Lietuvos Respublikos Vyriausybės
n u t a r i m a s
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 214 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIP-1097
2013 m. gruodžio 11 d. Nr. 1154
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. SV-S-365 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 214 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1097 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Motinystės saugai užtikrinti Lietuvoje teikiamas išskirtinis dėmesys – jį garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (Žin., 1992, Nr. 33-1014), Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 64-2569) (toliau – Darbo kodeksas), Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170), Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 111-3574) ir kiti teisės aktai, taip pat Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 183 dėl 1952 m. Motinystės apsaugos konvencijos (su pakeitimais) pakeitimo (Žin., 2003, Nr. 49-2162) ir 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 110) nuostatų įgyvendinimas. Siekiant apsaugoti moteris ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatas, kad dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas, taip pat siekiant įgyvendinti Darbo kodekse įtvirtintą saugių bei sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo ir darbo įstatymų diferenciacijos pagal darbuotojo psichofizines savybes principus, atsižvelgiant į dirbančių nėščių moterų padėtį ir poreikį jas apsaugoti, nustatytos specialios apsaugos garantijos nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims, nes jos turi būti laikomos ypatingos rizikos grupe ir turi būti imamasi papildomų jų saugos ir sveikatos užtikrinimo priemonių:
1.1. Darbo kodekso 179 straipsnyje nustatyta, kad moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – septyniasdešimt kalendorinių dienų), o už šį laikotarpį mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta pašalpa.
1.2. Darbo kodekso 278 straipsnyje reglamentuota motinystės sauga. Nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių moterų negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašą (toliau – kenksmingų darbo sąlygų sąrašas) tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Darbdavys, vadovaudamasis kenksmingų darbo sąlygų sąrašu ir darbo aplinkos įvertinimo rezultatais, privalo nustatyti galimo poveikio nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai pobūdį ir trukmę. Nustatęs galimą poveikį, darbdavys privalo imtis laikinų priemonių tokiai rizikai pašalinti. Jeigu pavojingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygų gerinimo priemones, kad nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią moterį (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ir mokėti jai ne mažesnį kaip iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) gautą vidutinį darbo užmokestį. Jeigu nėra galimybės perkelti nėščią moterį į kitą darbą (darbo vietą), neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, nėščiai moteriai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metu mokamas jai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.
Nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių moterų skirti dirbti viršvalandžius be jų sutikimo draudžiama. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios moterys gali būti skiriamos dirbti naktį, poilsio bei švenčių dienomis ir siunčiamos į komandiruotes tik jų sutikimu. Jeigu tokios darbuotojos nesutinka dirbti naktį ir pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną. Jeigu dėl objektyvių priežasčių tokių darbuotojų neįmanoma perkelti į dieninį darbą, joms suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis vieni metai. Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu mokamas darbuotojai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Šios moterys turi teisę pasirinkti dirbti visą arba ne visą darbo laiką.
2. Įstatymo projektu numatytoms papildomoms lengvatoms nėščioms moterims įgyvendinti reikėtų papildomų darbdavių, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų, nes, sutrumpinus darbo laiką nėščiai moteriai, jai reikėtų mokėti vidutinį darbo užmokestį už nedirbtą laiką. Darant prielaidą, kad visos motinystės pašalpas gavusios moterys prašo sutrumpinto darbo laiko pagal Įstatymo projekto nuostatas ir jos uždirba vidutinį darbo užmokestį, metams reikėtų apie 14 mln. litų papildomų lėšų darbdaviams, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir savivaldybių biudžetams. Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje atstovaujančios darbdavių organizacijos nesutiko su Įstatymo projekto nuostatomis dėl papildomų lėšų poreikio ir siūlė visą finansinę naštą prisiimti valstybei. Esant ribotoms valstybės finansinėms galimybėms, Įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms įgyvendinti nėra galimybės skirti papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė