LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS
PRIE APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2005 M. RUGSĖJO 5 D. ĮSAKYMO NR. 1-107 „DĖL NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ (IŠSKYRUS ANGLIAVANDENILIUS) IŠTEKLIŲ IR ŽEMĖS GELMIŲ ERTMIŲ NAUDOJIMO PROJEKTŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2008 m. gegužės 9 d. Nr. 1-80
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 2005, Nr. 72-2607) 2 punktu, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 314 (Žin., 2002, Nr. 81-3494), 13.5 punktu bei siekdamas įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. direktyvą 2006/21/ EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 2004/35/EB (OL 2006 m. L 102, 49 tomas, p. 15),
pakeičiu Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-107 (Žin., 2005, Nr. 109-3996):
1. išdėstau 7.3 punktą taip:
4. išdėstau 7.9 punktą taip:
„7.9. kasybos darbų sistema – kasybos mašinų darbo aikštelių, kasybos pakopų, laikinų naudingosios iškasenos kaupų, laikinųjų sąvartų, kasybos atliekų įrenginių, grunto transportavimo kelių bei kitų kasybos elementų išdėstymas karjere, jų dinamika laiko ir erdvės atžvilgiu bei valdymas kasybos procese;“
5. išdėstau 7.13 punktą taip:
„7.13. Naudojimo projektas – vadovaujantis šiomis taisyklėmis parengtas normatyvinis dokumentas, kuriame yra numatyti racionalaus ir taupaus naudingųjų iškasenų išgavimo, kasybos atliekų tvarkymo, karjero (iškastos ertmės) bei kasyba paveiktos žemės rekultivavimo ir būtinų kitų aplinkos elementų atkūrimo be reikšmingo poveikio aplinkai, žmonių sveikatai ir saugumui būdai ir priemonės, taip pat likusių telkinyje žemės gelmių išteklių apsaugos nuo išsekimo ir kokybės blogėjimo, kai laikinai nutraukiamas jų naudojimas, priemonės;“
7. išdėstau 8 punktą taip:
8. išbraukiu 19.1 punkto pirmajame sakinyje po žodžių „(pavojingumo potencialas)“ žodžius „dirvožemio ir dangos grunto sąvartos“ ir vietoj jų įrašau žodžius „laikinosios sąvartos“;
9. išdėstau 19.8 punktą taip:
„19.8. Kasybos atliekų tvarkymo planas.
Žemės gelmių naudotojas, kurio ūkinėje komercinėje veikloje susidaro kasybos atliekos, privalo parengti kasybos atliekų tvarkymo planą, kaip kasybos atliekas sumažinti iki minimumo, jas apdoroti, panaudoti ir šalinti, atsižvelgiant į tvaraus vystymo principą, kad būtų sustabdytas ar kiek galima sumažintas bet koks neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai, kurį sukelia kasybos atliekų tvarkymas. Kasybos atliekų tvarkymo planas rengiamas siekiant užkirsti kelią arba iki minimumo sumažinti kasybos atliekų kiekį ir jų žalingumą jas kaupiant ir sandėliuojant bei siekiant jas utilizuoti, panaudojant jas pakartotiniam perdirbimui arba karjero rekultivavimui, jeigu tai yra leistina aplinkosauginiu požiūriu. Skyriuje analizuojami kasybos atliekų susidarymo šaltiniai, atliekų kiekis bei sudėtis, kasybos atliekų ar jų įrenginių tvarkymo bei atliekų utilizavimo techniniai sprendiniai.
Kasybos atliekų tvarkymo plano skyrius rengiamas vadovaujantis mutatis mutandis Bendraisiais kasybos atliekų tvarkymo plano rengimo reikalavimais (4 priedas) ir Atliekų naudojimo ar šalinimo techninių reglamentų rengimo metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis aplinkos ministro 2008 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. D-111 (Žin., 2008, Nr. 26-942).
Šio Naudojimo projekto skyriaus rengimas yra neprivalomas žemės gelmių naudotojui, kuris turi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, išduotą pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684), skirtą kasybos atliekoms tvarkyti ir saugoti kasybos atliekų įrenginiuose, nurodytuose aplinkos ministro įsakymu patvirtintame Kasybos atliekų tvarkymo tvarkos apraše.“;
10. išbraukiu 19.13 punkto pirmosios pastraipos antrajame sakinyje po žodžio „šlaitų“ žodžius „grunto sąvartų“ ir vietoj jų įrašau žodžius „laikinųjų sąvartų“;
11. išbraukiu 20.1 punkto pirmosios pastraipos antrajame sakinyje po žodžių „darbų zonos“ žodžius „grunto sąvartos“ ir vietoj jų įrašau žodžius „laikinosios sąvartos“;
12. išbraukiu 24.6 punkte po žodžio „tranšėjų,“ žodžius „dirvožemio ir grunto sąvartų“ ir vietoj jų įrašau žodžius „laikinųjų sąvartų“;
13. išbraukiu 24.7 punkto pirmajame sakinyje po žodžio „kelių,“ žodžius „grunto sąvartų“ ir vietoj jų įrašau žodžius „laikinųjų sąvartų“;
14. išbraukiu 24.10 punkto antrosios pastraipos antrajame sakinyje žodžius „grunto sąvartos“ ir vietoj jų įrašau žodžius „laikinosios sąvartos“;
15. išbraukiu 36.1 punkte po žodžių „atliekų įrenginių“ žodžius „dangos grunto bei augalinio sluoksnio sąvartų“ ir vietoj jų įrašau žodžius „laikinųjų sąvartų“.
