LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR MOLDOVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

SUTARTIS

DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO IR ABIPUSĖS APSAUGOS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Moldovos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos „Susitariančiosiomis Šalimis“,

- norėdamos plėtoti ilgalaikį ekonominį bendradarbiavimą abiem valstybėms naudingomis sąlygomis,

- siekdamos sukurti palankias sąlygas vienos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje,

- pripažindamos, kad investicijų skatinimas ir apsauga pagal šią Sutartį skatins iniciatyvą šioje srityje,

susitarė:

1 straipsnis

Sąvokos

Šioje Sutartyje:

1. Sąvoka „investicija“ reiškia bet kurios rūšies turtą, kurį vienos Susitariančiosios Šalies investuotojas investavo kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje pagal jos įstatymus, skyrium imant:

a) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei kitas turtines teises, tokias kaip hipoteka, turto areštas, užstatas ir panašias teises;

b) akcijas, pajų, obligacijas ir kitas dalyvavimo bendrovėje formas;

c) pretenzijas į pinigus arba į bet kokį reikalavimą atlikti sutartinę prievolę, turinčią ekonominę vertę;

d) intelektinės nuosavybės teises, jų tarpe pramoninės nuosavybės teises, patentus, prekių ženklus, technologinius procesus, pažangiąją patirtį (know-how), reputaciją ir kitas panašias teises;

e) įstatymu ar sutartimi suteiktas teises ekonominei veiklai atlikti, įskaitantgamtinių išteklių žvalgybos, gavybos ir jų panaudojimo koncesijas.

Bet koks investicijų formos pakeitimas neturi įtakos jų pobūdžiui, jei toks pakeitimas atliktas pagal investiciją priimančios valstybės įstatymus.

2. Sąvoka „pajamos“ reiškia visas iš investicijų gautas sumas ir, skyrium imant, apima pelną, palūkanas, kapitalo apyvartos pajamas, dividendus ir autorinius honorarus.

3. Sąvoka „investuotojas“ bet kuriai Susitariančiajai Šaliai reiškia:

a) fizinius asmenis, kurie yra Susitariančiųjų Šalių piliečiai pagal jų įstatymus;

b) įmones, įsteigtas pagal tos Susitariančiosios Šalies įstatymus.

4. Sąvoka „teritorija“ bet kuriai Susitariančiajai Šaliai reiškia jų suverenią teritoriją, įskaitant teritorinę jūrą ir bet kuriuos povandeninius plotus, į kuriuos pagal tarptautinę teisę ši Susitariančioji Šalis turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai.

2 straipsnis

Investicijų skatinimas

Kiekviena Susitariančioji Šalis skatina kitos Susitariančiosios Šalies investuotojus investuoti pirmosios Susitariančiosios Šalies teritorijoje ir pagal savo įstatymus priima tokias investicijas.

3 straipsnis

Investicijų apsauga ir režimas

1. Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje visada suteikiamas teisingas ir lygiavertis režimas bei jos yra visiškai apsaugomos. Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijų valdymui, palaikymui, naudojimuisi ar disponavimui nėra taikomos nepateisinamos ar diskriminacinės priemonės.

2. Kiekviena Susitariančioji Šalis suteikia kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms savo teritorijoje režimą, ne mažiau palankų, nei savo ar bet kurios trečiosios valstybės investuotojų investicijoms, priklausomai nuo to, kuris režimas yra palankesnis.

3. Šios Sutarties nuostatos nesudaromos taip, kad viena Susitariančioji Šalis privalėtų taikyti kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams palankesnį režimą, lengvatas ar privilegijas, kurias ji teikia bet kurios trečiosios valstybės investuotojams dėl:

a) dalyvavimo esamoje ar būsimoje muitų sąjungoje, bendrojoje rinkoje, laisvos prekybos zonoje, kitose ekonominio bendradarbiavimo formose ar panašioje tarptautinėje sutartyje, kurios šalimi yra ar gali tapti Susitariančioji Šalis;

b) esamų ar būsimų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių ar kitų sutarčių, susijusių su apmokestinimu.

4. Pajamoms iš investicijų ar reinvesticijų suteikiamas toks pats režimas ir apsauga, kaip ir investicijoms.

5. Kiekviena Susitariančioji Šalis laikosi bet kurių kitų įsipareigojimų, kuriuos ji galėjo prisiimti kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijų atžvilgiu.

