LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL PURPURINIO PLOKŠČIAVABALIO (CUCUJUS CINNABERINUS) APSAUGOS PLANO IR VEIKSMŲ PLANŲ SANTRAUKŲ PATVIRTINIMO
2012 m. balandžio 25 d. Nr. D1-353
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200) 3 straipsnio 3 dalies 5 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-463 (Žin., 2010, Nr. 66-3299), 3 ir 13 punktais:
1. T v i r t i n u:
1.1. Dūkštų ąžuolyno purpurinio plokščiavabalio (Cucujus Cinnaberinus) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
1.2. Gastilionių miško purpurinio plokščiavabalio (Cucujus Cinnaberinus) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
1.3. Mergiškių miško purpurinio plokščiavabalio (Cucujus Cinnaberinus) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
1.4. Punios šilo šiaurės rytinės dalies purpurinio plokščiavabalio (Cucujus Cinnaberinus) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
1.5. Punios šilo 33–35 kvartalų purpurinio plokščiavabalio (Cucujus Cinnaberinus) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
2. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, atitinkamoms saugomų teritorijų direkcijoms organizuoti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1.1–1.5 punktuose patvirtintose saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukose, įgyvendinimo priežiūrą ir ataskaitų teikimą Aplinkos ministerijai.
3. N u s t a t a u šį įsakymą be saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukų paskelbti „Valstybės žiniose“, o įsakymą su saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukomis paskelbti „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2012 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. D1-353
Purpurinio plokščiavabalio
(Cucujus cinnaberinus) APSAUGOS PLANAS
I. PURPURINIO PLOKŠČIAVABALIO, JO POPULIACIJOS, BUVEINĖS APRAŠYMAS
Purpurinio ploščiavabalio apibūdinimas
1. Purpurinis plokščiavabalis (Cucujus cinnaberinus) – vabalų (Coleoptera) būrio plokščiavabalių (Cucujidae) šeimos vabzdys. Gana stambus 11–18 cm vabalas. Galva už akių išplatėjusi, platesnė už priešnugarėlę. Kūnas juodas, galva, priešnugarėlė ir antsparniai purpuriškai raudoni, akys, žandai ir siauras priešnugarėlės šoninis kraštas – juodi.
Purpurinio ploščiavabalio buveinės aprašymas
2. Purpurinio plokščiavabalio buveinių ištirtumo lygis Lietuvoje yra nepakankamas. Gerai ištirta yra Jiesios upės šlaitų buveinė, taip pat Kamšos miškas, kitos žinomos buveinės beveik netirtos. Rūšies ekologiniai poreikiai panašūs visame areale. Šis vabalas gyvena ir veisiasi miškuose, Europoje sutinkamas ir žemumose, ir kalnų miškuose, dažniausiai aptinkamas upių slėnių miškuose. Miško buveinėms, kuriose aptinkamas purpurinis plokščiavabalis, būdingas didelis negyvos medienos kiekis ir didesnis drėgmės kiekis. Purpurinio plokščiavabalio buveinės žinomos Vidurio ir Pietų Lietuvoje. Kaimyninėse šalyse paplitimas netolygus, Lenkijoje daugiau buveinių yra pietinėje ir centrinėje šalies dalyje. Europos mastu daugiau radaviečių žinoma Vidurio Europoje, tik pavienės radavietės žinomos iš Šiaurės ir Pietų Europos. Vabalai (suaugėliai ir lervos) gyvena po įvairių džiūstančių ar nudžiūvusių lapuočių žieve, dažniausiai drebulės, klevo, ąžuolo, suaugėliai kartais aptinkami ir po spygliuočių žieve. Tai – obligatiniai saproksilitiniai vabzdžiai. Purpurinis plokščiavabalis yra reliktinė brandžių lapuočių miškų rūšis, gyvenanti miškuose, kur dominuoja drebulė, ąžuolas, alksnis. Pagrindinis aspektas, apibūdinantis purpurinio plokščiavabalio buveinę, – miškas, kuriame yra didelis kiekis nudžiūvusių medžių, vėjavartų ar vėjalaužų. Tokios sąlygos susidaro tik rezervatiniuose ir ūkiniu požiūriu apleistuose miškuose. Europoje sutinkamas ir senuose parkuose, alėjose, apsauginiuose želdiniuose, jei ten yra daug senų medžių su nudžiūvusiomis storomis šakomis. Tinkamos buveinės – stovintys ar jau nuvirtę negyvi (1–5 metų negyva mediena) medžiai, kurių skersmuo >20 cm, stovintys stuobriai >50 cm, pakėlus žievę – mediena drėgna, dažnai su grybų rizomorfomis. Toliau yrant medžiui, jis pasidaro netinkamas purpuriniam plokščiavabaliui. Tyrimai Rumunijoje parodė, kad lervos vystosi po nudžiūvusių drebulių žieve, kur auga mikroskopiniai grybai Aspergillus, Trichoderma, Ceratocystis ir kiti.
