LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-2331 „DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2008 m. rugpjūčio 21 d. Nr. ISAK-2410

Vilnius

 

Pakeičiu Mokyklų tobulinimo programą plius, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-257):

1. Papildau 16.2 punkto lentelę šia nauja pastraipa:

„

Diegti inovacijas švietime ir skatinti bendradarbiavimą, remiant bendrojo ugdymo dalyvių iniciatyvas

Švietimo inovacijos (43 priedas)

“

2. Papildau 16.3 punkto lentelę šiomis naujomis pastraipomis:

„

Gerinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę kuriant ir plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus ir modernizuojant suaugusiųjų švietimo institucijas

Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus (41 priedas)

Modernizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas

Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas (42 priedas)

“

3. Išdėstau 18 punktą taip:

„18. Programos tikslų bus siekiama įgyvendinant 41 komponentą.“

4. Išdėstau 19 punktą taip:

„19. Programos įgyvendinimo biudžetas yra 662,99 mln. Lt. Programa finansuojama Europos regioninės plėtros fondo (toliau vadinama – ERPF), Europos socialinio fondo (toliau vadinama – ESF) paramos lėšomis, nacionalinėmis projektų lėšomis.“

5. Išdėstau 22 punktą taip:

„22. Programos apimtis komponentų ir jiems skirtų lėšų įsisavinimo prasme yra didelė – iki 2015 m. (įskaitytinai), pradedant 2008 m., kiekvienais metais reikia įsisavinti vidutiniškai 75,00 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir nacionalinių projektų lėšų. Vienas iš svarbiausių veiksnių sėkmingai Programai įgyvendinti yra lėšų įsisavinimo sparta bei veiksmingumas. Atsižvelgiant į 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo patirtį ir problemas, Programos komponentų specifiką (daug smulkių veiklos rūšių, finansuojamų iš ESF), 89,9 proc. Programai įgyvendinti numatytų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir nacionalinių lėšų skiriama komponentams, kurie bus įgyvendinami vykdant valstybės ir regionų projektus, 10,1 proc. – komponentams, kurie bus įgyvendinami vykdant projektų konkursus. Komponentų įgyvendinimas užtikrina greitą projektų (idėjų) atranką ir supaprastina administravimo procedūras. Lentelėje pateikiamas Programos įgyvendinimo lėšų paskirstymas valstybės ir regionų planavimo projektams bei projektų konkursams:

„

Finansavimo būdas

Lėšos, mln. Lt

Europos regioninės plėtros fondo lėšos

Nacionalinės projektų lėšos

Pareiškėjų lėšos (konkursinio finansavimo atveju)

Iš viso

Valstybės projektai

177,6925

31,3575

–

209,05

Regionų projektai

166,464

29,376

–

195,84

Projektų konkursai

–

–

–

–

Iš viso

344,1565

60,7335

–

404,89

Finansavimo būdas

Europos socialinio fondo lėšos

Nacionalinės projektų lėšos

 

Iš viso

Valstybės projektai

162,35

28,65

–

191,00

Regionų projektai

–

–

–

–

Projektų konkursai

57,035

10,065

–*

67,10

Iš viso

219,385

38,715

–

258,10

 

Pastaba: * pareiškėjams (projektų vykdytojams), kurie yra biudžetinės įstaigos, ne pelno siekiantys ir viešąjį interesą atstovaujantys subjektai, paramos intensyvumas sudaro iki 100 proc. Subjektus ar jų grupes, kuriems netaikomas 100 proc. paramos intensyvumas, nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamentas atskiru sprendimu.“

6. Išdėstau 24.1 punkto lentelėje:

6.1. pastraipą „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“ taip:

„

Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas

ŠPC

8,50

1,50

10,00

–

–

2,7

6,1

1,20

“

6.2. pastraipą „Besimokančių mokyklų tinklai“ taip:

„

Besimokančių mokyklų tinklai

ŠAC

5,95

1,05

7,00

--

0,10

1,40

2,00

3,50

“

6.3. pastraipą „Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje“ taip:

„

Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje

ŠAC

8,50

1,50

10,00

–

0,10

0,80

0,90

8,20

“

6.4. pastraipą „Lyderių laikas“ taip:

„

Lyderių laikas

ŠAC

17,00

3,00

20,00

–

0,10

5,60

4,30

10,0

“

6.5. pastraipą „Iš viso“ taip:

„

Iš viso

162,35

28,65

191,00

0,00

14,82

34,93

42,05

99,20

“

7. Išdėstau 24.3 punkto lentelėje:

7.1. pastraipą „Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas“ taip:

„

Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas

MKC

74,834

13,206

88,04

–

–

–

44,00

44,04

“

7.2. pastraipą „Iš viso“ taip:

„

Iš viso

166,464

29,376

195,84

0,00

0,00

0,00

44,50

151,34

“

8. Išdėstau 16 priedą nauja redakcija (pridedama).

9. Išdėstau 18 priedo 18 punktą taip:

„18. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 3 500 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 3 500 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.“

10. Išdėstau 19 priedo 19 punktą taip:

„19. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 1 800 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 8 200 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.“

11. Išdėstau 20 priedo 17 punktą taip:

„17. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 10 000 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 10 000 tūkst. Lt. Projekto I ir II įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.“

12. Išdėstau 40 priedą nauja redakcija (pridedama).

13. Papildau naujais 41, 42 ir 43 priedais (pridedama).

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                  ALGIRDAS MONKEVIČIUS

 

_________________

 

Mokyklų tobulinimo programos plius

16 priedas

(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. ISAK-2410 redakcija)

 

PAGRINDINIO UGDYMO PIRMOJO KONCENTRO (5–8 KL.) MOKINIŲ ESMINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMO KOMPONENTAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinio „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ priemonę „Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje“.

3. Komponentas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), įgyvendinimo programos švietimo plėtotės tikslo „Užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius“ bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), ketvirtąją kryptį „Turinio tobulinimas“. Komponento įgyvendinimu siekiama padidinti mokymosi turinio atitiktį darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, sustiprinti socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų ugdymą, sukaupti patirtį mokymosi krūvio individualizavimui ir subalansavimui pagal asmens poreikius ir gebėjimus.

4. Komponentas įgyvendina Programos 2 tikslo „Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti švietimo turinį“ uždavinį „Rengti ugdymo turinio konsultantus, formuoti konsultantų partnerystės tinklą, sukurti metodinę medžiagą atnaujintoms Bendrosioms programoms įgyvendinti, tuo užtikrinant efektyvų ugdymo turinio naujovių diegimą mokyklose“.

 

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

 

5. Išskirtini pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (V–VIII kl.) mokinių esminių kompetencijų (gamtos mokslų, komunikavimo gimtąja kalba, mokymosi mokytis) ugdymo srities situacijos Lietuvoje privalumai, trūkumai ir galimybės:

5.1. esminių kompetencijų ugdymo privalumai:

5.1.1. mokymosi mokytis arba gebėjimo atkakliai mokytis, organizuoti savo mokymąsi, įskaitant mokymąsi veiksmingai valdant laiką ir informaciją, asmeniškai ir grupėse kompetencija yra išskiriama kaip prioritetas Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo bei atnaujinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ISAK-970 (Žin., 2007, Nr. 63-2440), ir Ilgalaikėje pilietinio ir tautinio ugdymo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. X-818 (Žin., 2006, Nr. 102-3939);

5.1.2. remiantis Nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais daugumos (90 proc. respondentų nuo bendro jų skaičiaus) VI–VIII klasių mokinių gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba kompetencijų lygiai iš esmės atitinka Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimus;

5.1.3. vykdomo projekto „Ugdymo turinio IKT pagrindu kūrimas ir diegimas remiantis integruoto gamtos mokslų (mokslų grupė, apimanti fiziką, chemiją, biologiją) kurso V–VI klasės mokiniams pavyzdžiu“ metu kuriamas modelis mokinių gamtamokslės kompetencijos ugdymui, kurio plėtotę būtina tęsti VII–VIII klasėse;

5.2. esminių kompetencijų ugdymo trūkumai:

5.2.1. mokymosi mokytis gebėjimų mokiniams daugiausia trūksta dėl priežasčių, susijusių su asmeninėmis mokinio savybėmis bei patirtimi, socialine ir šeimos aplinka, individualiais mokymosi sunkumais, sumažėjusiu pasitikėjimu savo jėgomis, ne visada palankiu mokytojų požiūriu į mokinį. Dalis mokinių vengia mokyklos dėl vis dar pernelyg akademiško, nepatrauklaus ugdymo proceso, kurio turinys ir metodai ne visada atitinka V–VIII klasėse besimokančių mokinių amžiaus ypatumus;

5.2.2. nacionalinių moksleivių pasiekimų tyrimų rezultatai rodo, kad didmiesčiuose ir rajonų centruose besimokančių mokinių komunikavimo gimtąja kalba įgūdžiai geresni nei miesteliuose bei kaimuose besimokančių mokinių. Pagrindinėje mokykloje besimokančių mokinių teksto kūrimo gebėjimai yra nepakankami, teksto kūrimo gebėjimų ugdymas yra tobulintina lietuvių kalbos ugdymo sritis;

5.2.3. nepakankama mokinių, ypač berniukų, mokymosi motyvacija. Pažymėtina, kad švietimo sistemoje nepakanka priemonių, kompensuojančių nepalankių faktorių poveikį mokinių komunikavimo gebėjimų ugdymuisi;

5.2.4. Gamtamokslio ugdymo programa yra integruota, tačiau vadovėliuose ir mokyklose – gamtos mokslų kursas 7–8 klasėse yra išskaidytas į tris atskirus dalykus: biologija, chemija, fizika. Tai trukdo mokiniams suprasti gamtos pasaulio vienovę, pamatyti ryšius ir tarpusavio priklausomybę tarp gyvosios ir negyvosios gamtos reiškinių, susieti gamtos mokslų mokymąsi su realaus gyvenimo praktika ir pritaikyti įgytas žinias. Mokytojams neturint jokios integruotos mokymo medžiagos šių dalykų turinį integruoti ir pritaikyti gamtamokslinei kompetencijai ugdyti labai sunku.

5.3. esminių kompetencijų ugdymo teikiamos galimybės:

5.3.1. gerinant mokinių gamtamokslę, mokymosi mokytis ir komunikavimo gimtąja kalba kompetencijas, atsiranda prielaidos sumažinti mokinių, kurie anksti „iškrenta“ iš mokyklos ir neįgyja pagrindinio išsilavinimo, dalį. Šiuo atveju būtina suteikti „antro šanso“ galimybes tiems, kurie neįgijo pagrindinio išsilavinimo iki 16 metų. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957) pabrėžiama, jog aktualiausia Lietuvos švietimo problema yra aukštas „nubyrėjimo“ pagrindinio ugdymo laikotarpiu ir jo pabaigoje rodiklis;

5.3.2. gamtamokslės, mokymosi mokytis ir komunikavimo gimtąja kalba kompetencijų ugdymo turinys pagrindiniame ugdyme sudaro prielaidas nuosekliai vystyti mokinių esmines kompetencijas tolesniuose ugdymo etapuose bei padidinti švietimo prieinamumą kiekvienam;

5.3.3. gerinant mokinių komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijas, atsiranda galimybės sumažinti nepalankų socialinio-ekonominio faktoriaus poveikį mokinių pasiekimams.

5.4. gamtamokslio ir komunikavimo gimtąja kalba gebėjimų ugdymo vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos privalumai:

5.4.1. remiantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vadovėlių/vadovėlių komplektų kokybinio tyrimo rezultatais pažymėtina, kad daugelis dabartinių vadovėlių yra patrauklūs, įdomūs ir modernūs;

5.4.2. daugelis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose naudojamų vadovėlių/vadovėlių komplektų padeda siekti Bendrosiose programose numatytų tikslų;

5.4.3. daugelio vadovėlių mokomoji medžiaga įvairi – pateikiamas aiškinamasis tekstas, iliustracijos, statistinė medžiaga ir t. t. Ši įvairovė yra tikslinga, medžiagos pateikimo būdai susieti tarpusavyje ir papildo vieni kitus, didžioji dalis patiekiamos medžiagos atitinka mokinių amžiaus ypatumus ir padeda siekti išsilavinimo standartuose numatytų mokinių pasiekimų;

5.5. gamtamokslio ir komunikavimo gimtąja kalba gebėjimų ugdymo vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos trūkumai:

5.5.1. ne visi vadovėliai ir kita mokymo(si) medžiaga tinka dirbti pagal Bendrąsias programas ir ugdymo planus, kai kuriuose iš jų fiksuojamas medžiagos trūkumas arba perviršis, medžiaga tik iš dalies atitinka mokinių amžiaus ypatumus ir ne visuomet padeda siekti išsilavinimo standartuose numatytų pasiekimų, vadovėliai ir kita mokymo(si) medžiaga nepritaikyta informacinių komunikacinių technologijų (toliau – IKT) panaudojimui mokantis dalyko;

5.5.2. ne prie visų vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos yra mokytojų knygos, tai trukdo mokytojams perprasti naudojamų vadovėlių didaktinę sąrangą ir juos efektyviau naudoti. Vadovėlių/vadovėlių komplektų kokybinio tyrimo išvadose pažymėtina, kad VII–VIII kl. lietuvių kalbos vadovėliuose nepakankamai dėmesio skiriama komunikavimo gebėjimų ugdymui;

5.5.3. nėra jokios integruoto gamtos mokslų kurso 7-8 klasėms mokymo(si) medžiagos (vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, mokymosi objektų informacinių komunikacinių technologijų pagrindu, mokytojų knygų);

5.6. gamtamokslio ir komunikavimo gimtąja kalba gebėjimų ugdymo vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos teikiamos galimybės:

5.6.1. išsamią, integralią ir naudingą informaciją pateikiantys vadovėliai ir kita mokymo(si) medžiaga, pritaikyti IKT panaudojimui ugdymo procese, sudaro mokiniams sąlygas gilinti žinias apie juos supantį pasaulį, gerinti komunikavimo gimtąja kalba gebėjimus, prisideda prie mokinių mokymosi mokytis ir kitų esminių kompetencijų ugdymo.

5.6.2. integruotas gamtos mokslų mokymosi medžiagos komplektas 7–8 klasėms padėtų ugdyti mokinių gamtamokslę kompetenciją.

 

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie Komponento tikslai:

6.1. sukurti prielaidas mokykloje 5–8 klasių mokinių esminėms kompetencijoms ugdyti, remiantis gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo pavyzdžiais;

6.2. sukurti metodines rekomendacijas mokymo(si) medžiagai parengti, remiantis gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo pavyzdžiais.

Projekto uždaviniai:

7. Tikslams pasiekti keliami šie uždaviniai:

7.1. sukurti ir išbandyti projekto mokyklose gamtamokslės, mokymosi mokytis ir komunikavimo gimtąja (lietuvių) kalba kompetencijų ugdymo metodiką;

7.2. apmokyti projekto vykdytojus ir dalyvius, parengti švietimo konsultantus;

7.3. parengti ir išleisti mokinių esminėms kompetencijoms ugdyti skirtą metodinę medžiagą ir mokymosi objektus IKT pagrindu;

7.4. parengti vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos rengimo konsultantus, kurie padės autoriams pritaikyti ugdymo turinį mokinių kompetencijoms ugdyti;

7.5. parengti ir išleisti rekomendacijas vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos autoriams;

7.6. parengti integruoto gamtos mokslų kurso 7–8 klasėms vadovėlių komplektų koncepciją ir rengimo metodiką.

 

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

 

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rezultato ir produkto rodiklius:

 

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis 2015 m.

metai

reikšmė

Rezultato rodikliai:

Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.)

2006

–*

90**

Produkto rodikliai:

Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:

– mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)

2006

–

1200

 

Pastabos. * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio).

** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai.

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio produkto rodiklius:

 

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis 2015 m.

metai

reikšmė

 

Produkto rodikliai:

Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, skyrių vedėjai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų

2006

–

30

 

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo plėtotės centras (toliau vadinama – ŠPC) ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

 

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis 2015 m.

metai

reikšmė

Produkto rodikliai:

Atlikta tyrimų (projekto veiksmingumo tyrimas, kitų šalių patirties rengiant integruoto gamtos mokslų kurso mokymo(si) medžiagą analizė, integruoto gamtos mokslų kurso įgyvendinimo 7–8 klasėse galimybių Lietuvos mokyklose tyrimas.), vnt.

2006

–

3

Parengta kompetencijų ugdymo metodikos konsultantų, vnt.

2006

–

60

Parengta kompetencijų ugdymo metodikos multiplikatorių, vnt.

2006

–

120

Parengta vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos rengimo konsultantų, sk.

2006

–

50

Parengta ir išleista kompetencijų ugdymo metodinė medžiaga, rekomendacijos vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos autoriams, mokymosi mokytis kompetencijos vertinimo instrumentas ir jo taikymo rekomendacijos (metodiniai leidiniai, vnt.)

2006

–

3

Parengta integruoto gamtos mokslų kurso 7–8 klasėms vadovėlių komplektų koncepcija ir rengimo metodika.

2006

–

1

Parengta elektroninių mokymo(si) priemonių, vnt.

2006

–

2

Mokymuose dalyvavusių mokyklų skaičius, vnt.

2006

–

30

 

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius darbo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

 

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

 

12. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“ (toliau vadinama – Projektas).

13. Pagrindinis Projekto tikslas – sukurti prielaidas mokinių esminėms kompetencijoms ugdyti pirmajame pagrindinio ugdymo programos koncentre (5–8 kl.), remiantis gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo pavyzdžiais.

14. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

14.1. Komponento projekto paraiškas teiks ir jį įgyvendins pareiškėjas (ŠPC). Komponento įgyvendinančioji institucija – ESFA. Paslaugos bus įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų, pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teiks PVK.

14.2. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos lėšas administruoja ŠPC.

14.3. Projektas bus įgyvendinamas 2 etapais, I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 9000,0 tūkst. Lt, II įgyvendinimo etapo metu – 1000,0 tūkst. Lt. Projekto II įgyvendinimo etapo biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

 

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

 

15. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

16. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

 

Eil. Nr.

Kriterijų kategorijos

Kriterijai

1.

Bendra informacija

1.1.

Veiksmų programa

2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa

1.2.

Prioritetas

2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“

1.3.

Uždavinys

Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę

1.4.

Priemonė

Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje

1.5.

Nacionalinė programa

Mokyklų tobulinimo programa plius

2.

Finansavimas

2.1.

Finansavimo būdas

Valstybės projektas

2.2.

Kryžminis finansavimas

Iki 60 tūkst. Lt

3.

Tinkamumas

3.1.

Pareiškėjas

Švietimo plėtotės centras

3.2.

Partneris (-iai)

–

3.3.

Remiamos veiklos

1. Gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo metodikos kūrimas ir išbandymas projekto mokyklose.

2. Mokinių mokymosi mokytis kompetencijos vertinimo instrumento sukūrimas ir išbandymas projekto mokyklose.

3. Projekto veiksmingumo tyrimas.

4. Esamo elektroninio ugdymo turinio analizė ir gairių elektroninio turinio, skirto kompetencijoms ugdyti, sukūrimui parengimas.

5. Projekto vykdytojų ir dalyvių mokymai.

6. Švietimo konsultantų, gebančių vykdyti kompetencijų ugdymo metodikos sklaidą, rengimas.

7. Elektroninio ugdymo turinio, skirto gamtamokslės, komunikavimo gimtąja kalba ir mokymosi mokytis kompetencijoms ugdyti rengimas ir leidyba.

8. Metodinio leidinio, apibendrinančio projekto mokyklų patirtį, ugdant esmines kompetencijas, rengimas ir leidyba.

9. Mokymosi mokytis vertinimo instrumento ir jo taikymo metodinių rekomendacijų leidyba.

10. Vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos konsultantų rengimas.

11. Esamų vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos tinkamumo kompetencijoms ugdyti vertinimas.

12. Vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti rekomendacijų rengimas ir leidyba.

13. Elektroninio ugdymo turinio rengėjų konsultavimas ir parengtų mokymo(si) objektų ekspertavimas.

14. Kitų šalių patirties rengiant integruoto gamtos mokslų kurso mokymo(si) medžiagą analizė.

15. Integruoto gamtos mokslų kurso įgyvendinimo 7–8 klasėse galimybių tyrimas.

16. Integruoto gamtos mokslų kurso 7–8 klasėms vadovėlių komplektų koncepcijos ir rengimo metodikos parengimas ir išbandymas projekto mokyklose.

17. informavimas ir viešinimas;

18. projekto administravimas.

3.4.

Tikslinės grupės

1. Pedagogai.

2. Mokiniai.

3.5.

Projekto vertė

Iki 10000,00 tūkst. Lt

3.6.

Prašomos paramos dydis

Iki 10000,00 tūkst. Lt

3.7.

Paramos intensyvumas

Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų.

3.8.

Projekto vieta

Lietuvos Respublika

Eil. Nr.

Kriterijų kategorijos

Kriterijai

3.9.

Projektų trukmė

68 mėn.:

I įgyvendinimo etapas 36 mėn.

II įgyvendinimo etapas 32 mėn.

3.10.

Projekto pradžia

2008 m.

4.

Atitikties kriterijai

–

5.

Administruojanti institucija

Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra

6.

Projektų vertinimas

Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas

7.

Horizontalieji prioritetai

7.1.

Lygių galimybių skatinimas

Projekto dalyviai projekte dalyvaus vienodomis teisėmis, nepaisant jų lyties, amžiaus, religinių ir politinių įsitikinimų, lytinės orientacijos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas

7.2.

Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai

Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, Lietuvoje diegti iki šiol nenaudotas priemones. Skaičiuojama, kad apie 60 proc. lėšų bus skirta novatoriškoms veiklos ir bendradarbiavimo veiksmams. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas

7.3.

Informacinės visuomenės plėtra

Pagal aptariamą priemonę numatytos veiklos sritys, ypač elektroninio ugdymo turinio rengimas, tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės kūrimo prioritetais. Įgyvendinant Projektą bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

7.4.

Regioninė plėtra

Projekto poveikyje bus ugdomos mokinių esminės kompetencijos visuose Lietuvos regionuose, tokiu būdu atsiras prielaidos didesnei pridėtinei vertei regionuose atsirasti dėl geresnės žmogiškųjų išteklių kokybės, paspartės regionų plėtra

7.5.

Darnus vystymasis

Švietimo konsultantų, vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos rengimo konsultantų ruošimas, kompetencijų ugdymo metodikos kūrimas ir išbandymas, elektroninio ugdymo turinio rengimas bei mokinių esminių kompetencijų ugdymo patirties ir mokymo(si) bei metodinės medžiagos sklaida šalies mokyklose pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, taip bus sukurtos sąlygos efektyviai bei kokybiškai mokytis visą gyvenimą visuomenės nariams. Išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugojami kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

 

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

 

17. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

17.1. pedagogai;

17.2. mokiniai.

18. Numatomos viešinimo priemonės:

18.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai, užsakomieji straipsniai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai;

18.2. ŠPC ir Projekto mokyklose, įrengiant informacinį stendą;

18.3. elektroninėje erdvėje – Projekto interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas;

18.4. lankstinukas;

18.5. bukletas;

18.6. aplankai, popierius, rašikliai ženklinti projekto viešinimo simbolika;

18.7. baigiamoji konferencija.

19. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

 

_________________

 

Mokyklų tobulinimo programos plius

40 priedas

(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. ISAK-2410 redakcija)

 

PLANUOJAMŲ PASIRAŠYTI EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS IR NACIONALINIŲ PROJEKTŲ LĖŠŲ SUTARČIŲ GRAFIKAS

 

Komponentas

Pasirašyta paramos sutarčių, Lt

2007

2008

2009

2010

2011–2013

Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas

 

1 314 600

1 965 600

 

1 719 800

Apskrities viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas

 

731 100

631 700

 

637 200

Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų plėtra ir švietimo valdymo informacinių sistemų bei švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas

 

2 376 900

 

 

2 623 100

E. Aplanko taikymas pedagogų kompetencijos plėtojime, nagrinėjant jo taikymo pedagoginiame kompiuteriniame raštingume atvejį

 

1 168 600

 

 

1 831 400

Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas

 

1 061 400

 

 

1 938 600

Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones

 

780 000

 

 

2 220 000

Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui

 

6 686 700

 

 

3 313 300

Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas

 

4 697 300

 

 

1 302 700

Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas

 

9 872 200

 

 

7 127 800

Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis

 

6 715 000

 

5 285 000

 

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra

 

11 322 700

 

18 677 300

 

Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas

 

4 100 000

 

5 900 000

 

Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra

 

5 480 000

 

3 520 000

 

Specialiųjų mokymo priemonių rengimas

 

3 080 000

 

6 920 000

 

Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(si) formų plėtra

 

5 230 000

 

4 770 000

 

Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas

 

9 000 000

 

 

1 000 000

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas

 

4 865 000

 

 

4 135 000

Besimokančių mokyklų tinklai

 

3 500 000

 

 

3 500 000

 

Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje

 

1 800 000

 

 

8 200 000

 

Lyderių laikas

 

10 000 000

 

 

10 000 000

 

Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas ir plėtra

 

 

 

87 800 000

 

 

Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas

 

 

22 440 000

 

 

 

Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas

 

 

20 000 000

 

 

 

Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas

 

 

25 910 000

 

 

 

Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas

 

 

23 370 000

 

 

 

Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra

 

 

88 790 000

 

 

 

Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas

 

 

34 200 000

 

 

 

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra

 

2 620 000

 

1 380 000

 

 

Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus

 

10 340 000

 

 

 

 

Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas

 

 

44 000 000

 

44 040 000

 

Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese

 

 

2 000 000

 

3 000 000

 

Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones

 

 

1 000 000

 

 

 

Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas

 

 

3 000 000

 

3 000 000

 

Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas

 

 

1 500 000

 

1 500 000

 

Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimas

 

 

2 000 000

 

2 000 000

 

Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokybės gerinimas

 

 

2 500 000

 

2 500 000

 

Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų sistemos sukūrimas

 

 

3 500 000

 

7 500 000

 

Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas

 

 

4 000 000

 

3 000 000

 

Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų ugdymas

 

 

2 000 000

 

2 000 000

 

Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijų ugdymas

 

 

1 100 000

 

 

 

Švietimo inovacijos

 

 

10 000 000

 

10 000 000

 

Iš viso

 

104 560 000

293 907 300

134 252 300

130 270 400

 

Iš jų Europos socialinio fondo ir nacionalinės projektų lėšos

 

91 600 000

79 197 300

45 072 300

86 230 400

 

Iš jų Europos regioninės plėtros fondo ir nacionalinės projektų lėšos

 

12 960 000

214 710 000

89 180 000

44 040 000

 

 

_________________

 

Mokyklų tobulinimo programos plius

41 priedas

 

SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO INSTITUCIJŲ MODERNIZAVIMO PLĖTOJANT UNIVERSALIUS DAUGIAFUNKCINIUS CENTRUS KOMPONENTAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimo plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinių projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinio „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“ priemonę „Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti 2003–2012 m. keliamą švietimo plėtotės tikslą: užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius. Komponentas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), antrosios krypties „infrastruktūros tobulinimas“ vykdymo, taip pat turi sąsajų su ketvirtąja kryptimi „Turinio tobulinimas“, kuria siekiama mokymosi turinio atitikties darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, sustiprinti socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų visuotinį ugdymą.

4. Komponentas siekia Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ 4.2 uždavinio „Kurti ir plėtoti universalius daugiafunkcinius centrus, gerinant švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę“ įgyvendinimo.

 

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

 

5. Išskirtinos šios pagrindinės universalių daugiafunkcinių centrų (toliau – UDC) steigimo ir plėtros suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės:

5.1. privalumai:

5.1.1. pastaraisiais metais vykstančiuose debatuose vis didesnę svarbą įgauna įvairių tyrimų (nacionalinių, regioninių, lokalinių ir kt.) duomenys. 2004-2005 m. atlikti keli reprezentatyvūs tyrimai šalies mastu, kurie patikslino pagrindines suaugusiųjų švietimo srities problemas, užfiksavo kiekybinius suaugusiųjų mokymosi poreikius. Atlikti ir planuojami atlikti ateityje tyrimai padeda argumentuoti vykdomos politikos pagrįstumą, formuoti ir koreguoti ateities gaires;

5.1.2. įvairių tipų švietimo įstaigos, vykdančios tęstinį suaugusiųjų mokymą, yra išsidėsčiusios visuose Lietuvos regionuose ir geografine prasme yra nesunkiai pasiekiamos norintiems studijuoti;

5.1.3. efektyviai veikiančių UDC plėtra leidžia spęsti itin svarbius švietimo klausimus:

5.1.3.1. UDC prisideda prie švietimo paslaugų nepakankamos kokybės ir prieinamumo (šiuo atveju omenyje turimas paslaugų kontekstinis prieinamumas, t. y. didelė įstaigų dalis vykdo tik mažą paslaugų spektrą, todėl esant poreikiui vartotojams tenka ieškoti kitų įstaigų, kuriose būtų teikiamos kitos (didesnės apimties ir/ar platesnio pasirinkimo) paslaugos) problemos sprendimo: užtikrinama paslaugų įvairovė ir kontekstualumas, sudaromos sąlygos instituciniam švietimo paslaugų teikimui, sukuriama struktūra, teikianti švietimo paslaugas arčiau namų ir pan.;

5.1.3.2. UDC veikla palaipsniui brandina vietos bendruomenės aktyvumą, pilietinį sąmoningumą ir kultūrinę-pažintinę veiklą;

5.1.3.3. UDC veikla skatina vietos bendruomenės gyvybiškai svarbių socializacijos, saviraiškos, bendravimo poreikių tenkinimą;

5.2. trūkumai:

5.2.1. nesukurta UDC veiklos įstatyminė bazė, kuri reglamentuotų UDC veiklos nuostatas, finansavimą, paslaugų teikimo būdus ir sąlygas bei pan. Be šių parengiamųjų darbų gali nukentėti švietimo paslaugų gavėjai, jei nebus užtikrinti bent minimalūs jų poreikiai paslaugų kokybei, prieinamumui, infrastruktūros sąlygoms ir kt.;

5.2.2. veikiančių suaugusiųjų švietimo institucijų infrastruktūra neatitinka šiuolaikinių reikalavimų mokymosi infrastruktūrai, todėl joje negali būti teikiamos kokybiškos švietimo paslaugos. Ypač tos, kurios taptų pagrindu UDC plėtojimui šiose institucijose:

5.2.2.1. suaugusiųjų švietimo centrų pastatai statyti pagal seniau galiojusias statybos normas bei taisykles. Per praėjusius dešimtmečius pasikeitė norminiai statybos reikalavimai, susidėvėjo optimalų pastatų mikroklimatą palaikantys įrenginiai ir sistemos, todėl šių įstaigų pastatų dabartinė techninė būklė ir inžinerinė įranga neatitinka šiuolaikinių esminių statinio reikalavimų;

5.2.2.2. suaugusiųjų švietimo centrų renovavimo būtinybę lemia kitos infrastruktūros problemos: nesandarūs, nesaugūs langai ir lauko įėjimo durys, vandeniui pralaidūs ir neatitinkantys šiluminių charakteristikų stogai, neracionalus šilumos vartojimas nerenovuotuose pastatuose, didelės pastatų eksploatacinės išlaidos, nepatenkinamos mokymo(si), darbo ir poilsio sąlygos, pažangesnių šildymo, karšto vandens, kitų inžinerinių sistemos diegimas bei būtini pastatų atskirų konstrukcijų atnaujinimo darbai;

5.3. galimybės:

