LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO 2008 M. BALANDŽIO 10 D. ĮSAKYMO Nr. 4-144 „DĖL NACIONALINĖS ENERGETIKOS STRATEGIJOS PROJEKTŲ ATRANKOS TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2009 m. gruodžio 23 d. Nr. 4-732

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 4-144 „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos projektų atrankos tvarkos aprašo tvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 49-1833):

1. Įrašau 3 punkte vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sekretoriui Anicetui Ignotui“ žodžius „ūkio viceministrui Mindaugui Petrauskui“.

2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintame Nacionalinės energetikos strategijos projektų atrankos tvarkos apraše:

2.1. įrašau 2 punkto trečiojoje pastraipoje po žodžio „agentūra“ žodžius „arba Ūkio ministerija, taikant supaprastintą rezervinio projektų sąrašo sudarymo procedūrą“;

2.2. išdėstau 22 punktą taip:

„22. Priėmusi sprendimą atmesti projektą, administruojančioji institucija per 5 darbo dienas raštu informuoja apie tai pareiškėją ir, jei administruojančioji institucija yra valstybės įmonė Energetikos agentūra, Ūkio ministeriją, bei nurodo projekto atmetimo priežastis.“;

2.3. įrašau 28 punkto pirmajame sakinyje po žodžio „suvestinę,“ žodžius „jei vienu metu vertinami keli projektai“;

2.4. išdėstau 29 punktą taip:

„29. Jei administruojančioji institucija yra valstybės įmonė Energetikos agentūra, ji projekto vertinimų ataskaitas ir projektų vertinimų rezultatų suvestinę privalo pateikti Ūkio ministerijai ne vėliau kaip per 60 dienų nuo paskutinės kvietimo skelbime nurodytos projekto aprašymų pateikimo dienos.“;

2.5. išdėstau 30 punktą taip:

„30. Kai administruojančioji institucija yra valstybės įmonė Energetikos agentūra, Ūkio ministerija, gavusi projektų vertinimo ataskaitas ir projektų vertinimo rezultatų suvestinę arba papildomą informaciją, organizuoja Darbo grupės posėdį.“;

2.6. išdėstau 34 punktą taip:

„34. Atitinkantys visus atrankos reikalavimus, bet dėl lėšų stokos į Projektų sąrašą nepatekę projektai Lietuvos Respublikos ūkio ministro sprendimu gali būti įtraukiami į rezervinį projektų sąrašą.“;

2.7. papildau šiuo 34¹ punktu:

„34¹.Viešosios paskirties pastatų renovavimo projektai, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 51 „Dėl valstybės investicijų 2009–2011 metų programoje numatytų 2009 metams kapitalo investicijų paskirstymo“ (Žin., 2009, Nr. 13-515) yra skirta Valstybės investicijų 2009–2011 metų programoje 2009 metams numatytų kapitalo investicijų, gali būti įtraukiami į rezervinį projektų sąrašą netaikant Tvarkos aprašo 3–5 ir 9–12 punktų nuostatų (toliau – supaprastinta rezervinio projektų sąrašo sudarymo procedūra).“;

2.8. papildau šiuo 34² punktu:

„34². Galutinį sprendimą dėl projekto įtraukimo į rezervinį projektų sąrašą taikant supaprastintą rezervinio projektų sąrašo sudarymo procedūrą ir, atsiradus finansavimo galimybių, sprendimą dėl perkėlimo į Projektų sąrašą priima Lietuvos Respublikos ūkio ministras.“;

2.9. įrašau 38 punkte vietoj žodžių „VĮ Energetikos agentūroje“ žodžius „administruojančiojoje institucijoje“;

2.10. išdėstau nauja redakcija 5 priedą „Viešosios paskirties pastatų renovavimo nacionaliniu lygiu projektų grupės aprašas“ (pridedama).

Ūkio ministras                                                                                  Dainius Kreivys

Nacionalinės energetikos strategijos

projektų atrankos tvarkos aprašo

5 priedas

(Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2009 m. gruodžio 23 d.