Purpurinio plokščiavabalio paplitimas, gausumas,
buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje
4. Duomenys apie purpurinio plokščiavabalio paplitimą Lietuvoje neišsamūs, fragmentiški, jų nepakanka norint įvertinti purpurinio plokščiavabalio populiaciją Lietuvoje. Didžioji dalis šios rūšies radaviečių nustatytos Nemuno ir Neries upių miškinguose šlaituose. Daugiausia radaviečių yra žinoma Vidurio Lietuvoje – Kauno, Kaišiadorių rajonuose.
5. Sudėtingas šlaitų reljefas, statūs, griovų išraižyti šlaitai daugeliu atvejų apsunkina šiose vietose augančių medynų eksploataciją, sausuolių šalinimą, todėl tokiuose lapuočių miškais apaugusiuose šlaituose susidaro palankios sąlygos purpuriniam plokščiavabaliui. Lygumų miškuose dėl intensyvaus ūkininkavimo ir sanitarinės priežiūros tokios galimybės eliminuojamos. Geriausiu atveju tokiuose miškuose susiformuoja trumpalaikės nestabilios populiacijos, kurių paplitimas apribotas pavieniais nudžiūvusiais medžiais ar nedidelėmis tokių medžių grupelėmis.
Purpurinio plokščiavabalio paplitimas, gausumas,
buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir visame areale
6. Rūšis paplitusi Šiaurės bei Vidurio Europoje, taip pat ir Viduržemio jūros baseino šalyse (Ispanijoje, Italijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje). Pietinė arealo riba eina per Balearų, Sardinijos ir Sicilijos salas. Visame areale rūšis reta, paplitusi lokaliai. Šiuo metu rūšies populiacija laikoma didėjančia Centrinėje ir Rytų Europoje, tačiau šiaurinėje ir pietinėje Europoje ji – nykstanti. Pastarųjų (2009–2010) metų tyrimai Norvegijoje parodė, kad rūšis šioje šalyje yra geresnės būklės, nei buvo manyta iki šiol (1 lentelė). Apie purpurinio plokščiavabalio gausumą Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Rusijoje, Kaukazo regione patikimų duomenų nėra. Seni duomenys, nepatvirtinti naujais faktais apie purpurinio plokščiavabalio radavietes, yra iš Bosnijos Hercegovinos, Bulgarijos, Serbijos ir Kroatijos, Albanijos, Graikijos, Kosovo, Makedonijos, Juodkalnijos, panaši situacija ir Ispanijoje, Italijoje.
