LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2003 M. GRUODŽIO 19 D. ĮSAKYMO Nr. 676 „DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO
STR 1.12.01:2004 „VALSTYBEI IR SAVIVALDYBĖMS NUOSAVYBĖS TEISE PRIKLAUSANČIŲ STATINIŲ PRIPAŽINIMO AVARINIAIS TVARKA“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2010 m. gruodžio 23 d. Nr. D1-1024

Vilnius

 

Pakeičiu statybos techninį reglamentą STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 676 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 10-286; 2010, Nr. 4-167) ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).

 

 

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 676

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2010 m. gruodžio 23 d.

įsakymo Nr. D1-1024 redakcija)

 

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.12.01:2004 „VALSTYBEI IR SAVIVALDYBĖMS NUOSAVYBĖS TEISE PRIKLAUSANČIŲ STATINIŲ PRIPAŽINIMO AVARINIAIS TVARKA“

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Statybos techninis reglamentas STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarka“ (toliau – Reglamentas) nustato valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarką.

2. Pripažįstant branduolinės energetikos statinius avariniais, kartu su šio Reglamento reikalavimais taikomi Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo [5.1], Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijų, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos patvirtintų dokumentų ir tarptautinių susitarimų reikalavimai, reglamentuojantys branduolinę saugą.

3. Pripažįstant avariniais kultūros paveldo statinius, kartu su šio Reglamento reikalavimais taikomi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo [5.2] nustatyti reikalavimai, reglamentuojantys kultūros paveldo statinių apsaugą.

4. Kai statinį valdo, naudoja ir juo disponuoja keli valdytojai, jo pripažinimą avariniu inicijuoja ir statinio ekspertizę užsako statinio dalies valdytojas ar jo įgaliotas atstovas arba valdytojų įgaliotas atstovas.

 

II. NUORODOS

 

5. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:

5.1. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 119-2771);

5.2. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571);

5.3. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412);

5.4. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

5.5. statybos techninį reglamentą STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ (Žin., 2002, Nr. 55-2200).

 

III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

6. Šiame Reglamente vartojamos sąvokos:

Avarinis statinys – statinys, kurio būklė neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme [5.4] nustatyto esminio statinio reikalavimo – mechaninio atsparumo ir pastovumo, todėl toliau naudoti jį nesaugu.

Statinio galimos avarinės būklės požymiai – statinio (jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių) deformacijos, dėl kurių gali būti nustatyta avarijos grėsmė.

Valdytojas – valstybės ar savivaldybės institucija, Lietuvos bankas, valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo [5.3] 9 bei 11 straipsnyje nustatytais atvejais kitas juridinis asmuo, patikėjimo ar nuosavybės teise valdantis, naudojantis valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius statinius ir disponuojantis jais.

7. Kitos šiame Reglamente vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme [5.4] ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme [5.3].

 

IV. STATINIO AVARINĖS BŪKLĖS NUSTATYMAS

 

8. Valdytojo vadovas (jo įgaliotas atstovas) (toliau – Vadovas), vykdydamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo [5.4] ir kitų teisės aktų jam nustatytas prievoles, nustačius statinio galimos avarinės būklės požymius (Reglamento 1 priedas), užsako statinio ekspertizę.

9. Vadovas, užsakęs statinio ekspertizę, kai statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, nedelsdamas imasi priemonių žmonėms apsaugoti (apriboja priėjimą ir privažiavimą, sustabdo ar apriboja statinio naudojimą ir kt.), iki kol bus atlikta statinio ekspertizė ir Vadovui bus pateiktas statinio ekspertizės aktas su išvada.

10. Ekspertizės rangovas, atlikęs statinio ekspertizę [5.5], pateikia Vadovui statinio ekspertizės aktą su išvada.

Jeigu statinys yra kultūros paveldo objektas ir jeigu statinio ekspertizės akte yra pateikta išvada, kad statinys yra avarinis, ekspertizės rangovas, prieš pateikdamas statinio ekspertizės aktą su išvada Vadovui, statinio ekspertizės akto privalomas pastabas turi suderinti su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu, kurio veiklos teritorijoje yra statinys.

Jeigu statinys yra energetikos objektas (elektrinės (išskyrus atomines), katilinės, elektros ir šilumos tinklai bei jų priklausiniai, gamtinių ir suskystintų naftos dujų sistemos, magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai, naftos perdirbimo įrenginiai, naftos ir naftos produktų terminalai bei saugyklos ir kiti energetikos objektai bei įrenginiai), kuris nuosavybės teise priklauso Valdytojui ir jeigu energetikos objekto ekspertizės akte yra pateikta išvada, kad statinys yra avarinis, ekspertizės rangovas, prieš pateikdamas statinio ekspertizės aktą su išvada Vadovui, statinio ekspertizės akto privalomas pastabas turi suderinti su Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos teritoriniu padaliniu, kurio veiklos teritorijoje yra statinys.

11. Jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys yra avarinis, Vadovas, vadovaudamasis statinio ekspertizės akte pateikta išvada, pripažįsta, kad statinys yra avarinis, ir surašo statinio pripažinimo avariniu aktą (toliau – Aktas) (Reglamento 2 priedas).

12. Jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys nėra avarinis, Vadovas imasi priemonių, kurios nurodytos statinio ekspertizės akte, tam, kad būtų pašalinti nustatyti avarinės būklės požymiai.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

13. Už statinio ekspertizės akte pateiktas išvadas atsako statinio ekspertizę atlikusio rangovo vadovas ir išvadas parengęs asmuo.

14. Kai statinys pripažįstamas avariniu, Vadovas Akto kopiją per 5 darbo dienas išsiunčia valstybės įmonės Registrų centro teritoriniam padaliniui, kuris statinio registracijos dokumentuose padaro įrašą apie avarinę statinio būklę.

15. Ginčai dėl Reglamento taikymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

 

_________________

 

Statybos techninio reglamento STR

1.12.01:2004 „Valstybei ir

savivaldybėms nuosavybės teise

priklausančių statinių pripažinimo

avariniais tvarka“

1 priedas

 

STATINIO GALIMOS AVARINĖS BŪKLĖS POŽYMIAI

 

Eil. Nr.

Statinio dalys, konstrukcijų elementai, pertvaros, ramsčiai

Galimos avarinės būklės požymiai

1

2

3

1.

Pamatai:

 

1.1.

juostiniai betoniniai ir gelžbetoniniai;

Tuštuma po pamatais, pastebimas grunto išplovimas arba išspaudimas iš po pamatų pado;

vertikali arba horizontali pamatų deformacija, didesnė negu 1/50 jų ilgio;

kiauriniai plyšiai, platesni negu 5 mm;

progresuojantis betono irimas, užfiksuotas įrašais statinio techninės priežiūros žurnale;

1.2.

poliniai.

vertikalios arba horizontalios rostverko deformacijos, didesnės negu 1/50 jo ilgio;

didesni negu 5 mm plyšiai rostverke; progresuojantis betono irimas, užfiksuotas įrašais statinio techninės priežiūros žurnale.

2.

Laikančiosios sienos:

 

2.1.

medinės (rąstų, karkasinės, skydinės ir kt.);

Mediena pažeista biologinių kenkėjų;sienos deformacija didesnė negu 1/50 jos ilgio;

2.2.

mūrinės sienos ir mūriniai stulpai;

išlinkiai didesni negu 1/20 konstrukcijos storio, 1/200 sienos ilgio arba 1/50 stulpo aukščio;

kiauriniai plyšiai sienose, kurių maksimalus plotis didesnis negu 5 mm;

vertikalūs plyšiai mūriniuose stulpuose, ilgesni nei per 2 plytų eiles;

plyšiai sienose, einantys nuo angų visomis kryptimis;

mūrinių atramų, laikančių santvaras, sijas bei sąramas, krašto nuskilimai ir supleišėjimai (iš angos pusės), gilesni negu 2 cm; vertikalūs plyšiai šiose atramose, ilgesni negu 15 cm;

lokalinis mūro suirimas 1/2 plytos ir didesnio gylio;

2.3.

stambiaplokštės;

sienos išlinkis didesnis negu 1/200 jos ilgio arba 1/100 aukšto aukščio;

vertikalūs arba įstriži plyšiai, platesni negu 5 mm per kelias gretimas plokštes arba per visą pastato aukštį;

konstrukcinių mazgų metalinių jungčių korozija (kai surūdijusio metalo sluoksnis storesnis negu 1 mm) arba suvirinimo siūlių išilginiai įtrūkiai;

2.4.

monolitinės.

išorinių sienų atitrūkimas nuo vidinių per kelis aukštus arba per visą pastato aukštį;

vertikalūs ir įstriži plyšiai laikančiosiose sienose, platesni negu 5 mm.

3.

