LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LR VYRIAUSYBĖS 1999 06 07 NUTARIMO NR. 726 ĮGYVENDINIMO TVARKOS

 

1999 m. spalio 11 d. Nr. 1090

Vilnius

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 726 „Dėl Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 966 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 726 „Dėl Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“,

1. Tvirtinu Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką (pridedama).

2. Švietimo ir mokslo ministro 1996 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 757 „Dėl LR Vyriausybės 1996 03 29 nutarimo Nr. 404 „Dėl Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų patvirtinimo“ įgyvendinimo tvarkos“ laikau netekusiu galios.

 

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                                  KORNELIJUS PLATELIS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

1999 10 11 įsakymu Nr. 1090

 

ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ši Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarka taikoma visoms valstybinėms, savivaldybių ir nevalstybinėms ikimokyklinio, papildomo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo, profesinio mokymo įstaigoms, bendrojo lavinimo ir aukštesniosioms mokykloms nepriklausomai nuo jų pavaldumo, nuosavybės ir veiklos formų.

2. Švietimo įstaigos steigiamos, reorganizuojamos ir likviduojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais „Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatais“ ir šia Tvarka.

 

II. PARAIŠKŲ ŠVIETIMO ĮSTAIGOMS STEIGTI TEIKIMAS

 

3. Paraiškas steigti valstybines švietimo įstaigas ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir apskrities viršininkas teikia:

3.1. Finansų ministerijai:

3.1.1. bet kuriuo metu, kai steigia ikimokyklines ugdymo įstaigas (lopšelius, darželius, lopšelius-darželius), papildomo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigas; darbo rinkos profesinio mokymo įstaigas (profesinio mokymo centrus ir kursus);

3.1.2. kasmet iki gegužės 1 d., kai steigia bendrojo lavinimo mokyklas – darželius-mokyklas, pradines, pagrindines, jaunimo, vidurines mokyklas, gimnazijas, tarptautinio bakalaureato, suaugusiųjų ir specialiąsias mokyklas (centrus), profesines mokyklas, specializuotas profesinio mokymo įstaigas specialiųjų poreikių asmenims; aukštesniąsias mokyklas;

3.2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai:

3.2.1. bet kuriuo metu, kai steigia darbo rinkos profesinio mokymo įstaigas (profesinio mokymo centrus ir kursus);

3.3. Švietimo ir mokslo ministerijai:

3.3.1. kartu su Finansų ministerijos raštišku sutikimu (kopija) bet kuriuo metu, kai steigia ikimokyklines ugdymo įstaigas (lopšelius, darželius, lopšelius-darželius), papildomo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigas;

3.3.2. kartu su Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų raštiškais sutikimais (kopijomis) bet kuriuo metu, kai steigia darbo rinkos profesinio mokymo įstaigas (profesinio mokymo centrus ir kursus);

3.3.3. kartu su Finansų ministerijos raštišku sutikimu (kopija) kasmet iki birželio 1 d., kai steigia bendrojo lavinimo mokyklas – darželius-mokyklas, pradines, pagrindines, jaunimo, vidurines mokyklas, gimnazijas, tarptautinio bakalaureato, suaugusiųjų ir specialiąsias mokyklas (centrus);

3.3.4. kartu su Finansų ministerijos raštišku sutikimu (kopija) ir apskrities profesinio mokymo tarybos posėdžio nutarimu kasmet iki birželio 1 d., kai steigia profesines mokyklas, specializuotas profesinio mokymo įstaigas specialiųjų poreikių asmenims;

3.3.5. kartu su Finansų ministerijos raštišku sutikimu (kopija) kasmet iki birželio 1 d., kai steigia valstybines aukštesniąsias mokyklas.

4. Valstybinės švietimo įstaigos, steigiamos kartu su užsienio juridiniais asmenimis, steigėjas prie paraiškos prideda sutarties su užsienio juridiniu asmeniu kopiją.