5.3.1. UDC, plėtojami suaugusiųjų institucijų pagrindu, galėtų atlikti šias pagrindines funkcijas:

5.3.1.1. suaugusiųjų tęstinio mokymo organizavimas, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą svarbą. Pavyzdžiui, galėtų būti sudaromos sutartys su regioniniais mokymo, suaugusiųjų švietimo centrais ir kitomis panašiomis institucijomis, siekiant aukštesnės vietos gyventojų kvalifikacijos, perkvalifikuojant ūkininkus alternatyviai veiklai, skatinant visuotinį gyventojų raštingumą (įskaitant kompiuterinį raštingumą), didinant pilietinį sąmoningumą ir gerinant asmeninę iniciatyvą dalyvauti valstybės, visuomeniniame gyvenime, skatinti asmens savišvietą, ugdymąsi ir saviraišką;

5.3.1.2. UDC galėtų būti teikiamos nuotolinio mokymosi paslaugos. Tokiu būdu UDC galėtų prisidėti prie nuotolinio mokymosi tinklo plėtros, kas sudarytų prielaidas didinti suaugusiųjų Lietuvos gyventojų, dalyvaujančių mokymosi programose, skaičių. Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), numatyta iki 2012 padidinti 25–64 metų žmonių, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalį iki 15 proc. (2006 m. duomenimis Lietuvoje – 4,9 proc., Europos Sąjungos – 9,6 proc.);

5.3.2. UDC suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu galėtų būti plėtojami tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse: galėtų būti mokoma kompiuterinio raštingumo, buhalterinės apskaitos vedimo, užsienio kalbų, vadybos pagrindų. UDC tokiu atveju, galėtų vykdyti tam tikras profesinio rengimo įstaigų funkcijas;

5.3.3. atskiras dėmesys galėtų būti nukreiptas į šias paslaugas:

5.3.3.1. savišvietos kontekste: suaugusiųjų savišvieta ir sąveika su savivaldos, valdymo institucijomis. Tokiu būdu vietos gyventojų galėtų gauti aktualios informacijos (naujienų), skaityti knygas, internetu apmokėti sąskaitas, susisiekti su valdymo organais rūpimais klausimais, viešai išsakyti savo nuomonę, susisiekti su giminaičiais, pažįstamais skirtingomis komunikacijų priemonėmis bei pan.;

5.3.3.2. socialinės pagalbos kontekste: socialinė pagalba UDC galėtų būti vykdoma šiomis pagrindinėmis kryptimis: parama šeimai, asmens ugdymas, užimtumas bei kt. (bendravimas, informacija, konsultacijos, pasirinkimo laisvė);

5.3.3.3. įvairių amžiaus grupių įtraukimas į kultūrinę-šviečiamąją veiklą, organizuojant pažintinius, kultūrinius renginius, skatinančius socialinės partnerystės, bendruomenės stiprinimo, pilietiškumo sąmoningumo didinimo procesus. Kartu suaugę galėtų UDC realizuoti savišvietos poreikius, jungiantis į šokių, meno, kito hobio būrelius ir kt.;

5.3.3.4. esant poreikiui, UDC turėtų būti sudaromos sąlygos teikti kitas paslaugas, kurios sudaro švietimo edukacinio bei socialinio konteksto paslaugas: pvz., suaugusiųjų švietimas šeimos klausimais, informacinių ir karjeros konsultavimo centrų inicijavimas ir kt.

Dėl galutinio UDC suaugusiųjų švietimo institucijose teikiamų paslaugų sąrašo turėtų apsispręsti kiekviena suaugusiųjų švietimo institucija, atsižvelgdama į savo išteklius, suaugusiųjų poreikius ir lūkesčius. Šio Komponento užduotis – pradėti kurti sąlygas ir prielaidas tokiam plačiam UDC paslaugų spektrui (ne organizuojant patį paslaugų teikimo procesą);

5.4. grėsmės:

5.4.1. nepakankamas visuomenės UDC koncepcijos suvokimas, pasipriešinimas naujovėms gali užkirsti kelią UDC steigimui ir plėtrai, paliekant opias nepakankamų suaugusiųjų švietimo paslaugų kokybės ir prieinamumo problemas;

5.4.2. nepakankama UDC paklausa ir/ar pasiūla (įskaitant ir mažėjantį gyventojų skaičių). Esant tokiai situacijai steigiamų/ plėtojamų UDC skaičius neatitiktų vietos gyventojų poreikių. Dėl šios priežasties siūloma pačioms suaugusiųjų švietimo institucijoms nuosekliai plėtoti UDC veiklą, atsižvelgiant į vietovės demografinius, socialinius-ekonominius rodiklius, švietimo būklę (prieinamas švietimo įstaigas ir paslaugas), gyventojų informavimo sistemą ir jo prieinamumą bei kitus analizei svarbius veiksnius. Be to, siūloma pradėti UDC steigimo/plėtros suaugusiųjų švietimo institucijose idėjos diegimą miesto vietovėse, kuriose paprastai naujovės ir inovacijos pritampa lengviau ir greičiau, palyginti su kaimo vietovėmis. Be to, čia didesnė gyventojų koncentracija. Vėliau UDC suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu tinklas būtų plečiamas kaimo vietovėse.

6. Bendrosios išvados dėl UDC veiklos:

6.1. tinkamai prižiūrimų UDC tinklas galėtų efektyviai prisijungti prie Lietuvos švietimo sistemos, užpildant institucinio aprūpinimo spragas, didinant paslaugų prieinamumą ir kokybę, pasitelkiant naujus mokymo metodus;

6.2. naujos kokybės renovuoti suaugusiųjų švietimo įstaigų pastatai, kuriuose vyksta mokymai, užtikrins lygiavertę suaugusiųjų švietimo sistemos subjektų integraciją į Europos Sąjungos tokios paskirties institucijų gretas, mažins Lietuvos suaugusiųjų mokymosi sąlygų skirtumus, lyginant juos su Europos Sąjungos išsivysčiusių šalių tokios paskirties pastatams keliamomis sąlygomis;

6.3. reikia pabrėžti, kad suaugusiųjų ugdymo institucijų infrastruktūros gerinimui nebuvo skirta lėšų praktiškai nuo jų įsteigimo. Kai kurios mokyklos yra avarinės būklės. Sėkmingam suaugusiųjų mokymo(si) proceso vykdymui reikalingos šiuolaikiškos, modernios ugdymo(si) aplinkos.

 

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

7. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas pagrindinis Komponento tikslas – sprendžiant nepakankamos švietimo paslaugų kokybės, pasiūlos ir prieinamumo problemą kurti, diegti ir plėtoti modernią švietimo, apimančio įvairaus amžiaus gyventojų grupes ir jų poreikius, koncepciją.

8. Tikslo pasiekimą apibūdina pagrindinis Komponento uždavinys – modernizuoti suaugusiųjų švietimo paslaugas teikiančių įstaigų infrastruktūrą, sudarant sąlygas universalių daugiafunkcinių centrų veiklai:

8.1. atlikti įstaigų patalpų remonto/rekonstrukcijos darbus;

8.2. aprūpinti įstaigų patalpas būtina technika, įranga ir baldais.

 

IV. KOMPONENTO STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

 

9. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

 

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis 2015 m.

metai

reikšmė

Rezultato rodikliai:

 

 

 

Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėnesius po projekto pabaigos)

2006

–

8000

Produkto rodikliai:

 

 

 

Projektų skaičius

2006

–

1

 

10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

 

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis 2015 m.

metai

reikšmė

Produkto rodikliai:

 

 

 

Universalių daugiafunkcinių centrų, kurių steigimui ir plėtrai buvo skirta ne mažiau kaip 0,5 mln. litų paramos, skaičius

2006

–

4

 

11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerijai pavaldi įstaiga Mokytojų kompetencijos centras (toliau vadinama – MKC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

 

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis 2015 m.

metai

reikšmė

Produkto rodikliai:

 

 

 

Modernizuotų švietimo paslaugas teikiančių įstaigų skaičius (suaugusiųjų švietimo centrų infrastruktūroje)

2006

–

19

 

12. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

12.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas atskiru sprendimu;

12.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

 

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

 

13. Išskiriami šie pagrindiniai Projekto įgyvendinimo etapai:

13.1. parengiamasis etapas. Jo metu identifikuoti pagrindiniai finansuotini UDC (skirti suaugusiesiems) veikiančių suaugusiųjų mokymo centrų infrastruktūroje. Investicinio projekto rengimo metu nustatyta, kad tikslingiausia investuoti į šių UDC infrastruktūros gerinimą – pastatų būklės gerinimą. Jų pasirinkimui įtakos turėjo atrankos kriterijai. Parengto investicinio projekto pagrindu rengiama paraiška dėl UDC plėtros suaugusiųjų švietimo centrų infrastruktūroje. Paraiškos rengimo metu pasirašoma partnerystės sutartis tarp MKC ir projekto partnerių. Paraiška teikiama Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – CPVA), kuri atlieka projektų paraiškų vertinimą pagal projektų finansavimo sąlygų aprašus ir metodinius nurodymus projektų vertintojams. Įvertinusi paraiškas, CPVA inicijuoja paramos sutarčių pasirašymą;

13.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą, kurį įgyvendina MKC ir partnerinės įstaigos (toliau vadinama – Projektas).

14. Pagrindinis Projekto tikslas – sukurti sąlygas esamų suaugusiųjų švietimo institucijų pagrindu plėtoti modernius lanksčius universalius daugiafunkcinius centrus, aprūpinant juos būtina infrastruktūra (patalpomis, įranga ir baldais).

15. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

15.1. UDC projektų parengimą koordinuoja ir kontroliuoja MKC (Projekto pareiškėjas), suaugusiųjų švietimo institucijos (projekto partneriai) bei jų steigėjai;

15.2. Projekto įgyvendinančioji institucija – CPVA;

15.3. pareiškėjas kartu su partneriais rengia būtiną techninę dokumentaciją, ją teikia CPVA, kuri atlieka projekto paraiškos vertinimą. Įvertinusi paraiškas, CPVA inicijuoja paramos sutarties pasirašymą;

15.4. įgyvendindami projektą, projekto vykdytojai (pareiškėjas ir partneriai) vykdo nustatytos formos atskaitomybę CPVA, o partneriai apie Komponento lygio pasiekimus – MKC (pareiškėjui). Projekto įgyvendinimo metu projektų vykdytojai vykdo paramos sutartyje numatytas veiklas;

15.5. įgyvendindami projektą, partneriai teikia nustatytos formos ataskaitas MKC, kuris apibendrina gautą informaciją ir teikia ataskaitas apie Komponento įgyvendinimo eigą PVK;

15.6. projektų įgyvendinimo biudžetas ir veiklos bus tikslinami rengiant paraišką.

 

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI

 

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

17. Atsižvelgiant į projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai UDC projektų atitikties ir atrankos kriterijai:

 

Eil. Nr.

Kriterijų kategorijos

Kriterijai

 

1.

Bendra informacija

 

 

1.1.

Veiksmų programa

2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa

 

1.2.

Prioritetas

2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“

 

1.3.

Priemonė

Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas

 

1.4.

Nacionalinė programa

Mokyklų tobulinimo programa plius

 

2.

Finansavimas

 

 

2.1.

Finansavimo būdas

Valstybės projektas

 

2.2.

Kryžminis finansavimas

Nenumatomas

 

3.

Tinkamumas

 

 

3.1.

Pareiškėjas

Mokytojų kompetencijos centras

 

3.2.

Partneris (-iai)

Akmenės rajono savivaldybė, Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Anykščių rajono savivaldybė, Birštono savivaldybė, Biržų rajono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Elektrėnų savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybė, Kupiškio rajono savivaldybė, Lazdijų rajono savivaldybė, Marijampolės savivaldybė, Mažeikių rajono savivaldybė, Molėtų rajono savivaldybė, Neringos miesto savivaldybė, Skuodo rajono savivaldybė, Šakių rajono savivaldybė, Šalčininkų rajono savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybė, Šilalės rajono savivaldybė, Šilutės rajono savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybė, Ignalinos rajono savivaldybė, Jonavos rajono savivaldybė, Joniškio rajono savivaldybė, Jurbarko rajono savivaldybė, Kaišiadorių rajono savivaldybė, Kalvarijos savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė, Kėdainių rajono savivaldybė, Kelmės rajono savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, Pagėgių savivaldybė, Pakruojo rajono savivaldybė, Palangos miesto savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė, Pasvalio rajono savivaldybė, Plungės rajono savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė, Radviliškio rajono savivaldybė, Raseinių rajono savivaldybė, Rietavo savivaldybė, Rokiškio rajono savivaldybė, Švenčionių rajono savivaldybė, Tauragės rajono savivaldybė, Telšių rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė, Ukmergės rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybė, Varėnos rajono savivaldybė, Vilkaviškio rajono savivaldybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybė, Visagino miesto savivaldybė, Zarasų rajono savivaldybė arba paminėtų savivaldybių, apskričių ar Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos suaugusiųjų švietimo institucijos arba suaugusiųjų švietimo institucijos pagal VIII skyriuje pateiktą sąrašą

 

3.3.

Remiamos veiklos

Atlikti įstaigų patalpų remonto/rekonstrukcijos darbus

3.4.

Tikslinės grupės

Mokytojai, andragogai, kiti UDC darbuotojai Vietos gyventojai (suaugę asmenys)

3.5.

Projekto dydis

Iki 10340,0 tūkst. Lt

3.6.

Prašomos paramos dydis

Iki 10340,0 tūkst. Lt

3.7.

Paramos intensyvumas

Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų

3.8.

Projekto vieta

Lietuvos Respublika

3.9.

Projekto trukmė

24 mėn.

3.10.

Projekto pradžia

2009 m. II ketv.

4.

Atitikties kriterijai

Atrenkant finansuotinas įstaigas, pagrindiniai kriterijai buvo:

tolygi UDC tinklo regioninė plėtra

pastovus ir perspektyvus paslaugų vartotojų skaičius

nedalyvavimas anksčiau vykdytose švietimo įstaigų renovavimo programose.

 

Prieš pateikiant paraišką, Pareiškėjas kartu su partneriais ir jų steigėjais privalės parengti, suderinti ir pasirašyti partnerystės sutartį šiam Projektui įgyvendinti.

Be to, partneriai ar jų steigėjai įsipareigoja:

pateikti parengtą techninį projektą su ekspertizės išvada;

statybos leidimą (jei taikoma);

sprendimą apie skirtą remonto/rekonstrukcijos darbų techninę ir vykdymo priežiūrą.

 

Pareiškėjas kartu su partneriais, pateikdamas paraišką, privalės užtikrinti, kad: turės pakankamai žmogiškųjų išteklių valdyti projektą (institucinis aspektas); turi pakankamai patirties įgyvendinant projektus (valdymo aspektas); numatomos investicijos bus nukreiptos į Pareiškėjui ir/ Partneriui priklausantį turtą (Pareiškėjas ir/ar Partneris turi turėti teisę į nekilnojamąjį turtą (disponavimo, valdymo, naudojimo), kuris tiesiogiai susijęs su projektu; projektas atitinka bendruosius projektų atrankos kriterijus.

 

Finansavimas nėra skiriamas bendrabučiams, administraciniams pastatams, kuriuose nevyksta mokymo procesas, bei objektams, kurie atnaujinami pagal atskirus investicijų projektus, įtrauktus į Valstybės investicijų programą (VIP)

5.

Administruojanti institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

6.

Projektų vertinimas

Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas

7.

Horizontalieji prioritetai

 

7.1.

Lygių galimybių skatinimas

Projekto tikslinėms grupėms bus sudarytos geresnės mokymo ir mokymosi sąlygos neatsižvelgiant į jų lytį, amžių, lytinę orientaciją, negalią, rasę ar etninę priklausomybę, religiją, įsitikinimus ir kitus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytus nelygybės pagrindus.

Projekto tikslinėms grupėms bus siekiama sudaryti vienodai palankias mokymo ir mokymosi, darbo sąlygas.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas

7.2.

Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai

Netaikoma

7.3.

