LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR ČEKIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

SUTARTIS

DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO IR ABIPUSĖS APSAUGOS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Čekijos Respublikos Vyriausybė (toliau vadinamos „Susitariančiosiomis Šalimis“), norėdamos plėtoti ekonominį bendradarbiavimą abiem Valstybėms naudingomis sąlygomis,

ketindamos sukurti ir palaikyti palankias sąlygas vienos Valstybės investitorių investicijoms kitos Valstybės teritorijoje, ir

žinodamos, kad investicijų skatinimas ir abipusė apsauga pagal šią Sutartį stimuliuoja verslo iniciatyvą šioje srityje, susitarė:

1 straipsnis

Sąvokos

Šios Sutarties tikslams:

1. Sąvoka „investicija“ apima bet kurios rūšies su ekonomine veikla susijusį turtą, investuotą vienos Susitariančiosios Šalies investitoriaus kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje pagal Susitariančiosios Šalies, kurioje atliekama investicija, įstatymus ir tvarką ir ypač, nors ir ne išimtinai, apima:

(a) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei kitas turtines teises in rem, tokias kaip hipoteka, užstatas, turto sulaikymas ir kitas analogiškas teises;

(b) akcijas, obligacijas, kitus vertybinius popierius bei kitas dalyvavimo įmonėje formas;

(d) intelektualinės nuosavybės teises, įskaitant autorines teises, prekių ir paslaugų ženklus, patentus, pramoninius pavyzdžius, technologijas, know-how, prekybines paslaptis, prekybinius pavadinimus ir su investicija susijusį goodwill;

(e) įstatymais ar kontraktais suteiktą bet kokią teisę ar bet kokias licencijas ar leidimus pagal įstatymą, įskaitant koncesijas dėl gamtinių išteklių žvalgybos, gavybos, apdirbimo ar panaudojimo.

Bet koks investicijos formos pakeitimas neturi įtakos investicijos traktavimui su sąlyga, kad toks pakeitimas padarytas pagal tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje atlikta investicija, įstatymus ir tvarką.

2. Sąvoka „investitorius“ kiekvienos Susitariančiosios Šalies atžvilgiu reiškia:

(a) fizinį asmenį, kuris turi tos Susitariančiosios Šalies pilietybę pagal jos įstatymus;

(b) bet kurią korporaciją, bendrovę, firmą, įmonę ar asociaciją, įsteigtą ar įregistruotą pagal tos Susitariančiosios Šalies teritorijoje galiojančius įstatymus ir turinčią savo buveinę jos teritorijoje.

3. Sąvoka „pajamos“ reiškia iš investicijų gautas sumas, ypač, nors ir ne išimtinai, pelną, palūkanas, pajamas iš kapitalo, akcijas, dividendus, autorinius honorarus ar atlyginimus.

4. Sąvoka „teritorija“ reiškia Lietuvos Respublikos teritoriją, įskaitant teritorinę jūrą ir bet kuriuos jūros ar povandeninius plotus, kuriuose Lietuvos Respublika pagal tarptautinę teisę gali naudotis suvereniomis teisėmis jūros dugno, žemės gelmių ir gamtinių išteklių tyrinėjimo ir eksploatavimo tikslais, ir Čekijos Respublikos teritoriją.

2 straipsnis

Investicijų skatinimas ir apsauga

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis skatina ir sudaro palankias sąlygas kitos Susitariančiosios Šalies investitoriams investuoti pirmosios Susitariančiosios Šalies teritorijoje ir priima tokias investicijas pagal savo įstatymus ir tvarką.

2. Bet kurios Susitariančiosios Šalies investitorių investicijos kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje yra visada traktuojamos teisingai bei bešališkai ir naudojasi pilna apsauga ir saugumu.

3 straipsnis

Nacionalinis ir didžiausio palankumo statusas

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis savo teritorijoje traktuoja kitos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijas ir jų pajamas teisingai ir bešališkai ir ne mažiau palankiai, negu ji traktuoja savų investitorių investicijas ir jų pajamas ar bet kurios trečiosios valstybės investitorių investicijas ir jų pajamas, jei jos traktuojamos palankiau.

