LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE PATVIRTINIMO
2000 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 934
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 38-1167), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamą Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Laisvė teikti paslaugas“ (3 derybinis skyrius).
2. Užsienio reikalų ministerija turi pateikti 1 punkte nurodytą derybinę poziciją Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą konferencijai.
3. Pavesti Lietuvos Respublikos vyriausiajam derybininkui deryboms su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje užtikrinti, kad patvirtinta derybinė pozicija, prieš teikiant ją Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą konferencijai, būtų patikslinta naujausia informacija apie pažangą vykdant pozicijoje nurodytus įsipareigojimus.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 934
LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2004 m. sausio 1 d. laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus.
Lietuvos Respublika pritaria visam acquis laisvės teikti paslaugas srityje.
Lietuvos Respublika pasirengusi suderinti nacionalinę teisę su laisvės teikti paslaugas acquis reikalavimais.
Lietuvos Respublika šiame derybiniame skyriuje prašo pereinamųjų laikotarpių.
Lietuvos Respublika prašo priskirti Lietuvos kredito unijas prie direktyvos 2000/12/EB 2 straipsnio 3 dalyje išvardytų institucijų, o Centrinei kredito unijai numato taikyti 1 mln. eurų minimalaus pagrindinio kapitalo reikalavimą pagal direktyvos 2000/12/EB 5 straipsnio 2 dalį. Visiems ES direktyvose Centrinei kredito unijai nustatytiems reikalavimams pradėti taikyti reikia pereinamojo laikotarpio iki 2005 m. gruodžio 31 dienos.
Lietuvos indėlių draudimo sistemai visiškai suderinti su direktyvos 94/19/EB reikalavimais reikia pereinamojo laikotarpio iki 2009 m. gruodžio 31 dienos.
Darniam transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimui užtikrinti ir reikalavimams, numatytiems direktyvoje 84/5/EEB (350000 eurų draudimo suma žalos asmeniui atveju ir 100000 eurų draudimo suma žalos turtui atveju), nuosekliai įgyvendinti reikia pereinamojo laikotarpio iki 2009 m. gruodžio 31 dienos. Svarstoma galimybė pereinamąjį laikotarpį sutrumpinti.
Direktyvos 97/9/EB dėl kompensavimo investuotojams sistemų nuostatoms įgyvendinti reikia pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. gruodžio 31 dienos.
II. PAGRINDIMAS
Bankininkystė
Lietuvoje veikia dviejų tipų kredito įstaigos – komerciniai bankai ir kredito unijos. Bankų steigimo, licencijavimo, veiklos ir priežiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas (Žin., 1994, Nr. 99-1957), Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 2-33) ir Lietuvos banko teisės aktai. Kredito unijų veiklą reglamentuoja 1995 metais priimtas Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 26-578). 2000 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymą (Žin., 2000, Nr. 45-1288) ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 45-1289), kuriuo praplėstas kredito unijų narių ratas – kredito unijų nariais gali būti fiziniai asmenys ir ribotas juridinių asmenų ratas.
Kredito įstaigų steigimo ir veiklos sąlygos (direktyvos 2000/12/EB ir 89/117/EEB)
Bankų steigimo, licencijavimo tvarką ir bankų atliekamas operacijas nustato Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas. Lietuvoje nėra apribojimų užsienio bankams steigti savo padalinius. Užsienio bankų dukterinių bankų ar kitų jų padalinių steigimą, leidimų ar licencijų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas ir Lietuvos banko teisės aktai. Įgyvendinant įsikūrimo ir paslaugų teikimo laisvę, užsienio bankams ir jų padaliniams veikti sudarytos tokios pat sąlygos kaip Lietuvos Respublikos bankams. 1998 metais Lietuvos banko valdybos patvirtintos Užsienio bankų dukterinių bankų bei filialų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, priežiūros taisyklės (Žin., 1998, Nr. 103-2855) atitinka direktyvų 2000/12/EB ir 89/117/EEB reikalavimus. Šios taisyklės nustato užsienio bankų dukterinių bankų bei filialų (skyrių) priežiūros tvarką, jų Lietuvos bankui teikiamas ataskaitas, privalomųjų veiklos riziką ribojančių normatyvų apskaičiavimo tvarką. 1998 metų pabaigoje į Lietuvos banko teisės aktus įrašytos Antrosios bankinės direktyvos priede išvardytos veiklos rūšys, pagal kurias apibrėžtos kredito ir finansų veikla besiverčiančios įmonės, į kurias šalies kredito įstaigos gali investuoti be apribojimų. Visi direktyvos reikalavimai dėl akcijų paketų įsigijimo perkelti į nacionalinę teisę Lietuvos bankui patvirtinus papildytas Lietuvos banko leidimų įsigyti ar (ir) valdyti komercinių bankų akcijų paketus išdavimo taisykles (Žin., 1997, Nr 68-1718; 1999, Nr. 27-790).