4 straipsnis

Ekspropriacija

1. Nė viena iš Susitariančiųjų Šalių neeksproprijuoja, nenacionalizuoja ar nesiima kitų panašių priemonių (toliau vadinama „ekspropriacija“) prieš kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijas savo teritorijoje, išskyrus tuos atvejus, kai ekspropriacija atliekama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka, yra nediskriminacinė ir yra nedelsiant suteikiama atitinkama ir veiksminga kompensacija.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta kompensacija atitinka eksproprijuotų investicijų rinkos vertę, buvusią prieš pat ekspropriaciją, arba kai taikoma ekspropriacija tapo viešai žinoma, priklausomai nuo to, kas įvyko anksčiau, ir yra išmokama be nepagrįsto atidėliojimo. Į kompensacija įskaičiuojamos palūkanos, apskaičiuotos pagal LIBOR kursą nuo ekspropriacijos dienos.

3. Investuotojai, kurių turtas yra eksproprijuojamas, nepažeidžiant jų teisių pagal šios Sutarties 9 straipsnį, turi teisę, kad eksproprijuojančios Susitariančiosios Šalies teisminiai ar administraciniai organai nedelsiant nustatytų, ar tokia ekspropriacija ir kompensacija už ją atitinka šio straipsnio principus ir eksproprijuojančios Susitariančiosios Šalies įstatymus.

4. Investuotojai, patyrę ekspropriaciją, negali reikšti pretenzijų pagal šios straipsnio nuostatas, jei buvo suteikta kompensacija pagal eksproprijuojančios Susitariančiosios Šalies kitos investicijų apsaugos sutarties panašias nuostatas.

5 straipsnis

Nuostolių atlyginimas

1. Vienos Susitariančiosios Šalies investuotojams, kurių investicijoms kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje padaryti nuostoliai dėl karo ar kito ginkluoto konflikto, ypatingos padėties įvedimo, maišto ar kitų panašių aplinkybių, suteikiamas ne mažiau palankus režimas, negu režimas, kurį pastaroji Susitariančioji Šalis suteikia savo ar bet kurios trečiosios valstybės investuotojams, priklausomai nuo to, kuris režimas yra palankesnis, dėl restitucijos, nuostolių atlyginimo, kompensacijos ar kito sureguliavimo. Tokie mokėjimai yra atliekami be nepagrįsto atidėliojimo ir yra laisvai pervedami.

2. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies, vienos iš Susitariančių Šalių investuotojams, kurie kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių patiria nuostolius:

a) pastarosios karinėms pajėgoms ar valdžios institucijoms rekvizavus jų investicijas ar jų dalį, arba

b) pastarosios karinėms pajėgoms ar valdžios institucijoms sunaikinus jų investicijas, kai tai nebuvo būtina,

yra suteikiama restitucija arba neatidėliojama, adekvati ir veiksminga kompensacija.

6 straipsnis

Pervedimai

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina kitos Susitariančiosios Šalies investuotojams mokėjimų, susijusių su investicijomis, laisvą pervedimą į savo teritoriją ir iš jos, skyrium imant:

a) pradinės investicijos bei papildomų sumų investicijoms palaikyti ar plėsti;

b) pajamų;

c) įplaukų, gautų visiškai arba iš dalies likvidavus investicijas;

d) lėšų, skirtų paskoloms, tiesiogiai susijusioms su investicijomis, apmokėti;

e) kompensacijų, numatytų šios Sutarties 4 ir 5 straipsnių nuostatose;

f) personalo, įdarbinto jos teritorijoje iš užsienio dėl investicijų, darbo užmokesčio.

2. Pervedimai atliekami konvertuojamąja valiuta, kuria buvo atlikta pradinė investicija, arba, pritarus investuotojui, bet kuria kita valiuta pervedimo dieną galiojančiu rinkos kursu. Pervedimai atliekami be nepagrįsto atidėliojimo pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje buvo atlikta investicija, nustatytas taisykles.

3. Susitariančioji Šalis suteikia pervedimams, numatytiems šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, režimą, ne mažiau palankų, nei režimas, kuris suteikiamas bet kurios trečiosios valstybės investuotojų pervedimams, susijusiems su investicijomis.

