LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 1997 M. LIEPOS 7 D. ĮSAKYMO Nr. 264 „DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2009 m. rugsėjo 21 d. Nr. 3-441
Vilnius
P a k e i č i u Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 264 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 72-1853; 2007, Nr. 22-853, Nr. 90-3607):
1. Išdėstau 11 punktą taip:
„11. Uosto žemės naudotojas privalo užtikrinti jo nuomojamoje teritorijoje esančiuose keliuose, privažiavimuose ir pagalbinėse aikštelėse kitiems uosto žemės naudotojams, kuriems važiavimas per šias teritorijas yra būtinas vykdant savo veiklą, visų transporto priemonių laisvą judėjimą, taip pat priešgaisrinės technikos privažiavimą prie visų objektų ir stovinčių prie krantinių laivų. Uosto žemės naudotojas privalo visus savo numojamoje teritorijoje esančius kelius valyti, remontuoti, o žiemos metu, esant slidžiai kelio dangai, pabarstyti. Išnuomotoje uosto žemėje uosto žemės naudotojai pagal suderintus projektus privalo tvarkyti aplinką, laikytis sanitarinių normų.“
2. Išdėstau 19 punktą taip:
3. Išdėstau 21 punktą taip:
4. Išdėstau 35 punktą taip:
„35. Uosto direkcija stato, naudoja ir plėtoja uosto hidrotechninius įrenginius. Uosto direkcija turi teisę leisti uosto žemės naudotojui naudotis uosto hidrotechniniais įrenginiais. Tai nurodoma tarp Uosto direkcijos ir uosto žemės naudotojo sudaromoje uosto žemės nuomos sutartyje.
Jei uosto žemės naudotojui, turinčiam teisę naudotis hidrotechniniais statiniais, tarp jų ir krantinėmis (toliau tekste – krantinės naudotojas), laivo krovai yra reikalinga ilgesnė (didesnės grimzlės) krantinė, nei yra nurodyta jo uosto žemės nuomos sutartyje, pagal tokio uosto žemės naudotojo prašymą Uosto direkcija pagal kompetenciją užtikrina jam galimybę pasinaudoti šalia naudojamos krantinės esančios krantinės dalimi, kurios reikia laivui saugiai pakrauti (iškrauti).
Jei ta pačia krantine (jos dalimi) turi teisę naudotis keli uosto žemės naudotojai, jų teisės naudotis visa krantine yra vienodos, nepriklausomai nuo jų nuosavybės ar sudarytų uosto žemės nuomos sutarčių. Šiuo atveju laivai prie krantinės statomi pagal išankstinius uosto žemės naudotojų, turinčių teisę naudotis ta pačia krantine, mėnesinius grafikus. Mėnesinis grafikas privalo būti pateiktas uosto kapitonui iki ateinančio mėnesio pradžios. Vienam krantinės naudotojui nepateikus grafiko, laivai statomi pagal jį pateikusio krantinės naudotojo grafiką, o grafiko nepateikus ne vienam krantinės naudotojui – bendra tvarka. Jei pagal pateiktus grafikus tuo pačiu metu yra numatytas kelių laivų atvykimas ir krovos darbai prie tos pačios krantinės, pirmiausia yra pastatomas laivas, atvykęs pirmas, o kitas laivas pastatomas kuo arčiau krovos darbams vykdyti reikiamos krantinės. Tuo atveju, jei pirmesnis atvyksta laivas, kurio krovos operacijos nėra betarpiškai susijusios su kranto suprastruktūra ir jo krovos darbai gali būti atliekami kitoje vietoje, vėliau atvykęs laivas, kurio krovos darbai gali būti atliekami tik prie konkrečios krantinės (toje vietoje yra sandėliai, stacionari krovos įranga), pastatomas vietoj pirmiau atvykusio laivo, pastarąjį pastatant kuo arčiau ankstesnės pastatymo vietos. Tuo atveju, jei pateikus išankstinį mėnesinį laivų atvykimo grafiką, per einamąjį mėnesį krantinės naudotojui atsiranda poreikis priimti laivus, nenurodytus išankstiniame grafike, krantinės naudotojas nedelsdamas apie šiuos pasikeitimus informuoja uosto kapitoną. Jei išankstiniame grafike nenurodytas laivas atvyks tuo metu, kai prie krantinės nėra kito laivo, jis pastatomas bendra tvarka, tuo atveju, jei prie krantinės bus vykdomi kito išankstiniame grafike nurodyto laivo krovos darbai, vėliau atvykęs laivas yra pastatomas kuo arčiau krovos darbams reikiamos krantinės.