2. Kiekviena Susitariančioji Šalis savo teritorijoje traktuoja kitos Susitariančiosios Šalies investitorius, kas susiję su jų investicijų valdymu, išlaikymu, naudojimu, panaudojimu ar disponavimu, teisingai ir bešališkai ir ne mažiau palankiai, negu ji traktuoja savus investitorius ar bet kurios trečiosios valstybės investitorius, jei jie traktuojami palankiau.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos neįpareigoja vieną Susitariančiąją Šalį taikyti kitos Susitariančiosios Šalies investitoriams režimo, lengvatų ar privilegijų palankumą, kurį pirmoji Susitariančioji Šalis gali taikyti dėl:

(a) muitų sąjungos ar laisvos prekybos zonos ar valiutinės sąjungos bei panašių tarptautinų susitarimų, duodančių pagrindą tokioms sąjungoms ar institucijoms, bei kitų regioninio bendradarbiavimo formų, kurių dalyve yra ar gali tapti bet kuri Susitariančioji Šalis;

(b) bet kurio tarptautinio susitarimo ar sutarties, visiškai ar didžiąja dalimi susijusios su apmokestinimu.

4 straipsnis

Nuostolių kompensacija

1. Kai bet kurios Susitariančiosios Šalies investitorių investicijos kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje patiria nuostolių dėl karo, ginkluoto konflikto, ypatingos padėties įvedimo, riaušių, sukilimo, maišto ar kitų panašių įvykių, tai pastaroji Susitariančioji Šalis dėl restitucijos, atlyginimo, kompensacijos ar kito atsiskaitymo traktuoja juos ne mažiau palankiai negu savus investitorius arba trečiosios valstybės investitorius.

2. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies, vienos iš Susitariančiųjų Šalių investitoriai, kurie kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių patiria nuostolius:

(a) šalies karinėms pajėgoms ar valdžios atstovams rekvizavus jų turtą;

(b) šalies karinėms pajėgoms ar valdžios atstovams sunaikinus jų turtą ne mūšio veiksmų atveju arba nesusidarius būtinumo situacijai;

gauna teisingą ir adekvačią kompensaciją už nuostolius, patirtus dėl rekvizicijos ar turto sunaikinimo. Iš to išplaukiantys mokėjimai turi būti nedelsiant ir laisvai pervedami laisvai konvertuojama valiuta.

5 straipsnis

Ekspropriacija

1. Susitariančiosios Šalies investitorių investicijos kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje negali būti nacionalizuotos, eksproprijuotos ir joms negalima taikyti nacionalizavimui ar ekspropriacijai analogiškų priemonių (toliau vadinamų „ekspropriacija“) kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, išskyrus atvejus, kai tai atliekama visuomenės interesais. Ekspropriacija turi būti vykdoma tinkamai kompensuojant. Tokios kompensacijos dydis turi atitikti eksproprijuotų investicijų rinkos vertę, buvusią prieš pat ekspropriaciją arba prieš viešai paskelbiant apie ją; į ją įskaitomos palūkanos nuo pirmos dienos po ekspropriacijos datos, apskaičiuotos komerciškai pagrįsto kurso pagrindu, ji yra išmokama nedelsiant, veiksmingai realizuojama ir netrukdomai pervedama laisvai konvertuojama valiuta.

2. Investitorius, kurio turtas eksproprijuojamas, turi teisę į neatidėliotiną eksproprijuojančiosios Susitariančiosios Šalies juridinių ar kitų nepriklausomų administracinių institucijų atliekamą peržiūrą, kad nustatytų, ar toks jo investicijų įvertinimas yra atliktas pagal šio straipsnio sąlygas.

3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos ir tada, kai Susitariančioji Šalis eksproprijuoja turtą bendrovės, kuri yra įkurta ar įregistruota pagal galiojančius įstatymus bet kurioje jos teritorijos dalyje ir kurioje kitos Susitariančiosios Šalies investitoriai turi akcijų.

