginimą investavimo į VP klausimais, kiek buvo parengta VP emisijos prospektų arba/ir memorandumų, kiek sudaryta ir yra valdoma klientų VP portfelių, su keliais emitentais sudarytos sutartys dėl jų VP apskaitos tvarkymo) kartu su finansine ataskaita. Biržos valdyba vykdomuoju raštu turi teisę nustatyti tokios informacijos pateikimo terminus. Ši informacija, ją apibendrinus, pateikiama VPK;
220. Biržos nario teisė dalyvauti Biržos prekyboje sustabdoma Biržos valdybos sprendimu. Sprendimą dėl teisės dalyvauti Biržos prekyboje sustabdymo iki artimiausio valdybos posėdžio gali priimti ir Listingo departamento direktorius. Šis sprendimas turi būti patvirtintas artimiausiame Biržos valdybos posėdyje. Biržos valdyba sustabdo Biržos nario teisę dalyvauti Biržos prekyboje šiais atvejais:
220.1. VPK sustabdė FMĮ licenciją. Leidimas dalyvauti Biržos prekyboje atnaujinamas tik VPK atnaujinus FMĮ licencijos galiojimą;
220.2. VPK pakeitė generalinę ar specializuotą B kategorijos FMĮ licenciją į specializuotą C kategorijos licenciją. Leidimas dalyvauti Biržos prekyboje atnaujinamas tik išdavus FMĮ generalinę ar specializuotą B kategorijos licenciją;
220.3. VPK inicijavo operacijų su VP apribojimą bankui. Leidimas dalyvauti Biržos prekyboje atnaujinamas tik kai banko licencijoje yra panaikinami apribojimai operacijoms su VP;
220.4. Biržos nario prašymu – prašyme nurodytam laikui, o jeigu laikas nenurodytas – iki Biržos narys iš naujo įvykdys visas 27 ir 28 skirsniuose numatytas sąlygas;
220.5. pas Biržos narį neliko nė vieno įgalioto finansų maklerio – iki naujų įgaliojimų suteikimo, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams;
221. Sprendimą dėl teisės dalyvauti Biržos prekyboje atnaujinimo priima Biržos valdyba, įvykus 220.1-220.5 papunkčiuose nurodytiems juridiniams faktams. Be to, turi būti įvykdytos visos 27 ir 28 skirsniuose numatytos sąlygos, jeigu per teisės dalyvauti Biržos prekyboje sustabdymo laikotarpį šios sąlygos pasikeitė. Sprendimą dėl teisės dalyvauti Biržos prekyboje atnaujinimo iki artimiausio valdybos posėdžio gali priimti ir Listingo departamento direktorius. Šis sprendimas turi būti patvirtintas artimiausiame Biržos valdybos posėdyje.
223. Biržos taryba pašalina Biržos narį iš Biržos narių, kai:
223.2. Biržos valdyba sustabdė Biržos nario teisę dalyvauti Biržos prekyboje 220.2 papunkčio pagrindu ir toks sustabdymas tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius;
223.3. Biržos valdyba sustabdė Biržos nario teisę dalyvauti Biržos prekyboje 220.3 papunkčio pagrindu ir toks sustabdymas tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius;
223.4. Biržos valdyba sustabdė Biržos nario teisę dalyvauti Biržos prekyboje 220.5 papunkčio pagrindu ir toks sustabdymas tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius;
224. Sprendimą dėl pašalinimo iš Biržos narių dėl 223.1, 223.5 ir 223.6 papunkčiuose nurodytų juridinių faktų atsiradimo, Biržos taryba turi priimti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų atsiradimo ar sužinojimo. Tais atvejais, kai tarybos posėdis negali įvykti nurodytais terminais, Biržos valdyba privalo nedelsdama sustabdyti Biržos nario teisę dalyvauti Biržos prekyboje iki sprendimo priėmimo Biržos tarybos posėdyje.
225. Biržos valdybos sprendimai dėl Biržos nario teisės dalyvauti Biržos prekyboje sustabdymo, informacija apie leidimo dalyvauti Biržos prekyboje atnaujinimą, Listingo departamento direktoriaus sprendimai šiame skirsnyje numatytais atvejais bei Biržos tarybos sprendimai dėl pašalinimo iš Biržos narių įsigalioja jų priėmimo dieną, paskelbus per Biržos informacinę sistemą. Sprendimai taip pat yra skelbiami artimiausiame Biržos Biuletenyje ir informuojama bent viena respublikinė visuomenės informavimo priemonė.
TRISDEŠIMT PIRMAS SKIRSNIS
BIRŽOS NARIŲ ATSAKOMYBĖ
226. Biržos nariai atsako už šių Prekybos taisyklių ir kitų Biržos norminių aktų pažeidimus, taip pat už veiksmus ar jų neatlikimą, susijusius su Biržos prekybos sistemos naudojimu, kuris kelia pavojų investitorių interesams ir/arba VP rinkos saugumui ir/arba neatitinka sąžiningos prekybos vertybiniais popieriais principų ir/arba gali suklaidinti arba klaidina kitus Biržos narius (toliau – pažeidimas).
227. Už pažeidimus Biržos nariams gali būti paskirtos šios nuobaudos:
228. Biržos valdyba sprendžia klausimus dėl nuobaudų – įspėjimo, piniginės baudos, teisės dalyvauti Biržos prekyboje sustabdymo – skyrimo. Kiekvienu atveju, skirdama vieną iš nuobaudų, Biržos valdyba atsižvelgia į sunkinančias (klientų, kitų Biržos narių interesų pažeidimas, didelė žala, nuobaudų turėjimas, Biržos nario pareigų ar įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, klientų, Biržos narių ar kitų asmenų skundai) ir lengvinančias (dokumentų ir kitų pranešimų teikimas Biržai nustatytais terminais, nuobaudų neturėjimas ir kitos aplinkybės) aplinkybes. Sprendimai dėl nuobaudos skyrimo priimami Biržos valdybos posėdyje 2/3 dalyvaujančių Biržos valdybos narių balsų. Apie Biržos valdybos posėdį, kuriame bus svarstomas klausimas dėl nuobaudos skyrimo Biržos nariui, ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną turi būti pranešta Biržos nariui, sudarytos galimybės pasiaiškinti ir dalyvauti Biržos valdybos posėdyje.
229. Biržos valdyba gali įspėti Biržos narį, jeigu jo padarytas pažeidimas nesusijęs su jo klientų arba kitų Biržos narių teisėmis bei interesais arba šis pažeidimas yra mažareikšmis. Įspėjimas gali būti skiriamas ir už kelis pažeidimus.
230. Biržos valdyba Biržos nariui gali skirti piniginę baudą (kiekvienu atveju Biržos valdyba nustato konkretų baudos dydį) iki 5000 litų, jeigu Biržos narys pažeidė šių taisyklių 27-30 skirsnių nuostatas arba Biržos nario padarytas pažeidimas susijęs su jo klientų arba kitų Biržos narių teisėmis bei interesais, arba šiuo pažeidimu padaryta materialinė žala, arba Biržos narys pakartotinai padarė pažeidimą per vienerius metus, kai jam jau buvo paskirtas įspėjimas. Jeigu yra padaryti keli pažeidimai, ir už sunkiausią iš jų gali būti paskirta piniginė bauda – skiriama piniginė bauda, o kitos nuobaudos neskiriamos. Piniginė bauda visais atvejais turi būti sumokėta per 1 mėnesį nuo Biržos valdybos sprendimo priėmimo dienos.
