LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL BRAŽUOLĖS SLĖNIO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2012 m. vasario 14 d. Nr. D1-144

Vilnius

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. TvirtinuBražuolės slėnio gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. P a v e d u:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą lėšų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Kauno marių regioninio parko direkcija;

2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Kaišiadorių miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, kuriomis reikia finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, planavimą.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2012 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-144

BRAŽUOLĖS SLĖNIO GAMTOTVARKOS PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Bražuolės slėnio gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas Neries regioninio parko Bražuolės botaninio draustinio teritorijai vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2009, Nr. 41-1593). Prie šio gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Teritorija yra Vilniaus apskrities Elektrėnų savivaldybėje ir jos plotas – 326,6 ha. Teritorija patenka į Neries regioninio parko konservacinės apsaugos prioriteto zoną ir apima Bražuolės botaninį draustinį, kurio steigimo tikslas – išsaugoti Bražuolės upės slėnį ir salpą su natūraliomis ir pusiau natūraliomis buveinėmis bei didele saugomų rūšių augaviečių įvairove. Bražuolės botaninis draustinis įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1529 „Dėl Neries regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“.

Į teritoriją, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, patenka vietovė, atitinkanti gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus – Bražuolės upė ir jos slėnis (23 ha), įtraukta į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 51-2039), ir yra skirta šių Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių apsaugai: 3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis, 7220 Šaltiniai su besiformuojančiais tufais, paprastasis kūjagalvis (Cottus gobio). Rengiant Gamtotvarkos planą įvertinta, kad yra tikslinga visą teritoriją, kuriai parengtas Gamtotvarkos planas, t. y. 326,6 ha, įtraukti į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai.

Teritorijoje, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, be minėtų Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšies, nustatyta dar 10 kitų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, įtrauktų į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros I priedą: 6410 Melvenynai, 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 Aliuvinės pievos, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 9010 *Vakarų taiga, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9080 *Pelkėti lapuočių miškai, 9180 *Griovų ir šlaitų miškai, 91E0 *Aliuviniai miškai, taip pat 4 kitos Buveinių direktyvos II priedo rūšys: dvilapiai purvuoliai (Liparis loeselii), vėjalandės šilagėlės (Pulsatilla patens), mažosios nėgės (Lampetra planeri), kirtikliai (Gobitis taenia).

Teritorijoje 2006 m. atlikto tyrimo metu buvo aptikta 11 saugomų augalų ir 1 žuvų rūšis, įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (toliau – Saugomų rūšių sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949): meškinis česnakas (Allium ursinum), aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia), melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata), pievinis plauretis (Gymnadenia conopsea), paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus), statusis atgiris (Huperzia selago), plačialapis begalis (Laserpitium latifolium), mėlynasis palemonas (Polemonium caeruleum), balandinė žvaigždūnė (Scabiosa columbaria), krūmelinis vikis (Vicia dumetorum), šlakis (Salmo trutta trutta).

Miško buveinėms pagrindinė grėsmė – miško buveinėse vykdomi ugdymo, pagrindiniai ir sanitariniai kirtimai, negyvos medienos šalinimas, menkinantis natūralių buveinių kokybę ir natūralumą.

Pievų ar pelkių buveinėms pagrindinė grėsmė yra teritorijos užaugimas medžiais ir krūmais dėl žemės ūkio veiklos intensyvumo sumažėjimo, nevystomo tradicinio ūkininkavimo: ganymo ir šienavimo.

Gėlųjų vandenų buveinei pakenktų, jei būtų statomos užtvankos ir kiti hidrologinį režimą keičiantys įrenginiai, sausinamos upę maitinančios pakrantės pelkės. Didelę žalą buveinei padarytų eutrofikacija, sukelta į upę patenkančių nutekamųjų vandenų.

Vakarinėje teritorijos dalyje buveinės yra stipriai pažeistos melioracijos. Taip pat pastebimas neigiamas rekreacinės veiklos poveikis, šiukšlinimas, šlaitų erozija.

Bražuolės upė yra valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinys. Apie 20 proc. teritorijos yra valdoma privačios nuosavybės teise. Likusi teritorija – valstybinės reikšmės miškai (apie 30 proc.), valdomi VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos ir rezervuoti nuosavybės teisių atkūrimui. Teritorijoje miško ūkinė veikla ribojama, čia taikomas specialios paskirties IIA (ekosistemų apsaugos miškai) grupės ūkinis režimas.

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti Europos Bendrijos svarbos miško, pievų, gėlųjų vandenų, pelkių buveinių su joms būdinga struktūra ir (ar) rūšių palankią apsaugos būklę, sudarant tinkamas sąlygas joms plisti.

