LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LABANORO REGIONINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2002 m. rugpjūčio 10 d. Nr. 419
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 5 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484) 1.2 punktu,
2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „saugomos teritorijos“, „valdymo sistema“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 419
LABANORO REGIONINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Labanoro regioninio parko apsaugos reglamentas (toliau vadinama – Reglamentas) – tai teisės aktas, nustatantis specialius Labanoro regioninio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus.
2. Veiklą Labanoro regioniniame parke reglamentuoja Saugomų teritorijų, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Vandens, Teritorijų planavimo, Statybos, Turizmo bei kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Labanoro regioninio parko nuostatai, statybos techniniai reglamentai, šis Reglamentas bei apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų Labanoro regioniniame parke, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo; Labanoro regioninio parko tvarkymo planas (planavimo schema), jo dalių specialieji ar detalieji planai, taip pat bendrieji planai.
3. Nekilnojamosioms kultūros vertybėms, esančioms Labanoro regioniniame parke priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai.
II. Šiame reglamente vartojamos sąvokos
5. Apžvalgos aikštelė (regykla) – teritorija, skirta stebėti atsiveriančią panoramą, kurioje gali būti įrengtas į žemę besiremiantis statinys. Jame gali būti įrengti stebėjimui pritaikyti įrenginiai (žiūronai, teleskopai), mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai.
6. Atokvėpio vieta – trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija greta pažintinių takų, rekreacinio prioriteto zonose ir kitose vietose. Joje įrengiami miško baldai, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos).
7. Buvusi sodyba – sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais-archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu.
8. Istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis, susiformavęs iki 20 a. vidurio.
9. Kraštovaizdžio estetinė vertė – bendraisiais estetikos kriterijais išreiškiamas natūraliai susiformavusio ir natūralų pobūdį išlaikiusio ar žmogaus veiklos sukurto ir jo sambūvį su aplinka atspindinčio kraštovaizdžio apibūdinimas.
10. Lankomi objektai – skirti ir/ar pritaikyti lankymui paveldo objektai ir kiti saviti kraštovaizdžio kompleksai bei objektai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos, poilsiavietės, paplūdimiai bei kiti visuomenės reikmėms skirti objektai.
11. Mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai – tvoros, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos), informaciniai ženklai bei riboženkliai, laiptai, lieptai ir kt.
12. Pažintinis takas – ne platesnis kaip 4 m takas, skirtas pėstiesiems, bevariklio transporto priemonių naudotojams ar žirginiam turizmui, įrengtas siekiant sudaryti sąlygas susipažinti (aplankyti) su gamtos ir/ar kultūros paveldo objektais, savitais reginiais bei reiškiniais, turintis informacijai skirtų mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių.
13. Poilsiavietė – laikinai apsistoti be nakvynės skirta teritorija, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai.
14. Rekreaciniai įrenginiai – miško baldai, pavėsinės, stoginės, sporto ar laisvalaikio įrenginiai (laipynės, sūpynės ir kt.), persirengimo kabinos ir pan.
15. Rekreaciniai pastatai – ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui skirti statiniai, statinių grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, sanatorijos, sveikatingumo kompleksai, kempingai, turizmo bazės, nakvynės paslaugų namai, jaunimo nakvynės namai).
16. Stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta palapinėms statyti, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai. Joje sudaromos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti bei aktyviam poilsiui organizuoti.
17. Tradicinė regiono architektūra – etnografinei sričiai būdinga gyvenamosios ir kitos paskirties pastatų ir statinių architektūra bei teritorinė erdvinė struktūra, susiformavusi iki profesionaliosios architektūros atsiradimo.
18. Visuomenės poreikiai saugomose teritorijose – viešieji poreikiai, susiję su gyventojų bei lankytojų teise ir reikme turėti galimybes poilsiauti, susipažinti su vertybėmis saugomose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldu.