Biržos valdyba taip pat skiria baudą Biržos nariui, jeigu jis neturėjo pakankamo pinigų ir/arba VP kiekio atsiskaitymui pagal suvestines centrinės rinkos sandorių VP ir piniginių lėšų pozicijas ar nesukaupė jų nustatytais terminais. Šiuo atveju visada yra skiriama 1500 litų bauda.
Be to, Biržos valdyba skiria baudą Biržos nariui, jeigu jis 203 punkte numatytu atveju neišsprendė konflikto per 2 darbo dienas nuo pranešimo apie tiesioginio sandorio sustabdymą pateikimo Biržai dienos. Šiuo atveju visada yra skiriama 1000 litų bauda. Biržos valdyba Biržos nariui gali paskirti baudą iki 2000 litų, jeigu Biržos narys nesustabdė tiesioginio sandorio vykdymo, kai išaiškėjo VP ar pinigų trūkumas pas vieną iš tiesioginio sandorio šalių.
231. Biržos valdyba gali sustabdyti Biržos nario teisę dalyvauti Biržos prekyboje iki 3 mėnesių, jeigu Biržos narys padarė pažeidimą ir Biržos valdyba nustatė, kad yra sunkinančių aplinkybių, arba pažeidimu padaryta materialinė žala daugiau kaip vienam asmeniui, arba Biržos narys pakartotinai per vienerius metus padarė pažeidimą, kai jam jau buvo paskirti ne mažiau kaip 2 įspėjimai arba piniginė bauda, arba Biržos narys nesumokėjo jam paskirtos piniginės baudos nustatytais terminais ir toks sprendimas nebuvo apskųstas Biržos tarybai. Jeigu yra padaryti keli pažeidimai, ir už sunkiausią iš jų gali būti sustabdyta Biržos nario teisė dalyvauti Biržos prekyboje iki 3 mėnesių – sustabdoma Biržos nario teisė dalyvauti Biržos prekyboje iki 3 mėnesių, o kitos nuobaudos neskiriamos.
232. Jeigu Biržos narys, pasibaigus teisės dalyvauti Biržos prekyboje sustabdymo laikui, per vienerius metus padarė pažeidimą, už kurį Biržos valdyba gali sustabdyti Biržos nario teisę dalyvauti Biržos prekyboje iki 3 mėnesių, – Biržos valdyba turi teisę sustabdyti tokio Biržos nario teisę dalyvauti Biržos prekyboje iki Biržos tarybos posėdžio, kuriame bus svarstomas klausimas dėl tokio Biržos nario pašalinimo iš Biržos narių.
233. Biržos taryba sprendžia klausimus dėl nuobaudos – Biržos nario pašalinimo iš Biržos narių – skyrimo. Biržos taryba taip pat nagrinėja Biržos narių skundus dėl Biržos valdybos paskirtų nuobaudų, nurodytų 236 punkte. Apie Biržos tarybos posėdį, kuriame bus svarstomas klausimas dėl nuobaudos skyrimo Biržos nariui arba bus nagrinėjamas jo skundas, ne vėliau kaip prieš 5 dienas turi būti pranešta Biržos nariui, sudarytos galimybės pasiaiškinti ir dalyvauti Biržos tarybos posėdyje.
234. Biržos taryba gali pašalinti Biržos narį iš Biržos narių, kai Biržos narys, pasibaigus leidimo dalyvauti Biržos prekyboje sustabdymo laikui, per vienerius metus padarė pažeidimą, už kurį Biržos valdyba sustabdė Biržos nario teisę dalyvauti Biržos prekyboje iki Biržos tarybos posėdžio.
235. Biržos tarybai pašalinus Biržos narį iš Biržos narių 234 punkte numatytu atveju, Biržos narys gali kreiptis dėl leidimo dalyvauti Biržos prekyboje atnaujinimo ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo pašalinimo iš Biržos narių dienos.
236. Biržos valdybai paskyrus nuobaudas – baudą arba sustabdžius teisę dalyvauti Biržos prekyboje iki 3 mėnesių, Biržos narys gali šį sprendimą apskųsti (negalima apskųsti sprendimų dėl 230 punkto antrojoje ir trečiojoje pastraipose numatytų baudų paskyrimo) Biržos tarybai per 1 mėnesį nuo sprendimo skirti nuobaudą priėmimo dienos. Apskundus Biržos valdybos sprendimą dėl piniginės baudos skyrimo, šios nuobaudos vykdymas atidedamas iki Biržos tarybos sprendimo priėmimo dienos. Biržos taryba posėdyje gali priimti vieną iš šių sprendimų:
236.2. sušvelninti nuobaudą (sumažinti piniginės baudos dydį arba sustabdymo laikotarpį pakeisti pinigine bauda);
237. Biržos valdybos sprendimai dėl nuobaudų skyrimo Biržos nariui bei Biržos tarybos sprendimai dėl pašalinimo iš Biržos narių įsigalioja jų priėmimo dieną, paskelbus per Biržos informacinę sistemą. Sprendimai taip pat yra skelbiami artimiausiame Biržos Biuletenyje ir informuojama bent viena respublikinė visuomenės informavimo priemonė.
TRISDEŠIMT ANTRAS SKIRSNIS
BIRŽOS NARIŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA
238. Biržos narių veiklą, susijusią su jų veikla Biržoje, prižiūri (toliau – priežiūra) Prekybos ir atsiskaitymų departamentas, Listingo departamentas ir Juridinė tarnyba.
239. Priežiūra skirstoma į:
239.1. kasdieninę, kurią vykdo Prekybos ir atsiskaitymų departamentas. Priežiūros metu atliekami tokie tyrimai: prekybos VP Biržoje eiga, pavedimų pateikimas, jų koregavimas, atšaukimas ir kaip to pasekmė – VP kursų svyravimai, kiti Biržos narių atliekami veiksmai, kuriais yra siekiama manipuliuoti ar manipuliuojama VP kaina, sandorių sudarymas, pasinaudojant viešai neatskleista informacija apie esminius įvykius, piniginių lėšų ir VP sukaupimas nustatytais terminais atsiskaitymams už sandorius, pranešimų apie atsiskaitymus už tiesioginius sandorius pateikimo laikas, kiti Biržos narių veiksmai prekybos VP metu, galintys sukelti ar keliantys pavojų VP rinkos saugumui ir normaliai prekybos sesijų eigai bei atsiskaitymams;
239.2. periodinę, kurią vykdo Prekybos ir atsiskaitymų departamentas. Ši priežiūra atliekama Biržos valdybos nustatytu periodiškumu. Jos metu yra tikrinama, ar Biržos nario veikla atitinka Biržos Prekybos taisyklių ir kitų Biržos norminių aktų reikalavimus. Vykdant periodinę priežiūrą, Prekybos ir atsiskaitymų departamentas pasirenka Biržos narį, kurio veikla bus tikrinama, taip pat nustato tikrinamos veiklos laikotarpį ir ribas. Iki tikrinimo pradžios informacija apie pasirinktą asmenį bei tikrinamą veiklos laikotarpį ir ribas yra laikoma konfidencialia. Prekybos ir atsiskaitymų departamentas turi teisę vykdyti periodinę priežiūrą, pasitelkdamas kitus Biržos departamentus ir skyrius, taip pat vykdyti kartu su VPK ir Centriniu depozitoriumu;
239.3. įvykus tam tikram įvykiui – kai yra gaunamas rašytinis pranešimas, skundas ar kitokio pobūdžio informacija apie padarytą (galimą) Biržos norminių aktų pažeidimą. Šiuo atveju tyrimą atlieka Juridinė tarnyba, kuri gali pasitelkti kitus Biržos departamentus ir skyrius. Įvykus tam tikram įvykiui arba gavus skundą, yra tiriamas tik padarytas (galimas) pažeidimas ir su juo tiesiogiai susijusios aplinkybės.
