LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL INFORMACINIŲ KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ KURSŲ MOKYKLŲ VADOVAMS, JŲ PAVADUOTOJAMS UGDYMUI, UGDYMĄ ORGANIZUOJANTIEMS SKYRIŲ VEDĖJAMS ORGANIZAVIMO TVARKOS IR TURINIO APRAŠO PATVIRTINIMO
2006 m. vasario 22 d. Nr. ISAK-318
Vilnius
Vadovaudamasis Valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestacijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. ISAK-1521 (Žin., 2005, Nr. 108-3974), 12 punktu,
tvirtinu Informacinių komunikacinių technologijų kursų mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui bei ugdymą organizuojantiems skyrių vedėjams organizavimo tvarkos ir turinio aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2006 m. vasario 22 d. įsakymu
Nr. ISAK-318
INFORMACINIŲ KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ KURSŲ MOKYKLŲ VADOVAMS, JŲ PAVADUOTOJAMS UGDYMUI, UGDYMĄ ORGANIZUOJANČIŲ SKYRIŲ VEDĖJAMS ORGANIZAVIMO TVARKOS IR TURINIO APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokyklų vadovai, jų pavaduotojai ugdymui, ugdymą organizuojantys skyrių vedėjai (toliau – vadovai) privalo mokėti naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis (toliau – IKT) ir švietimo valdymo informacine sistema bei gebėti valdyti informaciją, ja remtis priimant sprendimus organizaciniams procesams tobulinti.
II. IKT KURSŲ TURINYS IR ORGANIZAVIMAS
3. IKT programą sudaro technologinė, edukologinė ir vadybinė dalys:
3.1. technologinė – bazinė kompiuterinio raštingumo dalis, apimanti IKT žinias ir gebėjimus, pakankamus darbui kompiuteriu profesinėje veikloje vartotojo lygiu;
4. IKT kursus gali organizuoti:
4.1. technologinės dalies kursus gali organizuoti visos tokią teisę turinčios institucijos (ECDL testavimo centrai, Pedagogų profesinės raidos centras, Informacinių technologijų centras, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigos ir kt.);
4.2. edukologinės dalies kursus gali organizuoti 4.1 punkte nurodytos institucijos, vesti kursus gali tik Informacinių technologijų centro parengti konsultantai;
5. Kaip alternatyvą technologinės dalies kursų pažymėjimui mokyklos vadovas gali pateikti ECDL START pažymėjimą.
7. IKT kursų baigimo pažymėjimus mokyklų vadovai gali įgyti pasirengę savarankiškai ir išlaikę atitinkamą testą.
8. Kvalifikaciniai reikalavimai ir kompiuterinio raštingumo rodikliai:
| KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI |
KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO RODIKLIAI/PATVIRTINIMAS |
|||
| TECHNOLOGINĖ DALIS |
||||
| 1. |
Parengti programinę įrangą darbui/mokymui. |
1.1. |
Žino ir supranta pagrindines informacijos ir komunikacijos technologijų sąvokas. |
|
| 1.2. |
Žino pagrindines asmeninių kompiuterių ir jų operacinių sistemų funkcijas. |
|||
| 1.3. |
Moka tvarkytis kompiuterio darbo aplinkoje, dirbti su bylomis. |
|||
| 2 |
Parengti kompiuteriu tekstinę ir vaizdinę darbo/mokymo ir mokymosi medžiagą. |
2.1. |
Moka parengti dokumentus. |
|
| 2.2. |
Moka kurti vaizdinę darbo/mokymo ir mokymosi medžiagą naudojant kompiuterį. |
|||
| 3. |
Naudoti pagrindines interneto paslaugas. |
3.1. |
Moka naudotis elektroniniu paštu. |
|
| 3.2. |
Sugeba naudoti interneto (intraneto ir ekstraneto) informacijos išteklius. |
|||
| EDUKOLOGINĖ DALIS |
||||
| 4. |