Tuo atveju, jei krantine yra suteikta teisė naudotis keliems uosto naudotojams, darbus ir išlaidas, susijusias su jos priežiūra ir eksploatavimu, atlieka ir išlaidas proporcingai dalijasi visi krantinės naudotojai.
Uosto krantinės naudotojas negali kliudyti kitam krantinės naudotojui pasinaudoti krantine ar krantinės dalimi krovos operacijoms vykdyti. Esant būtinumui švartuoti laivą ir vykdyti krovos operacijas taip, kad būtų naudojama ir kito uosto žemės naudotojo teritorijos dalis, uosto žemės naudotojas, kurio teritorija bus naudojama, neturi teisės kliudyti prišvartuoti laivą ir vykdyti krovos operacijas.
Uosto hidrotechniniai įrenginiai eksploatuojami vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechninių statinių eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 349 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechnikos statinių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 108-3467).“
5. Išdėstau 44.2 punktą taip:
„44.2. Šiais atvejais uosto krantinės naudotojas, turintis krantinėje inžinerinius tinklus ar kitokius nuosavybės objektus, gali reikalauti apmokėti tik už faktiškai suteiktas laivams paslaugas ir aprūpinimą pagal laivo kapitono pateiktas paraiškas. Uosto krantinės naudotojas, užsakęs ir pasinaudojęs krantinėje esančiais inžineriniais tinklais, privalo už faktiškai suteiktas paslaugas apmokėti inžinerinių tinklų savininkui.“
6. Išdėstau 53 punktą taip:
7. Išdėstau 56 punktą taip:
„56. Įeiti ir išeiti žmonėms, įvažiuoti ir išvažiuoti transportui, įvežti ir išvežti materialines vertybes galima tik per kontrolinius punktus, gavus uosto žemės naudotojo leidimą. Leidimas galioja tik leidimą išdavusio ūkio subjekto išsinuomotame uosto žemės plote. Leidimai gali būti mokami. Uosto žemės naudotojas privalo išduoti leidimus eiti (važiuoti) per išsinuomotą uosto žemę prie krantinių stovinčių laivų bei įmonių, turinčių teisę teikti laivų aprūpinimo ir aptarnavimo paslaugas, atstovams. Uosto žemės naudotojas privalo išduoti nemokamus leidimus eiti (važiuoti) per išsinuomotą uosto žemę į šioje teritorijoje esančią bankrutuojančią įmonę šios įmonės administratoriui, jo įgaliotiniui ir jo nurodytiems asmenims, kurie nori susipažinti ar įsigyti bankrutuojančios įmonės turtą bei gauti atitinkamos informacijos pačioje įmonėje.
Uosto žemės naudotojas privalo išduoti nemokamus leidimus eiti (važiuoti) per išsinuomotą žemę kitam uosto žemės naudotojui, kurio nuomojama žemė yra apsupta jo nuomojama žeme. Ši nuostata nekeičia šių taisyklių 53 punkto reikalavimo, uosto žemės naudotojams apsaugos išlaidas dalytis proporcingai nuomojamiems uosto žemės plotams.“
8. Išdėstau 124 punktą taip:
„124. Jei uosto žemės naudotojo nuomojamoje uosto žemėje ir uosto krantinėje kita įmonė vykdo veiklą, tai už saugų šios įmonės darbuotojų darbą atsako tos kitos įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Visi darbai turi būti organizuojami pagal saugos darbe norminių teisės aktų reikalavimus. Uosto žemės naudotojų nuomojamoje teritorijoje transporto priemonių eismas organizuojamas pagal atitinkamo transporto rūšies eismo taisykles, išimtys gali būti taikomos specialiajam (technologiniam) transportui. Specialiojo (technologinio) transporto eismo taisykles pagal saugos darbe norminių teisės aktų reikalavimus rengia tos įmonės specialistai. Siekiant užtikrinti pėsčiųjų ir nebėginio transporto saugų eismą uosto teritorijoje turi būti parengtos ir viešai paskelbtos uosto žemės naudotojų įmonių vadovų patvirtintos nebėginio transporto ir pėsčiųjų saugaus eismo schemos. Sudarytose nebėginio transporto priemonių judėjimo schemose turi būti nurodytos leistinos ir draudžiamos kryptys, posūkiai, sustojimai, išvažiavimai, nusileidimai ir jos turi būti viešai paskelbtos prie įvažiavimų į uosto žemės naudotojo nuomojamą teritoriją gerai matomose vietose.“