III. REGIONINIO PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOS
20. Labanoro regioninio parko apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas siejamas su teritorijos funkcinio prioriteto zonomis:
20.1. konservacinio prioriteto (Girutiškio ir Kiauneliškio rezervatai, Maldžiūnų, Panatryčio, Plėšiškių, Salduškio ir Žiežulio geomorfologiniai draustiniai, Alnio, Kertuojų, Luknelės, Peršokšnų, Siesarties ir Stirnių hidrografiniai draustiniai, Mekšrinio botaninis draustinis, Antaliedės, Kanio, Kuliakampio ir Padumblės botaniniai-zoologiniai draustiniai, Alsuodžio, Dumblio, Ešerinio I, Ešerinio II, Juodežerio, Krakinio, Laukagalio, Serlediškio, Tramių, Urkio ir Vadokšno telmologiniai draustiniai, Aiseto, Kulionių, Obelynės, Lakajų, Lakajos, Pažemio ir Peršokšnos kraštovaizdžio draustiniai ir Labanoro urbanistinis draustinis);
20.2. ekologinės apsaugos prioriteto (rezervatų ir draustinių apsaugos teritorijos palei Girutiškio bei Kiauneliškio rezervatus, taip pat miškingos arba mišrios naudmenų struktūros teritorijos prie Lakajų kraštovaizdžio, Dumblio ir Vadokšno telmologinių, Siesarčio, Kertuojų ir Stirnių hidrografinių, Maldžiūnų geomorfologinio ir Žeimenos ichtiologinio draustinių, taip pat vandenų ir pelkių apsaugos agrarinės Ilmedo-Jaurio-Lukštyno ežerų, miškingos-agrarinės Šlavino ežero bei miškingos Rašių – Keročio, Balčio, Pasčio, Labanoro, Siaurio bei Mekšrinio ežerų apylinkės ir Labanoro-Kaltanėnų pakelės miško juosta);
20.3. rekreacinio prioriteto (miškingos teritorijos Aiseto, Balčio, Baltųjų Lakajų, Didžiojo Siaurio, Galuonio, Juodųjų Lakajų, Kanio, Kertuojų, Labanoro, Lakajos, Mažojo Siaurio, Peršokšnų, Rašių, Siaurio, Siesarties, Stirnių, Šiekščio, Terpežio, Vaikščiuko-Dirvelinio ir Želvos ežerų bei Žeimenos upės pakrantės);
20.4. ūkinio prioriteto (Antaliedės, Aukštagirio, Baranavos, Januliškio, Balčio, Kiauneliškio, Kuklių, Labanoro, Lakajos, Luknos, Maldžiūnų, Paalnės, Pagaluonės, Patilčių, Pašiekščių, Patramės, Plėšiškių, Samavo, Snieginio bei Žeimenos miškai);
21. Labanoro regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose teritorijos naudojimas ir apsauga reguliuojama pagal tipinius apsaugos reglamentus.
IV. REIKALAVIMAI veiklai visose regioninio PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOSE reglamentuoti
23. Statiniai Labanoro regioniniame parke projektuojami, statomi ar rekonstruojami atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei Aukštaitijos regiono architektūros savitumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus, siekiant:
23.1. išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius;
23.2. išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus;
24. Naujos sodybos, įskaitant ir ūkininko ūkio sodybas, projektuojamos ir statomos tik regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) ir bendrojo planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose.
25. Rengiant detalųjį planą arba rengiant statybos projektus buvusioms sodyboms atkurti, vietos pastatams statyti gali būti parinktos kitose vietose, nei jie stovėjo anksčiau, tačiau visais atvejais nepažeidžiant vertingų kraštovaizdžio elementų, taip pat laikantis 23 punkte išdėstytų reikalavimų. Kitose vietose ne miško paskirties žemėje pastatai gali būti projektuojami ir tuo atveju, kai buvusiose negalima statyti dėl inžinerinių tinklų, susiformavusių želdinių ir kt.
26. Rekonstruojant esamas ir rengiant naujas žemos įtampos elektros perdavimo linijas, rekomenduojama jas tiesti požeminiais kabeliais.
27. Inžinerinė infrastruktūra (komunikacijos, keliai, privažiavimai, statiniai) projektuojama ar įrengiama kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei neteršiant aplinkos. Projektuojant ar rekonstruojant kelius, parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) numatytus naudoti autoturizmui, gerinant kelių dangą išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, kt.).
28. Labanoro regioninio parko miškuose ir planavimo schemoje numatytose vietose, išskyrus rekreacinio prioriteto zonų miškus, formuojama tik minimali rekreacinė infrastruktūra: įrengiami pažintiniai (pėsčiųjų, dviračių, žirginio turizmo) takai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos ir kiti mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, išsaugant natūralią gamtinę aplinką.