Kredito unijų steigimą ir veiklą reglamentuoja 1995 metais priimtas Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas. Kredito unijos steigiamos vadovaujantis kooperacijos ir tarpusavio pasitikėjimo, griežtos narystės principais, jų veikla ribota, skirta savo narių poreikiams tenkinti. Šiuo metu (2000 m. gegužės 1 d. duomenimis) Lietuvoje veikia 36 kredito unijos, jų turtas – 11,5 mln. litų, arba mažiau nei 0,1 procento visos kredito įstaigų sistemos turto.
Siekdamas skatinti tolesnę kredito unijų plėtrą ir užtikrinti kredito unijų sistemos patikimumą, Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. gegužės 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymą. Centrinė kredito unija bus įkurta iki 2001 metų lapkričio. Minėtame įstatyme nustatyta, kad Centrinės kredito unijos steigėjos – Lietuvos kredito unijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o minimalus pagrindinis kapitalas – 1 mln. eurų.
Įsteigus Centrinę kredito uniją, pagerės kredito unijų atsiskaitymas, be to, bus sudarytos sąlygos kredito unijoms atlikti daugiau operacijų, didės visuomenės pasitikėjimas jomis. Centrinėje kredito unijoje bus įkurtas stabilizavimo fondas, kurio paskirtis – teikti paramą kredito unijoms, turinčioms mokumo problemų. Centrinės kredito unijos įkūrimas taps savotišku kredito unijų likvidumo ir mokumo atkūrimo garantu, užtikrinančiu patikimą ir saugią kredito unijų sistemos veiklą. Be to, kredito unijos galės dalyvauti indėlių draudimo sistemoje. Kredito unijų narių indėlių draudimo sistema leis joms pritraukti daugiau lėšų ir didinti savitarpio paskolų ir kitos veiklos apimtį. Atsižvelgdama į tai ir ypač į nedidelę, tačiau socialiniu požiūriu svarbią kredito unijų užimamos rinkos dalį, Lietuvos Respublika prašo priskirti Lietuvos kredito unijas prie direktyvos 2000/12/EB 2 straipsnio 3 dalyje išvardytų institucijų, o Centrinei kredito unijai numato taikyti 1 mln. eurų minimalaus pagrindinio kapitalo reikalavimą pagal direktyvos 2000/12/EB 5 straipsnio 2 dalį. Visiems ES direktyvose Centrinei kredito unijai numatytiems reikalavimams pradėti taikyti reikia pereinamojo laikotarpio – iki 2005 m. gruodžio 31 dienos.
Riziką ribojanti priežiūra (direktyvos 2000/12/EB nuostatos dėl nuosavų lėšų, mokumo ir didelių paskolų)
Direktyvos reikalavimai dėl nuosavų lėšų perkelti į nacionalinę teisę 1996 metais Lietuvos banko valdybai patvirtinus Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisykles (Žin., 1996, Nr. 111-2532). Kapitalo sudėtis ir jo dydžio skaičiavimo tvarka visiškai suderinta su direktyvos reikalavimais. Direktyvos nuostatos dėl subordinuotų paskolų perkeltos į nacionalinę teisę 1999 metais patikslinus Bendrąsias nuostatas dėl subordinuotų paskolų (Žin., 1999, Nr. 13-344), kuriose atsižvelgta į visus direktyvoje nustatytus subordinuotų paskolų pripažinimo kriterijus. Apskaičiuotas banko kapitalo dydis taip pat naudojamas skaičiuojant visus banko veiklos riziką ribojančius normatyvus. Be to, kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklės taip pat visiškai atitinka direktyvoje 2000/12/EB pateiktus mokumo normatyvo reikalavimus.
