LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJOS

NUTARIMAS

 

DĖL NEPAKANKAMO PERDRAUDIMO SUTARČIŲ IDENTIFIKAVIMO IR VERTINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2009 m. gruodžio 29 d. Nr. N-532

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 94-4246; 2006, Nr. 87-3409; 2007, Nr. 125-5092) 193 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija nutaria:

1. Patvirtinti Nepakankamo perdraudimo sutarčių identifikavimo ir vertinimo taisykles (pridedama).

2. Šis nutarimas įsigalioja nuo 2010 m. balandžio 1 d.

 

 

 

pirmininkas                                                                                 Mindaugas Šalčius


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos draudimo

priežiūros komisijos

2009 m. gruodžio 29 d.

nutarimu Nr. N-532

 

NEPAKANKAMO PERDRAUDIMO SUTARČIŲ IDENTIFIKAVIMO IR VERTINIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Nepakankamo perdraudimo sutarčių identifikavimo ir vertinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato nepakankamo perdraudimo sutarčių požymius, jų identifikavimo tvarką bei nepakankamo perdraudimo sutarčių atvaizdavimą draudimo įmonių finansinėje apskaitoje ir vertinimą skaičiuojant būtinąją mokumo atsargą bei draudimo įmonės techninių atidėjinių padengimą turtu, atsirandančiu pagal nepakankamo perdraudimo sutartis.

2. Taisyklės taikomos Lietuvos Respublikos draudimo įmonėms ir užsienio valstybių draudimo įmonių filialams (toliau – draudimo įmonė).

3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

3.1. Apsaugos limitas – maksimali suma (įskaitant perdraudikui tenkančias draudimo išmokas, mokėtinus komisinius, tantjemas, palūkanas, premijas ir kitas perdraudiko mokamas sumas), kurią pagal perdraudimo sutarties sąlygas perdraudikas gali išmokėti draudimo įmonei.

3.2. Kreditavimas – perdraudimo sutarties pagrindu perdraudiko vykdomi mokėjimai draudimo įmonei, kurie dažniausiai yra skirti draudimo įmonės finansinei padėčiai gerinti, likvidumui užtikrinti ar draudimo išmokoms sumokėti.

3.3. Kredito grąžinimas – draudimo įmonės atsiskaitymas su perdraudiku, grąžinant perdraudikui kreditavimo (su priskaičiuotomis palūkanomis arba be jų) sumą.

3.4. Nepakankamo perdraudimo sutartis – perdraudimo sutartis, kurioje apsaugos limitas negali viršyti (arba viršija nereikšmingai) per visą perdraudimo sutarties galiojimo laikotarpį perdraudikui sumokėtų įmokų sumos.

3.5. Reikšmingumo kriterijus – perdraudikui perduodamos ar numatytos perduoti persidraudimo įmokos, viršijančios 10 procentų per paskutinius finansinius metus pasirašytų perdraudžiamoje draudimo grupėje įmokų.

4. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (Žin., 2003, Nr. 94-4246) vartojamas sąvokas.

 

II. NEPAKANKAMO PERDRAUDIMO SUTARTIS IR JOS POŽYMIAI

 

5. Kad sutartis būtų pripažinta nepakankamo perdraudimo sutartimi, ji turi atitikti bent vieną iš toliau išvardintų požymių:

5.1. apribota perdraudiko atsakomybė, t. y. tikimybė, kad perdraudikas patirs nuostolius pagal perdraudimo sutartį, yra artima nuliui;

5.2. perdraudimo apsauga (ne gyvybės draudimo veiklos proporcinio perdraudimo atveju) baigia galioti draudimo nuostolingumui pasiekus 100 procentų ar žemesnį lygį;

5.3. perdraudimo sutartis yra orientuota į būtinosios mokumo atsargos sumažinimą faktiškai neperduodant perdraudikui pagal draudimo sutartis prisiimtos draudimo rizikos;

5.4. perdraudikas neprisiima draudimo įmonės perdrausto draudimo sutarčių portfelio tikėtino nuostolio;

5.5. nevykdomi perdraudimo sutartyje numatyti atsiskaitymai tarp draudimo įmonės ir perdraudiko;

5.6. proporcinio perdraudimo sutartyje nėra numatytas periodinis (ne retesnis kaip kas ketvirtį), neproporcinio perdraudimo sutartyje – ne retesnis kaip metinis persidraudimo įmokų, perdraudikui tenkančių draudimo išmokų bei komisinių pagal perdraudimo sutartį ataskaitų sudarymas bei atsiskaitymai tarp sutarties šalių;