7 straipsnis

Subrogacija

1. Jei Susitariančioji šalis ar jos paskirta Agentūra sumoka pagal garantiją ar draudimo kontraktą, suteiktą kitos Susitariančiosios Šalies („antroji Susitariančioji Šalis“) teritorijoje atliktai investicijai, antroji Susitariančioji Šalis pripažįsta:

a) visų atlyginimą gavusios šalies teisių ir pretenzijų perdavimą pirmajai Susitariančiajai Šaliai pagal įstatymą ar sandorį, ir

b) kad pirmoji Susitariančioji Šalis gali subrogacijos būdu naudotis tokiomis pat teisėmis ir reikšti pretenzijas, kaip ir atlyginimą gavusi šalis.

8 straipsnis

Ginčų tarp Susitariančiųjų Šalių sprendimas

1. Bet kuris ginčas tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šios Sutarties aiškinimo ar taikymo, kiek tai įmanoma, sprendžiamas derybų keliu diplomatiniais kanalais.

2. Jeigu Susitariančiosios Šalys negali susitarti per šešis mėnesius nuo derybų pradžios, tai ginčas, bet kuriai Susitariančiajai Šaliai reikalaujant, yra perduodamas arbitražo teismui.

3. Arbitražo teismas kiekvienu atskiru atveju sudaromas taip. Kiekviena Susitariančioji Šalis per du mėnesius nuo pranešimo apie ginčo sprendimą arbitražo teisme gavimo dienos paskiria po vieną arbitražo narį. Šie du arbitražo nariai per du mėnesius kartu išrenka trečiąjį arbitražo narį, kuris yra trečiosios valstybės pilietis. Šis trečiasis arbitražo narys, patvirtinus Susitariančiosioms Šalims, paskiriamas arbitražo teismo pirmininku.

4. Jeigu per laikotarpį, nurodytą šio straipsnio 3 dalyje, reikalingi paskyrimai nebuvo atlikti ir nėra kito susitarimo, bet kuri Susitariančioji Šalis gali kreiptis į Tarptautinio Teismo Prezidentą su prašymu atlikti reikiamus paskyrimus. Jeigu Prezidentas yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis arba negali atlikti minėtos funkcijos dėl kitų priežasčių, Tarptautinio Teismo Viceprezidentui pasiūloma atlikti reikiamus paskyrimus. Jeigu Viceprezidentas yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis arba jis taip pat negali atlikti nurodytų funkcijų, tai kreipiamasi į kitą pagal vyresnybę Tarptautinio Teismo narį, kuris nėra kurios nors iš Susitariančiųjų Šalių pilietis, su prašymu atlikti reikalingus paskyrimus.

5. Arbitražas sprendžia ginčą vadovaudamasis šios Sutarties bei Susitariančiųjų Šalių kitų galiojančių sutarčių nuostatomis, taip pat tarptautinės teisės principais.

6. Arbitražas pats nustato savo darbo tvarką pagal šios Sutarties nuostatas ir tarptautinę teisę. Arbitražas sprendimus priima balsų dauguma. Arbitražo sprendimai yra galutiniai ir privalomi abiem Susitariančiosioms Šalims.

7. Kiekviena Susitariančioji Šalis apmoka savo teismo nario ir jos atstovavimo arbitražo procese išlaidas. Arbitražo Pirmininko ir kitas išlaidas abi Susitariančiosios Šalys dengia po lygiai. Tačiau arbitražo teismas gali nuspręsti, kad didesnę išlaidų dalį padengs viena iš Susitariančiųjų Šalių, ir toks sprendimas privalomas abiem Susitariančiosioms Šalims.

9 straipsnis

Ginčų tarp investuotojo ir Susitariančiosios Šalies sprendimas

1. Ginčus tarp vienos Susitariančios Šalies ir kitos Susitariančios Šalies investuotojo dėl pastarojo investicijos pirmosios Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kiek įmanoma, šalys stengiasi išspręsti draugiško susitarimo būdu. Kilus ginčui, investuotojas pateikia Susitariančiajai Šaliai, kurios teritorijoje buvo atlikta investicija, rašytinį pranešimą su smulkia informacija.

2. Jei per šešis mėnesius nuo dienos, kai bet kuri šalis pasiūlė taikiai išspręsti ginčą, tokio ginčo nepavyko išspręsti, investuotojas gali perduoti jį spręsti arba Susitariančios Šalies, kurios teritorijoje buvo atliktos investicijos, nacionaliniam teismui, arba tarptautiniam arbitražo teismui.

Šia Sutartimi Susitariančios Šalys sutinka tokį ginčą perduoti tarptautiniam arbitražo teismui.

