LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS ŽEMĖTVARKOS IR GEODEZIJOS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBINĖS KOORDINAČIŲ SISTEMOS ĮVEDIMO TVARKOS
1996 m. sausio 5 d. Nr. 1
Vilnius
1. Nuo 1996 m. vasario 1 d. vykdant žemės reformos, valstybinio žemės kadastro, geodezinius, topografinius ir kartografinius darbus, sudarant žemėlapius naudoti tik 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemą (LKS-94), išskyrus tarptautiniais susitarimais reglamentuotus darbus.
2. Žemės reformos, žemėtvarkos, žemės kadastro, geodezijos, topografijos ir kartografijos skyriams informuoti pavaldžias organizacijas, vykdytojus ir naudotojus bei kontroliuoti savo veiklos srityje perėjimą prie 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos.
3. Geodezijos skyriui informuoti atitinkamas ministerijas, apskričių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius bei miestų (rajonų) žemėtvarkos ir geodezijos tarnybas bei vykdyti bendrą perėjimo prie 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos kontrolę.
4. Rekomenduoti apskričių valdytojams, kad jų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybų vadovai užtikrintų perėjimą prie 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos apskričių teritorijose.
MINISTERIJOS SEKRETORIUS –
TARNYBOS DIREKTORIUS S. STALIŪNAS
______________
PERĖJIMO PRIE 1994 m. LIETUVOS KOORDINAČIŲ SISTEMOS TVARKA
1. Nuo 1996 m. vasario 1 d. Lietuvos teritorijoje naudoti tik 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemą (LKS-94), integruotą į bendraeuropinę sistemą ir įvestą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“ (nutarimo kopija pateikiama). 1942 m. koordinačių sistemos ir jos varianto 1963 m. koordinačių sistemos nuo 1996 m. vasario 1 d. nebenaudoti geodeziniuose matavimuose ir naujų žemėlapių sudarymui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 936 įgyvendinimui apskričių teritorijose ir 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos įgyvendinimui apskričių rajonų teritorijose būtini bent minimalaus 1p/ 5 kv. km tankumo valstybinio GPS geodezinio pagrindo (1p/ 64 kv. km) sutankinimo tinklai, kurie priartintų LKS-94 prie vartotojų. Tolimesni matavimai teodolitiniais ėjimais susiejami su sutankinimo tinklų punktais, kadangi visų matavimų skaičiavimai ir topografinės nuotraukos turės būti vykdomos panaudojant LKS-94 koordinates.
Sėkmingam perėjimui prie 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos apskričių ir rajonų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos turėtų vadovautis perėjimo prie LKS-94 tvarkos 4, 5, 6, 7, 9, 10, 15 punktais.
LKS-94 privaloma visoms žinyboms ir organizacijoms, bendrovėms ir individualioms įmonėms, vykdančioms žemės reformos, geodezijos, topografijos, kartografijos, valstybinio žemės ir kitų kadastrų darbus (1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos aprašymas pateikiamas 1 priede).
2. Visų Lietuvos teritorijos GPS (Global Positioning System) geodezinio pagrindo punktų koordinatės, nustatytos palydoviniu metodu, yra globalinės ir geocentrinės žemės masių centro atžvilgiu.
Globalinė geocentrinė koordinačių sistema yra WGS 84 (World Geodetic System 1984) ir jos realizacija Europoje EUREF 89 (European Coordinate Referencing System 1989) ant elipsoido GRS-80 (Geodetic Reference System 1980).
1994 m. Lietuvos koordinačių sistemą (LKS-94) apibrėžia keturių EUREF 89 punktų, esančių Lietuvos teritorijoje, geodezinės koordinatės B, L, nustatytos EUREF BAL 92 matavimų metu ir EUREF komisijos patvirtintos 1993 m. balandžio 19 d.