5.7. perdraudimo sutartis ne gyvybės draudimo veiklos perdraudimo atveju yra ilgalaikė, t. y. ilgesnė nei vieneri metai, ir jai nėra būdingas kasmetinis atnaujinimas bei kainodaros peržiūrėjimas;

5.8. perdraudimo sutarties koncepcija nesiremia didžiųjų skaičių dėsniu;

5.9. perdraudimo sutartyje aptariama pinigų vertė laike;

5.10. perdraudimo sutartyje yra nelogiškų, viena kitai prieštaraujančių nuostatų;

5.11. kiti, tik gyvybės draudimo veiklai būdingi, nepakankamo perdraudimo sutarties požymiai:

5.11.1. kredito grąžinimas priklauso nuo bendrų gyvybės draudimo įmonės veiklos rezultatų, o ne nuo perdrausto portfelio rezultatų;

5.11.2. kredito grąžinimas vyksta ir tuomet, kai perdrausto portfelio rezultatai yra blogesni nei buvo tikėtasi (pasirašant gyvybės draudimo veiklos perdraudimo sutartį).

6. Jei pagrindinė perdraudimo sutartis nėra laikoma nepakankamo perdraudimo sutartimi, tačiau yra papildomų sutarčių, kurios turi nepakankamo perdraudimo sutarties požymių, tokiu atveju pagal Taisykles pagrindinė ir su ja susijusios papildomos sutartys vertinamos kartu.

 

III. GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLOS NEPAKANKAMO PERDRAUDIMO SUTARČIŲ IDENTIFIKAVIMAS

 

7. Gyvybės draudimo įmonė, sudariusi perdraudimo sutartį arba ją pakeitusi, privalo ją įvertinti, siekdama nustatyti, ar perdraudimo sutartis nėra nepakankamo perdraudimo sutartis.

8. Gyvybės draudimo veiklos perdraudimo sutartis laikoma nepakankamo perdraudimo sutartimi, jei perdraudimo sutartis turi Taisyklių 5 punkte nurodytų požymių.

9. Jei gyvybės draudimo įmonė perdraudžia ne gyvybės draudimo veiklos rizikas, tai tokios perdraudimo sutartys identifikuojamos pagal Taisyklių IV skyriaus nuostatas.

10. Gyvybės draudimo įmonė per 30 kalendorinių dienų nuo perdraudimo sutarties sudarymo Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijai (toliau – Priežiūros komisija) turi pateikti:

10.1. perdraudimo sutarties ir jos priedų kopiją;

10.2. išvadą dėl perdraudimo sutarties identifikavimo Taisyklių 5 punkto atžvilgiu;

10.3. informaciją apie perdraudimo sutarties vertinimą Taisyklių 17–19 punktų atžvilgiu, jei tai yra nepakankamo perdraudimo sutartis.

11. Jei gyvybės draudimo įmonės pateiktoje išvadoje dėl perdraudimo sutarties identifikavimo teigiama, kad pastaroji sutartis neturi nepakankamo perdraudimo sutarties požymių, tačiau Priežiūros komisijai kyla abejonių dėl minėtos išvados pagrįstumo, Priežiūros komisija turi teisę pareikalauti, kad gyvybės draudimo įmonė pateiktų priežastis bei argumentus, dėl kurių buvo padaryta ši išvada. Priežiūros komisija, įvertinusi gyvybės draudimo įmonės pateikto paaiškinimo pagrįstumą, priima motyvuotą sprendimą dėl perdraudimo sutarties pripažinimo (nepripažinimo) nepakankamo perdraudimo sutartimi. Priežiūros komisijai priėmus sprendimą, kad draudimo įmonės pateikta perdraudimo sutartis yra nepakankamo perdraudimo sutartis, draudimo įmonė turi atlikti pastarosios sutarties vertinimą, vadovaudamasi šių Taisyklių 17–19 punktais.

 

IV. NE GYVYBĖS DRAUDIMO VEIKLOS NEPAKANKAMO PERDRAUDIMO SUTARČIŲ IDENTIFIKAVIMAS

 

12. Ne gyvybės draudimo įmonė, sudariusi perdraudimo sutartį, atitinkančią reikšmingumo kriterijų, arba tokią sutartį pakeitusi, privalo ją įvertinti, siekdama nustatyti, ar perdraudimo sutartis nėra nepakankamo perdraudimo sutartis.