Karkasas:

 

3.1.

medinis;

Karkaso elementų išlinkiai (įlinkiai), didesni negu 1/100 jų ilgio;

puviniu (grybu) pažeistas karkaso elementas, kai pažeidimas didesnis negu 25 proc. skerspjūvio;

įstriži plyšiai, kurie kerta daugiau kaip 25 proc. karkaso elemento skerspjūvio;

metalinės jungtys, surūdijusios daugiau nei 1 mm;

3.2.

gelžbetoninis;

plyšiai tempimo zonoje, platesni negu 2 mm;

iš dalies suiręs armatūros apsauginis sluoksnis;

darbo armatūros arba metalinių jungčių surūdijęs sluoksnis, storesnis negu 1 mm;

kolonų išlinkiai, didesni negu 1/100 jų ilgio;

lokaliniai glemžiamo (gniuždomo) betono suirimai;

išilginiai plyšiai kolonose ir sijų gniuždomoje zonoje ties išilgine darbo armatūra; daug smulkių išilginių plyšių sijų ir kolonų gniuždomos zonos betone;

3.3.

metalinis.

spaudžiamų (klupdomų) elementų išlinkiai, didesni negu 1/300 jų ilgio;

suvirinimo siūlių arba konstrukcijos elementų įtrūkiai, nepriklausomai nuo jų pločio;

metalo profilių ir jungčių korozija suardė storesnį negu 1 mm metalo sluoksnį.

4.

Perdangos:

 

4.1.

medinės;

Plyšiai sijose, dėl kurių jų skerspjūvis susilpnėjęs daugiau negu 25 proc;

sijų išlinkiai, didesni negu 1/50 tarpatramio;

biologiniai ir mechaniniai sijų bei kitų konstrukcinių elementų pažeidimai, dėl kurių jų skerspjūviai sumažėję daugiau kaip 25 proc.;

4.2.

gelžbetoninės surenkamos;

įlinkiai, didesni negu 1/50 tarpatramio;

išilginiai, vertikalūs ir įstriži plyšiai sijose ir plokščių briaunose ties tempiama armatūra jos inkaravimo zonoje ir plyšiai kitose vietose, platesni negu 0,5 mm;

išilginiai plyšiai plokštėse tarp išilginių briaunų, sujungtų skersiniais plyšiais;

plyšiai išilgai darbo armatūros, per visą gaminio ilgį;

armatūros korozija suardė storesnį negu 1 mm metalo sluoksnį;

4.3.

gelžbetoninės monolitinės;

įlinkiai, didesni negu 1/50 tarpatramio;

platesni negu 3 mm plyšiai;

nukritęs darbo armatūros apsauginis sluoksnis, lokalinis betono suirimas, armatūros korozija suardė storesnį negu 1 mm metalo sluoksnį;

4.4.

mūrinės-skliautinės.

iškritusios pavienės skliautų plytos;

bet kokie plyšiai skliautuose;

metalinių elementų korozija, dėl kurios suardytas storesnis negu 1 mm metalo sluoksnis.

5.

Santvaros:

 

5.1.

metalinės;

Pastebimi suklupę arba išsikreivinę gniuždomi spyriai;

santvaros įlinkis didesnis negu 1/200 tarpatramio;

bet kokie plyšiai mazgų suvirinimo siūlėse;

pastebimos vertikalių arba horizontalių standumo ryšių deformacijos;

surūdiję santvarų elementai, kai dėl korozijos suardytas storesnis negu 1 mm metalo sluoksnis;

5.2.

gelžbetoninės.

atraminiuose mazguose arba tempiamuose elementuose atsivėrę didesni negu 0,4 mm pločio įstriži plyšiai;

bet kokio dydžio išilginiai plyšiai tempiamoje juostoje;

santvarų gniuždomos juostos apatinėje arba viršutinėje dalyje atsivėrę pavieniai išilginiai, platesni negu 0,4 mm, plyšiai arba daug trumpų išilginių plyšių;

lokalinis betono suirimas (atplyšę betono lopiniai), atvira ir surūdijusi darbo armatūra (suardytas storesnis negu 1 mm metalo sluoksnis).

6.

Pokraninės sijos:

 

6.1.

metalinės;

Įlinkiai, didesni negu 1/500 tarpatramio;

įtrūkiai tempiamoje zonoje;

pastebimas atramų irimas;

6.2.

gelžbetoninės.

įlinkiai, didesni negu 1/500 tarpatramio;

bėgiai pasislinkę sijos skersine kryptimi;

išjudėjusios įdėtinės detalės;

sija pasislinkusi kolonos atžvilgiu.

7.