Informacinės visuomenės plėtra

Projekto metu planuojama informacinių technologijų plėtra – kiekvieną UDC suaugusiųjų švietimo institucijos pagrindu planuojama aprūpinti kompiuteriais su programine įranga, tuo sudaromos sąlygos IKT plėtrai, prieinamam švietimui, kokybiškam informacijos gavimui ir apdorojimui. Tokiu būdu bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo:

siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos; mažinti socialinės, turtinės, geografinės padėties ir kitų veiksnių sąlygojamus šiuolaikinių IT panaudojimo skirtumus – suteikti visiems šalies gyventojams vienodas galimybes naudoti IT asmeninėms ir visuomeninėms reikmėms.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas

 

7.4.

Regioninė plėtra

Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama sudaryti sąlygas tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai, mažinant išsivystymo ir švietimo paslaugų prieinamumo netolygumus tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), numatytų 7 ekonominio augimo centrų švietimo sektoriaus žmogiškųjų išteklių, infrastruktūros, paslaugų kokybės ir prieinamumo lygio. Projektas bus įgyvendinamas tiek probleminėse teritorijose, tiek ekonominio augimo centruose, atsižvelgiant į paslaugų vartotojų skaičių ir jų poreikius.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas

 

7.5.

Darnus vystymasis

Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytas švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės trukmės ir trumpalaikius tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo:

užtikrinti įvairių lygių švietimo prieinamumą;

tinkamai naudojant valstybės, savivaldybių ir ES fondų lėšas, modernizuoti švietimo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą;

įvykdyti švietimo įstaigų tinklo reformą.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas

 

 

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

 

18. Projekto tikslus ir produktus numatoma viešinti:

18.1. viešinimo veiklų tikslas – suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą Projektui, pagerėjusią suaugusiųjų švietimo institucijų infrastruktūrą. Šios veiklos tikslinės grupės:

18.1.1. vietovių, kuriuose vykdomas projektas, įvairaus amžiaus gyventojai, kurie galėtų pasinaudoti UDC suaugusiųjų švietimo centrų infrastruktūroje teikiamomis paslaugomis;

18.1.2. kitos įstaigos, vykdančios formalųjį ir neformalųjį švietimą, ir susijusios institucijos, kurios galėtų savo įstaigose steigti panašius centrus, plėtojant liberalią UDC koncepciją ir sprendžiant konkrečios vietovės švietimo kokybės ir prieinamumo problemas (jei tokių yra).

19. Numatomos viešinimo priemonės:

19.1. žiniasklaidoje – informacinis pranešimas naujienų agentūrų tinklalapiuose;

19.2. suaugusiųjų švietimo institucijose – atminimo lentos, įrengiamos kiekvienoje modernizuojamoje įstaigoje, ir plakatai;

19.3. informaciniai pranešimai elektroninėje erdvėje: skelbimai įstaigų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose.

20. Viešinimo priemones numatoma realizuoti visą Komponento įgyvendinimo laikotarpį, tačiau dėl konkrečių viešinimo priemonių realizavimo datos ir būdų turės apsispręsti projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į projekto veiklas ir įgyvendinimo laikotarpį.

21. Viešinimo priemonėms įgyvendinti nėra numatomas atskiras biudžetas, išlaidos nėra priskirtinos prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos. Už viešinimo priemonių įgyvendinimą bus atsakingas kiekvienas vykdytojas (tiek pareiškėjas, tiek partneriai).

22. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Komponentą, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, UDC paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

 

VIII. FINANSUOJAMOS SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO INSTITUCIJOS, KURIOSE NUMATOMA SUDARYTI SĄLYGAS UNIVERSALIŲ DAUGIAFUNKCINIŲ CENTRŲ VEIKLAI

 

23. Finansuojamų suaugusiųjų švietimo institucijų, kuriose numatoma sudaryti sąlygas universalių daugiafunkcinių centrų veiklai, sąrašas:

23.1. Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokykla;

23.2. Kalvarijos suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.3. Kauno suaugusiųjų mokymo centras;

23.4. Kėdainių suaugusiųjų mokymo centras;

23.5. Klaipėdos Naujakiemio suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.6. Klaipėdos Salio Šemerio suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.7. Kretingos suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.8. Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centras;

23.9. Panevėžio suaugusiųjų mokymo centras;

23.10. Plungės suaugusiųjų švietimo centras;

23.11. Rokiškio suaugusiųjų mokymo centras;

23.12. Šiaulių suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.13. Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras;

23.14. Švenčionių r. Švenčionėlių antroji vidurinė mokykla;

23.15. Vilniaus Akiračio suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.16. Vilniaus suaugusiųjų mokymo centras;

23.17. Vilniaus Varpo suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.18. Vilniaus Židinio suaugusiųjų vidurinė mokykla;

23.19. Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras.

 

_________________

 

Mokyklų tobulinimo programos plius

42 priedas

 

INVESTICIJŲ Į IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGAS KOMPONENTAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Investicijų į ikimokyklinio ugdymo įstaigas komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas“.

3. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ 4.7 uždavinį „Modernizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas“.

4. Komponentas įgyvendina Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007-2012 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1057 (Žin., 2007, Nr. 106-4344), 1 uždavinio „Didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą, ypač kaimo vietovėse“ 1.9 priemonę „Rekonstruoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų pastatus savivaldybėse pagal savivaldybių pateiktus rekonstravimo projektus“.

 

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

 

5. Išskiriami šie pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo situacijos Lietuvoje privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės:

5.1. ikimokyklinio ugdymo privalumai:

5.1.1. vykstant darbo rinkos pokyčiams, plėtojantis demokratijos ir lyčių lygių galimybių procesams, didėja visuomenės aktyvumas užsakant įvairias ikimokyklinio ugdymo paslaugas ne tik paskutiniais metais prieš vaikui pradedant lankyti bendrojo lavinimo mokyklos pirmąją klasę, bet ir kūdikystėje;

5.1.2. didėja vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ir lankančių bendrosios paskirties ikimokyklinio ugdymo įstaigas, skaičius;

5.1.3. ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuo 2005 m. atlieka savo įstaigų veiklos vidinį įsivertinimą ir tuo grindžia tolimesnę įstaigos veiklos plėtrą, modeliuoja įvairius ikimokyklinio ugdymo organizavimo modelius (pavyzdžiui, vaiko buvimo įstaigoje laikas svyruoja nuo keleto valandų per dieną, savaitę iki 5 dienų per savaitę, įstaigų darbo laikas taip pat svyruoja nuo 6 iki 24 valandų per parą), teikia naujas edukacines ir socialines paslaugas. Toks lankstus ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimas sudaro galimybes derinti šeimos ir darbo pareigas;

5.1.4. savivaldybių administracijos švietimo padaliniai, bendradarbiaudami su vaiko teisių apsaugos tarnybomis, socialinės rūpybos skyriais, pedagoginėmis psichologinėmis tarnybomis, pradeda objektyviau įvertinti ikimokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos vaikui ir jo šeimai poreikius, kurti optimalų švietimo įstaigų savivaldybės teritorijoje tinklą. Kaimo vietovėse, kur nėra ikimokyklinio ugdymo įstaigų, steigiami ikimokyklinio ugdymo skyriai bendrojo lavinimo mokyklose.

5.2. Ikimokyklinio ugdymo trūkumai:

5.2.1. daugelio ikimokyklinio ugdymo programas teikiančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir ypač bendrojo lavinimo mokyklose įsteigtų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių infrastruktūra neatitinka higienos normų, kai kurios patalpos yra avarinės būklės, todėl nesudaromos saugios ir vaikų sveikatą tausojančios ugdymo sąlygos;

5.2.2. daugumoje ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurios yra pastatytos daugiau nei prieš 30 metų, per visą jų eksploatacijos laikotarpį nėra atlikti jokie planiniai remonto/rekonstrukcijos darbai, todėl daugumos jų stogai, langai ir santechnikos įranga turi būti nedelsiant keičiami. Savivaldybės dėl biudžetų deficito ar institucinių gebėjimų optimaliai planuoti įstaigų tinklo pertvarką stokos dar nepajėgios savarankiškai investuoti į ikimokyklinio ugdymo įstaigų infrastruktūrą;

5.2.3. specialiųjų poreikių vaikų integracija į bendrosios paskirties ikimokyklinio ugdymo įstaigas ar grupes yra nepakankamai sparti, nes ikimokyklinio ugdymo įstaigos neturi neįgaliesiems pritaikytų įvažiavimų, keltuvų ir kitos specialiosios įrangos, specializuotų švietimo pagalbai teikti reikalingų patalpų;

5.2.4. ikimokyklinio ugdymo įstaigų grupės dažnai yra remontuojamos tėvų ar kitų rėmėjų lėšomis, tačiau ypatingai stokojama lėšų įstaigų bendrosios paskirties patalpų sutvarkymui (salėms, virtuvėms, poilsio kambariams ir kt.);

5.2.5. nei viena ikimokyklinio ugdymo įstaiga nėra pritaikyta vaikų nuo gimimo iki vienerių metų ugdymui ir priežiūrai, nėra sukurtos sąlygos motinoms maitinti kūdikius.

5.3. Ikimokyklinio ugdymo teikiamos galimybės:

5.3.1. vykdoma švietimo ir socialinė politika palanki ikimokyklinio ugdymo plėtrai ir prieinamumo didinimui;

5.3.2. savivaldybėse vyksta bendrojo lavinimo mokyklų, vaikų neformaliojo švietimo įstaigų tinklo optimizavimo procesai, kurie leidžia racionaliau naudoti švietimui skirtas lėšas, sutaupytas lėšas, atsiradusias sutvarkius tinklą, panaudoti esamų ikimokyklinio ugdymo įstaigų remontui, rekonstravimui, pritaikymui teikti įvairesnes ikimokyklinio ugdymo paslaugas;

5.3.3. savivaldybės aktyviai rengia investicinius projektus, dalyvauja konkursuose, skirtuose lėšų pritraukimui ir švietimo infrastruktūros savivaldybėse gerinimui bei plėtojimui.

5.4. Ikimokyklinio ugdymo grėsmės:

5.4.1. ikimokyklinio ugdymo įstaigų būklė dažnai yra tokia prasta, kad jų sutvarkymui reikalingos ypač didelės investicijos, kurių savivaldybės, net ir gavusios finansinę paramą, ne visada yra pajėgios vykdyti;

5.4.2. nemaža dalis visuomenės ir savivaldybių politikų turi stereotipines nuostatas į ikimokyklinį ugdymą, todėl, net ir esant finansinėms galimybėms, prioritetą teikia ne ikimokyklinio ugdymo gerinimui, bet pasirenka kitas švietimo ar socialinės paskirties įstaigas;

5.4.3. veiksmingam ir šiuolaikiškam ikimokyklinio ugdymo plėtojimui savivaldybėse stinga švietimo vadybininkų analitinių ir modeliavimo gebėjimų;

5.4.4. nepalankios demografinės tendencijos, gyventojų emigracijos augimas sunkina objektyvų ikimokyklinio ugdymo paslaugų poreikių įvertinimą ir sudaro problemų numatant perspektyviausias plėtrai bei investavimui ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

 

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šio komponento tikslai:

6.1. didinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą;

6.2. gerinti ikimokyklinio ugdymo kokybę, plėtoti švietimo pagalbą ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų šeimoms.

7. Tikslų pasiekimą apibūdina šis pagrindinis uždavinys: atnaujinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas teikiančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų patalpų ir įrangos būklę. Numatoma:

7.1. modernizuoti Regiono plėtros tarybų atrinktas ikimokyklinio ugdymo įstaigas;

7.2. pritaikyti Regiono plėtros tarybų atrinktas ikimokyklinio ugdymo įstaigas įvairių ugdymosi poreikių (gabių, specialiųjų ugdymosi poreikių ir kt.) turinčių vaikų nuo gimimo iki 7 metų ugdymui, švietimo pagalbos teikimui.

 

IV. KOMPONENTO STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

 

8. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

 

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis 2015 m.

metai

reikšmė

Rezultato rodikliai:

 

 

 

Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)

2006

–

6000

Produkto rodikliai:

 

 

 

Projektų skaičius

2006

–

60

 

9. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

 

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis 2015 m.

metai

reikšmė

Produkto rodikliai:

 

 

 

Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų, skaičius

2006

–

60

 

10. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo valstybinė biudžetinė švietimo įstaiga Mokytojų kompetencijos centras (toliau vadinama – MKC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

 

Rodiklis

Esama padėtis

Tikėtina padėtis 2015 m.

metai

reikšmė

Produkto rodikliai:

 

 

 

Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Alytaus regione

2006

–

5

Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Kauno regione

2006

–

8

Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Klaipėdos regione

2006

–

7

Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Marijampolės regione

2006

–

5

Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Panevėžio regione

2006

–

6

Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Šiaulių regione

2006

–

7

Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Tauragės regione

2006

–

4

Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Telšių regione

2006

–

4

Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Utenos regione

2006

–

6

Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų Vilniaus regione

2006

–

8

11. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

11.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, atsakingos už Komponento lygio rezultatų stebėseną, vadovas atskiru sprendimu;

11.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

 

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

 

12. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:

12.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu parengiama visa techninė dokumentacija.

12.2. įgyvendinimo etapas. Šis etapas įgyvendinamas vykdant atskirus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, kuriuos įgyvendina atskiros Lietuvos Respublikos savivaldybės arba ikimokyklinio ugdymo įstaigos, Regionų plėtros tarybose patvirtintos kaip atskirų ikimokyklinio ugdymo įstaigų modernizavimo projektų vykdytojai.

13. pagrindinis visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų modernizavimo projektų uždavinys – modernizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, pritaikyti jas įvairių ugdymosi poreikių (gabių, specialiųjų ugdymosi poreikių ir kt.) turinčių vaikų nuo gimimo iki 7 metų ugdymui, švietimo pagalbos teikimui;

14. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

14.1. ikimokyklinio ugdymo įstaigų projektų parengimą koordinuoja ir kontroliuoja kiekviena atskira savivaldybė arba ikimokyklinio ugdymo įstaiga (projekto vykdytojas), informaciją apie visus projektus kaupia ir kontroliuoja MKC.

14.2. Komponento projektų įgyvendinančioji institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA);

14.3. susipažinę su kvietimo dokumentacija, pareiškėjai (projektų vykdytojai) rengia būtiną techninę dokumentaciją, ją teikia CPVA, kuri atlieka projektų paraiškų vertinimą pagal projektų finansavimo sąlygų aprašus ir metodinius nurodymus projektų vertintojams. Įvertinusi paraiškas, CPVA inicijuoja paramos sutarčių pasirašymą;

14.4. įgyvendindami projektus, projektų vykdytojai atsakingi savo projektų ribose, vykdo nustatytos formos atskaitomybę CPVA, o apie Komponento lygio pasiekimus – MKC. Projektų įgyvendinimo metu projektų vykdytojai vykdo paramos sutartyse numatytas veiklas;

14.5. įgyvendindami projektus, projektų vykdytojai teikia nustatytos formos ataskaitas MKC, kuris apibendrina gautą informaciją ir teikia ataskaitas apie Komponento įgyvendinimo eigą PVK;

14.6. projektų įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas;

14.7. bendras prašomos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinių lėšų dydis visiems pagal šį Komponentą finansuojamiems projektams – 88 040 000 Lt.

 

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI

 

15. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

16. Atsižvelgiant į Komponento specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projektų atitikties ir atrankos kriterijai:

 

Eil. Nr.

Kriterijų kategorijos

Kriterijai

 

1.

Bendra informacija

 

 

1.1

Veiksmų programa

2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa

 

1.2

Prioritetas

2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“

 

1.3

Priemonė

Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas

 

1.4

Nacionalinė programa

Mokyklų tobulinimo programa plius

 

2.

Finansavimo būdas

 

 

2.1

Finansavimo būdas

Regionų projektai

 

2.2

Kryžminis finansavimas

Nenumatomas

 

3.