13. Ne gyvybės draudimo veiklos perdraudimo sutartis laikoma nepakankamo perdraudimo sutartimi, jei ji atitinka toliau nurodytas dvi sąlygas arba vieną iš jų:

13.1. perdraudimo sutartis turi šių Taisyklių 5.1–5.10 punktuose nurodytų požymių;

13.2. pagal Taisyklių prieduose pateiktus testus arba kitą draudimo įmonės pasirinktą testą atliktas įvertinimas rodo, kad tai yra nepakankamo perdraudimo sutartis.

14. Ne gyvybės draudimo įmonė per 30 kalendorinių dienų nuo perdraudimo sutarties, atitinkančios reikšmingumo kriterijų, sudarymo turi pateikti Priežiūros komisijai:

14.1. perdraudimo sutarties ir jos priedų kopiją;

14.2. išvadą dėl perdraudimo sutarties atitikties Taisyklių 13 punktui;

14.3. jeigu buvo atlikti Taisyklių 13.2 punkte nurodyti testai, atlikto testo rezultatus bei šiame teste naudotas prielaidas ir duomenis. Jei buvo naudojamas Taisyklių prieduose nenurodytas testas, taip pat turi būti pateiktos šio testo pasirinkimo priežastys bei metodika ir šiame teste naudotos prielaidos ir duomenys;

14.4. informaciją apie perdraudimo sutarties vertinimą pagal šių Taisyklių 17–19 punktų reikalavimus, jei sutartis yra nepakankamo perdraudimo sutartis.

15. Tuo atveju, kai draudimo įmonės pateiktoje išvadoje dėl perdraudimo sutarties atitikties Taisyklių 13 punktui teigiama, kad pastaroji sutartis neturi nepakankamo perdraudimo sutarties požymių, tačiau Taisyklių 13.2 punkte nurodyti testai nebuvo atlikti, o Priežiūros komisijai kyla abejonių dėl minėtos išvados pagrįstumo, Priežiūros komisija turi teisę pareikalauti, kad draudimo įmonė per 30 kalendorinių dienų atliktų vieną iš šių Taisyklių 13.2 punkte nurodytų testų ir pateiktų:

15.1. testo rezultatus bei šiame teste naudotas prielaidas ir duomenis;

15.2. jei naudojamas Taisyklių prieduose nenurodytas testas, šio testo pasirinkimo priežastis bei metodiką ir šiame teste naudotas prielaidas ir duomenis.

16. Priežiūros komisija, įvertinusi draudimo įmonės atlikto testo rezultatus, naudotų prielaidų ir duomenų pagrįstumą, priima motyvuotą sprendimą dėl perdraudimo sutarties pripažinimo (nepripažinimo) nepakankamo perdraudimo sutartimi. Priežiūros komisijai priėmus sprendimą, kad draudimo įmonės pateikta perdraudimo sutartis yra nepakankamo perdraudimo sutartis, draudimo įmonė turi įvertinti šią sutartį pagal Taisyklių 17–19 punktus.

 

V. NEPAKANKAMO PERDRAUDIMO SUTARČIŲ VERTINIMAS

 

17. Nepakankamo perdraudimo sutartys finansinės apskaitos požiūriu yra vertinamos taip:

17.1. įmokos, sumokėtos arba mokėtinos perdraudikui pagal tokias sutartis, nėra apskaitomos kaip perdraudikų dalis pasirašytose ar uždirbtose įmokose;

17.2. išmokos pagal nepakankamo perdraudimo sutartis nėra apskaitomos kaip perdraudikų dalis išmokose;

17.3. gaunamos pajamos ir patiriamos sąnaudos pagal nepakankamo perdraudimo sutartis yra apskaitomos atitinkamai draudimo įmonių pelno (nuostolių) ataskaitos netechninės dalies straipsniuose III.7.2 „Kitos pajamos“ ir III.8.2 „Kitos sąnaudos“.

18. Draudimo įmonės, skaičiuodamos persidraudimo rodiklį pagal Mokumo atsargos skaičiavimo metodiką, patvirtintą Priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. N-40 (Žin., 2004, Nr. 56-1980), į jį neįtraukia sumų, tenkančių nepakankamo perdraudimo sutartims.