1994 m. birželio 11 d. ETWG (EUREF Technical Working Group) suteikė visiems EUREF BAL 92 matavimams, tarp jų ir keturiems Lietuvos GPS išeities punktams C (5 cm) tikslumą. Visų kitų Lietuvos teritorijos GPS punktų koordinatės yra išvestinės (LKS-94 geodezinių koordinačių aprašymas pateiktas 1 priede).
Lietuvos geodezijos praktikoje ir žemėlapių sudarymui turi būti naudojamos LKS-94 stačiakampės plokštuminės x, y koordinatės, paskaičiuotos sukertant elipsoidą GRS-80 su gulsčiu cilindru ir konformiškai suprojektuojant Lietuvos teritoriją taip, kad projekcijos iškraipymo mastelis 24°C pagrindiniame meridiane būtų 0,9998. Išvyniojus cilindrą, gaunamos stačiakampės koordinatės su x šiaurinės abscisės pradžia pusiaujuje ir y rytinės ordinatės reikšme 24°C meridiane 500 000 metrų. Skersinė kirstinė cilindrinė Merkatoriaus projekcija dvigubai sumažina 6Ų zonos linijines deformacijas, lyginant su liestine projekcija (LKS-94 stačiakampių koordinačių aprašymas pateiktas 1 priede).
3. To paties geodezinio punkto LKS-94 ir 1942 m. koordinačių sistemos, kurios turime nebenaudoti, geodezinės koordinatės žymiai skirsis tarpusavyje, nes apskaičiuotos ant skirtingų ir skirtingai orientuotų GRS-80 ir Krasovskio elipsoidų. Krasovskio elipsoidas ir 1942 m. koordinačių sistema nėra geocentriniai ir parinkti, kad geriausiai tiktų Rusijos teritorijos geodeziniams skaičiavimams.
To paties geodezinio punkto LKS-94 ir 1942 m. koordinačių sistemos, kurios turime nebenaudoti, stačiakampės koordinatės žymiai skirsis tarpusavyje, nes be jau minėtų skirtumų dar skirtingos konforminės kartografinės projekcijos: LKS-94 skersinė kirstinė 24Ų meridiane (m=0,9998) cilindrinė projekcija, o 1942 m. skersinė liestinė 21Ų ir 27Ų meridianuose (m=1) cilindrinė Gauso- Kriugerio projekcija. Ordinatės nepalyginamos, nes jų pradžios yra skirtinguose meridianuose. Abscisių skirtumai gali siekti iki 2 km, nes ir nežymi mastelio pasikeitimo reikšmė meridiano lanke nuo pusiaujo iki Lietuvos teritorijos duos žymius absoliutinius skirtumus.
To paties geodezinio punkto nenaudotinų 1942 m. ir 1963 m. stačiakampių koordinačių žymūs skirtumai yra tik kartografinėje Gauso–Kriugerio projekcijoje ir įvesti karinių objektų užslaptinimui (1963 m. koordinačių sistemos perstūmimas pateiktas 2.1 lentelėje).
Koordinačių perskaičiavimo iš 1942 m. stačiakampių Gauso–Kriugerio koordinačių į LKS-94 stačiakampes skersines cilindrines Merkatoriaus koordinates nuoseklumas:
Per geodezines koordinates pereinama į 1942 m. erdvines Dekarto koordinates X, Y, Z, iš kurių per ryšio matricą M pereinama į LKS-94 erdvines Dekarto koordinates (pateikta 3 priede). Tolimesni skaičiavimai vyksta atbuline tvarka. Ryšio matricos tarp 1942 m. ir LKS-94 sistemų erdvinių Dekarto koordinačių skaičiavimai pateikti Vilniaus technikos universiteto Geodezijos instituto ataskaitoje „LIETUVOS VALSTYBINIO GPS PIRMOS KLASĖS TINKLO SUDARYMAS“.