240. Birža, vykdydama priežiūros funkciją, turi teisę:
240.2. pareikalauti pateikti per tam tikrą laikotarpį Biržos nario vardu ir sąskaita ir/arba finansų maklerių sąskaita sudarytų sandorių dėl VP, esančių Biržos Oficialiajame ar Einamajame prekybos sąrašuose, sąrašą, nurodyti jų sudarymo datą ir pateikti kitus priežiūrą atliekančio departamento (skyriaus) nurodytus dokumentus, susijusius su tokiais sandoriais;
240.3. pareikalauti pateikti Biržos nario vidaus darbo tvarkos taisykles, kuriose reglamentuojamas konfidencialios informacijos saugojimas ir naudojimas, Biržos nario darbuotojų ir valdymo organų narių sandorių sudarymas;
240.4. gauti informaciją apie Biržos nario klientų pavedimus, juose esančias sąlygas, įvykdymą ar neįvykdymą;
240.5. gauti informaciją ir išvadas, kurias surinko ir pateikė Biržos nario vidaus kontrolės tarnyba;
240.6. tikrinti, kaip Biržos nariai laikosi Biržos Prekybos taisyklėse ir kituose Biržos norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų;
241. Biržos narys privalo pateikti Biržai bet kokią pareikalautą informaciją, susijusią su jo veikla Biržoje, įskaitant ir finansinę, nedelsiant arba per tam tikrus Biržos nustatytus terminus.
242. Atlikus patikrinimą (tyrimą) yra surašomas Biržos valdybos nustatytos formos aktas. Šis aktas yra teikiamas svarstyti Biržos valdybai. Priklausomai nuo pažeidimų (trūkumų) pobūdžio bei įtakos VP rinkos saugumui Biržos valdyba Biržos nariams gali skirti nuobaudas, numatytas trisdešimt pirmajame skirsnyje. Apie Biržos valdybos posėdį, kuriame bus svarstomas klausimas dėl nuobaudų skyrimo Biržos nariui, ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną turi būti pranešta Biržos nariui ir sudarytos galimybės pasiaiškinti.
243. Biržos valdyba praneša VPK apie Biržos nariui paskirtas nuobaudas, o VPK pareikalavus – pateikia atlikto tyrimo medžiagą.
VII SKYRIUS
BIRŽOS INFORMACINĖ SISTEMA
TRISDEŠIMT TREČIAS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
245. Biržos informacinė sistema (toliau – informacinė sistema) – tai organizacinių, elektroninių, ryšio bei leidybinių priemonių visuma, skirta VP rinkos dalyvių ir visuomenės informavimui apie įvykius, vykstančius VP rinkoje bei pagrindinių jos dalyvių veikloje.
246. Informacinė sistema turi kelis informacijos skleidimo lygius:
246.1. konfidenciali informacija, kurios sąrašą nustato Biržos valdyba, yra prieinama tik išimtinę teisę turintiems Biržos darbuotojams bei kitiems įstatymų numatytiems asmenims ir kurios platinimas draudžiamas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo, kitų įstatymų, poįstatyminių aktų, VPK nutarimų, šių Biržos Prekybos taisyklių nustatyta tvarka;
246.2. informacija, būtina prekybos VP Biržoje organizavimo, vykdymo ir priežiūros užtikrinimui ir skirta Biržos nariams, VPK, Centriniam depozitoriumui ir Kliringo bankui;
247. Biržos nariams 246.2 papunktyje nurodyta ir šiomis Prekybos taisyklėmis nustatyta tvarka informacija perduodama:
248. Viešą informaciją Birža skleidžia šiais būdais:
249. Biržos teikiamos informacinės paslaugos gali būti mokamos ir nemokamos. Mokamų informacinių paslaugų pavadinimus, apimtį ir įmokų dydį nustato Biržos valdyba.
250. Birža viešai skleidžia šią informaciją:
250.2. apie VP, įtrauktus į Biržos prekybos sąrašus, jų prekybos VP sustabdymą ir atnaujinimą, VP išbraukimą iš prekybos sąrašų;
250.3. apie esminius įvykius, susijusius su VP, įtrauktais į Biržos Oficialųjį ar Einamąjį prekybos sąrašus;
250.4. apie emitentų, kurių išleisti VP įtraukti į Oficialųjį ar Einamąjį prekybos sąrašus, finansinę-ūkinę veiklą;
250.6. Biržos narių bei finansų maklerių, veikiančių Biržoje, sąrašus, teisės dalyvauti Biržos prekyboje sustabdymą ar panaikinimą;
250.8. bendras kiekvienos prekybos dienos prekybos apimtis ir VP, kuriais buvo prekiaujama, prekybos apimtis, kainas arba pajamingumą ir Biržos kapitalizaciją;
250.11. apie aukciono, specialios prekybos sesijos paskelbimą, viešą akcijų pardavimą, Oficialaus pasiūlymo pateikimą bei jų įvykdymo rezultatus;
250.12. apie sandorius, sudarytus už Biržos ribų su VP, įtrauktais į Biržos Oficialųjį ir Einamąjį prekybos sąrašus;
251. Pagal Biržos valdybos nustatytą metodiką Birža skaičiuoja ir viešai skelbia šiuos VP prekybą apibūdinančius indeksus:
253. Birža gali skelbti kitą statistinę ir analitinę informaciją, jei ši informacija nėra konfidenciali.
254. Birža kiekvieną darbo dieną viešai skelbia šią informaciją:
254.1. apie visus prekybos sesijos metu sudaromus tiesioginius sandorius:
254.2. apie nutrauktus tiesioginius sandorius:
255. Birža po kiekvienos prekybos sesijos viešai skelbia šią statistinę informaciją apie prekybą akcijomis:
256. Birža po kiekvienos prekybos sesijos viešai skelbia šią statistinę informaciją apie prekybą skolos VP:
TRISDEŠIMT KETVIRTAS SKIRSNIS
BIRŽOS BIULETENIS
258. Biržos valdymo organų priimti sprendimai, nutarimai ir kiti norminiai aktai įsigalioja jų paskelbimo Biuletenyje dieną, jei nėra nurodyta vėlesnė jų įsigaliojimo diena. Šiose taisyklėse numatytais ir kitais išimtiniais atvejais Biržos norminiai aktai, sprendimai ar nutarimai, jų pakeitimai ir papildymai įsigalioja jų priėmimo dieną, paskelbus per Biržos informacinę sistemą, tačiau jie yra skelbiami artimiausiame Biržos Biuletenyje, nurodant jų įsigaliojimo dieną.
259. Biuletenyje pateikiama informacija apie VP, kuriais prekiaujama Biržoje, prekybos apimtį ir kainas arba palūkanų normas bei bendra visų prekybos dienų, už periodą nuo paskutinio Biržos Biuletenio išleidimo, prekybos apimtis. Kartu skelbiama informacija apie Biržos, Biržos narių bei emitentų veiklą.
260. Jei per 3 mėnesius nebuvo nė vieno pavedimo pirkti ar parduoti VP, esančius Biržos Oficialiajame ar Einamajame prekybos sąrašuose, informacijos apie šiuos VP skelbimas Biržos Biuletenyje yra nutraukiamas, o atnaujinamas – gavus pirmą pavedimą pirkti ar parduoti VP kartu nurodant paskutinėje prekybos sesijoje, kurioje šiais VP buvo prekiauta, nustatytą kursą arba vidutinę svertinę palūkanų normą. Informacija apie Nelistinguojamų VP sąraše esančius VP skelbiama tik įtraukus į šį sąrašą naują VP emisiją, sudarius sandorį šiais VP, sustabdžius prekybą arba išbraukus VP iš Nelistinguojamų VP prekybos sąrašo.