4. Gamtotvarkos tikslams pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. įvertinti melioruotos Bražuolės upės dalies ir pelkių buveinių artimo natūraliam hidrologinio režimo atstatymo galimybę;

4.2. atkurti ir palaikyti 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, 6410 Melvenynų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6450 Aliuvinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų tipišką struktūrą, sudarant palankias saugomų augalų rūšių populiacijų augimo sąlygas;

4.3. atkurti miško buveinių 9010 *Vakarų taiga, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9080 *Pelkėti lapuočių miškai, 9180 *Griovų ir šlaitų miškai, 91E0 *Aliuviniai miškai būdingą struktūrą;

4.4. inicijuoti vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijus – Bražuolės upė ir jos slėnis ribų patikslinimą.

5. Šio Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių planas pateiktas priede.

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Neries regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už teritorijos Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą.

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentas vykdo projektą „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“, todėl yra atsakingas už 3.1 priemonės įgyvendinimą.

Neries regioninio parko direkcija atsakinga už melioracijos pažeistos Bražuolės upės vagos dalies renatūralizavimo ir pelkių hidrologinio režimo atstatymo galimybės įvertinimą ir pasiūlymų Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pateikimą dėl jų įgyvendinimo (1.1 priemonė), taip pat už 2.1, 2.2, 2.3, 3.6 ir 4.1 priemonių įgyvendinimą. 2.1, 2.2, 2.3, 3.5 priemones ji vykdo kartu su VĮ Kaišiadorių miškų urėdija.

VĮ Kaišiadorių miškų urėdija, vykdydama kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybinės reikšmės miškuose, atsakinga už 3.2, 3.3, 3.4 priemonių įgyvendinimą.

Europos Bendrijos svarbos miško buveinių būdingos struktūros atkūrimo darbus privačios nuosavybės teise valdomuose miškuose, konsultuodama šių miškų savininkus, organizuoja Neries regioninio parko direkcija (3.6 priemonė), valstybinės reikšmės miškuose – VĮ Kaišiadorių miškų urėdija (3.2 priemonė).

Neries regioninio parko direkcija konsultuoja VĮ Kaišiadorių miškų urėdiją ir privačios žemės savininkus dėl buveinių būklės palaikymo darbų metodų, terminų, technikos naudojimo ir konkrečių darbų vietų, kad jais nebūtų pakenkta saugomiems augalams ir buveinėms.

VĮ Kaišiadorių miškų urėdija atsakinga tik už priemonių įgyvendinimą plotuose, priskirtuose valstybinės reikšmės miškams.

V. IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI

7. Išteklių analizė ir preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Svarbiausieji šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

Europos Bendrijos svarbos miško buveinių būdingos struktūros atkūrimo darbams įgyvendinti siūloma prašyti pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programą skiriamos paramos pelno nesiekiančioms investicijoms miškuose arba pagal analogišką kaimo plėtros priemonę, kuri bus numatyta kitame (2014–2020 m.) finansinio programavimo laikotarpyje.

Reguliariems pievų, pelkių buveinių priežiūros darbams valstybinėje ir privačioje žemėje rekomenduojama prašyti pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ skiriamos paramos pievų ir šlapžemių tvarkymui.

Priklausomai nuo pasirinktos darbų finansavimo alternatyvos Neries regioninio parko direkcija teikia metodinę paramą VĮ Kaišiadorių miškų urėdijai šiai rengiant paraiškas finansavimui.

VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA

8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari buveinių ir joms būdingų rūšių buveinių kokybės, dydžio ir individų gausos stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.

9. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programoje (toliau – VAMP), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2011, Nr. 34-1603). Todėl, atliekant šiame skyriuje numatytą Gamtotvarkos plano tikslinimą, tikslinga įvertinti VAMP programos nuostatas dėl Gamtotvarkos plano uždaviniuose nurodytų objektų stebėsenos. Stebėseną vykdo Neries regioninio parko direkcija.

10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Neries regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, vertinusių buveinių ir rūšių būklę, kitų suinteresuotų institucijų pastabas ir pasiūlymus. Neries regioninio parko direkcija rengia peržiūros ataskaitą ir ją teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

11. Gamtotvarkos planas pirmą kartą peržiūrimas po trejų metų nuo jo patvirtinimo, o vėliau stebėsena vykdoma ne rečiau nei kas trejus metus, parengiant peržiūrėjimo ataskaitą.

12. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

12.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;

12.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

12.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

12.4. pasiekti tvarkymo rezultatai;

12.5. būtinybė pakeisti vykdomas gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

13. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinimas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 11 punkte, jeigu pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų rūšių populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę.