5. Paraiškas steigti savivaldybės švietimo įstaigas savivaldybės meras teikia:

5.1. apskrities viršininkui:

5.1.1. bet kuriuo metu, kai steigia ikimokyklines ugdymo įstaigas (lopšelius, darželius, lopšelius-darželius), papildomo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigas, darbo rinkos profesinio mokymo įstaigas (profesinio mokymo centrus ir kursus);

5.1.2. kasmet iki gegužės 1 d., kai steigia bendrojo lavinimo mokyklas – darželius-mokyklas, pradines, pagrindines, jaunimo, vidurines mokyklas, gimnazijas, tarptautinio bakalaureato, suaugusiųjų ir specialiąsias mokyklas (centrus); profesines mokyklas, specializuotas profesinio mokymo įstaigas specialiųjų poreikių asmenims, darbo rinkos profesinio mokymo įstaigas (profesinio mokymo centrus ir kursus);

5.1.3. Švietimo ir mokslo ministerijai kartu su apskrities viršininko raštišku sutikimu (kopija) iki birželio 1 d., kai steigia bendrojo lavinimo mokyklas – darželius-mokyklas, pradines, pagrindines, jaunimo, vidurines mokyklas, gimnazijas, tarptautinio bakalaureato, suaugusiųjų ir specialiąsias mokyklas (centrus); profesines mokyklas, specializuotas profesinio mokymo įstaigas specialiųjų poreikių asmenims, darbo rinkos profesinio mokymo įstaigas (profesinio mokymo centrus ir kursus).

6. Paraiškas steigti nevalstybines švietimo įstaigas Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys teikia:

6.1. savivaldybės merui bet kuriuo metu, kai steigia ikimokyklines ugdymo įstaigas (lopšelius, darželius, lopšelius-darželius), papildomo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigas;

6.2. apskrities viršininkui kartu su savivaldybės mero raštišku sutikimu (kopija) bet kuriuo metu, kai steigia ikimokyklines ugdymo įstaigas (lopšelius, darželius, lopšelius-darželius), papildomo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigas;

6.3. Švietimo ir mokslo ministerijai:

6.3.1. kartu su apskrities viršininko raštišku sutikimu (kopija) bet kuriuo metu, kai steigia ikimokyklinio ugdymo (lopšelius, darželius, lopšelius-darželius) ir papildomo ugdymo įstaigas;

6.3.2. kasmet iki birželio 1 d., kai steigia bendrojo lavinimo mokyklas – darželius-mokyklas, pradines, pagrindines, jaunimo, vidurines mokyklas, gimnazijas, tarptautinio bakalaureato, suaugusiųjų ir specialiąsias mokyklas (centrus), profesines mokyklas, specializuotas profesinio mokymo įstaigas specialiųjų poreikių asmenims ir aukštesniąsias mokyklas, kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštišku sutikimu (kopija), kai steigia darbo rinkos profesinio mokymo įstaigas (profesinio mokymo centrus ir kursus);

6.4. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bet kuriuo metu, kai steigia darbo rinkos profesinio mokymo įstaigas (profesinio mokymo centrus ir kursus).

7. Valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių švietimo įstaigų (ikimokyklinio, papildomo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo, profesinio mokymo įstaigos, bendrojo lavinimo ir aukštesniosios mokyklos), steigiamų kelių steigėjų sutarties pagrindu, valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (ikimokyklinio, papildomo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo, profesinio mokymo įstaigos, bendrojo lavinimo ir aukštesniosios mokyklos), steigiamų kartu su valstybės pripažinta tradicine religine bendrija (lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų), steigėjai (nurodyti 3, 5 ir 6 punktuose) paraiškas raštiškiems sutikimams gauti teikia laikydamiesi 3-6 punktuose nustatytos atitinkamo tipo švietimo įstaigai steigti paraiškų teikimo tvarkos.

 

III. PARAIŠKŲ ŠVIETIMO ĮSTAIGOMS REORGANIZUOTI IR LIKVIDUOTI TEIKIMAS

 

8. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos (lopšeliai, darželiai, lopšeliai-darželiai), papildomo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigos, darbo rinkos profesinio mokymo įstaigos (profesinio mokymo centrai ir kursai) gali būti reorganizuotos ir likviduotos bet kuriuo metu.

9. Bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštesniosios mokyklos reorganizuojamos ir likviduojamos pasibaigus mokslo metams.

10. Paraiškas raštiškiems sutikimams gauti švietimo įstaigą reorganizuoti ar likviduoti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų steigėjai švietimo įstaigos steigimui pritarusioms institucijoms pateikia ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki numatomo reorganizavimo ar likvidavimo pradžios.

11. Nevalstybinę švietimo įstaigą steigėjas reorganizuoja ir likviduoja savo iniciatyva, laikydamasis 8 ir 9 punktų reikalavimų. Priežiūrą vykdančiai institucijai nustačius, kad nevalstybinės švietimo įstaigos veikla pažeidžia įstatymus, Švietimo ir mokslo ministerija pareikalauja per nurodytą laiką pašalinti pažeidimus. Steigėjui nepašalinus nurodytų pažeidimų, panaikinamas leidimas mokyti ir siūloma įstaigą reorganizuoti arba likviduoti. Nevalstybinės švietimo įstaigos steigėjui atsisakius įstaigą reorganizuoti arba likviduoti, ginčas sprendžiamas teismo tvarka.

 

IV. DOKUMENTŲ PARENGIMAS

 

12. Steigėjas, norintis gauti raštišką sutikimą steigti švietimo įstaigą:

12.1. paraiškoje nurodo: tikslų švietimo įstaigos pavadinimą, jos veiklos pradžią, steigėją, jo kodą, adresą ir telefoną, švietimo veiklos rūšį ir kodą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 05 17 nutarimu Nr. 696 (Žin., 1995, Nr. 43-1054) patvirtintą „Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių“, Švietimo ir mokslo ministerijoje įregistruoto išduodamo išsilavinimo (kvalifikacijos) pažymėjimo pavadinimą ir kodą, paraiškos datą. Jeigu išduodamas Švietimo ir mokslo ministerijoje neįregistruotas išsilavinimo pažymėjimas, pridedamas jo pavyzdys, kuris turi atitikti turiniui, formai ir išdavimui keliamus reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 773 (Žin., 1993, Nr. 55-1068) patvirtintais „Išsilavinimo, įgyjamo Lietuvos Respublikoje, pažymėjimų nuostatais“;

12.2. prie paraiškos savivaldybės merui, apskrities viršininkui, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ir Švietimo ir mokslo ministerijoms prideda švietimo įstaigos nuostatų (įstatų) projektą arba nuostatus, neprieštaraujančius atitinkamo tipo švietimo įstaigos bendriesiems nuostatams. Jeigu nėra parengtų to tipo švietimo įstaigos bendrųjų nuostatų, rengiant įstaigos nuostatus reikia vadovautis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (1995 12 07 Nr. I-1113; Žin., 1995, Nr. 104-2322) 5 straipsniu ir Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais reikalavimais dėl nuostatų turinio ir įforminimo;

12.3. valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių švietimo įstaigų, steigiamų kelių steigėjų sutarties pagrindu, valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų, steigiamų kartu su valstybės pripažinta tradicine religine bendrija (lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų), steigėjai prie paraiškos prideda visų steigėjų pasirašytos sutarties kopiją.

13. Steigėjas, norintis gauti raštišką sutikimą reorganizuoti švietimo įstaigą, prie paraiškos prideda reorganizavimo projektą, kuriame nurodomas reorganizuojamos įstaigos pavadinimas, adresas, reorganizavimo tikslas ir būdas, etapai ir laikas, reorganizavimo pagrindimas, turto įvertinimas, turto įvertinimo ir inventorizavimo, turto paskirstymo, apskaitos dokumentų ir finansinės atskaitomybės perėmimo saugoti tvarka, prievolių perėmimas ir jų terminai, reorganizuojamos įstaigos uždaviniai ir funkcijos bei struktūra. Prie šio projekto prideda po reorganizavimo veiksiančios įstaigos nuostatų projektą.