261. Biržos Biuletenio statistinių prekybos rezultatų suvestinėje pateikiama ši informacija apie praėjusios savaitės prekybą Biržoje (ji gali būti keičiama ir papildoma Biržos valdybos sprendimu):
261.6. vidutinė prekybos sesijos VP pasiūla ir paklausa (bendra ir kainos arba pajamingumo svyravimo ribose);
262. Biržos Biuletenyje taip pat skelbiama informacija (ji gali būti keičiama ir papildoma Biržos valdybos sprendimu):
262.4. aukciono, specialios prekybos sesijos paskelbimas, viešas akcijų pardavimas, Oficialaus pasiūlymo pateikimas bei jų įvykdymo rezultatai;
262.5. pranešimų apie už Biržos ribų sudarytus sandorius VP, įtrauktais į Biržos Oficialųjį ar Einamąjį prekybos sąrašus, suvestinė;
TRISDEŠIMT PENKTAS SKIRSNIS
INFORMACIJOS SKLEIDIMAS
264. Biržos nariams sudarius sutartį su Birža 250, 255 ir 256 punktuose nurodyta informacija teikiama Interneto ir Intraneto priemonėmis lokaliais ir globaliais kompiuterių tinklais.
265. Biržos elektroninio pašto abonentais gali būti:
266. Biržos elektroniniu paštu Birža papildomai informuoja Biržos narius apie:
266.1. Biržos Prekybos taisyklių pakeitimus, Biržos valdybos vykdomuosius raštus ir kitus Biržos norminius aktus;
266.2. šio Biržos nario pateiktus pavedimus, sudarytus sandorius ir suvestinius prekybos sesijos rezultatus;
267. Periodiniams leidiniams bei informacinėms agentūroms Biržos valdybos nustatyta tvarka Birža teikia šią informaciją:
267.1. Biržos Prekybos taisyklių pakeitimus, Biržos valdybos išleistus vykdomuosius raštus ir kitus norminius aktus;
267.2. bendrą kiekvienos prekybos VP dienos prekybos apimtį ir VP, kuriais buvo prekiaujama, prekybos apimtis ir kainas arba palūkanų normas;
267.3. informaciją apie emitentų, kurių VP įtraukti į Biržos prekybos sąrašus, finansinę-ūkinę veiklą;
VIII SKYRIUS
BIRŽOS ĮMOKOS
268. Šis skyrius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 25 straipsnio pirmosios dalies 1-3 punktuose nurodytų Biržos įmokų nustatymo bei mokėjimo tvarką. Įmokų dydžiai gali skirtis priklausomai nuo teikiamų paslaugų pobūdžio, atliekamų operacijų su VP tipo bei kitų faktorių.
269. Biržos įmokų mokėtojai pagal įmokų pobūdį ir mokėjimo periodiškumą moka šias įmokas:
270. VP įtraukimo į Biržos Oficialųjį ar Einamąjį prekybos sąrašą įmoka mokama tik vieną kartą. Šią įmoką moka emitentas arba jo įgaliotas Biržos narys. Įmoka sumokama iki pirmos prekybos sesijos šiais VP ir tais kalendoriniais metais metinė VP kotiravimo įmoka yra nemokama. Nustatomi tokie įmokų dydžiai:
270.2. skolos VP į Einamąjį prekybos sąrašą: 0,01% nominalios emisijos vertės, bet ne daugiau kaip 4500 Lt+PVM;
270.3. akcijų į Oficialųjį prekybos sąrašą: 0,05% nominalios emisijos vertės, bet ne daugiau kaip 10000 Lt+PVM;
271. Metinę įmoką už VP kotiravimą moka emitentai. Šią įmoką moka tik tie emitentai, kurių VP yra Oficialiajame ar Einamajame Biržos prekybos sąrašuose. Įmoka sumokama Biržos valdybos nustatyta tvarka ir terminais. Sumokėta įmoka yra negrąžinama. Nustatomi tokie įmokų dydžiai:
272. Metinę įmoką už dalyvavimą Biržos prekyboje moka Biržos nariai. Įmoka sumokama Biržos valdybos nustatyta tvarka ir terminais. Sumokėta įmoka yra negrąžinama. Nustatomas toks metinės įmokos už dalyvavimą Biržos prekyboje dydis – 16000 Lt+PVM.
273. Komisines įmokas už Biržoje registruojamus centrinės rinkos bei tiesioginius sandorius moka Biržos nariai. Įmokų dydis priklauso nuo to, kuriame – Oficialiajame, Einamajame ar Nelistinguojamų VP – prekybos sąraše yra VP ir nuo VP rūšies. Įmokos sumokamos per 5 darbo dienas po ataskaitinio mėnesio pabaigos (mokama vieną kartą per mėnesį). Komisinės įmokos už Biržoje registruojamus sandorius dėl VVP nemokamos.
273.1. Nustatomi tokie komisinių įmokų už Biržoje registruojamus centrinės rinkos sandorius dydžiai:
273.1.1. dėl akcijų Oficialiajame prekybos sąraše – 0,1% sandorio vertės kiekvienai sandorio šaliai;
273.1.3. dėl akcijų Nelistinguojamų VP prekybos sąraše – 0,25% sandorio vertės kiekvienai sandorio šaliai;
273.1.4. dėl skolos VP, išskyrus VVP, Einamajame ir Oficialiajame prekybos sąrašuose – 0,05% sandorio vertės kiekvienai sandorio šaliai;
273.1.5. dėl kitų VP Oficialiajame prekybos sąraše – 0,03% sandorio vertės kiekvienai sandorio šaliai;
273.2. nustatomi tokie komisinių įmokų už Biržoje registruojamus tiesioginius sandorius dydžiai:
273.2.1. dėl akcijų Oficialiajame prekybos sąraše – 0,1% sandorio vertės kiekvienai sandorio šaliai;
273.2.3. dėl akcijų Nelistinguojamų VP prekybos sąraše – 0,15% sandorio vertės kiekvienai sandorio šaliai;
273.2.4. dėl skolos VP, išskyrus VVP, Einamajame ir Oficialiajame prekybos sąrašuose – 0,05% sandorio vertės kiekvienai sandorio šaliai;
273.2.5. dėl kitų VP Oficialiajame prekybos sąraše – 0,03% sandorio vertės kiekvienai sandorio šaliai;
273.2.7. dėl kitų VP Nelistinguojamų VP prekybos sąraše – 0,05% sandorio vertės kiekvienai sandorio šaliai.
Tiesioginiais sandoriais perleidžiant (įsigyjant) VP, esančių Oficialiajame, Einamajame ar Nelistinguojamų VP prekybos sąrašuose, paketus komisinės įmokos negali viršyti 15000 litų kiekvienai sandorio šaliai.
IX SKYRIUS
GINČŲ SPRENDIMO BŪDAI IR PROCEDŪROS
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
276. Biržos valdyba, suderinusi su VPK, gali nustatyti naujas prekybos VP sąlygas ir tvarką, kurie nenumatyti šiose Prekybos taisyklėse.
277. Biržos valdyba turi teisę oficialiai komentuoti Prekybos taisyklių nuostatas ir procedūras, suderinusi tai su VPK. Tokie komentarai turi būti skelbiami Biržos Biuletenyje.
278. Prekybos taisyklės, jų pakeitimai ir/arba papildymai įsigalioja juos patvirtinus VPK ir paskelbus Biržos Biuletenyje.