Tinkamumas

 

 

3.1

Pareiškėjas (-ai)

1. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijos

2. Ikimokyklinio ugdymo paslaugas teikiančios įstaigos

 

3.2

Partneris (-iai)

Taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir pareiškėjams

 

3.3

Remiamos veiklos

Ikimokyklinio ugdymo modernizavimo išlaidos:

– patalpų rekonstrukcija, pritaikymas

– ikimokyklinio ugdymo įranga

 

3.4

Tikslinės grupės

1. Vaikai 0–7 m.

2. Pedagogai

 

 

 

 

 

3.5

Projekto dydis

Neribojamas

 

3.6

Prašomos paramos dydis

Iki 1467,3 tūkst. Lt

 

3.7

Paramos intensyvumas

Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų

 

3.8

Projekto vieta

Lietuvos Respublika

 

3.9

Projekto trukmė

24 mėn.

 

3.10

Projekto pradžia

Kvietimas teikti projektus – 2009 m.

 

4.

Atitikties kriterijai

Detalūs atitikties kriterijai parengiami įgyvendinant parengiamąjį etapą (žr. 25.1 punktą)

 

5.

Administruojanti institucija

Viešoji įstaiga „Centrinė projektų valdymo agentūra“

 

6.

Projektų vertinimas

Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas

 

7.

Horizontalieji prioritetai

 

 

7.1

Lygių galimybių skatinimas

Projekto tikslinėms grupėms – vaikams iki 7 m. bei auklėtojams (mokytojams) bus sudarytos geresnės mokymosi ir darbo sąlygos nepaisant lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas

 

7.2

Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai

Netaikoma

 

7.3

Informacinės visuomenės plėtra

Projekto metu diegiant informacines technologijas šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649) numatytų tikslų pasiekimo:

užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kurie leistų, pasinaudojus ryšių ir informacinių technologijų pranašumais, lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų;

siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

 

7.4

Regioninė plėtra

Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytų 14 savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), numatytų 7 ekonominio augimo centrų vidurines mokyklas ir gimnazijas. Atrenkant projektus, bus taikomas regionų atrankos principas.

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

 

7.5

Darnus vystymasis

Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius, vidutinės ir trumpalaikės trukmės tikslus bei prisideda prie šių priemonių įgyvendinimo:

prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius;

kurti ir diegti aktyvaus mokymo(si) metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas mokymą(si) ir tarpdalykines studijas;

pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą,

aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais;

Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

 

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

 

17. Komponento tikslus ir pasiekimus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusias švietimo paslaugas šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

17.1. savivaldybių, kurių ikimokyklinio ugdymo įstaigose bus investuojama, įvairaus amžiaus gyventojai (ikimokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti bendruomenės nariai), kurie gaus kokybiškesnes ikimokyklinio ugdymo paslaugas;

17.2. švietimo specialistai, administracijos, savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina sistemingas švietimo paslaugų plėtojimas, racionalus išteklių naudojimas ir kt.

18. Numatomos viešinimo priemonės:

18.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai naujienų agentūroms ir žiniasklaidai (savivaldybių lygmenyje);

18.2. ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kiekvienoje įrengiant informacines lentas;

18.3. elektroninėje erdvėje – pranešimai Ministerijos, švietimo įstaigų bei savivaldybių internetinėse svetainėse.

19. Viešinimo priemones numatoma realizuoti visą Komponento įgyvendinimo laikotarpį, tačiau dėl konkrečių viešinimo priemonių realizavimo datos ir būdų turės apsispręsti kiekvienas projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į konkretaus projekto veiklas ir įgyvendinimo laikotarpį.

20. Viešinimo priemonėms įgyvendinti nėra numatomas atskiras biudžetas, išlaidos nėra priskirtinos prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos. Už viešinimo priemonių įgyvendinimą bus atsakingas kiekvienas vykdytojas savo projekto įgyvendinimo ribose.

21. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Komponento veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, ikimokyklinio ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

 

_________________

 

Mokyklų tobulinimo programos plius

43 priedas

 

ŠVIETIMO INOVACIJOS

 

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

 

1. Europos Sąjungos sutarties (Mastrichtas, 1992 m. vasario 7 d.) 126 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „...Bendrija prie geros kokybės švietimo plėtojimo prisideda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir prireikus paremdama bei papildydama jų veiksmus, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą ir gerbdama jų kultūrų bei kalbų įvairovę...“. 126 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad „...Bendrija savo veiksmais siekia plėtoti europinę pakraipą švietimo srityje, ypač mokant valstybių narių kalbų ir jas populiarinant, skatinti studentų ir dėstytojų judėjimą, integraliai, skatinant akademinį diplomų ir studijų trukmės pripažinimą, remti švietimo įstaigų bendradarbiavimą, plėtoti keitimąsi informacija ir patirtimi bendrais valstybių narių švietimo sistemų klausimais, skatinti plėsti jaunimo ir socialinės-pedagoginės pakraipos instruktorių mainus, skatinti nuotolinio švietimo plėtrą...“.

2. Siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus švietimo ir mokymo srityje, 2002 m. Europos Komisija patvirtino programą „Švietimas ir mokymas 2010“, kurios pagrindiniai tikslai orientuoti į Europos Sąjungos švietimo ir mokymo sistemos kokybės, efektyvumo, pasiekiamumo gerinimą ir integravimąsi į pasaulinę švietimo ir mokymo sistemą. Tikslų pasiekimui išskiriamos tokios priemonės, kaip informacinių ir komunikacinių technologijų diegimas švietimo ir mokymo sistemoje, sistemos lankstumo ir mobilumo didinimas, naujų ugdymo metodų diegimas.

3. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), pateikiami bendrieji strateginiai švietimo plėtotės tikslai. Tikslų pasiekimui išskiriamos priemonių grupės („Valdymo tobulinimas“, „Infrastruktūros tobulinimas“, „Paramos tobulinimas“, „Turinio tobulinimas“, „Personalo tobulinimas“). Šių priemonių grupių įgyvendinimas neatsiejamas nuo subsidiarumo principo taikymo, užtikrinant bendradarbiavimą tarp atskirų švietimo sistemos subjektų bei skatinant inovacijų diegimą švietimo sistemoje.

4. Inovacijų diegimas glaudžiai siejasi su informacinės visuomenės plėtra. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), prioriteto „Gyventojų kompetencija ir socialinė sanglauda“ tikslas „Siekti, kad taikant informacines ir komunikacines technologijas Lietuvos gyventojams būtų teikiamos kuo geresnės kokybės mokymo paslaugos“ glaudžiai siejasi su inovacijų plėtra švietimo sistemoje.

5. Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818 (Žin., 2006, Nr. 102-3939), tikslai skatina švietimo sistemos subjektų bendradarbiavimą, formaliojo ir neformaliojo švietimo priemonėmis gerinant Lietuvos ir užsienio lietuvių vaikų bei jaunimo pilietinio ir tautinio ugdymo sąlygas, tobulinant pilietinio ir tautinio ugdymo sistemą, stiprinant asociacijų, mokyklų ir akademinių bendruomenių vaidmenį, ugdant Lietuvos ir užsienio lietuvių vaikų bei jaunimo ir suaugusiųjų pilietiškumą bei tautiškumą.

6. Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ISAK-970 (Žin., 2007, Nr. 63-2440), išskirti prioritetai nukreipti į ugdymo turinio orientavimą į esminių asmens kompetencijų ugdymą, ugdymo ir vertinimo tikslų atitikimą, dėmesio skyrimą mokinių pažinimui, ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui, mokyklų aprūpinimą šiuolaikinėmis mokymo(si) priemonėmis bei informacinių komunikacinių technologijų panaudojimą ugdymo turinio tobulinime, sudaro sąlygas inovacijų diegimui švietimo sistemoje ir jos subjektų bendradarbiavimo ryšių stiprinimui. Šie procesai turi būti decentralizuoti, vykdomos švietimo valdymo lygmenų funkcijos apibrėžtos, vykdytojų ir socialinių partnerių veiksmai suderinti, užtikrintas finansinės, organizacinės, metodinės pagalbos teikimas.

7. Įgyvendinant Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), kitus švietimo sistemos strateginius plėtros dokumentus, didelę svarbą turi principas „iš apačios į viršų“. Šio principo įgyvendinimas diegiant inovacijas bei užtikrinant bendradarbiavimą tarp švietimo sistemos subjektų, leistų įgyvendinti vieną pagrindinių švietimo sistemos principų „centralizuotai turi būti valdomas ne ugdymo procesas, bet rezultatas“.

8. Europos Komisijos inicijuotos viešos konsultacijos tema „Mokyklos XXI amžiuje“ apima aštuonias sritis, kuriose akcentuojamas švietimo sistemos subjektų bei socialinių partnerių bendradarbiavimas Europos Sąjungos mastu, sprendžiant tokias švietimo sistemos problemas, kaip ankstyvas „iškritimas“, prastėjančios mokinių esminės kompetencijos. Bendradarbiavimas šiose srityse orientuotas į inovacijų diegimą Europos Sąjungos švietimo sistemoje, tai duotų apčiuopiamų rezultatų sprendžiant minėtas problemas.

 

II. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

9. Tikslas: sudaryti sąlygas inovacijų kūrimui bendrajame lavinime ir skatinti švietime dalyvaujančių institucijų bendradarbiavimo iniciatyvas.

10. Uždaviniai:

10.1. tobulinti bendrojo lavinimo, neformalaus švietimo ir specialiųjų poreikių mokinių ugdymo modelius;

10.2. plėtoti alternatyvius ir netradicinius ugdymo modelius;

10.3. parengti mokomąją medžiagą užsienio lietuviams;

10.4. skatinti švietimo įstaigų inovatyvius bendradarbiavimo modelius;

10.5. skatinti mokinių pažangos vertinimo sistemų bei kokybės užtikrinimo modelių kūrimą bendrajame lavinime.

 

III. SIEKIAMI REZULTATAI

 

11. Veiksmų programos lygio rodikliai (1 uždavinys: Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą):

 

Rodiklio tipas

Rodiklis (vertinimo vienetas)

Pradinė situacija

Tikėtina situacija 2015 metais

Informacijos šaltinis

Rezultato

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais

–

90

Projektų ataskaitos

Produkto

Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius

–

370

Projektų ataskaitos

 

12. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

 

Rodiklio tipas

Rodiklis (vertinimo vienetas)

Pradinė situacija

Tikėtina situacija 2015 metais

Informacijos šaltinis

Rezultato

Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais

–

80

Projektų ataskaitos

Mokinių, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais

–

90

Projektų ataskaitos

Produkto

Mokinių, mokytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurių:

–

6000

Projektų ataskaitos

– mokiniai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)

–

6000

– mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)

–

–

Mokinių, mokytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:

–

960

Projektų ataskaitos

– mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)

–

960

 

13. Veiksmų programos lygio rodikliai (3 uždavinys: Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą):

 

Rodiklio tipas

Rodiklis (vertinimo vienetas)

Pradinė situacija

Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais

Informacijos šaltinis

Rezultato

Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais

–

90

Projektų ataskaitos

Produkto

Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:

–

145

Projektų ataskaitos

– socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys

–

–

– švietimo pagalbos specialistai

–

145

 

IV. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

 

Veiksmų programa

Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa

Veiksmų programos prioritetas

2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“

Prioriteto uždavinys

2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“

Uždavinio priemonė

Pagrindinių kompetencijų ir ypač verslumo, pilietiškumo ugdymo, kalbų mokymo, darnaus vystymosi principų diegimas formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje

Programa

Mokyklų tobulinimo programa plius

Programos tikslas

Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį

Programos uždavinys

Diegti inovacijas švietime ir skatinti bendradarbiavimą, remiant bendrojo ugdymo dalyvių iniciatyvas

 

V. REMIAMOS KOMPONENTO VEIKLŲ SRITYS

 

14. Komponente remiama 14 veiklos sričių.

14.1. Bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimo galimybių plėtra pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje:

 

Veiklos srities pavadinimas

Bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimo galimybių plėtra pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje.

Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas

Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), numatyta skatinti pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančias mokyklas suformuoti technologinį profilį arba pakraipą, vykdyti verslumo, užsienio kalbų, informacinių ir komunikacinių technologijų ir kitų bendrųjų gebėjimų, kurių reikia žinių visuomenėje, projektus ir programas. Šiuo atveju kuriama lankstesnė, įvairesnė, teikianti daugiau pasirinkimo galimybių pagrindinio ir vidurinio ugdymo programa, tačiau ugdymo turinys vis dar nepakankamai individualizuojamas ir diferencijuojamas, pamokose retai taikomos IKT, kurios ne tik leistų individualizuoti ugdymo procesą, bet ir padidinti mokinių mokymosi motyvaciją. Švietimo ir mokslo ministerija rengia ugdymo turinio dokumentus, reglamentuojančius ugdymo proceso įgyvendinimą bendrojo lavinimo mokyklose, pvz., bendruosius ugdymo planus ir kt. Šiandieninėje mokykloje egzistuoja tradicinis ugdymo turinio proceso įgyvendinimo būdas – pamokų organizavimas. Labai svarbu, įgyvendinat Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategiją ieškoti ugdymo turinio įgyvendinimo modernių modelių, kurie padėtų pritaikyti ugdymo turinį įvairių poreikių mokiniams, skatintų mokinio mokymosi motyvaciją.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai

Tikslas – sukurti valstybės ugdymo turinio dokumentuose reglamentuojamo ir mokyklose teikiamo ugdymo turinio pritaikymo ir įgyvendinimo modelių įvairovę, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir mokyklos galimybes.

Uždaviniai:

– decentralizuoti ugdymo turinio proceso įgyvendinimą, reglamentuojamą valstybės lygmens dokumentuose mokyklose, kad atsirastų įvairūs ugdymo turinio įgyvendinimo modeliai, kurie remtųsi mokinių pažinimu, ugdymo turinio pritaikymu atsižvelgiant į mokinių ir mokyklos bendruomenės tikslus bei poreikius;

– pasiūlyti lankstesnius pradinio, pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies ir pagal vidurinio ir ugdymo programą besimokantiems mokiniams pasirinkti ugdymo turinio įgyvendinimo modelius, atsižvelgiant į savo interesus, poreikius, tolimesnę karjerą bei gebėjimus;

– skatinti mokyklų savarankiškumą, kuriant modernius ugdymo proceso įgyvendinimo modelius;

– kelti mokyklos vadovų, jų pavaduotojų, skyrių vadovų, mokytojų, dalyvaujančių ugdymo proceso modelių kūrime, bei įgyvendinime, kvalifikaciją individualizavimo, diferencijavimo, ugdymo proceso planavimo, refleksijos ir mokytis padedamo vertinimo srityse.

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams

Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Remiamos veiklos

1. Metodinės medžiagos apie ugdymo turinio įgyvendinimo modelius, ugdymo turinio individualizavimą ir diferencijavimą rengimas.

2. Lietuvos ir užsienio lektorių, ekspertų įtraukimas į modelių kūrimo procesus.

3. Stažuotės užsienio šalyse, turinčiose ugdymo proceso įgyvendinimo modelių kūrimo ir įgyvendinimo patirties.

4. Ugdymo turinio įgyvendinimo modelių aprašų rengimas.

5. Aprašų ir praktinių rekomendacijų dėl konkrečių ugdymo turinio proceso pritaikymo ir įgyvendinimo modelių įvairių poreikių vaikams rengimas.

6. Specialios ir mokslinės literatūros apie ugdymo proceso organizavimą pirkimas.

7. Seminarų organizavimas mokyklų vadovų, jų pavaduotojų, skyrių vadovų, mokytojų kompetencijai tobulinti.

8. Kitos su projektu susiję veiklos.

Tikslinės grupės

Bendrojo lavinimo mokyklų vadovai, jų pavaduotojai, skyrių vadovai, mokytojai, mokiniai, švietimo padalinių ir švietimo pagalbos specialistai.

 

14.2. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo turinio atnaujinimas:

 

Veiklos srities pavadinimas

Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo turinio atnaujinimas.

Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas

Lietuvos Respublikoje kasmet daugėja specialiųjų poreikių mokinių, kurie ugdomi drauge su bendraamžiais. Šiems mokiniams būtinas jų poreikiams pritaikytas ugdymo turinys, kuris atnaujinamas atsižvelgiant į ugdymo turinio vertinimo rezultatus, visuomenės poreikius, pedagogikos atradimus, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatus. 2008-2009 mokslo metų bendruosiuose ugdymo planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1424 (Žin., 2008, Nr. 61-2320), numatomos galimybės teikti pagalbą specialiųjų poreikių mokiniams.

