LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
dėl PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS ZONŲ IR PAKRANČIŲ APSAUGOS JUOSTŲ NUSTATYMO TAISYKLių patvirtinimo
2001 m. lapkričio 7 d. Nr. 540
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335) 6 straipsnio 5 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615) 33 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) 3 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353) patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų 6.4 punktu:
1. Tvirtinu Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisykles (pridedama).
2. Laikau netekusiu galios aplinkos ministro 2000 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. 304 „Dėl Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 60-1794).
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „teritorijų planavimas“, „vanduo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2001 m. lapkričio 7 d.
įsakymu Nr. 540
PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS ZONŲ IR PAKRANČIŲ APSAUGOS JUOSTŲ NUSTATYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615) numatytų paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus bei pločius ir yra taikomos visiems paviršinio vandens telkiniams.
2. Rengiant taisykles, vadovautasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391), Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin., 1997, Nr. 104-2615) ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161).
3. Šiose taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos:
paviršinio vandens telkinys – reljefo įdauba, nuolat arba laikinai užpildyta tekančiu arba stovinčiu vandeniu. Tai – upės, ežerai, tvenkiniai (išskyrus kūdras), kanalai, rekultivuoti į vandens telkinius karjerai;
paviršinio vandens telkinio apsaugos zona – teritorija prie paviršinio vandens telkinio, kurioje ūkinė ir kita veikla leidžiama tik naudojant specialiąsias (agronomines, inžinerines ir kitas) priemones, apsaugančias vandens telkinį bei jo aplinką nuo degradacijos. Zonos dalyje prie vandens telkinio yra pakrantės apsaugos juosta;
paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta – paviršinio vandens telkinio pakrantės želdynų (medžių, krūmų, daugiamečių žolių) ruožas, kuriame ūkinės ir kitos veiklos apribojimai gerokai griežtesni negu likusioje zonos dalyje.
4. Šiomis taisyklėmis nustatytų paviršinio vandens telkinių (toliau – vandens telkiniai) apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų (toliau – apsaugos juostos ir zonos) paskirtis:
4.1. sumažinti galimybę patekti į vandens telkinius pavojingoms medžiagoms (trąšoms, pesticidams, naftos produktams ir kt.);
4.2. apsaugoti vandens telkinių krantus nuo erozijos ir abrazijos, šlaitus – nuo griovų susidarymo bei nuošliaužų;
4.3. užtikrinti vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumą ir palankias jų formavimosi sąlygas;
5. Vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų pločiai nustatomi įvertinus jų daugiafunkcinę paskirtį, teritorijų gamtines sąlygas, antropogeninių procesų pobūdį. Miestuose ir miesteliuose, nustatant vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas, būtina atsižvelgti į bendrą aplinkos situaciją (želdynai, teritorijos užstatymo, nuotakyno pobūdis ir kt.), todėl čia apsaugos juostų ir zonų pločiai gali labai skirtis nuo nurodytųjų šiose taisyklėse.
Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto anksčiau parengti vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų planai (M 1:10 000) galioja, jeigu juose pažymėti apsaugos juostų ir zonų pločiai atitinka šių taisyklių nuostatas.
II. PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIŲ PAKRANČIŲ APSAUGOS JUOSTŲ NUSTATYMAS
6. Upių, ežerų, tvenkinių ir rekultivuotų į vandens telkinius karjerų (toliau – karjerai) lėkštuose šlaituose apsaugos juostos nustatomos matuojant nuo vasaros laikotarpio vidutinio vandens lygio, kai krantai statūs (nuolydžio kampas 100 ir daugiau) arba griūvantys – nuo kranto viršutinės briaunos, o prie kanalų ir sureguliuotų (ištiesintų) upių – nuo vagos šlaito viršutinės briaunos.
7. Natūralių ir sureguliuotų upių, kurių baseino plotas didesnis kaip 25 km2, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, bei karjerų, kurių plotas didesnis kaip 2 ha, apsaugos juostų plotis turi būti:
8. Dvigubai platesnės, nei nurodyta šių taisyklių 7 punkte, vandens telkinių apsaugos juostos nustatomos prie vandens telkinių ar jų ruožų, esančių:
9. Natūralių upių, kurių baseino plotas neviršija 25 km2, sureguliuotų upių, kurių baseino plotas 10–25 km2, mažesnių kaip 0,5 ha ploto ežerų ir tvenkinių bei neviršijančių 2 ha ploto karjerų apsaugos juostos nustatomos 2 kartus siauresnės, nei nurodyta šių taisyklių 7.1–7.3 punktuose.
10. Sureguliuotų upių, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 km2, ir kanalų apsaugos juostų plotis turi būti:
III. PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS ZONŲ NUSTATYMAS
12. Vandens telkinių apsaugos zonos (ne miškuose):
12.1. prie upių ar jų ruožų (nuo versmių), kurių baseino plotas didesnis kaip 100 km2, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 100 ha, apsaugos zonos plotis – 500 m;
12.2. prie natūralių upių, kurių baseino plotas ne didesnis kaip 100 km2, prie sureguliuotų upių, kurių baseino plotas 10–100 km2, prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas 0,5–100 ha, prie didesnių kaip 2 ha ploto karjerų apsaugos zona – 200 m. Jei šių upių, ežerų ar tvenkinių slėniai įsirėžę giliau kaip 10 m ir jų šlaitai ilgesni kaip 200 m, nustatomas 500 m apsaugos zonos plotis;
13. Vandens telkinių apsaugos zonos miškuose:
13.1. prie upių ar jų ruožų (nuo versmių), kurių baseino plotas didesnis kaip 100 km2, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 100 ha, apsaugos zonos plotis – 500 m;
13.2. prie 25 km ilgio ir ilgesnių upių ir upelių, kurių baseino plotas 50–100 km2, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas 50–100 ha, apsaugos zonos plotis – 200 m;
13.3. prie miškuose esančių trumpesnių kaip 25 km upių ir upelių, kurių baseino plotas mažesnis kaip 50 km2, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas mažesnis kaip 50 ha, turi būti nustatomos tik apsaugos juostos pagal šių taisyklių II skyriaus nuostatas;
IV. PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS ZONŲ IR PAKRANČIŲ APSAUGOS JUOSTŲ NUSTATYMO DOKUMENTAI
14. Vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų dokumentai yra teritorijų planavimo dokumentai – bendrieji, detalieji ar specialieji (žemėtvarkos, miškotvarkos ar kt. projektai, schemos) planai, Valstybinio žemės kadastro žemėlapiai, kuriuose žymimos apsaugos juostų bei zonų ribos, taip pat miškų priskyrimo miškų grupėms ir pogrupiams planai.
______________