279. Įsigaliojus šioms Prekybos taisyklėms netenka galios:
279.1. 1993 m. rugpjūčio 16 d. Nacionalinės vertybinių popierių biržos reglamentas bei jo pakeitimai ir papildymai, priimti 1995 m. gruodžio 18 d.;
279.2. 1993 m. rugpjūčio 16 d. instrukcija Nr. 1 „Vertybinių popierių kurso nustatymas“ bei jos pakeitimai ir papildymai, priimti 1996 m. spalio 30 d.;
279.3. 1995 m. liepos 17 d. instrukcija Nr. 5 „Dėl prekybos akcijomis, pateikiant jas viešo pasiūlymo būdu“;
279.4. 1995 m. liepos 24 d. instrukcija Nr. 6 „Dėl prekybos Vyriausybės vertybiniais popieriais“ bei jos pakeitimai ir papildymai, priimti 1995 m. lapkričio 27 d.;
279.5. 1995 m. gruodžio 18 d. instrukcija Nr. 7 „Sandorių vykdymo ir atsiskaitymų Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje tvarka“;
279.6. 1998 m. sausio 12 d. „Biržos mokesčių ir rinkliavų nustatymo bei mokėjimo instrukcija“ bei jos pakeitimai ir papildymai, priimti 1998 m. gegužės 28 d.;
279.7. 1998 m. vasario 2 d. instrukcija Nr. 8 „Tiesioginiai sandoriai Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje“;
279.8. 1998 m. kovo 16 d. instrukcija Nr. 4 „Maklerių pavedimų priėmimas ir vykdymas“ bei jos pakeitimai ir papildymai, priimti 1998 m. gegužės 2 d., 1998 m. gegužės 28 d. ir 1998 m. rugsėjo 14 d.;
279.9. 1998 m. kovo 16 d. „Nepertraukiamos prekybos kintama kaina taisyklės“ bei šių taisyklių pakeitimai ir papildymai, priimti 1998 m. gegužės 18 d., 1998 m. gegužės 26 d. ir 1998 m. rugsėjo 14 d.;
AB „Nacionalinė vertybinių popierių birža“
Prekybos taisyklių 1 priedas
INFORMACINIS BIULETENIS apie VP, traukiamus į Biržos Oficialųjį prekybos sąrašą
I skyrius
Pagrindinė informacija apie emitentą, kurio VP ketinama įtraukti į Biržos Oficialųjį prekybos sąrašą
1. Pagrindinai duomenys apie emitentą (emitento pavadinimas, įstatinis kapitalas, buveinės adresas, telefono, telefakso numeriai, elektroninio pašto adresas, teisinė-organizacinė forma (įmonės rūšis), įregistravimo data ir vieta, įmonių rejestro kodas).
3. Stambiausi akcininkai (informacinio biuletenio pateikimo datai akcininkai, tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys daugiau kaip 5 procentus emitento įstatinio kapitalo: vardai ir pavardės (fizinių asmenų vardai pavardės, įmonių pavadinimai, rūšis, buveinės adresas, įmonės rejestro kodas), akcininkams nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius pagal rūšis ir klases, turima įstatinio kapitalo ir balsų dalis procentais, atskirai nurodant šiam emitentui nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamų balsų procentus ir balsų, priklausančių jam kartu su veikiančiais asmenimis, procentus).
4. Asmenys, atsakingi už informaciniame biuletenyje pateiktą informaciją:
4.1. už informacinį biuletenį atsakingų asmenų (emitento valdymo organų narių, darbuotojų ir administracijos vadovo) vardai ir pavardės, pareigos, telefonų ir fakso numeriai;
4.2. jeigu emitentas paveda informacinio biuletenio rengimą konsultantams arba jį rengia su konsultantų pagalba, informaciniame biuletenyje nurodomi tų konsultantų vardai, pavardės, telefonų ir fakso numeriai (jeigu konsultantas yra juridinis asmuo, nurodomas jo pavadinimas, telefonų ir fakso numeriai bei konsultanto atstovo(-ų) vardai ir pavardės), pažymint, kokias konkrečias informacinio biuletenio dalis rengė konsultantai arba kokios informacinio biuletenio dalys parengtos su konsultantų pagalba, ir nurodant konsultanto atsakomybės ribas.
5. Informacija apie auditą, atliktą pagal visuotinai pripažintus standartus:
5.1. pagrindiniai duomenys apie audito įmonę, atlikusią emitento finansinės atskaitomybės nepriklausomą auditą (įmonės pavadinimas, buveinės adresas, telefono ir fakso numeriai, teisinė-organizacinė forma (įmonės rūšis), įregistravimo data ir vieta, įregistravimo numeris, įmonės rejestro kodas);
5.2. nepriklausomų auditorių, atlikusių bendrovės metinių finansinių ataskaitų už tris paskutiniuosius finansinius metus auditą, vardai, pavardės, atestato Nr.;
5.3. informacija apie audito atlikimą (nurodyti nepriklausomo audito atlikimo datą, kokia informaciniame biuletenyje pateikta informacija ir už kurį laikotarpį buvo audituota; informacija apie auditą atlikusį auditorių; pateikti nepriklausomo auditoriaus nuomonę, ją sąlygojančias priežastis). Nepriklausomo auditoriaus išvados ir ataskaitos pridedamos, jeigu jos sudarytos.
6. Už informacinio biuletenio parengimą atsakingų emitento valdymo organų narių, darbuotojų ir administracijos vadovo bei emitento konsultantų ar jų atstovų patvirtinimas, kad informaciniame biuletenyje pateikta informacija atitinka tikrovę ir nėra nutylėtų faktų, galinčių turėti įtakos potencialių investitorių sprendimams. Biržai teikiamuose informacinio biuletenio egzemplioriuose prie patvirtinimo turi būti aukščiau minėtų asmenų parašų originalai).
II skyrius
Informacija apie akcijų įtraukimą į Biržos Oficialųjį prekybos sąrašą
7. Duomenys apie akcijas, ketinamas įtraukti į Biržos Oficialųjį prekybos sąrašą (akcijų pavadinimas, skaičius, nominali vertė, bendra akcijų nominali vertė, pagrindinės suteikiamos teisės pagal akcijų rūšis ir klases; jeigu kartu su šia emisija į Biržos Oficialųjį prekybos sąrašą ketinama įtraukti kitų emisijų akcijas, nurodyti jų charakteristikas ir įregistravimo rekvizitus: įregistravimą patvirtinančio dokumento numerį ir datą, vertybinių popierių registravimo numerį).
8. Prekyba emitento vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržose (vertybinių popierių biržų, kuriose prekiaujama emitento vertybiniais popieriais, pavadinimas; prekybos sąrašo pavadinimas; valiuta, kuria prekiaujama; paskutiniųjų 8 ketvirčių aukščiausia ir žemiausia kainos bei apyvarta pagal vertybinių popierių rūšis ir klases; emitento planai dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržų prekybos sąrašus).
9. Kapitalizacija (kotiravimo Einamajame arba Nelistinguojamų VP prekybos sąrašuose pradžioje; metų paskutinę dieną, paraiškos pateikimo įtraukti vertybinius popierius į Oficialųjį prekybos sąrašą dieną; finansinių metų kiekvieno ketvirčio pabaigoje; trijų paskutinių mėnesių iki paraiškos padavimo įtraukti į Oficialųjį prekybos sąrašą dienos kapitalizacija su vidutine kaina).
10. Prekyba emitento vertybiniais popieriais už Biržos ribų (paskutiniųjų 8 ketvirčių aukščiausia ir žemiausia kainos bei apyvarta pagal vertybinių popierių rūšis ir klases už Biržos ribų; jeigu emitento vertybiniais popieriais prekiaujama organizuotose rinkose, nurodyti jų pavadinimus ir pateikti duomenis apie emitento paskutiniųjų 8 ketvirčių aukščiausią ir žemiausią kainas bei apyvartą pagal vertybinių popierių rūšis ir klases atskirai kiekvienoje prekybos sistemoje).