Programos, pagal kurias mokosi specialiųjų poreikių mokiniai, neatitinka šiuolaikiniams reikalavimams. Mokytojams trūksta kompetencijų, reikalingų mokyti specialiųjų poreikių mokinius pagal jų poreikiams pritaikytas ugdymo programas.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai

Tikslas – atnaujinti specialiųjų poreikių mokinių ugdymo turinį.

Uždaviniai:

– suteikti papildomas kompetencijas specialistams, rengsiantiems specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytas pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąsias programas;

– parengti specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytas pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąsias programas;

– parengti metodinę priemonę (praktines rekomendacijas dėl specialiųjų poreikių mokinių ugdymo);

– parengti konsultantus specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrųjų programų diegimo klausimais;

– suteikti mokytojams, mokyklų vadovams, jų pavaduotojams, skyrių vadovams, švietimo pagalbos specialistams ir švietimo padalinių darbuotojams kompetencijų ugdyti specialiųjų poreikių mokinius.

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams

Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Remiamos veiklos

1. Specialistų, rengsiančių pritaikytas programas, kompetencijų tobulinimas.

2. Specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrųjų programų rengimas.

3. Metodinės priemonės (praktinės rekomendacijos dėl specialiųjų poreikių mokinių ugdymo) rengimas.

4. Lietuvos ir užsienio ekspertų, konsultantų, specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrųjų programų diegimo klausimais, rengimas.

5. Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų, skyrių vadovų, švietimo pagalbos specialistų ir švietimo padalinių darbuotojų kompetencijų ugdyti specialiųjų poreikių mokinius tobulinimas.

6. Stažuotės užsienio šalyse dėl ugdymo turinio pritaikymo specialiųjų poreikių vaikams.

7. Specialios ir mokslinės literatūros pirkimas.

8. Kitos su projektu susiję veiklos.

Tikslinės grupės

Specialistai, rengiantys specialiųjų poreikių mokiniams pritaikytas pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąsias programas ir metodines rekomendacijas.

Bendrojo lavinimo mokyklų vadovai, jų pavaduotojai, skyrių vadovai, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir švietimo padalinių darbuotojai.

 

14.3. Nuotolinio mokymo ugdymo programų ir modulių rengimas bendrajam ugdymui ir neformaliam vaikų švietimui:

 

Veiklos srities pavadinimas

Nuotolinio mokymo ugdymo programų ir modulių rengimas bendrajam ugdymui ir neformaliam vaikų švietimui.

Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas

Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176 (Žin., 2004, Nr. 140-5124) ir kt., akcentuoja nuotolinio mokymosi tinklo plėtrą, sudaro galimybes sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą. Lietuvos Respublikoje yra sukaupta nuotolinio mokymo vykdymo patirtis. Informacinių technologijų mokymo centras, Švietimo informacinių technologijų centras, Lietuvos distancinio mokymosi sistema (nuotolinio mokymosi tinklas, skatinantis informacinės visuomenės kūrimą Lietuvoje, plėtojant ir koordinuojant informacinėmis technologijomis grįstas aukštojo mokslo bei tęstinio mokymosi sistemas; toliau – LieDM), universitetai bei kitos įstaigos sėkmingai teikia nuotolinio mokymosi kursus, tuo tikslu naudojant vaizdo konferencijas bei įvairias virtualias aplinkas.

Nuotolinio mokymo sistemos plėtra pagerins sąlygas mokymosi visą gyvenimą proceso užtikrinimui ir jo plėtrai. „Iškritę“ iš švietimo sistemos asmenys turės galimybę pasinaudoti jų sugebėjimus ir poreikius atitinkančiomis švietimo paslaugomis.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai

Tikslai:

– kurti ir diegti modernias mokymo(si) priemones bei metodus bendrajame ugdyme ir neformaliame vaikų švietime;

– prisidėti prie žmogiškųjų išteklių plėtros (nuotolinis mokymas(is) padeda įgyti išsilavinimą, taip didina galimybę įsidarbinti, skatina aktyvų pilietiškumą. Išsilavinimas yra geriausias būdas socialinei atskirčiai įveikti);

– didinti teikiamos paslaugos prieinamumą (pagal sukurtą nuotolinio mokymo(si) kursą nuotoliniu būdu gali mokytis visi, norintys įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Tokiu būdu žmonės gali mokytis visą gyvenimą ir planuoti, kaip suderins mokymąsi, darbą ir šeimos gyvenimą; mokymosi paslaugos tampa nuolat ir visą parą prieinamos);

– skatinti teikiamų paslaugų plėtrą (Lietuvoje yra įsteigti nuotolinių studijų centrai, dabar sudaroma galimybė nuotoliniu būdu mokytis mokykloje);

– prisidėti prie regioninių (ir probleminių regionų) skirtumų mažinimo (nuotoliniu būdu gali mokytis visų Lietuvos regionų žmonės);

Uždaviniai:

– sukurti patrauklią mokymo(si) aplinką;

– vykdyti iškritimo iš bendrojo švietimo sistemos prevenciją ir skatinti reintegraciją;

– diegti inovatyvius e-mokymo(si) metodus;

– plėtoti e-nuotolinio mokymo(si) sistemą Lietuvoje;

– sukurti ir naudoti e-nuotolinio mokymo mokomųjų dalykų bei modulių mokomąją medžiagą.

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams

Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos savivaldybių administracijos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Remiamos veiklos

1. Mokomųjų dalykų kursų bei pasirenkamųjų dalykų modulių medžiagos su interaktyviomis užduotimis ir elektroninėmis mokymo(si) priemonėmis rengimas ir leidyba.

2. Mokytojų ir specialistų, rengsiančių mokomųjų dalykų kursų bei pasirenkamųjų dalykų modulių medžiagas su interaktyviomis užduotimis ir elektroninėmis mokymo(si) priemonėmis, mokymai.

3. Lietuvos ir užsienio ekspertų konsultacijos, susijusios su mokomųjų dalykų kursų bei pasirenkamųjų dalykų modulių medžiagos su interaktyviomis užduotimis ir elektroninėmis mokymo(si) priemonėmis rengimu.

4. Seminarų organizavimas.

5. Kitos su projektu susiję veiklos.

Tikslinės grupės

Bendrojo švietimo sistemos mokiniai, neįgalieji, turintys judėjimo, klausos ir kitas negalias, sportininkai, kurie daug laiko praleidžia sportinėse stovyklose, varžybose.

 

14.4. Gimtųjų kalbų ugdymo metodų įvairovės plėtotė:

 

Veiklos srities pavadinimas

Gimtųjų kalbų ugdymo metodų įvairovės plėtotė.

Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas

Lietuvių gimtosios kalbos bendrojo ugdymo programose akcentuojamas skirtingų gebėjimų, poreikių, mokymosi stilių vaikų ugdymas jiems priimtiniausiu būdu. Dėmesys skiriamas į mokinių esminių kompetencijų ugdymą, kurių pagrindas daugeliu atvejų yra komunikavimo gimtąja kalba gebėjimai. Remiantis Nacionalinių mokinių pasiekimo tyrimų rezultatais, daugumos (90 proc. respondentų nuo bendro jų skaičiaus) VI–VIII klasių mokinių komunikavimo gimtąja kalba kompetencijų lygis iš esmės atitinka Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimus. Pažymėtina, kad didmiesčiuose ir rajonų centruose besimokančių mokinių komunikavimo gimtąja kalba įgūdžiai geresni nei miesteliuose bei kaimuose besimokančių mokinių.

Lietuvoje veikia bendrojo lavinimo mokyklos tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis – rusų, lenkų, baltarusių mokomosiomis kalbomis (šiuo metu tokių mokyklų yra 105 ir 53 mišrios mokyklos). Lietuvoje veikia kelios dešimtys šeštadieninių ir sekmadieninių tautinių mažumų mokyklų, kurių pagrindinis veiklos tikslas – gimtosios kalbos mokymas.

Gimtosios kalbos mokymas šiose mokyklose yra specifiškas dėl to, kad kalba nėra plačiai vartojama viešojoje erdvėje, tačiau kiekvieno vaiko asmenybės formavimuisi, tapatumo suvokimui yra nepaprastai svarbi.

Dar vienas aspektas – daugiakalbystės Lietuvoje skatinimas, kurio sudedamoji dalis – tautinių mažumų kalbų populiarinimas.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai

Tikslas – pagerinti mokinių kalbinę ir komunikacinę kompetencijas.

Uždaviniai:

– parengti efektyvias skaitymo ir rašymo gebėjimų ugdymo metodikas darbui su skirtingų grupių, amžiaus ir poreikių vaikais;

– parengti tautinių mažumų kalbų ugdymo metodikas;

– parengti metodikų pristatymo mokytojams priemones.

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams

Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Remiamos veiklos

1. Užsienio ir Lietuvos ekspertų konsultacijos.

2. Susipažinimas su užsienio šalių patirtimi, metodikų rengimas ir išbandymas.

3. Seminarų, seminarų-praktikumų organizavimas, metodikų pristatymo priemonės (leidiniai ir kt.).

4. Efektyvumo tyrimų atlikimas.

5. Kitos su projektu susiję veiklos.

Tikslinės grupės

Lietuvių gimtosios kalbos mokytojai, tautinių mažumų gimtųjų kalbų mokytojai, šeštadieninių ir sekmadieninių tautinių mažumų mokyklų mokytojai, tautinių bendrijų nariai, dirbantys su vaikais.

 

14.5. Alternatyvių pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo modelių parengimas:

 

Veiklos srities pavadinimas

Alternatyvių pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo modelių parengimas.

Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas

Lietuvoje nėra išplėtotas menų terapijos metodikų taikymas specialiųjų poreikių mokinių, ypač turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių (vaikai su cerebriniu paralyžiumi, vaikai, turintys autizmo ar dauno sindromą) ugdyme. Nėra pakankamai parengta menų terapijos metodikų ir specialistų, gebančių dirbti su šiais vaikais. Būtina parengti įvairių menų terapijos metodikas ir suteikti papildomų kompetencijų specialistams dirbti su specialiųjų poreikių mokiniais.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai

Tikslas – parengti alternatyvias specialiųjų poreikių mokinių ugdymo metodikas, taikant menų terapiją.

Uždaviniai:

– suteikti papildomas kompetencijas specialistams, rengsiantiems alternatyvias specialiųjų poreikių mokinių ugdymo metodikas, taikant menų terapiją;

– parengti alternatyvias specialiųjų poreikių mokinių ugdymo menų terapija metodikas;

– suteikti papildomas kompetencijas specialistams dirbti su specialiųjų poreikių mokiniais.

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams

Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Remiamos veiklos

1. Specialistų, rengsiančių menų terapijos metodikas, kompetencijų tobulinimas.

2. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo menų terapija metodikų rengimas.

3. Specialistų kompetencijų ugdyti specialiųjų poreikių mokinius, taikant menų terapiją, tobulinimas.

4. Užsienio ir Lietuvos ekspertų konsultacijos.

5. Interneto svetainės sukūrimas.

6. Mokslinės-praktinės literatūros pirkimas.

7. Seminarų organizavimas, metodikų pristatymo priemonės (leidiniai ir kt.).

8. Kitos su projektu susiję veiklos.

Tikslinės grupės

Specialistai, rengiantys specialiųjų poreikių mokinių ugdymo menų terapijos metodikas, specialistai, dirbantys su specialiųjų poreikių mokiniais.

 

14.6. Mokomosios medžiagos užsienio lietuviams, užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams rengimas:

 

Veiklos srities pavadinimas

Mokomosios medžiagos užsienio lietuviams, užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams rengimas.

Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas

Pagal tarptautinius susitarimus būtina teikti užsienyje gyvenantiems lietuviams, užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams valstybės paramą švietimo srityse, gerinti mokymosi prieinamumą, didinti neformaliojo švietimo programų pasiūlą, teikti metodinę bei organizacinę paramą lituanistiniam švietimui užsienyje ir kurti pagalbos sistemą užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama 1977 m. /486/EEB direktyvos dėl darbuotojų migrantų vaikų (toliau – užsieniečių vaikų) mokymo nuostatas, turi sudaryti palankias sąlygas atvykusių į Lietuvą užsieniečių vaikams integruotis į šalies švietimo sistemą. Valstybinės kalbos mokymas kaip vienas iš prioritetinių uždavinių nurodomas Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2008-2012 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1214 (Žin., 2007, Nr. 120-4896). Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, padidėjo Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracija, todėl labai svarbu sudaryti tinkamas sąlygas ugdyti migruojančių darbuotojų asmenų vaikams. Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos priemonių 2007-2008 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 416 (Žin., 2007, Nr. 49-1837), numatyta, kad Švietimo ir mokslo ministerija atsakinga už užsienyje gyvenusių (gyvenančių) Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams galimybių užtikrinimą integruotis į Lietuvos bendrojo lavinimo sistemą ir palankių sąlygų stoti į aukštąsias mokyklas sudarymą.

2007 m. užsienio šalyse veikė apie 179 lietuviškos švietimo įstaigos, lietuvių kalbos jose mokosi apie 5000 įvairaus amžiaus mokinių. Dėl lietuvių kalbos, istorijos mokymo priemonių lietuviškoms švietimo įstaigoms užsienyje trūkumo šių mokyklų mokytojai renkasi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams skirtas lietuvių kalbos, istorijos ir kitų dalykų mokymo priemones. Užsienyje veikiančiose lietuviškų švietimo įstaigų mokytojai, dažnai neturintys pedagoginio išsilavinimo, nesugeba tinkamai išdėstyti mokymo medžiagos mokiniams, dėl nepakankamo lietuvių kalbos mokėjimo lygio sunku mokytis iš Lietuvos mokyklų mokiniams skirtų vadovėlių.

Lietuvių kalbos mokymas lituanistinėse mokyklose yra labai svarbus vaiko asmenybės formavimuisi, tapatumo suvokimui ir kartu specifiškas dėl to, kad kalba nėra plačiai vartojama viešojoje erdvėje. Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams taip pat būtina parengti specialias mokymo priemones, nes kalbos mokymosi gebėjimai yra skirtingi ir reikalinga sudaryti sąlygas kokybiškam ugdymo proceso užtikrinti, kad būtų išlyginti kalbos mokėjimo skirtumai ir toliau sėkmingai vyktų šių vaikų socializacija ir integracija Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai

Tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam lietuvių kalbos išmokti pageidaujančiam užsienyje gyvenančiam asmeniui, užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams išmokti kalbėti, rašyti ir skaityti lietuvių kalba.

Uždaviniai:

– parengti lietuvių kalbos, lietuvių etnokultūros, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos mokymo priemonių komplektus su interaktyviomis užduotimis ir e-mokymo(si) priemonėmis užsienio lietuvių vaikams, užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikams rengimas aprūpinti švietimo įstaigas šiomis priemonėmis;

– sukurti e-nuotolinio mokymo(si) kompiuterines programas;

– suteikti mokytojams, mokyklų vadovams, jų pavaduotojams, skyrių vadovams, švietimo pagalbos specialistams, lietuviškų mokyklų užsienyje mokytojams kompetencijų ugdyti užsienyje gyvenančių lietuvių, užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikus.

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams

Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Remiamos veiklos

1. Lietuvių kalbos, lietuvių etnokultūros, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos mokymo priemonių ir mokomosios medžiagos su interaktyviomis užduotimis ir e-mokymo(si) priemonėmis rengimas ir leidyba.

2. Mokytojų ir specialistų, rengsiančių mokomųjų dalykų kursų bei pasirenkamųjų dalykų modulių medžiagas su interaktyviomis užduotimis ir elektroninėmis mokymo(si) priemonėmis, mokymai.