1 lentelė. Purpurinio plokščiavabalio radaviečių skaičius Europoje
| Šalis |
Statusas |
| Austrija |
> 50 radaviečių |
| Čekija |
> 50 radaviečių |
| Vokietija |
> 50 radaviečių |
| Vengrija |
> 50 radaviečių |
| Slovakija |
> 50 radaviečių |
| Lenkija |
5-20 radaviečių |
| Slovėnija |
5-20 radaviečių |
| Suomija |
5 – 20 radavietės |
| Norvegija |
5 – 40 radavietės |
| Švedija |
5 – 20 radavietės |
| Lietuva |
5 – 20 radavietės |
| Latvija |
< 5 radaviečių |
| Estija |
< 5 radavietės |
| Baltarusija |
< 5 radavietės |
| Rumunija |
< 5 radavietės |
Purpurinio plokščiavabalio veisimosi biologija
7. Purpuriniai plokščiavabaliai – pilnos metamorfozės vabzdžiai. Purpurinio plokščiavabalio gyvenamoji ir veisimosi buveinės sutampa, tai mišrūs lapuočių miškai. Sėkmingam purpurinio plokščiavabalio išgyvenimui ir veisimuisi reikalingos specifinės mikrobuveinės bei galimybė atsirasti naujoms mikrobuveinėms. Miško buveinės tinkamumas apibūdinamas ne tiek miško dydžiu ir amžiumi, o negyvos lapuočių medienos tūriu miške. Purpurinio plokščiavabalio mikrobuveinės – tai dažniausiai didesnio kaip 20 cm diametro įvairų lapuočių negyva nenužievinta mediena, esanti vidutinėje irimo stadijoje. Populiacijos išgyvenimui svarbu, kad apgyvendintoje buveinėje būtų sąlygos mikrobuveinių kaitai, suirus senajai buveinei atsirastų pakankamai naujų. Purpurinio plokščiavabalio lervos vystosi po nudžiūvusių lapuočių medžių (dažniausiai tuopos, drebulės (Populus), guobos (Ulmus), gluosnio (Salix), ąžuolo (Quercus), uosio (Fraxinus), klevo (Acer), kaštono (Aesculus), kelmų ar stambių nulūžusių šakų žieve. Purpuriniai plokščiavabaliai yra pilnos metamorfozės vabzdžiai. Purpurinio plokščiavabalio biologija iki šiol dar nėra išsamiai ištirta, nes šiai rūšiai būdingas slaptas gyvenimo būdas. Purpurinio plokščiavabalio lervos vystosi po nudžiūvusių medžių, kelmų ar stambių nulūžusių šakų žieve. Generacijos trukmė – dveji metai. Lėliukėmis lervos virsta antrųjų metų vasaros pabaigoje. Rudenį išsiritę vabalai lieka žiemoti po žieve, medienos plyšiuose. Suaugę vabalai aktyvūs ir poruojasi nuo balandžio iki birželio. Pavasarį vabalai poruojasi ir deda kiaušinius. Suaugę vabalai taip pat gyvena po medžių žieve. Didžiausias suaugėlių aktyvumas stebimas gegužės–birželio mėnesiais.
Purpurinio plokščiavabalio mityba, žiemojimas, migracija
8. Purpurinio plokščiavabalio mityba ištirta nepakankamai. Nustatyta, kad judrios šio vabalo lervos yra grobuonės, minta po žieve gyvenančių smulkių vabzdžių lervomis, erkėmis. Suaugę vabalai taip pat plėšrūs – medžioja įvairius po žieve gyvenančius smulkius vabzdžius ir jų lervas. Yra duomenų, kad lervos ir suaugėliai būna ir fitosaprofagai ir micetofagai.
9. Purpurinio plokščiavabalio vystymasis nuo kiaušinėlio iki subrendusio vabalo trunka dvejus metus. Vabalai žiemoja du kartus: pirmąjį kartą žiemoja lerva po nudžiūvusių medžių žieve ar medienos plyšiuose, antraisiais metais žiemoja rudenį iš lėliukės išsiritęs dar nesubrendęs vabalas. Purpurinis plokščiavabalis, kaip ir daugelis po žieve gyvenančių vabzdžių rūšių, nepasižymi dideliu migraciniu aktyvumu, didesnę gyvenimo dalį praleidžia po medžių žieve.
Purpurinio plokščiavabalio tarptautinis ir nacionalinis teisinis statutas
10. Purpurinis plokščiavabalis Lietuvoje saugomas nuo 2003 metų. Rūšis įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949), priskiriama 3 (R) retumo kategorijai. Purpurinio ploksčiavabalio ir jo buveinių apsaugai yra įsteigtos 5 buveinių apsaugai svarbios (toliau – BAST) teritorijos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 192 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra buveinių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir jų ribų nustatymo“ (Žin., 2009, Nr. 34-1287). Šiose teritorijose purpurinio plokščiavabalio buveinės yra saugomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171).
11. Purpurinis plokščiavabalis įtrauktas į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) (Žin., 1996, Nr. 91-2126) II priedą ir į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos (OL 2004 m., specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363. p.368), II ir IV priedus.