11. Informacija apie šios akcijų emisijos dalies kitokį platinimą (jeigu emitentas, ketinantis akcijas įtraukti į Biržos Oficialųjį prekybos sąrašą, per artimiausius tris mėnesius viešai ar neviešai platina ar ketina platinti akcijas, nurodyti šios emisijos tikslą, platinamų akcijų skaičių, vienos akcijos nominalią vertę, emisijos kainą, bendrąją nominalią vertę, platinimo vietą ir tvarką).
12. Informacija apie šios akcijų emisijos dalies įtraukimą į kitų vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus (jeigu yra pateiktos paraiškos ar jas ketinama paduoti per tris artimiausius mėnesius dėl šios emisijos akcijų dalies įtraukimo į kitų vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus, nurodyti šių biržų pavadinimus ir šios emisijos dalies dydį).
13. Oficialaus pasiūlymo paskelbimas (jeigu per pastaruosius ir einamuosius finansinius metus buvo paskelbtas trečiosios šalies Oficialus pasiūlymas įsigyti emitento akcijų ar emitentas skelbė oficialų pasiūlymą įsigyti kitų bendrovių akcijų, reikia nurodyti Oficialaus pasiūlymo kainą ar vertybinių popierių keitimo santykį, nurodant VP, į kuriuos keičiama, pavadinimą ir Oficialaus pasiūlymo rezultatą).
III skyrius
Finansinė būklė
14. Finansinės ataskaitos, parengtos pagal tarptautinius apskaitos standartus:
14.1. emitento sudaryti paskutinių trejų metų balansai ir pelno (nuostolio) ataskaitos (ir tarpiniai, jeigu nuo pastarųjų finansinių metų pabaigos praėjo daugiau kaip 4, 7 arba 10 mėnesių) išdėstyti palyginamojoje lentelėje; jeigu emitentas sudaro ir konsoliduotą balansą, tai pateikti ir konsoliduoto balanso duomenis palyginamojoje lentelėje už tuos pačius laikotarpius);
14.2. pinigų srautų ataskaita (paskutinių trejų metų ataskaitas išdėstyti palyginamojoje lentelėje);
15. Emitento valdybos ar kito jos funkcijas atliekančio valdymo organo parengta ataskaita (emitento veiklos, finansinės būklės analizė bei perspektyvų aptarimas).
16. Finansinių ataskaitų komentaras (paaiškinti svarbiausių pozicijų turinį per paskutinius finansinius metus ir einamąjį ataskaitinį laikotarpį, įvykusius pokyčius ir pokyčių priežastis pagal 17 punkte pateikiamą informacijos atskleidimo schemą).
17. Finansinės informacijos atskleidimo schema:
17.1. pateikti sutrumpintą emitento finansinės apskaitos politikos aprašymą, t. y. pagrindinių finansinės apskaitos sričių finansinės apskaitos metodus – ilgalaikio turto, jo nusidėvėjimo, perkainojimo, nurašymo bei atstatymo apskaitos principus, svarbius trumpalaikio turto apskaitos, perkainojimo bei nurašymo principus, trumpalaikių ir ilgalaikių įsipareigojimų apskaitos ypatumus, akcininkų nuosavybės, taip pat ir įvairių rezervų apskaitos principus;
17.2. balanso pozicijų paaiškinimas ir atskleidimas:
17.2.1. ilgalaikis materialus turtas:
17.2.1.1. pateikti analizę ilgalaikio materialaus turto, suskirstyto tokiomis grupėmis: žemė, pastatai, gamybos priemonės, įranga, lizingo ar panašiu pagrindu įsigytas turtas, kitas ilgalaikis materialus turtas, pateikiant pavadinimus esant vertingoms sumoms;
17.2.1.2. parodyti, kaip kito kiekvienos grupės ilgalaikis materialus turtas nuo apskaitos laikotarpio pradžios iki pabaigos, turto įvertinimo apskaitos būdus, įsigytą turtą įmonių susijungimo atveju, turto padidėjimą ar sumažėjimą dėl perkainojimo (atskleisti perkainojimo principus), finansinių ataskaitų konsolidavimo atveju parodyti užsienyje esančių įmonių finansinių ataskaitų perskaičiavimo į vietinę valiutą skirtumus, kitus svarbius pasikeitimus;
17.2.1.3. nurodyti sumas, kuriomis kiekvienos grupės ilgalaikis materialus turtas nudėvimas per ataskaitinį laikotarpį, kokios yra sukauptos nusidėvėjimo sumos, taip pat nurodyti naudojamus nusidėvėjimo skaičiavimo metodus, nusidėvėjimo skaičiavimo metodų pakeitimo priežastis ir jų pakeitimo įtaką rezultatui, nusidėvėjimo normas bei jų pokyčius ir nudėvimo turto naudingus gyvavimo laikotarpius. Bendra balansinė vertė ir sukaupta nusidėvėjimo suma turi būti nurodoma kiekvienai ilgalaikio materialaus turto grupei (pastatams, įrengimams) apskaitos laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;
17.2.1.4. nurodyti už įsipareigojimus užstatyto ilgalaikio materialaus turto nuosavybės teisių apribojimus, jei jų yra;
17.2.1.5. nurodyti išlaidų sumas, skirtas ilgalaikiam materialiam turtui pagaminti ar pasistatydinti;
17.2.1.6. nurodyti sumas, susijusias su turimais nebalansiniais įsipareigojimais dėl ilgalaikio materialaus turto įsigijimo;
17.2.1.7. nurodyti kapitalizuotas paskolų palūkanas per ataskaitinį laikotarpį bei naudojamus kapitalizavimo metodus;
17.2.2. kitas ilgalaikis turtas:
17.2.2.1. pateikti informaciją apie ilgalaikes investicijas, tarp jų investicijas į dukterines įmones, investicijas į susijusias įmones, investiciniu tikslu laikomą materialųjį turtą, kitas investicijas. Parodyti, kaip kito ilgalaikės investicijos per ataskaitinį laikotarpį, kiek jos padidėjo ar sumažėjo, ar buvo perkainotos arba nukainotos. Pateikti informaciją apie kiekvienos perkainotų ilgalaikių investicijų grupės perkainojimo politiką, paskutiniojo perkainojimo datą, perkainojimo pagrindą, pažymėti, ar buvo pasitelkti vertintojai iš šalies, ar naudotasi vidaus vertintojų paslaugomis;
17.2.2.2. nurodyti ilgalaikes gautinas sumas, tarp jų iš pagrindinės veiklos, iš įmonės vadovų, iš susijusių įmonių (kai finansinės ataskaitos tarp šių įmonių yra konsoliduojamos), iš kitų susijusių įmonių bei kitas ilgalaikes gautinas sumas;
17.2.2.3. aprašyti nematerialiojo turto pozicijas, tokias kaip nematerialusis turtas, susijęs su investicijomis į kitas įmones, patentai, prekybos ženklai bei kitas. Parodyti jų pokytį per ataskaitinį laikotarpį atskleidžiant kapitalizuotas sumas, nurašytas sumas, sumas, perkeltas į kito turto sąskaitas, atstatytas sumas ir pan.;
17.2.3. trumpalaikis turtas:
17.2.3.1. nurodyti grynųjų pinigų sąskaitose ir kasoje likučius, atskirai pateikti sumas, kurių neįmanoma tuojau pat panaudoti (pvz., užšaldytas likutis užsienio banke dėl valiutos konvertavimo apribojimų);
17.2.3.2. pateikti nesunkiai perleidžiamus rinkoje vertybinius popierius, atskleidžiant jų įsigijimo savikainą, atskirai pažymėti jų rinkos vertę, jei balanse jie apskaitomi kitokia verte. Jei įmonė yra daug lėšų investavusi į vertybinius popierius (finansinius instrumentus), pateikti detalesnę jų analizę;
