LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO 2005 M. BALANDŽIO 4 D. ĮSAKYMO Nr. V-379 „DĖL TARNYBINIO TYRIMO KOMISIJOS SUDĖTIES IR NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2009 m. gruodžio 15 d. Nr. V-1174
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 69-1736; 1999, Nr. 47-1468; 2009, Nr. 95-4033 ) 34 straipsnio 6 dalimi:
1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. V-379 „Dėl Tarnybinio tyrimo komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 48-1604):
1.1. išdėstau preambulę taip:
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325; 2003, Nr. 38-1681; 2004, Nr. 169-6215) 67 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 69-1736; 2009, Nr. 95-4033) 34 straipsnio 6 dalimi“;
1.2. išdėstau 2 punktą taip:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos
ministro 2005 m. balandžio 4 d.
įsakymu Nr. V-379
(Lietuvos Respublikos
krašto apsaugos ministro
2009 m. gruodžio 15 d.
įsakymo Nr. V-1174 redakcija)
TARNYBINIO TYRIMO KOMISIJOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatai (toliau – nuostatai) reglamentuoja Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – komisija) uždavinius, funkcijas, teises, dokumentų pateikimą komisijai, darbo organizavimą, komisijos veiklos finansavimą ir atsakomybę.
2. Komisija yra nuolat veikianti krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) institucija, kuri:
2.1. nustato karių ir šaulių mirties ar žūties, susižalojimo ar kitokio sveikatos sutrikdymo (ligos ar traumos) (toliau – mirties ar sveikatos sutrikdymo) priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario ar šaulio tarnyba (šaulio statusu) (toliau – tarnyba);
4. Priimdama sprendimą komisija vadovaujasi teisės aktais, galiojusiais kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikdymo nustatymo metu.
5. Komisija savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu (Žin., 1998, Nr. 49-1325), Lietuvos šaulių sąjungos įstatymu (Žin., 1997, Nr. 69-1739; 2009, Nr. 95-4033) bei kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos statutais, krašto apsaugos ministro įsakymais, kitais teisės aktais bei šiais nuostatais.
II. KOMISIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
8. Komisijos uždaviniai:
8.1. ištirti ir nustatyti kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikdymo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba;
8.2. nustatyti, ar šaulio tarnyba mirties ar sveikatos sutrikdymo metu buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai;
9. Komisija atlieka šias funkcijas:
9.1. surenka iš KAS institucijų ir jų padalinių, Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) ir jos padalinių, kitų asmenų komisijos posėdžiams reikalingą medžiagą;
9.2. atlieka įvykio vietos apžiūros, nukentėjusiojo, liudytojų, kitų su įvykiu susijusių asmenų paaiškinimų ir kitos rašytinės medžiagos analizę;
9.3. priima sprendimą dėl kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikdymo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba;
9.4. priima sprendimą, ar šaulio tarnyba mirties ar sveikatos sutrikdymo metu buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai;
9.5. kaupia duomenis apie karių ar šaulių mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejus, juos analizuoja, apibendrina ir teikia siūlymus Ministerijos kancleriui, kariuomenės vadui, Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybai (toliau – KMT), LŠS dėl karių ar šaulių mirties ar sveikatos sutrikdymo prevencijos;
9.6. teikia siūlymus KAS institucijoms ir jų padaliniams, LŠS ir jos padaliniams, kaip užtikrinti tinkamas ir saugias tarnybos sąlygas, siekiant išvengti karių ar šaulių mirties ar sveikatos sutrikdymų;
9.7. kreipiasi į Karo medicinos ekspertizės komisiją (toliau – KMEK) prašydama pateikti medicininę išvadą dėl nustatyto sveikatos sutrikdymo ir galimybės jį susieti su tarnyba;
III. KOMISIJOS TEISĖS
10. Komisija turi teisę:
10.1. į komisijos posėdžius kviesti karį, šaulį ar jų įgaliotus atstovus, mirusio kario ar šaulio šeimos narius, KAS institucijų ar jų padalinių, LŠS ar jos padalinių, kuriuose užregistruota kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas, vadovus, karinio vieneto gydytoją, kitus asmenis ir (ar) gauti jų rašytinius paaiškinimus;
10.2. apklausti nukentėjusįjį, įvykio liudytojus, KAS institucijų ar jų padalinių, LŠS ar jos padalinių vadovus, kitus asmenis, galinčius suteikti informacijos apie įvykį;
10.3. kreiptis į valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, ar fizinius asmenis ir gauti iš jų su tiriamuoju įvykiu susijusią medžiagą, paaiškinimus bei kitus dokumentus;
10.4. reikalauti iš KAS institucijų ir jų padalinių, LŠS ir jos padalinių vadovų pateikti paaiškinimus dėl karių ar šaulių mirties ar sveikatos sutrikdymo ir gauti karių ar šaulių mirties ar sveikatos sutrikdymo faktą ir aplinkybes patvirtinančius dokumentus (planus, pareiginius nuostatus, projektus, tarnybinio tyrimo išvadas ir kt.);
IV. DOKUMENTŲ PATEIKIMAS KOMISIJAI
11. Komisija tyrimą pradeda:
11.1. sveikatos sutrikdymą patyrusio kario ar šaulio ar jų įgalioto asmens prašymo, taip pat mirusio kario arba šaulio šeimos narių ar jų įgalioto asmens prašymo pagrindu. Prašymas nustatyti, ar kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, pateikiamas komisijai adresu: Totorių g. 25/3, Vilnius. Prašymą pateikiantis asmuo kartu pateikia šiuos dokumentus:
11.1.1. mirties ar sveikatos sutrikdymo faktą patvirtinančius medicininius dokumentus (mirties liudijimą, ligos istorijos išrašus ir kt.);
11.1.2. kario ar šaulio asmens sveikatos istoriją (ne trumpesnę kaip 5 metų) iš sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose karys ar šaulys naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis;
12. KAS institucija ar jos padalinys, LŠS ar jos padalinys komisijai paprašius ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos turi pateikti šiuos dokumentus:
12.1. dokumentus, patvirtinančius kario ar šaulio mirties faktą ir aplinkybes (pranešimą apie mirtį, tarnybinio tyrimo išvadą kartu su visa tyrimo medžiaga ir kita) – kario ar šaulio mirties atveju;
13. KMT komisijos prašymu pateikia turimus medicininius dokumentus, susijusius su kario ar šaulio sveikatos būkle, arba šių dokumentų išrašus.
14. KMEK, gavusi komisijos paklausimą, įvertina sveikatos sutrikdymo vystimosi galimybes ir per 30 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos pateikia medicininę išvadą dėl nustatyto sveikatos sutrikdymo ir galimybės jį susieti su tarnyba.
V. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS
16. Komisija sudaroma iš 6 asmenų: pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir 4 narių. Kai komisijos pirmininko nėra (serga, išvykęs į komandiruotę ir kt.), jo pareigas eina komisijos pirmininko pavaduotojas.
17. Komisijos posėdžius šaukia ir darbo vietą bei laiką nustato komisijos pirmininkas. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja sekretorius ir daugiau kaip pusė narių, įskaitant pirmininką arba pirmininko pavaduotoją. Komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.
18. Komisijos posėdžius protokoluoja sekretorius. Sekretorius analizuoja komisijai pateiktą medžiagą, formuoja atitinkamas bylas, pristato tyrimo medžiagą komisijos nariams posėdžio metu, rengia komisijos priimamų procesinių sprendimų projektus ir vykdo kitus komisijos pirmininko nurodymus.
19. Jeigu gaunamas šaulio, kario ar jų įgaliotų atstovų, mirusio kario ar šaulio šeimos narių ar jų įgaliotų asmenų rašytinis prašymas, į komisijos posėdžius gali būti kviečiamas karys, šaulys, jų šeimos nariai ar jų prašymu kiti kario ar šaulio interesams atstovaujantieji asmenys, KAS institucijos ar jos padalinio, LŠS ar jos padalinio, kuriame užregistruota kario, šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas, vadovas, karinio vieneto gydytojas, kiti asmenys.
20. Komisija reikiamos informacijos į kitas institucijas kreipiasi ir tyrimą atlieka laikydamasi protingų terminų, o sprendimą priima surinkusi visą informaciją, galinčią turėti įtakos sprendimo priėmimui, bet ne vėliau nei per vienerius metus nuo prašymo gavimo dienos. Jei gavus prašymą ar nelaimingo atsitikimo tyrimo dokumentus paaiškėja, kad sveikatos sutrikdymo ar mirties įvykis turi baudžiamosios veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių ir kompetentingos institucijos nagrinėja atitinkamas bylas dėl minėtų veikų, kurias išnagrinėjus priimti sprendimai gali turėti įtakos komisijos sprendimui, tuomet komisijos sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo institucijos, kompetentingos tirti atitinkamas bylas sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo) dienos.
21. Jei komisija negali priimti sprendimo laikydamasi 20 punkte nustatytų terminų dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, komisijos pirmininkui pasiūlius ir daugiau kaip pusei komisijos narių pritarus, sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas iki 30 darbo dienų.
22. Protokolą pasirašo posėdyje dalyvavę komisijos nariai ir sekretorius. Parašai tvirtinami komisijos antspaudu.
23. Komisijos sprendimus, siunčiamus kariui ar šauliui arba jų įgaliotiems atstovams, mirusio šaulio ar kario šeimos nariams, LŠS arba jos padalinio ar KAS institucijos ar jos padalinio vadui, pateikusiam nelaimingo atsitikimo, kurio metu mirė karys ar šaulys arba buvo patirtas sveikatos sutrikdymas, dėl kurio mirė karys ar šaulys, tyrimo dokumentus, pasirašo komisijos pirmininkas (kai jo nėra – pavaduotojas) ir sekretorius. Parašai tvirtinami komisijos antspaudu.
24. Per 15 darbo dienų nuo komisijos sprendimo priėmimo sprendimas registruotu laišku išsiunčiamas kariui, šauliui ar jų įgaliotiems atstovams arba mirusio šaulio ar kario šeimos nariams ar jų įgaliotiems atstovams, pateikiamas LŠS ar jos padalinio arba KAS institucijos ar jos padalinio vadui, pateikusiam nelaimingo atsitikimo, kurio metu mirė karys ar šaulys ar buvo patirtas sveikatos sutrikdymas, dėl kurio mirė karys ar šaulys, tyrimo dokumentus.
VI. KOMISIJOS PRIIMAMI SPRENDIMAI
26. Komisija priima vieną iš šių sprendimų:
26.1. kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba;
26.2. kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba;
26.3. šaulio tarnyba mirties ar sveikatos sutrikdymo metu buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai;
27. Sprendimą, kad kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kario ar šaulio vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir įvykusios mirties ar patirto sveikatos sutrikdymo.
29. Sprendimą, kad kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, komisija priima, kai:
29.1. karys ar šaulys miršta ar patiria sveikatos sutrikdymą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų (jeigu tas apsvaigimas nėra susijęs su darbo ar tarnybos procese vartojamomis medžiagomis – spiritu, dažais, narkotiniais ar toksiniais preparatais);
29.2. karys ar šaulys miršta ar patiria sveikatos sutrikdymą darydamas (rengdamas) nusikalstamą veiką, administracinį teisės pažeidimą ar kitą teisės pažeidimą, kurio pasekmės galėjo lemti mirtį ar sukelti kario ar šaulio sveikatos sutrikdymą;
29.3. karys ar šaulys miršta ar patiria sveikatos sutrikdymą, nes tyčia ar dėl aplaidumo nevykdė arba netinkamai vykdė teisėtą įsakymą;
29.5. karys ar šaulys miršta ar patiria sveikatos sutrikdymą, nes tyčia arba dėl aplaidumo pažeidė saugos taisykles ar kitus teisės aktus, reglamentuojančius saugias tarnybos sąlygas;
29.7. karys ar šaulys miršta ar patiria sveikatos sutrikdymą savavališkai pasišalinęs iš tarnybos vietos;
29.8. dėl kitų objektyvių priežasčių negalima nustatyti, ar kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas buvo susijęs su tarnyba ir priimti nuostatų 27 punkte numatyto sprendimo;
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. Komisijos veikla atskirai nefinansuojama. Visas išlaidas, susijusias su komisijos narių darbu, apmoka KAS institucijos, kuriose jie dirba ar tarnauja.
32. Už komisijos dokumentų registravimą, komisijos sprendimo teisingą įforminimą bei išsiuntimą suinteresuotiems asmenims nustatytais terminais atsako komisijos sekretorius.