12. Ši rūšis taip pat saugoma ir kitose Europos valstybėse, įrašyta į Vengrijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Latvijos raudonąsias knygas ar sąrašus. Rūšis įtraukta į IUCN raudonuosius sąrašus, nuo 2009 metų kategorija NT (angl. Near threatened, liet. beveik išnykusi rūšis), 1996 metais buvo kategorijoje (angl.) Vulnerable (liet.) pažeidžiama rūšis, iki 1996 metų – (angl.) Endangered (liet.) nykstanti rūšis.
II. PURPURINIO PLOKŠČIAVABALIO, JO POPULIACIJOS BŪKLĖS IR BUVEINĖS ĮVERTINIMAS
Purpurinio plokščiavabalio radaviečių apsaugos būklė
13. Purpuriniam plokščiavabaliui yra išskirtos 5 BAST teritorijos: Jiesios upė ir jos slėniai, Kamšos miškas, Kaukinės miškas, Kauno marios, Strėvininkų miškas. Purpurinis plokščiavabalis randamas ir kitose saugomose teritorijose – Mergiškių rezervate (Aukštadvario regioniniame parke), Punios šile (Nemuno kilpų regioniniame parke), Neries regioniniame parke, Verkių regioniniame parke, Būdos – Pravieniškių BAST ir PAST, Viliukų miško BAST. 4 radavietės yra nesaugomose teritorijose (t. y. 25 proc. visų žinomų radaviečių).
14. Purpuriniam plokščiavabaliui palankiausios sąlygos yra teritorijose, kur miškuose nevykdoma ūkinė veikla ir yra rezervatinis miško režimas. Purpurinio plokščiavabalio radavietėse negali būti vykdomi įprasti miškotvarkos darbai: miško retinimas, šviesinimas, sanitarinis kirtimas, lapuočių vėjovartų šalinimas.
15. Purpurinis plokščiavabalis yra kertinių miško buveinių rūšis, tačiau išskirta kertinė miško buveinė dėl savo riboto ploto suteikia tik konkrečios radavietės apsaugą, bet nesudaro sąlygų tolesnei rūšies plėtrai ir ilgalaikiam populiacijos gyvavimui.
16. Didžiausias apsaugos priemonių trūkumas yra informacijos apie tikslias radavietes stoka bei tai, kad plokščiavabalio mikrobuveinių apsauga ir naujų mikrobuveinių formavimosi sąlygos dažnai prieštarauja įprastai miškotvarkos veiklai. Todėl yra ribotas tinkamų mikrobuveinių skaičius ir daugelyje radaviečių yra labai blogos sąlygos populiacijai išlikti ar plėstis, nes negyvos lapuočių medienos kiekis miškuose yra nedidelis, natūraliai atsirandančios vėjavartos yra skubiai šalinamos, be to, atkuriant miškus dominuoja spygliuočių monokultūros.
17. Didžiausia Lietuvoje purpurinio plokščiavabalio populiacija yra Kamšos botaniniame-zoologiniame draustinyje (Kauno r.). Šiai teritorijai suteiktas gamtinių buveinių apsaugai svarbios teritorijos statusas, parengtas teritorijos tvarkymo veiksmų planas. Minėtos priemonės turi užtikrinti purpurinio plokščiavabalio buveinės apsaugą.
Populiacijos dydis ir pasiskirstymas
19. Lietuvos teritorijoje yra apie 3 proc. viso žinomo rūšies arealo. Kadangi purpurinio plokščiavabalio paplitimo ir gausumo sistemingi tyrimai Lietuvoje iki šiol nebuvo vykdomi, išsamios informacijos apie šios rūšies populiacijos dydį ir pasiskirstymą šalyje nėra.