17.2.3.3. parodyti trumpalaikes gautinas sumas, jas sugrupavus į iš pagrindinės veiklos, iš įmonės vadovų, iš susijusių įmonių (kai finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos tarp šių įmonių), iš kitų susijusių įmonių gautinas sumas, kitas gautinas sumas bei sumokėtus avansus. Parodyti, kaip kito šios sumos per ataskaitinį laikotarpį;
17.2.3.4. parodyti turimas atsargas, sugrupuotas tokiomis grupėmis: žaliavos ir medžiagos, nebaigta gamyba, gatava produkcija. Nurodyti, kokie atsargų nurašymo apskaitos metodai naudojami kiekvienai grupei. Pateikti skirtumą tarp atsargų balansinės vertės, kai jos yra nurašomos vadovaujantis LIFO metodu, ir (1) žemesniosios vertės iš grynosios realizuotinos vertės ir įsigijimo savikainos, kai naudojamas FIFO metodas, ar kai atsargos nurašomos remiantis aritmetiniu svertiniu vidurkiu, arba (2) žemesniosios vertės iš grynosios realizuotinos vertės ir dabartinės savikainos;
17.2.3.5. jei atsargos finansinėje apskaitoje įkainojamos grynąja realizuotina verte, šitai reikia nurodyti. Be to, reikia pateikti informaciją apie užstatytas atsargas;
17.2.3.6. nebaigtos statybos pozicijoms nurodyti bendrąją išlaidų sumą ir pripažinto pelno (atėmus pripažinto nuostolio sumą) sumą, avansu gautas sumas ir kitą svarbią informaciją;
17.2.4. įsipareigojimai:
17.2.4.1. pateikti trumpalaikių įsipareigojimų analizę suklasifikavus juos tokiomis grupėmis: (a) trumpalaikės bankų paskolos ir overdraftai, (b) ilgalaikių įsipareigojimų einamoji dalis, (c) mokėtinos sumos, suskirstytos į: pagrindinės veiklos mokėtinas sumas, įmonės vadovams mokėtinas sumas, susijusioms įmonėms (kai šių įmonių finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos) mokėtinas sumas, mokėtinus pelno mokesčius (atskirai pateikti pelno mokesčio sumą, priskaičiuotą šalies biudžeto naudai ar grąžintiną įmonės savininkams), mokėtinus dividendus, kitas mokėtinas sumas ir sukauptas sąnaudas;
Pastaba. Jei įsipareigojimai neskirstomi į trumpalaikius ir ilgalaikius, neturi būti skaičiuojamos ir tarpinės sumos;
17.2.4.2. suskirstyti ilgalaikius įsipareigojimus tokiomis grupėmis: turto įkeitimu užtikrintos paskolos, neužtikrintos paskolos, paskolos iš susijusių įmonių (kai šių įmonių finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos), paskolos iš kitų susijusių įmonių. Parodyti, kaip jos kito per ataskaitinį laikotarpį. Nurodyti kiekvienos paskolų grupės palūkanų normos dydį, grąžinimo terminus, banko nustatytus apribojimus paskolos gavėjui, reikalavimų tenkinimo eiliškumą, paskolos konvertavimo ypatumus, neamortizuotos premijos ar diskonto sumą. Paskolos, kurios turi galimybę būti konvertuotos į nuosavybės vertybinius popierius, turi būti pateiktos atskirai, parodant į nuosavybę konvertuotiną dalį bei įsipareigojimu liekančią dalį;
17.2.4.3. nurodyti kitus svarbius įsipareigojimų straipsnius, įtrauktus į kitus įsipareigojimus, atidėtas sumas, pvz., atidėtus mokesčius, atidėjimus darbuotojų pensijoms, kitus įsipareigojimus, bei parodyti jų pokytį per ataskaitinį laikotarpį;
17.2.4.4. atskirai nurodyti įsipareigojimus, susijusius su lizingo pagrindu turimu turtu. Pateikti sumas įsipareigojimų per artimiausius ūkinius metus pagal finansinio lizingo arba neatšaukiamo operacinio lizingo sutartis. Pateikti kitą informaciją, susijusią su lizingu, tokią kaip finansiniai apribojimai, lizinguoto turto įsigijimo galimybė, kiti neapibrėžtumai, susiję su lizingu;
17.2.4.5. nurodyti pagrindines pelno mokesčio sąnaudų (pajamų) komponentų sumas, tokias kaip einamoji pelno mokesčio sąnaudų (pajamų) suma, koregavimai, atidėtosios pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) arba jų atstatymas, pelno mokesčio sąnaudų (pajamų) suma dėl apskaitos politikos pasikeitimo ar esminių apskaitos klaidų ir kitas;
17.2.5. savininkų nuosavybė:
17.2.5.1. apie kiekvieną akcinio kapitalo rūšį pateikti šią informaciją: įregistruotų ar visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtintų, išleistų ir esančių apyvartoje akcijų skaičius, neapmokėtų akcijų skaičius, akcijų nominalioji vertė, akcinio kapitalo pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį, akcijų suteikiamos teisės, privilegijos ir apribojimai, dividendų dydis ir įsipareigojimai dėl dividendų (privilegijuotųjų akcijų atveju), supirktų akcijų skaičius, akcijų, kurios yra rezervuotos išleidimui ateityje, skaičius ir visa su tuo susijusi informacija. Pateikti kitą svarbią informaciją, susijusią su privilegijuotosiomis akcijomis, konvertuojamų įsipareigojimų nuosavybės elementais, kitais su akcijomis susijusiais finansiniais instrumentais;
17.2.5.2. pateikti informaciją apie kitą akcininkų (savininkų) nuosavybę, parodyti jos pokytį per ataskaitinį laikotarpį bei kitus svarbius dalykus. Kitą akcininkų nuosavybę apibūdinti suskirstytą tokiomis grupėmis: akcinio kapitalo perviršis, finansinio turto ir ilgalaikio materialaus turto perkainojimo rezervai (aprašyti pelno mokesčio įtaką perkainojimo rezervų pokyčiams), kiti rezervai, nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);
17.3. pelno (nuostolio) ataskaita:
17.3.1. pateikti informaciją apie pagrindinius pajamų straipsnius bei parodyti jų pokytį per ataskaitinį laikotarpį. Siekiant kuo tiksliau atspindėti įmonės specifiką, pajamas suskirstyti tokiomis kategorijomis, prekių pardavimas, paslaugų teikimas, palūkanos, investicijų į vertybinius popierius pelnas arba nuostolis (atskirai parodyti investicijų į vertybinius popierius realizuotą ir nerealizuotą pelną (nuostolį)), autoriniai atlyginimai, honorarai, dividendai, pajamos iš neįprastinės veiklos;
17.3.3. parodyti pajamų sumas pagal sutartis, kuriomis remiantis yra pripažintos pajamos per ataskaitinį laikotarpį pagal darbų atlikimo apimtis;
17.3.4. parodyti įmonės pagrindinės veiklos sąnaudas, jas įvardyti ir suskirstyti svarbiomis grupėmis, susijusiomis su pagrindinės veiklos pajamomis ir pripažintomis sąnaudomis per ataskaitinį laikotarpį;
17.3.5. pateikti anksčiau nurašytų atsargų atstatytas sumas, per ataskaitinį laikotarpį pripažintas pajamomis;
17.3.6. nurodyti informaciją apie įmonės atliekamus plėtros ir tyrinėjimo darbus, parodyti sumas, pripažintas ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, nurodyti atliekamų darbų pobūdį;