Ryšys tarp 1942 m. ir LKS-94 koordinačių sistemų yra sudėtingas, todėl Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba neatsako už savarankiškai atliktų perskaičiavimų patikimumą. Geodezinių tinklų punktų koordinačių perskaičiavimui bus naudojama tik Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos aprobuota programinė įranga, kuri užtikrintų perskaičiavimo vienareikšmiškumą. Net 1 mm nesutapimas koordinatėse gali kelti abejonių dėl geodezinio punkto identiškumo, koordinačių nustatymo datos ir t. t. Rekomenduojame visų geodezinių punktų koordinačių perskaičiavimus atlikti geodezinio pagrindo informacinės sistemos GPIS programomis. GPIS eksploatuoja Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba.
4. Valstybinėms institucijoms, įmonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, apskričių ir rajonų žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboms, kurie naudojasi valstybinio geodezinio pagrindo punktų 1942 m. ir 1963 m. koordinačių katalogais, nuo 1996 m. vasario 1 d. vykdomuose darbuose jų nebenaudoti. Šių senojo valstybinio geodezinio pagrindo punktų naujosios LKS-94 koordinatės, perskaičiuotos iš 1942 m. koordinačių pagal ryšio matricą, ir yra VTU GI 1994 m. kataloge (LIETUVOS TERITORIJOS TRIANGULIACIJOS IR POLIGONOMETRIJOS PUNKTŲ KOORDINAČIŲ KATALOGAS, Vilnius, 1994, inv. Nr. 3719, 3720, 3721; yra katalogo magnetinis įrašas dviejuose diskeliuose), kurį privaloma naudoti po 1996 m. vasario 1 d. vykdomuose darbuose. Išsirašyti atskirų punktų LKS-94 koordinates arba užsakyti išrašus iš šio katalogo apskrities ar rajono teritorijai galima Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos Geodezijos ir kartografijos fonduose (Vilnius, Ukmergės g. 41, tel. 72 57 19). Šio katalogo 9-oje ir 10-oje skiltyse esančių 1942 m. sistemos koordinačių nebenaudoti, iš išrašų jas išbraukti arba darant katalogų kopijas šias skiltis uždengti. 8-je skiltyje pateiktas 1977 m. Baltijos aukščių sistemos altitudes, nustatytas geometriniu niveliavimu (jos pabrauktos), galima naudoti praktikoje, tačiau dauguma altitudžių nenaudotina, nes nustatyta trigonometriniu niveliavimu iš trainguliacijos signalo į signalą. Senojo valstybinio geodezinio pagrindo punktų 1942 m. koordinačių tikslumas gautas vykdant trianguliacijos darbus. Kadangi punktų LKS-94 koordinatės išskaičiuotos iš 1942 m. koordinačių, jų tikslumai identiški. Punktų teoretinis tankumas: vienas punktas 61 kv. km, bet praktinis bus mažesnis, nes punktų inventorizacija nebuvo vykdyta (I ir II klasių trianguliacijos punktų inventorizacija 1992 m. buvo įvykdyta Valstybinės geodezijos tarnybos lėšomis).
Dabartiniu metu senasis valstybinis geodezinis pagrindas GPS metodu permatuojamas ir tikslinamas, įrengiant naujus punktus vietoj sunaikintų, todėl minėtas katalogas bus naudojamas dviejų metų pereinamuoju laikotarpiu, kol atskirų Lietuvos rajonų teritorijose Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos lėšomis bus įvykdyti valstybinio antros klasės GPS geodezinio pagrindo ir to pagrindo sutankinimo rajonų savivaldybių lėšomis darbai. Pagal galimybes VŽGT numato šiuos darbus iš dalies finansuoti (sutankinimo punkto įrengimo ir matavimų šiai datai kaina 225 Lt. Sutankinimo punktų tankumas – vienas punktas 5 kv. km rajono teritorijos).