20. Šiuo metu žinoma 16 purpurinio plokščiavabalio radaviečių: 1993 m.(radavietės aptikimo metai) – Semeliškės (Elektrėnų r. sav.); 2001 m. – Kamšos botaninis-zoologinis draustinis (Kauno r. sav.); Karmėlava (Kauno r. sav.); 2002 m. – Kaukinės miškas (Kaišiadorių r. sav.); 2003 m. – Jiesios kraštovaizdžio draustinis (Kauno r. sav.); Gastilionių miškas (Kaišiadorių r. sav.); Gudiena (Kaišiadorių r. sav.); Pravieniškių miškas (Kaišiadorių r. sav.); Strėvininkų miškas (Kaišiadorių r. sav.); Neries regioninis parkas (Vilniaus r. sav.); 2004 m. – Dubravos miškas (Kauno r. sav.); 2005 m., 2006 m. – Verkių miškas (Vilnius); 2008 m. – Mergiškių miškas (Trakų r. sav.); 2009 m. – Punios šilas (Alytaus r. sav.); 2010 – Viliukų miškas (Ukmergės r. sav.). Iš šių vietovių didesnės populiacijos aptiktos tik Jiesios kraštovaizdžio draustinyje, Kamšos botaniniame-zoologiniame draustinyje ir Neries regioniniame parke, kur ši rūšis stebima nuolatos, kitose radavietėse konstatuoti tik pavieniai vabalai.
21. Kamšos botaniniame-zoologiniame draustinyje ekologinė būklė yra palanki stabiliai ir gausiai purpurinio plokščiavabalio populiacijai. Čia purpurinio plokščiavabalio populiacija sudaro apie 20 proc. nuo bendros Lietuvos populiacijos. Pagrindiniai veiksniai, užtikrinantys populiacijos stabilumą ir klestėjimą, yra medynų rūšinė sudėtis, brandumas ir sanitarinė būklė bei labai raižytas kraštovaizdis. Kadangi medynų rūšinė sudėtis, brandumas ir sanitarinė būklė panašūs visoje draustinio teritorijoje, purpurinis plokščiavabalis vienodai gausiai aptinkamas visame draustinyje. Edafiniai veiksniai – sudėtingas, raižytas reljefas ir sunkūs, molingi dirvožemiai sukuria nepalankias sąlygas rekreacijai, todėl žmonių lankomumas draustinyje, kuris apsuptas urbanizuotų teritorijų, yra nedidelis.
22. Jiesios kraštovaizdžio draustinyje žinoma nedidelė purpurinio plokščiavabalio populiacija, susiformavusi pietiniame draustinio pakraštyje esančiame salpiniame lapuočių miške. Čia purpurinis plokščiavabalis aptinkamas pavieniuose nudžiūvusiuose medžiuose maždaug 20 ha plote. Jiesios kraštovaizdžio draustinio populiacija sudaro apie 10–15 proc. visos Lietuvos populiacijos. Šios populiacijos būklė vertinama kaip nepalanki. Draustinyje nuolat šalinami sausuoliai medžiai, surenkamos stambios, nulūžusios medžių šakos, kuriose vystosi purpurinis plokščiavabalis. Purpurinio plokščiavabalio populiacija Jiesios kraštovaizdžio draustinyje yra perspektyvi, nes potencialiai turi galimybę plėstis, todėl būtina riboti nudžiūvusių medžių šalinimą šiai rūšiai tinkamose draustinio vietose.
23. Kitose radavietėse purpurinio plokščiavabalio populiacija sudaro nuo 5 proc. iki 1 proc. visos Lietuvos populiacijos pagal šiuo metu turimus duomenis.
24. Purpurinio plokščiavabalio radavietės yra gana izoliuotos viena nuo kitos, populiacijos būklę ir pasiskirstymą pirmiausia lemia miškų medžių rūšinė ir amžiaus sudėtis ir mikrobuveinių, reikalingų vabalui gyventi ir vystytis, egzistavimas.
Grėsmės ir ribojantys veiksniai
26. Pagrindinis ribojantis purpurinio plokščiavabalio populiacijas veiksnys yra tinkamų buveinių trūkumas ir jų degradacija bei miško buveinių struktūros pokyčiai.
27. Pagrindinė grėsmė – miškininkystės intensyvaus ūkininkavimo plotų gausa tiek šalyje, tiek visoje Europoje.
28. Grėsmės ir ribojantys veiksniai purpurinio plokščiavabalio buveinei ir rūšių individams, jų svarba, aprašymas ir reguliavimo poveikio sumažinimo galimybės pateikiamos 2 lentelėje.
