Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVIŲ KALBOS INSTITUTO ĮSTATŲ PATVIRTINIMO
2009 m. gruodžio 23 d. Nr. 1797
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 10 straipsnio 4 dalimi, 29 straipsnio 2 dalimi, 30 straipsniu, 93 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Įgalioti Lietuvių kalbos instituto direktorių per 10 dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka pasirašyti ir pateikti Juridinių asmenų registrui Lietuvių kalbos instituto įstatus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su Lietuvių kalbos instituto įstatų registravimu.
3. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai:
4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 669 „Dėl valstybės mokslo institutų statutų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 54-2382) 1.7 punktą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. gruodžio 23 d.
nutarimu Nr. 1797
lietuvių kalbos instituto įstatai
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvių kalbos institutas (toliau – Institutas) yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, turintis ypatingos nacionalinės svarbos statusą. Institutas – viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip valstybės biudžetinė įstaiga ir įsteigtas nematerialiajam ir dokumentiniam lituanistikos ir lituanikos paveldui kaupti, sisteminti, saugoti ir skleisti, ilgalaikiams fundamentiniams lietuvių kalbos ir raštijos paveldo tyrimams vykdyti.
2. Instituto misija – naujų fundamentinių ir taikomųjų žinių apie lietuvių kalbą ir raštiją kūrimas, nematerialiojo kalbinio paveldo kaupimas, sisteminimas ir sklaida, valstybei ir visuomenei aktualių kalbos raidos ir funkcionavimo uždavinių sprendimas, lituanistikos palaikymas pasaulyje.
4. Instituto veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (Žin., 2009, Nr. 54-2140) (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas), kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir šiais įstatais.
5. Institutas turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, taip pat sąskaitų bankuose.
II. INSTITUTO VEIKLOS TIKSLAI, SRITYS IR RŪŠYS
7. Instituto veiklos tikslai:
7.1. vykdyti šalies kultūros ir visuomenės tęstinumui ir plėtrai svarbius ilgalaikius fundamentinius lietuvių kalbos mokslinius tyrimus ir socialinę bei kultūrinę plėtrą;
7.2. kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos ir lituanikos paveldą šalyje ir užsienyje: rengti mokslines ekspedicijas bei išvykas kalbos duomenims ir lituanistikos bei lituanikos medžiagai Lietuvoje ir abipusiais susitarimais – kitose valstybėse rinkti, rengti spaudai ir leisti raštijos šaltinius, intensyviai skaitmeninti kalbos išteklius bei archyvus, fundamentiniams tyrimams veiksmingai naudojant sukauptus lietuvių kalbos duomenis;
7.3. plėtoti lietuvių kalbą informacinėje visuomenėje: kurti, diegti ir palaikyti internete kalbos mokslines duomenų bazes bei skaitmeninius produktus ir lietuvišką elektroninę terpę;
7.4. dalyvauti nustatant valstybinės lietuvių kalbos tyrimo ir vartojimo strategiją ir taktiką Lietuvoje ir Europos Sąjungos erdvėje;
7.5. bendradarbiauti su valstybės institucijomis ir užsienio šalių atstovybėmis Lietuvoje, Lietuvos Respublikos atstovybėmis užsienyje, sprendžiant aktualius kalbos raidos ir funkcionavimo, tarmių saugojimo, lietuvių kalbos, lituanistikos ir lituanikos populiarinimo šalyje ir pasaulyje klausimus; bendradarbiauti su socialiniais partneriais socialinės ir kultūrinės plėtros srityje;
7.6. bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis ir teikti joms visokeriopą pagalbą plėtojant lituanistiką, kartu su universitetais įstatymų nustatyta tvarka rengti mokslininkus;
7.7. teikti mokslinę pagalbą ir paramą lituanistikos, baltistikos ir Baltijos šalių regiono tyrimų centrams užsienyje: skatinti aukščiausio lygio mokslininkus dalyvauti tarptautiniuose ir tarpdisciplininiuose tyrimuose, rengiant bendrus projektus, incijuojant bendrus tyrimus; teikti mokslinę ir metodinę pagalbą rengiant baltistus ir lituanistus užsienyje;
7.8. analizuoti bendrinės lietuvių kalbos raidos procesus ir siūlyti norminimo rekomendacijas: vertinti bendrinės lietuvių kalbos normos ir vartosenos santykių kaitą; tirti ir vertinti naujus lietuvių kalbos ir terminijos reiškinius, atsiradusius lietuvių kalbai tapus oficialia Europos Sąjungos kalba; rengti ir leisti kalbos praktikai skirtus leidinius ir elektroninius produktus.