29. Labanoro regioniniame parke esančiose sodybose, išskyrus gyvenamąsias zonas, įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai, laikantis statybos techninių reglamentų ir šių sąlygų:
29.1. viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą su vienu gyvenamuoju namu ir priklausiniais. Neleidžiama statyti sublokuotų gyvenamųjų namų, išskyrus gyvenamąsias zonas, užstatymo plotas iki 300 m2 (išskyrus rekreacinio prioriteto ir gyvenamąsias funkcines zonas), priklausiniai negali būti statomi toliau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo (gyvenamuoju namu užstatomas plotas iki 120 m2);
29.2. nauji gyvenamieji namai statomi ne aukštesni kaip 8 m, priklausiniai – 7 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo ploto žemės paviršiaus nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo), pastatų sienos – pjautų medinių rąstų, stogai – dvišlaičiai;
29.3. pastatų statybai ir apdailai naudojamos tradicinės statybinės ir apdailos medžiagos bei vizualiai nesiskiriančios – medis, akmuo, molis ir kt., stogo dangai – nendrės, šiaudai, stoglentės, gontai, šiferis;
30. Mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių įrengimas turi atitikti šiuos reikalavimus:
30.1. tvorų pobūdis, dydžiai ir medžiagos numatomos atsižvelgiant į kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kurioje yra planuojama teritorija, reikalavimus bei aptveriamų pastatų stilių. Paveldo objektams aptverti nustatomos specialios sąlygos, naudojamos autentiškos arba imituojančios autentiškas medžiagos ir formos;
30.3. draudžiama užtverti rekreacines teritorijas – paežeres, paupius (vandens telkinių apsaugines juostas), apžvalgos aikšteles ir pravažiavimus bei praėjimus į juos, pažintinius takus ir kelius, saugomas atviras kraštovaizdžio erdves, užstatyti ar kitaip riboti Labanoro regioninio parko lankymą;
30.5. vandens telkinių, išskyrus esančių rezervatuose, pakrantėse gali būti įrengti mediniai lieptai ir tilteliai, taip pat pontoniniai lieptai iki 25 m ilgio nuo vandens telkinio kranto (visais atvejais tiltelio, liepto ilgis neturi nusitęsti daugiau kaip 2 m nuo vandens telkinio augalijos ribų), bet ne didesni kaip 30 m2 ploto;
30.6. užrašai reklamos skyduose, stenduose, nuorodose rašomi valstybine kalba. Kitomis kalbomis reklama gali būti skelbiama tik suderinus su Labanoro regioninio parko direkcija;
30.7. draudžiama informacijos ir reklamos skydus, stendus kabinti ar kitaip tvirtinti ant medžių, gamtos ir kultūros paveldo objektų, įrengti juos paminklų vizualinės apsaugos zonose nesuderinus su regioninio parko direkcija;
31. Buvusių žemės ūkio įmonių pastatus ir buvusius karinės paskirties statinius, ypač esančius draustiniuose, ekologinės apsaugos bei rekreacinio prioriteto zonose, prie pažintinių takų, regyklų bei lankomų objektų, gyvenviečių vizualinėje aplinkoje, rekomenduojama griauti arba perstatyti į atitinkančius regioninio parko steigimo tikslus bei architektūrinius reikalavimus pastatus, reikalingus visuomenės poreikiams.
V. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI Konservacinio prioriteto funkcinėsE zonosE (rezervatUOSE ir draustiniUOSE) REGLAMENTUOTI
34. Labanoro regioninio parko Girutiškio ir Kiauneliškio rezervatuose statyba draudžiama, išskyrus statinius, reikalingus rezervatų steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti.
35. Rengiant etnografiniu požiūriu vertingų miestelių bei kaimų, išlaikiusių senąją struktūrą ir architektūrą, bendruosius ir detaliuosius planus, išsaugoti susiklosčiusią planinę ir erdvinę struktūrą, vertingas gamtos ar kultūros vertybes bei numatyti būdus jas išryškinti ar atkurti prarastas.
36. Pažintiniai takai, apžvalgos aikštelės (regyklos) gali būti įrengiamos vietose, nustatytose Labanoro regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje).