2 lentelė. Grėsmių purpuriniam plokščiavabaliui apibendrinimas.
| Grėsmė |
Svarba* |
Aprašymas |
| Buveinių trūkumas ir degradacija |
Didelė |
Brandžių lapuočių miškų, senų lapuočių medžių, negyvos, nenužievintos lapuočių medienos, būtinos veistis ir gyventi šiam vabalui, trūkumas yra pagrindinis ribojantis faktorius. Esamų mikrobuveinių degradacija ir naujų buveinių trūkumas neleidžia purpurinio plokščiavabalio populiacijai augti. |
| Intensyvi ūkinė miškininkystė |
Vidutinė / Didelė |
Miško valymai, sanitariniai kirtimai, negyvos medienos (vėjavartų) šalinimas, brandžių miškų kirtimai, vienamažių miškų, monokultūrų įveisimas, vyraujančių spygliuočių miškų įveisimas neleidžia susiformuoti purpurinio plokščiavabalio mikrobuveinėms. Ilgas nukirstos lapuočių medienos sandėliavimas miškuose taip pat turi neigiamų pasekmių – vabalai sudeda kiaušinius po nukirstų lapuočių žieve, o vėliau jie kartu su kiaušiniais ar lervomis yra išvežami iš miško. |
| Buveinių fragmentacija |
Didelė |
Esant dideliai tinkamų buveinių fragmentacijai, užkertamas kelias purpurinio plokščiavabalio plitimui iš vienų buveinių į kitas. |
| Negyvos medienos rinkimas, deginimas |
Maža / Vidutinė |
Greta teritorijų, apgyvendintų purpurinio plokščiavabalio, esančių gyvenviečių gyventojų, poilsiautojų nesankcionuotas „malkavimas“, negyvos medienos rinkimas, deginimas turi neigiamos įtakos purpurinio plokščiavabalio buveinėms, nes sunaikinamos tinkamos vabalo mikrobuveinės bei patys vabalai ir jų lervos. Ypač didelis šios veiklos poveikis jaučiamas teritorijose prie didelių gyvenviečių ar rekreacijai naudojamose vietose. |
| Miško gaisrai |
Vidutinė |
Miško gaisrų metu sudega ar apdega sausuoliai, medžių žievė, taip sunaikinami vabalai ir lervos, esamos mikrobuveinės pasidaro nebetinkamos. |
| Informacijos trūkumas |
Nežinoma |
Miško naudotojai, gamtosaugos darbuotojai turi nepakankamai informacijos apie purpurinio plokščiavabalio buveines, jų lervų ir suaugėlių identifikaciją, šios rūšies poreikius. Trūksta informacijos apie realų rūšies paplitimą ir gausą Lietuvos buveinėse |
| Mokslinių tyrimų trūkumas |
Nežinoma |
Trūksta informacijos apie realią rūšies būklę Lietuvoje, atskirų radaviečių būklę ir perspektyvas, buveinių ir mikrobuveinių specifiką. |
| Plėšrūnai |
Nežinoma |
Geniniai paukščiai apgadina purpurinio plokščiavabalio mikrobuveines, sunaikina pačius vabalus ir lervas, taip pat kiti bestuburiai plėšrūnai sunaikina kiaušinius, lervas, tačiau šis natūralus poveikis, manoma, neturi svarbios įtakos populiacijai. |
| Kolekcionieriai |
Nežinoma |
Purpurinis plokščiavabalis yra retas vabalas, todėl domina vabzdžių kolekcionierius, taip pat norint aptikti vabalus ar jų lervas gali būti suardoma didelė dalis purpurinio plokščiavabalio buveinių, tuo ne tik sugadinamos buveinės, bet ir sukeliamas pavojus lervoms, kiaušiniams, kurie tampa prieinami plėšrūnams, mažiau apsaugoti nuo nepalankių aplinkos sąlygų. |
* Grėsmių svarbos vertinimo kriterijai, adaptuoti pagal IUCN, 2001 m. kategorijas:
• Kritinė grėsmė – populiacijos išnykimas per ateinančius 20 metų.
• Didelė grėsmė – populiacijos sumažėjimas daugiau kaip 20 proc. per ateinančius 20 metų.
• Vidutinė grėsmė – populiacijos sumažėjimas mažiau nei 20 proc. per ateinančius 20 metų didelėje paplitimo dalyje.