8. Instituto mokslinės veiklos kryptys:
8.2. lietuvių kalbos leksikos ir leksikografijos, terminologijos ir teorinės terminografijos, gramatikos ir tipologijos, onomastikos tyrimai;
9. Instituto veiklos sritis – humanitarinių mokslų lituanistiniai moksliniai tyrimai ir socialinė bei kultūrinė plėtra. Institutas atsakingas už lietuvių kalbos mokslui ir praktikai svarbių tyrimo programų ir temų parinkimą, jų kvalifikuotą vykdymą, telkia šiems darbams mokslo jėgas.
10. Instituto veiklos rūšys – humanitarinių mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai (kodas 72.20.10) ir su jais susijusi mokslinė, profesinė ir kita veikla, būtina pagrindinei veiklai užtikrinti ir vykdyti (kitos veiklos rūšys) pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877).
III. INSTITUTO TEISĖS IR PAREIGOS
11. Institutas turi teisę:
11.1. vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, nustatyti Instituto struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką;
11.2. atlikdamas savo misiją, nustatyti bendradarbiavimo formą ir bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis;
11.3. leisti mokslo ir kitą literatūrą, pasirinkti savo lituanistinių mokslinių tyrimų ir socialinės bei kultūrinės plėtros rezultatų skelbimo būdus;
11.4. vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka intelektinės nuosavybės mainus, su mokslo ir socialinių partnerių institucijomis keistis moksline literatūra, kitais mokslo veiklai reikalingais duomenimis;
11.6. kartu su universitetais Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka rengti aukščiausios kvalifikacijos mokslininkus, per studentų praktikas ir stažuotes padėti universitetams rengti specialistus;
11.7. skatinti naudoti lituanistinių mokslinių tyrimų ir socialinės bei kultūrinės plėtros rezultatus socialinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;
11.8. atlikti ekspertizes, teikti mokslines konsultacijas ir kitas savo mokslinių interesų srities paslaugas pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis;
11.9. gauti iš valstybės institucijų Instituto veiklai reikalingą informaciją, jeigu tokios informacijos teikimo neriboja įstatymai ir kiti teisės aktai;
11.11. stiprinti mokslinę ir techninę bazę, kurios reikia lietuvių kalbai tirti, mokslo darbams rengti ir skelbti, įsigyti ir naudoti naujausią techniką, padedančią tobuliau ir sparčiau tuos darbus atlikti;
12. Institutas privalo:
12.1. vykdyti lituanistinius mokslinius tyrimus ir socialinės bei kultūrinės plėtros darbus, skleisti mokslo žinias;
12.3. informuoti steigėją apie mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, finansinę, ūkinę veiklą ir lėšų naudojimą;
12.4. laiku teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai;
12.5. viešai skelbti atliktų mokslinių tyrimų rezultatus ir medžiagą, užtikrinti atvirą prieigą prie tradicinių ir skaitmeninių archyvų, bibliotekų, duomenų bazių ir kitų mokslinės veiklos ir socialinės bei kultūrinės plėtros darbų produktų, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams;
12.6. teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti raštvedybą ir dokumentų tvarkymą, saugojimą ir naudojimą;
IV. INSTITUTO ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA, Darbuotojų SKYRIMas IR ATLEIDIMas
15. Mokslo taryba atlieka šias funkcijas:
15.1. direktoriaus teikimu svarsto ir tvirtina Instituto struktūrą ir jos pakeitimus, svarsto direktoriaus pateiktus pasiūlymus dėl Instituto įstatų keitimo;
15.4. svarsto Instituto direktoriaus pateiktas metų veiklos ataskaitas ir vertina, kaip Institutas įgyvendina savo tikslus ir uždavinius;
15.5. svarsto ir teikia direktoriui pasiūlymus dėl Instituto asociacinių ryšių su mokslo ir studijų institucijomis, lituanistinių mokslinių tyrimų ir socialinės bei kultūrinės veiklos, bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;
16. Mokslo taryba sudaroma 5 metams iš mokslo darbuotojų ir administracijos, taip pat iš kitų įstaigų, organizacijų bei socialinių partnerių, suinteresuotų Instituto tikslų įgyvendinimu, atstovų šių įstatų nustatyta tvarka.