6 straipsnis

Pervedimai

1. Susitariančiosios Šalys užtikrina mokėjimų, susijusių su investicijomis ir pajamomis, pervedimą. Pervedimai, įvykdžius visus mokestinius reikalavimus, atliekami laisvai konvertuojama valiuta, be jokių apribojimų ir nepagrįstai neatidėliojant. Tokie pervedimai ypač, nors ir ne išimtinai, apima:

(a) kapitalą ir papildomas sumas investicijai remti ar papildyti;

(b) pelną, palūkanas, dividendus ir kitas einamąsias pajamas;

(d) autorinius honorarus ir mokėjimus;

(e) įplaukas, gautas pardavus ar likvidavus investiciją;

(f) fizinių asmenų atlyginimus;

(g) kompensaciją, numatytą šios Sutarties 4 ir 5 straipsniuose.

2. Bet kuris pervedimas pagal šią Sutartį yra atliekamas pagal pervedimo dieną vyraujantį valiutos keitimo kursą.

7 straipsnis

Subrogacija

1. Jei Susitariančioji Šalis ar jos paskirta agentūra apmoka savo investitoriams pagal garantiją, kurią buvo suteikusi kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje esančiai investicijai, tai antroji Susitariančioji Šalis pripažįsta:

(a) kompensacijas gavusios šalies visų teisių ir pretenzijų perdavimą pagal įstatymą ar teisinį sandorį pirmajai Susitariančiajai Šaliai ar jos paskirtai agentūrai; ir

(b) kad pirmoji Susitariančioji Šalis ar jos paskirta agentūra subrogacijos būdu perima to investitoriaus teises ir pretenzijas ir prisiima su investicijomis susijusius įsipareigojimus.

2. Subroguotos teisės ir pretenzijos neviršija pradinių investitoriaus teisių ir pretenzijų.

8 straipsnis

Ginčai tarp vienos Susitariančiosios Šalies ir kitos Susitariančiosios Šalies investitoriaus

1. Bet kuris ginčas, kuris gali iškilti tarp vienos Susitariančiosios Šalies investitoriaus ir kitos Susitariančiosios Šalies dėl investicijų tos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, sprendžiamas ginčo šalių derybomis.

2. Jei ginčas tarp vienos Susitariančiosios Šalies investitoriaus ir kitos Susitariančiosios Šalies tokiu būdu neišsprendžiamas per šešis mėnesius, investitorius turi teisę perduoti ginčą spręsti:

(a) Tarptautiniam investicinių ginčų sprendimo centrui (ICSID), taikant tinkamas Konvencijos dėl investicinių ginčų tarp atskirų valstybių ir kitų valstybių piliečių sprendimo, atviros pasirašymui 1965 m. kovo 18 d. Vašingtone, nuostatas, jei abi Susitariančiosios Šalys yra šios Konvencijos šalimis; arba

(b) arbitrui ar tarptautiniam ad hoc arbitražo teismui, sudaromam pagal Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo taisykles. Ginčo šalys gali raštu susitarti padaryti pakeitimus taisyklėse. Arbitražo sprendimai galutiniai ir privalomi abiems ginčo šalims.

9 straipsnis

Ginčų sprendimas tarp Susitariančiųjų Šalių

1. Ginčai tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šios Sutarties aiškinimo ar taikymo, jei įmanoma, sprendžiami konsultacijų ar derybų keliu.

2. Jeigu ginčas tokiu būdu neišsprendžiamas per šešis mėnesius, tai bet kuriai Susitariančiajai Šaliai paprašius, jis gali būti perduotas arbitražo teismui pagal šio straipsnio nuostatas.

3. Arbitražo teismas sudaromas kiekvienu atskiru atveju tokiu būdu. Kiekviena Susitariančioji Šalis per 2 mėnesius nuo kreipimosi dėl arbitražo gavimo dienos paskiria po vieną arbitražo teismo narį. Šie du nariai išrenka trečiosios valstybės pilietį, kuris, pritarus abiem Susitariančiosioms Šalims, paskiriamas arbitražo teismo pirmininku (toliau vadinamas „Pirmininku“). Pirmininkas paskiriamas per 3 mėnesius nuo kitų dviejų narių paskyrimo dienos.