37. Labanoro regioninio parko draustiniuose statomiems statiniams taikomi šie reikalavimai:
37.1. esamose ir buvusiose sodybose, taip pat sodybose, numatytose Labanoro regioninio parko tvarkymo plane ir draustinių tvarkymo planuose, projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti draustinyje esančius kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia atkurti, formuoti buvusio (iki 1940 m.) užstatymo charakterį, pastatyti apžvalgos ar miškų priešgaisrinio stebėjimo bokštus;
37.2. gyvenamojo namo aukštis iki kraigo – 8 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo ploto žemės paviršiaus nuolydžio vidurkio iki stogo kraigo);
37.3. bendras sodybos užstatymo plotas negali viršyti 300 m2, iš jų gyvenamuoju namu užstatomas plotas iki 120 m2;
38. Draustiniuose esamas sodybas galima pritaikyti kaimo turizmui, puoselėjant ir skleidžiant Aukštaitijos regiono etnokultūrines tradicijas bei plėtojant gamtosauginį švietimą.
39. Kultūriniuose draustiniuose neleidžiama įrengti stoglangių, saulės energijos akumuliavimo įrenginių pastatų stoguose ir prie išorinių sienų.
40. Mobiliojo ryšio ir kitus bokštus rekomenduojama statyti kartu juos panaudojant draustinių ir miško priežiūros darbams.
VI. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI EKOLOGINĖS APSAUGOS prioriteto funkcinėSE zonOSE REGLAMENTUOTI
42. Ekologinės apsaugos prioriteto funkcinėse zonose esančiose sodybose, neartinant užstatymo linijos prie paviršinio vandens telkinio, galima rekonstruoti esamus pastatus ar statyti naujus vietoj buvusiųjų ne aukštesnius kaip nurodyta 29.2 punkte.
VII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI Rekreacinio prioriteto funkcinėSE zonOSE REGLAMENTUOTI
45. Rekreacinio prioriteto zonose gali būti išskiriamos intensyvaus ir ekstensyvaus rekreacinio naudojimo tvarkymo teritorijos.
47. Intensyvaus rekreacinio naudojimo teritorijose (rekreacinės paskirties žemėje), rekreacinės funkcijos prioriteto miesteliuose ir kaimuose pagal detaliuosius planus galima rekreacinių įrenginių ir pastatų statyba, jei tai numatyta Labanoro regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje).
48. Rekreacinio prioriteto zonose plėtojama tik poilsio ir turizmo infrastruktūra. Jose negalima bloginti rekreacinių išteklių kokybės, naikinti kraštovaizdžio estetinio potencialo, projektuoti ir statyti su rekreacija nesusijusių pastatų bei įrangos:
48.1. rekreacinė infrastruktūra kuriama rekreacinio prioriteto zonose, pradėtose urbanizuoti teritorijose, neplečiant rekreacinių statinių statybos gamtinį pobūdį išlaikiusiame kraštovaizdyje, neplanuojant statyti naujų didelių rekreacinių pastatų;
48.2. projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip 8 m vieno aukšto su mansarda rekreaciniai pastatai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia įrengti apžvalgos bokštus;
48.3. rekreacinių pastatų talpumas gali būti didinamas plečiant esamus rekreacinius pastatus bei rekonstruojant sodybas;
48.4. rekreacinio prioriteto zonose, įskaitant miškus, įgyvendinamos sanitarinių-higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo bei medynų atsparumo didinimo priemonės;
48.5. miško parkai kuriami Labanoro regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) numatytose vietose, įrengiant jiems būtiną rekreacinę infrastruktūrą;
48.6. autoturizmui pritaikomi esami bendro naudojimo keliai, numatyti Labanoro regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje), ir miško bei lauko keliai;
48.7. formuojamos teritoriškai atskiros turizmo (autoturizmo, vandens turizmo, dviratininkų ir pėsčiųjų turizmo) sistemos;
49. Gamtinė aplinka rekreaciniams interesams pertvarkoma minimaliai. Labanoro regioninio parko rekreacinio prioriteto zonose nustatomos šios teritorijų tvarkymo veiklos sąlygos ir apribojimai:
49.2. intensyvinamas želdinimas teritorijose, kuriose vyrauja žemės ūkio naudmenos. Atliekant apželdinimą, teikti prioritetą vietinėms medžių ir krūmų rūšims;
49.3. vandens telkiniai ar jų dalys naudojamos formuojant aplinką numatytoms vandens rekreacijos rūšims;
49.4. įrengiami reikalingi šuolių į vandenį ir paplūdimio įrenginiai, techniniai kompleksai bei rekreaciniam naudojimui paruošiama pakrantė;
50. Išeksploatuotus nerūdinių statybinių medžiagų karjerus ir durpynus būtina rekultivuoti pritaikant visuomenės poreikiams (įrengiant vandens telkinius, sodinant miškus, kt.).