3. Nuotolinio mokymo modulių ir mokomosios medžiagos su interaktyviomis užduotimis ir e-mokymo(si) priemonėmis kūrimas.

4. Seminarų organizavimas.

5. Mokytojų, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų, skyrių vadovų, švietimo pagalbos specialistų ir švietimo padalinių darbuotojų, lietuviškų mokyklų užsienyje mokytojų kompetencijų ugdyti užsienyje gyvenančių lietuvių, užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikus tobulinimas.

6. Kitos su projektu susiję veiklos.

Tikslinės grupės

Užsienyje gyvenantys lietuviai ir jų vaikai, lietuviškų mokyklų užsienyje mokytojai, užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, vaikai.

 

14.7. Švietimo ir kultūros įstaigų bendradarbiavimo plėtra:

 

Veiklos srities pavadinimas

Švietimo ir kultūros įstaigų bendradarbiavimo plėtra

Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas

2008 m. paskelbti Europos tarpkultūrinio dialogo metais. Tarpkultūrinis dialogas glaudžiai susijęs su siekiu suburti kartu visų Europos Sąjungos šalių gyventojus, kurioje vyrauja permainos bei globalūs pokyčiai. Šis dialogas (jis apima ir švietimo sektorių) yra priemonė, supaprastinanti daugelio Europos Sąjungos strateginių prioritetų įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikoje skiriamas nepakankamas dėmesys (jis nėra paremtas šiuolaikinių kultūrinių, technologinių ir politinių tendencijų analizės rezultatais) kultūrinio ir meninio ugdymo sričiai.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai

Tikslas – integruoti į ugdymą Lietuvos kultūros paveldą, meno kultūrą.

Uždaviniai:

– didinti kultūrinės, meninės, pažintinės veiklos plėtojimo galimybes;

– organizuoti kultūrinių kompetencijų ugdymą.

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams

Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Remiamos veiklos

1. Seminarų, skatinančių švietimo ir kultūros įstaigų bendradarbiavimą, organizavimas.

2. Lietuvos ir užsienio lektorių, ekspertų įtraukimas į bendradarbiavimo modelių kūrimo procesus.

3. Mokyklos bendruomenės kultūros kūrimo veiklos.

4. Kūrybiško darbo ir mokymosi skatinimo veiklos.

5. Interneto svetainės sukūrimas.

6. Metodinės medžiagos parengimas ir išbandymas.

7. Kitos su projektu susiję kūrybinės kultūrinės veiklos.

Tikslinės grupės

Įvairių amžiaus grupių mokiniai.

 

14.8. Tarpkultūrinio švietimo plėtotė:

 

Veiklos srities pavadinimas

Tarpkultūrinio švietimo plėtotė

Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas

Socialinių pokyčių ir jaunimo vertybių empiriniai tyrimai („Lietuviškoji mokykla multikultūriškumo akivaizdoje“, Saugėnienė, 2000, „Lietuvos moksleivių ksenofobijos ir politinės tolerancijos bruožai“, Sprindžiūnas, 2006, „Lietuvos moksleivių pilietiškumo ir tautinio tapatumo formavimosi prielaidos“, Ranonytė, 2006, „Etninių grupių socialinės integracijos dimensijos šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje“, Beresnevičiūtė, 2005, „Savivaldos institucijų socialinis politinis veiksmingumas: monografija“, Arimavičiūtė, 2006) rodo gana sudėtingą Lietuvos situaciją: nors demokratija bei tolerancija yra deklaruojama visuose švietimo dokumentuose, socialiniame gyvenime egzistuoja daug nepakantumo Kitam ir Kitokiam apraiškų, diskriminacijos, konfliktų.

Globalizacijos procesas, nauji sociokultūriniai iššūkiai, didėjanti gyventojų migracija koreguoja visų šalių švietimo politiką, kurioje pagrindiniu orientyru tampa kultūrų dialogas, kaip esminė sugyvenimo su Kitu sąlyga. Globalizacija reikalauja peržiūrėti ir koreguoti požiūrį į Kitą socialiniu, tautiniu, rasiniu, religiniu, lyčių, subkultūrų ir kitais požiūriais. Tokį teiginį leidžia formuluoti teorinės literatūros analizė (Bauman, Giddens, Tomlinson, Jameson, Taylor, Goldberg, Jackson, McLaren, Giroux ir kiti). Ji lokalias ribas peržengiančius reiškinius aiškina esant natūraliu globalizacijos produktu ir leidžia geriau suvokti šio proceso dėsningumus bei perspektyvas.

Europos Sąjungoje XXI amžius akivaizdžiai išsiskiria dėmesiu tarpkultūriniam ugdymui, kurio aktyvumas ypač sustiprėjo 2004 metais, kai šalia strategijos Europos Tarybos ir Europos Komisijos parengta tarptautinė tarpkultūrinio ugdymo medžiaga, kasmet vykdomi tarpkultūrinio ugdymo tyrimai, organizuojamos konferencijos, seminarai, siekiantys užtikrinti tarptautinio tinklo veiklą.

Lietuvoje tarpkultūrinio ugdymo problematika analizuojama labai fragmentiškai, nenuosekliai, nėra tarpkultūrinio ugdymo praktinės veiklos gairių, plano, metodologijos, o juo labiau – metodinės medžiagos mokytojui ar mokyklos vadovui, jo pavaduotojui, skyriaus vadovui. Tarpkultūrinis mokymas turėtų apimti ne tik bendrojo lavinimo mokyklas, bet ir jų aplinką, vietos bendruomenę.

Švietimo tyrimai rodo, kad jaunimas tampa vis mažiau jautrus tautiškumui, savo kraštui ir meilės savo tėvynei puoselėjimui („Viešojo sektoriaus institucijų strateginis valdymas“, Arimavičiūtė, 2005, „Lietuvos moksleivių pilietiškumo ir tautinio tapatumo formavimosi prielaidos“, Ranonytė, 2006, „Moksleivių ir studentų tarpkultūrinis ugdymas eurointegracijos sąlygomis“, Duoblienė, 2006), labiau žavisi vartotojiško pasaulio vertybėmis, naujomis technologijomis, tampa vis labiau pragmatikas. Tai skatina apdairiai analizuoti situaciją ir ieškoti protingiausių šios situacijos sprendimų sugyvenimo link, rinktis konstruktyvizmą ir dialogo filosofiją, kurios atveria galimybes koegzistuoti ir tautinei tradicijai, ir socialinei įvairovei, skirtingoms kultūroms ir subkultūroms.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai

Tikslas – sukurti tarpkultūrinio ugdymo Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje metodiką, grindžiamą Europos Sąjungos tarpkultūrinio ugdymo dokumentais bei Lietuvos strateginėmis nuostatomis, ir užtikrinti tinkamas sąlygas jai diegti bei plėtoti.

Uždaviniai:

– supažindinti mokyklos bendruomenes su globalaus pasaulio ypatumu – multikultūriškumu, jo sukeltomis ugdymo problemomis ir sprendimų paieškomis, taikant tarpkultūrinio ugdymo strategiją;

– atskleisti mokyklos bendruomenėms tarpkultūrinio ugdymo specifiką skirtingose tarpkultūriškumo perspektyvose: religinėje, rasinėje, tautinėje, lyčių, kalbų, socialinės atskirties, subkultūrų;

– tobulinti mokyklos administratorių ir mokytojų sociokultūrinę kompetenciją, padedančią suvokti multikultūrinio pasaulio iššūkius, analizuoti jų pasekmes ugdymui, formuoti pozityvias nuostatas kito atžvilgiu ir jomis vadovautis savo darbe;

– parengti tarpkultūrinio ugdymo metodologiją ir metodinę medžiagą mokytojams;

– parengti seminarus mokyklų administracijai ir mokytojams, atskleidžiant tarpkultūrinio ugdymo siekiamus tikslus, skirtingus modelius, galimybes ir galimas kliūtis;

– parengti integruojamosios programos projektą bendrojo lavinimo mokykloms;

– sukurti gaires, padedančias planuoti ir organizuoti tarpkultūrinį ugdymą popamokinėje veikloje, įtraukiant tėvus, socialinius partnerius/vietos bendruomenę.

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams

Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Remiamos veiklos

1. Užsienio ir Lietuvos ekspertų konsultacijos.

2. Išvykos į užsienio šalis, siekiant susipažinti su užsienio šalių patirtimi.

3. Mokslinės-praktinės literatūros apie tarpkultūrinį ugdymą pirkimas.

4. Ugdymo turinio, aprašų ir praktinių rekomendacijų rengimas.

5. Metodinės medžiagos mokytojams parengimas ir išbandymas.

6. Seminarų, mokslinės-praktinės konferencijos organizavimas.

7. Žvalgomųjų tyrimų rengimas.

8. Metodikos pristatymo, sklaidos priemonės (leidiniai, seminarai mokytojams, vaikų tėvams (globėjams, rūpintojams), socialiniams partneriams ir kt.).

9. Tarpkultūrinio ugdymo interneto svetainės sukūrimas.

10. Kitos su projektu susiję veiklos.

Tikslinės grupės

Švietimo įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, skyrių vadovai, mokytojai, mokiniai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai).

 

14.9. Mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo formų plėtotė:

 

Veiklos srities pavadinimas

Mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo formų plėtotė.

Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas

Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) mokyklos bendruomenės sąvoka apibrėžiama kaip „Vienos mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti asmenys, siejami mokymosi toje mokykloje santykių ir bendrų švietimo tikslų“.

Atsižvelgiant į nacionalinės reikšmės strategijas ir programas – Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, Mokymosi visą gyvenimą strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957), Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008-2012 metų strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2530 (Žin., 2008, Nr. 6-220), Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008-2012 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2530 (Žin., 2008, Nr. 6-220) ir įvertinant procesus, vykstančius mokyklų bendruomenėse, trūksta interesų grupių bendradarbiavimo, skatinant mokymosi prieinamumo gerinimą, didinant neformaliojo švietimo programų pasiūlą, stiprinant visavertes ugdymosi sąlygas, paramos tobulinimą per socialinį jautrumą ir teisingumą, saugesnės mokymo ir mokymosi aplinkos, glaudesnio mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo modelių kūrimo.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai

Tikslas – skatinti mokyklos bendruomenes ir kitas interesų grupes kurti bendradarbiavimo modelius, gerinant mokymosi prieinamumą, didinant neformaliojo švietimo programų pasiūlą, stiprinant visavertes ugdymosi sąlygas, paramos tobulinimą per socialinį jautrumą ir teisingumą, saugesnę mokymo ir mokymosi aplinką.

Uždaviniai:

– didinti mokyklos bendruomenės veiklos plėtojimo galimybes;

– supažindinti mokyklos bendruomenes su bendradarbiavimo modelių ypatumais;

– skatinti mokyklų bendruomenių bendradarbiavimą su steigėjais, vietos bendruomenėmis ir kitais socialiniais partneriais.

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams

Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Remiamos veiklos

1. Užsienio ir Lietuvos ekspertų konsultacijos, mokymai.

2. Išvykos, stažuotės, siekiant skatinti partnerystę ir patirties sklaidą.

3. Seminarų organizavimas.

4. Sklaidos priemonių parengimas ir vykdymas (leidiniai, seminarai mokytojams, vaikų tėvams (globėjams, rūpintojams), socialiniams partneriams ir kt.).

5. Mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo, kūrybiško darbo ir mokymosi skatinimo veiklos, kitos veiklos.

6. Interneto svetainės sukūrimas.

7. Kitos su projektu susiję veiklos.

Tikslinės grupės

Vietos bendruomenės nariai, mokyklos savivaldos institucijų nariai, steigėjai, kiti socialiniai partneriai.

 

14.10. Netradicinio ugdymo modelių plėtotė:

 

Veiklos srities pavadinimas

Netradicinio ugdymo modelių plėtotė

Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas

Europos Komisijos inicijuotų konsultacijų temoje „Mokyklos XXI amžiuje“ pateiktų aštuonių sričių plėtra neatsiejama nuo netradicinių ugdymo metodų diegimo ir naudojimo švietimo sistemoje. Netradiciniai ugdymo metodai – tai unikalūs ir saviti metodai, taikomi šiuolaikiniame ugdymo procese. Jie sudaro sąlygas mokiniui pasijusti asmenybe, atsirasti glaudesniam ryšiui tiek tarp mokytojo ir mokinio, tiek tarp pačių mokinių. Naudojant šiuos metodus, didelis dėmesys skiriamas mokinių atsakomybės ugdymui, savarankiško mąstymo formavimui.

Įgyvendinant Netradicinio ugdymo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1446, Lietuvoje veikia keletas netradicinio ugdymo institucijų, pvz., Valdorfo mokykla, Montesori darželis ir mokykla, Suzuki mokyklos, Jėzuitų mokyklos ar kitos. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, netradicinių ugdymo įstaigų tinklas Lietuvoje mažiausiai išvystytas.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai

Tikslas – plėtoti netradicinio ugdymo modelį.

Uždaviniai:

– suteikti papildomų kompetencijų specialistams, mokytojams, mokyklų vadovams, jų pavaduotojams, skyrių vadovams, švietimo pagalbos specialistams ir švietimo padalinių darbuotojams, rengsiantiems programas, metodines rekomendacijas ar priemones, skirtas netradicinio ugdymo bei kitoms švietimo įstaigoms;

– parengti ir vykdyti vertybių ugdymo, reflektyvaus mokymosi ir debatų metodikos taikymo programas, integruoti į pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrąsias programas;

– parengti ir vykdyti neformaliojo švietimo programas suaugusiesiems, skirtas netradicinių ugdymo įstaigų ar jų partnerių bendruomenėms;

– parengti metodines priemones, skirtas netradicinio ugdymo įstaigoms;

– kurti ir vykdyti netradicinio ugdymo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, skyrių vadovų rengimo programas;

– vykdyti netradicinio ugdymo patirties sklaidą;

– plėtoti bendradarbiavimą su kitų šalių netradicinio ugdymo institucijomis.

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams

Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos.

Remiamos veiklos

1. Netradicinio ugdymo programų rengimas ir tobulinimas.

2. Mokomosios medžiagos apie netradicinį ugdymą rengimas ir leidyba.

3. Seminarų, seminarų-praktikumų, veiklos refleksijų, atvirų debatų organizavimas.

4. Efektyvumo tyrimų vykdymas.

5. Metodikų pristatymo priemonės (leidiniai ir kt.).

6. Susipažinimas su kitų šalių patirtimi, patirties sklaida.

7. Užsienio ir Lietuvos ekspertų konsultacijos.

8. Interneto svetainės sukūrimas.

9. Mokslinės-praktinės literatūros apie netradicinį ugdymą pirkimas.

10. Kitos su projektu susiję veiklos.

Tikslinės grupės

Netradicinio ugdymo įstaigų ir jų partnerių pedagogai, vadovai, jų pavaduotojai, skyrių vadovai, darbuotojai, vaikai, mokiniai, tėvai (globėjai, rūpintojai), asmenys, baigę šias įstaigas, besidomintys šiuo ugdymo modeliu. Konsultantai ir specialistai, rengiantys programas, metodines rekomendacijas ar priemones, skirtas netradicinėms ugdymo įstaigoms.

 

14.11. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemų kūrimas:

 

Veiklos srities pavadinimas

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemų kūrimas

Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo turinį bei procesą reglamentuojantys valstybės lygmens dokumentai – Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Bendrosios programos bei Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), (Vertinimo samprata) – įtvirtina šiuolaikišką mokymo, mokymosi ir vertinimo supratimą. Su specifinėmis vertinimo problemomis vertinant mokinių pasiekimus susiduria dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo sričių mokytojai. Iškyla poreikis šiuolaikinio vertinimo nuostatas įgyvendinti ir įtvirtinti šiose ugdymo srityse, skatinti mokytojų iniciatyvą ir bendradarbiavimą kuriant vieningą ir aiškiais kriterijais pagrįstą vertinimo sistemą, naujas vertinimo metodikas, skatinant mokinių ugdymo(-si) motyvaciją, keičiant požiūrį į vertinimą ne kaip kontrolės instrumentą ar išorinį fiksavimą, o kaip pagalbą mokiniui ugdymo procese siekti pažangos. Kadangi šių ugdymo sričių mokinių pasiekimų vertinimo praktika yra labai įvairi, individualizuota, neretai stichiška ir eksperimentinė, labai svarbu skatinti mokytojus kurti naujas partneryste ir bendradarbiavimu su mokiniais grindžiamas vertinimo metodikas, siekti sukurti vieningą, aiškiais kriterijais pagrįstą kiekvienos minėtos ugdymo srities pasiekimų vertinimo sistemą.