• Maža grėsmė – veiksniai, veikiantys vabalus lokaliai ir (ar) nereguliariai.
• Nežinoma – tikėtinas neigiamos poveikis rūšiai, bet poveikio intensyvumas nežinomas ar neįvertinamas.
Purpurinio plokščiavabalio inventorizacijos ir moksliniai tyrimai
29. Pagrindiniai ir naujausi purpurinio plokščiavabalio tyrimai apibendrinti 3 lentelėje. Dėl specifinio gyvenimo būdo trūksta duomenų apie rūšies gausumą, plitimą, nėra tikslių duomenų apie populiacijų dydį ir statusą šalyje. Kasmet aptinkama naujų radaviečių, tačiau daugelyje iš jų buveinių būklė yra prasta ir randami individai gali būti senos populiacijos likučiai arba bandantys užimti naujas buveines individai. Purpurinio plokščiavabalio tyrimai, jo paieška naujose teritorijose suaktyvėjo Lietuvoje prasidėjus Kertinių miško buveinių inventorizacijos projektui (2001–2002 metais). Šiuo metu yra inventorizuotos pagrindinės žinomos purpurinio plokščiavabalio buveinės bei vykdomos tinkamų buveinių apžiūros. Geriausiai ištirtos radavietės yra Kamšos miške ir Jiesios BAST, kur surinkti išsamūs duomenys apie kitas vabalų rūšis, nustatyta purpurinio plokščiavabalio apgyvendintų medžių rūšinė sudėtis. Purpurinio plokščiavabalio valstybinis monitoringas saugomose teritorijose pradėtas 2008 metais. Purpurinio plokščiavabalio tyrimai Lietuvoje iš esmės apsiriboja rūšies radaviečių inventorizacija šalyje, kuri taip pat yra negalutinė. Pagrindinis tyrimo metodas Lietuvoje naudojamas šiai rūšiai aptikti – jos mikrobuveinių dalinis ardymas, todėl siekiant išsaugoti rūšį daugelyje radaviečių duomenys apie rūšies gausumą yra labai neišsamūs.
3 lentelė. Naujausios purpurinio plokščiavabalio inventorizacijos, moksliniai tyrimai, teritorijos, naudoti metodai (nurodytos esamos publikacijos apie tyrimus)
| Data |
Tirta teritorija |
Metodai |
| 2005–2008 |
Kamšos miškas (Kauno r. sav.) |
Suaugėlių ir lervų paieška po medžių žieve, negyvų lapuočių rūšinės sudėties tyrimai, buveinės būklės inventorizacija (Ferenca R., Tamutis V., Ivinskis P., Rimšaitė J.) Ivinskis P., Rimšaitė J., Ferenca R. 2007. Purpurinio plokščiavabalio (Cucujus cinnaberinus) buveinės ir jų apsauga. Žmogaus ir gamtos sauga 2007. Tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos medžiaga. Akademija (Kauno r., p. 153–155) Vaivilavičius G. (sud.) 2008. Vabzdžiai ir moliuskai Kauno ir Kaišiadorių rajonų saugomose teritorijose. Kaunas, Lututė. |
| 2004–2010 |
Jiesios kraštovaizdžio draustinis (Kauno r. sav.) |
Suaugėlių ir lervų paieška po medžių žieve, buveinės būklės inventorizacija (Ferenca R., Tamutis V., Ivinskis P., Rimšaitė J., Meržijevskis A.) Ivinskis P., Rimšaitė J., Ferenca R. 2007. Purpurinio plokščiavabalio (Cucujus cinnaberinus) buveinės ir jų apsauga. Žmogaus ir gamtos sauga 2007. Tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos medžiaga. Akademija (Kauno r., p. 153–155) Ferenca R. 2004. New and rare for Lithuania beetle (Coleoptera) species registered in 1978 -2004. New and rare for Lithuania insects species. Records and descriptions16: 11–22. Vaivilavičius G. (sud.) 2008. Vabzdžiai ir moliuskai Kauno ir Kaišiadorių rajonų saugomose teritorijose. Kaunas, Lutute. |
| 2004–2008 |
Dubravos miškas (Kauno r. sav.) |