17. Mokslo taryba sudaroma laikantis šių principų:
17.1. Mokslo tarybą sudaro 15 narių. Iš jų 5 nariai yra Institute nedirbantys asmenys, kurių po vieną narį skiria Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Švietimo ir mokslo ministerija;
17.2. rinkimus į Mokslo tarybą skelbia ir organizuoja direktorius pagal jo patvirtintą Mokslo tarybos rinkimų reglamentą. Informacija paskelbiama Instituto ir Lietuvos mokslo tarybos tinklalapiuose ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki rinkimų dienos;
17.4. kandidatus kelia Instituto mokslo darbuotojai, administracija ir Instituto tikslų įgyvendinimu suinteresuoti juridiniai asmenys;
18. Mokslo taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Mokslo tarybos darbui vadovauja Mokslo tarybos pirmininkas, renkamas iš Mokslo tarybos narių slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Mokslo tarybos narių. Mokslo tarybos pirmininku negali būti renkamas Instituto direktorius. Tas pats asmuo Mokslo tarybos pirmininku gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas ir Mokslo tarybos sekretorius renkami iš Mokslo tarybos pirmininko pasiūlytų kandidatų atviru balsavimu paprasta Mokslo tarybos narių balsų dauguma.
19. Mokslo tarybos posėdžiai yra atviri, darbotvarkė skelbiama iš anksto. Mokslo tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Mokslo tarybos narių. Mokslo tarybai nutarus, posėdis gali būti uždaras. Instituto direktorius turi teisę dalyvauti visuose Mokslo tarybos posėdžiuose. Mokslo tarybos nariams pranešama apie šaukiamą Mokslo tarybos posėdį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio. Šaukti posėdį turi teisę Mokslo tarybos pirmininkas, Instituto direktorius arba ne mažiau kaip 1/3 Mokslo tarybos narių. Posėdžiui pirmininkauja Mokslo tarybos pirmininkas, jo nesant – jo pavaduotojas.
20. Direktoriaus teikiamus pasiūlymus klausimais, kuriems pagal šiuos įstatus reikia Mokslo tarybos pritarimo, Mokslo taryba turi teisę atmesti, jei daugiau kaip 2/3 visų Mokslo tarybos narių balsuoja prieš pasiūlymą. Pakartotinai teikti Mokslo tarybai tvirtinti pasiūlymą direktorius gali ne anksčiau kaip po mėnesio nuo svarstymo Mokslo taryboje dienos. Mokslo taryba turi teisę jį atmesti, jeigu ne mažesnė kaip 3/4 visų Mokslo tarybos narių dauguma nepritaria pakartotinai teikiamam pasiūlymui. Šiuo atveju direktorius turi teisę pakartoti teikimo procedūrą ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo pakartotinio svarstymo. Jeigu Mokslo taryba neatmeta direktoriaus pasiūlymo 3/4 balsų dauguma, Mokslo tarybos pirmininkas turi pasirašyti direktoriaus teikiamą pasiūlymą.
21. Mokslo tarybos nutarimai, išskyrus klausimus, šiuose įstatuose nurodytus kaip svarstomus direktoriaus teikimu, laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų posėdyje dalyvaujančių Mokslo tarybos narių. Balsų skaičiui pasiskirsčius po lygiai, lemia Mokslo tarybos pirmininko balsas.
22. Instituto direktorius yra Instituto vienasmenis valdymo organas, veikia jo vardu ir jam atstovauja. Instituto direktorius viešo konkurso būdu paskiriamas į pareigas ir atleidžiamas iš jų Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. Instituto direktoriaus kadencijos trukmė – 5 metai.