Visi direktyvos 2000/12/EB reikalavimai dėl didelių paskolų įgyvendinti 2000 metais priėmus Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo pakeitimo įstatymą ir Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtinus naują Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvų apskaičiavimo metodiką (Žin., 1996, Nr. 90-2112; 2000, Nr. 44-1284).
Bendradarbiavimas riziką ribojančios priežiūros srityje (direktyva 95/26/EB)
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatyme numatoma teikti informaciją tam tikroms tarnyboms, kartu numatytas ir priežiūros tikslais gautos informacijos konfidencialumas. Atskirų sektorių priežiūros tarnybų bendradarbiavimas gyvėja. Aktyvėja ir Lietuvos banko ir užsienio valstybių priežiūros tarnybų santykiai, rengiamos bendradarbiavimo sutartys, keičiamasi informacija. Lietuvos bankas turi teisę pasirašyti su užsienio valstybių kredito įstaigų priežiūros institucijomis priežiūros sutartis. Sutartys su Rusijos centriniu banku ir Suomijos finansinių institucijų priežiūros tarnyba jau pasirašytos, o su Estija, Latvija, Švedija, Lenkija ir Baltarusija – rengiamos. Visus direktyvos reikalavimus numatoma įgyvendinti priėmus Lietuvos Respublikos finansinių institucijų įstatymą.
Konsoliduota priežiūra (direktyva 2000/12/EB)
Konsoliduota bankų priežiūra pradėta vykdyti nuo 1997 metų. Vadovaujantis direktyvos 92/30/EEB reikalavimais, parengtos ir Lietuvos banko valdybos patvirtintos Finansinių ataskaitų konsolidavimo ir konsoliduotos priežiūros taisyklės (Žin., 1997, Nr. 78-2004). Taisyklės reglamentuoja konsoliduotos priežiūros vykdymą, konsoliduotų ir individualių veiklos riziką ribojančių normatyvų taikymą ir vertinimą, taip pat nustato, kad bankai kas ketvirtį privalo pateikti Lietuvos bankui informaciją apie savo investicijas. 1999 metais parengti ir patvirtinti pakeitimai (Žin., 1999, Nr. 71-2239), kurie leidžia bankams taikyti išsamesnius konsolidavimo metodus, taip pat į konsoliduotas ataskaitas įtraukiamos ir bankų dukterinės draudimo bendrovės. Bankų ir draudimo bendrovių finansinės ataskaitos konsoliduojamos taikant nuosavybės metodą.
Metinių ir konsoliduotų ataskaitų skelbimas (direktyva 86/635/EEB)
Šios direktyvos reikalavimai įgyvendinti 1996 metais Lietuvos banko valdybai patvirtinus bankų publikuojamų metinių finansinių ataskaitų formas ir minimalius reikalavimus paaiškinamajam raštui (Žin., 1996, Nr. 111-2533). Vėliau priimta keletas svarbių nutarimų, susijusių su finansinių ataskaitų sudarymu. Bankai privalo skelbti ne tik metinę ataskaitą, bet ir konsoliduotą metinę ataskaitą ir audito išvadas. Be to, jie įpareigoti parengti ir išspausdinti visą metinę ataskaitą atskiru leidiniu, kad visi pageidaujantieji galėtų gauti informaciją apie banko finansinę būklę. Sukonkretinti reikalavimai aiškinamajam raštui – bankai įpareigojami pateikti pagrindinius apskaitos politikos pasikeitimus per metus ir nurodyti jų įtaką banko veiklos rezultatams. 1999 metais pirmą kartą atliktas 1998 metų konsoliduotų bankų finansinių ataskaitų auditas.
