LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONŲ PLĖTROS PROGRAMOS IR JOS ĮGYVENDINIMO 2003–2005 METŲ PRIEMONIŲ
2002 m. gruodžio 5 d. Nr. 1905
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2002, Nr. 15-563, Nr. 74-3193), 210 punktą ir skatindama Lietuvos regionus ir savivaldybes rengtis pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamas:
2. Pavesti Vidaus reikalų ministerijai koordinuoti šiuo nutarimu patvirtintos Lietuvos Respublikos regionų plėtros programos įgyvendinimą, organizuoti jos įgyvendinimo 2003–2005 metų priemonių vykdymą ir ne rečiau kaip kas pusmetį informuoti apie tai Nacionalinę regioninės plėtros tarybą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. gruodžio 5 d. nutarimu
Nr. 1905
LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONŲ PLĖTROS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos regionų plėtros programos (toliau vadinama – programa) paskirtis – remti Lietuvos Respublikos regionus (apskritis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytus tikslinius regionus) ir savivaldybes, rengiančius programavimo ir projektinius dokumentus, kad Lietuvos Respublikai tapus ES nare būtų galima pasinaudoti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinių fondų parama.
II. REGIONŲ EKONOMINĖS SOCIALINĖS SANGLAUDOS BŪKLĖ
2. Perėjimas į rinkos ekonomiką Lietuvai reiškė ekonominio restruktūrizavimo procesus. Su ūkio restruktūrizavimu susiję procesai keitė miestų, rajonų ir kaimų, kaip šalies atskirų teritorinių vienetų, anksčiau susiklosčiusias ir centralizuotai valdomas sistemas, sutelkė kvalifikuotus specialistus, ypač jaunimą, didžiausiuose miestuose. Atitolę nuo didmiesčių miestai ir rajonai tampa nelabai patraukliais investicijoms regionais.
3. Dėl objektyvių procesų įtakos pradėjo ryškėti didesni ar mažesni ekonominės socialinės plėtros šalies regionuose skirtumai. Pagrindinis rodiklis – vienam gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis (toliau vadinama – BVP/gyv.) – įtikinamai rodo, kad Lietuvoje esama didelių skirtumų tarp šalies regionų, ir tie skirtumai vis didėja. BVP/gyv. skirtumas tarp ekonomiškai stipriausios Vilniaus ir silpniausios Tauragės apskričių 1996–2000 metais padidėjo 2,6 karto. Šis rodiklis Tauragės, Marijampolės ir Šiaulių apskrityse 2000 metais net nebesiekė kritinės ribos – 75 procentų vidutinio BVP/gyv. šalyje. Nedarbo lygis aukščiausias tose apskrityse, kur ekonominis augimas labiausiai atsilieka nuo vidutinio šalyje.
4. Skiriamos dvi pagrindinės regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo problemų grupės. Pirmoji problemų grupė susijusi su formuojama bendrąja nacionaline regionine politika, nacionalinės ir regioninės plėtros integracija. Antroji problemų grupė susijusi su regionų galimybėmis ir gebėjimais aktyviai dalyvauti regionų plėtros procese. Tokio regionų dalyvavimo skatinimas visų pirma turėtų būti užtikrinamas per regionų planavimo dokumentų ir jų įgyvendinimo projektų rengimą, regionų plėtros prioritetų įtraukimą į šakinių ministerijų rengiamas plėtros strategijas.
5. Rengiantis pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama ir tuo subalansuoti viso krašto plėtrą, susiduriama su sunkumais, nes regionuose ir savivaldybėse stokojama patirties. Lietuvos regionų administraciniai gebėjimai rengti geros kokybės plėtros programas ir detalius įgyvendinimo projektus išties labai riboti.
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
8. Numatomi šie programos uždaviniai:
8.2. Sudaryti galimybes regionams ir savivaldybėms gauti ES struktūrinę paramą projektams, kurie vykdomi įgyvendinant šių regionų plėtros planus ir atitinka techninius reikalavimus bei Nacionalinio plėtros plano (Bendrojo programavimo dokumento) priemones.