Laiptai:

 

7.1.

mediniai;

Klijuotose jungtyse atsivėrę bet kokio dydžio plyšiai;

plyšiai templėse, dėl kurių jų skerspjūvis sumažėjęs daugiau negu 30 proc.;

templių įlinkiai, didesni negu 1/50 tarpatramio;

mediena pažeista biologinių kenkėjų;

7.2.

metaliniai;

įtrūkiai laiptasijų ir templių suvirinimo siūlėse;

įlinkiai, didesni negu 1/50 tarpatramio;

7.3.

gelžbetoniniai.

laiptų aikštelių ir laiptasijų įlinkiai, didesni negu 1/50 tarpatramio;

plyšiai šių elementų tempiamoje zonoje didesni negu 2 mm;

iš dalies nukritęs darbo armatūros apsauginis sluoksnis, dėl korozijos pažeistos darbo armatūros sluoksnis, storesnis negu 1 mm.

8.

Inžineriniai gamtinių dujų tinklai:

 

8.1.

gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistema

Sistemos vamzdynuose, jų įtaisuose nustatyti korozijos židiniai, kurių gylis viršija 25 proc. sienelės storio.

Bet koks dujų slėgio reguliavimo ir kontrolės įrenginių funkcionavimo nukrypimas nuo nustatytųjų (normalių) tokio įrenginio veikimo sąlygų.

9.

Inžineriniai elektros tinklai (atramų konstrukcijos ir portalai):

 

9.1.

centrifuguoti arba vibruoti gelžbetoniniai stiebai su neįtempta arba įtempta strypine armatūra;

Visame betono paviršiuje skersinių įtrūkių plotis didesnis kaip 0,6 mm;

9.2.

centrifuguoti arba vibruoti gelžbetoniniai stiebai su įtempta armatūra iš aukšto atsparumo vielos;

visame betono paviršiuje skersinių įtrūkių plotis didesnis kaip 0,3 mm;

9.3.

bet kokios konstrukcijos centrifuguoti arba vibruoti gelžbetoniniai stiebai;

išilginių įtrūkių plotis didesnis kaip 0,3 mm ir ilgis didesnis kaip 3 m, kai yra daugiau negu du įtrūkiai viename skerspjūvyje;

kiauryminio pažeidimo plotas didesnis kaip 25 cm2;

9.4.

metalinės konstrukcijos

dėl korozijos poveikio daugiau kaip 20 proc. sumažėjęs elementų storis.

 

_________________

 

Statybos techninio reglamento STR

1.12.01:2004 „Valstybei ir

savivaldybėms nuosavybės teise

priklausančių statinių pripažinimo

avariniais tvarka“

2 priedas

 

(Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio statinio

pripažinimo avariniu akto forma)

 

___________________________________________________________________________

(statinio valdytojo pavadinimas)

 

VALSTYBEI IR SAVIVALDYBĖMS NUOSAVYBĖS TEISE PRIKLAUSANČIO STATINIO PRIPAŽINIMO AVARINIU AKTAS

 

20___ m. ____________ ___ d. Nr.

________________________

(dokumento sudarymo vieta)

 

1. Duomenys apie statinį:

1.1. statinio tikslus pavadinimas ir adresas ____________________________________ ;

1.2. pastatymo (naudojimo pradžios) metai ___________________________________ ;

1.3. statinio paskirtis _____________________________________________________ ;

1.4. unikalus statinio numeris ______________________________________________ ;

1.5. kultūros paveldo statinio kodas Kultūros vertybių registre* ___________________ .

2. Statinio valdytojo vadovas (jo įgaliotas atstovas)** ___________________________

(vardas, pavardė,

__________________________________________________________________________ .

pareigos, kvalifikacijos atestato (jei turi) Nr. ir data)

3. Ekspertizės rangovas ________________________________________________________

(pavadinimas, įmonės kodas, atestato Nr., adresas)

20__ m. __________ d. atliko statinio ekspertizę ir pateikė statinio ekspertizės aktą su išvada, kad statinys yra avarinis (pridedamas), atliko matavimus, skaičiavimus bei laboratorinius bandymus (pridedami).**

4. ________________________________________________________  pripažįsta, kad

(statinio valdytojo vadovo (jo įgaliotas atstovo)* vardas ir pavardė)

STATINYS YRA AVARINIS.

 

PRIDEDAMA:

1. Ekspertizės rangovo, atlikusio statinio ekspertizę, statinio ekspertizės aktas su priedais, ____ lapas (-ai).

2.____________________________________________________________________ .

 

______________________________

(statinio valdytojo vadovo ar jo įgalioto atstovo pareigų pavadinimas)

__________

(parašas)

______________________

(vardas ir pavardė)

 

* kai statinys yra kultūros paveldo objektas

** reikalingus žodžius pabraukti

 

_________________