Gebėti naudotis IKT ugdymo procese. |
4.1. |
Supranta ir sugeba analizuoti pedagoginius ir psichologinius IKT taikymo švietime ypatumus. |
|
| 4.2. |
Žino ir sugeba pritaikyti pagrindines IKT integravimo į ugdymą kryptis. |
|||
| 4.3. |
Žino pagrindinių ugdymui naudojamų kompiuterinių programų tipus, sugeba analizuoti jų privalumus ir trūkumus. Moka pritaikyti svarbiausias bendrosios paskirties mokomąsias kompiuterines programas ugdymo procese. |
|||
| 4.4. |
Žino IKT taikymo galimybes ugdant specialiųjų poreikių vaikus ir moka tai panaudoti. |
|||
| 4.5. |
Žino, moka ir sugeba taikyti informacinių gebėjimų ugdymo (informacinių problemų sprendimo) modelius. |
|||
| 4.6. |
Moka parengti pateiktis ir turi jų panaudojimo įgūdžius ugdymo procese. |
|||
| 4.7. |
Žino kompiuterinio testavimo ypatumus ir moka tai pritaikyti mokomajam dalykui. |
|||
| 4.8. |
Žino pagrindinius informacijos pateikimo kompiuteriu būdus ir ypatybes, sugeba pritaikyti daugialypę aplinką ir hipertekstą pamokose. |
|||
| 5. |
Gebėti sistemingai ugdyti savo, mokytojų ir mokinių informacinę kultūrą. |
5.1. |
Supranta IKT mokymo socialinius ir etinius ypatumus ir juos taiko pedagoginėje veikloje. |
|
| 5.2. |
Žino nacionalinę informacinės visuomenės plėtros koncepciją. |
|||
| 5.3. |
Žino švietimo institucijų reikšmę kuriant informacijos visuomenę. |
|||
| 5.4. |
Žino Lietuvos moksleivių kompiuterinio ir informacinio išprusimo standarto reikalavimus. |
|||
| 5.5. |
Ugdo nuostatą naudoti IKT savo, mokytojų ir mokinių asmeninėje ir kultūrinėje veikloje. |
|||
| 6. |
Žinoti profesinės kompetencijos tobulinimo, naudojant IKT būdus. |
6.1. |
Žino pagrindines Lietuvos ir pasaulio švietimo interneto svetaines. |
|
| 6.2. |
Supranta pagrindinius nuotolinio (distancinio) mokymosi principus. |
|||
| 7. |
Žinoti pagrindines edukacinės informacijos kūrimo ir sklaidos internete formas bei šios veiklos svarbą. |
7.1. |
Žino pagrindines švietimo informacijos sklaidos kompiuterių tinkluose galimybes. |
|
| 7.2. |
Žino ir moka taikyti pagrindinius didaktinės medžiagos bei kitos švietimo informacijos kūrimo ir sklaidos būdus, panaudojant IKT. |
|||
| VADYBINĖ DALIS |
||||
| 8. |
Žinoti pagrindines kompiuterinės įrangos ir kompiuterių tinklų eksploatavimo bei atnaujinimo galimybes švietimo įstaigose. |
8.1. |
Žino kompiuterių ir kompiuterinių tinklų techninės įrangos eksploatavimo švietimo įstaigose principus. |
|
| 8.2 |
Žino mokomųjų kompiuterinių priemonių, interneto, intraneto, virtualių mokymosi aplinkų (VMA) taikymo švietimo įstaigose ypatumus. |
|||
| 8.3 |
Sugeba parengti vadovo, direktoriaus pavaduotojų, mokytojų kompiuterizuotos darbo vietos aprūpinimo aprašą |
|||
| 8.4. |
Žino ir supranta duomenų saugos, programinės įrangos legalumo problemas ir jų svarbą. |
|||
| 9. |
Gebėti planuoti IKT plėtrą. |
9.1. |
Sugeba parengti IKT diegimo mokykloje planą, kaip sudėtinę mokyklos strategijos dalį. |
|
| 9.2. |
Sugeba parengti IKT plėtros projektus. |
|||
| 9.3. |
Moka organizuoti veiksmingą IKT resursų naudojimą. |
|||
| 9.4. |
Moka organizuoti mokytojų kvalifikacijos tobulinimą IKT srityje. |
|||
| 10. |
Gebėti įvertinti IKT naudojimo veiksmingumą. |
10.1. |
Sugeba vertinti IKT naudojimo tikslingumą. |
|
| 10.2. |
Sugeba vertinti IKT naudojimo ugdymo procese pasiekimus. |
|||
| 10.3. |
Sugeba vertinti IKT naudoj imą planuojant IKT plėtrą. |
|||
| 11. |
. Gebėti priimti informacija grįstus sprendimus. |
11.1. |
Žino informacija grindžiamus vadybos principus. |
|
| 11.2. |
Moka atlikti vadovo informacijos poreikių analizę. |
|||
| 11.4. |
Žino ir sugeba valdyti mokyklos informacinės sistemos struktūrą, jos ryšius su ŠVIS’u. |
|||
| 11.5. |
Sugeba naudotis ŠVIS’o ir kitais informaciniai resursais. |
|||
| 11.6. |
Žino, moka ir sugeba valdyti viešuosius ryšius. |
|||
| 11.7. |
Sugeba tobulinti švietimo įstaigos informacinę sistemą. |
|||
______________
Informacinių komunikacinių technologijų
kursų mokyklų vadovams, jų pavaduotojams
ugdymui, ugdymą organizuojantiems skyrių
vedėjams organizavimo tvarkos ir turinio
aprašo priedas
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2006 m. vasario 22 d. įsakymu Nr.
ISAK-318
| VISUOTINIO KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO STANDARTŲ „MOKYKLŲ VADOVŲ KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO PAGRINDAI“ VADYBINĖS DALIES PROGRAMA |
1. Programos anotacija (aktualumas, reikalingumas)
| Žinių amžiuje žmonių veikla vis labiau grindžiama intelektualine veikla ir žiniomis. Informacijos sprogimas, globali komunikacija sukuria Lietuvos mokyklai naujos kokybės konkurencinę aplinką, kurioje žinios, informacinė kompetencija suteikia pagrindinį pranašumą. Kad atskiri regionai ir jų švietimo sistemos nebūtų išskirtos iš bendros informacinės erdvės, iš žinių visuomenės ir žinių ekonomikos raidos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-12-31 priėmė nutarimą Nr. 2115 „Dėl Elektroninės valdžios koncepcijos patvirtinimo“, kurios nuostatose išdėstytas požiūris į elektroninės valdžios plėtotę valdymo struktūros reorganizavimo srityje siekiant didesnio valdymo atvirumo, demokratiškumo, atskaitingumo ir veiksmingumo. LR Vyriausybės 2004 04 28 nutarime Nr. 488 „DĖL viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos patvirtinimo“ kalbama apie viešųjų paslaugų teikimo, naudojant IT, plėtrą kuriai užtikrinti reikalingi kompiuterinio raštingumo kvalifikaciniai reikalavimai. |
| Įdiegti elektroninę valdžią švietimo sistemoje įgalina „Pedagogų kompiuterinio raštingumo standartas“ (patvirtintas LR švietimo ir mokslo ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. ISAK-1694), „Moksleivių kompiuterinio raštingumo standartas“ (patvirtintas LR švietimo ir mokslo ministro 2002 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 124), „Mokyklų bibliotekininkų kompiuterinio raštingumo standartas“ (patvirtintas LR švietimo ir mokslo ministro 2002 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 124). Informacinių ir komunikacinių technologinių technologijų (toliau vadinama – IKT) diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 metų strategija ir programa (patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2015) apibrėžė pagrindinius mokyklos tikslus šioje srityje: |
| * Pasiekti proveržį mokinių mokyme ir mokymesi panaudojant modernias informacines technologijas. * Sukurti švietimo kompiuterių tinklą-mokymui ir mokymuisi skirta informacija užpildytą elektroninę erdvę, kartu sudarant sąlygas modernizuoti švietimo valdymą, mokyklų bendruomenių komunikavimą. |
| Siekiant veiksmingiau įgyvendinti „Visuotinio kompiuterinio raštingumo programą“ (Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2004 m. lapkričio 4 d. įsakymas Nr. ISAK-1722) LR švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2016) buvo patvirtintas „Visuotinio kompiuterinio raštingumo standartas“. |
| Informacijos gausa, greita jos apytaka kelia reikalavimus mokyklų vadovams įgyti naujų įgūdžių ir gebėjimų valdyti informaciją. Būtini įgūdžiai savarankiškai susirasti informaciją, analizuoti, struktūrinti ir praktiškai naudotis ja. Teikiama programa padės kompiuterinį raštingumą įgijusiems mokyklų vadovams tinkamai naudotis švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS’o) ir IKT teikiamomis galimybėmis tvarkant duomenis, valdant informacijos srautus ir juos panaudojant organizacinės – vadybinės, ugdomosios ir socialinės veiklos kokybės gerinimui. |
2. Programos tikslas
| Ugdyti mokyklų vadovų kompiuterinio ir informacinio raštingumo kompetenciją, įgalinančią modernizuoti organizacinę – vadybinę, ugdomąja ir socialinę veiklą siekiant mokyklos veiklos kokybės. |
3. Programos uždaviniai
| Suteikti žinių apie esminius švietimo valdymo informacinės sistemos principus ir jų taikymą praktikoje. Suteikti žinių apie mokyklos informacinių procesų modeliavimą. Mokytis įžvelgti galimas vadybinės ir pedagoginės veiklos kompiuterizavimo problemas ir numatyti jų sprendimų būdus. Tobulinti IKT panaudojimo vadybinėje praktikoje ir viešųjų ryšių valdyme mokėjimus ir gebėjimus. Sudaryti galimybes tobulinti mokėjimus ir gebėjimus, reikalingus tiksliai ir aiškiai aprašyti savo ir kitų mokyklos dirbančiųjų informacinius poreikius, rengiant darbo vietas kompiuterizavimui ir sprendžiant mokyklos kompiuterizavimo problemas. Tobulinti asmenines ir institucines vadovų kompetencijas, įgalinančias profesionaliai naudotis švietimo valdymo informacinės sistemos, T teikiamomis galimybėmis gerinant mokyklos veiklos kokybę. Mokytis jungtis į integralias sistemas, IKT naudoti informaciniams mainams įvairiais lygmenimis. |
4. Programos turinys
| Pagrindines kompiuterinės įrangos ir kompiuterių tinklų eksploatavimo bei atnaujinimo galimybes švietimo įstaigose. Kompiuterių tinklų techninė ir programinė įranga švietimo įstaigoje. Kompiuterių eksploatavimo principai. Kompiuterinių mokymo priemonių, interneto, intraneto, virtualių mokymosi aplinkų ir kitos IKT galimybės teikiant švietimo ir ugdymo paslaugas. Individuali direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ugdymui bei administracijai ir ūkiui, kitų administracijos darbuotojų kompiuterizuota darbo vieta. Individuali mokytojo kompiuterizuota darbo vieta. Teisinė kompiuterinių programų apsauga Lietuvoje. Programinės įrangos licencijavimo tvarkos laikymasis. Asmens duomenų apsauga. |
| IKT panaudojimo mokykloje plėtotės planavime IKT diegimo švietime strategija ir praktika nacionaliniame ir regioniniame lygmenyje. IKT diegimo mokykloje planavimas. IKT diegimas organizuojant pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, veiksmingą IKT resursų naudojimą. IKT poveikis mokymosi pasiekimams, mokymosi motyvacijai ir mokymuisi klasėje. Lygių galimybių problema ugdymo procese įdiegus IKT (spec. poreikių, rizikos grupės, menkų socialinių galimybių vaikų ugdymas ir kt.). |
| IKT naudojimo vertinimas IKT naudojimo ugdymo procese efektyvumo vertinimas. IKT diegimo, naudojimo ir palaikymo stebėsena ir vertinimas. Informacijos panaudojimas modernizuojant organizacinę – vadybinę, ugdomąją ir socialinę veiklą ir tobulinant mokyklos veiklą. Informacija grįsta vadyba (besimokanti organizacija). Informacija grįsta elgsena organizacijoje: informacijos poreikiai, informacijos paieška ir apsirūpinimas/aprūpinimas, informacija grįstų sprendimų priėmimas. Kompiuterizuota mokyklos informacinė sistema (IS). Organizacijos informacinių procesų modeliavimas. Švietimo valdymo informacinės sistema (ŠVIS'as) – mokyklos informacijos ir komunikacijos (vidinės ir išorinės) esminė vadybos prielaida. Vadovo ir kitų administracijos narių atliekamos funkcijos organizacijos informacijos sistemoje. IKT naudojimas viešuosiuose ryšiuose. |
| Įgytų kompetencijų įvertinimas: kompiuterinio ir informacinio raštingumo kompetencijos aplanko pristatymas. Refleksija. Savarankiško darbo iš vadybinės dalies pasirinktomis temomis pristatymas, aptarimas ir vertinimas. Tolesnio klausytojų kompiuterinio ir informacinio raštingumo kvalifikacijos tobulinimo ir kompetencijos vystymo tematikos aptarimas. |
5. Tikėtinos kompetencijos, kurias teikia programa
| Kompetencijų sritis |
Kompetencijos |
| Žinių ir supratimo įgijimas (teorinė dalis) |
Tikėtina, kad išklausę visą kursą, žinos ir supras: |
| * kompiuterių ir kompiuterinių tinklų techninės įrangos eksploatavimo mokyklos principus |
|
| * kompiuterines mokymo priemones, interneto, intraneto ir virtualių mokymosi aplinkų (VMA) organizavimo bei eksploatavimo ypatumus |
|
| * profesinės kompetencijos tobulinimo, naudojant IKT, būdus |
|
| * duomenų saugos, programinės įrangos legalumo problemas ir jų svarbą |
|
| * nuotolinio mokymosi pagrindus |
|
| * ugdymo kokybės ir prieinamumo užtikrinimo problemas, ugdyme taikant IKT |
|
| * pagrindines ryšiams su visuomene informacijos kūrimo bei sklaidos internete formas bei šios veiklos svarbą |
|
| * mokyklos informacinės sistemos struktūrą ir jos ryšius su švietimo valdymo informacine sistema (ŠVIS'u) |
|
| Gebėjimų įgijimas (praktinė dalis) intelektualūs /mąstymo gebėjimai |
Tikėtina, kad, išklausę visą kursą ir atlikę savarankiškus darbus, profesionaliau mokės ir gebės: |
| * įvertinti IKT naudojimo ugdyme tikslingumą ir pasiekimus |
|
| * įvertinti mokyklos informacinės sistemos veikimo veiksmingumą |
|
| * įvertinti individualios direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ugdymui bei administracijai ir ūkiui, kitų administracijos darbuotojų bei mokytojų kompiuterizuotos darbo vietos informacinio aprūpinimo aprašą |
|
| Perkeliamieji /bendrieji gebėjimai |
* profesionaliai atlikti vadovo kompiuterinio ir informacinio raštingumo eksperto funkcijas |
| * konstruktyviai dirbti ekspertų komandoje |
|
| * inicijuoti diskusijas, joms vadovauti ir gauti produktyvius rezultatus |
|
| * rinkti duomenis, juos koreliuoti, analizuoti ir analizuoti bei pateikti vertinimo išvadas |
6. Dalyviai (klausytojai)
| Mokyklų vadovai, siekiantys įgyti vadybinę kategoriją bei turintys technologinio ir edukologinio raštingumo pažymėjimus. |
7. Programos klausytojų pažymėjimo išdavimo sąlygos (kokios užduotys turi būti atliktos, kokie įgytos kompetencijos įrodymai pateikiami)
| * baigiamasis darbas – vadovo kompiuterinio informacinio raštingumo įvertinimo aprašo pristatymas |