įsakymo Nr. 4-732

redakcija)

VIEŠOSIOS PASKIRTIES PASTATŲ RENOVAVIMO NACIONALINIU LYGIU PROJEKTŲ GRUPĖs aprašas

1 lentelė

1. Projekto tikslas	Didinti energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą
2. Pareiškėjai	- Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priskirtos valstybės įstaigos, teikiančios paslaugas, užsakytas ir mokamas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos užsakovų; Lietuvos švietimo sistemai priskirtos valstybės įstaigos, teikiančios švietimo paslaugas; valstybės įsteigtos įstaigos, teikiančios specialiąsias socialines paslaugas; valstybės kultūros įstaigos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintas programas, valstybei priklausančios viešosios įstaigos kurortuose ir (arba) kurortinėse vietovėse, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas (medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo), atitinkančios už priemonės įgyvendinimą atsakingos institucijos nustatytas paramos teikimo sąlygas; - Savivaldybės ar jų įsteigti viešieji juridiniai asmenys (švietimo įstaigos) arba šių juridinių asmenų steigėjai, kai jų objektų renovavimas įtrauktas į nacionalines programas arba jų priemonių įgyvendinimo planus, įskaitant ir objektus, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 51 „Dėl valstybės investicijų 2009–2011 metų programoje numatytų 2009 metams kapitalo investicijų paskirstymo“ (Žin., 2009, Nr. 13-515) yra skirta Valstybės investicijų 2009–2011 metų programoje numatytų 2009 metams kapitalo investicijų.
3. Didžiausia galima subsidijos suma	8 mln. Lt – projektams, apimantiems vieną pastatą ar pastatų grupę, kai pastatas ar pastatų grupė turi vieną bendrą šilumos ar kuro sąnaudų komercinę apskaitą ir jų bendras šildomų patalpų plotas lygus ar didesnis kaip 10000 m^2. 4 mln. Lt – kitiems projektams.
4. Didžiausias leistinas subsidijos intensyvumas	Iki 100 proc.
5. Tinkamos projekto veikos	Viešosios paskirties pastatų išorinių atitvarų remontas ir/arba rekonstravimas ir pastatų energetikos sistemų modernizavimas ir/arba rekonstravimas, pagerinant jų energetines charakteristikas. Pastaba. Pastatų energetikos sistema – pastatuose esančių ir tarpusavyje suderintu režimu funkcionuojančių energetikos įrenginių, skirtų energijai gaminti, perduoti ir skirstyti, visuma. Pastatų energetikos sistemą sudaro statinio patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti: šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros sistemos inžinerinių sistemų dalys, kurios nuo bendros sistemos yra atskirtos uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) ir (arba) kitomis vartotojo atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis.
6. Maksimali projekto įgyvendinimo trukmė	Iki 2 metų
7. Tinkamos projekto išlaidos	1. Materialiosios investicijos, tiesiogiai susijusios su energijos taupymo priemonių įdiegimu (išskyrus pastatų ir transporto priemonių įsigijimą). 2. Projektavimo, inžinerinės ir kitos paslaugos: 2.1. projektavimo darbai (jei numatyti); 2.2. projekto ekspertizė (jei numatyta); 2.3. statinio projekto vykdymo priežiūra (jei numatyta); 2.4. statybos techninė priežiūra (jei numatyta); 2.5. energijos vartojimo auditas (jei numatytas); 2.6. projekto administravimo ir vykdymo paslaugos (jei numatytos); 2.7. projekto metu renovuoto turto draudimas (jei numatytas).
8. Paraiškų teikimo apribojimai	1. 2007 kalendorinių metų šildymo sezono lyginamosios šilumos energijos faktinės sąnaudos (kWh/m²) patalpų šildymui ir karštam vandeniui yra ne mažesnės, nei nustatytos šio priedo 1 lentelėje nurodytai vartotojų grupei. 2. Jeigu pastatas ar pastatų grupė turi vieną bendrą šilumos ar kuro sąnaudų komercinę apskaitą, atskiram pastatui ar visai jų grupei renovuoti gali būti teikiamas tik vienas projekto aprašymas. Pastabos: 1. Lyginamosios šilumos energijos faktinės sąnaudos (kWh/m²) apskaičiuojamos pagal formulę: Qf – faktinės šilumos energijos sąnaudos patalpų šildymui ir karštam vandeniui 2007 metų šildymo sezono laikotarpiu, kWh. Ašild – pastato ar pastatų grupės, kai pastatas ar pastatų grupė turi vieną bendrą šilumos ar kuro sąnaudų komercinę apskaitą, bendrasis patalpų šildomas plotas, m². 2. Viešosios paskirties įstaigos, kurių pagrindinės veiklos ciklas trunka dalį paros, 2007 kalendorinių metų šildymo sezono lyginamąsias šilumos energijos faktines sąnaudas patalpų šildymui ir karštam vandeniui daugina iš koeficiento k=1,1. 3. Viešosios paskirties įstaigos, kurios gaminasi šilumos energiją savo balanse esančiose katilinėse ir neturi įrengtos sunaudotos šilumos energijos apskaitos prietaisų, 2007 kalendorinių metų šildymo sezono kuro sąnaudas šilumos gamybai, perskaičiuoja į pagamintą šilumos kiekį, o šį kiekį – į lyginamąsias šilumos energijos faktines šildymo sezono sąnaudas patalpų šildymui ir karštam vandeniui. Atliekant perskaičiavimus, įvertinama: 3.1. šildymo sezono metu sunaudoti kuro kiekiai jų matavimo vienetais; 3.2. kuro žemutinė šiluminė vertė; 3.3. katilų naudingo veiksmo koeficientas (n. v. k., %).