Sutartinė užskaita (direktyva 2000/12/EB)
1998 metais Lietuvos banko valdybos patvirtintos balansinės ir pelno (nuostolio) ataskaitų formos (Žin., 1998, Nr. 51-1419) leidžia išsamiau įvertinti nebalansinių straipsnių struktūrą. Tuo tikslu nebalansiniai straipsniai, apimantys valiutos keitimo, turto pirkimo, pardavimo ir palūkanų normų sutartis, suskirstyti į nebalansinius įsipareigojimus ir nebalansines pretenzijas. Šie pakeitimai leis vadovaujantis direktyvos reikalavimais apskaičiuoti valiutos keitimo ir palūkanų normų, novacijos ar kitų tarpusavio užskaitos sutarčių pagrindu sudarytų sandorių grynąją vertę. Kol kas, atsižvelgiant į esamą ekonomikos būklę, taikyti tokias sutartis netikslinga, kadangi bankai prisiimtų papildomą aktyvų riziką esant tai pačiai kapitalo bazei. Visos direktyvos nuostatos bus įgyvendintos iki 2003 m. gruodžio 31 dienos.
Kapitalo pakankamumas (direktyvos 93/6/EEB ir 98/31/EB)
Šiuo metu Lietuvos banke pradėti rengti teisės aktai dėl direktyvų 93/6/EEB ir 98/31/EB įgyvendinimo, siekiant sukurti rinkos rizikos nustatymo ir mažinimo nuosavu kapitalu mechanizmą. Rinkos rizikos vertinimo metodika apims pagrindinių rūšių rinkos riziką (užsienio valiutos, palūkanų normos, nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių ir sandorio šalies) ir leis nustatyti kapitalo poreikį atitinkamai rizikai padengti. Bus nustatyti kredito įstaigų prekybinių ir bankinių knygų įvertinimo principai, vidinių rinkos rizikos modelių vertinimo kriterijai ir pagrindiniai jiems keliami reikalavimai. Šiuo metu rengiamas Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių projektas, mėginama nustatyti, kaip jas praktiškai taikyti Lietuvos bankuose. Direktyvų 93/6/EEB ir 98/31/EB reikalavimus numatoma įgyvendinti 2002 metais.
Direktyva dėl indėlių garantijų sistemų (94/19/EB)
Lietuvoje taikoma indėlių draudimo schema beveik atitinka direktyvos 94/19/EB reikalavimus:
į draudžiamo indėlio sritį patenka ne tik indėlio likučiai, bet ir kiti indėlininkų reikalavimai, kylantys iš normalių bankinių operacijų (įskaitant ir sukauptas palūkanas), kartu nustatomi bendros sąskaitos lėšų draudimo principai;
užsienio bankų filialai, kurių indėliai neapdrausti ar kitaip neapsaugoti pagal jų valstybės teisės aktus, turi apdrausti indėlius pagal Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymą. Užsienio bankų filialų, kurių indėlių draudimo ar kitokios apsaugos sąlygos blogesnės už esamas Lietuvoje, gali papildomai apdrausti indėlius Lietuvos Indėlių draudimo fonde Lietuvoje taikomomis sąlygomis;
su direktyva visiškai suderinti draudimo apribojimai su banku susijusiems asmenims, klientų teisės į draudimo kompensacijas ir jų išmokėjimo trukmė, indėlių draudimo nutraukimo principai;
bankų klientai, laikantys banke indėlius, informuojami apie indėlių draudimo sąlygas ir kompensavimo mechanizmą.
Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 1-1; 1999, Nr. 65-2087) Lietuvoje draudžiamas indėlis mažesnis už nustatytąjį direktyvoje 94/19/EB (Lietuvoje – 45000 litų, direktyvoje – 80000 litų), kompensuojama irgi yra daug mažiau, draudžiami tik gyventojų indėliai.
Nurodytiesiems skirtumams pašalinti ir Lietuvos indėlių draudimo schemai visiškai suderinti su direktyvos 94/19/EB reikalavimais reikia pereinamojo laikotarpio – iki 2009 m. gruodžio 31 dienos.
Vidutinis indėlis Lietuvoje daug mažesnis nei ES, todėl draudžiamą sumą padidinti reikėtų palaipsniui priklausomai nuo indėlių didėjimo Lietuvos bankuose. Staigus draudimo sumos padidinimas padengtų daugiau nei 99 procentus visų draudžiamų indėlių, o specialiam draudimo fondui tektų padidinti įsipareigojimus indėlininkams net 60 procentų. Indėlių draudimas turi tapti Lietuvoje bankinio sektoriaus stabilumo garantu.