Europos šalys numato priemones, kurios leistų pamatuoti kalbų mokėjimą. Europos Taryba, pasitelkdama geriausius Europos kalbų specialistus sukūrė kalbų mokymo turinio aprašus, vėliau mokinių pasiekimų aprašą „Bendrieji Europos kalbų metmenys“ ir Europos kalbų aplanką. Šie dokumentai yra plačiai diegiami visose Europos valstybėse ir tapo kalbų mokymo programų pagrindu. Kalbų aplankas yra įsivertinimo įrankis, kurio elektroninė interaktyvi versija galėtų būti lengviau pasiekiama ir plačiau vartojama, patrauklesnė mokiniams.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai

Tikslai:

– sukurti elektroninę kalbų vertinimo sistemą, viešai pasiekiamą internetinėje erdvėje;

– sukurti partneryste ir bendradarbiavimu su mokiniais grindžiamas vertinimo metodikas, siekti vieningos, aiškiais kriterijais pagrįstos dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo sričių pasiekimų vertinimo sistemos.

Uždaviniai:

– skatinti vartotojų mokymosi savarankiškumą;

– suteikti vartotojams galimybę įsivertinti užsienio kalbų mokėjimą, kalbinę kompetenciją, komunikavimo užsienio kalbomis gebėjimus;

– suteikti suinteresuotoms institucijoms galimybę operatyviai teikti, keisti bei analizuoti informaciją, komunikuoti ją vartotojams, skatinti „Europos kalbų aplanko“ koncepcijos sklaidą;

– skatinti dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo sričių mokytojus kurti mokinių pasiekimų vertinimo metodikas bei diagnostines užduotis;

– išbandyti sukurtus vertinimo užduočių pavyzdžius ugdymo praktikoje;

– skatinti dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo sričių mokytojus dalytis gerąja vertinimo patirtimi ir skleisti ją regionuose;

– geriausius vertinimo metodikų pavyzdžius publikuoti metodiniuose leidiniuose.

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams

Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Remiamos veiklos

1. Tęstinio elektroninio „Europos kalbų aplanko“ modulio vartotojui kūrimas.

2. Informacinės sistemos projektinės dokumentacijos rengimas.

3. Internetinio portalo kalbų gebėjimams įsivertinti ir tikrinti sukūrimas.

4. „Europos kalbų aplanko“ turinio valdymo sistemos sukūrimas.

5. Asmenų, administruojančių sistemą, mokymai.

6. Vartotojų mokymai ir informavimas.

7. Susipažinimas su kitų šalių patirtimi, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo srityje.

8. Užsienio ir Lietuvos ekspertų, konsultantų įtraukimas.

9. Dorinio, meninio ir kūno kultūros mokytojų mokymai apie šiuolaikinę vertinimo sampratą.

10. Mokinių pasiekimų dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo srityse vertinimo užduočių kūrimas.

11. Mokinių pasiekimų dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo srityse vertinimo užduočių išbandymas praktikoje.

12. Mokinių pasiekimų dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo srityse vertinimo metodikų ir metodinių leidinių rengimas.

13. Gerosios vertinimo patirties sklaida mokykloje, metodiniuose rateliuose ir regionuose.

14. Vieningos mokinių pasiekimų dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo srityse vertinimo sistemos kūrimas, jos tinkamumo praktikoje analizė.

15. Kitos su projektu susiję veiklos.

Tikslinės grupės

Bendrojo lavinimo mokyklų kalbų mokytojai, dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo sričių mokytojai, dėstytojai ir testuotojai, mokiniai, bendrojo lavinimo mokyklose besimokantys kalbų, dorinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo sričių dalykų.

 

14.12. Mokyklos, regiono švietimo kokybės užtikrinimo bendrajame lavinime modelių kūrimas:

 

Veiklos srities pavadinimas

Mokyklos, regiono švietimo kokybės užtikrinimo bendrajame lavinime modelių kūrimas

Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas

Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose, siekiant užtikrinti švietimo kokybės plėtotę mokyklose, regionuose, išskiriama eilė priemonių, pagal kurias numatoma atnaujinti ir su naujomis asmens kompetencijomis susieti švietimo turinį, atnaujinti mokytojų rengimą, modernizuoti švietimo tyrimų ir vertinimo sistemą, mokyklas.

Spartus Lietuvos visuomenės vystymasis kelia vis naujus iššūkius bendrojo lavinimo kokybei, prieinamumui ir atitikimui besikeičiantiems visuomenės poreikiams. Dalį iškilusių problemų galima spręsti tik decentralizuojant bendrojo lavinimo valdymą, dalį nacionalinio vadybos lygmens funkcijų perduodant savivaldybėms ir mokykloms. Rimta kliūtis bendrojo lavinimo decentralizavimui yra savivaldybių ir mokyklų nepasirengimas prisiimti sau daugiau atsakomybės už ugdymo kokybę, gebėjimų trūkumas pagal vietos poreikius formuoti dalį ugdymo turinio, vertinti savo darbo kokybę ir teikiamo išsilavinimo prieinamumą, interpretuoti ir panaudoti vertinimo rezultatus.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai

Tikslas – plėtoti mokyklų, savivaldybių, mokyklų steigėjų gebėjimus užtikrinti bendrojo lavinimo kokybę,

prieinamumą ir atitiktį visuomenės poreikiams.

Uždaviniai:

– plėtoti mokyklų ir savivaldybių (ar kitų mokyklų steigėjų) gebėjimus formuoti ugdymo turinį taip, kad jis maksimaliai atitiktų mokinių, jų tėvų, bendruomenės ir regiono poreikius;

– plėtoti mokyklų ir savivaldybių (ar kitų mokyklų steigėjų) gebėjimus įsivertinti mokinių pasiekimus, ugdymo turinio kokybę ir savo darbo veiksmingumą;

– plėtoti mokyklų ir savivaldybių (ar kitų mokyklų steigėjų) gebėjimus interpretuoti vertinimo rezultatus ir panaudoti juos ugdymo kokybės, prieinamumo ir atitikimo visuomenės poreikiams gerinimui;

– plėtoti mokyklų ir savivaldybių gebėjimus informuoti mokinius, tėvus, socialinius partnerius, politikus ir visuomenę apie ugdymo turinio pasirinkimo galimybes, bendrojo ugdymo rezultatus, kokybę ir prieinamumą.

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams

Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, savivaldybių administracijos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys. Prioritetas teikiamas:

– mokykloms ir savivaldybėms, jau parodžiusioms iniciatyvą ir turinčioms patyrimo sėkmingai įgyvendinti ugdymo turinio formavimo, mokinių pasiekimų tyrimų, audito ir/ar ugdymo kokybės gerinimo, informavimo apie švietimo kokybę ir prieinamumą projektus, arba sėkmingai dalyvavusioms tokiuose projektuose;

– tais atvejais, kai projektą remia bendruomenės ir socialiniai partneriai.

Remiamos veiklos

1. Ugdymo turinio formavimo mokyklos ir savivaldybės lygmeniu metodų, modelių, procedūrų ir /ar įrankių rengimas ir išbandymas. Mokytojų, švietimo padalinių darbuotojų, vadovų mokymas formuoti ugdymo turinį.

2. Mokyklos ir/ar savivaldybės įsivertinimo metodų, modelių, procedūrų ir /ar įrankių rengimas ir išbandymas. Mokytojų, švietimo padalinių darbuotojų, vadovų mokymas atlikti savo vaidmenį įsivertinimo procese.

3. Vertinimo rezultatų interpretavimo ir panaudojimo mokyklos ir savivaldybės lygmeniu metodų, modelių, procedūrų ir /ar įrankių rengimas ir išbandymas. Mokytojų, švietimo padalinių darbuotojų, vadovų rengimas atlikti savo vaidmenį interpretuojant ir panaudojant vertinimo rezultatus.

4. Mokinių, tėvų, socialinių partnerių, politikų ir visuomenės informavimo apie ugdymo turinio pasirinkimo galimybes, bendrojo ugdymo rezultatus, kokybę ir prieinamumą metodų, modelių, procedūrų ir/ar įrankių kūrimas ir išbandymas.

5. Mokytojų, švietimo padalinių darbuotojų, vadovų rengimas ir mokymai atlikti savo vaidmenį, informuojant apie bendrojo ugdymo kokybę ir prieinamumą.

6. Susipažinimas su kitų šalių patirtimi, užtikrinant kokybę regionuose.

7. Užsienio ir Lietuvos ekspertų, konsultantų įtraukimas.

8. Sklaidos priemonės (leidiniai, seminarai ir kt.).

9. Kitos su projektu susiję veiklos.

Tikslinės grupės

Tiesioginės tikslinės grupės – bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai, vadovai, jų pavaduotojai, skyrių vadovai, švietimo padalinių darbuotojai.

Netiesioginės tikslinės grupės – mokiniai, tėvai (globėjai, rūpintojai), socialiniai partneriai, politikai, žiniasklaidos atstovai.

 

14.13. Inovaciniai gabių vaikų ugdymo modeliai:

 

Veiklos srities pavadinimas

Inovaciniai gabių vaikų ugdymo modeliai

Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas

Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Kauno technologijos universitetu 2002 m. atlikto tyrimo „Itin gabių vaikų ugdymo situacijos Lietuvoje analizė“ rezultatais (Almonaitienė, Janilionis, Narkevičienė, 2002) identifikuojamas bendros itin gabių vaikų ugdymo sampratos ir specialistų, specialiai parengtų darbui su itin gabiais vaikais trūkumas, gabių vaikų atpažinimas ir ugdymas stokoja sistemiškumo. Vykdant gabaus vaiko atpažinimą ir įvertinimą, reikalingos gabių vaikų ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus atrankos ir įvertinimo metodikos, o pedagogams – nauji gabių vaikų pedagoginiai įvertinimo ir ugdymo metodai, kas padėtų efektyviau ugdyti potencialius vaiko gabumus.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai

Tikslas – sudaryti sąlygas gabių ir itin gabių šalies vaikų ir jaunimo ugdymui (-si).

Uždaviniai:

– inicijuoti ir remti mokslui gabių vaikų neformaliojo švietimo renginius;

– skatinti naujus gabių vaikų ugdymo metodus, formas tobulinant gabių ir itin gabių vaikų bei jaunimo ugdymo sistemą šalyje ir savivaldybėse;

– stiprinti asociacijų, mokyklų, akademinių bendruomenių vaidmenį ugdant gabius ir itin gabius, remti tarptautinio bendradarbiavimo projektus.

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams

Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Remiamos veiklos

1. Užsienio ir Lietuvos ekspertų, konsultantų įtraukimas mokymosi veiklos.

2. Naujų metodikų rengimas ir leidyba.

3. Seminarų, debatų ir diskusijų organizavimas.

4. Mokymų organizavimas.

5. Stažuotės ir susipažinimas su kitų šalių patirtimi gabių vaikų ugdymo srityje.

6. Internetinės svetainės sukūrimas ir palaikymas.

7. Kitos su projektu susiję veiklos.

Tikslinės grupės

Mokytojai, mokiniai, dėstytojai ir studentai, dirbantys su gabiais ir itin gabiais mokiniais.

 

14.14. Kitos bendradarbiavimo, patirties sklaidos ir inovacijų veiklos:

 

Veiklos srities pavadinimas

Kitos bendradarbiavimo, patirties sklaidos ir inovacijų veiklos

Veiklos srities probleminės situacijos apibūdinimas

Daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių galima pastebėti švietimo sistemų reformų tendenciją laikytis Barselonos sutartyje suformuluotų principų ir kai kurios iš jų pranešė, kad ši strategija turėjo įtakos jų sprendimui pradėti reformas. Pagrindinis poveikis nacionaliniu lygiu buvo skirtas nukreipti ir paremti nacionalinės švietimo politikos veiksmus strateginėse srityse, laikantis ten nustatytų gairių. Lietuva atsižvelgia į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, poreikio mokytis kalbų ir skaidraus vertinimo reikalingumo. Be aktyvaus pedagogų bendruomenės dalyvavimo, sunku įsivaizduoti švietimo kaitos efektyvumą. Profesiniai tinklai (pavyzdžiui, pedagogų profesinės asociacijos, draugijos, forumai, besimokančių mokyklų tinklai regionuose) neabejotinai užtikrina, kad vyktų diskusijos, atkreipiant dėmesį į švietimui keliamus uždavinius, juos pristatant visoms suinteresuotoms socialinėms grupėms, vykdant sklaidą visuomenėje bei aktyviai įtraukiant švietimo profesionalus į sprendimų priėmimo procesus.

Veiklos srities tikslai ir uždaviniai

Tikslai:

– skatinti mokyklos bendruomenes ir kitas interesų grupes kurti bendradarbiavimo modelius bei inovacijas švietime;

– kurti profesinius pedagogų tinklus ir koordinuoti jų veiklą.

Uždaviniai:

– aktyviai dalyvauti švietimo strategijos įgyvendinime;

– vykdyti visuomenės švietimą ir įtraukti socialinius partnerius į sprendimų priėmimo procesus;

– vykdyti švietimo projektų ir patirties sklaidą.

Reikalavimai pareiškėjams ir partneriams

Pareiškėjais ir partneriais gali būti švietimo įstaigos, savivaldybių administracijos, mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ir kiti juridiniai asmenys.

Remiamos veiklos

1. Diskusijų ir debatų organizavimas.

2. Internetinių tinklalapių kūrimas.

3. Viešų informacijos kampanijų organizavimas ir įgyvendinimas.

4. Bendradarbiavimo modelių kūrimas.

5. Užsienio ir Lietuvos ekspertų, konsultantų įtraukimas.

6. Sklaidos priemonės (leidiniai, seminarai mokytojams, vaikų tėvams (globėjams, rūpintojams), socialiniams partneriams ir kt.).

7. Mokyklos bendruomenės bendradarbiavimo, kūrybiško darbo ir mokymosi skatinimo veiklos.

8. Kitos su projektu susiję veiklos.

Tikslinės grupės

Švietimo įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, skyrių vadovai, mokytojai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai), mokiniai, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai.

 

VI. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO TRUKMĖ, TINKAMŲ IŠLAIDŲ LAIKOTARPIS

 

15. Šis komponentas bus įgyvendinamas per du etapus:

15.1. pirmas kvietimas teikti paraiškas planuojamas 2008 m.;

15.2. antras kvietimas teikti paraiškas planuojamas 2010 m.

16. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai, t. y. dvimečiai projektai.

17. Tinkamomis pripažįstamos išlaidos, patirtos nuo 2008 m. sausio 1 d.

 

VII. MAKSIMALI PARAMOS SUMA PROJEKTUI IR FINANSAVIMO INTENSYVUMAS

 

18. Bendras prašomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinių lėšų dydis visiems pagal šį Komponentą finansuojamiems projektams – 20,00 mln. Lt.

19. Maksimali paramos suma vienam projektui – 0,5 mln. litų.

20. Minimali paramos suma vienam projektui – 0,3 mln. litų.

21. Paramos intensyvumas – iki 100 proc.

 

VIII. PROJEKTŲ ATRANKOS PRIORITETAI IR APRIBOJIMAI PAREIŠKĖJAMS

 

22. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

23. Prioritetas teikiamas projektams, kurie:

23.1. skatina partnerystę ir numato tarpinstitucinį bendradarbiavimą;

23.2. numato patirties sklaidą (atskirais atvejais užsienio valstybėse, pavyzdžiui, 14.6).

23.3. skatina inovacijas;

23.4. numato didesnį nei minimalų pareiškėjo indėlį.

24. Vienas pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip 1 paraišką pagal vieną veiklos sritį.

 

_________________