4. Jeigu per laikotarpius, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, reikiami paskyrimai nebuvo padaryti, bet kuri Susitariančioji Šalis gali prašyti Tarptautinio Teismo Prezidentą atlikti šiuos paskyrimus. Jeigu Prezidentas yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis arba negali atlikti minėtos funkcijos dėl kitų priežasčių, tai Viceprezidentas yra kviečiamas atlikti šiuos paskyrimus. Jei Viceprezidentas taip pat yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis arba dėl kitų priežasčių negali atlikti nurodytųjų funkcijų, tai paskirti reikiamus asmenis prašomas tolesnis pagal vyresniškumą Tarptautinio Teismo narys, kuris nėra kurios nors iš Susitariančiųjų Šalių pilietis.

5. Arbitražas priima sprendimus balsų dauguma. Sprendimai yra privalomi. Kiekviena Susitariančioji Šalis apmoka savo teismo nario ir jos atstovavimo arbitražo procese išlaidas; arbitražo Pirmininko ir kitas išlaidas abi Susitariančiosios Šalys apmoka po lygiai. Arbitražas pats nustato savo darbo tvarką.

10 straipsnis

Kitų taisyklių ir įsipareigojimų taikymas

1. Jeigu klausimai tuo pačiu metu yra reguliuojami tiek šios Sutarties, tiek kito tarptautinio susitarimo, kuriame dalyvauja abi Susitariančiosios Šalys, ši Sutartis neužkerta kelio bet kuriai Susitariančiajai Šaliai ar bet kuriam jos investitoriui, turinčiam investicijų kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, pasinaudoti palankesnėmis jam nuostatomis.

2. Jei viena Susitariančioji Šalis kitos Susitariančiosios Šalies investitoriams pagal vidaus įstatymus ir tvarką ar kitas ypatingas kontraktų nuostatas teikia palankesnį traktavimą negu ši Sutartis, tai taikomas tas palankesnis traktavimas.

11 straipsnis

Konsultacijos ir pasikeitimas informacija

Bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu kita Susitariančioji Šalis nedelsdama turi sutikti surengti konsultacijas dėl šios Sutarties aiškinimo ir taikymo. Bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu turi būti keičiamasi informacija, susijusia su įstatymais, taisyklėmis, sprendimais, administracine praktika ar procedūromis ar politika, kurią kita Susitariančioji Šalis gali taikyti šioje Sutartyje aptartoms investicijoms.

12 straipsnis

Sutarties taikymas

Šios Sutarties nuostatos taikomos investicijoms, kurios bus atliktos vienos Susitariančiosios Šalies investitorių kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje po šios Sutarties įsigaliojimo, taip pat investicijoms, atliktoms iki šios Sutarties įsigaliojimo dienos pagal Susitariančiųjų Šalių įstatymus.

13 straipsnis

Įsigaliojimas, trukmė ir nutraukimas

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis praneša kitai Susitariančiajai Šaliai apie procedūrų, reikalingų pagal jos įstatymus šiai Sutarčiai įsigalioti, įvykdymą. Ši Sutartis įsigalios nuo antro pranešimo dienos.

2. Sutartis galios dešimt metų ir liks galioti toliau, jeigu kuri nors iš Susitariančiųjų Šalių ne vėliau kaip prieš vienerius metus iki pirminio ar kiekvieno vėlesnio termino pabaigos raštiškai nepraneša kitai Susitariančiajai Šaliai apie ketinimą nutraukti Sutartį.

3. Ši Sutartis bet kuriuo metu gali būti keičiama, Susitariančiosioms Šalims raštu susitarus. Tokie pakeitimai įsigalioja tada, kai Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai apie visų jų įsigaliojimui reikalingų teisinių reikalavimų įvykdymą.

4. Nutraukus šią Sutartį, investicijoms, atliktoms iki šios Sutarties nutraukimo, Sutarties nuostatos tebegalioja dar dešimt metų nuo nutraukimo dienos.

Paliudydami tai, įgalioti asmenys pasirašė šią Sutartį.

Sudaryta Vilniuje 1994 m. spalio mėn. 27 d. dviem egzemplioriais čekų, lietuvių ir anglų kalbomis, visi tekstai vienodos teisinės galios. Kilus nesutarimams dėl teksto interpretavimo, remtis tekstu anglų kalba.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS VARDU

ČEKIJOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS VARDU

______________