17.3.7. nurodyti pasikeitusių ilgalaikio turto nusidėvėjimo normų įtaką per tą ataskaitinį laikotarpį, kurį buvo pakeistos nusidėvėjimo normos;
17.3.8. pateikti informaciją apie kitas pajamų ar sąnaudų sumas, kurių apimtis ar pobūdis yra reikšmingi;
17.3.9. pateikti paaiškinimą dėl finansinėje apskaitoje išvesto pelno prieš pelno mokestį ir apmokestinamojo pelno skirtumų, parodyti faktišką pelno mokesčio ir taikytino (galiojančio pagal pelno mokesčio įstatymą) pelno mokesčio sumą, paaiškinti laikinų ir pastoviųjų skirtumų įtaką pelno mokesčio nustatymui;
17.4. pinigų srautų ataskaita. Pinigų srautų ataskaita, parengta pagal Tarptautinius apskaitos standartus, yra metinės finansinės atskaitomybės dalis. Šioje ataskaitoje pinigų srautai turi būti suskirstyti į pinigų srautus iš veiklos (pagrindinės veiklos), investicinės veiklos bei finansinės veiklos. Pinigų srautai iš veiklos (pagrindinės veiklos) turi būti pateikiami vadovaujantis tiesioginiu metodu, kai nurodomi pagrindiniai piniginių įplaukų ir išmokų straipsniai, arba netiesioginiu metodu, kai grynasis ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostolis) yra koreguojamas dėl nepiniginių straipsnių, tokių kaip atidėjimai, sukaupimai ir pan., įtakos. Pinigų srautų ataskaitą turi rengti ir dukterinės įmonės, nepaisant to, kad šią ataskaitą rengia pagrindinė (kontroliuojančioji) įmonė. Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos, investicinės veiklos ir finansinės veiklos turi būti pateikti bendrąja verte, išskyrus atvejus, kai priimtinas jų pateikimas grynąja verte, pvz., kai pinigų gavimas iš klientų ar išmokėjimas klientams labiau atspindi klientų veiklą, o ne įmonės veiklą, arba kai pinigų gavimo ar išmokėjimo apyvarta yra greita, sumos didelės, o terminai trumpi;
17.4.1. pinigų srautus iš neįprastinės veiklos parodyti prieš tai suklasifikavus juos atitinkamai į srautus iš pagrindinės veiklos, investicinės veiklos ir finansinės veiklos;
17.4.3. apibūdinti pinigų srautus, susijusius su investicijomis į dukterines įmones ar kitas įmones arba susijusius su šių investicijų perleidimu;
17.4.4. parodyti nepiniginių srautų įtaką investicinei ar finansinei veiklai, t. y. tokius pokyčius, kurie nereikalauja pinigų ar pinigų ekvivalentų panaudojimo;
17.4.5. parodyti apskaitos politiką, naudojamą nustatant pinigų ir pinigų ekvivalentų sudėtį, bei išvardyti pinigų ekvivalentų sudėtį;
17.4.6. pateikti kitą svarbią su pinigų srautais susijusią informaciją, pavyzdžiui, apie dideles pinigų sumas, turimas pagrindinėje įmonėje, kuriomis negali pasinaudoti dukterinės įmonės, apie turimas neišnaudotas kredito linijas, kurias bus galima panaudoti ateityje, apie svarbias pinigų srautų sumas, išskaidytas pagal gamybinius ar geografinius segmentus, ir pan.;
17.5. kita informacija, kurią būtina atskleisti:
17.5.1. įvykiai po balanso sudarymo datos. Atskleisti įvykius, įvykusius po finansinių ataskaitų sudarymo datos (ataskaitinių metų pabaigos) iki finansinių ataskaitų tvirtinimo metiniame akcininkų susirinkime (arba finansinių ataskaitų publikavimo) datos. Nurodyti šių įvykių pobūdį ir kokią įtaką jie gali turėti ateities rezultatams;
17.5.2. neapibrėžtumai. Pateikti informaciją apie neapibrėžtus nuostolius ir neapibrėžtą pelną, t. y. nurodyti jų pobūdį, įtaką ateities rezultatams; jei tokio pobūdžio įvertinimo atlikti neįmanoma, tik konstatuoti šį faktą;
17.5.3. esminės klaidos. Pateikti informaciją apie apskaitoje padarytas esmines klaidas bei jų taisymo metodus. Pateikti palyginamąją informaciją, kaip finansinės ataskaitos atrodė, kol klaida nebuvo aptikta, ir po to, kai klaida buvo ištaisyta;
17.5.4. apskaitos politikos pasikeitimas. Jei ataskaitinių metų eigoje įmonė keitė savo apskaitos politiką, nurodyti priežastį, kodėl tai padaryta (pvz., įsigaliojo naujas finansinės apskaitos standartas, vadovybė nusprendė, kad naujas apskaitos metodas padės tiksliau ir teisingiau atspindėti finansinį rezultatą), ir metodą, kuriuo vadovaujantis buvo (bus) atspindima pasikeitimo įtaka finansinėms ataskaitoms;
17.5.5. informacija apie santykius su susijusiomis šalimis. Atskleisti įmonės santykius su susijusiomis šalimis nepriklausomai nuo to, ar vyko kokie nors sandoriai tarp įmonės ir susijusių šalių, ar ne. Charakterizuoti tų santykių pobūdį, sandorių apimtis vertine arba santykine išraiška, iš sandorių su susijusiomis šalimis gautas pajamas ar patirtas sąnaudas, kainų (komisinių) politiką tarp įmonės ir susijusių šalių (ar buvo daromos lengvatos), ir pan.;
17.5.6. konsoliduotos finansinės ataskaitos. Išvardyti ir apibūdinti visas įmones, kurios buvo konsoliduotos pagrindinės įmonės finansinėse ataskaitose, bei įmones, kurios nebuvo konsoliduotos. Konsoliduotų įmonių atveju – nurodyti įmonės pavadinimą, būstinės registracijos adresą, turimą dalį akciniame kapitale arba turimą balsų skaičių (jei skiriasi nuo turimos dalies akciniame kapitale), finansinės apskaitos metodus, pagal kuriuos ši investicija yra apskaitoma pagrindinėje įmonėje; nekonsoliduotų įmonių atveju – nurodyti priežastis, kodėl nekonsoliduojama;
IV skyrius
Valdymo organai
18. Valdymo organų nariai (stebėtojų tarybos, valdybos, administracijos (administracijos vadovas, jo pavaduotojai, finansų direktorius (vyriausiasis finansininkas) nariai):
18.1. užimamos pareigos, vardai ir pavardės, duomenys apie dalyvavimą emitento kapitale (turima kapitalo ir balsų dalis procentais);
18.2. apie valdybos pirmininką, administracijos vadovą ir finansų direktorių (vyriausiąjį finansininką) papildomai nurodomi šie duomenys: išsilavinimas, profesija, darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos jose;
18.3. duomenys apie dalyvavimą kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikloje (įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas ir užimamos pareigos) bei kapitale (įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas, turima kapitalo ir balsų dalis procentais);
V skyrius
Naujausi įvykiai emitento veikloje ir perspektyvos
19. Naujausi įvykiai emitento veikloje (naujausi pokyčiai emitento veikloje ir finansinėje būklėje, neatspindėti informaciniame biuletenyje pateiktose finansinėse ataskaitose: produkcijos (paslaugų) apimties ir asortimento pasikeitimai, naujų realizacijos rinkų įsigijimas ar praradimas, esminiai pokyčiai gamybos kaštų struktūroje ir pardavimo kainose, kapitalo sudėties ir struktūros pasikeitimai ir pan.).