Lervų ir suaugėlių paieška buveinėje (R. Ferenca, V. Tamutis). Ferenca R. 2004. New and rare for Lithuania beetle (Coleoptera) species registered in 1978 -2004. New and rare for Lithuania insects species. Records and descriptions16: 11–22. |
| 2005–2009 |
Karmėlava (Kauno r. sav.) |
Lervų ir suaugėlių paieška buveinėje (V. Inokaitis, R. Ferenca, A. Meržijevskis) Inokaitis V. 2009. Rare and very rare for the Lithuanian fauna Coleoptera species found in 2004-2009. New and rare for Lithuania insects species. Records and descriptions 21 |
| 2002–2010 |
Kaukinės, Pravieniškių, Strėvininkų, Gastilionių, Gudienos miškai (Kaišiadorių r. sav.) |
Lervų ir suaugėlių paieška buveinėje (R. Ferenca, V. Tamutis, A. Meržijevskis, P. Ivinskis). Ferenca R. 2004. New and rare for Lithuania beetle (Coleoptera) species registered in 1978-2004. New and rare for Lithuania insects species. Records and descriptions16: 11–22. Ivinskis P., Rimšaitė J., Ferenca R. 2007. Purpurinio plokščiavabalio (Cucujus cinnaberinus) buveinės ir jų apsauga. Žmogaus ir gamtos sauga 2007. Tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos medžiaga. Akademija (Kauno r., p. 153–155) Vaivilavičius G.. (sud.) 2008. Vabzdžiai ir moliuskai Kauno ir Kaišiadorių rajonų saugomose teritorijose. Kaunas, Lutute. |
| 2003–2008 |
Dūkštų ąžuolynas, Neries regioninis parkas (Vilniaus r. sav.) |
Lervų ir suaugėlių paieška buveinėje (R. Ferenca, V. Tamutis, G. Švitra, P. Ivinskis). Ferenca R. 2004. New and rare for Lithuania beetle (Coleoptera) species registered in 1978-2004. New and rare for Lithuania insects species. Records and descriptions16: 11–22. Švitra G.., Aliukonis A. 2009. Data on five protected species of beetles (Coleoptera) recorded in Lithuania in 2007–2009. New and rare for Lithuania insects species. Vol. 21. |
| 2003–2009 |
Verkių regioninis parkas, Žaliųjų ežerų kertinė miško buveinė (Vilniaus r. sav.) |
Aptiktos lervos buveinėje, buveinės preliminarus vertinimas.
P. Ivinskio, J. Rimšaitės stebėjimai |
| 2008–2010 |
Punios šilas (Alytaus r. sav.) |
Aptiktos lervos buveinėje, buveinės preliminarus vertinimas. P. Ivinskio stebėjimai |
| 2010 |
Viliukų miškas (Ukmergės r. sav.) |
Lervų paieška. P. Ivinskis |
III. APSAUGOS PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS
| Tikslas – išsaugoti ir palaikyti purpurinio plokščiavabalio buveinių palankią apsaugos būklę |
|
| Uždaviniai |
Priemonės |
| 1. Sudaryti sąlygas purpurinio plokščiavabalio mikrobuveinių išlikimui ir atsinaujinimui |
1.1. inventorizuoti esamas ir potencialias purpurinio plokščiavabalio buveines; 1.2. išsaugoti nenužievintus džiūstančius lapuočius ir jų išvartas |
| 2. Biotechninių priemonių pagalba padidinti potencialių purpurinio plokščiavabalio mikrobuveinių skaičių |
2.1. vykdyti atrankinius tikslinius drebulių, juodalksnių, beržų kirtimus, paliekant teritorijoje medieną; 2.2. įrengti purpuriniam plokščiavabaliui skirtas dirbtines buveines |
| 3. Informuoti visuomenę ir suinteresuotas žinybas apie purpurinio plokščiavabalio biologiją, ekologiją, būklę ir apsaugos galimybes |
3.1. parengti vaizdinę ir informacinę medžiagą; 3.2. įrengti visuomenės informavimui skirtus stendus |
| 4. Skatinti purpurinio plokščiavabalio buveinės geros kokybės būklės palaikymą |
parengti metodines rekomendacijas purpurinio plokščiavabalio buveinės ilgalaikei stebėsenai ir tvarkymo priemonių taikymui |