19. Draudimo įmonės įsipareigojimų dalis, tenkanti perdraudikui pagal nepakankamo perdraudimo sutartį, nėra priskiriama perdraudiko daliai techniniuose atidėjiniuose, kaip tai yra apibrėžta Draudimo įmonės draudimo techninių atidėjinių padengimo turtu taisyklėse, patvirtintose Priežiūros komisijos 2004 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. N-24 (Žin., 2004, Nr. 41-1365).

 

VI. DRAUDIMO ĮMONĖS VIDAUS KONTROLĖS SISTEMA NEPAKANKAMO PERDRAUDIMO VEIKLOS ATŽVILGIU

 

20. Draudimo įmonė veiksmingai vidaus kontrolės sistemai nepakankamo perdraudimo veiklos atžvilgiu užtikrinti privalo nustatyti vidaus taisykles, kurios apimtų:

20.1. nepakankamo perdraudimo veiklos identifikavimo ir vertinimo užtikrinimą;

20.2. žalų ir įmokų periodinių tarpusavio ataskaitų tarp draudimo įmonės ir perdraudiko sudarymo teisingumo bei iš šių ataskaitų atsirandančių duomenų, reikalingų finansinės atskaitomybės sudarymui, mokumo atsargos skaičiavimui bei draudimo techninių atidėjinių padengimo turtu nustatymui, vertinimo sistemas.

21. Vidaus kontrolės sistemos nepakankamo perdraudimo veiklos atžvilgiu veiksmingumas turi būti vertinamas ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus.

 

_________________


 

Nepakankamo perdraudimo sutarčių

identifikavimo ir vertinimo taisyklių

1 priedas

 

PAKANKAMOS RIZIKOS PERDAVIMO (PRP) TESTO APRAŠYMAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Pakankamos rizikos perdavimo testo, taikytino proporcinio perdraudimo sutarčių atžvilgiu (toliau – PRP testas), paskirtis – įvertinti, ar perdraudėjo gaunamos įmokos ar lėšos iš draudėjų už prisiimamą riziką yra pakankamos persidraudimo veiklai finansuoti, t. y. ar perdraudėjas nemoka už rizikos perdavimą perdraudikui iš nuosavų lėšų dėl perdraudiko mokamų mažesnių komisinių perdraudėjui, nei perdraudėjas moka draudimo tarpininkams.

2. PRP testo aprašyme vartojamos sąvokos:

2.1. Nuostolingumas – perdraudėjo išmokų sąnaudų, tenkančių perdraudikui, ir uždirbtų įmokų, kurias arba kurių dalį jis atiduoda perdraudikui, santykis.

2.2. Įsigijimo sąnaudų rodiklis – tai draudimo tarpininkams už sudarytas draudimo sutartis sumokėtų ir (ar) mokėtinų sumų (komisinio atlyginimo) santykis su pasirašytomis įmokomis.

2.3. Perdraudėjo pelno riba – tai procentinė išraiška, kuri apskaičiuojama iš 100 procentų atimant nuostolingumo procentinę reikšmę ir įsigijimo sąnaudų rodiklio procentinę reikšmę.

2.4. Perdraudiko mokamas komisinis atlyginimas – procentinė išraiška sumų, kurias perdraudikas moka perdraudėjui esant tam tikram nuostolingumo lygiui, t. y. perdraudimo sutartyje nustatytos sumos, kurias perdraudikas moka perdraudėjui už perdraudimo sutarčių administravimą.

2.5. Perdraudiko pelno riba – tai procentinė išraiška, kuri apskaičiuojama iš 100 procentų atimant nuostolingumo procentinę reikšmę bei perdraudiko mokamo komisinio atlyginimo procentinę reikšmę.

3. Jei perdraudimo sutartis neatitinka pakankamo rizikos perdavimo sąlygos PRP testo 5 punkte nustatytais atvejais, ši perdraudimo sutartis laikoma nepakankamo perdraudimo sutartimi.

4. Pakankamo rizikos perdavimo sąlygos vykdymas turi būti patikrintas draudimo nuostolingumo intervale [30 procentų; 150 procentų] ir ne didesniais nei 10 procentų intervalais:

 

 

Nuostolingumas

Įsigijimo sąnaudų rodiklis

Perdraudiko mokamas komisinis atlyginimas

Perdraudėjo pelno riba

Perdraudiko pelno riba

.......

 

 

 

 

30 %

 

 

 

 

35 %

 

 

 

 

40 %

 

 

 

 

.......

 

 

 

 

.......