5. Telšių, Kretingos, Mažeikių, Plungės, Kaišiadorių, Trakų, Utenos, Ukmergės, Širvintų, Anykščių, Panevėžio, Kelmės ir Šiaulių rajonuose, kur valstybinis GPS geodezinis pagrindas sutankintas, pereinamojo laikotarpio nebus, ir šių rajonų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos savo teritorijose turi naudoti galutinius valstybinio GPS sutankinimo punktų LKS-94 koordinačių katalogus, kuriuose yra ir visų valstybinių GPS punktų LKS-94 koordinatės.
6. Šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje, Skuodo ir Šilalės rajonuose, kur įvykdytas valstybinis antros klasės GPS geodezinis pagrindas, bet nėra lėšų šį pagrindą sutankinti, 4 punkte minėto katalogo nebenaudoti. Šiems rajonams privalomas VTU GI 1994 m. katalogas (ŠIAURĖS VAKARINĖS LIETUVOS DALIES VALSTYBINIO GPS ANTROS KLASĖS TINKLO PUNKTŲ KOORDINAČIŲ KATALOGAS, Vilnius, 1994, VŽGT Geodezijos ir kartografijos fondų inv. Nr. 3655; yra katalogo magnetinis įrašas viename diskelyje), kuriame pateikiamos galutinės patikslintos realiai egzistuojančių ir naujai pastatytų valstybinio antros klasės GPS geodezinio pagrindo punktų LKS-94 koordinatės. Akmenės, Joniškio, Kėdainių ir Radviliškio rajonuose, kur įvykdytas valstybinis antros klasės GPS geodezinis pagrindas, bet nėra lėšų šį pagrindą sutankinti, vietoj 4 punkte minėto katalogo naudoti antros klasės GPS geodezinio pagrindo katalogą. Praktiniams poreikiams naudoti stačiakampes koordinates X, Y. Pateiktų elipsoidinių aukščių gamyboje nenaudoti, nes tai yra aukštis nuo sąlyginio matematinio paviršiaus, bet ne nuo Baltijos jūros lygio. Šiuos aukščius išbraukti arba kopijuojant uždengti.
7. Visuose Lietuvos rajonuose, kuriuose nenumatyta lėšų valstybinio antros klasės GPS geodezinio pagrindo, kurio tankumas vienas punktas 64 kv. km, sutankinimo darbams, perėjimas prie 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos visai rajono teritorijai neįmanomas ir įmanomas tik 3 km spinduliu apie valstybinio geodezinio pagrindo punktus. Šiuose rajonuose, jei objektas yra nutolęs nuo turimų LKS-94 punktų tiek, kad pririšamieji ėjimai netenkina jiems keliamų reikalavimų, išimties tvarka leidžiama darbus vykdyti vietinėje koordinačių sistemoje būtinai su patvirtintais geodeziniais ženklais. Tinklo projektas turi būti suderintas su Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos Geodezijos ir kartografijos departamentu, kad šis vietinis tinklas, vykdant valstybinio GPS geodezinio pagrindo sutankinimo darbus šiame regione, galėtų būti įjungtas į LKS-94 koordinačių sistemą. Esant LKS-94 punktams ir be suderinimo vykdant darbus, vykdytojui bus anuliuota licencija. Sutankinimo darbus vykdyti būtina, nes LKS-94 koordinačių sistema įvesta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936. Be to, vykdant žemės privatizavimo darbus, medžiaga kaupiasi ir vis daugiau taškų ir punktų koordinačių reikės pervesti į LKS-94 koordinačių sistemą. Delsimas brangins darbus.