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
9. Šios programos tikslui pasiekti būtina:
9.1. Teikti finansinę pagalbą Lietuvos regionams (5 regionams kasmet), rengiantiems ir atnaujinantiems savo plėtros planus, kuriuose turi būti nurodytos pagrindinės regionų problemos ir priemonės joms spręsti, kad mažėtų ekonominiai socialiniai skirtumai tarp regionų ir būtų užtikrinta subalansuota viso krašto plėtra.
9.2. Pagal Vidaus reikalų ministerijos nustatytus kriterijus teikti finansinę pagalbą regionams ir savivaldybėms, rengiantiems projektus (projektinius pasiūlymus) ES struktūrinių ir stojimo fondų paramai gauti; tuo padidinti jų galimybes panaudoti ES paramą ir sudaryti galimybes subalansuoti krašto plėtrą.
9.3. Įgyvendinant tarptautinį bendradarbiavimą regioninės plėtros srityje ir rengiantis pasinaudoti ES Bendrijų iniciatyvų programos INTERREG III finansine parama, dengti Lietuvos euroregionų ir regionų išlaidas nario mokesčiui Europos pasienio regionų asamblėjoje, Europos regionų asamblėjoje ir Periferinių pajūrio regionų konferencijos Baltijos jūros komisijoje.
V. PROGRAMOS UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
10. Programos uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai yra šie:
10.1. Pagal vidaus reikalų ministro patvirtintą bendrą metodiką parengti ir atnaujinti regionų plėtros planai.
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
11. Manoma, kad įgyvendinus programą, bus pasiekti šie rezultatai:
11.2. Bus sukurta dokumentinė bazė regioninių plėtros problemų sprendimus atitinkančioms priemonėms įtraukti į ūkio šakų (sektorių) plėtros programas ir į Nacionalinį plėtros planą (Bendrąjį programavimo dokumentą).
11.3. Pasinaudojus programos finansine pagalba, bus parengti regionų/savivaldybių projektai, kuriuos numatoma teikti ES struktūrinei paramai gauti (iki 100 projektų kasmet).
11.4. Bus parengti regionines ir vietines iniciatyvas atitinkantys projektiniai pasiūlymai, kuriems įgyvendinti planuojama panaudoti ES Bendrijų iniciatyvų programos INTERREG III lėšas.
11.5. Sustiprės regionų ir savivaldybių institucijų administraciniai gebėjimai diegti regionų strateginio planavimo sistemą, tenkinti regioninės ir vietinės plėtros poreikį.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. gruodžio 5 d. nutarimu
Nr. 1905
LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONŲ PLĖTROS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO
2003–2005 METŲ PRIEMONĖS
| Eil. Nr. |
Priemonės pavadinimas |
Trumpas priemonės aprašymas |
Įvykdymo terminas |
| 1. |
Remti Lietuvos regionų plėtros planų rengimą ir atnaujinimą; konsultuoti apskričių viršininkų administracijų ir savivaldybių valstybės tarnautojus |
teikti finansinę pagalbą regionams (5 regionams kasmet), rengiantiems ir atnaujinantiems savo plėtros planus, kuriuose turi būti nurodytos pagrindinės regionų problemos ir priemonės joms spręsti; konsultuoti apskričių viršininkų administracijų ir savivaldybių valstybės tarnautojus planavimo dokumentų, projektinių pasiūlymų ir projektų rengimo klausimais |
2003–2005 metai |
| 2. |
Remti regionus ir savivaldybes, rengiančius vietinių iniciatyvų projektinius pasiūlymus Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir stojimo paramai gauti |
pagal Vidaus reikalų ministerijos nustatytus kriterijus teikti finansinę pagalbą regionams ir savivaldybėms, rengiantiems projektus (projektinius pasiūlymus) Europos Sąjungos struktūrinių ir stojimo fondų paramai gauti |
2003–2005 metai |
| 3. |
Remti tarptautinį bendradarbiavimą regioninės plėtros srityje |
įgyvendinant tarptautinį bendradarbiavimą regioninės plėtros srityje ir rengiantis pasinaudoti Bendrijų iniciatyvų programos INTERREG III finansine parama, dengti Lietuvos euroregionų ir regionų išlaidas nario mokesčiui Europos pasienio regionų asamblėjoje, Europos regionų asamblėjoje ir Periferinių pajūrio regionų konferencijos Baltijos jūros komisijoje |
2003–2005 metai |
______________