23. Instituto direktoriaus funkcijos:
23.1. užtikrinti, kad Instituto veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, šiuos įstatus ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, koordinuoti Mokslo tarybos priimtų sprendimų, numatytų šių įstatų 15 punkte, įgyvendinimą;
23.3. priimti į darbą ir atleisti iš darbo instituto darbuotojus, skelbti darbuotojų atestavimą ir konkursus pareigoms, skirti asmenis į pareigas, atleisti iš jų;
23.4. nustatyti teisės aktų nustatyta tvarka Instituto darbuotojų darbo užmokestį, skatinti darbuotojus, skirti jiems drausmines nuobaudas, užtikrinti saugias darbo sąlygas;
23.5. teikti Instituto Mokslo tarybai svarstyti pasiūlymus dėl pagrindinių Instituto mokslinių veiklos krypčių, Instituto įstatų keitimo, tvirtinti ir tikslinti Instituto strateginį veiklos planą, Instituto veiklos metines ataskaitas, kitus dokumentus;
23.6 organizuoti Instituto veiklos savianalizę ir prireikus – inicijuoti Instituto veiklos ekspertinį vertinimą;
24. Dalį savo teisių ir pareigų Instituto direktorius įsakymu gali perduoti savo pavaduotojams ir kitiems Instituto darbuotojams.
26. Institute atliekamų iš valstybės biudžeto ir kitų šaltinių finansuojamų mokslo darbų rezultatai skelbiami viešai, kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.
28. Instituto priežiūros taryba sudaroma iš socialinių partnerių, suinteresuotų humanitarinių mokslų lituanistiniais moksliniais tyrimais, socialine ir kultūrine plėtra. Ją sudaro 7 nariai: 3 socialinius partnerius siūlo Mokslo taryba, 2 – Lietuvos mokslo taryba, 2 – Švietimo ir mokslo ministerija.
30. Instituto priežiūros tarybos funkcijos – svarstyti Instituto veiklos rezultatus ir teikti Instituto direktoriui ir (ar) Švietimo ir mokslo ministerijai pasiūlymus dėl Instituto veiklos gerinimo. Institutas užtikrina Instituto priežiūros tarybai darbo sąlygas ir sudaro galimybes gauti informaciją apie Instituto veiklą, kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.
31. Instituto priežiūros taryba renkasi ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Pirmame posėdyje Instituto priežiūros taryba išsirenka pirmininką ir patvirtina savo darbo reglamentą.
V. INSTITUTO DARBUOTOJAI, JŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
33. Instituto personalą sudaro mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti darbuotojai.
34. Mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas, jaunesnysis mokslo darbuotojas, mokslininkas stažuotojas. Jų kvalifikacinius reikalavimus nustato Mokslo taryba, vadovaudamasi Mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos mokslo tarybos nutarimais.
35. Instituto mokslo darbuotojų pagrindinė funkcija yra vykdyti lituanistinius mokslinius tyrimus ir socialinę bei kultūrinę plėtrą pagal Instituto vykdomos mokslinės veiklos kryptis, įgyvendinant Instituto veiklos tikslus.
37. Instituto darbuotojų teisės ir pareigos:
37.1. dalyvauti nagrinėjant ir sprendžiant visus su jų kompetencija, pareigomis ar darbu susijusius klausimus;
37.2. dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti, mokslo ir studijų fondų paramai gauti ir disponuoti gaunamomis lėšomis;
37.4. gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją (jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka);
38. Instituto darbuotojams užtikrinamos visos socialinės garantijos, kurias nustato įstatymai ir sudaromos darbo sąlygos, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
39. Instituto darbuotojai, susiję su moksline veikla, privalo:
VI. INSTITUTO LĖŠŲ ŠALTINIAI, TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS
41. Institutas jam perduotą valstybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
42. Instituto lėšas sudaro:
42.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoms programoms vykdyti;
43. Visas lėšas Institutas planuoja ir naudoja teisės aktų nustatyta tvarka. Pajamas ir išlaidas Institutas naudoja pagal patvirtintą sąmatą įstatymų nustatyta tvarka.
VII. ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA