LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL ADVOKATŲ DRAUSMĖS BYLŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS APRAŠO SKELBIMO
2007 m. liepos 11 d. Nr. 1R-278
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (Žin., 2004, Nr. 50-1632) 52 straipsnio 4 dalimi,
skelbiu „Valstybės žiniose“ Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą 2007 m. balandžio 20 d. visuotiniame advokatų susirinkime.
PATVIRTINTA
2007 m. balandžio 20 d. visuotiniame
advokatų susirinkime Lietuvos advokatūros
Advokatų tarybos pirmininkas
Rimas Andrikis
ADVOKATŲ DRAUSMĖS BYLŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis tvarkos aprašas) nustato advokatų drausmės bylų rengimo ir nagrinėjimo Advokatų garbės teisme tvarką.
2. Drausmės bylai parengti Advokatų taryba iš advokatų sudaro drausmės komitetą, kurio pirmininku skiria Advokatų tarybos narį. Drausmės komiteto narių skaičių nustato Advokatų taryba.
3. Drausmės komiteto pirmininkas ir nariai, rinkdami drausmės bylai reikšmingus duomenis, turi visas teises, kaip ir advokatai, vykdydami profesinę veiklą (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (Žin., 2004, Nr. 50-1632) 44 straipsnis), taip pat teisę tikrinti visą advokato dokumentaciją, susijusią su galimais profesinės veiklos (ar) profesinės etikos pažeidimais. Visa surinkta medžiaga ir advokato drausmės byla yra konfidencialūs dokumentai.
4. Jeigu drausmės komiteto pirmininkas atostogauja, serga ar dėl kitų priežasčių negali atlikti pirmininko pareigų, Advokatų taryba šias funkcijas laikinai vykdyti gali pavesti kitam Advokatų tarybos nariui.
6. Advokatų tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas bet kurioje drausmės bylos rengimo ir nagrinėjimo stadijoje turi teisę susipažinti su drausmės byla.
7. Viešą informaciją apie rengiamą ar nagrinėjamą drausmės bylą gali teikti tik Advokatų tarybos pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, o apie išnagrinėtas drausmės bylas – Advokatų tarybos pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas ir Advokatų garbės teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas.
II. DRAUSMĖS BYLOS PARENGIMAS
9. Drausmės komiteto pirmininkas pradeda rengti drausmės bylą, jeigu yra:
10. Drausmės bylos parengimo esmė – visapusiškas duomenų apie galimą profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą surinkimas, išsaugojimas ir pateikimas Advokatų garbės teismui.
11. Priklausomai nuo galimo profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo pobūdžio nustatoma, ar traukiamas drausminėn atsakomybėn advokatas buvo anksčiau baustas drausmine, administracine ar baudžiamąja tvarka.
12. Drausmės bylą, iškeltą Lietuvos advokatūros organų nariui, rengia Advokatų tarybos paskirtas advokatas.
13. Drausmės byla turi būti parengta ir perduota Advokatų garbės teismui per 2 mėnesius nuo sprendimo iškelti drausmės bylą. Advokatų taryba, atsižvelgdama į drausmės bylos apimtį ir sudėtingumą, gali drausmės bylos parengimo terminą pratęsti vieną mėnesį.
III. ADVOKATO PROFESINĖS VEIKLOS IR (AR) PROFESINĖS ETIKOS PAŽEIDIMO AKTAS
15. Profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo akte nurodoma:
15.1. pažeidėjo vardas, pavardė, gimimo metai, darbo vieta (individuali, partnerystė ar advokatų profesinė bendrija), adresas, duomenys, nurodoma, ar anksčiau baustas drausmine, administracine ir baudžiamąja tvarka (data, pažeidimo ir nuobaudos rūšis), jei priklausomai nuo galimo profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo pobūdžio tai nustatoma, ir prireikus – kiti būtini duomenys;
16. Drausmės komiteto pirmininkas gali pasiūlyti Advokatų garbės teismui įstatymų nustatyta tvarka laikinai sustabdyti advokato profesinę veiklą.
17. Profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aktą pasirašo drausmės komiteto pirmininkas, išskyrus šios tvarkos aprašo 12 punkte numatytą atvejį.
IV. DRAUSMINĖS ATSAKOMYBĖS TAIKYMO SENATIS
19. Drausminės atsakomybės taikymo senatis – šiame tvarkos apraše nustatytas terminas, kuriam suėjus advokatui už profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą negali būti skirta drausminė nuobauda.
20. Bendras drausminės atsakomybės taikymo senaties terminas – šeši mėnesiai nuo advokato veiksmų, kuriais padarytas profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimas.
21. Jei advokato veiksmai, kuriais padarytas profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimas, buvo nežinomi, slepiami arba konstatuojami teismo, šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo sužinojimo apie advokato veiksmus dienos arba nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimo (nuosprendžio, nutarties, nutarimo) priėmimo dienos.
V. PASIRENGIMAS NAGRINĖTI DRAUSMĖS BYLĄ ADVOKATŲ GARBĖS TEISME
24. Advokatų garbės teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas, gavęs drausmės komiteto parengtą drausmės bylą, paskiria bylos pranešėją.
25. Advokatų garbės teismo sekretorius aktą ir informaciją apie Advokatų garbės teismo posėdžio datą ir laiką siunčia registruotu laišku (arba kitokio ryšio priemonėmis) drausminėn atsakomybėn patrauktajam advokatui ir pareiškėjui ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki Advokatų garbės teismo posėdžio.
26. Jei Advokatų garbės teismo posėdyje nedalyvauja Advokatų garbės teismo pirmininkas, jo pavaduotojas, ar sekretorius, posėdžio pirmininką ar sekretorių išrenka drausmės bylą nagrinėjantys Advokatų garbės teismo nariai. Išrinkti posėdžio pirmininkas ar sekretorius yra atsakingi už tame posėdyje išnagrinėtų drausmės bylų sutvarkymą, Advokatų garbės teismo sprendimą ir protokolo surašymą, sprendimo išsiuntimą drausminėn atsakomybėn patrauktam advokatui ir pareiškėjui, kitų su išnagrinėtomis bylomis susijusių klausimų sprendimą.
VI. DRAUSMĖS BYLŲ NAGRINĖJIMAS
28. Visus klausimus, kurie kyla nagrinėjant drausmės bylą, Advokatų garbės teismas sprendžia balsų dauguma. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Advokatų garbės teismo pirmininko, o jo nesant – posėdžio pirmininko balsas.
29. Advokatų garbės teismo posėdžio pirmininkas, prieš pradedant nagrinėti drausmės bylą iš esmės, paaiškina drausminėn atsakomybėn traukiamam advokatui ir jo advokatui, drausmės komiteto pirmininkui, pareiškėjui ir jo advokatui, kad jie turi teisę bet kuriam Advokatų garbės teismo nariui pareikšti nušalinimą, nurodydami priežastis, dėl kurių Advokatų garbės teismo narys negali dalyvauti nagrinėjant drausmės bylą.
30. Jei Advokatų garbės teismo narys nesutinka nusišalinti, nušalinimo klausimą sprendžia Advokatų garbės teismas, nušalinamam Advokatų garbės teismo nariui nedalyvaujant. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad Advokatų garbės teismo narys yra nušalintas.
31. Kai į Advokatų garbės teismo posėdį neatvyksta kviečiamas advokatas ar kiti drausmės bylos procese dalyvaujantys asmenys ir Advokatų garbės teismas nėra gavęs neatvykimo priežastis pateisinančių dokumentų, tai nėra kliūtis drausmės bylai nagrinėti. Drausmės bylos iškėlimas įpareigoja advokatą sekti savo drausmės bylos nagrinėjimo eigą.