8. Lietuvos apskričių ir rajonų centruose, gyvenvietėse ir kaimuose, kuriuose yra I ir II eilių ir aukštesnių klasių poligonometrijos geodezinis pagrindas vietinėje 1942 m. koordinačių sistemoje ir jos yra VTU GI 1994 m. katalogo (1992-1993 m. VTU GI GPS PRIETAISAIS KOORDINUOTŲ VIETINIŲ GEODEZINIŲ TINKLŲ PERSKAIČIAVIMAS, Vilnius, 1994 m., VŽGT Geodezijos ir kartografijos fondų inv. Nr. 3742, 3743, 3744; yra katalogo magnetinis įrašas viename diskelyje) 17–29 psl. esančioje abėcėlinėje 441 gyvenamosios vietovės rodyklėje, galima pereiti į 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemą skaičiavimo būdu nuo šiame kataloge esančių 3–4 kiekvienoje iš gyvenamųjų vietovių geodezinio pagrindo punktų LKS-94 koordinačių. Likusių šių gyvenviečių geodezinio pagrindo LKS-94 koordinates galėtų išskaičiuoti AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ ir UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“, turintys gyvenviečių geodezinio pagrindo punktų koordinates skaitmeninėje formoje. Vykdant valstybinio GPS geodezinio pagrindo sutankinimo darbus, bus įjungti visų likusių Lietuvos gyvenamųjų vietovių 3–4 geodezinio pagrindo punktai su LKS-94 koordinatėmis.
9. Lietuvos gyvenamosiose vietovėse ir kaimuose, kurie neturi geodezinio pagrindo, vykdant valstybinio GPS geodezinio pagrindo sutankinimo darbus, prie šių gyvenamųjų vietovių bus įrengiami 2-3 nauji punktai su LKS-94 koordinatėmis. Remiantis šiais naujais punktais, galima sukurti gyvenamosios vietovės reikiamo tikslumo ir reikiamo tankumo geodezinį pagrindą (naujo punkto įrengimo ir matavimų kaina šiai datai – 225 Lt). Rajonų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos turi pateikti tokių gyvenamųjų vietovių sąrašą.
10. Lietuvos miestuose, kurių geodezinio pagrindo tinklas yra labai sudėtingas, reikalingi papildomi GPS matavimai, pageidautina šio tinklo mazginiuose taškuose. Tada galima būtų juos demontuoti į nepriklausomus lokalinius geodezinio pagrindo tinklus, kurių LKS-94 koordinates galima būtų rasti skaičiavimo būdu.
11. Visose Lietuvos gyvenamosiose vietovėse, kol savivaldybių užsakymu neatlikti minėti darbai, išimties tvarka leidžiama geodezinius ir topografinius darbus vykdyti vietinėje koordinačių sistemoje. Bet minėtus darbus vykdyti būtina, nes LKS-94 koordinačių sistema įvesta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936. Be to, vykdant žemės privatizavimo darbus, medžiaga kaupiasi ir vis daugiau taškų ir punktų koordinačių reikės pervesti į LKS-94 koordinačių sistemą. Delsimas brangins darbus.
12. Lietuvos teritorijos visų topografinių planų nuo M 1:500 iki M 1:10 000 topografinių žemėlapių lapų dydis 50 x 50 cm. Norint gauti M 1:10 000 žemėlapio lapo numerį, Lietuvos ir aplinkinė teritorija stačiakampėse LKS-94 koordinatėse suskaidoma stulpeliais ir eilutėmis kas 5 km, numeruojant jas dviženkliais skaitmenimis koordinačių ašių kryptimi. Nulinio stulpelio ordinatė lygi 200 km, o nulinės eilutės abscisė lygi 5 900 km. Pirma rašomas stulpelio numeris, per įstrižą brūkšnelį – eilutės numeris.
Stambesnių mastelių M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 topografinių planų lapų numeriai gaunami skaidant M 1:10 000 žemėlapio lapą (suskaldymo ir topografinių planų numeracijos principai pateikti 2 priede).
LKS-94 geodezines koordinates Lietuvos teritorijos M 1:10 000 topografinio žemėlapio lapų kertėms paskaičiavo Estijos žemės ūkio universiteto darbuotojai (J. Randjarv, H. Jurgenson „RECALCULATION OF RECTANGULAR COORDINATES OF CORNER POINTS OF m 1:10 000 MAP SHEETS INTO GEOGRAPHICAL COORDINATES IN THE REPUBLIC OF lITHUANIA, Tartu, 1993 m., VŽGT Geodezijos ir kartografijos fondų inv. Nr. 2494(1)). Šiose lentelėse pateikta ir šių žemėlapių lapų LKS-94 stačiakampių koordinačių linijinės deformacijos (mastelio klaida 1/1-m).