Naujojo Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymo projektą numatyta parengti ir priimti 2000 metais (įsigaliotų 2001 metais). Naujasis įstatymas nustatys, kad indėlių garantijos ES standartus atitiks 2009 m. gruodžio 31 dieną.
Draudimas
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 73-1742), įsigaliojęs 1996 m. liepos 31 d., nustatė pagrindinius draudimo įmonių steigimo ir veiklos reikalavimus. Įstatymo nuostatos suderintos su pirmosios kartos direktyvomis draudimo srityje (direktyvos 73/239/EEB ir 79/267/EEB). 2000 m. kovo 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas įtvirtino kai kurias draudėjų apsaugos nuostatas, numatytas Antrojoje gyvybės draudimo direktyvoje (direktyva 90/619/EEB), ir panaikino abipusiškumo reikalavimą siekiant narystės Pasaulio prekybos organizacijoje.
Kai kurios direktyvų nuostatos, nesureguliuotos Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo, įgyvendintos Finansų ministerijos ir Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos nutarimais, kurie nustato draudimo įmonių steigimo ir veiklos reikalavimus. Nustatyta draudimo įmonių mokumo atsargos skaičiavimo metodika, draudimo techninių atidėjimų dydžių apskaičiavimo metodika, finansinių ataskaitų viešo skelbimo tvarka. Numatyti ir įpareigojimai, būtini priežiūros funkcijai vykdyti: draudimo įmonių akcininkų sąrašo, finansinių ataskaitų, duomenų apie įmonės vadovą, įstatinio kapitalo ir draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo ataskaitų, statistinių apyskaitų pateikimas Valstybinei draudimo priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos. Rengiant šiuos teisės aktus, daugeliu atveju buvo atsižvelgiama ir į trečiosios kartos direktyvų 92/49/EEB ir 92/96/EEB reikalavimus.
Svarbiausiosios direktyvų transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimo srityje (direktyvos 72/166/EEB, 84/5/EEB, 90/232/EEB) nuostatos įrašytos į Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projektą, kuris svarstomas Lietuvos Respublikos Seime. Įstatymo projekte numatytos draudimo sumos neatitinka direktyvoje 84/5/EEB numatytų minimalių draudimo sumų žalos asmeniui ir žalos turtui atveju. Direktyvoje numatytam reikalavimui draudimo sumoms (350000 eurų žalos asmeniui atveju ir 100000 eurų žalos turtui atveju) įgyvendinti reikia pereinamojo laikotarpio – iki 2009 m. gruodžio 31 dienos, kadangi staigus perėjimas prie ES reikalavimus atitinkančių draudimo sumų priverstų draudimo įmones nustatyti didesnes draudimo įmokas. Esamomis ekonomikos sąlygomis dėl to būtų sunku įvesti privalomąjį draudimą.
Priėmus 2000 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės bus įgyvendinti direktyvos 91/674/EEB reikalavimai.
2001 metais bus parengti projektai teisės aktų, įgyvendinančių acquis reikalavimus, susijusius su įvairia rizika (teismo išlaidų, pagalbos draudimas).
Siekiant derinti nacionalinę teisę su acquis nuostatomis, dabar galiojantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas bus pakeistas Draudimo sutarties įstatymu ir Draudimo veiklos įstatymu. Juose bus įrašyti visų trijų kartų gyvybės ir ne gyvybės draudimo direktyvų reikalavimai, taip pat direktyvų nuostatos, susijusios su perdraudimu ir retrocesija, draudimo tarpininkų veikla, bendruoju draudimu, kredito draudimu, rizikos mažinimo reikalavimais, draudimo grupių priežiūra (64/225/EEB, 77/92/EEB, 78/473/EEB, 87/343/EEB, 95/26/EB, 98/78/EB). Numatoma, kad įstatymų projektai bus parengti 2002 metais, įstatymai priimti ir įsigalios 2003 metų I ketvirtį, išskyrus nuostatas, susijusias su laisve teikti paslaugas neįsisteigus, įmonės pagrindinės buveinės valstybės kontrole, leidimu, galiojančiu visoje Bendrijoje, kurios įsigalios nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Vertybiniai popieriai ir investicinės paslaugos
Lietuvoje vertybinių popierių viešoji apyvarta ir investicinės paslaugos reglamentuojamos 1996 metais priimtame Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 16-412), Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatyme (naujos redakcijos įstatymas patvirtintas 1999 metais) (Žin., 1995, Nr. 63-1581; 1999, Nr. 98-2811) ir 1999 metais priimtame Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatyme (Žin., 1999, Nr 55-1765).