 

 

 

 

145 %

 

 

 

 

150 %

 

 

 

 

.......

 

 

 

 

 

5. Pakankamo rizikos perdavimo sąlyga laikoma įvykdyta tada, kai perdraudėjo pelno riba yra didesnė nei perdraudiko pelno riba. Pakankamos rizikos perdavimo sąlyga laikoma neįvykdyta tokiais atvejais:

5.1. Jei bent viename nuostolingumo, didesnio nei 60 procentų, intervale perdraudiko pelno riba yra reikšmingai didesnė nei perdraudėjo pelno riba (5 procentiniais punktais ir daugiau), tokia perdraudimo sutartis laikoma nepakankamo perdraudimo sutartimi.

5.2. Jei bent viename nuostolingumo intervale nuo 100 procentų iki 150 procentų perdraudiko apsauga nustoja galioti, pakankamo rizikos perdavimo sąlyga nėra vykdoma ir tokia perdraudimo sutartis laikoma nepakankamo perdraudimo sutartimi.

 

II. KVOTINIO PERDRAUDIMO SUTARTIES VERTINIMO PAVYZDŽIAI

 

6. Išskiriamos tokios pavyzdinės kvotinio perdraudimo sutarties sąlygos:

6.1. perdraudiko mokamas komisinis atlyginimas sudaro 19,5 procento, jei nuostolingumas yra 73 procentai arba daugiau;

6.2. jei nuostolingumas mažėja nuo 73 procentų iki 62,5 procento, tai perdraudiko mokamas komisinis atlyginimas perdraudėjui didėja 1 procentiniu punktu nuostolingumui mažėjant 1 procentiniu punktu;

6.3. jei nuostolingumas mažėja nuo 62,5 procento, tai perdraudiko mokamas komisinis atlyginimas didėja 0,75 procentinio punkto iki maksimalaus 39 procentų komisinio dydžio nuostolingumui mažėjant 1 procentiniu punktu;

6.4. perdraudėjo įsigijimo sąnaudų rodiklis sudaro 20 procentų.

 

 

Nuostolingumas

Įsigijimo sąnaudų rodiklis

Perdraudiko mokamas komisinis atlygis

Perdraudėjo pelno riba

Perdraudiko pelno riba

30 %

20 %

39 %

50 %

31 %

50,5 %

20 %

39 %

29,5 %

10,5 %

62,5 %

20 %

30 %

17,5 %

7,5 %

73 %

20 %

19,5 %

7,0 %

7,5 %

80 %

20 %

19,5 %

0,0 %

0,5 %

80,5 %

20 %

19,5 %

-0,5 %

0,0 %

100 %

20 %

19,5 %

-20 %

-19,5 %

110 %

20 %

19,5 %

-30 %

-29,5 %

 

7. 6 punkte aprašyta perdraudimo sutartis nėra laikoma nepakankamo perdraudimo sutartimi, kadangi perdraudiko pelno riba už perdraudėjo pelno ribą didesnė 0,5 procentinio punkto (nereikšmingai), nuostolingumui didėjant nuo 73 procentų.

8. Pavyzdinės perdraudimo sutarties sąlygos:

8.1. perdraudiko mokamas komisinis atlyginimas sudaro 35 procentus ir mažėja 1 procentiniu punktu, nuostolingumui didėjant nuo 50 procentų 1 procentiniu punktu;

8.2. perdraudėjo įsigijimo sąnaudų rodiklis sudaro 25 procentus.

 

 

Nuostolingumas

Įsigijimo sąnaudų rodiklis

Perdraudiko mokamas komisinis atlygis

Perdraudėjo pelno riba

Perdraudiko pelno riba

50 %

25 %

35 %

25 %

15 %

60 %

25 %

25 %

15 %

15 %

70 %

25 %

15 %

5 %

15 %

80 %

25 %

5 %

-5 %

15 %

85 %

25 %

0 %

-10 %

15 %

90 %

25 %

0 %

-15 %

10 %

100 %

25 %

0 %

-25 %

0 %

110 %

25 %

0 %

-35 %

-10 %

 

9. Tokia perdraudimo sutartis yra laikoma nepakankamo perdraudimo sutartimi, kadangi perdraudiko pelno riba už perdraudėjo pelno ribą didesnė 10 procentinių punktų (reikšmingai), nuostolingumui esant 70 procentų. Nuostolingumui pasiekus 110 procentų ir toliau didėjant, perdraudiko pelno riba tampa 25 procentiniais punktais didesnė už perdraudėjo pelno ribą.