_________________

Bražuolės slėnio gamtotvarkos plano

priedas

GAMTOTVARKOS PLANO ĮGYVENDINIMO PLANAS

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakingos institucijos	Priemonės įvykdymo terminas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹	Galimos alternatyvos
1. Įvertinti melioruotos Bražuolės upės dalies ir pelkių buveinių artimo natūraliam hidrologinio režimo atstatymo galimybę	1.1. parengti melioracijos pažeistos Bražuolės upės vagos dalies renatūralizavimo ir teritorijos hidrologinio režimo atstatymo ar savaiminio atsistatymo galimybės studiją ir pateikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pagrįstus pasiūlymus dėl būtinų priemonių įgyvendinimo poreikio (1 tvarkymo plotas)	Neries regioninio parko direkcija	2013–2014	I
2. Atkurti ir palaikyti 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, 6410 Melvenynų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6450 Aliuvinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų tipišką struktūrą, sudarant palankias saugomų augalų rūšių (dvilapių purvuolių ir vėjalandžių šilagėlių) populiacijų augimo sąlygas	2.1. organizuoti teritorijos išvalymą nuo menkavertės sumedėjusios augalijos (1 tvarkymo ploto dalis (25 ha), 11 tvarkymo ploto dalis (1,1 ha))	Neries regioninio parko direkcija, VĮ Kaišiadorių miškų urėdija³	2013–2014	I
	2.2. organizuoti sumedėjusių augalų ataugusių atžalų ir nendrių šalinimą, pievų šienavimą (1 tvarkymo ploto dalis (25 ha))	Neries regioninio parko direkcija, VĮ Kaišiadorių miškų urėdija³	2015–2016, 2018, 2020	I
	2.3. organizuoti sumedėjusių augalų ataugusių atžalų šalinimą ir pievų šienavimą ir nušienautos biomasės pašalinimą (11 tvarkymo ploto dalis (1,1 ha))	Neries regioninio parko direkcija, VĮ Kaišiadorių miškų urėdija³	2015–2016, 2018, 2020	I	Konsultuoti ūkininkus, kad jie nuosavybės teise valdomoje arba išnuomotoje žemėje šlapžemes tvarkytų pagal KPP AAP² Kraštovaizdžio tvarkymo programą
3. Atkurti miško buveinių: 9010 Vakarų taiga, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9080 Pelkėti lapuočių miškai, 9180 Griovų ir šlaitų miškai, 91E0 Aliuviniai miškai būdingą struktūrą	3.1. kartografuoti vertingiausius 9010 Vakarų taigos, 9050 Žolių turtingi eglynų, 9080 Pelkėtų lapuočių miškų, 9180 Griovų ir šlaitų miškų, 91E0 Aliuvinių miškų fragmentus, kuriuose neturėtų būti projektuojami pagrindiniai, o 9010 *Vakarų taigos buveinėje – ir kiti miško kirtimai. Kartografavimo duomenis perduoti Valstybinei miškų tarnybai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos	Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentas	2013?2015	I
	3.2. formuoti medyno sudėties įvairovę bei medžių įvairiaamžiškumą savalaikiais ugdomaisiais arba neplynais pagrindiniais kirtimais. Pavieniai seni, biologiškai vertingi medžiai turi būti paliekami neiškirsti, taip pat ne mažiau kaip 10 proc. iškirstų storesnių nei 15 cm lapuočių medžių rąstų turi būti paliekami aikštelėse (2 tvarkymo plotas)	VĮ Kaišiadorių miškų urėdija³	2012?2021	III
	3.3. valstybinės reikšmės miškuose palikti natūraliai susidarančius virtuolius ir stačius sausuolius, jeigu tai nesukelia masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmės bei nesudaro kliūčių ir pavojaus važiavimui bendro naudojimo keliais (Tvarkymo plotai Nr. 2; 3; 5; 8)	VĮ Kaišiadorių miškų urėdija	2012?2021	I
	3.4. rengiamame VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos valdomų miškų vidinės miškotvarkos projekte numatyti šio Gamtotvarkos plano 3.2–3.3 priemones	VĮ Kaišiadorių miškų urėdija	2012–2013	I
	3.5. organizuoti reguliarų buitinių ir kitų atliekų surinkimą ir išvežimą iš teritorijos (12 tvarkymo plotas)	VĮ Kaišiadorių miškų urėdija³, Neries regioninio parko direkcija	Nuo 2012 m. ne rečiau kaip kas dvejus metus	II
	3.6. konsultuojant miško savininkus, siekti, kad jie įgyvendintų miško buveinių būdingos struktūros atkūrimo darbus, nurodytus šio Gamtotvarkos plano 3.2 priemonėje, naudodamiesi parama, teikiama pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“⁴	Neries regioninio parko direkcija	2012–2021	I
4. Inicijuoti vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijus ? Bražuolės upė ir jos slėnis ribų patikslinimą	4.1. įvertinti teritorijos, kuriai parengtas Gamtotvarkos planas, neįtrauktosios dalies įtraukimo į vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijus ? Bražuolės upė ir jos slėnis galimybę ir prireikus parengti pasiūlymą dėl ribų pakeitimo	Neries regioninio parko direkcija	2015–2018	I

¹Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios;

²KPP AAP – Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos Agrarinės aplinkosaugos išmokų priemonė;

³Tik už priemonės įgyvendinimą plotuose, priskirtuose valstybinės reikšmės miškams;

⁴Kitame finansinio programavimo laikotarpyje (2014–2020 m.) bus numatoma analogiška kaimo plėtros priemonė ne pelno investicijoms miškuose remti.

_________________