32. Advokatų garbės teisme nagrinėjamos drausmės bylos eiga protokoluojama. Protokole turi būti nurodyta:
32.2. drausmės komiteto pirmininko vardas, pavardė (jei dalyvauja posėdyje) ir pareikštų advokato profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimų teisinis kvalifikavimas;
32.3. drausminėn atsakomybėn traukiamo advokato vardas, pavardė, darbo vieta ir adresas, duomenys apie ankstesnes drausmines nuobaudas (metai, data, profesinių pažeidimų rūšis);
32.6. visi posėdžio pirmininko patvarkymai ir Advokatų garbės teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylą, procedūriniais ir organizaciniais klausimais;
33. Drausmės bylos nagrinėjimą pradeda drausmės komiteto pirmininkas, o jam nedalyvaujant – Advokatų garbės teismo posėdžio pirmininkas, perskaitydamas advokato profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aktą.
35. Advokatų garbės teismas sprendimą priima balsų dauguma, jį pasirašo visi nariai. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
36. Priimtą ir surašytą sprendimą Advokatų garbės teismas paskelbia Advokatų garbės teismo posėdyje tuoj po jo priėmimo. Advokatų garbės teismas turi teisę atidėti sprendimo paskelbimą.
37. Sprendimo nuorašas per 7 dienas po sprendimo paskelbimo išsiunčiamas drausminėn atsakomybėn traukiamam advokatui, pareiškėjui, Advokatų tarybai ir, jei sprendimą iškelti drausmės bylą priėmė teisingumo ministras, teisingumo ministrui.
38. Sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir revoliucinė dalys. Sprendime nurodoma:
38.4. advokato, patraukto drausminėn atsakomybėn, vardas ir pavardė, darbo vietos adresas, duomenys apie ankstesnes drausmines nuobaudas;
39. Skiriant nuobaudas už profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimus, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Advokatų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, gali priimti sprendimą:
VII. ADVOKATŲ GARBĖS TEISMO PIRMININKO KOMPETENCIJA
41. Advokatų garbės teismo nariai, susirinkę į pirmąjį posėdį, išrenka Advokatų garbės teismo pirmininką, jo pavaduotoją ir sekretorių.
42. Advokatų garbės teismo pirmininkas, vadovaudamas Advokatų garbės teismo darbui, atlieka šias funkcijas:
42.1. susipažįsta su Advokatų garbės teisme gaunama informacija apie advokatų profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimus ir duoda atitinkamus patvarkymus;
42.2. tolygiai skirsto Advokatų garbės teismo nariams darbą, gali priimti sprendimą sujungti kelias advokatui iškeltas drausmės bylas, paskiria drausmės bylos pranešėją;
42.3. nustato kitų Advokatų garbės teismo posėdžių datą ir laiką bei priima tokius patvarkymus, kad drausmės byla per pirmąjį posėdį būtų išnagrinėta;
42.4. prižiūri, kad drausmės bylos dalyviai iki Advokatų garbės teismo posėdžio ir po sprendimo priėmimo per apskundimo terminą galėtų susipažinti su drausmės bylos medžiaga;
42.5. susipažįsta su visomis svarbiausiomis ir sudėtingiausiomis advokatų drausmės bylomis ir apie pastebėtus tyrimo bei nagrinėjimo trūkumus informuoja Advokatų tarybą;
VIII. RAŠTVEDYBA
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
46. Kiekviena drausmės byla turi būti parengta ir išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu (Žin., 2004, Nr. 50-1632), Lietuvos advokatūros įstatais, Advokatų profesinės etikos kodeksu (Žin., 2005, Nr. 130-4681), kitais įstatymais, reguliuojančiais advokatų profesinę veiklą, taip pat atsižvelgiant į 1990 m. gruodžio 14 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintas Pagrindines advokatų vaidmens nuostatas, 2000 m. spalio 21 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendaciją Nr. RES (2000) 21 dėl laisvės dirbti pagal teisininko profesiją, ir advokatų veiklą reguliuojančius Europos Sąjungos teisės aktus.