3. Kai su ginču yra kreipiamasi į tarptautinį arbitražą, investuotojas savo pasirinkimu gali perduoti jį:

a) spręsti Tarptautiniam investicinių ginčų sprendimo centrui (ICSID), įsteigtam pagal Konvenciją dėl investicinių ginčų tarp atskirų valstybių ir kitų valstybių piliečių sprendimo, atvirą pasirašymui nuo 1965 m. kovo mėn. 18 d., Vašingtone, arbitražo ar sutaikymo būdu; arba

b) ad hoc arbitražo teismui, sudaromam pagal Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo taisykles. Ginčo šalys gali raštu sutarti keisti šias taisykles.

4. Arbitražas sprendžia ginčą pagal šios Sutarties nuostatas ir taikytinas tarptautinės teisės normas bei principus. Arbitražo sprendimai, tarp jų numatantys palūkanų priteisimą, yra galutiniai ir privalomi abiem ginčo šalims. Kiekviena Susitariančioji Šalis nedelsdama vykdo šiuos sprendimus ir įgyvendina juos savo teritorijoje.

5. Arbitražo proceso arba jo sprendimo įgyvendinimo metu ginče dalyvaujanti Susitariančioji Šalis nesinaudoja argumentu, kad kitos Susitariančios Šalies investuotojo patirta žala yra visiškai ar iš dalies atlyginta pagal draudimo sutartį.

10 straipsnis

Palankesnių taisyklių taikymas

Jeigu vienos Susitariančiosios Šalies vidaus įstatymai arba įsipareigojimai pagal tarptautinę teisę, galiojantys dabar ar priimti vėliau tarp Susitariančiųjų Šalių, be šios Sutarties, numato bendrąsias ar specialiąsias taisykles, suteikiančias kitos Susitariančiosios Šalies investuotojų investicijoms režimą, palankesnį nei režimas, kurį suteikia ši Sutartis, yra taikomos tos taisyklės tiek, kiek jos yra palankesnės.

11 straipsnis

Konsultacijos

Vienai Susitariančiajai Šaliai paprašius, kita Susitariančioji Šalis sutinka nedelsiant konsultuotis dėl šios Sutarties aiškinimo ar taikymo.

12 straipsnis

Sutarties taikymas

1. Ši Sutartis taikoma toms investicijoms, kurias vienos Susitariančiosios Šalies investuotojai atliko kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje pagal jos įstatymus tiek iki šios Sutarties įsigaliojimo, tiek po to, tačiau netaikoma jokiam ginčui, susijusiam su investicija, kuris atsirado ar galėjo atsirasti iki jos įsigaliojimo, bei bet kuriai pretenzijai, kuri buvo patenkinta iki Sutarties įsigaliojimo.

2. Ši Sutartis taip pat netaikoma klausimams, susijusiems su žemės sklypų įsigijimu, naudojimu ar disponavimu. Šiuos klausimus reguliuoja bet kurios Susitariančiosios Šalies galiojantys įstatymai.

13 straipsnis

Pakeitimai

Šios Sutarties įsigaliojimo metu arba vėliau Susitariančiosios Šalys raštu gali susitarti pakeisti šios Sutarties nuostatas. Šie pakeitimai įsigalioja tada, kai Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai, kad buvo atliktos vidaus procedūros, būtinos tokiems pakeitimams įsigalioti.

14 straipsnis

Įsigaliojimas, trukmė ir nutraukimas

1. Ši Sutartis įsigalioja po trisdešimties dienų nuo tos datos, kai Susitariančiosios Šalys pasikeičia rašytiniais pranešimais apie visų vidaus procedūrų, būtinų Sutarčiai įsigalioti, atlikimą.

2. Ši Sutartis sudaroma dešimties (10) metų laikotarpiui. Po to jos galiojimas pratęsiamas kitam dešimties (10) metų laikotarpiui ar laikotarpiams, jeigu likus mažiausiai dvylikai mėnesių iki jos galiojimo laikotarpio pabaigos bet kuri Susitariančioji Šalis raštu nepraneša apie nutraukimą.

3. Investicijoms, atliktoms iki šios Sutarties nutraukimo datos, dar dešimt (10) metų nuo nutraukimo datos galioja ankstesnių šios Sutarties straipsnių nuostatos.

Sudaryta Vilniuje 1999 m. rugsėjo 20 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas jų lietuvių, moldavų ir anglų kalbomis, visi tekstai vienodos teisinės galios. Kilus nesutarimams, remiamasi tekstu anglų kalba.

Lietuvos Respublikos	Moldovos Respublikos
Vyriausybės vardu	Vyriausybės vardu

______________