16. Nustatau, jog žemės gelmių naudotojai, turintys patvirtintus Naudojimo projektus, kuriuose nėra skyriaus „Kasybos atliekų tvarkymo planas“ ir sukauptų kasybos atliekų išdėstymo grafinio plano, ir kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro kasybos atliekos, privalo parengti ir iki 2009 m. gegužės 1 d. pateikti Lietuvos geologijos tarnybai tvirtinti Naudojimo projekto pakeitimus atsižvelgiant į šio įsakymo reikalavimus dėl kasybos atliekų tvarkymo plano. Pastaruosius Naudojimo projekto pakeitimus privaloma derinti tik su atitinkamu regiono aplinkos apsaugos departamentu.
Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklių
4 priedas
BENDRIEJI KASYBOS ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO RENGIMO REIKALAVIMAI
1. Kasybos pramonės atliekų tvarkymo planas turi užtikrinti šių pagrindinių tikslų įgyvendinimą:
1.1. užkirsti kelią arba sumažinti gaminamų kasybos pramonės atliekų (toliau – kasybos atliekos) kiekio susidarymą ir jų žalą, visų pirma atsižvelgiant į:
1.1.1. kasybos atliekų tvarkymą projektavimo laikotarpiu ir naudingųjų iškasenų išgavimo ir apdorojimo būdo pasirinkimą;
1.1.3. kasybos atliekų patalpinimą į iškastą ertmę, išgavus naudingąsias iškasenas, kiek tai įmanoma techniškai ir ekonomiškai bei tinkama aplinkosaugos požiūriu, laikantis esamų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų. Talpinant kasybos atliekas rekultivavimo ar konstrukcijos sutvirtinimo tikslais atgal į iškastas ertmes inter alia turi būti užtikrintas kasybos atliekų stabilumas; užkirstas kelias grunto, paviršinio ir požeminio vandens taršai; užtikrinta kasybos atliekų ir kasybos ertmių stebėsena pagal galiojančių teisės aktų ir aplinkosaugos normatyvų ir standartų reikalavimus;
1.1.4. dirvožemio grąžinimą į vietą uždarius kasybos atliekų įrenginį arba, jei tai praktiškai neįmanoma, pakartotinį jo panaudojimą kitur;
1.2. skatinti kasybos atliekų naudojimą jas perdirbant, pakartotinai naudojant ar regeneruojant, kai tai aplinkosaugos požiūriu tinkama, laikantis esamų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų;
1.3. užtikrinti trumpalaikį ir ilgalaikį saugų kasybos atliekų šalinimą, visų pirma, projektavimo laikotarpiu, atsižvelgiant į valdymą kasybos atliekų įrenginio eksploatacijos metu ir jį uždarius bei pasirenkant projektą:
1.3.1. reikalaujantį minimalios ir, jei įmanoma, apskritai jokios uždaryto kasybos atliekų įrenginio stebėsenos, kontrolės ir valdymo;
1.3.2. užkertantį kelią ar bent jau iki minimumo sumažinantį bet kokį ilgalaikį neigiamą poveikį, pavyzdžiui, susijusį su oro arba vandens teršalų prasiskverbimu iš kasybos atliekų įrenginio;
2. Kasybos atliekų tvarkymo plane turi būti bent šie duomenys:
2.1. kaupiamų kasybos atliekų tikėtinų fizinių ir cheminių savybių trumpu ir ilgu laikotarpiu aprašymas, ypač dėl jų stabilumo paviršiaus atmosferos ir meteorologinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į naudingųjų iškasenų rūšis, dangos ir bergždo, kurie bus iškasami, pobūdį, bei kiekio nustatymas;
2.2. cheminių medžiagų, kurios bus naudojamos apdorojant naudingąsias iškasenas, aprašymas ir jų stabilumas;
2.4. veiklos, kurios metu tokios kasybos atliekos susidaro, ir bet kokio vėlesnio jų apdorojimo aprašymas;
2.5. aprašymas, kaip aplinką ir žmonių sveikatą gali neigiamai paveikti tokių kasybos atliekų kaupimas, ir prevencinės priemonės, kurių reikia imtis siekiant iki minimumo sumažinti poveikį aplinkai įrenginio eksploatavimo metu ir po jo uždarymo, įskaitant šiuos reikalavimus:
2.5.1. atliekų įrenginys būtų tinkamoje vietoje, atsižvelgiant pirmiausia į teisės aktų reikalavimus dėl saugomų vietovių, geologinius, hidrologinius, hidrogeologinius, seisminius bei geotechninius veiksnius, ir suprojektuotas taip, kad atitiktų sąlygas, būtinas užkirsti kelią trumpu ir ilgu laikotarpiu grunto, oro, požeminio ar paviršinio vandens taršai, ir užtikrinti užteršto vandens bei filtrato surinkimą bei mažinti vandens ar vėjo eroziją tiek, kiek tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai įgyvendinama;