Rengiamas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas, kuris bus visiškai suderintas su ES teise. Įstatymą numatoma priimti iki 2001 metų pabaigos. Bus padaryti reikiami atitinkamų Vertybinių popierių komisijos patvirtintų įstatymo lydimųjų aktų pakeitimai: reglamentuotas investicinių paslaugų teikėjų paslaugų teikimas Lietuvoje, nustatyti su tuo susiję „namų“ ir „priėmimo“ valstybės priežiūros institucijų veiklos principai.
Finansų maklerio įmonėse galiojanti kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarka iš esmės atitinka ES teisę, tačiau iki 2004 m. sausio 1 d. ji bus pakeista – iš jos pašalintos neatitinkančios ES teisės nuostatos, daugiausia susijusios su derivatyvų rizikos nustatymu.
Lietuvos Respublikos teisinė bazė bus galutinai suderinta su ES teisės aktais, reglamentuojančiais investicinių paslaugų teikimą ir vertybinius popierius, iki 2004 m. sausio 1 d., o laisvai paslaugas teikti bus įmanoma nuo narystės ES pradžios.
Direktyvai 97/9/EB dėl kompensavimo investuotojams sistemų galutinai įgyvendinti reikia pereinamojo laikotarpio – iki 2007 m. gruodžio 31 dienos. Investicijų draudimo sistemos pagal ES teisę turi garantuoti iki 20000 eurų kompensaciją, jeigu dėl investicines paslaugas teikiančios bendrovės nemokumo investuotojai praranda jai patikėtas lėšas ar vertybinius popierius. Atitinkamo įstatymo projektas rengiamas, įstatymas bus priimtas iki 2001 metų pabaigos. Pagal šį įstatymą numatoma palaipsniui garantuoti ES reikalavimus atitinkančią kompensacijos sumą. Per kiek laiko bus sukaupta specialiame fonde lėšų, kurių prireiks sistemos funkcionavimo pradžiai, priklausys nuo to, kokia pradinė kompensavimo suma bus patvirtinta ir kokio dydžio įmokas mokės rinkos dalyviai. Palaipsniui garantuojamos kompensacijos suma bus didinama, atsižvelgiant į dabartines gyventojų pajamas, iki 2007 m. gruodžio 31 dienos. Numatoma, kad šį fondą administruos valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas, kuri administruoja indėlių komerciniuose bankuose draudimo fondą.
Duomenų apsauga
Pritariama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 95/46/EB ir Konvencijai ETS Nr. 108, reglamentuojančiomis atitinkamai asmenų apsaugą tvarkant asmens duomenis ir laisvą tokių duomenų judėjimą.
Nacionalinė teisė bus visiškai suderinta su acquis reikalavimais iki 2002 metų priėmus Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479) pakeitimo įstatymą ir jo lydimuosius aktus ir pakeitus ar papildžius kitus su jais susijusius teisės aktus.
Direktyvoje 95/46/EB nustatyta, kad ji netaikoma veiklai, numatytai ES sutarties V dalyje „Bendrosios užsienio ir saugumo politikos nuostatos“ ir VI dalyje „Bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse nuostatos“ (galiojusios priimant direktyvą 95/46/EB), taip pat veiklai, susijusiai su visuomenės saugumu, gynyba, valstybės saugumu ir valstybės veiksmais baudžiamosios teisės srityje. Rengiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo projektą, tokios išimtys buvo numatytos. Siekiama, kad ES sutarties V ir VI dalyse aptartai veiklai, ypač susijusiai su bendradarbiavimu su valstybėmis ES narėmis teisingumo ir vidaus reikalų srityse (taip pat Europolo ir Šengeno konvencijose numatytu valstybių bendradarbiavimu), būtų taikomos 1981 metų konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu sąlygos. Lietuva yra pasirašiusi minėtąją konvenciją. Ją ratifikuoti numatoma 2001 metų I ketvirtį.
Prekybos agentų veikla
Prekybos agentų, kuriems taikomi direktyvos 86/653/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, koordinavimo reikalavimai, veiklą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos prekybos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 10-204) ir Lietuvos civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr. 19-138). Į šiuos teisės aktus įrašyta tik dalis direktyvos nuostatų. Visos jos yra naujame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, priimtame 2000 m. liepos 18 dieną.
Naujame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse prekybos agentu pripažįstamas nepriklausomas ir savo rizika veikiantis fizinis ar juridinis asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis savo ar atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita ir interesais. Pagal direktyvos reikalavimus labai smulkiai ir tiksliai reglamentuojami agentinio kontrakto sudarymo, nutraukimo ir pasibaigimo klausimai, darbdavio ir prekybos agento teisės ir pareigos, prekybos agento atlyginimo dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarka, agento teisė į kompensaciją ir nuostolių atlyginimą, agento komercinės veiklos ribojimas pasibaigus agentiniam kontraktui, kiti klausimai. Visos direktyvos nuostatos bus įgyvendintos nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui.
Informacinės visuomenės paslaugos
Notifikavimą pagal direktyvos 98/34/EB ir Pasaulio prekybos organizacijos susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių nuostatas dėl keitimosi informacija reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 617 „Dėl keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras“ (Žin., 1999, Nr. 45-1446). Lietuvos Respublikos Vyriausybė svarsto šio nutarimo papildymo, nustatančio informacinės visuomenės paslaugų teikimo ir naudojimosi šiomis paslaugomis taisyklių notifikavimo tvarką, projektą. Nutarimą numatoma priimti 2000 metų III ketvirtį.
Direktyvos 98/84/EB nuostatos bus perkeltos į nacionalinę teisę priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl nelegalios ir žalingos informacijos internete (bus priimtas 2001 metų pradžioje). Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos Informacijos ir informatikos departamentas atsakingas už minėtosios direktyvos įgyvendinimą.
Verslo steigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas amatininkams, prekybininkams ir ūkininkams
Europos Bendrijos direktyvų reikalavimus dėl steigimosi laisvės ir laisvės teikti paslaugas savarankiškai dirbantiems asmenims pramonėje, prekyboje ir žemės ūkyje Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai: Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 1998, Nr. 115-3236), Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2127), Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas (Žin., 1990, Nr. 14-395), Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743), Lietuvos Respublikos prekybos įstatymas, Užsieniečių įsidarbinimo Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį tvarka (Žin., 2000, Nr. 48-1399), Patentų išdavimo tvarka (Žin., 1995, Nr. 91-2043; 1999, Nr. 114-3311), Paslaugų teikimo taisyklės (Žin., 1995, Nr. 33-779), Profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatai bei profesinės kvalifikacijos vertinimą ir pripažinimą vykdančių institucijų ir reglamentuojamų profesijų sąrašas (Žin., 2000, Nr. 46-1319) ir kiti.
Lietuvos Respublikos įstatymai nustato vienodus įmonių steigimo reikalavimus ir Lietuvos, ir užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims. Tiek Lietuvos, tiek užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvoje nuolatinei ūkinei komercinei veiklai vykdyti gali įsteigti įmonę, pasirinkę jos rūšį. Užsieniečiai kol kas gali steigti žemės ūkio bendroves tik su Lietuvos fiziniais asmenimis, kooperatines bendroves – Lietuvos Respublikos piliečiai arba piliečiai ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje (šiuos apribojimus numatoma panaikinti 2001 metais). Be to, teisės aktai nustato galimybę užsienio valstybėse įsteigtoms įmonėms atidaryti Lietuvoje filialus. Visų užsienio valstybių įmonėms numatyti vienodi filialų atidarymo reikalavimai.