51. Labanoro regioninio parko rekreacinio, gyvenamojo ir ūkinio prioriteto zonose, tam tikslui skirtose vietose, numatytose specialiuosiuose planuose, gali būti įrengiami laikini statiniai, lengvai išardomi ir kilnojami sezoniniai statiniai (paviljonai, palapinės) įvairiems renginiams organizuoti, vasaros teatrai, estrados, atviros šokių aikštelės (nustatant naudojimo paskirtį ir terminą).
VIII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI GYVENAMosiose funkcinėSE zonOSE REGLAMENTUOTI
52. Rengiant miestelių bei kaimų detaliuosius planus, būtina laikytis šių planavimo nuostatų: riboti Labanoro regioninio parko miestelių ir kaimų plėtimą, išskyrus esančius gyvenamosiose ir ūkinio prioriteto zonose. Gyvenamieji namai statomi esamose ir buvusiose sodybose, rekonstruojant esamas sodybas ir pastatus. Gyvenviečių plėtra diferencijuojama pagal Labanoro regioninio parko planavimo schemoje nustatytą jų reglamento tipą.
53. Namų valdose ir sodybose, esančiose Labanoro regioninio parko gyvenamosiose zonose, įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, gali būti statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai, laikantis galiojančių statybos techninių reglamentų ir šių sąlygų:
53.1. gyvenamieji namai gali būti statomi vieno aukšto su mansarda, jų aukštis iki kraigo – 8 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo ploto žemės paviršiaus vidurkio iki stogo kraigo);
IX. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI ūkinio prioriteto funkcinėSE zonOSE REGLAMENTUOTI
55. Žemės ūkio ir miškų ūkio prioriteto funkcinėse zonose esančiose sodybose galima:
X. SKATINAMA VEIKLA
56. Labanoro regioniniame parke skatinama:
56.2. miškų ekosistemų apsaugos funkcijų stiprinimas, didinant biologinę įvairovę, teikiant prioritetą veisiant ir formuojant vietinių medžių ir krūmų želdinius;
56.3. miškų sodinimas nuskurdintose agrarinėse teritorijose, esančiose gamtinio karkaso elementuose. Želdinių juostomis ar grupėmis rekomenduojama skaidyti plačius intensyvios žemdirbystės laukus arba želdinti ribas tarp žemės sklypų;
56.4. pažeistų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų atkūrimas, bešeimininkių pastatų griuvėsių sutvarkymas;
56.5. gamtos ir kultūros paveldo objektų tyrimas, ieškant efektyvesnių jų išsaugojimo bei panaudojimo būdų, taip pat naujų vertingų objektų paieška ir įteisinimas;
56.6. gamtos ir kultūros paveldo objektų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos propagavimas, siekiant suinteresuoti objektų savininkus, valdytojus ir naudotojus vertybių apsauga, pritraukti Labanoro regioninio parko lankytojus, sukuriant galimybę gauti papildomų pajamų;
56.7. specialių apžvalgos bokštų įrengimas ir naudojimas pagal nustatyta tvarka parengtus projektus;
56.8. pažintinio turizmo organizavimas, prioritetą teikiant autoturizmui, dviračių, pėsčiųjų, vandens ir žirginiam turizmui, žiemos sezono metu pažintinius takus bei jų įrangą panaudojant slidžių turizmui, kt.;
56.9. poilsiaviečių įrengimas rekreacinio prioriteto zonose, kituose teritorijų planavimo dokumentuose (planavimo schemose, specialiuosiuose planuose) nustatytose vietose;
56.12. etnokultūros, tradicinės kaimo gyvensenos puoselėjimas, kaimo turizmo, rekreacinio verslo plėtra nustatytose vietose, patalpų Labanoro regioninio parko lankytojams apgyvendinti nuoma;
57. Labanoro regioninio parko draustiniuose skatinama etnokultūrinė veikla, kaimo turizmo organizavimas.