2.5.2. atliekų įrenginys būtų tinkamai pastatytas, valdomas ir prižiūrimas siekiant trumpu ir ilgu laikotarpiu užtikrinti jo fizinį stabilumą ir užkirsti kelią grunto, oro, paviršinio ar požeminio vandens taršai, taip pat kuo labiau sumažinti galimą žalą kraštovaizdžiui;
2.7. priemonės požeminio vandens būklės pablogėjimo prevencijai ir oro bei grunto taršos prevencijai ar sumažinimui iki minimumo, kurių įgyvendinimui žemės gelmių naudotojas be kitų priemonių privalo:
2.7.1. įvertinti saugomų atliekų potencialą išskirti filtratą, įskaitant filtrate esančius teršalus, atliekų įrenginio eksploatacijos laikotarpiu ir laikotarpiu po uždarymo bei nustatydamas atliekų įrenginio vandens pusiausvyrą;
2.7.2. neleisti susidaryti filtratui ir atliekoms užteršti paviršinį ar požeminį vandenį ir gruntą arba kiek įmanoma tai sumažinti;
2.7.3. surinkti ir valyti iš atliekų įrenginio surinktą užterštą vandenį ir filtratą iki jų išleidimui nustatyto atitinkamo standarto;
2.7.4. pašalinant kieto, suspensijos ar skysto pavidalo kasybos atliekas į bet kokį priimantįjį vandens baseiną, kuris nėra kasybos atliekų pašalinimo tikslu įrengtas vandens baseinas, laikytis aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų dėl paviršinių ir požeminių vandenų apsaugos nuo taršos;
2.8. viršutinio žemės sluoksnio, kurį paveiks kasybos atliekų įrenginys, būklės tyrimas.
Jeigu vadovaujantis pavojaus aplinkai įvertinimu, teisės aktų įgaliota institucija nusprendžia, kad filtratą rinkti ir valyti nebūtina, arba jei nustatoma, kad kasybos atliekų įrenginys gruntui, požeminiam ir paviršiniam vandeniui nekelia potencialios grėsmės, 2.7.2 ir 2.7.3 punktuose išdėstyti reikalavimai gali būti atitinkamai sumažinti ar atšaukti.
3. Kasybos atliekų tvarkymo plane teikiama pakankamai informacijos, kad kompetentinga institucija galėtų įvertinti žemės gelmių naudotojo sugebėjimą įgyvendinti pirmiau nurodytus kasybos atliekų tvarkymo plano tikslus ir įvykdyti savo įsipareigojimus. Kasybos atliekų tvarkymo plane ypač turi būti paaiškinta, kaip pasirinkta galimybė ir metodas, minimi 1.1.1 punkte, padės įgyvendinti 1.1 punkte nustatytus kasybos atliekų tvarkymo plano tikslus.
4. Kasybos atliekų tvarkymo planas peržiūrimas kas penkeri metai ir (arba) atitinkamai keičiamas, jei eksploatuojant kasybos atliekų įrenginį arba saugomose kasybos atliekose įvyksta dideli pokyčiai. Apie bet kokius pakeitimus pranešama Lietuvos geologijos tarnybai ir atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui.
REIKALAVIMAI KASYBOS ATLIEKŲ ĮRENGINIUI
5. Žemės gelmių naudotojas, statydamas kasybos atliekų įrenginį ar modifikuodamas esamą įrenginį, privalo užtikrinti, kad:
5.1. įrenginys būtų tinkamoje vietoje, atsižvelgiant pirmiausia į teisės aktų reikalavimus dėl saugomų vietovių, geologinius, hidrologinius, hidrogeologinius, seisminius bei geotechninius veiksnius, ir suprojektuotas taip, kad atitiktų sąlygas, būtinas užkirsti kelią trumpu ir ilgu laikotarpiu grunto, oro, požeminio ar paviršinio vandens taršai, išvengti arba sumažinti dulkių ir dujų emisiją, užtikrinti užteršto vandens bei filtrato surinkimą bei mažinti vandens ar vėjo eroziją tiek, kiek tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai įgyvendinama;
5.2. įrenginys būtų tinkamai pastatytas, valdomas ir prižiūrimas siekiant trumpu ir ilgu laikotarpiu užtikrinti jo fizinį stabilumą ir užkirsti kelią grunto, oro, paviršinio ar požeminio vandens taršai, taip pat kuo labiau sumažinti galimą žalą kraštovaizdžiui;
5.3. būtų tinkami planai ir priemonės, skirtos reguliariai kasybos atliekų įrenginio stebėsenai ir kompetentingų institucijų atliekamiems patikrinimams bei skirtos imtis veiksmų esant rezultatams, rodantiems vandens ar grunto taršos nestabilumą;