2 lentelė

1. Paraiškų vertinimas

1. Paraiškos atitikties vertinimas atliekamas pagal Nacionalinės energetikos strategijos projektų atrankos tvarkos aprašo 19 punkte pateiktą lentelę (taikant supaprastintą rezervinio projektų sąrašo sudarymo procedūrą, šios lentelės 4 eilutėje nurodytas projekto atitikties vertinimo kriterijus netaikomas), įvertinus papildomus atitikties vertinimo kriterijus, pateiktus šio priedo 3 lentelėje. 2. Projekto svarbos vertinimas atliekamas pagal svarbos vertinimo metodiką, pateiktą šio priedo 6 lentelėje.

3 lentelė

Eil. Nr.	Papildomi paraiškos atitikties vertinimo kriterijai (pildo administruojančioji institucija)	Taip	Ne	Po patikslinimo/ Netaikoma
1.	Renovuojami pastatai turi būti pastatyti iki Lietuvos Respublikos statybos normos RSN 143-92 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ įsigaliojimo (iki 1992 metų).
2.	Projektas turi atitikti Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin, 2007, Nr. 11-430), nuostatas.
3.	Pastato šilumos energijos lyginamosios faktinės metinės sąnaudos viršija 220 kWh/m² (šis kriterijus taikomas tik į rezervinį projektų sąrašą taikant supaprastintą rezervinio projektų sąrašo sudarymo procedūrą siūlomiems įtraukti projektams).

4 lentelė

Vartotojų grupė	Pastatą (-us) valdanti įstaiga	Vartotojų grupės minimalios tinkamos šilumos energijos lyginamosios faktinės metinės sąnaudos
I GRUPĖ Pastatai, kuriems šilumos energija tiekiama iš katilinių, esančių pareiškėjo balanse.	1. Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (toliau – LNSS) priskirtos valstybės įstaigos, teikiančios paslaugas, užsakytas ir mokamas LNSS veiklos užsakovų. 2. Lietuvos švietimo sistemai priskirtos valstybės įstaigos, teikiančios švietimo paslaugas: ikimokyklinio ugdymo įstaigos. 3. Specialiąsias socialines paslaugas teikiančios valstybės įsteigtos įstaigos.	310 kWh/m²
II GRUPĖ Pastatai, kuriems šilumos energija tiekiama iš katilinių, esančių pareiškėjo balanse.	1. Lietuvos švietimo sistemai priskirtos valstybės įstaigos, teikiančios švietimo paslaugas: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų įstaigos. 2. Į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintas programas įtrauktos valstybės kultūros įstaigos. 3. Valstybei priklausančios viešosios įstaigos kurortuose ir/arba kurortinėse vietovėse, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas (medicinines ar reabilitacijos ir sanatorinio gydymo).	250 kWh/m²
III GRUPĖ Pastatai, kuriems šilumos energija tiekiama iš aprūpinimo šiluma sistemų.	1. Lietuvos švietimo sistemai priskirtos valstybės įstaigos, teikiančios švietimo paslaugas: ikimokyklinio ugdymo įstaigos. 2. Į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintas programas įtrauktos valstybės kultūros įstaigos.	220 kWh/m²
IV GRUPĖ Pastatai, kuriems šilumos energija tiekiama iš aprūpinimo šiluma sistemų.	1. Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priskirtos valstybės įstaigos, teikiančios paslaugas, užsakytas ir mokamas LNSS veiklos užsakovų, išskyrus įstaigas, kurių pagrindinės veiklos ciklas trunka dalį paros. 2. Specialiąsias socialines paslaugas teikiančios valstybės įstaigos.	180 kWh/m²
V GRUPĖ Pastatai, kuriems šilumos energija tiekiama iš aprūpinimo šiluma sistemų.	1. Lietuvos švietimo sistemai priskirtos valstybės įstaigos, teikiančios švietimo paslaugas: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų įstaigos. 2. Valstybei priklausančios viešosios įstaigos kurortuose ir/arba kurortinėse vietovėse, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas (medicinines ar reabilitacijos ir sanatorinio gydymo).	140 kWh/m²