14. Steigėjas, norintis gauti raštišką sutikimą likviduoti švietimo įstaigą, prie paraiškos prideda likvidavimo projektą, kuriame nurodomas likviduojamos įstaigos pavadinimas, adresas, likvidavimo pagrindimas, terminas, turto įvertinimas ir inventorizavimo, turto paskirstymo, apskaitos dokumentų ir finansinės atskaitomybės perėmimo saugoti tvarka.

15. Kelių steigėjų sutarties pagrindu įsteigtos švietimo įstaigos steigėjai paraišką ir dokumentus raštiškam sutikimui reorganizuoti ar likviduoti švietimo įstaigą gauti pateikia 8-10, 13 ir 14 punktuose nustatyta tvarka.

 

V. DOKUMENTŲ EKSPERTIZĖ, RAŠTIŠKŲ SUTIKIMŲ, LEIDIMŲ MOKYTI IŠDAVIMAS IR ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ REGISTRAVIMAS

 

16. Švietimo įstaigos steigėjas Švietimo ir mokslo ministerijos (ministro) raštiškam sutikimui gauti paraišką su atitinkamais dokumentais pateikia:

16.1. Švietimo strategijos departamento Švietimo priežiūros skyriui, kai steigia ikimokyklines ugdymo įstaigas, papildomo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigas, bendrojo lavinimo mokyklas – darželius-mokyklas, pradines, pagrindines, jaunimo, vidurines mokyklas, gimnazijas, tarptautinio bakalaureato, suaugusiųjų ir specialiąsias mokyklas (centrus);

16.2. Specialistų rengimo departamento Profesinio rengimo skyriui, kai steigia profesines, specializuotas profesinio mokymo įstaigas specialiųjų poreikių asmenims, darbo rinkos profesinio mokymo įstaigas (profesinio mokymo centrus ir kursus);

16.3. Aukštesniųjų studijų skyriui, kai steigia aukštesniąsias mokyklas.

17. Steigėjo pateiktus švietimo įstaigos steigimo, reorganizavimo ar likvidavimo dokumentus Švietimo priežiūros skyriaus specialistai ekspertizei atlikti perduoda:

17.1. Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriui, kai steigiamos, reorganizuojamos ar likviduojamos ikimokyklinės ugdymo įstaigos, darželiai-mokyklos ir pradinės mokyklos;

17.2. Socialinės politikos departamento Papildomo ugdymo sektoriui, kai steigiamos, reorganizuojamos ar likviduojamos papildomo ugdymo įstaigos;

17.3. Specialistų rengimo departamento Suaugusiųjų švietimo sektoriui, kai steigiamos, reorganizuojamos ir likviduojamos suaugusiųjų mokyklos ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigos;

17.4. Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriui, kai steigiamos, reorganizuojamos ar likviduojamos bendrojo lavinimo mokyklos – pagrindinės, jaunimo, vidurinės mokyklos, gimnazijos, tarptautinio bakalaureato mokyklos;

17.5. Bendrojo ugdymo departamento Specialiojo ugdymo sektoriui, kai steigiamos, reorganizuojamos ar likviduojamos specialiosios mokyklos (centrai), specializuotos profesinio mokymo įstaigos specialiųjų poreikių asmenims;

17.6. Specialistų rengimo departamento Profesinio rengimo ir Aukštesniųjų studijų skyriai atlieka pateiktų dokumentų ekspertizę ir rengia medžiagą raštiškam sutikimui išduoti.

18. Atlikę ekspertizę, 17.1–17.5 p. išvardytų skyrių specialistai gautus dokumentus su ekspertizės išvadomis grąžina Švietimo priežiūros skyriui. Medžiagą raštiškam sutikimui išduoti rengia skyrius, gavęs iš steigėjo dokumentus. Nevalstybinės švietimo įstaigos steigėjui – Lietuvos Respublikoje įregistruotam juridiniam asmeniui ar Lietuvos Respublikos piliečiui – išduodamas Švietimo ir mokslo ministerijos raštiškas sutikimas, kitos valstybės juridiniam ar fiziniam asmeniui – švietimo ir mokslo ministro raštiškas sutikimas. Nevalstybinių švietimo įstaigų (įmonių), kuriose baigus mokymą išduodami valstybės pripažinti išsilavinimo (kvalifikacijos) pažymėjimai, steigėjams ministerijos Registrų skyrius rengia medžiagą leidimui mokyti (profesinio mokymo licencijai) išduoti.

19. Gavus teigiamas ekspertų išvadas, švietimo įstaiga nustatyta tvarka įregistruojama Švietimo įstaigų bei mokslo studijų institucijų valstybės registre.

20. Švietimo įstaigos steigėjas apskrities viršininko raštiškam sutikimui gauti paraišką su atitinkamais dokumentais pateikia apskrities administracijos Socialinių reikalų ir švietimo departamento direktoriui.

21. Švietimo įstaigos steigėjas savivaldybės raštiškam sutikimui gauti paraišką su atitinkamais dokumentais pateikia savivaldybės merui.

22. Raštiškas sutikimas reorganizuoti ar likviduoti švietimo įstaigą išduodamas ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki numatomo reorganizavimo ar likvidavimo pradžios.

23. Steigėjas, savivaldybės mero, apskrities viršininko ar ministerijos atsisakymą išduoti raštišką sutikimą steigti, reorganizuoti ar likviduoti švietimo įstaigą, Švietimo ir mokslo ministerija – steigėją, įsteigusį, reorganizavusį ar likvidavusį švietimo įstaigą be ministerijos raštiško sutikimo, turi teisę apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308) nustatyta tvarka.

 

VI. KLASIŲ IR GRUPIŲ KOMPLEKTAVIMAS

 

24. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų grupės ir klasės komplektuojamos taip:

24.1. maksimalus vaikų skaičius ikimokyklinių ugdymo įstaigų lopšelio grupėje – 10, darželio grupėje – 15;

24.2. mažakomplektėse pradinėse mokyklose jungtinės klasės steigiamos pasirenkant geriausius variantus;

24.3. pradinių, pagrindinių ir vidurinių mokyklų pradinės klasės, kuriose mokosi 10 ir daugiau moksleivių, prie kitų klasių nejungiamos. Dvi pradinės klasės jungiamos, jei sujungus susidaro ne daugiau kaip 18 moksleivių, trys klasės – jei sujungus susidaro ne daugiau kaip 15 moksleivių, keturios – jei sujungus susidaro ne daugiau kaip 10 moksleivių;

24.4. mažakomplektėse pagrindinėse mokyklose, turinčiose 1–8 arba 1–9 klases, jungtinės 5–6, 6–7, 7–8 ar 8–9 klasės gali būti steigiamos, jei jungiamose klasėse yra mažiau kaip po 10 moksleivių;

24.5. pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose 10, 11 ir 12 klasės su kitomis klasėmis nejungiamos. Esant mažam moksleivių skaičiui klasėje (iki 10), šiose mokyklose gali būti steigiamos jungtinės 5–6, 6–7, 7–8 ar 8-9 klasės;

24.6. maksimalus moksleivių skaičius bendrojo lavinimo mokyklų pradinėse klasėse – 24, kitose – 30, jaunimo mokyklų – 16 moksleivių;

24.6.1. vienas sutrikusio ar riboto intelekto, kurčiasis, neprigirdintysis, aklasis, silpnaregis, turintis fizinę ar judėjimo negalę, kompleksinių sutrikimų, žymių kalbos ir komunikacijos sutrikimų moksleivis bendrojo lavinimo mokyklos bendrojoje klasėje prilyginamas dviem tos klasės moksleiviams. Statistinėse ataskaitose nurodomas faktinis moksleivių skaičius (pagal įrašus abėcėlinėje knygoje);

24.7. bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose klasėse bei specialiųjų mokyklų klasėse nežymaus protinio atsilikimo moksleivių gali būti 5–12, vidutinio ir žymaus protinio atsilikimo – 5–10, aklųjų – 5–8, silpnaregių – 5–12, kurčiųjų – 5–8, neprigirdinčiųjų – 5–10, turinčių žymių kalbos ir komunikacijos sutrikimų – 5–12, turinčių fizinių ir judėjimo sutrikimų – 5–10 ir turinčių kompleksinių sutrikimų – 4–6;

24.7.1. vienas aklasis moksleivis silpnaregių klasėje, vienas kurčiasis moksleivis neprigirdinčiųjų klasėje, vienas turintis kompleksinių sutrikimų moksleivis specialiojoje klasėje prilyginamas dviem tos klasės moksleiviams. Statistinėse ataskaitose nurodomas faktinis moksleivių skaičius (pagal įrašus abėcėlinėje knygoje);

24.8. minimalų vaikų ir jaunuolių skaičių papildomo ugdymo grupėse nustato steigėjas;

24.9. minimalus mokinių skaičius profesinių mokyklų pirmo kurso grupėse – 25; minimalus sutrikusio intelekto mokinių skaičius specializuotų profesinių mokyklų pirmo kurso grupėse – 20, aklųjų – 8, silpnaregių – 12, kurčiųjų – 8 ir neprigirdinčiųjų – 12;

24.10. minimalus studentų skaičius aukštesniųjų mokyklų pirmo kurso grupėse – 25;

24.11. bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, profesinių mokyklų mokinių ir aukštesniųjų mokyklų studentų nustatytas minimalus ir maksimalus skaičius grupėse išimties tvarka gali būti keičiamas tik Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu;

24.12. nevalstybinių švietimo įstaigų steigėjai patys nustato minimalų ir maksimalų vaikų skaičių grupėse (klasėse).

______________


Valstybinių švietimo įstaigų steigimo schema

 

Įstaigų tipai

Apskrities

viršininkas

Švietimo ir mokslo ministerija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Finansų ministerija

Kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos

 

 

S

 

S

 

Ikimokyklinės ugdymo įstaigos

 

 

 

S

 

 

 

S

 

S

 

 

 

S

 

S

 

Bendrojo lavinimo mokyklos

 

 

 

S

 

 

 

S

 

S

 

 

 

S

 

S

 

Papildomo ugdymo įstaigos

 

 

 

S

 

 

 

S

 

S

 

Neformaliojo suaugusiųjų

 

 

 

S

 

švietimo įstaigos

 

 

 

S

 

 

 

S

 

S

 

 

 

 

 

S

 

Profesinės mokyklos

 

S

 

S

 

 

 

S

 

S

 

Darbo rinkos profesinio

 

 

 

S

 

mokymo įstaigos

 

S

S

S

 

 

 

 

 

S

 

Aukštesniosios mokyklos

 

S

 

S

 

 

Savivaldybių švietimo įstaigų steigimo schema

 

 

Įstaigų tipai

Savivaldybës

taryba

Apskrities

virðininkas

Ðvietimo ir mokslo ministerija

Ikimokyklinės ugdymo įstaigos

 

S

 

Bendrojo lavinimo mokyklos

 

 

S

Papildomo ugdymo įstaigos

 

S

 

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigos

 

 

S

 

Profesinės mokyklos

 

S

S

Darbo rinkos profesinio

 

 

 

mokymo įstaigos

 

S

S

 

Nevalstybinių švietimo įstaigų steigimo schema

 

 

Įstaigų tipai

LR įregistruoti juridiniai ir fiziniai asmenys

Kitų valstybių juridiniai ir fiziniai

asmenys

Savivaldybės

meras

Apskrities viršininkas

Švietimo ir mokslo ministerija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Ikimokyklinės ugdymo įstaigos

 

 

S

S

S

 

Bendrojo lavinimo mokyklos

 

 

 

 

SL

 

Papildomo ugdymo įstaigos

 

 

S

S

S

 

Neformaliojo suaugusiųjų

 

 

 

 

 

 

Švietimo įstaigos

 

 

S

S

 

 

Profesinės mokyklos

 

 

 

 

SL

 

Darbo rinkos profesinio

 

 

 

 

 

 

mokymo įstaigos

 

 

 

 

SL

S

Aukštesniosios mokyklos

 

 

 

 

SL

 

 

 

- steigia

 

- gali steigti

S – iðduoda sutikimà

L – iðduoda leidimà mokyti

 

______________