13. Krašto apsaugos, jūrų ir aeronavigacijos žemėlapiai Lietuvos teritorijoje turi būti sudaromi pasaulinėje geodezinių koordinačių sistemoje WGS-84, artimoje LKS-94 (skirtumai pateikti 3 priede) tarptautiniais susitarimais numatytose kartografinėse projekcijose ir lapų suskaldyme.
Visi kiti Lietuvos teritorijos tematiniai, turistiniai, mokykliniai ir kitos paskirties žemėlapiai turi būti sudaromi 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemoje.
14. Kad galima būtų sukauptą 1942 m. koordinačių kartografinę medžiagą sutapdinti su LKS-94 kartografine medžiaga, VAGI paruošė „1942 m. koordinačių M 1:200 000, 1:100 000, 1:50 000 ir 1:10 000 žemėlapių trapecijų kampų LKS-94 koordinačių lenteles“.
Kad galima būtų sukauptus 1963 m. topografinius M 1:10 000 žemėlapius sutapdinti su naujais LKS-94 M 1:10 000 žemėlapiais, pirmiausia reikia juos pervesti į 1942 m. koordinačių sistemą, naudojant VAGI sudarytas lenteles („1963 m. koordinačių sistemos trapecijų M 1:10 000 rėmelių kampų koordinatės 1942 m. koordinačių sistemoje“, VŽGT Geodezijos ir kartografijos fondų inv. Nr. 1245; yra lentelių magnetinis įrašas viename diskelyje), po to pervesti į LKS-94, panaudojant anksčiau minėtas lenteles.
15. Dėl topografinių planų nuo M 1:500 iki 1:5000 pervedimo į 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemą sprendimą priima savivaldybės po to, kai gyvenamosios vietovės geodezinio pagrindo punktai bus perskaičiuoti į 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemą.
Komisija perėjimo prie 1994 m.
Lietuvos koordinačių sistemos
tvarkai apspręsti
1 priedas
1994 m. Lietuvos geodezinių koordinačių
sistemos aprašymas
Koordinačių sistemą sudaro:
– erdvinių koordinačių sistema;
– normalusis gravitacijos laukas ir elipsoidas;
– plokštuminių koordinačių sistema.
Erdvinių koordinačių sistema sutampa su vieningojo Europos geodezinio tinklo EUREF 89 (European Reference Frame) koordinačių sistema ETRS 89 (European Terrestrial Reference System). Tai geocentrinė sistema. Taško padėtis nusakoma jo stačiakampėmis koordinatėmis X, Y, Z.
Normalusis gravitacinis laukas ir elipsoidas GRS 80
(Geodetic Reference System).
Pagrindiniai parametrai:
– elipsoido didysis pusašis a=6378137 m;
– geocentrinė gravitacijos konstanta, turint omeny ir
atmosferos masę
GM = 3986005∙108∙m3∙s-2;
– žemės formos dinaminis koeficientas
I2 = 108263 x 10-8;
– žemės kampinis sukimosi greitis
w = 7292115∙10-11 rad x s-1.
Dydis, atvirkščias elipsoido paplokštumui, gaunamas kaip išvestinis parametras
1/f= 298.257222101....
Elipsoido centras sutampa su ETRS 89 sistemos pradžia, o jo mažasis pusašis su ašimi Z.
Taško padėtis nusakoma geodezine platuma B, geodezine ilguma L ir geodeziniu (elipsoidiniu) aukščiu He.