5 lentelė

Projekto svarbos vertinimo kriterijus (pildo administruojančioji institucija)	kWh/m^2
1. Lyginamosios šilumos energijos faktinės šildymo sezono sąnaudos patalpų šildymui ir karštam vandeniui.

6 lentelė

Projektų vertinimo rezultatų suvestinės sudarymas
1. Nustatomi vartotojų grupių, sudarytų pagal pastatų lyginamąsias faktines šildymo sezono šilumos sąnaudas patalpų šildymui ir karštam vandeniui, išlyginamieji koeficientai	1. Kiekvienoje vartotojų grupėje (pagal šio priedo 4 lentelę) sudaromi projektų sąrašai, išdėstant juos lyginamųjų faktinių šildymo sezono šilumos sąnaudų patalpų šildymui ir karštam vandeniui, mažėjimo tvarka. 2. Apskaičiuojamas kiekvienos vartotojų grupės lyginamųjų faktinių šildymo sezono šilumos energijos sąnaudų patalpų šildymui ir karštam vandeniui svertinis vidurkis. 3. Kiekvienai vartotojų grupei yra nustatomi išlyginamieji koeficientai šilumos energijos lyginamųjų sąnaudų patalpų šildymui ir karštam vandeniui I grupės svertinio vidurkio reikšmės atžvilgiu. 4. Kiekvienos grupės išlyginamasis koeficientas k, apskaičiuojamas pagal formulę: qvid, max – I vartotojų grupės vidutinė lyginamųjų faktinių šildymo sezono šilumos sąnaudų patalpų šildymui ir karštam vandeniui svertinio vidurkio vertė, kWh/m². qn, vid – kitos vartotojų grupės vidutinė lyginamųjų faktinių šildymo sezono šilumos sąnaudų patalpų šildymui ir karštam vandeniui svertinio vidurkio vertė, kWh/m².
2. Sudaroma projektų vertinimo rezultatų suvestinė	1. Visose vartotojų grupėse, išskyrus I grupę, kiekvieno projekto lyginamosios faktinės šildymo sezono šilumos sąnaudos patalpų šildymui ir karštam vandeniui dauginamos iš tai vartotojų grupei apskaičiuoto išlyginamojo koeficiento k. 2. Sudaroma visų projektų suvestinė, išdėstant juos lyginamųjų faktinių šildymo sezono šilumos sąnaudų patalpų šildymui ir karštam vandeniui su išlyginamojo koeficiento įvertinimu mažėjimo tvarka. 3. Esant vienodoms projektų lyginamųjų faktinių šildymo sezono šilumos sąnaudų patalpų šildymui ir karštam vandeniui su įvertintais išlyginamaisiais koeficientais vertėms, pirmenybę suvestinėje turi tie projektai, kurie priklauso vartotojų grupei su didesnėmis minimaliomis tinkamomis lyginamosiomis šilumos energijos sąnaudomis patalpų šildymui ir karštam vandeniui.

_________________