 

_________________


 

Nepakankamo perdraudimo

sutarčių identifikavimo ir

vertinimo taisyklių

2 priedas

 

TIKĖTINO PERDRAUDIMO DEFICITO (TPD) TESTO APRAŠYMAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Tikėtino perdraudiko deficito testas (toliau – TPD testas) skirtas ištirti tikėtiną perdraudiko nuostolį pagal neproporcinio perdraudimo sutartis. Tikėtinas perdraudimo deficitas yra skaičiuojamas, remiantis draudimo rūšies ar grupės, kuriai priskirtina sudaryta perdraudimo sutartis, praeitų laikotarpių draudimo įmonės ar rinkos statistika (duomenimis).

2. TPD testas nustato pagal perdraudimo sutartį perdraudikui perduodamos rizikos pakankamumą. TPD testo rezultatas yra išreiškiamas procentais. Jei TPD testo tam tikrai perdraudimo sutarčiai rezultatas yra mažesnis nei 1 procentas, tai tokia perdraudimo sutartis laikoma nepakankamo perdraudimo sutartimi.

3. Tikėtinas perdraudimo deficitas yra apibrėžiamas kaip santykis tarp perdraudiko nuostolio tikimybės ir vidutinio žalos dydžio sandaugos bei perdraudėjo mokamos įmokos perdraudikui.

4. Tikėtinas perdraudimo deficitas yra apskaičiuojamas taip:

4.1. perdraudėjas suskirsto perdraudiko prisiimamą riziką (galimą nuostolį) į draudimo išmokų intervalus, kurių kiekvienam, vadovaudamasis statistika (duomenimis), priskiria koeficientą (nuo 0 iki 1), įvertindamas perdraudiko tikimybę patirti nuostolį tame intervale;

4.2. intervalų skaičius turi būti pakankamai didelis, t. y. didinamas tol, kol apskaičiuojamo tikėtino perdraudimo deficito rezultatas pradeda kisti nereikšmingai;

4.3. paskutinio intervalo viršutinis rėžis neturi viršyti perdraudimo limito;

4.4. skaičiavimuose naudojamos perdraudėjo perdraudikui mokamos įmokos laikotarpis turi atitikti tą laikotarpį, kuriam yra priskiriami 4.1 punkte paminėti koeficientai, įvertinantys perdraudiko tikimybę patirti nuostolį per tą laikotarpį;

4.5. perdraudėjas apskaičiuoja tikėtiną nuostolį kiekviename intervale, iš įmokos atimdamas diskontuotą perdraudiko nuostolį:

 

Gi = P – Li / (1 + r),

(1)

kur:

P – perdraudėjo mokama įmoka perdraudikui;

i – intervalo numeris;

r – rinkos palūkanų norma (vyriausybės, centrinio banko ir savivaldybės vertybinių popierių ne trumpesnių nei 3 metai metinė palūkanų norma);

Li – pagal perdraudimo sutartį perdraudiko perdraudėjui mokama išmoka;

Gi – perdraudiko tikėtinas pelnas (nuostolis) intervale i, kuris gaunamas iš P atėmus Li.

 

5. Dabartinės nuostolio vertės galima ir nevertinti, t. y. nediskontuoti, jei yra vertinama perdraudimo sutartis, kurios terminas yra vieneri metai arba trumpesnis.

6. Vidutinis žalos dydis apskaičiuojamas sumuojant atitinkamų intervalų, kuriuose perdraudikas potencialiai patiria nuostolį, tikėtino perdraudiko nuostolio dabartinės vertės ir tikimybės (pi) sandaugas, padalinant iš p:

 

T = (SUM(i=1, ..., n)[Gi pi]) / p,

(2)

kur:

T – vidutinis žalos dydis;

pi – nuostolio tikimybė intervale i, i = 1, ... , n;

n – nuostolių intervalų skaičius;

p – nuostolio (visuose nuostolio intervaluose) tikimybė, apskaičiuojama taip:

 

p = SUM(i=1, ..., n)[pi],

 

(3)

 

7. Tikėtino perdraudimo deficito (TPD) rezultatas yra apskaičiuojamas pagal formulę:

 

TPD = p x T / P.

(4)

 

II. PERVIRŠIO PERDRAUDIMO SUTARTIES VERTINIMO PAVYZDŽIAI

 

8. Išskiriamos tokios pavyzdinės perviršio perdraudimo sutarties sąlygos:

8.1. sudaryta perviršio (excess of loss) perdraudimo sutartis vieneriems metams, pagal kurią perdraudžiami nuostoliai (išmokos), viršijantys 100 mln. litų, 50 mln. litų sumą per vienerius metus;

8.2. rinkos palūkanų norma r yra lygi 3 procentams (r = 0,03);

8.3. metinė įmoka P yra lygi 2 000 000 litų.

 

G1 = 2 000 000 – 10 000 000 / (1 + 0,03) = –7 708 738;

G2 = 2 000 000 – 20 000 000 / (1 + 0,03) = –17 417 476;

G3 = 2 000 000 – 30 000 000 / (1 + 0,03) = –27 126 214;

G4 = 2 000 000 – 50 000 000 / (1 + 0,03) = –46 543 689;

 

p1 = 2 %, p2 = 1,2 %, p3 = 1 %, p4 = 0,8 %;

p = 2 % + 1,2 % + 1 % + 0,8 % = 5 %.

 

Perdraudiko išmokų L intervalai, mln. Lt

Atitinkamo nuostolio tikimybė, pi

Perdraudiko pelno (nuostolio) dabartinė vertė, Gi, Lt

0

95 %

2 000 000

10

2 %

– 7 708 738

20

1,2 %

–17 417 476

30

1 %

–27 126 214

50

0,8 %

–46 543 689

 

9. Vidutinis žalos dydis apskaičiuojamas taip:

 

T = (7 708 738 x 0,02 + 17 417 476 x 0,012 + 27 126 214 x 0,01 + 46 543 689 x 0,008) / 0,05 = 20 135 922.

 

10. Tikėtino perdraudimo deficitas yra apskaičiuojamas pagal formulę:

 

TPD = p x T / P = 0,05 x 20 135 922 / 2 000 000 = 50,34 %.

 

11. Tikėtinas perdraudimo deficitas sudaro 50,34 procento (TPD yra didesnis nei 1 procentas). Todėl ši perdraudimo sutartis nėra priskiriama nepakankamo perdraudimo sutarčių kategorijai.

12. Išskiriamos tokios pavyzdinės perdraudimo sutarties sąlygos:

12.1. sudaryta perviršio (excess of loss) perdraudimo sutartis vieneriems metams, pagal kurią perdraudžiami nuostoliai (išmokos), viršijantys 100 mln. litų, 25 mln. litų sumą per vienerius metus;

12.2. rinkos palūkanų norma r yra lygi 4 procentams (r = 0,04);

12.3. metinė įmoka P yra lygi 7 500 000 litų.

 

G1 = 7 500 000 – 10 000 000 / (1 + 0,04) = –2 115 385;

G2 = 7 500 000 – 15 000 000 / (1 + 0,04) = –6 923 077;

G3 = 7 500 000 – 20 000 000 / (1 + 0,04) = –11 730 769;

G4 = 7 500 000 – 25 000 000 / (1 + 0,04) = –16 538 462;

 

p1 = 1,1 %, p2 = 0,2 %, p3 = 0,1 %, p4 = 0,1 %;

p = 1,1 % + 0,2 % + 0,1 % + 0,1 % = 1,5 %.

 

Perdraudiko išmokų L intervalai, mln. Lt

Atitinkamo nuostolio tikimybė, pi

Perdraudiko pelno (nuostolio) dabartinė vertė, Gi, Lt

0

98,50 %

7 500 000

10

1,1 %

–2 115 385

15

0,2 %

–6 923 077

20

0,1 %

–11 730 769

25

0,1 %

–16 538 462

 

13. Vidutinis žalos dydis apskaičiuojamas taip:

 

T = (2 115 385 x 0,011 + 6 923 077 x 0,002 + 11 730 769 x 0,001 + 16 538 462 x 0,001) / 0,015 = 4 358 974.

 

14. Tikėtino perdraudimo deficitas yra apskaičiuojamas pagal formulę:

 

TPD = p x T / P = 0,015 x 4 358 974 / 7 500 000 = 0,87 %.

 

15. Tikėtinas perdraudimo deficitas sudaro 0,87 procento (tikėtino perdraudimo deficitas yra mažesnis nei 1 procentas). Todėl ši perdraudimo sutartis yra priskiriama nepakankamo perdraudimo sutarčių kategorijai.

 

 

_________________