Plokštuminių koordinačių sistema sudaryta skersinėje cilindrinėje Merkatoriaus projekcijoje su ašiniu meridianu Lo=24°C ir projekcijos masteliu ties ašiniu meridianu mo=0.99980. Koordinačių pradžia sutampa su ašinio meridiano ir ekvatoriaus susikirtimu projekcijos plokštumoje. Ašinio meridiano projekcija yra abscisių (x) ašis. Šios ašies teigiamoji kryptis nukreipta į šiaurę. Ordinačių (y) ašies teigiamoji kryptis nukreipta į rytus. Abscisių ašies ordinatė 500 000 m.
______________
1963 metų sistemos koordinačių perstūmimas
2.1 lentelė
| Taško Nr. |
1942 m. sistemos koord. |
Geodez. koord. |
1963 m. Gauso Kriugerio koord. |
D X D Y |
|||
|
|
Katalogo X, y |
Tikrosios X, y |
L B |
Tikrosios X, y |
Katalogo X, y |
||
| 4 zona, Lo = 21°57 |
|||||||
| 1. |
6224082,62 |
6224082,62 |
560807,7627 |
6223762,45 |
6212704,82 |
11057,63 |
|
|
|
4552787,20 |
52787,20 |
215056,4615 |
-6278,65 |
243721,35 |
-250000,00 |
|
| 2. |
6228930,63 |
6228930,63 |
561024,0633 |
6228089,71 |
6217032,08 |
11057,63 |
|
|
|
4590548,87 |
90548,87 |
222728,2217 |
31543,90 |
281543,90 |
-250000,00 |
|
| 3. |
6140393,85 |
6140393,85 |
552205,1128 |
6138956,56 |
6127898,93 |
11057,63 |
|
|
|
4635443,44 |
135443,44 |
230810,4530 |
75215,03 |
325215,03 |
-250000,00 |
|
| 5 zona, Lo = 27° Lo = 24°57 |
|||||||
| 4. |
6198291,67 |
6198291,67 |
555222,8708 |
6195048,69 |
6183991,06 |
11057,63 |
|
|
|
4680417,01 |
180417,01 |
235257,3335 |
-66816,38 |
1183183,62 |
-1250000,00 |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS ŽEMĖLAPIŲ 1994 m. LIETUVOS
KOORDINAČIŲ SISTEMOJE SKAIDYMO LAPAIS APRAŠYMAS
Lietuvos teritorijoje įvedama 1994 m. LIETUVOS KOORDINAČIŲ SISTEMA. Elipsoidas GRS-80. Skersinė cilindrinė Merkatoriaus projekcija TM (Tranverse Merkator) su ašiniu meridianu L =24° ir projekcijos masteliu ties ašiniu meridianu m=0,9998. Abscisės reikšmė skaičiuojama nuo ekvatoriaus. Ordinatės reikšmė ties ašiniu meridianu lygi 500 km.
M1:10000 skaidymas
Žemėlapių skaidymo lapais baziniu pasirinktas M1:10000, tam Lietuvos ir aplinkinė teritorija yra suskaidoma eilutėmis, statmenomis ašiniam 24Ų meridianui ir stulpeliais, lygiagrečiais ašiniam meridianui. Skaidymo žingsnis yra kas 5 km. Eilutės numeruojamos dviženkliais skaičiais pietų- šiaurės kryptimi nuo 00 iki 99, o stulpeliai vakarų-rytų kryptimi taip pat nuo 00 iki 99. Nulinės eilutės abscisė lygi 5900 km, o nulinio stulpelio ordinatė lygi 200 km. Lapo M1:10000 nomenklatūra nustatoma rašant per brūkšnelį susikertančių stulpelio ir eilutės numerius (pirmas rašomas stulpelio numeris, antras – eilutės numeris). Greta nomenklatūros lapas įvardinamas taip pat geografinio objekto pavadinimu. Pilnas lapo pavadinimas yra 38/45(Tauragė). (Žr. priedą Nr. 1). Lapo dydis 50 /50 cm.