Visos įmonės turi teisę verstis bet kokia įstatymo nedraudžiama ūkine veikla. Užsienio kapitalo investuoti neleidžiama tik į valstybės saugumą ir gynybą ir loterijų organizavimą. Verstis kai kuria įstatymų nustatyta veikla reikia valstybės institucijų išduotos licencijos (leidimo).
Užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę įsigyti, naudoti, nuomoti ir parduoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išskyrus žemės ūkio paskirties žemę, kurios reikia ūkinei veiklai. Esami šioje srityje apribojimai bus panaikinti pakeitus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, kurio pataisos rengiamos (žr. derybinį skyrių „Laisvas kapitalo judėjimas“).
Fiziniai asmenys gali įsteigti įmonę ūkinei komercinei veiklai vykdyti arba įsigyti šios veiklos patentą. Patentai išduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiams ir kitiems fiziniams asmenims, turintiems Migracijos departamento leidimą nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Energetinę veiklą, susijusią su elektros energijos, dujų, centralizuotos šilumos, vandens tiekimo ir paskirstymo paslaugų teikimu, taip pat laisvu apsisprendimu dėl naftos ir gamtinių dujų paieškų, žvalgybos, gręžimo ir gavybos paslaugų steigimo ar teikimo, be bendro pobūdžio teisės aktų, reglamentuoja šakiniai teisės aktai: Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 63-1582), Laikinosios naftos paieškų, žvalgymo ir gavybos Lietuvos Respublikoje taisyklės (Žin., 1992, Nr. 16-434), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 642 „Dėl padėties Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje ir vartotojų aprūpinimo energetikos ištekliais gerinimo“ (Žin., 1992, Nr 29-873). Pagal galiojančią tvarką veiklai, susijusiai su elektros energijos, dujų ir centralizuotos šilumos tiekimu ir paskirstymu, išduodami techniniai leidimai. Leidimai vykdyti naftos paieškas, žvalgybą ir gavybą išduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos ir užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims konkurso būdu.
Šiuose teisės aktuose nėra specifinių reikalavimų, taikomų tik Lietuvos Respublikos piliečiams ar įmonėms arba tik Europos Sąjungos piliečiams arba bendrovėms, norinčioms verstis aptariamose direktyvose nurodyta veikla. Lietuvos Respublikos įstatymai vienodai galioja visų užsienio valstybių piliečiams.
Siekiant palengvinti teisės steigti ir laisvės teikti paslaugas įgijimą ir sukurti kvalifikacijų pripažinimo sistemą, priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 1 d. nutarimas Nr. 624 „Dėl Profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų ir profesinės kvalifikacijos vertinimą ir pripažinimą vykdančių institucijų ir reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr 46-1319). Profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatai taikomi asmenims, įgijusiems profesiją užsienyje. Lietuva bus visiškai pasirengusi įgyvendinti direktyvą 99/42/EB 2003 m. gruodžio 31 dieną.
III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS
Bankininkystė
Lietuvos bankas yra kredito įstaigų priežiūros institucija. Indėlių draudimo schemos įdiegimą užtikrina valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas.
Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos koordinuoja ir kontroliuoja draudimo įmonių ir draudimo tarpininkų veiklą. Ši tarnyba turi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo jai suteiktą teisę vykdyti draudimo priežiūros veiklą ir nustatytaisiais atvejais taikyti poveikio priemones.
Pagrindinė investicinių paslaugų ir vertybinių popierių apyvartos reguliavimo ir priežiūros institucija – Vertybinių popierių komisija, veikianti nuo 1993 metų. Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas yra dukterinė centrinio banko įmonė, užtikrinanti, kad būtų laikomasi apskaitos reikalavimų. Nacionalinė vertybinių popierių birža organizuoja prekybą vertybiniais popieriais.
Nefinansinių paslaugų sektorius
Asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą prižiūri, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos.
1996 metais Lietuvos standartizacijos departamente prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos įsteigtas Informacijos centras. Šis centras veikia kaip centrinė informacijos tarnyba pagal 98/34/EB ir 98/48/EB reikalavimus ir kaip Pasaulio prekybos organizacijos Prekybos techninių kliūčių informacinė tarnyba. Valstybės valdymo institucijose įkurti ryšio punktai.
Už verslo steigimo laisvės politikos įgyvendinimą atsakingos Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
______________