M1:5000 skaidymas
M1:10000 lapas skaidomas į keturias dalis ir numeruojama iš kairės į dešinę nuo 1 iki 4. Nomenklatūra rašoma M1:10000 numeris ir per brūkšnelį jame esančio M1:5000 lapo numeris 38/45-4. Lapo dydis 50 x 50cm.
| 1 |
2 |
| 3 |
4 |
M1:2000 skaidymas
M1:10000 lapas skaidomas į 25 dalis ir numeruojama iš kairės į dešinę dviženkliais skaičiais nuo 01 iki 25. Nomenklatūra – M1:10000 numeris ir per brūkšnelį jame esančio M1:2000 lapo numeris 38/45-25. Lapo dydis 50 x 50 cm.
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
| 6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
| 11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
| 16 |
17 |
18 |
19 |
20 |
| 21 |
22 |
23 |
24 |
25 |
M1:1000 skaidymas
M1:10000 lapas skaidomas į 100 dalių ir numeruojama iš kairės į dešinę triženkliais skaičiais nuo 001 iki 100. Nomenklatūra – M1:10000 numeris ir per brūkšnelį jame esančio M1:1000 numeris 38/45-100. Lapo dydis 50 x 50 cm.
| 001 |
002 |
003 |
004 |
005 |
006 |
007 |
008 |
009 |
010 |
| 011 |
012 |
013 |
014 |
015 |
016 |
017 |
018 |
019 |
020 |
| 021 |
022 |
023 |
024 |
025 |
026 |
027 |
028 |
029 |
030 |
| 031 |
032 |
033 |
034 |
035 |
036 |
037 |
038 |
039 |
040 |
| 041 |
042 |
043 |
044 |
045 |
046 |
047 |
048 |
049 |
050 |
| 051 |
052 |
053 |
054 |
055 |
056 |
057 |
058 |
059 |
060 |
| 061 |
062 |
063 |
064 |
065 |
066 |
067 |
068 |
069 |
070 |
| 071 |
072 |
07 |
074 |
075 |
076 |
077 |
078 |
079 |
080 |
| 081 |
082 |
083 |
084 |
085 |
08 |
087 |
08 |
089 |
090 |
| 091 |
092 |
093 |
094 |
095 |
096 |
097 |
098 |
099 |
100 |
M1:500 skaidymas
M1:10000 lapas skaidomas į 400 dalių ir numeruojama iš kairės į dešinę keturženkliais skaičiais nuo 0001 iki 0400. Nomenklatūra – M1:10000 numeris ir per brūkšnelį jame esančio M1:500 numeris 38/45-0400. Lapo dydis 50 x 50 cm.
| 0001 |
0002 |
0003 |
0004 |
|
|
|
0017 |
0018 |
0019 |
0020 |
| 0021 |
0022 |
0023 |
0024 |
|
|
|
0037 |
0078 |
0079 |
0040 |
| 0041 |
0042 |
0043 |
0044 |
|
|
|
0057 |
0058 |
0059 |
0060 |
| 0061 |
0062 |
0063 |
0064 |
|
|
|
0077 |
0078 |
0079 |
0080 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 0321 |
0322 |
0323 |
0324 |
|
|
|
0337 |
0338 |
0339 |
0340 |
| 0341 |
0342 |
0343 |
0344 |
|
|
|
0357 |
0358 |
0359 |
0360 |
| 0361 |
0362 |
0363 |
0364 |
|
|
|
0377 |
0378 |
0379 |
0380 |
| 0381 |
0382 |
0383 |
0384 |
|
|
|
0397 |
0398 |
0399 |
0400 |
1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos geodezinio pagrindo punkto erdvinių Dekarto koordinačių skaičiavimas iš to punkto 1942 m. erdvinių Dekarto koordinačių
WGS-84 geodezinio pagrindo punkto erdvinių Dekarto koordinačių skaičiavimas iš to punkto 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos erdvinių Dekarto koordinačių
_____________